Byla e2-5562-340/2016
Dėl kai kurių atviro konkurso „Degalų iš degalinių pirkimas“ pirkimo sąlygų panaikinimo, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Tatjana Žukauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „Emsi“ ieškinį atsakovėms Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai, tretiesiems asmenims Civilinės aviacijos administracijai, Lietuvos saugios laivybos administracijai, Valstybinei geležinkelio inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos, Valstybinei kelių transporto inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos, Transporto investicijų direkcijai, Pasienio kontrolės punktų direkcijai prie Susisiekimo ministerijos, VšĮ Kelių ir transporto tyrimo institutui ir trečiajam asmeniui UAB „Alauša“ dėl kai kurių atviro konkurso „Degalų iš degalinių pirkimas“ pirkimo sąlygų panaikinimo, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba,

Nustatė

2ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti neteisėtomis ir panaikinti atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos 2016-07-11 skelbto atviro konkurso „Degalų iš degalinių pirkimas“ Nr. 176510 sąlygų 14 punkto nuostatą, Techninėje specifikacijoje – 19.1 punkto nuostatą, 19.2 punkto nuostatą, Preliminariosios sutarties projekto 17.1 punkto nuostatą, 17.2 punkto nuostatą, 32 punkto nuostatą; Pagrindinės pirkimo sutarties projekto – 16.1 punkto nuostatą, 16.2 punkto nuostatą, 31 punkto nuostatą; priteisti ieškovei iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

3Nurodė, kad ieškovė dalyvauja atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos organizuojamame viešajame atvirame konkurse „Degalų iš degalinių pirkimas“ Nr. 176510. Į dalis neskirstomu Pirkimu siekiama sudaryti automobilinių degalų (benzino A-95 - 250 000 l ir dyzelino - 500 000 l (+-30 proc.) preliminariąją pirkimo-pardavimo degalinėse sutartį už kainą iki 900 000 Eur 34 mėnesiams. Ieškovė 2016-07-18 raštu Nr. P16-155 pateikė atsakovei pretenziją „Dėl degalų iš degalinių pirkimo atviro konkurso būdu sąlygų neteisėtumo, o atsakovė 2016-07-21 raštu Nr. (11.7) 2-5009 „Dėl pretenzijos“ pretenziją atmetė. Ieškovė pažymėjo, kad tiek Pirkimo sąlygos, tiek atsakymas į pretenziją yra neaiškūs, dviprasmiški, todėl pripažintini neskaidriais. Ieškovės teigimu, pirkimo sąlygose nurodyti 30 dienų viršijantys mokėjimų terminai ir sąlygos neatitinka Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo ir Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2010-09-30 įsakymu Nr. 1S-139 patvirtintų Smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų skatinimo dalyvauti viešuosiuose pirkimuose rekomendacijų 8 punkto. Pareiga skolintis turi kilti lėšų neturinčiam skolininkui perkančiajai organizacijai, o ne kreditoriui tiekėjui, kuris tinkamai įvykdė sutartį ir kuriam lėšų reikia kitų tiekimų pagal Pagrindines sutartis vykdymui. Atsakovė Kelių direkcija nesąžiningai naudojasi savo teisėmis ir teikia neskaidrias Pirkimo sąlygas, kuriomis be teisėto pagrindo tiekėjams užkrauna neatsakingų perkančiųjų organizacijų pirkimų ar neritmingo valstybinio finansavimo rizikas. Toks perkančiųjų organizacijų pranašumas yra perdėtas (CK 6.228 straipsnis) ir vien todėl pripažintinas neteisėtu, o prieštaravimas MAPKSVPĮ daro nurodytas Pirkimo sąlygų nuostatas niekinėmis. Prieštaravimas tarp Pirkimo dokumentų teiginių dėl sutarčių sudarymo ir pasibaigimo reiškia, jog įmanoma, kad dalies Pirkimo vykdymas bus užbaigtas ne po 34, bet po 70 mėnesių. Mažmeninėje degalų prekyboje, kai naftos produktų kainos pasaulyje per trumpą laiką pakinta daugiau negu dvigubai, įsipareigoti 5,8 metams pirkti-parduoti pagal tvirtą nuolaidą nėra protinga. Pažymėjo, kad ieškovės degalinėse kainos nevienodos, todėl rengiant pasiūlymą yra svarbu tikrai žinoti, kurių degalinių kainas pagal Pirkimo sąlygas galima įtraukti į pasiūlymo skaičiavimą, o kurių negalima. Nurodė, kad atsakyme į pretenziją nepagrįstai nepasisakyta dėl pretenzijos 9-11 punktuose išdėstytų argumentų dėl degalinių vietos kriterijaus taikymo neaiškumo. Pirkimo sąlygose, nustatant pasiūlymo vidurkių apskaičiavimo metodiką (Techninės specifikacijos 19.1 ir 19.2 punktai), nebenurodoma, kad parenkant degalines yra taikomas degalinių vietos kriterijus - „arba ne didesniu kaip 5 kilometrų atstumu nuo nurodytų miestų teritorijų ribų". Taigi, atrodo, kad Degalinių tinklo sąvoka gali būti aiškinama sistemiškai taikant Techninės specifikacijos 4, 19.1 ir 19.2 punktus, kad degalinės, kurių kainos naudojamos nuolaidai pagrįsti, turi būti administracinėse atitinkamų miestų ribose. Toks aiškinimas riboja tiekėjo teises ir tiekėjų konkurenciją, todėl turi būti išreikštas aiškiai, o atsakymas tiekėjui dėl tokio pasirinkimo turi būti motyvuotas. Ieškovės nuomone, kriterijus „arba ne didesniu kaip 5 kilometrų atstumu nuo nurodytų miestų teritorijų ribų" turėtų būti taikomas ir toms degalinėms, kurių pagrindu bus atliekamas pasiūlymo vidurkių apskaičiavimas (Techninės specifikacijos 19.1 ir 19.2 punktai), todėl Pirkimo sąlygos atitinkamai keistinos. Pirkimo sąlygas atitinka tik UAB „Lukoil Baltija” kartu su UAB „Baltic Petroleum“. Tai matyti iš pridedamos paprastos pagal viešai prieinamą informaciją padarytos Lietuvoje veikiančių stambesnių Degalų tiekimo įmonių turimų degalinių atitikimo Pirkimo sąlygose nustatytam Degalinių tinklo kriterijui analizės (UAB „EMSI“ 2016-08-04 rašto Nr. E16-156 „Degalinių tinklų palyginimas“ kopija 6 priedas). Darytina išvada, kad Pirkimo sąlygose nurodytas Degalinių tinklo kriterijus sudaro sąlygas dalyvauti ir laimėti pirkimą tokiam tiekėjui kaip UAB „Lukoil Baltija“ ir/ar UAB „Baltic Petroleum“, kuris turi didžiausią degalinių tinklą, turi daugiausia dukterinių ar kitaip kontroliuojamų Degalų prekybos įmonių, todėl yra pasirengęs tų įmonių rate veikti be konkurencijos, jungtinės veiklos sutartis sudaryti bet kada ir bet kokio turinio. Nematome pagrindų, kurie leistų Kelių direkcijai, įgyvendinančiai diskrecijos teisę nuspręsti, dėl būtent tokio tiekėjų kvalifikacijos vertinimo kriterijaus, tokio Degalinių tinklo. Degalinių tinklo kriterijus varžo smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų galimybę dalyvauti Pirkime, todėl yra pažeidžiamos viešųjų pirkimų normos. Akcentavo, kad Pirkimo sąlygos pažeidžia lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus, nes Kelių direkcija pažeidė pareigą vengti priemonių, kurios reikštų nelygiateisišką pirkimo dalyvių padėtį ar vienus jų diskriminuotų kitų atžvilgiu. Pareiga identifikuoti, nustatyti ir ištirti Pirkime dalyvaujančių tiekėjų nekonkuravimo apraiškas tenka Perkančiajai organizacijai kaip subjektui, atsakingam už Pirkimo proceso skaidrumo užtikrinimą. Pirkimo sąlygos nepagrįstai skatina Konkurencijos įstatymo 5 straipsniu (1, 2 dalys) draudžiamus kartelinius susitarimus ir žlugdo smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose. Ieškovės nuomone, galimybė vienytis į ūkio subjektų grupes (Pirkimo sąlygų IV skyrius), subtiekėjų pasitelkimas (5, 17 ir kt. punktai) gali būti toleruojami, kai nėra kitų galimybių įvykdyti pirkimą, o ne šio Pirkimo atveju. Pirkimo sąlygos neatitinka VPĮ 24 straipsnio 9 dalies, reikalavimo Pirkimo sąlygas rengti pagal VPĮ reikalavimus. Pirkime nustatytas kvalifikacijos reikalavimas turėti būtent tokios apimties Degalinių tinklą pažeidžia tiekėjo UAB „EMSI“ teises ir teisėtus interesus dalyvauti Pirkime VPĮ nustatyta tvarka ir nepagrįstai verčia tiekimo sąlygas per jungtinės veiklos sutartį Pirkimo tikslu derinti su konkurentais. Ieškovės nuomone, tiekėjų konkurencija būtų užtikrinta, skaidrumo principo pažeidimo būtų išvengta, o tiekėjų kvalifikacija tinkamai patikrinta, jeigu pirkimas būtų suskaidytas į kelias pagrįstai nustatytas dalis, kuriuose galėtų varžytis kuo daugiau tiekėjų. UAB „EMSI“ nuomone, šis Pirkimas gali būti išskaidytas mažiausiai į dvi dalis: pirma dalis - degalų pirkimas Vilniaus degalinėse; antra dalis - degalų pirkimas miestuose, kurie buvo apskričių centrais: Kaune, Klaipėdoje, Marijampolėje, Panevėžyje, Šiauliuose, Tauragėje, Telšiuose, Utenoje (CPK 423-3 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

4Atsakovė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Pažymėjo, jog nustatytas mokėjimo laikotarpis - per 30 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos- faktūros gavimo dienos - atitinka Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 5 str. 1 d. 1 p., taip pat sutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad esant objektyviai, nuo Užsakovo nepriklausančiai aplinkybei - vėluojant finansavimui iš biudžeto - mokėjimas atliekamas vėlavimo laikotarpiu, bet ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų nuo prekių pirkimo dienos, o tai atitinka įstatymo 5 str. 3 d. Ieškovė klaidingai supranta minėtas Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas, kurių pagrindu ir buvo sudarytos viešojo pirkimo dokumentuose pateiktos sutartys. Be to, ieškovė netinkamai taiko VPĮ 18 str. nuostatas ir nepagrįstai nurodo, neva atsakovė nepagrįstai teigia, kad pirkimo dokumentuose nustatyti preliminariosios sutarties galiojimo ir prekių tiekimo terminai atitinka ir nepažeidžia VPĮ nuostatų. Atsakovės nustatytos pirkimo sąlygos yra teisėtos, tikslios, aiškios ir nedviprasmiškos. Atsakovė pirkimo dokumentuose yra nustačiusi, kad tiekėjas turi turėti ne mažesnį degalinių tinklą, nei: Vilniuje - 5 degalinės, Kaune - 3, Klaipėdoje - 2, kituose Lietuvos rajonų centruose - po 1, arba ne didesniu kaip 5 km atstumu nuo nurodytų miestų teritorijų ribų. Šis reikalavimas yra būtinas, nes perkančiosios organizacijos veiklą vykdo visoje šalies teritorijoje, t. y. veikdamos visų apskričių principu, mažiausiomis sąnaudomis turi prižiūrėti visą šalies teritoriją. Siekdami racionaliai panaudoti degalams įsigyti skirtas lėšas, perkančiosios organizacijos ir jų padaliniai, esantys skirtingų apskričių teritorijoje, turi turėti galimybę piltis degalus išvardintuose miestuose ar jų prieigose, kaip nustatyta pirkimo sąlygose. Pirkimo neskaidymas nepaneigia tiekėjų konkurencijos ir kartu sudaro sąlygas perkančiajai organizacijai siekti masto ekonomijos, o reikalavimai tiekėjams turėti degalines konkrečiuose perkančiajai organizacijai reikalinguose ir pasirinktuose miestuose ar jų prieigose, teismų praktikoje jau ne kartą buvo pripažintas teisėtu. Pirkimas neskaidomas dalimis dėl ekonomiškumo ir racionalumo, nes už didesnį perkamą degalų kiekį siūloma didesnė nuolaida ir nėra įrodymų, kad smulkus tiekėjas parduodamas nedidelį prekių kiekį pritaikys didesnę nuolaidą. Pažymėjo, kad iki pirkimo sąlygų paskelbimo 2016-07-11, 2016-06-10 buvo paskelbta degalų pirkimo techninė specifikacija, kurioje buvo nurodyti visi miestai, kur atsakovė ketina įsigyti degalus, todėl ieškovė turėjo pakankamai laiko sudaryti jungtinės veiklos sutartis. Ieškovės argumentai, kad pirkimo sąlygos faktiškai tinkamos tiktai UAB „Lukoil Baltija“ kartu su UAB „Baltic Petroleum“ nėra pagrįstos, nes atsakovė sudaro galimybes visoms įmonės dalyvauti kuro pirkime.

