Byla 2A-1372-259/2014

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič, Algimanto Kukalio, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. M. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-27-305/2014 pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui V. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto padalinimo ir pagal atsakovo V. M. priešieškinį A. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinės kaltės, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto padalinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė prašė: 1) nutraukti santuoką, įregistruotą ( - ) Vilkaviškio rajono CMS, akto įrašo Nr. ( - ), tarp jos ir atsakovo V. M., pripažįstant, kad ji iširo dėl atsakovo kaltės; 2) santuokos metu įsigytą turtą padalinti taip: ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti kilnojamuosius daiktus – baldus: sekciją (svetainės), indaują, komodą, miegamojo baldų komplektą, prieškambario baldų komplektą, virtuvės baldų komplektą, virtuvės stalą su 4 kėdėmis, indaplovę, elektrinę viryklę; atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti 0,06 ha ploto žemės sklypą, esantį ( - ), kurio unikalus Nr. ( - ), automobilį AUDI A4, valstybinis Nr. ( - ) kilnojamuosius daiktus – baldus: sofą-lovą, rūbų spintą (3 durų), svetainės stalą su 4 kėdėmis, svetainės baldų komplektą (minkštą), televizorių „Samsung“, šaldytuvą; 3) po santuokos nutraukimo palikti jai pavardę „M.“; 4) priteisti iš atsakovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovė nurodė, kad su atsakovu susituokė ( - ). Santuokos metu jiems gimė dvi dukros, kurios šiuo metu yra jau pilnametės. Santuoka truko 25 metus ir visą tą laiką atsakovas jai ištikimas nebuvo, o prieš maždaug 8 metus susirado kitą moterį (kaimynę), su kuria nuolat bendrauja iki šiol. Neištikimybės faktą atsakovas yra pats ieškovei pripažinęs. Be to, atsakovas jau pakankamai ilgą laiką niekur nedirba, apie 10 metų vienintelės jo gaunamos pajamos yra neįglumo pensija, kuri šiuo metu siekia apie 700 Lt per mėnesį (anksčiau ji buvo apie 300-400 Lt), todėl iš esmės visa šeimos išlaikymo našta per šiuos metus teko ieškovei, o atsakovas savo gaunamas pajamas leido tik savo reikmėms bei pramogoms. Tuo tarpu ieškovė jau apie 11 metų laikas nuo laiko važinėja dirbti į Vokietiją, be to, jų šeimą materialiai remia ir ieškovės dukra iš pirmosios santuokos. Atsakovas neteikė šeimai ne tik materialinės paramos, bet, kai ieškovė būdavo išvykusi dirbti į užsienį, visiškai nesirūpino likusiomis nepilnametėmis dukromis. Nors ieškovė stengėsi santuoką išsaugoti, tačiau mano, kad dabar tolimesnis jų gyvenimas šeimoje yra nebeįmanomas. Dėl jų santuokos iširimo yra kaltas atsakovas, nes jis pažeidė savo santuokines pareigas, netinkamu elgesiu, gyvenimo būdu, santuokine neištikimybe negerbdamas jos bei jų šeimos. Santuokos metu jie įgijo turto už 14 040 Lt: 0,06 ha ploto žemės sklypą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), kurio vertė 1190 Lt; automobilį AUDI A4, valst. Nr. ( - ) kurio vertė 4500 Lt; baldų už 7750 Lt: sofa-lova – 800 Lt, rūbų spinta (3 durų) – 200 Lt, svetainės stalas su 4 kėdėm – 400 Lt, svetainės baldų komplektas (minkštas) – 600 Lt, sekcija (svetainės) – 600 Lt, indauja – 500 Lt, komoda – 250 Lt, miegamojo baldų komplektas – 1500 Lt, prieškambario baldų komplektas – 1500 Lt, virtuvės baldų komplektas – 100 Lt, virtuvės stalas su 4 kėdėm – 400 Lt; buitinė technika už 600 Lt: televizorius „Samsung“ – 150 Lt, šaldytuvas – 150 Lt, indaplovė –150 Lt, elektrinė viryklė – 150 Lt. Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą prašo padalinti natūra, atsakovui priteisiant turto už 7990 Lt, o jai – už 6050 Lt. Kompensacijos už atsakovui tenkančią didesnę santuokinio turto dalį nereikalaujanti. Ieškovė kreditorių neturi. Išlaikymo iš atsakovo nereikalaujanti. Po santuokos nutraukimo nori pasilikti santuokinę pavardę.

6Atsakovas priešieškiniu prašė:1) nutraukti jo ir ieškovės santuoką, įregistruotą ( - ) Vilkaviškio rajono CMS, įrašo Nr. ( - ), dėl ieškovės kaltės, teismo sprendime nenurodant konkrečių faktų, pagrindžiančių ieškovės kaltę; 2) po santuokos nutraukimo jam palikti jo pavardę M., o ieškovei – ikisantuokinę pavardę; 3) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą padalinti taip: atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį Audi A4, valst. Nr. ( - ) ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti 0,06 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ); 4) priteisti iš ieškovės atsakovui 31700 Lt dydžio kompensaciją už atsakovo lėšų investavimą į ieškovės asmeninį turtą; 5) priteisti iš ieškovės jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

7Atsakovas nurodė, kad sutinka, jog santuoka būtų nutraukta, nes šiuo metu šalių faktiniai santykiai yra iširę ir jie nei bendro, nei šeimyninio ūkio neveda, susitaikyti galimybių nemato. Tačiau nesutinka, kad santuoka iširo dėl jo kaltės. Atsakovas neigia tiek aplinkybę, kad jis buvo ieškovei neištikimas, tiek aplinkybę, kad jis nesirūpino šeima. Atsakovas nurodo, kad kai ieškovė dirbo užsienyje, jis vienas prižiūrėjo namus, juos išlaikė. Tuo tarpu atsakovė, daugiau kaip prieš 11 m. išvykusi dirbti į Vokietiją, namo grįždavo kas 3-4 mėnesiai tik kelioms savaitėms. Atsakovas teigia, kad ieškovės išvykimas buvo susijęs su tuo, kad jis tapo neįgalus. Ieškovei išvykus į Vokietiją ji pradėjo keistis, jų santykiai tapo konfliktiški, ieškovė jį kaltino nebūtais dalykais, kol galų gale grįžusi iš Vokietijos 2013 m. gegužės mėnesį pakeitė namo spynas ir jį išvijo iš namų. Atsakovo nuomone, dėl santuokos iširimo kalta ieškovė, nes ji pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas. Atsakovas taip pat nesutinka su ieškovės reikalavimu dėl santuokinės pavardės po santuokos nutraukimo ieškovei palikimo bei su reikalavimu dėl turto padalinimo. Atsakovas nurodo, kad ieškovės dukrai 2004-07-13 įsigyjant gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, kitus kiemo statinius bei žemės sklypą, esančius ( - ), buvo panaudotos ir jo bei ieškovės santaupos. Be to, kadangi minėtas gyvenamasis namas buvo nusidėvėjęs ir jam reikėjo remonto, tai jis su ieškove 2005-01-20 pardavė už 1700 Lt asmeninės nuosavybės teise atsakovo turėtą 47/100 dalį buto Nr. ( - ), esančio ( - ), 2007-10-19 pardavė butą Nr. ( - ), esantį ( - ), – už 50000 Lt (atsakovui priklauso ½ dalis – 25000 Lt) ir garažą už 10000 Lt (atsakovui priklauso ½ dalis – 5000 Lt). Gautus už parduotus butus bei garažą pinigus bei jo ir ieškovės santaupas panaudojo gyvenamojo namo, ūkinio pastato ir kitų statinių statybai bei rekonstrukcijai. Kadangi ieškovės (prieš tai jos dukros) asmeninio turto pagerinimui atsakovas skyrė ir savo asmenines lėšas, tuo pagrindu reikalauja kompensacijos. Atsakovas nurodė, kad kreditorinių įsipareigojimų jis neturi.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2014 m. vasario 27 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies: santuoką, sudarytą ( - ), įregistruotą Vilkaviškio rajono CMS, akto įrašo Nr. ( - ), tarp ieškovės A. M. ir atsakovo V. M. nutraukė, pripažindamas, kad ji iširo dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei paliko santuokos metu turėtą pavardę „M.“, o atsakovui – „M.“; bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ieškovui ir atsakovei priklausantį turtą padalino taip: pripažino ieškovei asmeninės nuosavybės teisę į kilnojamuosius daiktus – baldus: sofą-lovą, 800 Lt vertės; rūbų spintą (3 durų), 200 Lt vertės; svetainės stalą su 4 kėdėm, 400 Lt vertės; svetainės baldų komplektą (minkštą), 600 Lt vertės; sekciją (svetainės), 600 Lt vertės, indaują, 500 Lt vertės; komodą, 250 Lt vertės; miegamojo baldų komplektą, 1500 Lt vertės; prieškambario baldų komplektą, 1500 Lt vertės; virtuvės baldų komplektą, 100 Lt vertės; virtuvės stalą su 4 kėdėm, 400 Lt vertės; buitinę techniką: televizorių „Samsung“, 150 Lt vertės; šaldytuvą, 150 Lt vertės; indaplovę,150 Lt vertės; elektrinę viryklę, 150 Lt vertės; pripažino atsakovui asmeninės nuosavybės teisę į 0,06 ha ploto žemės sklypą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), 1300 Lt vertės; automobilį AUDI A4, valstybinis Nr. ( - ) VIN kodas ( - ), 4500 Lt vertės; priteisė iš ieškovės atsakovui 6330,93 Lt kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą; paskirstė tarp šalių bylinėjimosi išlaidas.

10Dėl santuokos nutraukimo pagrindo, sutuoktinių kaltės

11Teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė ieškovės kaltės dėl santuokos nutraukimo, atitinkamai teismas sprendė, jog nėra pagrindo pripažinti, kad dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai. Teismas pritarė ieškovei, kad dėl šalių santuokos iširimo yra kaltas būtent atsakovas. Teismas, įvertinęs liudytojų parodymus, laikė pakankamai nustatyta aplinkybę, kad tarp atsakovo ir kitos moters (kaimynės) buvo daugiau, nei vien tik draugiški santykiai, t. y. kad atsakovas buvo neištikimas ieškovei. Teismas nurodė, kad civilinis įstatymas (CK 3.60 str. 3 d.) preziumuoja santuokoje neištikimu buvusio sutuoktinio kaltę dėl šeimos iširimo. Atsakovas, turėdamas procesinę teisę nuginčyti šią prezumpciją, to nepadarė, dėl ko teismas sprendė, jog jis yra kaltas dėl šeimos iširimo. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovė apytiksliai nuo 2002 metų iki šiol reguliariai važinėja į Vokietiją dirbti, ten išbūdama 2-4 mėnesius, po to panašiam laikui grįždama ir vėliau vėl išvykdama. Atsižvelgdamas į daugumos liudytojų parodymus, teismas nustatė, kad ieškovės išvykimas į užsienį buvo susijęs su sunkia finansine padėtimi, pajamų stygium šeimoje, o ne su atsakovo neįgalumu, todėl pripažino, kad ieškovė atitinkamais laikotarpiais tam tikrų santuokinių pareigų nevykdė dėl objektyvių pateisinamų priežasčių. Taigi, šiuo atveju teismas sprendė, kad konstatuoti ieškovės kaltę dėl šeimos iširimo nėra pagrindo.

12Dėl pavardžių nutraukus santuoką, išlaikymo, prievolių vykdymo

13Teismas nurodė, kad nors atsakovas išsakė prieštaravimus dėl santuokinės pavardės ieškovei palikimo, tačiau teismas sprendė, kad šį atsakovo prašymą tenkinti nėra pagrindo, ypač atsižvelgiant į tai, kad santuoka nutraukiama dėl atsakovo kaltės (CK 3.69 str. 1 d.). Todėl teismas pagal ieškovės pageidavimą ieškovei paliko santuokinę pavardę „M.“, o atsakovui - „M.“.

14Teismas taip pat nurodė, kad tarpusavio išlaikymo šalys viena iš kitos nereikalavo (atsakovas tokio reikalavimo teismo posėdžio metu atsisakė), nepilnamečių ir būtinų tėvų (bylos šalių) išlaikymo vaikų šeimoje nėra, šalių teigimu, kreditorinių įsipareigojimų jos neturi.

15Dėl bendro turto padalinimo

16Pagal viešųjų registrų duomenis teismas nustatė, kad šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 0,06 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), ir automobilis AUDI A4, valstybinis Nr. ( - ) Teismas, nuspręsdamas dėl turto vertės, atsižvelgė į minėto žemės sklypo ir automobilio vidutines rinkos vertes pagal viešai prieinamus duomenis internete. Nurodė, kad pagal VĮ Registrų centro duomenis 2014-01-01 datai 0,06 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), vidutinė rinkos vertė yra 1310 Lt, todėl sprendė, kad žemės sklypo vertė yra būtent 1300 Lt. O automobilio AUDI A4, sedanas, 1996 m. gamybos, rinkos kaina svyruoja nuo 2200 Lt iki 5500 Lt, tačiau vidurkis yra apie 3500 Lt. Kadangi atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad automobilis vertas 5000 Lt, teismas sprendė, kad automobilio vertė yra 4500 Lt. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovė į dalintiną turtą įtraukė dar ir kilnojamuosius daiktus – baldus, kuriuos įvertino 7750 Lt, atsakovas prieštaravimų tam neišsakė, todėl kilnojamojo turto vertę teismas laikė ieškovės nurodytą vertę. Nurodė, kad bendra šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto vertė yra 13500 Lt.

17Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas kilnojamojo turto – baldų, net neįtraukė į dalintino turto sąrašą, be to, šie baldai yra ieškovei nuosavybės teise priklausančiame name, sprendė, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteistini visi baldai, kurių vertė 7750 Lt, o atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteistinas 0,06 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), ir automobilis AUDI A4, valst. Nr. ( - ) kurių bendra vertė – 5800 Lt. Teismo nuomone, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kompensacija atsakovui už ieškovei tenkančią didesnę santuokinio turto dalį nepriteistina, atsižvelgiant į kiekvienai iš šalių tenkančio turto pobūdį: ieškovei atitenka baldai, kurių nusidėvėjimas ir, atitinkamai, laikui einant vertės mažėjimas yra žymiai spartesnis negu, pvz., žemės sklypo, taip pat atsižvelgiant ir į tai, kad atsakovas iš esmės pats baldų atsisakė.

18Dėl kompensacijos

19Teismas nustatė, kad santuokos metu buvo parduotas šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis turtas: 2005-01-06 parduotos 47/100 dalys buto, esančio ( - ), – už 1900 Lt; 2007-10-19 parduotas butas, esantis ( - ), – už 50000 Lt, ir garažas (neįformintas) – už 10000 Lt. Iš viso parduota bendro šalių turto už 61900 Lt, tačiau faktiškai šalių gautos pinginės lėšos buvo mažesnės: pats atsakovas nurodė, kad po 47/100 dalių buto, esančio ( - ), visų pirkimo procedūrų, faktiškai liko tik 50 Lt; iš 50000 Lt, gautų už butą, esantį ( - ), 17250 Lt (5000 EUR) buvo grąžinti ieškovės dukrai I. P. (A.) kaip skola. Taigi, faktiškai šalims už parduotą bendrą turtą liko 42800 Lt. Teismas nurodė, kad ieškovės teigimu, iš šių pinigų 17000 Lt dar buvo sumokėta jos dukrai I. P. (A.) (už tai, kad ilgą laiką ji materialiai rėmė jų visą šeimą), o likusieji pinigai buvo naudoti bendriems šeimos poreikiams tenkinti (pvz., dukros mokymuisi vairuoti finansuoti, dukros vestuvėms finansuoti ir kt.), bet ne namo, esančio ( - ), remontams. Atsakovas savo teiginiui dėl šių piniginių lėšų panaudojimo namo remontams patvirtinti jokių įrodymų nepateikė. Liudytojai N. B., V. A. tik paliudijo, kad atsakovas dalyvavo darant minėto namo remontą, tačiau nė vienas nepaliudijo, kad tam buvo naudojamos atsakovo ar šalių bendros lėšos, pats atsakovas jokių rašytinių įrodymų taip pat nepateikė. Teismas pripažino, kad aplinkybė, jog namo, esančio ( - ), remontams buvo naudojamos šalių bendros lėšos, nėra įrodyta, todėl sprendė, kad priteisti atsakovui kompensaciją nėra pagrindo.

20Iš byloje pateiktų I. P. (A.) banko sąskaitų išrašų teismas nustatė, kad iš jos sąskaitos 2004-07-13 namo pardavėjai M. Z. buvo pravesta 3305,92 Lt. Iš byloje pateiktų ieškovės sąskaitų išrašų, teismas nustatė, kad iš ieškovės sąskaitos 2004-07-13 taip pat buvo pravesta namo pardavėjai M. Z. 37985,58 Lt. Teismo vertinimu, šie byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtino atsakovo teiginį, kad už namą, kitus statinius ir žemės sklypą, esančius ( - ), pinigus maždaug per pusę mokėjo tiek ieškovės dukra, tiek ir šalys. Todėl teismas konstatavo įrodyta aplinkybę, kad dalį bendrų lėšų – 37985,58 Lt, perkant namą, kitus statinius ir žemės sklypą, esančius ( - ), panaudojo ir šalys. Nustatydamas atsakovui priklausančios kompensacijos dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas kartu su šeima gyvenamajame name, esančiame ( - ), gyveno ne mažiau kaip 6 metus. Visą tą laiką naudojosi šiuo turtu kaip savo, nemokėdamas jokių nuomos mokesčių. Todėl teismas pripažino, kad atsakovas jau gavo tam tikrą materialinę naudą iš šio turto. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendė, kad iš ieškovės atsakovui priteistina 1/3 dalis lėšų nuo jam tenkančio panaudotos piniginių lėšų dalies – 6330,93 Lt ((37985,58 Lt : 2) × 1/3).

21III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

22Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 27 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti iš ieškovės 31700 Lt kompensaciją apeliantui už jo investuotas asmenines lėšas į ieškovės turtą. Apeliantas nurodo, kad teismas nevisapusiškai išnagrinėjo esmines bylos aplinkybes, neatskleidė bylos esmės, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris naikintinas dėl šių motyvų:

231. Teismas, nutraukdamas šalių santuoką ir pasisakydamas dėl apelianto kaltės dėl santuokos iširimo, rėmėsi liudytojų E. P., N. B., A. B. ir D. M. parodymais, tačiau, apelianto nuomone, šių liudytojų parodymai vertintini kritiškai, jie buvo suinteresuoti bylos baigtimi, taip pat nei vienas iš liudytojų nepatvirtino fakto, kad apeliantas buvo neištikimas ieškovei. Be to, nepagrįstas teismo motyvas, jog atsakovas jokių įtikinamų paaiškinimų dėl jo santykių su kita moterimi, paneigiančių kaltinimus dėl neištikimybės, nepateikė, nes nurodytų faktų net nebuvo, todėl apeliantas paneigti jų ir negalėjo.

242. Teismui padalinus šalių bendrą turtą, ieškovei tenkančio turto dalies vertė yra 975 Lt didesnė, tačiau teismas nepagrįstai nepriteisė kompensacijos atsakovui už ieškovei tenkančią didesnę santuokinio turto dalį ir nukrypo nuo turto lygių dalių dalinimo principo. Apeliantas pažymi, jog nėra aišku, kuo teismas vadovavosi, kad baldai nusidėvėję. Be to, atsakovas baldų neatsisakė, o prašė jam priteisti kompensaciją už jo lėšas investuotas į ieškovės turtą.

253. Teismas nepagrįstai nepriteisė iš ieškovės atsakovui 31700 Lt dydžio kompensaciją už atsakovo lėšų investavimą į ieškovės asmeninį turtą. Teismas nustatė, kad I. P. (A.) savo lėšomis buvo padengusi šalių įsiskolinimą (apie 15000 Lt) už butą, esantį ( - ). Tačiau tokio įsiskolinimo padengimo faktus patvirtinančių duomenų byloje nėra, todėl laikytina, kad 17250 Lt (5000 EUR) buvo grąžinti ieškovės dukrai I. P. be pagrindo. Be to, kaip matyti iš teismo nustatytų aplinkybių, ieškovė 17000 Lt be pagrindo sumokėjo ieškovės dukrai I. P. ir kaip pagrindą nurodo Tačiau net ir esant tokioms aplinkybėms, kad viena iš dukrų rėmė ieškovės šeimą, kurioje buvo ieškovės vaikų iš pirmosios santuokos, nereiškia, kad ieškovė gali panaudoti apelianto asmenines lėšas be jo sutikimo. Be to, I. P. tokią paramą teikė savo noru, priešingu atveju apeliantas tokios paramos būtų galėjęs atsisakyti. Teismas nepagrįstai patikėjo ieškovės nurodytoms aplinkybėms, kad likusieji pinigai buvo naudoti bendriems šeimos poreikiams tenkinti (pvz., dukros tokių įrodymų ieškovė nepateikė. Taigi, kaip matyti iš pačios ieškovės argumentų, ji atsakovui tenkančio turto dalį naudojo savo nuožiūra, tai yra dukrų poreikiams, dėl ko dukros davė palankius parodymus ieškovės naudai. Teismas taip pat neišsiaiškinęs iš kokių lėšų buvo daromas remontas namui, ( - ), priėmė nepagrįstą sprendimą, kad šis remontas buvo darytas ne už parduotą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusį turtą gautas lėšas.

26Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš apelianto ieškovės naudai jos turėtas išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Nurodo šiuos motyvus:

271. Teismas pagrįstai nusprendė, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, t. y. dėl jo neištikimybės bei materialinės ir moralinės paramos šeimai neteikimo. Atsakovo apeliacinio skundo motyvai dėl santuokos nutraukimo pagrindo yra nepagrįsti, kadangi bylos nagrinėjimo metu buvo neginčijamai įrodyta atsakovo kaltė dėl šalių santuokos iširimo ir tai buvo įrodyta artimos ieškovei bei atsakovui aplinkos žmonių parodymais, kuriuos teismas vertino kaip patikimus ir kurių pagrindu laikė pakankamai nustatyta aplinkybe, kad santykiai tarp atsakovo ir kitos moters (kaimynės) buvo daugiau nei vien tik draugiški santykiai.

282. Atsakovas nepagrįstai apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl baldų padalinimo bei jų nusidėvėjimo, kadangi atsakovas priešieškinyje baldų net neįtraukė į dalintino turto sąrašą, neprašė jų dalinti ir dėl jų įvertinimo nepasisakė, todėl darytina išvada, jog jis sutiko su ieškinyje nurodytu baldų įvertinimu. Šioje teismo sprendimo dalyje teismas pagrįstai rėmėsi LR CK 3.127 str. 3 d. nuostatomis.

293. Nepagrįsti apeliacinio skundo motyvai dėl kompensacijos priteisimo, nes teismas išsamiai išsiaiškino visas aplinkybes, susijusias su šalims priklausančio turto įsigijimu, pardavimu bei lėšų už parduotą turtą panaudojimu. Ieškovė nesutinka apelianto argumentu, kad jam nesuprantama pagal ką teismas nustatė, jog I. P. savo lėšomis buvo padengusi šalių įsiskolinimą (apie 15 000 Lt.) už butą, esantį ( - ). Atsakovas teismo posėdžio metu šio fakto neginčijo, t. y. jį pripažino, todėl teismas ir laikė jį įrodytu. Laikyti, kad 17 250 Lt (5000 eurų) buvo grąžinti I. P. be pagrindo, kaip savo skunde nurodo atsakovas, nėra jokio teisinio pagrindo. Faktų, kad pinigai už parduotą bendrą turtą buvo panaudoti bendriems šeimos poreikiams atsakovas taip pat neginčijo, todėl apeliacinio skundo teiginys, kad ieškovė atsakovui tenkančio turto dalį naudojau savo nuožiūra, tai yra dukrų poreikiams, dėl ko dukros davė palankius parodymus ieškovės naudai, turėtų būti vertinamas kritiškai.

30Apeliantas nepagrįstai kelia klausimą ir dėl kompensacijos už atsakovo lėšų investavimą į ieškovės asmeninį turtą, kadangi atsakovas jokių lėšų į ieškovės asmeninį turtą nėra investavęs. Tai įrodo ir byloje esantys dokumentai. Byloje minimas ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas - žemės sklypas su statiniais, esantys ( - ), ieškovei buvo padovanoti 2009 m., o atsakovas tiek bylos nagrinėjimo metu tiek ir savo apeliaciniame skunde kalba apie lėšas, kurias, jo teigimu, jis gavo ir tariamai investavo iki 2005-2007 m. Tačiau tuo metu minėtas nekilnojamasis turtas priklausė ne ieškovei, o jos dukrai I. P.. Tai, jog atsakovas neinvestavo ir negalėjo investuoti jokių savo lėšų nei į ieškovės, nei jos dukros asmeninį turtą įrodo ir ta aplinkybė, jog jau daugiau nei 10 metų atsakovo vienintelės pajamos buvo neįglumo pensija, kuri kito nuo 177,25 Lt (2002 m.) iki 699,18 Lt (2013 m.) per mėnesį. Todėl dalis lėšų, gautų pardavus turėtą nekilnojamąjį turtą ir buvo panaudotos bendriems šeimos poreikiams, pragyvenimui.

31IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

32Nagrinėjamoje byloje šalys siekia nutraukti santuoką, kuri tarp šalių sudaryta ( - ), įregistruota Vilkaviškio rajono CMS, akto įrašo Nr. ( - ). Šeimoje gimę 2 vaikai (dukros), kurie šiuo metu yra pilnamečiai. Bylos nagrinėjimo metu buvo konstatuota, kad šiuo metu ieškovės ir atsakovo santuoka yra faktiškai iširusi. Šalys nuo 2013-05-05 gyvena atskirai, bendro ūkio neveda, šeimyninio gyvenimo negyvena. Ieškovė ir atsakovas pareiškė atitinkamai ieškinį ir priešieškinį, kuriais ginčijo santuokos iširimo priežastis, kiekvienas teigė, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, šalys siekė pasidalinti santuokoje įgytą turtą-baldus, automobilį ir žemės sklypą. Atsakovas prašė teismo priteisti jam kompensaciją už pagerintą ieškovei priklausantį turtą.

33Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje atsakovas ginčija Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 27 d. sprendimo dalį, kuria teismas neteisingai nusprendė, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, jog teismas nepagrįstai nukrypo nuo sutuoktinių turto lygių dalių dalinimo principo, nes nepriteisė jam 975 litų kompensacijos už didesnę ieškovei tekusio turto dalį ir kad teismas nepagrįstai nepriteisė iš ieškovės atsakovui 31700 Lt dydžio kompensaciją už atsakovo lėšų investavimą į ieškovės asmeninį turtą.

34Dėl sutuoktinių kaltės nutraukiant santuoką vertinimo

35Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas santuokos nutraukimo priežasties klausimą, netinkamai taikė CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytą prezumpciją, sutuoktinio kaltei konstatuoti neteisingai vertino byloje pateiktus įrodymus, vadovavosi suinteresuotų asmenų liudytojų paaiškinimais. Pasisakydama dėl šio apeliacinio skundo argumento, teisėjų kolegija pažymi, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl iširusios santuokos, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta sutuoktinio kaltės prezumpcija – preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad sutuoktiniui, besiremiančiam aplinkybėmis, sudarančiomis kito sutuoktinio kaltės prezumpciją, tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. K. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-399/2013; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011). Šios CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; kt.); teismas vertina ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos turi daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,JG Property developments“ v. A. B., bylos Nr. 3K-3-500/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta UAB „Elektrotonas“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-486/2012; kt.).

36Remdamasi pirmiau nurodytomis CK normomis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jų aiškinimo bei taikymo praktika, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kuriais ginčijamos pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl santuokos iširimo dėl atsakovo kaltės. Nagrinėjamoje byloje ieškovei, besiremiančiai aplinkybėmis apie atsakovo neištikimybę, teko pareiga pagrįsti faktus, sudarančius jo kaltės prezumpciją. Iš ieškovės nurodomų aplinkybių ir kitų byloje pateiktų įrodymų (liudytojų P., B., B., M.) paaiškinimų teismo posėdžio metu) teismas nustatė aplinkybes, patvirtinančias sutuoktinio kaltės dėl iširusios santuokos prezumpciją. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo naštos paskirstymo, įrodymų vertinimo procedūras, todėl pagrįstai pripažino, kad santuoka nutrūko dėl ieškovo kaltės CK 3.60 straipsnio 3 dalies pagrindu, nes jis nebuvo lojalus šeimai, turėjo kitą moterį, su ja labai artimai bendravo, taip buvo neištikimas sutuoktinei. Kitų, savo kaltę dėl santuokos iširimo paneigiančių įrodymų atsakovas nei bylos nagrinėjimo metu, nei kartu su apeliaciniu skundu nepateikė (LR CPK 178 str.).

37Esant šioms nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija apeliacinio skundo motyvus dėl santuokos iširimo kaltės netinkamo nustatymo atmeta.

38Dėl turto balanso sudarymo ir jo padalijimo būdo

39Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno jų asmeninį turtą. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010) išaiškinta turto sąvoka CK 3.118 straipsnio 1 dalies prasme. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam jų priklausantis nuosavybės teise turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. J. Š., bylos Nr. 3K-3-269/2012; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. D. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-207/2009; 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-301/2007; kt.).

40Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai nepriteisė 975 lt kompensacijos atsakovui už ieškovei tenkančią didesnę santuokinio turto dalį ir taip nukrypo nuo turto lygių dalių dalinimo principo.

41Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal įstatymo leidėjo įtvirtintą reglamentaciją santuokoje įgytas turtas pirmiausia dalinamas natūra ir tik dėl objektyvių priežasčių nesant galimybių tai padaryti (dėl turto pobūdžio ir kt. priežasčių) turtas (ar didesnioji dalis) natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, o kitam išmokama kompensacija (CK 3.127 str. 3 d.). Nagrinėjamoje byloje teismas ieškovei priteisė visus baldus, kurių vertė 7750 Lt, o atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisė 0,06 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), ir automobilį AUDI A4, valstybinis Nr. ( - ) VIN kodas ( - ), kurių bendra vertė – 5800 Lt. Teismas atkreipė dėmesį į tą aplinkybę, kad tokiu būdu padalinus šalių bendrą turtą, ieškovei tenkančio turto dalies vertė yra 975 Lt didesnė, tačiau teismo nuomone, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kompensacija atsakovui už ieškovei tenkančią didesnę santuokinio turto dalį nepriteistina, atsižvelgiant į kiekvienai iš šalių tenkančio turto pobūdį: ieškovei atitenka baldai, kurių nusidėvėjimas ir, atitinkamai, laikui einant vertės mažėjimas yra žymiai spartesnis negu, pvz., žemės sklypo, taip pat atsižvelgiant ir į tai, kad atsakovas iš esmės pats baldų atsisakė. Su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu teisėjų kolegija sutinka, teismas skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo motyvuose paaiškino, kodėl nepriteisia atsakovui kompensacijos ir tas teismo vertinimas yra teisingas ir pagrįstas. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas sutuoktinių bendro turto balansą, padalindamas turtą ir nepriteisdamas atsakovui 975 litų kompensacijos, nepažeidė CK 3. 123 straipsnio ir 3.118 straipsnio nuostatų.

42Dėl kompensaciją už atsakovo lėšų investavimą į ieškovės asmeninį turtą.

43Byloje atsakovas reikalavo priteisti iš ieškovės jam 31700 Lt dydžio kompensaciją už atsakovo lėšų, gautų pardavus turtą, investavimą į ieškovės asmeninį turtą. Atsakovas šį prašymą argumentavo tuo, kad 2005-2007 metais pardavus asmeninės nuosavybės ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turėtą turtą, jam priklausiusi pinigų dalis – 1700 Lt už asmeninės nuosavybės teise priklausiusią buto dalį, ½ dalis lėšų, gautų už parduotą garažą, kas sudaro 5000 Lt (10000 Lt : 2), bei ½ dalis lėšų, gautų už parduotą butą, kas sudaro 25000 Lt, iš viso 31700 Lt, – buvo panaudota ieškovės (prieš tai ieškovės dukros) namo remontui. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad atsakovas savo teiginiui dėl šių piniginių lėšų panaudojimo namo remontams patvirtinti jokių įrodymų nepateikė. Todėl teismas sprendė, kad aplinkybė, jog namo, esančio ( - ), remontams buvo naudojamos šalių bendros – būtent už parduotą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusį turtą gautos – lėšos, nėra įrodyta, todėl tuo remiantis priteisti atsakovui kompensaciją teismo vertinimu nėra pagrindo. Tačiau Vilkaviškio rajono apylinkės teismas nustatė, jog iš ieškovės M. sąskaitos 2004-07-13 buvo pravesta namo pardavėjai M. Z. 37985,58 Lt suma. Teismo vertinimu, šie byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtino atsakovo teiginį, kad už namą, kitus statinius ir žemės sklypą, esančius ( - ), pinigus maždaug per pusę mokėjo tiek ieškovės dukra, tiek ir šalys ir konstatavo įrodyta aplinkybę, kad dalį bendrų lėšų – 37985,58 Lt, perkant namą, kitus statinius ir žemės sklypą, esančius ( - ), panaudojo ir ieškovas su atsakove.

44Teisėjų kolegijos vertinimu, Vilkaviškio rajono apylinkės teismas teisingai nustatė svarbias faktines aplinkybes dėl santuokoje įgytų M. ir M. lėšų panaudojimo nurodytam byloje gyvenamajam namui įsigyti, jas tinkamai įvertino ir pagrįstai sprendė, jog nors ir panaudojo M. santuokoje įgytų savo lėšų dalį, tačiau nuosavybės teisės į perkamą namą neįgijo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančias pingines lėšas (CK 3.88 str.) panaudojo tikslams, nesusijusiems su šio kodekso 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu ir todėl teisėjų kolegijos vertinimu teisingai sprendė, kad ieškovui yra priteistina piniginė kompensacija.

45Nustatant atsakovui priklausančios kompensacijos dydį Vilkaviškio rajono apylinkės teismas atsižvelgė į tas aplinkybes, kad atsakovas kartu su šeima minėtame gyvenamajame name, esančiame ( - ), gyveno ne mažiau kaip 6 metus. Visą tą laiką atsakovas naudojosi šiuo turtu kaip savo, nemokėdamas jokių nuomos mokesčių, todėl teismas pripažino, kad atsakovas jau gavo tam tikrą materialinę naudą iš šio turto. Teismas atsižvelgė ir į tą aplinkybę, kad turtas (pastatai) per laiką nusidėvi. Todėl įvertindamas šias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendė, kad iš ieškovės atsakovui priteistina 1/3 dalis lėšų nuo jam tenkančio panaudotos piniginių lėšų dalies – 6330,93 Lt ((37985,58 Lt : 2) × 1/3 = 6330,93 Lt).

46Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą šioje byloje ir tinkamai vertino įrodymus, padarė pagrįstas išvadas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Pirmosios instancijos teismas sprendime aiškiai nurodė, koks yra ieškovo reikalavimas, įvertinęs pateiktus byloje įrodymus atsakė į ginčo šalių argumentus, išdėstė teisinius argumentus, su kuriais teisėjų kolegija kaip teisingais ir pagrįstais sutinka, todėl apeliacinis skundas šioje ginčo dalyje atmestinas.

47Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).

48Teisėjų kolegija nustatė, kad apeliantas už apeliacinį skundą yra sumokėjęs 251 Lt žyminį mokestį (3 t. b. l. 74), nuo 700 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimo V. M. prašė pirmosios instancijos teismo jį atleisti (3 t. b. l. 73). Vilkaviškio rajono apylinkės teismas, priėmęs apeliacinį skundą, šio klausimo nesprendė, todėl teisėjų kolegijai atmetus V. M. apeliacinį skundą, valstybei iš jo priteistina nesumokėto žyminio mokesčio dalis - 700 Lt (LR CPK 93 str. 3 d., 96 str. 2 d.).

49Nustatyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka A. M. patyrė 500 litų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti (3 t. b. l. 83), šias išlaidas ji prašo priteisti iš V. M. (3 t. b. l. 82), prašymas tenkintinas (LR CPK 98 str.).

50Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

51Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

52Priteisti A. M. (a. k. ( - ) iš V. M. (a. k. ( - ) 500 Lt (penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

53Priteisti iš V. M. (a. k. ( - ) 700 Lt (septynis šimtus litų) žyminio mokesčio valstybei (šias išlaidas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė prašė: 1) nutraukti santuoką, įregistruotą ( - ) Vilkaviškio... 5. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu susituokė ( - ). Santuokos metu jiems gimė... 6. Atsakovas priešieškiniu prašė:1) nutraukti jo ir ieškovės santuoką,... 7. Atsakovas nurodė, kad sutinka, jog santuoka būtų nutraukta, nes šiuo metu... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2014 m. vasario 27 d. sprendimu... 10. Dėl santuokos nutraukimo pagrindo, sutuoktinių kaltės... 11. Teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė ieškovės kaltės dėl santuokos... 12. Dėl pavardžių nutraukus santuoką, išlaikymo, prievolių vykdymo... 13. Teismas nurodė, kad nors atsakovas išsakė prieštaravimus dėl santuokinės... 14. Teismas taip pat nurodė, kad tarpusavio išlaikymo šalys viena iš kitos... 15. Dėl bendro turto padalinimo... 16. Pagal viešųjų registrų duomenis teismas nustatė, kad šalims bendrosios... 17. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas kilnojamojo turto – baldų,... 18. Dėl kompensacijos... 19. Teismas nustatė, kad santuokos metu buvo parduotas šalims bendrosios... 20. Iš byloje pateiktų I. P. (A.) banko sąskaitų išrašų teismas nustatė,... 21. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 22. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014... 23. 1. Teismas, nutraukdamas šalių santuoką ir pasisakydamas dėl apelianto... 24. 2. Teismui padalinus šalių bendrą turtą, ieškovei tenkančio turto dalies... 25. 3. Teismas nepagrįstai nepriteisė iš ieškovės atsakovui 31700 Lt dydžio... 26. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovo apeliacinį... 27. 1. Teismas pagrįstai nusprendė, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo... 28. 2. Atsakovas nepagrįstai apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl baldų... 29. 3. Nepagrįsti apeliacinio skundo motyvai dėl kompensacijos priteisimo, nes... 30. Apeliantas nepagrįstai kelia klausimą ir dėl kompensacijos už atsakovo... 31. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 32. Nagrinėjamoje byloje šalys siekia nutraukti santuoką, kuri tarp šalių... 33. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje atsakovas ginčija Vilkaviškio rajono... 34. Dėl sutuoktinių kaltės nutraukiant santuoką vertinimo... 35. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas,... 36. Remdamasi pirmiau nurodytomis CK normomis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 37. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu... 38. Dėl turto balanso sudarymo ir jo padalijimo būdo... 39. Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant... 40. Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai nepriteisė 975 lt kompensacijos... 41. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal įstatymo leidėjo įtvirtintą... 42. Dėl kompensaciją už atsakovo lėšų investavimą į ieškovės asmeninį... 43. Byloje atsakovas reikalavo priteisti iš ieškovės jam 31700 Lt dydžio... 44. Teisėjų kolegijos vertinimu, Vilkaviškio rajono apylinkės teismas teisingai... 45. Nustatant atsakovui priklausančios kompensacijos dydį Vilkaviškio rajono... 46. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai... 47. Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, taip pat nenustatė... 48. Teisėjų kolegija nustatė, kad apeliantas už apeliacinį skundą yra... 49. Nustatyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka A. M. patyrė 500 litų... 50. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 51. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 27 d. sprendimą palikti... 52. Priteisti A. M. (a. k. ( - ) iš V. M. (a. k. ( - ) 500 Lt (penkis šimtus... 53. Priteisti iš V. M. (a. k. ( - ) 700 Lt (septynis šimtus litų) žyminio...