Byla e3K-3-24-969/2020
Dėl 10 405,73 Eur skolos priteisimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui bankrutuojančiai Jokūbausko įmonei „Jonas“

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Gedimino Sagačio (pranešėjas) ir Dalios Vasarienės,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vitras-S“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 21 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vitras-S“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gelsauga“ dėl 10 405,73 Eur skolos priteisimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui bankrutuojančiai Jokūbausko įmonei „Jonas“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių sutarčių aiškinimą, taip pat subrangovo teisę pareikšti piniginį reikalavimą tiesiogiai užsakovui dėl atsiskaitymo už tinkamai ir laiku atliktus bei perduotus darbus, aiškinimo ir taikymo.

82.

9Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 10 405,73 Eur skolą ir procesines palūkanas. Nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 17 d. tarp jos ir trečiojo asmens buvo pasirašyta Statybų rangos sutartis Nr. S-217/15 (toliau – ir Statybų rangos sutartis), kuria trečiasis asmuo, veikdamas kaip rangovas, įsipareigojo atlikti gamybinio pastato kapitalinio remonto darbus, o atsakovė, veikdama kaip užsakovė, įsipareigojo už kokybiškai atliktus ir laiku perduotus darbus atsiskaityti su rangovu. 2016 m. balandžio 20 d. Sutartimi Nr. VS 16S-8 (toliau – ir Sutartis), sudaryta trečiojo asmens ir ieškovės, veikiančios kaip trečiojo asmens subrangovės, daliai darbų pagal minėtą Statybų rangos sutartį vykdyti buvo pasitelkta ieškovė, kuri įsipareigojo savo rizika, jėgomis, priemonėmis ir iš savo medžiagų atlikti statybos darbus, o trečiasis asmuo įsipareigojo laiku ir tinkamai atliktus darbus priimti ir už juos sumokėti. Tą pačią dieną, t. y. 2016 m. balandžio 20 d., tarp ieškovės, atsakovės ir trečiojo asmens buvo sudarytas Susitarimas Nr. 1 prie 2015 m. rugsėjo 17 d. sutarties Nr. S-217/15 (toliau – ir Trišalis susitarimas), kuriuo šalys susitarė, kad atsakovė (užsakovė), priėmusi darbus pagal Statybų rangos sutartį, kuriuos, vadovaujantis Sutartimi, bus atlikusi ieškovė (subrangovė), tiesiogiai vykdys mokėjimą (-us) už šiuos darbus (kaip prievolės trečiajam asmeniui (rangovei) įvykdymą) ieškovei (subrangovei) pagal finansinius dokumentus, pagrindžiančius trečiojo asmens (rangovo) mokėjimo prievolę ieškovei (subrangovei) pagal Sutartį. Ieškovė nurodė, kad ji laiku ir tinkamai atliko bei perdavė visus darbus pagal Sutartį, tačiau nei atsakovė, nei trečiasis asmuo su ja už šiuos darbus iki galo neatsiskaitė ir liko skolingi 10 405,73 Eur. Ieškovės atlikti darbai buvo priimti kaip tinkami, tarp šalių nėra ginčo dėl atliktų darbų kokybės ar atlikimo laiko. Atsakovė savo vengimą atsiskaityti su ieškove nepagrįstai grindė 2016 m. lapkričio 18 d. antstolės V. Meškauskienės patvarkymu Nr. S1-6445 dėl turtinių teisių arešto, kuriuo atsakovė buvo įpareigota visas trečiajam asmeniui mokėtinas sumas pervesti į antstolės sąskaitą ir kurio pagrindu atsakovė pervedė antstolei ieškovės reikalaujamą sumokėti sumą, kadangi, Trišalio susitarimo pagrindu ieškovei įgijus teisę reikalauti atsiskaityti už jos, kaip subrangovės, atliktus darbus tiesiogiai iš atsakovės, atsakovė nebegalėjo savo pareigos vykdyti trečiajam asmeniui kaip rangovui.

10II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

113.

12Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 7 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė ieškovei iš atsakovės 10 405,73 Eur skolos, 6 proc. procesinių palūkanų ir išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.

134.

14Teismas, aiškindamas 2016 m. balandžio 20 d. Trišalio susitarimo turinį ir jo sąlygas, padarė išvadą, kad šiame Trišaliame susitarime yra aptariamos atsiskaitymo už atliktus statybos rangos darbus sąlygos pagal 2015 m. rugsėjo 17 d. sudarytą Statybų rangos sutartį ir 2016 m. balandžio 20 d. sudarytą Sutartį, šis Trišalis susitarimas yra sudarytas laisva šalių valia ir yra galiojantis. Laikantis Trišalio susitarimo ii punkte įtvirtintos sąlygos, atsakovė, kaip užsakovė, priėmusi darbus, kuriuos bus atlikusi ieškovė, kaip subrangovė, mokėjimą (-us) už šiuos darbus įsipareigojo vykdyti tiesiogiai ieškovei. Kadangi pagal Trišalį susitarimą atsakovė turi pareigą už subrangovės atliktus darbus atsiskaityti tiesiogiai su subrangove, Trišaliame susitarime jokių išlygų neaptarta, ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo iš atsakovės yra teisėtas ir pagrįstas. Aplinkybė, kad vėliau už atliktus statybos darbus pinigai sumokėti kitam asmeniui, o ne ieškovei, neatleidžia atsakovės nuo sutartinių įsipareigojimų ieškovei vykdymo, be to, ginčo šalys nenurodė aplinkybių apie Trišalio susitarimo sąlygų pakeitimą.

155.

16Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 21 d. sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 7 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė.

176.

18Teismas nurodė, kad antstolei V. Meškauskienei 2016 m. lapkričio 18 d. patvarkymu Nr. S1-6445 nustačius, jog atsakovė (užsakovė) turi trečiajam asmeniui (rangovui) mokėtinų lėšų, ir imperatyviai nurodžius jas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą, atsakovė neturėjo pagrindo nevykdyti tokio antstolės nurodymo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 585 straipsnio 1 dalis). Šis patvarkymas yra galiojantis ir turi būti vykdomas, jo nepaneigia Trišalio susitarimo šalių nustatytos sąlygos.

197.

20Šalių sudarytas Trišalis susitarimas nėra sutartis dėl skolos perkėlimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.115, 6.193 straipsniai). Sudarius Trišalį susitarimą, rangovas, kuriam užsakovė turėjo atsiskaitymo pareigą pagal pagrindinę 2015 m. rugsėjo 17 d. sutartį Nr. S-217/15, nepakito, o šalys susitarė dėl prievolės atsiskaityti su rangovu tvarkos (CK 6.156, 6.183 straipsniai). Pačiame Trišaliame susitarime nurodoma, jog visi užsakovės mokėjimai pagal Trišalį susitarimą tiesiogiai subrangovei būtų vykdomi kaip prievolės mokėti rangovui pagal sutartį vykdymas (ne prievolės mokėti subrangovei vykdymas). Susitarime konkrečiai įtvirtinta, jog tiesioginių užsakovės mokėjimų subrangovei vykdymas bus laikomas tinkamu prievolės rangovui vykdymu.

218.

22Kadangi prievolės šalys nepakito, antstolei imperatyviai nurodžius, kad prievolė rangovui gali būti vykdoma tik antstoliui, užsakovei buvo užkirsta galimybė vykdyti atsiskaitymus su subrangove Trišaliame susitarime nustatytomis sąlygomis.

23III.

24Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

259.

26Ieškovė kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 21 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 7 d. sprendimą. Kasacinį skundą grindžia šiais argumentais:

279.1.

28Byloje esant ginčui, kas turi atsiskaityti su ieškove – atsakovė ar trečiasis asmuo, apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes nevertino atsakovės pareigą atsiskaityti su ieškove patvirtinančių įrodymų ir dėl jų nepasisakė bei nepagrįstai sutelkė dėmesį tik į antstolės 2016 m. lapkričio 18 d. patvarkymą dėl turtinių teisių arešto:

299.1.1.

30pagal Trišalį susitarimą būtent nuo 2016 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 0545, 2016 m. rugsėjo 30 d. atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto Nr. 3, 2016 m. rugsėjo 30 d. pažymos Nr. 14 apie atliktų darbų vertę ir išlaidas bei 2016 m. spalio 28 d. prašymo Nr. 10/14 įteikimo atsakovei ieškovė įgijo teisę reikalauti iš atsakovės sumokėti 10 405,73 Eur sumą ir ši suma nebepriklausė trečiajam asmeniui;

319.1.2.

32antstolės 2016 m. lapkričio 18 d. patvarkymas buvo gautas praėjus beveik septyniems mėnesiams nuo tada, kai šalys sudarė Trišalį susitarimą, ir beveik mėnesiui nuo tada, kai atsakovei buvo pateiktas 2016 m. spalio 28 d. prašymas Nr. 10/14 atsiskaityti su ieškove, prie kurio pakartotinai pridėta ieškovės išrašyta 2016 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 0545. Šiuo patvarkymu buvo areštuotos trečiajam asmeniui, o ne ieškovei mokėtinos lėšos ir turtinės teisės į mokėtinas lėšas, esančias pas atsakovę;

339.1.3.

342016 m. rugsėjo 30 d. pažyma Nr. 14 apie atliktų darbų vertę ir išlaidas bei 2016 m. rugsėjo 30 d. atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktas Nr. 3 patvirtina, kad atsakovei dar 2016 m. rugsėjo 30 d. buvo žinoma, jog ieškovės darbai yra baigti ir atsakovė turi pareigą atsiskaityti su ieškove.

359.2.

36Apeliacinės instancijos teismas, skundžiamu sprendimu konstatuodamas, kad Trišaliu susitarimu ginčo šalys susitarė dėl atsiskaitymo tvarkos, o pačios prievolės šalys nepakito, pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles:

379.2.1.

38vertindamas Trišalį susitarimą teismas pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles, nes atsižvelgė tik į pavienes jo sąlygas (taikė objektyvųjį sutarties aiškinimo metodą), bet nesiekė nustatyti tikrųjų šalių ketinimų sudarant Trišalį susitarimą, paties Trišalio susitarimo esmės ir tikslo (ignoravo prioritetinį subjektyvųjį sutarties aiškinimo metodą);

399.2.2.

40Trišaliu susitarimu buvo įtvirtintas bendras jį sudariusių šalių susitarimas, kad ieškovė (subrangovė) turi teisę gauti kokybiškai ir laiku atliktų darbų apmokėjimą tiesiogiai iš atsakovės (užsakovės), šiuose atsiskaitymuose nedalyvaujant trečiajam asmeniui (rangovei). Tokio Trišalio susitarimo sudarymą lėmė tai, kad ieškovė faktiškai vykdė visus trečiojo asmens prisiimtus įsipareigojimus atsakovei, kadangi trečiasis asmuo tam nebuvo pajėgus – neturėjo būtinos kompetencijos, išteklių ir leidimų;

419.2.3.

42Trišaliu susitarimu ginčo šalys susitarė dėl atitinkamos dalies trečiojo asmens (kreditoriaus) reikalavimo teisių į atsakovę (skolininkę) perleidimo ieškovei (naujajai kreditorei), nes Trišalis susitarimas atitinka esminius reikalavimus, keliamus reikalavimo perleidimo sutarčiai. Reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartimi yra laikomas susitarimas, kuriuo kreditorius (cedentas) perleidžia trečiajam asmeniui (cesionarijui) savo reikalavimo teisę reikalauti iš skolininko įvykdyti prievolę (CK 6.101 straipsnis). Tai yra vienas iš prievolės šalių (kreditoriaus) pasikeitimo būdų, kai prievolė išlieka nepakitusi;

439.2.4.

44aplinkybė, jog į Trišalį susitarimą buvo įtrauktos sąlygos, kad atsakovė negarantuoja ir nelaiduoja trečiojo asmens prievolių vykdymo ieškovei ir kad atsakovei vykdant prievolę ieškovei kartu vykdoma prievolė trečiajam asmeniui, negali lemti kitokio susitarimo vertinimo nei kaip reikalavimo perleidimo sutarties. Nagrinėjamu atveju visi Trišalio susitarimo sąlygų prieštaravimai turėjo būti aiškinami, atsižvelgiant į tikruosius šalių ketinimus ir Trišalio susitarimo esmę, kuri buvo tokia, kad ieškovė turi teisę gauti kokybiškai ir laiku atliktų darbų apmokėjimą tiesiogiai iš atsakovės, šiame atsiskaityme nedalyvaujant trečiajam asmeniui.

4510.

46Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, o kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimą į kasacinį skundą grindžia šiais argumentais:

4710.1.

48Po imperatyvaus antstolės patvarkymo gavimo tolesnis Trišalio susitarimo dalies dėl mokėjimo tiesiogiai subrangovei vykdymas tapo negalimas kaip prieštaraujantis imperatyvioms CPK 585 straipsnio 1 dalies normoms. Antstolės patvarkymo privalomam vykdymui neturi jokios teisinės reikšmės, ar iki jo gavimo buvo įvykdytos sąlygos (pateikti dokumentai) mokėjimui atlikti. Kadangi antstolės patvarkymo gavimo metu atsakovė nebuvo atlikusi mokėjimo pagal Statybų rangos sutartį, sudarytą su trečiuoju asmeniu (rangovu), ir turėjo trečiajam asmeniui mokėtiną ginčo sumą, atsakovė pagrįstai ir teisėtai šią sumą pervedė antstolei.

4910.2.

50Pagal Trišalį susitarimą atsakovė visus mokėjimus ieškovei, kaip trečiojo asmens subrangovei, turėjo atlikti kaip prievolės trečiajam asmeniui įvykdymą, nekeičiant pačių sutartinių prievolių šalių (CK 6.1, 6.50 straipsniai). Todėl atsakovė, gavusi antstolės patvarkymą, elgdamasi pagal apdairaus ir rūpestingo kvalifikuoto subjekto standartą, negalėjo mokėti tiesiogiai išskirtinai ieškovei už trečiąjį asmenį, nes tokiu būdu būtų pažeistos kitų trečiojo asmens kreditorių teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2013).

51Teisėjų kolegija

konstatuoja:

52IV.

53Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

54Dėl subrangovo teisės pareikšti piniginį reikalavimą tiesiogiai užsakovui dėl atsiskaitymo už subrangovo tinkamai ir laiku atliktus bei perduotus darbus

5511.

56Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį. Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį sumokėti, ir priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

5712.

58Statybos rangos sutarties pagrindu atsiradusi užsakovo teisė reikalauti darbų rezultato atitinka rangovo pareigą per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus; rangovo teisė rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka reikalauti priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą atitinka užsakovo pareigą apžiūrėti ir priimti atliktus statybos darbus (jų rezultatą) bei rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka sumokėti už tinkamai ir laiku atliktus darbus, nebent šalys būtų susitarusios dėl atskirų darbų etapų apmokėjimo iš anksto (CK 6.644 straipsnio 1 dalis, 6.655 straipsnio 1 dalis, 6.662 straipsnio 1 dalis, 6.681 straipsnio 1 dalis, 6.687, 6.694 straipsniai).

5913.

60Jeigu tarp užsakovo ir rangovo yra sudaryta rangos sutartis ir atitinkamus santykius reglamentuojančiuose įstatymuose nenustatyta, kad užduotį privalo įvykdyti pats rangovas, šis turi teisę pasitelkti savo prievolėms įvykdyti kitus asmenis (subrangovus). Jeigu užduočiai vykdyti yra pasitelkti subrangovai, tai rangovas tampa generaliniu rangovu. Tokiu atveju tarp užsakovo, generalinio rangovo ir subrangovo atsiradę teisiniai santykiai yra reglamentuojami CK 6.650 straipsnyje įtvirtintomis bendromis tokių santykių reguliavimo taisyklėmis.

6114.

62Sutarties uždarumo principas, reiškiantis, kad sutartis sukuria teises ir pareigas tik ją sudariusiems asmenims, išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis, lemia, kad generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovo, kuris nėra tiesioginis rangos sutarties, sudarytos tarp užsakovo ir generalinio rangovo, dalyvis, prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, o subrangovui – už užsakovo, kuris atitinkamai nėra generalinį rangovą su subrangovu siejančios sutarties šalis, prievolių nevykdymą ar netinkamą įvykdymą (CK 6.650 straipsnio 3 dalis). CK 6.650 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu ko kita nenustato įstatymai ar sutartis, užsakovas ir subrangovas neturi teisės reikšti vienas kitam piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, kiekvieno iš jų sudarytų su generaliniu rangovu, pažeidimu. Ši įstatymo nuostata, be kita ko, apima draudimą subrangovui reikšti piniginius reikalavimus tiesiogiai užsakovui dėl atsiskaitymo už atliktus darbus, nebent kitaip būtų nustatyta įstatyme ar šalių sudarytoje sutartyje.

6315.

64Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad sutarčių laisvės principas neriboja galimybės rangos ir subrangos santykius formuoti tik tokiu būdu, kuris įtvirtintas CK 6.650 straipsnio 1 dalyje. Sutartinių ryšių įvairovė gali keisti užsakovo, generalinio rangovo ir subrangovo santykius, kai užsakovas sudaro kelias pagrindines rangos sutartis, kai pagrindine rangos sutartimi nedraudžiama sudaryti kelias subrangos sutartis ir taip sukurti subrangos sutartinius santykius ir kita. Galima sutartinių santykių kombinacija, kai užsakovas turi tiesioginį reikalavimą subrangovui, o subrangovas – užsakovui, kai toks pareigų ir teisių pasiskirstymas nustatytas tiek generalinės rangos, tiek subrangos sutartyje. Toks susitarimas nėra teisių perleidimas, dėl to pagal sutartis kiekvienai iš šalių išlieka atsakomybė sutarties kontrahentui, t. y. užsakovui, generaliniam rangovui ir subrangovui yra galimybė pasirinkti, kam pareikšti reikalavimus – sutarties kontrahentui ar asmeniui, nurodytam sutartyje. Pažymėtina, kad kuri nors iš rangos sutarties šalių pagal sutartį gali įgyti reikalavimo teisę pasirinktinai į kurį nors asmenį, t. y. užsakovą, generalinį rangovą ar subrangovą, jeigu sudaroma trišalė sutartis, pagal kurią visoms šalims paskirstomos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2011).

6516.

66Kitas teismų praktikoje pripažįstamas subrangovo reikalavimo teisių į atliktų darbų apmokėjimą nukreipimo tiesiogiai į užsakovą atvejis yra susijęs su prievolės asmenų pasikeitimu, kai generalinis rangovas (pradinis kreditorius) perleidžia turimą reikalavimo teisę į užsakovą (skolininką) subrangovui (naujajam kreditoriui). Tokiu atveju subrangovas, remdamasis reikalavimo teisės perleidimo sutartimi, turi teisę kreiptis su ieškiniu į teismą su prašymu dėl skolos priteisimo tiesiogiai iš užsakovo, todėl šiuo atveju CK 6.650 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas draudimas, jei įstatymai ar sutartis nenustato ko kita, subrangovui reikšti ieškinį užsakovui dėl piniginių reikalavimų, susijusių su sudarytomis sutartimis, vykdymo (pažeidimo) netaikomas; ieškovas reikalavimo teisės perleidimo sutarties pagrindu veikia ne kaip subrangovas, o kaip rangovo teisių perėmėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2006; 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2008 ir kt.).

67Dėl sutarčių aiškinimo taisyklių taikymo ir ginčo santykių kvalifikavimo

6817.

69Byloje nustatyta, kad 2015 m. rugsėjo 17 d. tarp užsakovės (atsakovės) ir rangovės (trečiojo asmens) buvo sudaryta Statybų rangos sutartis Nr. S-217/15 dėl gamybinio pastato kapitalinio remonto darbų atlikimo. Daliai darbų pagal šią sutartį įvykdyti generalinė rangovė (trečiasis asmuo) pasitelkė subrangovę (ieškovę), savo susitarimą įformino 2016 m. balandžio 20 d. Sutartimi Nr. VS 16S-8. Taigi nagrinėjamo ginčo atveju tarp byloje dalyvaujančių asmenų buvo susiklostę sutartiniai statybos rangos teisiniai santykiai, kai ieškovė yra subrangovė, atsakovė – užsakovė, o trečiasis asmuo – generalinis rangovas. 2016 m. balandžio 20 d. užsakovė, rangovė ir subrangovė sudarė Susitarimą Nr. 1 prie 2015 m. rugsėjo 17 d. Statybų rangos sutarties Nr. S-217/15 (Trišalį susitarimą), kuriuo susitarė dėl užsakovo pareigos atsiskaityti tiesiogiai su subrangovu už jo tinkamai ir laiku atliktus bei užsakovo priimtus darbus.

7018.

71Ieškovė kasaciniu skundu nesutinka su apeliacinės instancijos teismo atliktu Trišalio susitarimo kaip susitarimo dėl atsiskaitymo tvarkos kvalifikavimu, nurodydama, kad padarydamas šią išvadą teismas pažeidė CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles. Ieškovės manymu, tinkamas Trišalio susitarimo dalyvių tikrųjų ketinimų nustatymas, Trišalio susitarimo esmės, tikslo bei jos sudarymo aplinkybių atskleidimas būtų teikę pagrindą daryti išvadą, kad tarp Trišalio susitarimo šalių buvo sudaryta reikalavimo teisių perleidimo (cesijos) sutartis, kurios pagrindu generalinio rangovo reikalavimo teisė buvo perleista subrangovui, o pats generalinis rangovas nustojo būti šios piniginės prievolės šalimi.

7219.

73Nagrinėjamu atveju esminę teisinę reikšmę turi tai, ar trečiasis asmuo Jokūbausko įmonė „Jonas“, būdamas generalinis rangovas pagal jo ir užsakovo sudarytą Rangos sutartį, remiantis Trišaliu susitarimu, prievolių teisės prasme vis dar buvo kreditorius, turintis reikalavimo teisę į užsakovą dėl atsiskaitymo už subrangovo (ieškovės) atliktus darbus.

7420.

75Pažymėtina, kad reikalavimo teisės perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų. Vadovaujantis CK 6.101 straipsnio 1 dalimi, kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Galima perleisti ir būsimą reikalavimą (CK 6.101 straipsnio 3 dalis). Reikalavimo perleidimas suprantamas kaip prievolės aktyviosios šalies – kreditoriaus – pakeitimas kitu asmeniu, kai pati prievolė išlieka nepakitusi. Kai pagal cesijos sutartį pradinis kreditorius perleidžia savo reikalavimo teisę naujajam kreditoriui, jis nustoja būti prievolės šalimi (kreditoriumi), o kreditoriumi perleistos reikalavimo teisės atžvilgiu tampa reikalavimo įgijėjas. Naujasis kreditorius (reikalavimo įgijėjas) neįgyja daugiau teisių, nei jų turėjo pradinis kreditorius, ir yra saistomas pradinio kreditoriaus ir skolininko sutarties sąlygų. Skolininko teisinė padėtis dėl kreditoriaus pasikeitimo taip pat nesikeičia, t. y. jo teisinė padėtis naujojo kreditoriaus atžvilgiu negali būti blogesnė už buvusią pradinio kreditoriaus.

7621.

77Bendrųjų principų sistemos projekto (angl. Draft Common Frame of Reference, DCFR) III.–5:114 straipsnio, reglamentuojančio momentą, nuo kada reikalavimo perleidimas laikomas įvykusiu, 2 dalyje įtvirtinta, kad būsimos reikalavimo teisės perleidimas laikomas įvykusiu reikalavimo perleidimo sandorio sudarymo momentu, kai yra patenkinami visi reikalavimai, išskyrus tuos, kurie susiję su reikalavimo teisės egzistavimu. DCFR III.–5:104 straipsnyje išskiriami šie bendrieji reikalavimai, keliami reikalavimo teisės perleidimui: reikalavimo teisė yra egzistuojanti; reikalavimo teisė yra perleistina; yra galiojantis reikalavimo teisės perleidimo sandoris; asmuo turi teisę perleisti reikalavimo teisę. Tai reiškia, kad būsimos reikalavimo teisės perleidimas nesukels teisinių pasekmių, jeigu neatsiras būsima reikalavimo teisė. Priešingai, atsiradus reikalavimo teisei, reikalavimo perleidimas bus laikomas retrosprektyviai įvykusiu, esant patenkintiems visiems kitiems bendriesiems reikalavimams, kurie keliami reikalavimo teisės perleidimui. Paprastai tai reiškia, kad reikalavimo teisė bus laikoma perleista reikalavimo perleidimo sandorio sudarymo momentu, nebent pačiame sandoryje būtų nustatytas vėlesnis įsigaliojimo terminas.

7822.

79Teisėjų kolegija pažymi, kad konkrečios sutarties turinio ir jos sąlygų išaiškinimas, sutartimi sulygtų šalių pareigų bei teisių nustatymas yra fakto klausimas. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas fakto klausimų nenagrinėja, tačiau, atsižvelgdamas į kasacinio skundo argumentus, patikrina, kaip žemesnės instancijos teismas laikėsi sutarčių aiškinimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-306-684/2018, 40 punktas; 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-398-687/2019, 39 punktas ir kt.).

8023.

81Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-813/2003; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2005; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2010 ir kt.). Tačiau toks sutarties aiškinimo būdas ne visada leidžia tiksliai įvertinti sutarties turinį ir nustatyti bendrą subjektyvią kontrahentų valią sukurti atitinkamus įsipareigojimus. Sutarties šalių ketinimus lemia kiekvienos iš šalių individualios savybės ir poreikiai, taigi šalių ketinimai gali nesutapti. Be to, kilus sutarties šalių ginčui, teisme gali nepavykti nustatyti tikrųjų šalių ketinimų, ypač jei sandorio šalys laikosi priešingų pozicijų, skirtingai interpretuoja sudarant sutartį buvusią jų valią ar ją iškreipia, nesutaria dėl sutarties tikslų ar turinio. Todėl tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2011; 2013 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2013; 2018 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-108-248/2018, 21 punktas). Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2013; 2018 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-695/2018, 23 punktas; 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019, 31 punktas).

8224.

83Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad teismai privalėjo aiškintis visus tikruosius bendrus Trišalio susitarimo šalių ketinimus, tačiau tai turėjo būti atliekama vadovaujantis sutarties tekstu.

8425.

85Trišaliame susitarime šalys, be kita ko, susitarė dėl šių sąlygų: 1) užsakovas, priėmęs darbus, kuriuos bus atlikęs subrangovas, tiesiogiai vykdys mokėjimą (-us) už šiuos darbus subrangovui pagal jam subrangovo pateiktus teisės aktų reikalavimus atitinkančius finansinius dokumentus, pagrindžiančius generalinio rangovo mokėjimo prievolę subrangovui (ii punktas); 2) mokėjimas bus vykdomas remiantis užsakovo ir generalinio rangovo sudarytos rangos sutarties nuostatomis, reglamentuojančiomis atliktų darbų apmokėjimą (iii punktas); 3) subrangovui laiku nepateikus užsakovui teisės aktų reikalavimus atitinkančių finansinių dokumentų, pagrindžiančių generalinio rangovo mokėjimo prievolę subrangovui, užsakovas mokėjimą vykdys generaliniam rangovui (iv punktas); 4) užsakovas, atlikęs mokėjimą subrangovui šiame susitarime nustatyta tvarka, bus laikomas tinkamai įvykdžiusiu savo įsipareigojimą atsiskaityti su generaliniu rangovu pagal jų sudarytą rangos sutartį tiek, kokia suma bus sumokėta subrangovui remiantis šiuo susitarimu (v punktas).

8626.

87Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Trišalio susitarimo šalių ketinimus ir šio susitarimo sąlygas, pripažįsta, kad ginčo atveju sudarytu Trišaliu susitarimu buvo susitarta dėl generalinio rangovo būsimos reikalavimo teisės užsakovui, kuri atsirastų subrangovui tinkamai ir laiku atlikus darbus, o užsakovui juos priėmus – perleidimo subrangovui (CK 6.101 straipsnio 3 dalis). Pagal Trišalį susitarimą perleidžiamos reikalavimo teisės atsiradimas buvo susietas su vienintele sąlyga – teisės aktų reikalavimus atitinkančių finansinių dokumentų, pagrindžiančių generalinio rangovo mokėjimo prievolę subrangovui pagal subrangos sutartį, pateikimu užsakovui. Trišaliame susitarime įtvirtintas šalių siekis išsaugoti iki reikalavimo teisės perleidimo buvusią skolininko ir kreditoriaus teisinę padėtį (jos negerinant ir nebloginant), kadangi mokėjimas pagal prievolę naujajam reikalavimo įgijėjui (subrangovui) turėjo būti atliekamas laikantis skolininką (užsakovą) ir pradinį kreditorių (generalinį rangovą) siejančios rangos sutarties nuostatų, reglamentuojančių atliktų darbų apmokėjimą. Taigi Trišaliu susitarimu buvo pasiektas tikslas prievolės kreditorių (generalinį rangovą) pakeisti kitu asmeniu (subrangovu), kai pati prievolė išlieka nepakitusi.

8827.

89Pažymėtina, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (lot. pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Sutarčių privalomumo šalims principas reikalauja sutartį vykdyti ir vienos iš šalių atsisakymas nuo sutarties negalimas, išskyrus įstatyme išvardytus atvejus, kai šalis pati gali vienašališkai nutraukti sutartį arba inicijuoti nutraukimą teismine tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-513-916/2015; 2019 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-915/2019 37 punktą).

9028.

91Sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas (t. y. šalių valios sutapimas, suderinta jų valia, konsensusas), o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma (CK 6.159 straipsnis). Ginčo atveju Trišaliu susitarimu užsakovas, generalinis rangovas ir subrangovas bendrai susitarė, kad, subrangovui tinkamai ir laiku atlikus bei perdavus užsakovui pagal 2016 m. balandžio 20 d. Sutartį Nr. VS 16S-8 atliktus subrangos darbus bei įvykdžius sąlygą dėl generalinio rangovo prievolę pagal minėtą sutartį patvirtinančių finansinių dokumentų pateikimo užsakovui, atsiras perleidžiamos būsimos reikalavimo teisės egzistavimo (įgyvendinimo) sąlyga, o užsakovas įgis pareigą atsiskaityti tiesiogiai su subrangovu. Tokio susitarimo sudarymas neprieštarauja įstatymams, jo sąlygos nepažeidžia imperatyvių teisės normų, pats sandoris (ar jo dalis) nėra negaliojantis ar ginčijamas teisme.

9229.

93Atsakovė (užsakovė) ginasi nuo ieškovės (subrangovės) jai pareikšto reikalavimo, nurodydama, kad už subrangovės atliktus ir užsakovei perduotus darbus ji atsiskaitė su generaliniu rangovu po to, kai, antstoliui vykdymo procese nukreipus įsiskolinimo išieškojimą iš Jokūbausko įmonės „Jonas“, kaip skolininkės vykdymo procese, turtinių teisių, atsakovė, būdama ją su trečiuoju asmeniu Jokūbausko įmone „Jonas“ siejančios prievolės skolininkė, atliko mokėjimus antstolei kaip savo prievolės trečiajam asmeniui Jokūbausko įmonei „Jonas“ (generaliniam rangovui) pagal rangos sutartį įvykdymą.

9430.

95Byloje nustatyta, kad antstolė 2016 m. lapkričio 18 d. patvarkymu Nr. S1-6445 dėl turtinių teisių arešto nusprendė areštuoti Jokūbausko įmonei „Jonas“, kaip skolininkei vykdymo procese, priklausančias turtines teises į jai išmokėtinas lėšas, nurodydama atsakovei prievolę pagal suėjusius mokėjimo terminus įvykdyti antstolei. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovė, 2016 m. lapkričio 21 d. gavusi šį antstolės patvarkymą, 2016 m. lapkričio 29 d. ir 2017 m. sausio 17 d. atliktais mokėjimais pervedė lėšas į antstolės nurodytą sąskaitą, vykdydama savo, kaip užsakovės, prievolę generaliniam rangovui pagal 2015 m. rugsėjo 17 d. Statybų rangos sutartį Nr. S-217/15.

9631.

97Pažymėtina, kad išieškojimas iš skolininko turtinių teisių yra savarankiška priverstinio vykdymo priemonė, kuri gali būti naudojama antstoliui vykdant teismo sprendimą (CPK 624 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pritaikius šią priverstinio vykdymo priemonę, asmuo (skolininkas), esantis prievolės, kuri sieja jį ir kreditorių (skolininką vykdymo procese), šalis, atlikdamas piniginį mokėjimą antstoliui, kartu įvykdo savo piniginę prievolę kreditoriui (skolininkui vykdymo procese), dėl to tokia prievolė, jei ji tinkamai įvykdoma, pasibaigia (CK 6.123 straipsnio 1 dalis). Todėl kai išieškojimas vykdymo procese nukreipiamas į skolininko turtines teises, šių turtinių teisių pagrindą sudarančių prievolių vykdymui taikomos bendrosios prievolių tinkamą įvykdymą reglamentuojančios teisės normos.

9832.

99Vadovaujantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Vadovaujantis CK 6.44 straipsnio, apibrėžiančio asmenį, kuriam turi būti įvykdyta prievolė, 1 dalimi, prievolė turi būti įvykdyta kreditoriui arba jo atstovui, taip pat kreditoriaus paskirtam asmeniui arba asmeniui, kuris įstatymų ar teismo yra įpareigotas priimti prievolės įvykdymą. Prievolių teisės prasme kreditorius yra asmuo, turintis teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą atlikti kreditoriaus naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikytų nuo tam tikro veiksmo (CK 6.1 straipsnis). Taigi viena iš prievolės pasibaigimo tinkamu jos įvykdymu sąlygų yra prievolės įvykdymas tinkamam asmeniui.

10033.

101Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tais atvejais, kai būsimos reikalavimo teisės atsiradimas yra susietas su tam tikra ateityje įvyksiančia sąlyga, tokios reikalavimo teisės perleidimas yra laikomas įvykusiu reikalavimo perleidimo sandorio sudarymo momentu, nebent pačiame sandoryje būtų nustatytas vėlesnis įsigaliojimo terminas. Todėl skolininko turtinių teisių areštas neapima tų jo reikalavimo teisių, kurios kaip būsimos reikalavimo teisės buvo perleistos iki turtinių teisių arešto.

10234.

103Pripažinus, kad 2016 m. balandžio 20 d. Trišaliu susitarimu buvo sudaryta būsimo reikalavimo perleidimo sutartis, darytina išvada, kad skolininkės Jokūbausko įmonės „Jonas“ turtinių teisių areštas vykdomajame procese 2016 m. lapkričio 18 d. priimtu antstolės patvarkymu neapėmė skolininkės vykdomajame procese būsimos reikalavimo teisės užsakovei UAB „Gelsauga“ (prievolės skolininkei) atsiskaityti už tinkamai ir laiku atlikus rangos darbus, kuriuos bus atlikusi subrangovė, arešto. Todėl Jokūbausko įmonė „Jonas“ (generalinis rangovas) negalėjo būti laikoma turinčia teisę reikalauti ir gauti iš atsakovės (užsakovės) minėtos prievolės įvykdymo dėl įvykusio aktyviosios šalies – kreditoriaus – pasikeitimo.

10435.

105Byloje nustatyta, kad ieškovė 2016 m. lapkričio 21 d. tiesiogiai iš atsakovės gavo raštą dėl atliktų subrangos darbų apmokėjimo, prie jo buvo pridėtas 2016 m. rugsėjo 30 d. atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktas Nr. 3 ir 10 405,73 Eur sumos (be PVM) PVM sąskaita faktūra, serija VRTS, Nr. 0545, kurią subrangovė išrašė generalinei rangovei. Todėl ieškovė, įgyvendinusi Trišaliame susitarime įtvirtintą sąlygą dėl teisės aktų reikalavimus atitinkančių finansinių dokumentų, pagrindžiančių generalinio rangovo mokėjimo prievolę subrangovui pagal 2016 m. balandžio 20 d. Sutartį Nr. VS 16S-8, pateikimo užsakovui, pagal Trišalį susitarimą įgijo teisę reikalauti atliktų subrangos darbų apmokėjimo tiesiogiai iš atsakovės, kaip užsakovės, o atsakovė įgijo pareigą šį mokėjimą atlikti ieškovei. Kadangi ginčo atveju atsakovė 2016 m. lapkričio 29 d. ir 2017 m. sausio 17 d. mokėjimus atliko generalinio rangovo naudai, pervesdama lėšas išieškojimo iš skolininko turtinių teisių veiksmus atliekančiam antstoliui, teisėjų kolegija pripažįsta, kad atsakovė savo prievolę įvykdė netinkamam subjektui, dėl to atsakovės prievolė negali būti laikoma pasibaigusia tinkamu įvykdymu.

10636.

107Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, kad ieškovės reikalavimo teisė atsakovei dėl 10 405,73 Eur skolos ir procesinių palūkanų priteisimo yra pagrįsta. Todėl apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikintinas ir paliekamas galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 7 d. sprendimas.

108Dėl bylinėjimosi išlaidų

10937.

110Patenkinus ieškovės kasacinį skundą, ieškovei iš atsakovės priteistinas jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnio 1, 3 dalys, 98 straipsnis, 340 straipsnio 5 dalis).

11138.

112Ieškovė už kasacinį skundą sumokėjo 234 Eur žyminio mokesčio. Ši suma kaip ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiama iš atsakovės.

11339.

114Nagrinėjant bylą kasaciniame teisme, buvo gautas ieškovės prašymas priteisti 1452 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, kurias ji patyrė bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme metu, atlyginimą. Teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.12 punktu, sprendžia tenkinti ieškovės prašymą ir priteisti jai iš atsakovės šių išlaidų atlyginimą.

11540.

116Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, buvo patirta 6,05 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 3 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), kurių atlyginimas priteistinas valstybei iš atsakovės.

117Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsniais,

Nutarė

118Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 21 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 7 d. sprendimą.

119Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Vitras-S“ (į. k. 301791809) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelsauga“ (į. k. 125825125) 1686 (vieną tūkstantį šešis šimtus aštuoniasdešimt šešis) Eur bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo.

120Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelsauga“ (į. k. 125825125) 6,05 Eur (šešis Eur 5 ct) su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų atlyginimo į valstybės biudžetą (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

121Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių... 8. 2.... 9. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 10 405,73 Eur skolą ir... 10. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė... 11. 3.... 12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 7 d. sprendimu ieškinį... 13. 4.... 14. Teismas, aiškindamas 2016 m. balandžio 20 d. Trišalio susitarimo turinį ir... 15. 5.... 16. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 21 d. sprendimu Vilniaus miesto... 17. 6.... 18. Teismas nurodė, kad antstolei V. Meškauskienei 2016 m. lapkričio 18 d.... 19. 7.... 20. Šalių sudarytas Trišalis susitarimas nėra sutartis dėl skolos perkėlimo... 21. 8.... 22. Kadangi prievolės šalys nepakito, antstolei imperatyviai nurodžius, kad... 23. III.... 24. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 25. 9.... 26. Ieškovė kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m.... 27. 9.1.... 28. Byloje esant ginčui, kas turi atsiskaityti su ieškove – atsakovė ar... 29. 9.1.1.... 30. pagal Trišalį susitarimą būtent nuo 2016 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitos... 31. 9.1.2.... 32. antstolės 2016 m. lapkričio 18 d. patvarkymas buvo gautas praėjus beveik... 33. 9.1.3.... 34. 2016 m. rugsėjo 30 d. pažyma Nr. 14 apie atliktų darbų vertę ir išlaidas... 35. 9.2.... 36. Apeliacinės instancijos teismas, skundžiamu sprendimu konstatuodamas, kad... 37. 9.2.1.... 38. vertindamas Trišalį susitarimą teismas pažeidė sutarčių aiškinimo... 39. 9.2.2.... 40. Trišaliu susitarimu buvo įtvirtintas bendras jį sudariusių šalių... 41. 9.2.3.... 42. Trišaliu susitarimu ginčo šalys susitarė dėl atitinkamos dalies trečiojo... 43. 9.2.4.... 44. aplinkybė, jog į Trišalį susitarimą buvo įtrauktos sąlygos, kad... 45. 10.... 46. Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo... 47. 10.1.... 48. Po imperatyvaus antstolės patvarkymo gavimo tolesnis Trišalio susitarimo... 49. 10.2.... 50. Pagal Trišalį susitarimą atsakovė visus mokėjimus ieškovei, kaip... 51. Teisėjų kolegija... 52. IV.... 53. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 54. Dėl subrangovo teisės pareikšti piniginį reikalavimą tiesiogiai užsakovui... 55. 11.... 56. Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą... 57. 12.... 58. Statybos rangos sutarties pagrindu atsiradusi užsakovo teisė reikalauti... 59. 13.... 60. Jeigu tarp užsakovo ir rangovo yra sudaryta rangos sutartis ir atitinkamus... 61. 14.... 62. Sutarties uždarumo principas, reiškiantis, kad sutartis sukuria teises ir... 63. 15.... 64. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad sutarčių laisvės principas... 65. 16.... 66. Kitas teismų praktikoje pripažįstamas subrangovo reikalavimo teisių į... 67. Dėl sutarčių aiškinimo taisyklių taikymo ir ginčo santykių kvalifikavimo... 68. 17.... 69. Byloje nustatyta, kad 2015 m. rugsėjo 17 d. tarp užsakovės (atsakovės) ir... 70. 18.... 71. Ieškovė kasaciniu skundu nesutinka su apeliacinės instancijos teismo atliktu... 72. 19.... 73. Nagrinėjamu atveju esminę teisinę reikšmę turi tai, ar trečiasis asmuo... 74. 20.... 75. Pažymėtina, kad reikalavimo teisės perleidimas (cesija) yra vienas iš... 76. 21.... 77. Bendrųjų principų sistemos projekto (angl. Draft Common Frame of Reference,... 78. 22.... 79. Teisėjų kolegija pažymi, kad konkrečios sutarties turinio ir jos sąlygų... 80. 23.... 81. Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose... 82. 24.... 83. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad teismai privalėjo... 84. 25.... 85. Trišaliame susitarime šalys, be kita ko, susitarė dėl šių sąlygų: 1)... 86. 26.... 87. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Trišalio susitarimo šalių ketinimus ir... 88. 27.... 89. Pažymėtina, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi... 90. 28.... 91. Sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių... 92. 29.... 93. Atsakovė (užsakovė) ginasi nuo ieškovės (subrangovės) jai pareikšto... 94. 30.... 95. Byloje nustatyta, kad antstolė 2016 m. lapkričio 18 d. patvarkymu Nr. S1-6445... 96. 31.... 97. Pažymėtina, kad išieškojimas iš skolininko turtinių teisių yra... 98. 32.... 99. Vadovaujantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, prievolės turi būti vykdomos... 100. 33.... 101. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tais atvejais, kai būsimos reikalavimo... 102. 34.... 103. Pripažinus, kad 2016 m. balandžio 20 d. Trišaliu susitarimu buvo sudaryta... 104. 35.... 105. Byloje nustatyta, kad ieškovė 2016 m. lapkričio 21 d. tiesiogiai iš... 106. 36.... 107. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, kad... 108. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 109. 37.... 110. Patenkinus ieškovės kasacinį skundą, ieškovei iš atsakovės priteistinas... 111. 38.... 112. Ieškovė už kasacinį skundą sumokėjo 234 Eur žyminio mokesčio. Ši suma... 113. 39.... 114. Nagrinėjant bylą kasaciniame teisme, buvo gautas ieškovės prašymas... 115. 40.... 116. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, buvo patirta 6,05 Eur bylinėjimosi... 117. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 118. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų... 119. Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Vitras-S“ (į. k.... 120. Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelsauga“ (į. k.... 121. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...