5Atsakovė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija pateiktu atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose prie pirkimo sutarties sąlygų gali nusimatyti sąlygas, kada mokėjimai gali vėluoti, bet ne ilgiau nei 60 kalendorinių dienų nuo prekių gavimo, paslaugų suteikimo ar darbų atlikimo dienos. Numatyta išimtis objektyvi, nuo perkančiosios organizacijos nepriklausanti sąlyga, t. y. perkančiosios organizacijos už suteiktas paslaugas, pateiktas prekes ar atliktus darbus gali sumokėti tiekėjui tik gavusi iš institucijos, atsakingos už valstybės biudžeto lėšų surinkimą, reikiamas lėšas j perkančiosios organizacijos banko sąskaitą. Perkančioji organizacija atlieka visus jai privalomus veiksmus inicijuoti reikiamų lėšų gavimą, tačiau ji negali turėti įtakos reikalingų lėšų gavimo faktui. Darytina išvada, kad ieškovės teiginiai dėl Kelių direkcijos netinkamų aiškinimų, susijusių su Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatomis, yra nepagrįsti. Atkreipė dėmesį, kad preliminariosios sutarties ir pagrindinės sutarties trukmė nėra (ir negali būti) skaičiuojama kaip bendra sutarties trukmė, todėl ieškovo nuogąstavimai dėl 70 mėnesių yra nepagrįsti. Pirkimas yra vykdomas centralizuotai, todėl pirkimas yra sudėtingas ir numatyti pirkimo dokumentuose visas pirkimo sutarties sąlygas yra neįmanoma. Konkrečiai nurodyti, kada bus sudaromos pagrindinės sutartys su kiekviena įgaliotąja perkančiąja organizacija, nėra galimybių, nes kiekviena perkančioji organizacija šiuo metu turi galiojančias degalų sutartis ir tik tuomet, kai baigs galioti esamos sutartys, perkančiosios organizacijos galės preliminariosios sutarties pagrindu sudaryti sutartį su laimėjusiu tiekėju. Nurodė, kad Susisiekimo ministerija iš esmės neprieštarautų, jei vykdomas pirkimas būtų skaidomas į dalis, tačiau yra suinteresuota, kad pirkimu būtų užtikrinti įgaliotų perkančiųjų organizacijų interesai nusipirkti tai, ko reikia, priimtiniausiu ir racionaliausiu būdu.

6Trečiasis asmuo Transporto investicijų direkcija pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Pažymėjo, kad VPĮ aiškiai ir nedviprasmiškai nurodoma, jog perkančioji organizacija gali įgalioti kitą perkančiąją organizaciją pirkimams organizuoti ir pirkimo procedūroms iki pirkimo sutarties sudarymo atlikti, tuo tarpu pirkimo sutartis su paslaugų teikėju turi būti sudaryta tik įgaliojimą suteikusios perkančios organizacijos. Įgaliotoji organizacija negali turėti įtakos įgaliojusiai perkančiajai organizacijai, nustatant jai užduotis ir atsako tik už jai pavestas užduotis - konkretaus pirkimo organizavimą bei jo procedūrų vykdymą, laikantis teisės aktų reglamentuojančių viešuosius pirkimus. Įgaliotosios perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų komisijos sprendimų atsakovė kvestionuoti neturėjo ir neturi teisės. Atsižvelgiant į išvardintą, Direkcija neturi kompetencijos pasisakyti dėl ieškovės keliamų klausimų dėl pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis ir jų panaikinimo, nes Direkcija vadovaujantis VPĮ 14 straipsnio 1 dalimi įgaliojimu įgaliojo atsakovę atlikti viešųjų pirkimų procedūras iki pirkimo sutarties sudarymo, o VPĮ 14 straipsnio 2 dalis aiškiai nurodo, kad už viešųjų pirkimų procedūras iki pirkimo sutarties sudarymo atsakinga įgaliotoji organizacija ir į šiuos ieškovės keliamus klausimus turi atsakyti tik įgaliotoji organizacija.

7Trečiasis asmuo Saugios laivybos administracija pateikė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nesutinka su jos įtraukimu į bylą kaip atsakovės. Administracija atsako tik už savo pateiktą techninę specifikaciją, kurioje suformuota užduotis įgaliotajai organizacijai. Už tinkamą viešojo pirkimo organizavimą ir jo procedūrų vykdymą laikantis teisės aktų reikalavimų atsako įgaliotoji organizacija. Pirkimo sąlygų turinio atsakovė nerengė ir nekontroliavo, kadangi visas pirkimo procedūras pavesta atlikti įgaliotojai organizacijai.

8Trečiasis asmuo Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinio netenkinti. Pažymėjo, kad ji neturėtų būti laikoma atsakove šioje byloje, nes Pirkimo tiesiogiai nevykdė ir su juo susijusių sprendimų, kurie yra nurodomi ieškinyje, nepriiminėjo, t.y. inspekcija netvirtino pirkimo sąlygų, neteikė paaiškinimų Pirkimo dalyviams, nenagrinėjo pretenzijos ir neatliko kitų veiksmų, kurie nurodomi ieškinyje. Pažymėjo, kad ieškovės ginčijamos nuostatos apibrėžia išimtines aplinkybes, kai dėl nuo perkančiosios organizacijos nepriklausančių aplinkybių, yra pailginamas atsiskaitymo terminas arba netaikomos netesybos perkančiajai organizacijai. Atsiskaitymo termino pailginimas nuo 30 iki 60 dienų, susiklosčius šioms išskirtinėms aplinkybėms nepažeidžia ieškovės teisių, nes šios aplinkybės iš viso gali neatsirasti ar jų atsiradimo tikimybė yra vertintina kaip mažai tikėtina. Ieškovės argumentai dėl pirkimo neskaidymo taip pat nėra pagrįsti. Kiekviena perkančioji organizacija vykdydama pirkimą apibrėžia pirkimo objektą pagal savo, o ne potencialaus dalyvio poreikius. Būtent perkančioji organizacija įsigyja pirkimo objektą, todėl natūralu, kad reikalavimus perkančioji organizacija suformuoja tokius, kurie leistų jai optimaliausiai panaudojant lėšas įsigyti pirkimo objektą už mažiausią kainą. Pirkimo skaidymas taip pat gali reikšti, kad tam tikruose miestuose ar regionuose perkančioji organizacija iš viso gali nesulaukti pasiūlymų, nes tiekėjai gali įvertinti, kad toks užsakymas jiems gali būti ekonomiškai nuostolingas ir dalyvauti tik tuose miestuose ar regionuose kur įžvelgtų tokio dalyvavimo komercinę naudą.

9Trečiasis asmuo Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos atsiliepime į ieškinį nurodė, jog galiojantys teisės aktai, įskaitant VPĮ, įsakmiai nenustato pareigos perkančiajai organizacijai išskaidyti Pirkimo objektą į dalis, net jei Pirkimo objektas yra sudėtinis, kai tokiu neskaidymu nepažeidžiamos viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų nuostatos ir atvirkščiai, draudžia skaidyti pirkimą, jeigu taip galėtų būti išvengta VPĮ nustatytos pirkimų tvarkos (VPĮ 9 straipsnio 2 dalis). Taigi, skaidyti Pirkimą į dalis ar ne yra perkančiosios organizacijos apsisprendimo reikalas. Pirkimo objektas yra degalai (95 benzinas ir dyzelinas), kuriuo suinteresuoti tas pačias prekes (paslaugas) siūlantys subjektai. Atsakovės manymu, pirkimas dirbtinai neriboja tiekėjų konkurencijos, priešingai, to paties objekto pirkimo dalių sujungimas į vieną padeda efektyviau naudoti valstybės lėšas, nes dėl didesnio perkamo degalų kiekio gaunama didesnė nuolaida, racionaliau naudojamos valstybės lėšos (VPĮ 3 straipsnio 2 dalis). Didesnis tiekėjo valdomų degalinių skaičius rodo tokių tiekėjų pajėgumą patenkinti faktinius perkančiųjų organizacijų poreikius bei priešingai nei nurodo ieškovė, nepatvirtina, kad Pirkimo sąlygos diskriminuoja tiekėjus. Perkančioji organizacija neturi pareigos skaidyti pirkimo į dalis vien dėl to, kad ieškovė dėl savo pačios pasyvumo (galėjo teikti jungtinės veiklos pasiūlymą su kitais tiekėjais) prarado galimybę konkuruoti Pirkime, o tai, kad ieškovė neatitiko Pirkimo sąlygų, nereiškia, kad jos diskriminuojančios.

10Trečiasis asmuo Civilinės aviacijos administracija pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra ir pakeisti atsakovo procesinę padėtį.

11Trečiasis asmuo UAB „Alauša“ atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovių trečiojo asmens turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime pažymėjo, jog atsakovės organizuojamo viešo atviro konkurso pirkimo dokumentai trečiajam asmeniui UAB „Alauša“ yra dviprasmiški, klaidinantys ar tiesiog nesuprantami, todėl pripažintini iš dalies neskaidriais, neteisėtais ir keistinais. Šie trūkumai trukdytų pateikti pasiūlymą, kurį UAB „Alauša“ teiktų, jeigu atitiktų degalinių tinklo kriterijų. Atsakovės organizuojamas pirkimas iš tiesų riboja degalų tiekėjų konkurenciją, nes jo sąlygų neatitinka nė vienas tiekėjas. Tokios sąlygos verčia konkuruojančius tiekėjus keisti nusistovėjusius ir konkurencija pagrįstus rinkos santykius į jungtinės veiklos sutarčių (ar kitų sandorių) reguliuojamus santykius, nes tik susivieniję į grupes tiekėjai gali pateikti pasiūlymą pirkime. Faktiškai toks vienijimasis reiškia konkurencijos tarp susivienijusių tiekėjų panaikinimą ne tik ginčo pirkime, bet ir kituose rinkos santykiuose ir, jeigu tiekėjams bus naudinga (pavyzdžiui dėl kitų analogiškų pirkimų), tokius santykius išlaikyti neapibrėžtą laiką. Tikėtina, kad susivieniję tiekėjai įgis didesnę rinkos galią ir sugebės ilgą laiką išlaikyti aukštesnes degalų kainas vartotojams. Trečiojo asmens nuomone, ieškovė pavyzdžiais įrodė, jog yra kitų galimybių, kurios neriboja arba mažiau riboja konkurenciją, pasiekti pirkimo tikslą.

12Dubliku ieškovė prašė ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovių jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad akivaizdu, kad Kelių direkcijos nurodytais finansavimo terminais esant palūkanų mokėjimo grėsmei gali būti nesivadovaujama. Perkančioji organizacija neturi teisės tiekėjo versti prisiimti didesnes, negu objektyviai būtina rizikas, ar, tuo labiau, neteisėtų, akivaizdžiai nelygių (CK 6.228 straipsnis) sąlygų sukeliamas rizikas, todėl atmestinas Susisiekimo ministerijos atsiliepimo teiginys, kad VPĮ 23 straipsnio 3 dalis, 27 straipsnio 1 dalis pateisina neprotingas Pirkimo sąlygas. Kaip matyti galutines Pirkimo sąlygas nustatė ne kitos perkančiosios organizacijos, bet Kelių direkcija, nesilaikydama pateiktų specifikacijų. Iš atsakovų atsiliepimų matyti, kad kiekvienas atsakovas Pirkime turėjo galimybę individualizuoti savo poreikius, o Kelių direkcija turėjo galimybę Pirkimo sąlygas suformuluoti taip, kad jose būtų kiekvienos perkančiosios organizacijos specifikacijoje nurodytus pagrįstus poreikius atitinkančios Pirkimo dalys. Atsakovų atsiliepimuose nepagrįstai teigiama, kad yra ginčas dėl galimybės Pirkimo sąlygose numatyti konkrečius miestus ar konkrečius pageidaujamus degalinių skaičius juose. Yra ginčas dėl to, kad šie kriterijai Pirkimo sąlygose nustatyti neatsižvelgiant į realias Lietuvos tiekėjų galimybes, Lietuvos teisės aktų reikalavimus ir į ieškinyje nurodytą teismų praktiką, kurios atsakovai savo atsiliepimuose „nepastebėjo“. Kelių direkcijos pasirinktas Degalinių tinklo kvalifikacinis reikalavimas nėra pagrįstas būtinybe tinkamai organizuoti atitinkamų perkančiųjų organizacijų veiklą. Tam tikri apsunkinimai (kelios Pirkimo dalys, daugiau Pagrindinių sutarčių), jeigu jų reikia tiekėjų konkurencijos užtikrinimui, turi būti Perkančiosios organizacijos prisiimami. Minėta, kad kvalifikaciniai reikalavimai, kurie nėra minimalūs, negali būti nustatomi. Perkančioji organizacija neįrodė, jog konkurenciją varžantis sprendimas (Pirkimo sąlygos) yra vienintelis galimas ir yra būtinas, kad panašios naudos rezultatas negalimas pasiekti kitomis, mažiau varžančiomis priemonėmis.

13Atsakovė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos triplike nurodė, kad su ieškovės dublike išdėstytais argumentais nesutinka. Ieškovė remiasi teismų praktika viešųjų pirkimų bylose, kuriose nagrinėti kitokių ir skirtingo panašumo laipsnio nei šioje byloje pirkimo objektų sujungimo (skaidymo) teisėtumo klausimai. Šiuo atveju nagrinėjamoje byloje atsakovė pagrįstai vadovaujasi atsiliepime į ieškinį nurodyta teismų praktika analogiškose bylose (Lietuvos apeliacinio teismo (toliau - LApT) 2011 m. gegužės 30 d. nutartis c.b. Nr. 2A-952/2011, LApT 2011 m. gegužės 30 d. nutartis c.b. Nr. 2A- 952/2011, LApT 2015 m. birželio 15 d. nutartis c.b. Nr. e2A-718-236/2015, nes nagrinėjama byla ir LApT išnagrinėtos civilinės bylos yra analogiškos, jų faktinės aplinkybės yra labai panašios ir joms turi būti taikoma ta pati teisė. Minėtose LApT išnagrinėtose civilinėse bylose, kaip ir šioje byloje, dėl degalų viešojo pirkimo konkursų sąlygų ginčijimo, ieškovas - UAB „EMSI“. Šioje byloje nagrinėjamos situacijos ypatumas yra tas, kad pirkimo skaidymo ar neskaidymo tikslingumas yra grindžiamas tikslu pasiekti racionalų perkančiųjų organizacijų lėšų panaudojimo rezultatą. Pirkimo neskaidymas nepaneigia tiekėjų konkurencijos ir kartu sudaro sąlygas perkančiajai organizacijai siekti masto ekonomijos. Pirkimas neskaidomas dalimis dėl ekonomiškumo ir racionalumo, nes už didesnį perkamą degalų kiekį siūloma didesnė nuolaida ir nėra įrodymų, kad smulkus tiekėjas parduodamas nedidelį prekių kiekį pritaikys didesnę nuolaidą. Ieškovė dublike pateikia praktiškai tuos pačius motyvus kaip ir ieškinyje dėl Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatų laikymosi.

14Atsakovė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija triplike pažymėjo, kad laikosi savo pozicijos ir argumentų, išdėstytų atsiliepime į pareikštą ieškinį ir nesutinka su ieškovės pateiktu dubliku. Priminė, kad Susisiekimo ministerija kartu su 2016 m. rugpjūčio 18 d. atsiliepimu pateikė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2016 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr. 3T-46 „Dėl įgaliojimų suteikimo“ kopiją, su kuriuo ieškovas turėjo galimybę susipažinti ir išsinagrinėti, todėl darytina išvada, kad ieškovas iškraipo esamas bylos faktines aplinkybes savo naudai. Susisiekimo ministerija nesutinka su ieškovės teiginiais ir mano, kad jie yra nepagrįsti. Iš ieškovės pateiktų teiginių matyti, kad ieškovė nėra tinkamai ir atidžiai susipažinusi su viešųjų pirkimų procedūrų vykdymo eiga. Atkreipė dėmesį, kad perkančiosios organizacijos nustatydamos pirkimo dokumentų nuostatas vadovaujasi VPĮ, viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijomis, kitais teisės aktais, reglamentuojančiais viešuosius pirkimus.

15Trečiasis asmuo Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos triplike nurodė, kad ieškovės cituojamos teismų praktikos pagrindu grindžiami ieškovės reikalavimai, kurių vertinimas (vienodos teisminės praktikos formavimas) priskiriamas teismo kompetencijai. Atsakovė taip pat atkreipė dėmesį, kad ginčo dalykas yra ne ieškovės cituojama teismų praktika, kuri nėra analogiška nagrinėjamai bylai, o ieškovės pareikštas reikalavimas pripažinti pirkimo sąlygas neteisėtomis ir nutraukti pirkimo procedūras, dėl šios priežasties, nagrinėjamoje byloje vertėtų koncentruotis į ginčo dalyką, t.y. ginčijamas pirkimo sąlygas, kurias ieškovė prašo pripažinti neteisėtomis.

16Tretieji asmenys Lietuvos saugios laivybos administracija, Transporto investicijų direkcija ir Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos pateiktuose triplikuose iš esmės pakartojo atsiliepimuose į ieškinį išdėstytas aplinkybes ir prašė jomis vadovautis.

17Viešųjų pirkimų tarnyba pateikė išvadą dėl pirkimo sąlygų. Dėl ieškovės argumentų dėl pirkimo objekto neskaidymo Tarnyba, atsižvelgdama į kasacinio teismo praktiką, padarė išvadą, kad , nors perkančiai organizacijai Viešųjų pirkimų įstatymo ir (ar) su juo įgyvendinimu susijusių teisės aktų nuostatos nenustato pareigos išskaidyti sudėtinį viešojo pirkimo objektą į dalis, privalo pagrįsti tokį sprendimą dėl viešojo pirkimo objektų sujungimo ir argumentuoti tokio sprendimo būtinumą. Dėl preliminariosios sutarties ir pirkimo sutarties galiojimo terminų Tarnyba nurodė, kad pirkimo sutartis preliminariosios sutarties pagrindu gali būti sudaryta ne vėlaiu kaip iki preliminariosios sutarties galiojimo termino pabaigos, tačiau pirkimo sutartis gali galioti ir ilgiau, nei preliminarioji sutartis, jei tai reikalinga. Dėl Pirkimo sąlygų priedo Nr. 1 Techninė specifikacija“ 19.1 ir 19.2 punktų bei Lietuvos respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatų Tarnyba nurodė, kad jos manymu , tokia aplinkybė kaip finansavimo vėlavimas iš biudžeto yra pagrįsta taikyti ilgesnį atsisakymo terminą, t.y. 60 kalendorinių dienų.

18Ieškinys atmestinas.

19Atsakovė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos 2016-07-11 paskelbė atvirą konkursą „Degalų iš degalinių pirkimas“ CVP IS priemonėmis, pirkimo Nr. 176510.

202016- 07-18 ieškovė pateikė atsakovei pretenziją dėl pirkimo sąlygų neteisėtumo, 2016-07-21 atsakovė ieškovo pretenziją atmetė.

212016-08-05 ieškovė kreipėsi su ieškiniu, prašydama panaikinti atsakovės paskelbto atvirto konkurso sąlygų 14 punkto nuostatą, Techninėje specifikacijoje – 19.1 punkto nuostatą, 19.2 punkto nuostatą, Preliminariosios sutarties projekto 17.1 punkto nuostatą, 17.2 punkto nuostatą, 32 punkto nuostatą; Pagrindinės pirkimo sutarties projekto – 16.1 punkto nuostatą, 16.2 punkto nuostatą, 31 punkto nuostatą; priteisti ieškovei iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

22Teismas pažymi, kad ieškovė iš esmės tinkamai pasinaudojo ikiteismine ginčo išsprendimo tvarka (VPĮ 93 str. 3 d., CPK 4232 str. 1 d.).

23Šalių ginčo dalykas - kai kurių atsakovės paskelbto atviro konkurso sąlygų teisėtumas ir pagrįstumas; ieškovė ginčija:

24- atviro konkurso sąlygų 14 punktą, kuris numato, kad pirkimas neskirstomas į dalis, o tiekėjai privalo siūlyti visą prekių kiekį;

25- Techninės specifikacijos 19.1 punkto nuostatas, reglamentuojančias tiekėjo siūlomo benzino A95 mažmeninių kainų vidurkio apskaičiavimo metodiką ir 19.2 punkto nuostatas, reglamentuojančias dyzelino kainų vidurkio apskaičiavimo metodiką, dalis, kuriuose nurodyta, kad apskaičiuojant kainų vidurkį bus atsižvelgta į 3 tiekėjo pasirinktos degalinės Vilniuje, 2 tiekėjo pasirinktos degalinės Kaune po 1 tiekėjo pasirinkta degalinė Klaipėdoje, Marijampolėje, Utenoje, Šiauliuose ir Telšiuose.

26- Preliminariosios sutarties 17.1 punktą, pagal kurį pirkėjai už prekes tiekėjui sumoka per 30 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos – faktūros gavimo dienos į tiekėjo banko sąskaitą. Tais atvejais, kai vėluoja finansavimas iš biudžeto – vėlavimo laikotarpiu, bet ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų nuo prekių pirkimo dienos; 17.2 punktą pagal kurį, vėluojant finansavimui iš biudžeto, pirkėjai delspinigių ar palūkanų nemoka; 32 pagal kurį pirkėjai, nepagrįstai uždelsė atsiskaityti už prekes Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, moka tiekėjui įstatymo numatytas palūkanas, išskyrus sutarties 17.2 punkte numatytą atvejį.

27- Pagrindinės pirkimo sutarties projekto – 16.1 punkto, 16.2 punkto ir 31 punkto nuostatas, analogiškas preliminariosios sutarties projekto 17.1,17.2 ir 32 punktų nuostatoms.

28Dėl ieškovės argumentų dėl Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo reikalavimo laikymosi.

29Ieškovė teigia, kad Preliminariosios sutarties 17.1 punktas, pagal kurį pirkėjai už prekes tiekėjui sumoka per 30 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos – faktūros gavimo dienos į tiekėjo banko sąskaitą, o tais atvejais, kai vėluoja finansavimas iš biudžeto – vėlavimo laikotarpiu, bet ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų nuo prekių pirkimo dienos; 17.2 punktas pagal kurį, vėluojant finansavimui iš biudžeto, pirkėjai delspinigių ar palūkanų nemoka; 32 punktas pagal kurį pirkėjai, nepagrįstai uždelsė atsiskaityti už prekes Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, moka tiekėjui įstatymo numatytas palūkanas, išskyrus sutarties 17.2 punkte numatytą atvejį, bei analogiško turinio Pagrindinės pirkimo sutarties projekto – 16.1 punkto, 16.2 punkto ir 31 punkto nuostatos, prieštarauja Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo reikalavimams.

30Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo ( 2003 m. gruodžio 9 d. Nr. IX-1873; įst. Red. 2015-01-01 ) 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas 30 kalendorinių dienų nuo dienos, kai prekių pirkėjas, paslaugų gavėjas ar darbų užsakovas gauna sąskaitą faktūrą arba lygiavertį dokumentą, atsiskaitymo terminas komercinėse sandoriuose tarp ūkio subjektų ir viešųjų subjektų; 5 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad komercinėje sutartyje tarp ūkio subjektų ir viešųjų subjektų nustatytas mokėjimo laikotarpis negali būti ilgesnis negu šio straipsnio 1 dalyje nustatyti laikotarpiai, išskyrus atvejus, kai dėl to komercinėje sutartyje aiškiai susitariama kitaip, jeigu tai yra objektyviai pagrįsta, atsižvelgiant į konkretų komercinės sutarties pobūdį ar ypatumus, ir jeigu bet kuriuo atveju mokėjimo laikotarpis neviršija 60 kalendorinių dienų nuo prekių gavimo, paslaugų suteikimo ar darbų atlikimo dienos. Taigi, Preliminariosios sutarties 17.1 punkto bei pagrindinės sutarties 16.1 ir punkto nuostatos, įtvirtinančios atsiskaitymo terminus - 30 dienų ir 60 dienų (vėluojant finansavimui iš biudžeto), įstatymui neprieštarauja.

31Preliminarios sutarties 17.2 punkto pagal kurį, vėluojant finansavimui iš biudžeto, pirkėjai delspinigių ar palūkanų nemoka ir 32 punkto, pagal kurį pirkėjai, nepagrįstai uždelsę atsiskaityti už prekes Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, moka tiekėjui įstatymo numatytas palūkanas, išskyrus sutarties 17.2 punkte numatytą atvejį (atitinkamai analogiški pagrindinės sutarties 16.1 ir 31 punkto nuostatos) aiškintinos sistemiškai, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas bei Sutarčių nuostatas, reglamentuojančias atsiskaitymo už parduotas prekes terminus; ieškovės ginčijamos pirkimo dokumentų nuostatos neatleidžia perkančiosios organizacijos nuo palūkanų pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas, bet pabrėžia, kad pareiga mokėti palūkanas atsiranda pasibaigus pirkimo sąlygose įtvirtintiems mokėjimo terminams; maksimalus numatytas terminas – 60 dienų. Ieškovės samprotavimai apie šiais punktais įtvirtintą sutarties šalių nelygybę, prielaidos, kad esant lėšų stygiui arba jo grėsmei, turi būti ribojami pirkimai, o ne atsiskaitymai ir pan., atmetami. Perkančioji organizacija vykdo viešąjį pirkimą, kurio tikslas - vadovaujantis įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas (VPĮ 3 straipsnio 2 dalis); tiekėjo, kaip privataus ūkio subjekto tikslas – pelno siekimas. Perkamo degalų kiekio mažinimas reikštų, kad viešojo pirkimo tikslas užtikrinti visuomenės poreikį nebus pasiektas; pakeitus ginčijamas pirkimo sąlygas taip, kaip siūlo ieškovė, t.y. panaikinus nuostatą, kad vėluojant finansavimui iš biudžeto, už gautas prekes atsiskaitoma per 60 dienų, ieškovė gautų pelną biudžeto sąskaita, lėšos skirtos degalų pirkimui, būtų nukreipiamos palūkanų mokėjimui, t.y. pirkimui skirtos lėšos būtų naudojamos neracionaliai.

32Dėl ieškovės argumentų dėl neteisėto pirkimo neskaidymo į dalis bei neaiškios degalinių tinklo sąvokos.

33Ieškovė grindžia savo reikalavimą dėl pirkimo neskaidymo į dalis bendro pobūdžio samprotavimais apie tai, kad pirkimo išskaidymas į dalis neabejotinai užtikrintų galimybę dalyvauti pirkime didesniam kiekiui tiekėjų, t.y. skatintų konkurenciją, o pirkimo objekto neskaidymas atitinka tik UAB „Lukoil Baltija“ kartu su UAB „Baltic Petroleum“ interesus ir galimybes, tačiau konkrečių argumentų, pagrįstų konkrečios situacijos rinkoje analize, nepateikia.

34Ieškovė, reikalaudama panaikinti Techninės specifikacijos 19.1 ir 19.2 punktų sąlygas, nurodo, kad šios sąlygos riboja tiekėjų galimybes atsižvelgti į kitų degalinių kainas. Pirkimo sąlygų techninės specifikacijos 3 punkte įtvirtintas reikalavimas turėti ne mažesnį, nei Techninės specifikacijos 4 punkte nurodyta degalinių tinklą nurodytuose miestuose arba ne didesniu kaip 5 km atstumu nuo nurodytų miestų teritorijų ribų, t.y. Techninės specifikacijos punktai turėtų būti papildyti ir mažmeninių kainų vidurkis turi būti apskaičiuojamas, atsižvelgiant ir į degalines, esančias ne didesniu kaip 5 km atstumu nuo nurodytų miestų. Ieškovės vertinimu, tokios galimybės nebuvimas riboja tiekėjų konkurenciją; perkančiosios organizacijos atsisakymas tiekėjui suteikti tokia teisę turi būti motyvuotas.

35Lietuvos apeliacinio teismas 2015 m. birželio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-718-236/2015 pažymėjo, kad galiojantys teisės aktai, įskaitant VPĮ, įsakmiai nenustato pareigos perkančiajai organizacijai išskaidyti Pirkimo objektą į dalis, net jei Pirkimo objektas yra sudėtinis, kai tokiu neskaidymu nepažeidžiamos viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų nuostatos ir atvirkščiai, draudžia skaidyti pirkimą, jeigu taip galėtų būti išvengta VPĮ nustatytos pirkimų tvarkos (VPĮ 9 str. 2 d.). Taigi, skaidyti, ar ne Pirkimą į dalis yra perkančiosios organizacijos apsisprendimas, tačiau tokiu apsisprendimu negali būti paneigiami ar iškreipiami viešųjų pirkimų principai ar tikslai, tarp kurių paminėtini tiek tikslas užtikrinti tiekėjų konkurenciją (nediskriminavimą), tiek iš šio tikslo išvestinis tikslas prekes ar paslaugas įsigyti racionaliai naudojant tam skirtas lėšas (VPĮ 3 str. 2 d.). Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad pirkimo skaidymo naudingumas turi būti vertinamas konkrečiu atveju. Vienais atvejais būtent pirkimo skaidymas gali lemti mažesnę perkamų paslaugų kainą (pavyzdžiui, dėl didesnės tiekėjų konkurencijos), kitais atvirkščiai – neskaidymas (įprasta didesnes paslaugas parduodant siūlyti nuolaidas), o kuris modelis yra ekonomiškai naudingesnis byloje nagrinėjamu konkrečiu atveju, turi įrodyti proceso dalyviai. Teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad pirkimo neskaidymas nepaneigtų tiekėjų konkurencijos ir kartu sudarytų sąlygas perkančiajai organizacijai siekti masto ekonomijos, o reikalavimai tiekėjams turėti degalines konkrečiuose perkančiajai organizacijai reikalinguose ir pasirinktuose miestuose, teismų praktikoje jau ne kartą buvo pripažintas teisėtu. Panašus argumentai dėl pirkimo objekto neskaidymo buvo nagrinėjami analogiškoje civilinėje byloje dėl degalų viešojo pirkimo konkursų sąlygų ginčijimo, pagal ieškovės ieškinį ir buvo pripažinti nepagrįstais (Lietuvos apeliacinio teismo 20109 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-727/2009).

36Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė nepateikė argumentų, susijusių su nagrinėjamo konkretaus viešojo pirkimo faktinių aplinkybių analize, patvirtinančių, kad konkrečiu atveju pirkimo neskaidymas į dalis taip, kaip pasiūlė ieškovė savo pretenzijoje, varžo tiekėjų konkurenciją ar prieštarauja imperatyviems viešųjų pirkimų principams. Ieškovė apsiribojo bendrojo pobūdžio samprotavimais apie tai, kad pagal naujausią kasacinio teismo praktiką atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną neleidžiamas, jeigu tai pagrindžiama tik perkančiosios organizacijos finansinių ir žmogiškųjų išteklių administravimo tikslais; ieškovės vertimu, ši praktika plėtojama ir pirkimo objekto homogeniškumo atvejais, tačiau, teismo vertinimu, ieškovės bendro pobūdžio samprotavimai bei teismų praktika, suformuota civilinėse byloje, kurių faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių (LAT 2010 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010, 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-469/2015), ieškovės teiginių nepagrindžia. Atsakovės savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad šiuo konkrečiu atveju pirkimas nėra skirstomas į dalis todėl, kad įvertinus visą veiklos teritorijoje (kiekviename pirkimo dokumentuose nurodytame mieste) įsigijimų degalų kiekį tikimasi masto ekonomijos efekto, be to, išskirsčius pirkimą į dalis, nebūtų aišku ir būtų ribojama į kokį automobilį kurioje degalinėje pilti degalus. Teismo vertinimu, ieškovės bendro pobūdžio teiginiai šių atsakovių argumentų nepaneigė.

37Ieškovės keliamas reikalavimas turėti degalinių tinklą ir jo teisėtumo problema taip pat buvo nagrinėjama analogiškose civilinėse bylose, ne kartą buvo pripažinta, kad tokios pirkimo sąlygos nepažeidžia viešųjų pirkimų tikslo ir principų (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-918/2011, 2011 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-952/2011). Ieškinyje nurodyta, kad atsakyme į ieškovės pretenziją nepasisakyta dėl pretenzijos 9-11 punktuose išdėstytų argumentų dėl nepagrįsto degalinės vietos kriterijaus „arba ne didesniu kaip 5 km atstumu nuo nurodytų miestų teritorijų ribų“ netaikymo apskaičiuojant kainų vidurkį. Tačiau pažymėtina, kad pati ieškovė nei ieškinyje, nei pretenzijoje nenurodė racionalių argumentų, kodėl, jos manymu, perkančiosios organizacijos pasiūlyta kainų vidurkio apskaičiavimo metodika, pagal kurią bus atsižvelgiama į paties tiekėjo pasirinktų 3 degalinių Vilniuje, 2 degalinių Kaune ir pan. kainas varžo tiekėjų konkurenciją ar prieštarauja VPĮ principams. Teismo vertinimu, kainų vidurkio paskaičiavimo kriterijus reikalingas tiekėjų pasiūlymų vertinimui, sąžiningos konkurencijos užtikrinimui svarbus ne metodikos turinys, bet vienodas metodikos taikymas visų pirkime dalyvaujančių tiekėjų pasiūlymų kainų vidurkio apskaičiavimui. Teismo manymu, kokių nors prielaidų taikyti Techninės specifikacijos 19.1-19.2 punktuose įtvirtinta metodiką atskirų tiekėjų naudai nėra.

38Dėl kitų ieškinio argumentų.

39Dėl atstovavimo. Pretenzijoje ir ieškinyje nurodyta, kad ieškovė negali pasisakyti dėl Kelių direkcijos įgalinimų pagrindu nurodyto Susisiekimo ministro 2016-04-14 įsakymo Nr. 3T-46 turinio ir jo reikšmės Pirkimo sąlygoms, nes įsakymas teisės aktų registre nepaskelbtas, Pirkimo sąlygose nepateiktas. Bylos nagrinėjimo metu paminėtas įsakymas ir kiti organizacijų, kurių naudai vykdomas viešasis pirkimas, įgaliojimai į bylą pateikti (T.1, b.l. 158, 174, 175, 177, 178, 182, 183, 184), todėl ieškovės samprotavimų apie būtinumą susipažinti su įgaliojimų turiniu teismas nesvarsto.

40Dėl pretenzijos turinio. Ieškovė nurodo, kad tiek pirkimo sąlygos, tiek atsakymas į pretenziją yra neaiškūs ir dviprasmiški, tačiau ieškovė apsiriboja bendro pobūdžio abstrakčiais pamąstymais, kokių nors reikalavimų dėl to nepareiškia. Teismas pažymi, kad tiekėjo pretenzija ir perkančiosios organizacijos sprendimas dėl pareikštos pretenzijos, yra ginčo sprendimo proceso dalis (privaloma išankstinio ginčo sprendimo ne teisme stadija); sprendimas atmesti tiekėjo pretenziją materialinių teisinių padarinių tiekėjui nesukelia, tačiau užtikrina jo teisę perkelti ginčą dėl perkančiosios organizacijos sprendimų ir kitų veiksmų teisėtumo į teismą; tiekėjo ieškinys dėl pažeistos teisės gynimo gali būti pareikštas net perkančiai organizacijai neatsakius į tiekėjo pretenziją, t.y. ieškovo pastebėjimai dėl pretenzijos turinio trūkumų po to, kai ginčas perkeltas į teismą, neturi reikšmės.

41Dėl pagrindinių terminų dviprasmiškumo. Ieškovė nurodė, kad yra prieštaravimų tarp pirkimo dokumentų teiginių dėl sutarčių sudarymo ir pasibaigimo, todėl įmanoma, kad dalies sutarčių vykdymas bus užbaigtas ne po 34, bet po 70 mėnesių. Pirkimo sąlygose įtvirtinta, kad pagrindinės sutartys tarp perkančiųjų organizacijų ir tiekėjo turi būti sudaromos preliminariosios sutarties galiojimo metu; preliminarioji sutartis galioja 36 mėn., prievolės sudaryti Pagrindinės pirkimo sutartis visam degalų kiekiui pirkimo sąlygose nenumatyta, o tai reikia , kad tikėtina, jog vieni tiekėjai sudarys pagrindines sutartis iš karto, o kiti – bet kada per 36 mėnesius, todėl įmanoma, kad pirkimo vykdymas bus užbaigtas po 70 mėnesių (36+34). Teismas nesutinka su ieškovės samprotavimais, nes jie pagrįsti išimtinai ieškovės subjektyvaus pobūdžio prielaidomis, be to, jokių reikalavimų dėl pirkimo sąlygų, reglamentuojančių pagrindinės sutarties sudarymo tvarką ir terminus, nei pretenzijoje, nei ieškinyje nepareikšta.

42Dėl konkurentų susitarimų. Teismas taip pat atmeta ieškovės samprotavimus, kad pirkimo sąlygos nepagrįstai skatina Konkurencijos įstatymo draudžiamus kartelinius susitarimus ir žlugdo vidutinio ir smulkiojo verslo dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose. Ieškovės nuomone, galimybė vienytis į ūkio subjektų grupes, subtiekėjų pasitelkimas gali būti toleruojami, kai nėra kitų galimybių vykdyti pirkimą, o ne šio pirkimo atveju. Viešųjų pirkimų įstatymo 5 straipsnio 2 dalis įtvirtina ūkio subjektų teisę jungtis į grupes ir teikti bendrus pasiūlymus viešuosiuose pirkimuose, pasitelkti subrangovus, todėl viešojo pirkimo sąlygos, įtvirtinančios analogiškas tiekėjų teises, VPĮ nuostatoms neprieštarauja. Tiekėjų teisė jungtis jungtinės veiklos partnerystės pagrindu negali būti tapatinama su karteliniais susitarimais pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1, 2 dalį; ieškovės argumentai pagrįsti subjektyviu pirkimo sąlygų bei teisės normų aiškinimu, todėl atmetami.

43Teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog ginčijami Konkurso techninės specifikacijos punktai pažeidžia specialių įstatymų nuostatas, prieštarauja pirkimo tikslui, pažeidžia tiekėjų lygiateisiškumo ar skaidrumo principus, varžo tiekėjų konkurenciją (VPĮ 3 str.), dėl to ieškinys atmestinas.

44Byloje laikinosios apsaugos priemonės taikytos nebuvo, dokumentų siuntimo išlaidų nėra.

45Atmetus ieškinį, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 str.1 d.).

46Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268-270 straipsniais, teismas

Nutarė

47UAB „Emsi“ ieškinį atsakovėms Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos bei Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai dėl viešojo pirkimo sąlygų atmesti.

48Sprendimas per keturiolika dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėja Tatjana Žukauskienė, teismo posėdyje... 2. ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti neteisėtomis ir... 3. Nurodė, kad ieškovė dalyvauja atsakovės Lietuvos automobilių kelių... 4. Atsakovė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos... 5. Atsakovė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija pateiktu atsiliepimu į... 6. Trečiasis asmuo Transporto investicijų direkcija pateikė atsiliepimą į... 7. Trečiasis asmuo Saugios laivybos administracija pateikė atsiliepime į... 8. Trečiasis asmuo Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo... 9. Trečiasis asmuo Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo... 10. Trečiasis asmuo Civilinės aviacijos administracija pateikė atsiliepimą į... 11. Trečiasis asmuo UAB „Alauša“ atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį... 12. Dubliku ieškovė prašė ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovių jos... 13. Atsakovė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos... 14. Atsakovė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija triplike pažymėjo, kad... 15. Trečiasis asmuo Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo... 16. Tretieji asmenys Lietuvos saugios laivybos administracija, Transporto... 17. Viešųjų pirkimų tarnyba pateikė išvadą dėl pirkimo sąlygų. Dėl... 18. Ieškinys atmestinas.... 19. Atsakovė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos... 20. 2016- 07-18 ieškovė pateikė atsakovei pretenziją dėl pirkimo sąlygų... 21. 2016-08-05 ieškovė kreipėsi su ieškiniu, prašydama panaikinti atsakovės... 22. Teismas pažymi, kad ieškovė iš esmės tinkamai pasinaudojo ikiteismine... 23. Šalių ginčo dalykas - kai kurių atsakovės paskelbto atviro konkurso... 24. - atviro konkurso sąlygų 14 punktą, kuris numato, kad pirkimas neskirstomas... 25. - Techninės specifikacijos 19.1 punkto nuostatas, reglamentuojančias tiekėjo... 26. - Preliminariosios sutarties 17.1 punktą, pagal kurį pirkėjai už prekes... 27. - Pagrindinės pirkimo sutarties projekto – 16.1 punkto, 16.2 punkto ir 31... 28. Dėl ieškovės argumentų dėl Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų... 29. Ieškovė teigia, kad Preliminariosios sutarties 17.1 punktas, pagal kurį... 30. Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal... 31. Preliminarios sutarties 17.2 punkto pagal kurį, vėluojant finansavimui iš... 32. Dėl ieškovės argumentų dėl neteisėto pirkimo neskaidymo į dalis bei... 33. Ieškovė grindžia savo reikalavimą dėl pirkimo neskaidymo į dalis bendro... 34. Ieškovė, reikalaudama panaikinti Techninės specifikacijos 19.1 ir 19.2... 35. Lietuvos apeliacinio teismas 2015 m. birželio 15 d. nutartyje, priimtoje... 36. Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė nepateikė argumentų,... 37. Ieškovės keliamas reikalavimas turėti degalinių tinklą ir jo teisėtumo... 38. Dėl kitų ieškinio argumentų.... 39. Dėl atstovavimo. Pretenzijoje ir ieškinyje nurodyta, kad ieškovė negali... 40. Dėl pretenzijos turinio. Ieškovė nurodo, kad tiek pirkimo sąlygos, tiek... 41. Dėl pagrindinių terminų dviprasmiškumo. Ieškovė nurodė, kad yra... 42. Dėl konkurentų susitarimų. Teismas taip pat atmeta ieškovės samprotavimus,... 43. Teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog ginčijami Konkurso techninės... 44. Byloje laikinosios apsaugos priemonės taikytos nebuvo, dokumentų siuntimo... 45. Atmetus ieškinį, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos... 46. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268-270... 47. UAB „Emsi“ ieškinį atsakovėms Lietuvos automobilių kelių direkcijai... 48. Sprendimas per keturiolika dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti...