Byla 2S-423-186/2009

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas ir pranešėjas Egidijus Žironas, kolegijos teisėjai Virginija Volskienė ir Dalia Višinskienė, kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „KOGRA-CAD“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2009 m. sausio 5 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti atsakovo UAB „KOGRA-CAD“ prašymą panaikinti jam pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovui UAB „KOGRA-CAD“ dėl turtinės ir neturtinės žalos iš darbdavio priteisimo.

2Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3ieškovė V. S. pateikė ieškinį atsakovui UAB „KOGRA-CAD“ dėl 3496,22 Lt negautų pajamų, 121,60 Lt patirtų dokumentų įteikimo išlaidų, 5000,00 Lt neturtinės žalos bei kitų ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovo pinigines lėšas, o jų nesant, kitą atsakovo turtą ieškinio sumoje (8617,82 Lt).

4Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas 2008 m. balandžio 22 d. ieškovės prašymą tenkino bei areštavo atsakovo turtą ar pinigines lėšas 8617,82 Lt sumai. Teismas nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą suponuoja didelė ieškinio suma bei turtinio pobūdžio reikalavimas, kildinamas iš darbo santykių. Teismas laikinąsias apsaugos priemones pritaikė nepranešę apie tai atsakovui, nes iš ieškinyje nurodytų aplinkybių nustatė, kad yra pagrindas manyti, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

5Atsakovas UAB „KOGRA-CAD“ pateikė prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad areštuotos atsakovo lėšos yra apyvartinės, skirtos mokėti darbo užmokesčiams bei valstybės mokesčiams, todėl jas areštuojant buvo būtina leisti atlikti minėtus mokėjimus. Teigė, kad atsakovas, negalėdamas lėšų panaudoti apyvartai kas mėnesį patiria nuostolius. Pažymėjo, kad susidariusi sunki ekonominė padėtis bei faktas, kad metų gale būtina atsiskaityti su valstybės biudžetu, įrodo areštuotų lėšų panaudojimo būtinumą. Nurodė, kad atsakovas turi įsipareigojimų lizingo bendrovėms.

6Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas 2009 m. sausio 5 d. nutartimi atsakovo prašymo netenkino. Nurodė, kad prašymas nepagrįstas, nes teismui nepateikti jokie atsakovo prašyme išdėstytas aplinkybes patvirtinantys rašytiniai įrodymai. Iš pateiktos lizingo sutarties, iš kurios matyti, kad atsakovas turi skolinių įsipareigojimų už įsigytą automobilį, teismas nustatė, kad atsakovas yra mokus.

7Atsakovas UAB „KOGRA-CAD“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2009 m. sausio 5 d. nutartį panaikinti. Nurodo, kad atsakovas jau 9 mėnesius negali areštuotų lėšų panaudoti apyvartoje, ko pasėkoje patiria nuostolius, o ieškovas negarantuoja jų kompensacijos. Pažymi, kad areštuotos lėšos sudaro dalį atsakovo kas mėnesį mokamų mokesčių valstybės bei socialinio draudimo biudžetams, taip pat dalį darbuotojų darbo užmokesčio, PVM mokesčių, patalpų nuomos bei eksploatacinių išlaidų, dalį mokėtinų įmokų lizingo bendrovei bei kuro sąnaudų. Pažymi, kad atsakovui laiku nesumokėjus PVM mokesčio, įstatymai numato atsakomybę. Nurodo, kad dėl dabartinės ekonominės situacijos, užsakovai vėluoja atsiskaityti su atsakovu už prekes ir suteiktas paslaugas, todėl norint atsiskaityti su valstybės biudžetu ir darbuotojais bei siekiant išvengti atsakovo finansinės padėties pablogėjimo, atsakovui reikalinga panaudoti areštuotas lėšas.

8Ieškovė V. S. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog areštuotos lėšos reikalingos atsakovo skoliniams įsipareigojimams padengti. Pažymi, kad šioje byloje kilęs ginčas dėl darbo teisinių santykių, o ieškovės kaip darbuotojos reikalavimai turi būti tenkinami antrąja eile.

9Atskirasis skundas netenkinamas.

10Teismų praktikoje yra suformuota prezumpcija, pagal kurią pareikštas didelės sumos ieškinio reikalavimas pripažįstamas realia grėsme, padidinančia būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-05-08 nutartis c.b. Nr.2-307/2008, 2007-11- 29 nutartis c.b. Nr. 2-782/2007, 2007-10-25 nutartis c.b. Nr. 2-717/2007 ir kt.). Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti. Teismas kiekvienos konkrečios bylos atveju turi atsižvelgti ne tik į ieškinio sumos dydį kaip absoliutų ir vienintelį kriterijų, bet ir į kitas konkrečias aplinkybes, tai yra ar konkretaus atsakovo atžvilgiu ieškinio suma gali būti traktuojama kaip didelė, lyginant su atsakovo asmeniu, veikla, gaunamų pajamų, turimo turto, kreditorinių reikalavimų verte ir t.t. (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-01-31 nutartis c.b. Nr. 2-82/2008, 2008-02-07 nutartis c.b. Nr. 2-108/2008, 2008-06-24 nutartis c.b. Nr. 2-526/2008 ir kt.).

11Šioje byloje ieškovė prašo priteisti negautas pajamas bei neturtinę žalą, kurią ji patyrė dėl neteisėtų atsakovo kaip darbdavio veiksmų, atliktų jos kaip nėščios darbuotojos atžvilgiu, ko pasėkoje ieškovė negavo tam tikro dydžio motinystės pašalpos bei dėl to patyrė neturtinę žalą. Kadangi šioje byloje reiškiamas ieškinys susijęs ne tik su atsakovės, bet ir su atsakovės vaiko materialiu gerbūviu bei interesų apsaugojimu, šioje konkrečioje faktinėje situacijoje 8617,82 Lt dydžio ieškinio suma vertintina kaip pakankamai didelė, todėl suponuojanti realią grėsmę, kad teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, nebent įvertinus atsakovo turtinę padėtį, būtų padaryta priešinga išvada ir atsisakyta taikyti pastarąją prezumpciją. Pareiga įrodyti, kad atsakovo vykdoma veikla yra pelninga, kad atsakovas turi pakankamai piniginių lėšų ar kitokio turto, kuris leistų užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, tenka pačiam atsakovui (CPK 12 str. ir 178 str.). Tačiau šioje byloje atsakovas nepateikė jokių konkrečių įrodymų, kad jis gauna pakankamas ir stabilias pajamas, turi konkretaus nekilnojamojo ar kitokio turto, kurio vertė būtų lygi ar didesnė nei laikinosiomis apsaugos priemonėmis užtikrintas ieškinio sumos dydis. Priešingai, atsakovas teigė, kad areštuotos piniginės lėšos jam reikalingos einamiesiems atsiskaitymams kas mėnesį daryti, su juo vėluoja atsiskaityti užsakovai ir pan., iš ko seka, kad pats atsakovas netiesiogiai pripažino, jog jo finansinė padėtis nėra stabili, kas tik patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu. Todėl atsakovo argumentas, kad jam būtina panaudoti areštuotas pinigines lėšas einamiesiems atsiskaitymams, atmetamas kaip nepagrįstas, ir neeliminuojantis laikinosios apsaugos priemonės pritaikymo būtinumo.

12Atmetami kaip nepagrįsti ir kiti atsakovo argumentai, kuriais jis įrodinėja, kad yra būtina mažinti pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės mastą, tai yra leisti iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti darbuotojams su darbo santykiais susijusias išmokas ir mokėti mokesčius į valstybės biudžetą. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas, siekdamas įrodyti pastarųjų argumentų pagrįstumą pateikė tik rašytinius įrodymus apie mokestinius įsipareigojimus valstybės biudžetui (PVM deklaracijos, pranešimai apie apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį) ir darbuotojams (pranešimai apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį) bei įrodymus apie mokėtinas sumas tretiesiems asmenims (2008 m. atsakovo kasmėnesinių mokėjimų suvestinė, 2007 m. vasario 1 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, 2007 m. liepos 17 d. Patalpų nuomos sutartis Nr. 2007/01, 2007 m. sausio 23 d. Buhalterinės apskaitos paslaugų sutartis Nr. 200701/1T, 2007 m. sausio 29 d., kovo 14 d. ir rugsėjo 3 d. Telefono ryšio paslaugų teikimo sutartys, 2007 m. vasario 12 d. Viešojo fiksuoto telefono ryšio paslaugų teikimo sutartis, 2007 m. vasario 13 d. Paslaugų tiekimo sutartis Nr. occ_kogra_cad/0702 ir 2007 m. vasario 21 d. specialiosios lizingo sutarties Nr. 1070238 sąlygos). Tačiau atsakovas nepateikė nei vieno įrodymo, kad jis realiai vėluoja atsiskaityti su darbuotojais ar vėluoja sumokėti mokesčius į valstybės biudžetą. Atitinkamai atsakovas nepateikė finansinės atskaitomybės ar kitų buhalterinių duomenų, kuriuos įvertinus, būtų galima daryti išvadą, kad egzistuoja reali grėsmė, jog atsakovas ateityje nemokės darbuotojams darbo užmokesčio ar mokesčių į valstybės biudžetą. Kitaip tariant, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, jog atsakovo atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės mastas pažeidžia ar gali ateityje pažeisti viešąjį interesą. Todėl atsakovo argumentai, jog yra būtina mažinti pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės mastą, tai yra būtina leisti iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti darbuotojams su darbo santykiais susijusias išmokas ir mokėti mokesčius į valstybės biudžetą, atmetami kaip atsakovo neįrodyti (CPK 12 str. ir 178 str.).

13Kitų atskirojo skundo argumentų, kurie sudarytų pagrindą pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, atsakovas nepateikė.

14Atsižvelgiant į išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė aplinkybes, tinkamai išaiškino ir pritaikė teisės normas, ko pasėkoje priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį. Pagrindų, numatytų CPK 329 str., dėl kurių ši nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais argumentais, o taip pat CPK 329 str. 2 d. išdėstytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta. Todėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2009 m. sausio 5 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

15Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str. kolegija

Nutarė

16Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2009 m. sausio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai