Byla 2-39-299/2014
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

1Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja I. V., sekretoriaujant Rasai Vindžigelskytei, dalyvaujant ieškovei M. L., jos atstovui, advokatui Tomui Leščinskui, atsakovės uždaros akcinės bendrovės (toliau tekste – UAB) „Klaipėdos mėsinė“ atstovui, advokatui Eligijui Karbauskui, atsakovės UAB „Vaidva“ atstovui, advokatui Gintarui Griciui, trečiojo asmens UAB „Bitė Lietuva“ atstovui, advokatui Ričardui Noreikai,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės M. L. patikslintą ieškinį atsakovams UAB „Klaipėdos mėsinė“, UAB „Vaidva“, tretiesiems asmenims UAB „Antena“, UAB „Bitė Lietuva“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

Nustatė

3trečiojo asmens UAB „Antena“ atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, gautas prašymas nagrinėti bylą jų atstovui nedalyvaujant. Trečiojo asmens atstovai atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

4Ieškovė ir jos atstovas ieškiniu bei teismo posėdžio metu prašo atnaujinti terminą paduoti ieškinį, priteisti iš atsakovų solidariai 24177,23 Lt turtinę žalą, kuri skiriasi nuo ieškinyje nurodytos sumos, tačiau papildomos išlaidos atsirado jau bylos nagrinėjimo metu, 150000 Lt neturtinę žalą ir nurodo, kad 2008 m. rugsėjo 17 d. apie 10.10 val. Šilgalių kaime, Pagėgių savivaldybėje, UAB „Klaipėdos mėsinė" teritorijoje, nuvirto ant pastato stogo stovėjusi mobiliojo ryšio antena. Virsdama antena sužalojo atsakovę. Nuvirtusi antena priklausė UAB „Bitė Lietuva", kuri 2003-12-15 sutarties Nr.332 ir 2005-02-01 sutarties Nr. PAG-03-01/23 sudarytų su UAB "Vilke" (šiuo metu atsakove UAB „Klaipėdos mėsinė“ pagrindu turėjo teisę ant atsakovo pastato stogo (unikalus Nr. 8899-3002-0010) sumontuoti 24 metrų aukščio lengvos konstrukcijos GSM antenos stiebą. Ieškovei buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, sukėlęs realų pavojų gyvybei. Nurodė, kad ji tuo metu dirbo pas atsakovą UAB „Klaipėdos mėnesinė“ išgyslintoja. Po anksčiau įvykusio gaisro, visi darbuotojai vykdė gaisro padarinių šalinimo darbus, valė patalpas. Per pietų pertraukėlę, ieškovė išėjo į valgyklą nusipirkti mineralinio, grįžtant per teritoriją, kuri nebuvo aptverta, griuvo antena ir užvirto ant ieškovės.

5Įvykio aplinkybes tyręs Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Tauragės skyrius nustatė, kad nelaimingo atsitikimas įvyko dėl to, kad atsakovas pažeidė statinių eksploatacijos, priežiūros teises aktus (Statybos techninio reglamento STR 1.10.01:2002 13.6.1., 13.6.3. punktai, Statybos techninio reglamento STR 01.12.07:2004 40 p., 41.2 p.), vykdė nepakankamą darbuotojų saugos ir sveikatos darbe vidinę kontrolę Lietuvos Respublikos darbuotoju saugos ir sveikatos įstatymo 40 str. 1 p.).

6Dėl šio įvykio Pagėgių PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 29-1-00216-08, kuris buvo nutrauktas nesant nusikalstamos veikos požymių. Šiame ikiteisminiame tyrime buvo paskirta ekspertizė, kurios išvadose nurodyta, kad pas atsakovą nebuvo rasti darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teises aktai, reglamentuojantys mobiliojo ryšio antenų naudojimą. Taip pat išvadose nurodyta, kad visais aspektais užtikrinti saugias darbo sąlygas yra darbdavio pareiga.

7Ieškovė UAB „Klaipėdos mėsinė" dirbo nuo 2004-06-28 mėsos fasuotojos pareigose, mėsos -realizacijos skyriuje. Nuo 2007-04-11 buvo perkelta į mėsos išpjaustymo skyrių.

8Dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo ieškovė nurodė, kad jai žala galbūt padaryta atsakovo veiksmais, galėjo suvokti tik 2008 m. spalio 17 diena susipažinusi su nelamingo atsitikimo darbe aktu. Tačiau savo teise kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka tuomet nesinaudojo, nes tikėjosi, kad savo reikalavimą galės pareikšti baudžiamojoje byloje, nustačius kaltus asmenis. Tauragės apylinkes prokuratūrai 2012-12-27 nutraukus jos sužalojimo aplinkybių ikiteismini tyrimą suprato, kad kalti asmenys nebus nenustatyti, o ir juos nustačius tikėtina, kad gali būti suėję apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai, todėl savo reikalavimus reiškia civilio proceso tvarka. Mano, kad šios aplinkybės pateisina jos delsimą kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka ir yra pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti.

9Taip pat nurodo, kad atsakovas UAB „Klaipėdos mėsinė" po 2009-09-08 viename iš įmonės pastatų kilusio gaisro nenustatė kurios išlikusios pastato stogo konstrukcijos yra pavojingoje būklėje, neorganizavo pavojingoje būklėje išlikusių konstrukcijų laikino sustiprinimo, nepažymėjo pavojingos zonos, neorganizavo jos laikino aptvėrimo ir nepasirūpino, kad į ją nepatektų pašaliniai asmenys.

10Remiantis Darbų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi, darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, tai reiškia, kad darbdavys, organizuodamas darbus, turi maksimaliai stengtis ir visiškai laikytis saugos užtikrinimo reikalavimų. Kai ne visi saugos reikalavimai įvykdomi, turi būti vertinama, kiek jie objektyviai buvo žalos priežastis ir lėmė neigiamas pasekmes.

112008 m. rugsėjo 15 d. rangos sutarties pagrindu nudegusių pastatų ardymo, šiukšlių išvežimo, statybvietės sutvarkymo darbus vykdžiusi UAB „Vaidva" buvo įsipareigojusi (sutarties 5.1.2 p.) užtikrinti darbų saugą statybos aikštelėje, tačiau šios pareigos neįvykdė, nes vykdant darbus, statybos aikštelės teritorijoje buvęs antenos bokštas virsdamas sužalojo ieškovę.

12Ieškovės nuomone, tiesiogine jos sunkaus sužalojimo priežastimi buvo netinkamas saugių darbo sąlygų užtikrinimas, todėl tarp atsakovų neveikimo ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, o tai yra pagrindas taikyti atsakovams deliktinę ir sutartinę atsakomybę ir priteisti iš jų solidariai turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.

13Dėl turtinės ir neturtinės žalos ieškovė nurodė, kad esminis neturtinis žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui. Įvykio metu ieškovei sutrenktos galvos smegenys, lūžo kaukolės skliautas, padaryta mušta-plėšta viršugalvio žaizda, sumušta krūtinė, lūžo II ir III dešinės pusės šonkauliai, plyšo kepenys, prasidėjo potrauminis plaučių uždegimas, nustatyti hidropneumatoraksas, intrehepatinė hematoma. Medikai jos nelaimingo atsitikimo darbe metu patirtą traumą įvertino kaip sunkų kūno sužalojimą, pavojingą gyvybei. Ieškovė dėl sužalojimo ilgai gydyta, patirtos sveikatos sutrikdymo pasekmės tęstinės, ilgalaikės, iki galo nepašalinamos, truksiančios visą gyvenimą.

14Dėl patirtų sužalojimų ieškovė priversta naudoti trijų rūšių inhaliatorius, nuo galvos svaigimo ir skausmo nuolat vartoja nekompensuojamus vaistus. Nuo didelio kiekio vaistų vartojimo turėjo širdies priepuolį, prasidėjo lėtinis kasos uždegimas. Padidėjo kraujospūdis. Nuolat skauda dešinę ranką ir koją. Ranka ir koja nuolat patinę. Kojos kraujotaka sutrikusi. Dėl pažeisto stuburo slankstelio jaučia nuolatinį skausmą. Dėl to negali atsitūpti ar atsiklaupti. Dėl patirtų sužalojimų sutriko šlapimo laikymas. Ieškovė priversta naudoti įklotus, kurie mėnesiui kainuoja apie 80Lt.

15Taip pat ieškovė nurodo, kad 2013-05-20 su UAB „Bite Lietuva" sudarė taikos sutartį (kurią patvirtino teismas), todėl jai jokių pretenzijų neturi ir ateityje neturės.

16Atsakovės UAB „Klaipėdos mėsinė“ atstovas ieškinį prašo atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą. Motyvuoja tuo, kad ieškovė pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo. Tokiam ieškinio reikalavimui Lietuvos Respublikos CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas 3 metų terminas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 1.125 straipsnio 1 bei 2 dalimis, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti, nebent teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama ir atnaujina ieškinio senaties terminą. Teisė reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo ieškovei atsirado nuo 2008 m. rugsėjo 17 d., kai nelaimingo atsitikimo metu ji buvo sužalota ir atitinkamai suprato apie savo teisių pažeidimą. (Lietuvos Respublikos CK 1.127 str. 1 d.) Civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo M. L. pirmą kartą pareiškė 2010 m. liepą, praėjus beveik dvejiems metams nuo nelaimingo atsitikimo, tačiau byla pagal nukentėjusiosios ieškinį nebuvo išnagrinėta, teismo sprendimas priimtas nebuvo, todėl atsižvelgiant į tai, ieškinio senaties terminas nebuvo nutrauktas ir pasibaigė 2011 m. rugsėjo 17 d., praėjus trejiems metams nuo žalos ieškovei atsiradimo dienos. Esant tokioms aplinkybėms vien dėl šios priežasties ieškinys atmestinas.

17Nors formaliai M. L. teikia prašymą atnaujinti ieškinio senaties terminą, tačiau jos argumentai yra nepagrįsti, o ieškovės nurodytos ieškinio senaties praleidimo priežastys negali būti pripažįstamos svarbiomis ir apribojusiomis ieškovės galimybes ginti savo teisėtus interesus laiku. Pasak ieškovės, ieškinio ji negalėjo pateikti per įstatyme nustatytą terminą dėl pateisinamų priežasčių, M. L. tikintis, jog reikalavimą ji galės pareikšti baudžiamojoje byloje, nustačius kaltus asmenis. Tačiau tokios aplinkybės iš esmės yra deklaratyvios bei neatitinkančios faktinių aplinkybių.

18Šiuo atveju ieškinį dėl žalos atlyginimo M. L. reiškia praėjus beveik penkeriems metams nuo nelaimingo atsitikimo dienos, t.y. praleidus ieškinio senaties terminą. Pateikiant teismui ieškinį ieškovė net neprašė teismo atnaujinti ieškinio senaties termino, o tokį reikalavimą pareiškė tik po atsakovo pateikto atsiliepimo. Tačiau net ir pareiškus papildomą reikalavimą, ieškovė kaip minėta, nepateikė pakankamų, tinkamų ir leistinų įrodymų, patvirtinančių, jog senaties terminą ji praleido dėl svarbių priežasčių. Svarbiomis priežastimis teismų praktikoje pripažįstamos ne bet kokios aplinkybės, o objektyvios, nepriklausančios nuo ieškovės valios. Tuo tarpu M. L. pateiktos aplinkybės, jog ji tikėjosi savo reikalavimą pareikšti baudžiamojoje byloje, nustačius kaltus asmenis, tačiau to nepavyko padaryti, nes ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nesuteikia pagrįsto teisinio pagrindo teismui atnaujinti praleistą senaties terminą. Šiuo atveju teismas privalo įvertinti tai, kad ieškovė iš karto po nelaimingo atsitikimo, tiek vykstant ikiteisminiam tyrimui, tiek vėliau teikiant dokumentus teismui, t.y. visą laikotarpį nuo nelaimingo atsitikimo momento, kuris įvyko dėl UAB „Bitė Lietuva" priklausančio statinio griūties, ieškovė buvo atstovaujama profesionalaus teisininko - advokato, kuris turėjo ne tik teisę, bet ir profesinę pareigą tinkamai vykdyti ieškovės pavedimą ir teikti tinkamą teisinę pagalbą. Todėl ieškovė negalėjo nežinoti apie Įstatyme įtvirtintus imperatyvius ieškinio senaties terminus ir savo teisių gynybos galimybes, o jos ar jos atstovo klaidingas manymas negali būti laikomas objektyvia ir pateisinančia aplinkybe bei sudarančia pagrindą praleistą senaties terminą atnaujinti.

19Patikslintame ieškinyje ieškovė M. L. nurodo, jog sunkaus jos sužalojimo priežastimi buvo netinkamas saugių darbo sąlygų užtikrinimas, todėl tarp atsakovo neveikimo ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, o tai yra pagrindas taikyti atsakovui deliktinę atsakomybę ir priteisti iš jo turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.

20Šiuo atveju ieškovas privalėjo įrodyti esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms bei tai pagrįsti tinkamais ir leistinais įrodymais. Tuo tarpu, kaip matyti iš ieškinio motyvų bei išklausius ieškovės paaiškinimus, kad ieškovė savo ieškinį, atsakovės UAB "Klaipėdos mėsinė" civilinę atsakomybę kildina iš delikto, pateikiant deklaratyvų teiginį, kad atsakovo pareiga buvo užtikrinti saugias darbo sąlygas. Tačiau įrodymų, argumentų kokias darbo saugą reglamentuojančias teisės normas būtų pažeidęs atsakovas UAB „Klaipėdos mėsinė" ieškovas nepateikė.

21Iš bylos medžiagos matyti, kad darbo saugos pažeidimų atsakovas nepadarė, tą patvirtina ikiteisminio tyrimo medžiaga, byloje esančios ekspertų išvados.

22Kaip matyti iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, 2008 m. rugsėjo 9 d. komisija, kuriai pirmininkavo UAB „Klaipėdos mėsinė" tuometinis direktorius N. K., sudarė gaisro padalinių likvidavimo protokolą, pagal kurio 6 punktą buvo nuspręsta neįleisti žmonių, nesusijusių su avarijos tyrimu ir pasekmių likvidavimu į gaisravietės teritoriją ir apie tai raštiškai informuoti darbuotojus, t.y. kaip matyti darbuotojai buvo instruktuoti kaip privalo elgtis darbo vietoje. Teritorija, kurioje buvo gaisro židinys buvo aptverta. Pagal surinktus duomenis byloje matyti, kad atsakovas UAB „Klaipėdos mėsinė" ėmėsi visų priemonių rizikoms įvertinti, t.y. nedelsiant apie gaisrą buvo informuotos visos žinybos, o svarbiausia UAB „Bitė Lietuva" buvo informuota, kad neveikia jos antena ir buvo pateiktas prašymas kuo greičiau atstatyti ryšį. Pranešimas pateiktas nedelsiant po įvykio, o 2008-09-07 UAB „Bitė Lietuva" atstovas G. R. apžiūrėjo tiek gaisravietę, tie ir pačią anteną, kuri buvo ant pastato dalies, kuri gaisro nebuvo paliesta. Kaip yra nurodyta ir 2008-10-03 UAB „Bitė Lietuva" rašte, taip ir teismo posėdžio metu nurodė G. R., jis apžiūrėjęs įrangą jokių grėsmių neįžvelgė, antenos tvirtinimų pažeidimų vizualiai nenustatė. Jokie apžiūros aktai UAB „Bitė Lietuva" nebuvo surašyti, taip pat atsakovui UAB „Klaipėdos mėsinė“ nebuvo pateikta jokių pastabų ar informacijos apie grėsmes. Bei kaip matyti iš faktinių aplinkybių UAB „Bitė Lietuva" nuo 2008-09-07 iki 2008-09-17 nesiėmė faktiškai jokių veiksmų, kurie būtų užkirte kelią ieškovės sužalojimui. Kaip šiuo metu tapo aišku, kad faktiškai dėl UAB „Bitė Lietuva" neveiklumo ir netinkamos statinių priežiūros buvo grėsmė visiems įmonės darbuotojams, taip pat kitiems asmenims atvykstantiems į minėtą teritoriją. Šiuo metu akivaizdu, kad UAB „Bitė Lietuva" statinys pastatytas neturint statybos leidimo ir tinkamo techninio projekto. Byloje nepateikti duomenys, kad statinys pastatytas laikantis visų techninių reikalavimų. Šis statinys neturi jokių privalomų dokumentų iš kurių būtų galima nustatyti ar jis teisingai buvo pastatytas ir tiksliai nustatyti jo griuvimo priežastį. Tačiau net ir UAB „Bitė Lietuva" nepateikus dokumentų susijusių su statiniu, manytina leidžia teigti ir tvirtinti, kad statinys griuvo dėl to, kad jis buvo netinkamai pastatytas:

23- byloje yra aiškinamasis raštas, kuris kaip galima suprasti yra kartotinio UAB „Bitė Lietuva" projekto dalis. Minėtame rašte aiškiai matyti, kokie keliami reikalavimai antenos montavimui - Atotampos išdėstomos keturiomis kryptimis statmenai, keturiais taškais. Tai reiškia, kad antenos tvirtinimo taškai turi būti išdėstyti simetriškai, keturiomis skirtingomis kryptimis, kad būtų užtikrintas antenos stabilumas. Toks reikalavimas visiškai suprantamas, nes nutrūkus (atsilaisvinus) vienai iš atatampų antena vis tiek būtų laikoma trijų taškų ir ji visiškai nuvirsti negalėtų. Tačiau kaip matyti iš byloje pateikto nelaimingo tyrimo medžiagos ir sudarytos schemos, kurioje atvaizduotas antenos stovėjimo vieta ir tvirtinimo taškai. Tai akivaizdžiai matyti, kad faktiškai tarp visų keturių tvirtinimo taškų (atotampų) 90 laipsnių kampas neišlaikytas, o atotampa pažymėta Nr. 3, apskritai buvo tvirtinama nesilaikant projekto ir kokios nors simetrijos.

24-

25Byloje buvo pateiktas UAB „Klaipėdos komprojektas" konsultacija dėl korinio radijo ryšio stiebo atramos avarijos su pirminėmis išvadomis. Pagal pateiktąsias išvadas matyti, kad antena ir jos atotampa (Nr. 3) įrengtos nesilaikant techninio projekto sprendimų bei pagal STR 2.01.01 (1):2005 reikalavimus.

26-

27Po pastatymo antenos, ji praėjus vienam mėnesiui turėjo būti patikrinta, patikrinant atotampas, o praėjus dar šešiems mėnesiams taip pat privalėjo būti atliktas patikrinimas. Tačiau kaip byloje nustatyta, jokių patikrinimų statinio savininkas UAB "Bitė Lietuva" neatliko, statinio neprižiūrėjo bei dėl to antena nugriuvo.

28-

29Minėta, tokiai antenai pastatyti ir įrengti privalėjo būti gautas statybos leidimas, statyba turėjo būti pripažinta tinkama naudoti. Tačiau statyba buvo savavališka, teisėtai ir tinkamai nebuvo pastatyta.

30Tai, kad dėl nelaimingo atsitikimo ir tuo pačiu dėl ieškovės sužalojimo yra kaltas mobiliojo ryšio antenos savininkas patvirtina be aukščiau minėtų įrodymų, tačiau ir šie papildomi byloje surinkti įrodymai:

31-

322009-06-04 specialisto išvada Nr. 11-1087 (09), kurioje nustatyta, kad nelaimingas atsitikimas yra susijęs su mobiliojo ryšio antenos stabilumo netekimu. Taip pat minėta specialisto išvada nebuvo nustatyta, kad darbdavys būtų pažeidęs kokius nors teisės aktus reglamentuojančius darbų saugą.

33-

342012-11-05 Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorė L. M. priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo požymių. Šiuo atveju tyrimas buvo būtent vykdomas dėl darbo saugos reikalavimų pažeidimų. Šiuo nutarimu buvo patvirtinta, kad darbo saugos pažeidimų nepadaryta.

35-

362012-12-27 Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras G. Ž. atmetė Ieškovės atstovo advokato L. S. skundą, nutarime konstatuojant faktą, kad Šioje situacijoje M. L. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas nebuvo sąlygotas darbdavio - UAB „Klaipėdos mėsinė" veiksmų. Minėti nutarimai nebuvo pakeisti ir/ar panaikinti teismo.

37Papildomai pažymėtina, kad UAB „Klaipėdos mėsinė" būdama atidi ir rūpestinga, dar prieš įvykstant nelaimingam atsitikimui kreipėsi ir į UAB „Bitė Lietuva" su prašymu apžiūrėti mobiliojo ryšio signalo perdavimo bokštą, kuris galėjo būti apgadintas gaisro metu, tačiau, kaip ir pati ieškovė pabrėžė, darbai laiku nebuvo atlikti. Taigi UAB „Klaipėdos mėsinė" rūpinosi saugių sąlygų darbe sudarymu ir siekė, kad dėl įvykusios avarijos įmonės darbuotojai nenukentėtų. Tuo tarpu, nors ieškovė kartu su atsakovu UAB „Bitė Lietuva" sudarė taikos sutartį, kurioje numatyta, kad UAB „Bitė Lietuva" nėra kalta už M. L. sveikatos sutrikdymą 2008 m. rugsėjo 17 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo metu, o pinigų sumokėjimas ieškovei siejamas išskirtinai su moralinėmis paskatomis, tai nereiškia, jog civilinė atsakomybė už sveikatos sužalojimą vien dėl šios taikos sutarties sudarymo gali būti perkeliama UAB „Klaipėdos mėsinė".

38Šiuo atveju, kaip buvo minėta, UAB „Klaipėdos mėsinė" bei UAB „Bitė Lietuva" nelaimingo atsitikimo metu siejo sutartiniai teisiniai santykiai - šalys buvo sudariusios nuomos sutartį Nr. PAG-03-01, pagal kurią nuomotojas UAB „Vilkė" (šiuo metu - UAB „Klaipėdos mėsinė") įsipareigojo leisti už užmokestį nuomininkui UAB „Bitė Lietuva" naudotis nuomotojui priklausančio pastato stogu, esančiu Šilgalių kaime, Pagėgių sav. Pagal šios nuomos sutarties 4.2.3. punktą, „įrangos montavimo ir eksploatavimo metu, taip pat vykdant bet kokią kitą veiklą nuomotojo valdomoje teritorijoje, atsakyti už darbų saugą darbų vykdymo teritorijoje, laikytis priešgaisrinės apsaugos, darbo saugos taisyklių eksploatuojant elektros įrenginius, aplinkos apsaugos bei higienos normų reikalavimų, nepažeisti trečiųjų asmenų interesų, atlyginti žalą, jei tokia dėl išvardintų aplinkybių nuomotojui būtų padaryta". Taip pat ginčo dėl to, kad antenos savininkas yra UAB „Bitė Lietuva" nėra, todėl už visą dėl statinio - antenos -padaryta žalą yra atsakinga UAB „Bitė Lietuva" , kurią ji ir įsipareigojo atlyginti taikos sutartimi.

39Šiuo atveju akivaizdu, kad ištyrus byloje surinktus įrodymus, nėra jokių duomenų, kad UAB „Klaipėdos mėsinė" būtų atlikusi kokius nors veiksmus, kurie būtų sąlygoję antenos griūtį nėra nustatyta. Šiuo atveju atskirai pažymėtina ir tai, kad po nelaimingo atsitikimo- gaisro įmonės patalpose įvykimo, atsakovė ėmėsi visų veiksmų, kad būtų užtikrinta sauga, apie nelaimingą atsitikimą buvo informuotos visos institucijos, o jokių griovimo darbų atsakovė savarankiškai neatliko. Šiuos darbus atlikti patikėjo specialistams - UAB "Vaidva", t.y. įmonei kurios verslas susijęs su statyba, kuri turi tokiems griovimo darbams atlikti tinkamą ir reikalingą įrangą. Minėtai įmonei buvo perduota darbų aikštelė, kuri privalėjo įvertinti visas rizikas, prieš pradėdama daryti darbus ir juos vykdydama. UAB Klaipėdos mėsinė" apie kokias nors rizikas, jokios informacijos nei iš UAB "Bitė Lietuva" ar UAB "Vaidva" niekada negavo. Tik bylos nagrinėjimo metu UAB „Bitė Lietuva" siekdama išvengti savo civilinės atsakomybės siekė kaltę perkelti UAB „Klaipėdos mėsinė“. Tačiau visi išsakyti motyvai teisiškai nereikšmingi, nes kaip minėta nuo 2008-09-07 iki 2008-09-17 (iki nelaimingo atsitikimo momento) faktiškai nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų pašalintos bet kokios grėsmės. UAB "Klaipėdos mėsinė" ėmėsi visų tuo metu galimų priemonių saugumui užtikrinti bei dėl jos veiksmų ar neveikimo neatsirado jokia žala. Todėl ieškinys teismo turi būti atmestas.

40Lietuvos Respublikos CK 6.28$ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad "Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą." Tačiau šiuo atveju svarbiausia, kad pagal 4 dalį - " Šis straipsnis taikomas tik tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo nėra apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu įstatymų nustatyta tvarka" Šiuo atveju byloje nėra ginčo, kad ieškovė buvo apdrausta nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu įstatymų nustatyta tvarka, t.y. darbdavio civilinė atsakomybė dėl nelaimingų atsitikimų darbe įstatymo nustatyta tvarka buvo drausta, darbdavys dėl to mokėjo privalomai teisės aktuose nustatytas draudimo sumas. Būtent dėl to, kad ieškovė kaip darbuotojas buvo apdraustas darbdavio, jai yra apskirta ir mokama netekto darbingumo periodinė kompensacija ir netekto darbingumo pensija, kurių bendra suma yra net didesnė, nei faktiškai buvo gaunamas ieškovės darbo užmokestis. Esant minėtam teisiniam reglamentavimui, atsakovo atsakomybės dydis yra ribojamas ir atsakomybė papildomai netaikoma. Todėl ir dėl šios priežasties ieškinys atmestinas atsakovo UAB „Klaipėdos mėsinė" atžvilgiu.

41Atsakovė nesutinka su ieškovės M. L. patikslintame ieškinyje nurodytu jos patirtos 24177,23 litų turtinės žalos bei 150 000 litų įvertintos neturtinės žalos dydžiu. Nei ieškinyje, nei patikslintame ieškinyje, nei bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikti duomenys kodėl pareikštas būtent tokio dydžio ieškinio reikalavimas, nepateikti ir motyvai bei juos pagrindžiantys įrodymais. Tuo labiau, pažymėtina, kad 2013-05-24 Tauragės rajono apylinkės teismas priėmė nutartį, kuria patvirtino ieškovės ir UAB „Bitė Lietuva" taikos sutartį, kuria ieškovė patvirtino, kad išmokama vienkartinė pinigų suma - 30 000 litų „/.../ visiškai atlygina jos patirtą turtinę ir neturtinę žalą, išlaidas bei kitus nuostolius, [...J. " Taip pat taikos sutartyje yra ir kitų nuostatų, kuriomis ieškovė pripažino, kad UAB „Bitė Lietuva", kuri ir yra atsakinga už savo statinių padarytos žalos atlyginimą ieškovei, visiškai atlygino bet kokius ieškovės nuostolius dėl nelaimingo atsitikimo, patvirtino ieškovės poziciją dėl nuostolių dydžio. Todėl esant tokioms aplinkybėms akivaizdu, kad ieškovės ieškinys atsakovui UAB „Klaipėdos mėsinė" turi būti atmestas.

42Be to, pagal pateiktus kvitus, žalą atlygino UAB „Bitė Lietuva" bei manytina šie duomenys dėl turtinės žalos priteisimo iš kitų asmenų negali būti laikomi tinkamais ir leistinais įrodymais, kuriais galėtų būti grindžiami tiesioginiai nuostoliai.

43Esant išdėstytoms aplinkybėms atsakovės atstovas nurodė, kad laikantis įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų, ieškovė privalėjo pateikti įrodymus patvirtinančius visas civilinės atsakomybės sąlygas atsakovo UAB "Klaipėdos mėsinė" atžvilgiu, o nesiremti vien formaliu teiginiu, kad darbdavio pareiga užtikrinti darbuotojui saugias darbo sąlygas. Šios aplinkybės yra paneigtos ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymai, taip pat priimtas procesiniais sprendimais, t.y. kad UAB „Klaipėdos mėsinė" atsakingi už darbų saugą asmenys nebuvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn, o byla nutraukta nesant nusikaltimo. Be to, kaip minėta nutarimuose konstatuojamas faktas, kad UAB „Klaipėdos mėsinė" neatliko jokių veiksmų, kurie sąlygojo antenos griuvimą, kurios griūtis ir buvo ieškovės sužalojimo priežastis. Šiuo atveju nėra jokio priežastinio ryšio tarp darbų saugos ir atsakovo veiksmų šioje srityje ir ieškovės patirtų sužalojimų. Sužalojimai buvo patirti dėl statinių, kurių savininkas yra UAB „Bitė Lietuva" griūties, statinio griūties, kuris buvo pastatytas neturint nei tinkamo techninio projekto, nei statybą leidžiančio dokumento, jis nebuvo pripažintas tinkamu naudoti, jis pastatytas akivaizdžiai ne pagal kartotinio projekto reikalavimus, o atotampos buvo įrengtos nesilaikant tokiems darbams keliamų STR reikalavimų be to jis buvo eksploatuojamas nevykdant nuolatinės priežiūros ir patikrinimų. Šiuo atveju sužalojimai susiję ne su atsakovo veikimu ar neveikimu, o su statinio griūtimi, kurio valdytojas, savininkas ir privalo atlyginti ieškovei žalą, kas matyti iš teismo sprendimo šiuo metu yra padaryta.

44Priešingai, nei teigia ieškovė, jos darbdavys UAB „Klaipėdos mėsinė" ėmėsi visų būtinų veiksmų atsiradusiai grėsmei dėl gaisro metu atsiradusių padarinių pašalinti ir darbuotojams apsaugoti. Atsakovas ėmėsi visų būtinų saugumo priemonių, niekas daugiau dėl atsakovo vykdytos darbų saugos politikos įmonėje nenukentėjo, o kaip matyti iš faktinių aplinkybių žala atsirado ne dėl darbo funkcijų vykdymo ir ne dėl sudarytų darbo sąlygų įmonėje, o dėl statinio, kurio savininkas yra UAB „Bitė Lietuva" griūties. Priežastinis ryšys tarp veiksmų ir pasekmių yra sietinas ne su atsakovu UAB „Klaipėdos mėsinė". Todėl atsakovė prašo M. L. ieškinį atmesti visiškai.

45Atsakovės UAB „Vaidva“ atstovas su ieškiniu nesutiko, prašo jį atmesti. Nurodo, kad UAB „Vaidva" palaiko atsakovės UAB „Klaipėdos mėsinė" išdėstytą poziciją, susijusią su ieškinio senaties taikymu, taip pat pritaria argumentams dėl UAB „Bitė Lietuva" veikos, nulėmusios nelaimingo atsitikimo įvykį bei kilusias pasekmes bei mano, jog būtent UAB „Bitė Lietuva" veikla yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su atsiradusia žala, kurią ieškovė reikalauja atlyginti. O kadangi tarp ieškovės ir buvusio atsakovo UAB „Bitė Lietuva" sudarytoje sutartyje aiškiai konstatuota, jog UAB „Bitė Lietuva" ieškovei visiškai atlygino jai padarytą žalą, galima teigti, jog ieškovės dėl nelaimingo atsitikimo darbe patirta žala jau visiškai atlyginta ir jos reikalavimai kitiems atsakovams yra visiškai nepagrįsti. Tuo pagrindu ieškovės ieškinys ir galėtų būti atmestas. Jei teismas ankščiau nurodytus argumentus atmes kaip nepagrįstus, atnaujins ieškovei ieškinio senaties terminą ir nebespręs UAB „Bitė Lietuva" civilinės atsakomybės klausimo, taps aktualūs ir kiti teisiniai aspektai, į kuriuos atsiliepime į patikslintą ieškinį, taip pat yra atkreipę dėmesį. Visų pirma civilinės atsakomybės apimties ir formos klausimas.

46Byloje atsakovais patrauktas ne vienas, o du (formaliai trys) juridiniai asmenys, todėl turi būti sprendžiamas klausimas dėl šių asmenų prievolės rūšies, nežiūrint to, kad ieškovė prašo taikyti solidarią atsakomybės formą. Bendrasis principas yra tas, kad bendraskolių prievolė yra dalinė, išskyrus įstatymų aš šalių susitarimu nustatytus atvejus (CK 6.5 str.) Šios taisyklės išimtis nustatyta CK 6.6 str. 3 d. ir 6.279 str. 1 d. - bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad tais atvejais, kai atsakovų veiksmus ir žalą siejančio priežastinio ryšio pobūdis yra skirtingas, t.y. kai vieno atsakovo veiksmai buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, o kito veiksmai tik netiesiogiai turėjo įtakos žalai atsirasti, atsakovų atsakomybė yra dalinė (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008; 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007; 2005 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2005). Turint omenyje byloje nustatytas faktines aplinkybes, jog UAB „Bitė Lietuva" yra nugriuvusios antenos savininkas ir iki nelaimingo atsitikimo buvo ne kartą informuota apie po gaisro UAB „Klaipėdos mėsinė" neveikiančią anteną bei jos tvirtinimo pažeidimus, o atvykęs jos apžiūrėti UAB „Bitė Lietuva" vyresnysis BS statybų priežiūros inžinierius V. M., nesiėmė jokių priemonių antenai apsaugoti ir užkirsti kelią galimai jos griūčiai, galima teigti, jog būtent UAB „Bitė Lietuva" veiksmai (neveikimas) yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su žalos atsiradimu, o UAB „Klaipėdos mėsinė" galėtų atsakyti tik kaip nukentėjusio asmens darbdavys, jeigu nebūtų nustatytos sąlygos, šalinančios jos atsakomybę. UAB „Vaidva" atžvilgiu šioje byloje civilinė atsakomybė apskritai neturi būti taikoma, nes jos veiksmuose nėra nei kaltės, nei priežastinio ryšio tarp veiksmų ir atsiradusios žalos. Tokios nuomonės pradinėje bylos stadijoje buvo ir pati ieškovė ir tokią jo išvadą patvirtina šios byloje nustatytos faktinės aplinkybės:

471.

48Nelaimingo atsitikimo darbe akte, kurį ieškovė įvardija pagrindiniu rašytiniu įrodymu, įrodančiu atsakovų kaltę, nėra jokios tiesioginės išvados, jog nelaimingo atsitikimo darbe priežastimi buvo UAB „Vaidva" veiksmai arba neveikimas. UAB „Vaidva" atlikdama rangos darbus pagal 2008 m. rugsėjo 15 d. sutartį, ėmėsi visų būtinų veiksmų darbų saugai užtikrinti, aptvėrė statybos aikštelę, nors pagal 2008-09-15 Statybos rangos sutarties 4.1.2. punktą to net neprivalėjo daryti, statybos aikštelę aptvertą jai turėjo perduoti rangovas, ir darbus vykdė laikydamiesi visų teisės aktų reikalavimų.

492.

50Statybos aikštelė, kurioje buvo vykdomi griovimo darbai, neapėmė mūrinio pastato, ant kurio buvo sumontuota mobiliojo ryšio antena, nes griaunami buvo tik statiniai iš kiemo pusės priblokuoti prie minėto mūrinio pastato.

513.

52UAB „Vaidva" nei žodžiu nei raštu nebuvo informuota apie galimas grėsmes vykdant griovimo darbus, susijusius su mobiliojo ryšio antenos vienos atotampos pažeidimu. Šią aplinkybę pagaliau pavyko išsiaiškinti teismo posėdyje apklausus liudytojus S. B., V. M., G. V.. Be to, visą gaisro padarinių likvidavimo procesą akylai stebėjo priešgaisrinės - gelbėjimo tarnybos inspektoriai bei rangovo atstovai. Jokių darbų saugos taisyklių pažeidimų iš UAB „Vaidva" pusės nustatyta nebuvo.

534.

54Pastate, ant kurio stogo buvo sumontuota mobiliojo ryšio antena, taip pat buvo vykdomi gaisro padarinių likvidavimo darbai, tai patvirtino ir pati ieškovė, kuri buvo tų darbų dalyvė, ir kiti byloje apklausti liudytojai. Pastato pusėje į kurią virto antena, lauke buvo maitinami čia darbus vykdantys darbuotojai, ten buvo vaikščiojama. Todėl UAB „Vaidva" darbuotojai, vykdę jiems pavestus darbus kitoje statybos aikštelėje, niekaip negalėjo paveikti kitos įmonės darbuotojų darbų saugos reikalavimų laikymosi bei kištis į ten vykdomus darbus.

55Dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsakovo atstovas nurodo, kad ieškovės prašoma priteisti neturtinės žalos suma yra pernelyg didelė, turint omenyje tai, kad pagrindinė, jų manymu, kaltininkė, kurios neteisėta veika (neveikimas) buvo pagrindiniame tiesioginiame priežastiniame ryšyje su įvykusiu nelaimingu atsitikimu ir atsiradusia žala, atsipirko 30 000 Lt.

56Tikrai neginčytinas faktas, jog nukentėjusioji dėl patirtų sužalojimų turėjo išgyventi tiek didžiulį fizinį skausmą, tiek dvasinius išgyvenimus, prarado didelę dalį darbingumo. Tačiau, šiuo atveju svarbios ir kitos aplinkybės į kurias teismas turi atsižvelgti, Viena iš jų - tai daugelį metų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei kitų teismų formuojama praktika tokio pobūdžio bylose. Atkreiptinas dėmesys į LAT nutartis bylose 3K-3-371/2003, 3K-3-103/2009, 2K181/2010; 2K551/2010, 2K-114/2008, 2K-511/2008, 2K-59/2009, 2K181/2010, 2K-167/2011, 2K-95/2013. Susiformavusi praktika, jog sunkių sveikatos sutrikdymų atvejais, kuomet veika padaryta netyčiniais (smurtiniais) veiksmais neturtinės žalos priteisiama nuo 30 000 iki 80 000 Lt.

57Kas liečia reikalaujamą priteisti turtinę žalą, nes UAB „Bitei Lietuva" sumokėjus ieškovei 30 000 Lt žalos atlyginimo, jos reikalavimas kitiems atsakovams dėl turtinės žalos atlyginimo liko nepakitęs, t.y. ji ir toliau prašo tų pačių 8517,50 Lt, po to teikė byloje papildomus įrodymus, tačiau reikalavimo netikslino. Todėl atsakovo požiūriu, turtinės žalos atlyginimo klausimo teismas net negali išspręsti ir šią reikalavimo dalį tiesiog turi atmesti.

58Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovų 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nepagrįstas, todėl turėtų būti atmestas. LR CK 6.210 str. 1 d. apibrėžtos palūkanos, kurias turi mokėti piniginės prievolės sumokėjimo terminą praleidęs skolininkas. Šiuo atveju iki šiol apskritai nėra nustatyta ar atsakovai turi piniginę prievolę ieškovei sumokėti konkrečią pinigų sumą, todėl negali būti kalbos ir apie suėjusį tokios prievolės įvykdymo terminą.

59Atsakovė UAB „Vaidva" šioje byloje patyrė 3600 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų rengimu bei atstovavimu teisme, todėl prašo teismo, išsprendžiant civilinę bylą ir paskirstant bylinėjimosi išlaidas, priteisti UAB „Vaidva" naudai 3600 Lt.

60Trečiojo asmens, UAB „Bitė Lietuva“ atstovas atsiliepimu bei teismo posėdžio metu prašo ieškinio senaties termino atnaujinimo, žalos priteisimo bei žalos dydžio klausimus spręsti teismo nuožiūra. Tretysis asmuo išdėstydamas savo poziciją dėl įvykio, kurio metu buvo sužalota V. L. Trečiojo asmens nuomone nelaimingas atsitikimas įvyko dėl to, kad atsakovai tinkamai neįvertino gaisro poveikio antenos atotampų tvirtinimo mazgams ir nesėmė jokių priemonių užtverti teritoriją bei neleisti vaikščioti UAB „Klaipėdos mėsinės“ darbuotojams, kol nebus pašalinta rizika. Antena griuvo dėl UAB „Klaipėdos mėsinė“ teritorijoje kilusio gaisro, kurio metu buvo pažeistas antenos tvirtinimo mazgas bei dėl to, kad UAB „Klaipėdos mėsinė“ kartu su UAB „Vaidva“ tinkamai neįvertinę situacijos ėmėsi skubotų gaisro paveiktų pastatų griovimo darbų. M. L. sužalojimo atžvilgiu pagrindinė priežastis buvo teritorijos neaptvėrimas sudarant saugias darbuotojų darbo sąlygas, o aplinkybės dėl ko griuvo antena šiuo atveju yra antraeilės. Akivaizdu, kad jei atsakovai tinkamai būtų aptvėrę teritoriją, M. L. nebūtų buvusi sužalota nepaisant to dėl kokių priežasčių antena būtų griuvusi.

61Trečiojo asmens atstovas, remdamasis bylos medžiaga, prie civilinės bylos prijungta baudžiamąją byla Nr. 29-1-00216-08, nurodė, kad atsakovai iki nelaimingo atsitikimo žinojo ir matė, kad antenos atotampos tvirtinimas yra pažeistas ir pavojingas, nes baudžiamojoje byloje liudytojas V. M. parodė, kad 2008-09-16 jis atvykęs į UAB „Klaipėdos mėsinė“ teritoriją užlipęs ant stogo pamatė, kad yra pažeista antenos atotampos tvirtinimo detalė ir apie tai informavo UAB „Klaipėdos mėsinė" vadovus. Iki išvykstant iš teritorijos liudytojas nepastebėjo, kad teritorija būtų aptverta ar imtasi saugumo priemonių, tik vyko intensyvūs pastato, į kurį buvo tvirtinta atotampa, ardymo darbai. Sekančią dieną po antenos griūties atvykus UAB „Antena" atstovams buvo pastabėta, kad jokie sutvirtinimai nebuvo daryti ir jokių saugumo priemonių aptveriant teritoriją nebuvo imtasi. Nors UAB „Klaipėdos mėsinė" generalinis direktorius G. V. neigė, kad UAB „Bitė Lietuva“ atstovas jį informavo apie antenos gedimą bei atotampos tvirtinimo detalės pažeidimą, tačiau šiuos G. V. parodymus paneigė patvirtino liudytojas T. T..

62UAB „Klaipėdos mėsinė“ technikos skyriaus vadovas S. B. savo apklausoje patvirtino, kad iki antenos griūties jis darė nuotraukas draudimo kompanijai. Nuotraukoje matosi iš stogo ištrūkusi antenos atotampa. Jis taip pat patvirtino, kad 2008-09-16 su V. M. apžiūrėjo anteną. Po antenos griūties atvykę UAB „Antena“ atstovai patvirtino, kad 2008-09-16 iš UAB „Bitė Lietuva" buvo gavę pranešimą, kad yra ištrūkusi antenos atotampa ir ją reikia suvirinti. Jis taip pat nurodė, kad kitose įmonės teritorijose, kur nebuvo kilęs gaisras, pastato dalys nebuvo aptvertos ir jokių saugumo priemonių nebuvo.

63Iš byloje esančios nuotraukos (baudž. bylos t. 3, b.l. 33) kurią pateikė liudytojas V. M., plika akimi akivaizdžiai matosi iš UAB „Klaipėdos mėsinė" pastato stogo atitrūkusi antenos tvirtinimo detalė.

64Iš UAB „Bitė Lietuva“ 2008-10-03 rašto Nr. 4010-204 matyti, kad V. M. asmeniškai informavo UAB „Klaipėdos mėsinė“ generalinį direktorių G. V. apie tai, kad vienas 5 atotampos tvirtinimo mazgų yra pažeistas, jį reikia skubiai sutvirtinti, taip pat informavo, kad atvyks tik sekančią dieną. Patekimas į teritoriją ribojamas nebuvo, aptvėrimų nesimatė (baudž. bylos t.l,b.l. 32 (48)).

65Iš UAB „Bitė Lietuva“ 2008-09-16 rašto Nr. 4012-137 matyti, kad UAB „Antena“ buvo informuota apie tai, kad reikia skubiai sustiprinti gaisro pažeistą stiebo atotampą. (baudž. Bylos t2, b.l. 6).

66Aukščiau išvardinti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad „Klaipėdos mėsinė“ iki antenos griūties žinojo apie antenos tvirtinimo pažeidimą. UAB „Klaipėdos mėsinė“ vadovų paaiškinimai, apie tai, kad jiems nebuvo pranešta ir nebuvo žinoma apie antenos pažeidimą yra paneigti kitais byloje esančiais įrodymais.

67UAB „Klaipėdos mėsinė" vadovai, mažiausiai parai iki įvykio žinodami ir suvokdami, kad yra pažeistas antenos tvirtinimas, t.y. nutrūkusi antenos atotampos tvirtinimo detalė, nesiėmė jokių veiksmų siekiant išvengti galimos antenos griūties bei su tuo susijusių pasekmių. Akivaizdu, kad jeigu, esant antenos griūties grėsmei, abiejų atsakovių darbuotojai būtų aptvėrę pastatą ir neleidę žmonių, antenos griūtis jokios žalos žmonių sveikatai nebūtų padariusi.

68Tai, kad nebuvo imtasi jokių saugumo ar teritorijos aptvėrimo priemonių, patvirtina daug byloje esančių įrodymų. UAB „Klaipėdos mėsinė" 2008-09-17 pranešime Nr. 185 pripažįstama, kad jokių sprendimų ar veiksmų, siekiant užtikrinti signalo perdavimo bokšto saugumą, imtasi nebuvo baudžiamosios bylos (t. 2, b.l. 52). Savo apklausoje UAB „Klaipėdos mėsinė" direktorius N. K. patvirtino, kad papildomų saugumo priemonių dėl antenos nesiėmė (baudž. bylos t. 1, b.l. 95). UAB „Vaidva" darbų vadovė V. R. patvirtino, kad viena antenos atotampų buvo ankeruota prie nukentėjusiojo ir numatomo griauti pastato, matė, kad trosas, laikantis anteną, yra laisvas. Jokių sutvirtinimo priemonių niekas nesiėmė (baudž. bylos t. 3, b.l. 39). UAB „Klaipėdos mėsinės" direktoriaus N. K. 2008-09-S įsakymo Nr. 54 punkte Nr. 2 numatyta, kad S. B. privalėjo organizuoti gaisravietės teritorijos atvėrimą ir kontroliuoti, kad po gaisravietės teritoriją nevaikščiotų pašaliniai asmenys bei bendrovės darbuotojai (baudž. bylos t. 1, b.l. 61), tačiau akivaizdu, kad šis įsakymas nebuvo įvykdytas, nes buvo sužalota ieškovė.

69UAB „Klaipėdos mėsinė" atstovai nurodo, kad UAB „Bitė Lietuva" turėjo imtis saugumo priemonių, tačiau akivaizdu, kad UAB „Klaipėdos mėsinė" teritoriją administruoja būtent ši įmonė, todėl niekas kitas pradėti vadovauti ir tvarkytis ne savo įmonės teritorijoje negali. Dėl to savo darbuotojams saugias darbo sąlygas turėjo sudaryti būtent atsakovės. Dėl nurodytų priežasčių atsakovei UAB Klaipėdos mėsinė" yra nepalankios Valstybinės darbo inspekcijos išvados (baudž. bylos t. 1, b.l. 17-18, 56-57) bei Lietuvos teismo ekspertizės centro 2009-06-04 specialisto išvados (baudž. bylos t. 1, b.l. 98-100), kuriose vienareikšmiškai kalbama apie darbdavio pareigą sudaryti saugią darbo aplinką, kad nebūtų pavojingų ar kenksmingų veiksnių, o jei tokia rizika yra, tai turi būti kuo mažesnė ir turi būti numatytos priemonės tokiai rizikai šalinti. Užtikrinti visais aspektais saugias darbo sąlygas yra darbdavio pareiga.

70Pažymėtina ir tai, kad ne dėl UAB „Bitė Lietuva" valdomos antenos konstrukcijos ar jos priežiūros, o dėl atsakovės UAB „Klaipėdos mėsinė" kilusio gaisro buvo pažeistas antenos tvirtinimas, dėl ko ji tapo nestabili. Tokia galimybė pripažįstama UAB „Klaipėdos mėsinė" direktoriaus N. K. 1008-10-09 paaiškinime Valstybinės darbo inspekcijos Tauragės skyriui (baudž. bylos t. 1 , b.l. 26), UAB .Klaipėdos mėsinė" 2008-09-17 komisijos protokole (baudž. bylos t. 1, b.l. 62), bei tokią išvadą davė AB „Kauno komprojektas" ekspertizės akto Nr. 10 11 034 punkte Nr. 4.3.

71Griovimo darbai, metalinių konstrukcijų judinimas, vibracija (UAB „Klaipėdos mėsinė" nudarytos komisijos 2008-09-22 išvada, baudž. bylos t. 1, b.l. 63) prisidėjo prie antenos griūties. Tai nurodo UAB „Antena" darbuotojas R. R. savo paaiškinime bei apklausoje (baudž. bylos t. 2, b.l. 80-t. 3, b.l. 31), kur teigia, kad antenos tvirtinimo detalė gaisro metu įkaito, o užpylus vandeniu išsikraipė ir palinko į kitą pusę apie 0,5 metro, dėl to viena atotampų tvirtinimo detalė atitrūko ir laikėsi ant kitos pažeistos tvirtinimo detalės. Vykdant ardymo darbus, sujudinus konstrukcijas neatlaikė virinimo siūlė ir dėl to antena griuvo. Liudytojas V. M. patvirtino, kad pastatas, kur buvo viena atotampa, nuo gaisro nukentėjo. Atotampos tvirtinimas buvo išsilaisvinęs iš stogo konstrukcijos. Atotampos išlaisvinimas galėjo atsirasti dėl gaisro ir dėl griovimo darbų atlaisvinus stogo konstrukcijas. Dėl pavojingumo atotampa apžiūrėjo iš 6-7 metrų, akivaizdžiai matėsi pažeidimas, kuris matėsi ir nuo žemės (baudž. bylos t. 2, b.l. 75).

72Trečiojo asmens manymu, atsakovės UAB „Klaipėdos mėsinė" ir UAB „Vaidva" skubotai vykdė griovimo darbus (pagal rangos sutartį tarp UAB „Klaipėdos mėsinė" ir UAB „Vaidva" darbai prasidėjo dar net nepasirašius sutarties, t.y. 2008-09-13, kai sutartis buvo pasirašyta tik 2008-09-15 sutarties 3.1 p., baudž. bylos t. 1, b.l. 33 (49)), neištyrė esamos pastatų ir konstrukcijų būklės, neįvertino galimų rizikų, į V. M. pastabas apie antenos tvirtinimo pažeidimą tinkamai nesureagavo, nepalaukė, kol atvyks specialistai sutvirtinti antenos atotampas ir nepaisant to, tęsė ardymo darbus dėl ko įvyko antenos griūtis.

73Dėl atsakovės pateiktų „Klaipėdos komprojekto" 2012-05-15 išvadų, trečiojo asmens nuomone, šios išvados yra niekinės, nes R. M., surašiusiam išvadą, suteikta teisė pagal atestatą eiti ypatingo statinio ekspertizės vadovo pareigas, tačiau šiuo atveju buvo tiriama metalinė konstrukcija, o ne statinys. Metalinėms konstrukcijoms tirti reikalingi visai kiti fizikiniai-cheminiai tyrimai. Kita priežastis - neaišku kokios ir kieno konstrukcijos pavaizduotos nuotraukose, nes tyrimai atlikti praėjus 4 metams po įvykio, ir nėra domenų, kad tai UAB „Bitė Lietuva" antenos konstrukcijos dalys. Iš pateiktų išvadų matyti, kad jokie tyrimai neatlikti, o tik apžiūrėtos neaišku kieno metalinės konstrukcijos ir pateikta nuomonė, kad toks tvirtinimas nesaugus, tačiau kodėl nesaugus, iš kur tokia išvada daroma, kokie tyrimai patvirtina, kad nesaugu, kokių charakteristikų neišpildoma kiekybine prasme nėra pateikta. Tai, kad sujungimas yra tempiamas ir veikiamas lenkimo momento savaime nereiškia, kad toks tvirtinimas neleistinas, nes tvirtinimas tam ir yra, kad atlaikytų atotampų tempimą. Todėl pateikta išvada net nelogiška. Kuo nepatikimas toks sprendimas, kokių projekto reikalavimų neatitinka, konkrečiai nėra nurodyta.

74Išvadose teigiama, kad atotampos laikiklis ir metalinės kolonos antgalis surūdiję, suvirinimo siūlė nebuvo gruntuota ir dažyta dažais. Tačiau jau minėta, neaišku kam priklausančias konstrukcijas tyrė išvadas pateikęs asmuo, kuris neįvertino, kad nuo įvykio praėjo beveik 4 metai, neįvertino kokiomis sąlygomis konstrukcijos buvo laikytos ir ar jos negalėjo surūdyti per tuos 4 metus, jei laikyti, kad tai trečiojo asmens konstrukcijos. Nenurodyti jokie cheminiai tyrimai, kuriais remiantis nustatyta, kad suvirinimo siūlė nebuvo gruntuota ar dažyta.

75Išvadose taip pat teigiama, kad suvirinimo siūlės kokybė bloga. Tačiau jokių paaiškinimų ir kokiais tyrimais remiantis tokia išvada padaryta nepateikiama, net nenurodoma kokios konstrukcijos ir kokioje vietoje suvirinimo siūlės kokybė bloga. Tas pats pasakytina ir apie kitas išvadas, kad naudojami išreiškimai „netvarkingai nupjauta", „privirinimo nauda ... abejotina", „spėjama, kad buvo privirinta pašalinė detalė", tačiau nenurodoma, kokius fizikinius-cheminius tyrimus atliko, kokiais standartais ir kuo remiantis daro spėjamas išvadas apie nepatikimumą, nenurodo kokią reikšmę įvertinimui turėjo praėjęs 4 metų laikas nuo įvykio ir nenurodo kokiomis sąlygomis visą tą laiką buvo laikomos konstrukcijos ir kokią tai įtaką turėjo konstrukcijų būklei apžiūros metu. Kaip minėta, R. M. turi teisę tirti statinius, bet nenurodyta, kad jis yra suvirinimo siūlių tyrimo specialistas ir yra kompetentingas tirti suvirinimo procesus. Dėl nurodytų priežasčių, tokios išvados neatlaiko elementarios kritikos, yra parengtos remiantis ne moksliniais tyrimais, o primityvia apžiūra nenaudojant jokių priemonių ir tyrimų, todėl yra niekinės ir jomis negalima vadovautis.

76Trečiojo asmens atstovas UAB „Antena“ atstovas S. N. teismo posėdyje nedalyvavo. Prieš tai buvusių posėdžių metu trečiojo asmens atstovas parodė, kad jų bendrovė pastatė anteną trečiajam asmeniui UAB „Bitė Lietuva“. Nurodo, kad antena buvo pastatyta remiantis patvirtintu projektu, kokybiškai, pagal visus reikalavimus.

77Liudytojas R. R. parodė, kad jis tuo metu dirbo ( - ). Nurodo, kad jie gavę informaciją apie tai, kad atsakovo UAB „Klaipėdos mėsinė“ teritorijoje nugriuvo antena, vyko į įvykio vietą kaip šio įrenginio statytojas. Paaiškino, kad jam dieną prieš antenos nugriuvimą paskambino UAB „Bitė Lietuva“ atstovas, V. M., kuris pasakė, kad buvo nuvykęs į gaisravietę ir pastebėjo, kad yra atsilaisvinusios atotampos viename taške, toje vietoje, kur vyko gaisras, todėl reikia kažką daryti. Liudytojas liepė sustabdyti visus gaisro šalinimo darbus ir liepė palaukti jų siekiant įvertinti situaciją, tačiau liudytojas kitą dieną atvykęs sužinojo, kad antena jau nugriuvo. Liudytojas nurodė, kad apžiūrėdamas vietą pastebėjo, kad šalia atsilaisvinusios atotampos vyko gaisro padarinių šalinimo darbai, todėl liudytojo nuomone, technikos, kuria buvo šalinami gaisro padariniai, darbas, galėjo inicijuoti antenos griuvimą. Liudytojas nurodo, kad jam išvakarėse skambinęs V. M. pateikė jam nuotraukas iš kurių aiškiai matėsi, kad atotampa buvo atsilaisvinusi.

78Liudytojas A. P. nurodo, kad jis dirba ( - ), jis yra atsakingas už darbo saugą. Nurodo, kad jis apie įvykusį antenos griuvimą jis sužinojo iš karto po įvykio ir nuvyko į įvykio vietą. Nuvykęs jis apžiūrėjo vietą, tuo metu vykę gaisro likvidavimo darbai, kuriuos vykdė jo įmonė, buvo sustabdyti. Nurodo, kad jis buvo užlipęs ant stogo ir apžiūrėjo išoriškai antenos atotampą. Matėsi, kad ji buvo pritvirtinta vienoje vietoje. Paaiškino, kad apie tai, jog UAB „Antena“ nerekomendavo vykdyti valymo darbų, jie nežinojo, nes bendravo tik su UAB „Klaipėdos mėsinė“ Parodė, kad valymo darbai buvo vykdomi kitoje vietoje, ne ten, kur stovėjo griuvusi antena. Taip pat nurodė, kad sutartis dėl gaisro padarinių šalinimo buvo sudaryta iš karto po gaisro, nes patalpose buvo nesudegusios mėsos, todėl UAB „Klaipėdos mėsinė“ stengėsi išgelbėti likusią produkciją. Nurodo, kad iki antenos griuvimo jis įvykio vietoje nebuvo buvęs, už darbų saugą ten buvo paskirti kiti atsakingi asmenys.

79Liudytoja V. R. nurodė, kad tuo metu ji dirbo ( - ) ir buvo brigados, kuri vykdė ardymo darbus, meistrė. Liudytoja nurodė, kad jie dirbo visai kitoje vietoje nei stovėjo antena. Antena stovėjo ant mūrinio pastato stogo, o jie ardė kitą pastatą, kuris buvo kitoje mūrinio pastato pusėje. Jie buvo atsitvėrę ardomą teritoriją. Liudytoja nemano, kad jų ardymo veiksmai įtakojo antenos griuvimą. Liudytoja neneigia, kad ikiteisminio tyrimo metu galėjo sakyti, kad matė, jog viena atotampa, kuri laikė anteną, buvo atsilaisvinusi ir ši atotampa įėjo į teritoriją, kurioje turėjo būti atliekami ardymo darbai. Paaiškino, kad už saugos darbus buvo atsakingas darbų vykdytojas V. M., be to, juos nuolat kontroliavo UAB „Klaipėdos mėsinė“ atstovas, kuris prižiūrėjo ardymo darbus.

80Liudytojas G. R. parodė, kad jis dirba UAB „Bitė Lietuva“ bazinių stočių inžinieriumi. Jo darbas yra gedimų šalinimas. Iš karto po gaisro jis buvo nuvykęs į vietą, kur stovėjo jų antena, t.y. į UAB „Klaipėdos mėsinė“ teritoriją, nes po gaisro sutriko bokšto darbas. Pamatė, kad įranga, kuri buvo spintoje, yra paveikta gaisro. Jis matė, kad teritorijoje buvo vykdomi kažkokie darbai. Liudytojas negalėjo pasakyti, ar po gaisro buvo pažeista pati antena, nes prie jos atotampų arčiau jis negalėjo prieiti, jo neprileido asmenys, kurie tuo metu vykdė gaisro šalinimo darbus. Jis buvo užlipęs ant stogo, tačiau iš tos vietos jis atotampų nematė, pats bokštas vizualiai nebuvo pažeistas.

81Liudytojas V. M. parodė, kad jis dirbo UAB „Bitė Lietuva“ bazinių stočių statybos priežiūros inžinieriumi. Nurodo, kad praėjus savaitei po gaisro, jis buvo nuvykęs į UAB „Klaipėdos mėsinė“ teritoriją apžiūrėti antenos būklę. Tuo metu teritorijoje buvo vykdomi gaisro šalinimo padariniai. Pastebėjo, kad viena antenos atotampa buvo toje vietoje, kur vyko gaisras ir ji buvo atsilaisvinusi. Liudytojas apie šį faktą informavo UAB „Klaipėdos mėsinė“ direktorių bei darbų vadovą, kuris vykdė gaisro šalinimo padarinius, apie tai, kad atotampa pavojingai atsilaisvinusi, antena dėl to gali nugriūti. Po to jis apie tai informavo UAB „Antena“, kurie statė pačią anteną, atstovą, kad reikia imtis priemonių sutvirtinti anteną.

82Liudytojas G. V. parodė, kad jis dirba ( - ), o įvykio metu jis dirbo valdybos pirmininku. Paaiškino, kad jie po gaisro buvo sudarę komisiją ir pasamdė įmonę gaisravietei išvalyti. Apie tai, kad po gaisro atsilaisvino viena iš antenos atotampų liudytojo niekas neinformavo. Liudytojas nurodo, kad jo nuomone antena griuvo ne dėl gaisro ir po to vykdomų darbų, bet dėl to, kad ji iš esmės buvo blogai pastatyta.

83Liudytojas S. B. parodė, kad jis dirbo ( - ). Jis žino apie įvykį, po gaisro jis su UAB „Bitė Lietuva“ ir draudimo atstovu buvo užlipę ant stogo, tačiau apie tai, kad pažeista antenos atotampa, UAB „Bitė Lietuva“ atstovas nieko nesakė. Liudytojas patvirtina, kad teritorija buvo aptverta. Liudytojo nuomone, antena griuvo ne dėl gaisro ir po to vykdomų darbų, bet dėl to, kad ji iš esmės buvo blogai pastatyta.

84Liudytojas V. M. parodė, kad jis įvykio metu dirbo ( - )“ statybos darbų vadovu. Liudytojas tiksliai pasakyti negalėjo, bet jo nuomone gaisravietės tvarkymo teritorija buvo aptverta „STOP“ juosta. Paties įvykio metu jo ten nebuvo, už griovimo darbus buvo atsakinga V. R..

85Ieškinys tenkintinas iš dalies.

86Dėl ieškinio senaties

87Sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo (CK. 1.125 straipsnio 8 dalis). Nors ieškinio senaties termino pabaigos iki ieškinio pareiškimo konstatavimas yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnis), tačiau CK 1.131 straipsnio 2 dalis įpareigoja teismą svarstyti ir ieškinio senaties termino praleidimo priežastis, vertinti jų svarbą, spręsti ar yra galimybė atnaujinti šį terminą ir ginti pažeistą teisę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties terminas susijęs su asmens galimybių apginti savo pažeistas teises ribojimu bei tai, kad negali būti tenkinamas atsakovo reikalavimas taikyti ieškinio senatį, jeigu tuo būtų paneigta kito asmens teisėta teisė ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2007; 2007 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2007). Pažymėtina, kad ieškovė jai padarytą žalą galėjo objektyviai suvokti tik 2008-10-17 d. susipažinusi su nelaimingo atsitikimo darbe metu. Be to Tauragės apylinkės prokuratūroje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl nelaimingo atsitikimo, ieškovę tuo metu atstovavo samdytas advokatas, baudžiamojoje byloje 2010-07-08 buvo pareikštas civilinis ieškinys (b.b. II t. 12-127 l), tačiau Tauragės apylinkės prokuratūrai 2012-12-27 nutraukus ikiteisminį tyrimą, ieškovė įgijo teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka, todėl konstatuojama, kad ieškovei ieškinio senaties termino eigos pradžia skaičiuotina nuo 2012-12-07, todėl ieškovė nepraleido termino pareikšti ieškinį.

88Dėl faktinių bylos aplinkybių

89Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, šalių, liudytojų parodymų, 2008 metų rugsėjo 6 d. UAB „Klaipėdos mėsinė“ teritorijoje kilo gaisras, kurio metu buvo apgadintas UAB „Klaipėdos mėsinė“ pastatas. Vykdant gaisro padarinių šalinimo darbus, 2008 m. rugsėjo 17 d., apie 10.10 val. UAB „Klaipėdos mėsinė“ teritorijoje, jos darbuotojai, atsakovei M. L., pirmos pertraukėlės metu, išeinant iš buitinių patalpų (rūbinės), virto antena, kuri buvo įtvirtinta ant pastato stogo, kuriame buvo įrengtos buitinės patalpos. Griūdama antena kliudė einančią ieškovę M. L. ir ją sužalojo. Dėl šio fakto buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, Tauragės apskrities VPK Pagėgių sav. PK iškelta baudžiamoji byla Nr. 29-1-00216-08. Bylos medžiaga yra prijungta prie nagrinėjamos civilinės bylos. Nustatyta, kad dėl griuvusios antenos ieškovei buvo padaryti sekantys sužalojimai: galvos trauma, galvos smegenų sumušimas, kaukolės skliauto lūžimas, mušta – plėšta viršugalvio žaizda. Krūtinės sumušimas su II, III šonkaulių lūžimais dešinėje, hidropneumotoraksas dešinėje, kepenų plyšimas, intrahepatinė hematoma, potrauminis plaučių uždegimas. Visi šie sužalojimai vertinti kaip sunkūs, sukėlę ieškovei realų pavojų jos gyvybei (baudžiamosios bylos I t. 89 l.). tarp šalių nėra ginčo, kad šiuos sužalojimus įtakojo būtent griuvusi antena.

90Taip pat neginčijamai nustatyta, kad ieškovė tuo metu dirbo UAB „Klaipėdos mėsinė“ išgyslintojos pareigose (b.b. I t. 29-30l) ir ji tuo metu buvo darbe, t.y. atliko savo darbines pareigas. Taip pat nustatyta, kad griuvusi antena, kuri buvo sumontuota ant UAB „Klaipėdos mėsinė“ priklausančio pastato stogo, priklausė UAB „Bitė Lietuva“ ir buvo pastatyta atsakovo teritorijoje remiantis tarpusavio sudaryta sutartimi (b.b. I t. 78-86 l.). Šios aplinkybės šalių nėra ginčijamos, jos paremtos faktiniais dokumentais. Tarp šalių kilo ginčas dėl to, kieno įtakoje griuvo antena, kieno veiksmai turėjo tiesioginį priežastinį ryšį su antenos griuvimu, tuo pačiu su ieškovės sužalojimu.

91Dėl antenos nuvirtimo

92Teismui pateikti duomenys leidžia daryti išvadą, kad ant atsakovo teritorijoje esančio pastato, buvo pastatyta GSM antena. Jos aukštis buvo 24 metrai, pastato stogo aukštis kaip nustatyta iš šalių parodymų, buvo 10 metrų. Nustatyta, kad 11 dienų prieš antenos griuvimą, UAB „Klaipėdos mėsinė“ teritorijoje kilo gaisras, kurio metu apdegė atsakovo pastatai – gilaus šalčio šaldytuvas su išpjaustymo cechu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, gaisro apžiūros protokolo (b.b. II t. 56-72 l) apdegusios patalpos tiesiogiai ribojasi su pastatu, ant kurio buvo pastatyta GSM antena. Tai, kad gaisro metu buvo apgadinta UAB „Bitė Lietuva“ įranga, patvirtina ir kita byloje surinkta medžiaga, t.y. UAB „YiT Technika“ 2008-10-07 ekspertizės aktas Nr. LTUMASIDVA1-81007-1 (b.b. II t. 30-48 l). Iš šalių, liudytojų parodymų, byloje esančios medžiagos nustatyta, kad gaisro vietoje buvo ir viena iš anteną laikančių atatampų. 2009-06-04 Lietuvos teismo ekspertizių centro 2009-06-04 pateiktoje išvadoje Nr. 11-1087 (09) nurodoma, kad nelaimingo atsitikimo priežastys akivaizdžiai sietinos su mobiliojo ryšio antenos stabilumo netekimu. Atsakovas UAB „Klaipėdos mėsinė“ remiasi UAB Klaipėdos komprojekto" 2012-05-15 pateikta išvada Nr. 3.3-300, kurioje nurodoma, kad atotampos laikiklis pritvirtintas ne pagal techninio projekto sprendimus, t.y. pati antena buvo pastatyta ne pagal projektą ir jos griuvimo priežastis yra nekokybiška statyba. Pažymėtina, kad ši įmonė pateikė konsultaciją, tačiau ne ekspertizės aktą, be to remiantis šia konsultacija negalima teigti, kad antena griuvo dėl nekokybiško jos pastatymo. Priešingai, tiek patys liudytojai, tieks atsakovų atstovai patvirtino, kad po gaisro viena iš antenos atatamų, kuri buvo gaisro teritorijoje, buvo atsilaisvinusi. Tą patvirtina atsakovų UAB „Vaidva“ ir UAB „Klaipėdos mėsinė“ darbuotojai V. R., G. V., V. M.. Liudytojas R. R. patvirtino faktą, kad antenos griūtį įtakojo atsilaisvinusi atotampa, apie tai jį informavo UAB „Bitė Lietuva“ atstovas V. M. dieną prieš nugriūnant antenai. Be to nustatyta, kad antena nugriuvo atsakovams UAB „Vaidva“ vykdant gaisro šalinimo padarinius. Tą patvirtina tas pats liudytojas R. R., kuris nurodo matęs, kad šalia atitrūkusios atotampos buvo vykdomi valymo darbai, stovėjo metalo karpymo technika. Nors patys atsakovai teigia, kad jie nedirbo toje teritorijoje, kur stovėjo antena, tačiau šie jų parodymai vertintini kritiškai. Kadangi viena iš antenos atotampų, kurios atlaisvėjimas ir įtakojo antenos griuvimą, buvo gaisravietės teritorijoje, o atsakovai UAB „Vaidva“ valė šią teritoriją technika, antena nugriuvo ne iš karto po gaisro, o praėjus 11 dienų, be to tuo metu, kai buvo vykdomi teritorijos valymo darbai, todėl akivaizdu, kad būtent UAB „Vaidva“ vykdomi darbai iniciavo atlaisvėjusios atotampos galutinį atitrūkimą ir buvo tiesioginis priežastinis ryšys tarp UAB „Vaidva“ vykdytų teritorijos valymo darbų bei antenos griuvimo.

93Dėl atsakomybės

94Kadangi UAB „Vaidva“ atliekami valymo darbai tiesiogiai įtakojo ir taip dėl atsilaisvinusios atotampos nestabilios antenos griuvimą, šio atsakovo atsakomybė dėl griuvusios antenos preziumuojama. Tačiau užtikrinti saugias darbo sąlygas yra atsakovo UAB „Klaipėdos mėsinė“ pareiga.2008-09-22 sudarytame nelaimingo atsitikimo darbe akte nurodoma sekantys pažeidimai kurių įtakoje atsitiko nelaimingas atsitikimas:

951 Pažeistas statybos techninio reglamento STR 1.10.01:2002, patv. LR Aplinkos ministro 2002-05-07 įsakymu Nr. 232 13.6.1,13.6.3 p.: Komisija privalo:

9613.6.1 p. organizuoti pavojingoje būklėje išlikusių konstrukcijų laikiną sustiprinimą

9713.6.3 p. pažymėti pavojingą zoną, organizuoti jos laikiną aptvėrimą ir pasirūpinti, kad į ją nepatektų pašaliniai asmenys

982. Pažeistas statybos techninio reglamento STR 01.12.07:2004,patv. LR Aplinkos apsaugos ministro 2004-06-21 įsakymu Nr. Dl-347, 40p.,41.2p.:

9940 p. „statinių periodines ir specializuotas apžiūras sudaro : 41.2p.:

100Neeilinės apžiūros. kurios atliekamos po stichinių nelaimių (gaisrų, liūčių, uraganų, sprogimų, ir pan.)

101Statinio ar atskirų jo konstrukcijų griūties ir kitų reiškinių, sukėlusių pavojingas konstrukcijų deformacijas, taip pat keičiantis statinio naudotojui ar techniniam prižiūrėtojui. :

1022. Saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės nepakankamumas

103Pažeistas LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo patv. 2003-07-01 40 str. 1 p.:

104Darbuotojams turi būti sudaryta tokia darbo aplinka, kad joje nebūtų pavojingų ir (ar) kenksmingų veiksnių, keliančių susižalojimo ar kitokio sveikatos pakenkimo riziką, o jei tokia rizika yra, ji turi būti kuo mažesnė ir turi būti numatytos priemonės tokiai rizikai šalinti."

105Šioje išvadoje aiškiai konstatuojama, kad tiek atsakovo UAB „Klaipėdos mėsinė“, tiek trečiojo asmens UAB „Bitė Lietuva“ veiksmai neužtikrino tinkamos statinio priežiūros. Pažymėtina, kad darbdavio pareiga užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą visais su darbu susijusiais aspektais taip pat išplaukia iš Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo, DK normų reikalavimų; darbdavys privalo tinkamai organizuoti darbuotojų darbą, laikytis darbo įstatymų, darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, rūpintis darbuotojų poreikiais (DK 229, 264 straipsniai). Vadinasi, esant byloje duomenų, jog ieškovas susižalojo darbo metu, yra pagrindas konstatuoti darbdavio kaltę.

106Nors tretysis asmuo ir teigia, kad jo veiksmai buvo tinkami, ne dėl jo kaltės nuvirto antena, tačiau teismas daro išvadą, kad tiek atsakovas UAB „Klaipėdos mėsinė“, tiek tretysis asmuo UAB „Bitė Lietuva“ savo neveikimu, o UAB „Vaidva“ savo veiksmais sudarė prielaidas antenos griuvimui. UAB „Bitė Lietuva“ savo kaltę dėl padarytos žalos netiesiogiai pripažino sudarydama su ieškove taikos sutartį, kuri buvo patvirtinta 2013-05-24 Tauragės r. apylinkės teismo nutartimi (b.l. 101, t. Nr. 1). Pažymėtina, kad taikos sutartį šalys sudarė jau po to, kai UAB „Bitė Lietuva“ buvo pareikštas ieškinys teisme. Kadangi pasirinkti atsakovą yra ieškovo teisė, teismas konstatuoja, kad ieškovo pasirinktos šalys yra tinkamos, tačiau vertinant visas bylos aplinkybes, negalima teigti, kad šiuo atveju atsakomybė turi būti solidari. Nors antenos griuvimą įtakojo atsakovo UAB „Vaidva“ veiksmai, tačiau žalos atsiradimas buvo įtakotas dėl netinkamų UAB „Klaipėdos mėsinė“ bei UAB „Bitė Lietuva“ veiksmų, o tiksliau jų aplaidaus neveikimo. Pažymėtina, kad UAB „Vaidva“ negalėjo tinkamai apsaugoti kitų atsakovo darbuotojų, t.y. negalėjo jų įtakoti, kadangi šie darbuotojai dirbo pas atsakovą UAB „Klaipėdos mėsinė“ sutartiniais pagrindais ir būtent šis atsakovas turėjo užtikrinti savo darbuotojų saugą. Atsakovas UAB „Klaipėdos mėsinė“ aiškino, kad jie buvo apsitvėrę teritoriją, informavę darbuotojus, supažindinę su darbų sauga, tačiau vien formalus dokumentų atitikimas nustatytiems teisės aktams savaime nesuponuoja atsakovo nekaltumo, nes faktinės aplinkybės rodo, jog atsakovo darbuotojai laisvai vaikščiojo po teritoriją, pažeistos antenos perimetras nebuvo atitvertas, juo labiau darbuotojai atliko jiems nebūdingus darbus – t.y. valė gaisravietę. Tuo pačiu nustatyta, kad ir UAB „Vaidva“, dirbdama padidinto pavojaus darbus, tinkamai neįvertino jos atliekamų darbų pavojingumo, neužtikrino, kad jų darbo teritorijoje nebūtų pašalinių asmenų. Esant tokioms aplinkybėms teismas taiko dalinės civilinės atsakomybės institutą, nustatydamas atsakovo UAB „Klaipėdos mėsinė“ 70 proc. kaltės dėl žalos padarymo dydį, o UAB „Vaidva“ – 30 proc. (CK 6.248 str.).

107Dėl priteistinos žalos dydžio

108Ieškovė pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovų solidariai 24177,23 Lt turtinės žalos. Ieškovė savo patirtą žalą paremia teismui pateiktais dokumentais, kurių pagrindinę dalį sudaro kvitai: vaistinės, degalinių. Be to, pateikti kelionės dokumentai – autobusų bilietai. Nors atsakovai nurodo, kad ieškovė niekuo nepagrindžia savo turtinio reikalavimo, tačiau nepaneigia ieškovės pateiktų dokumentų, kurie patvirtina ieškovės turėtas išlaidas. Tokiu būdu laikytina, kad ieškovė įrodė jos nurodytą patirtą turtinę žalą (CPK 178 str.). Atsakovė savo kalboje nurodė, kad ieškovė buvo apdrausta nuo nelaimingų atsitikimų, tačiau teismui nepateikta jokių įrodymų, kad ieškovė būtų gavusi draudimo išmoką ir kad šią išmoką būtų galima minusuoti iš ieškovės reikalaujamos turtinės žalos. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovės reikalaujama turtinė 24177,23 Lt žala priteistina iš atsakovų taikant aukščiau nustatytos atsakomybės dalis, t.y. iš atsakovės UAB „Klaipėdos mėsinė“ priteistina 70 procentų prašomos turtinės žalos (16924,06 Lt) o iš atsakovės UAB „Vaidva“ ieškovei priteistina 30 procentų prašomos turtinės žalos (7253,17 Lt).

109Nagrinėjamu atveju ieškovė buvo sužalotas darbe. DK 283 straipsnyje nustatytos sąlygos ir tvarka, kaip darbuotojui turi būti atlyginta už darbe patirtus sveikatos sužalojimus. Ši teisės norma nereguliuoja neturtinės žalos, atsiradusios sužalojus sveikatą, atlyginimo, todėl tokiais atvejais taikoma CK 6.250 straipsnio 2 dalis, kurioje įtvirtinta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, jeigu ji padaryta sužalojus sveikatą, o ši prievolės žalą padariusiam asmeniui atsiranda nepriklausomai nuo to, kokiu deliktu žala padaryta. Neturtinė žala yra asmeniui padarytos žalos dalis, atsirandanti kaip sveikatos sužalojimo padarinys. Taigi esminis neturtinės žalos atlyginimo pagrindas yra sveikatos sužalojimo faktas ir jo padariniai, įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui, todėl turi būti vertinama, ar šie padariniai ilgalaikiai, kaip pasikeitė asmens socialinis, profesinis gyvenimas po patirtų sužalojimų, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012).

110Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bendrojoje normoje – CK 6.250 straipsnio 2 dalyje – įtvirtinta įstatyminė asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą visais sveikatos sužalojimo atvejais, o CK 6.283 straipsnio 1 dalis yra specialioji norma, nustatanti žalos asmeniui, atsirandančios dėl sveikatos sužalojimo, turinį; prievolė atlyginti nukentėjusiajam sveikatos sužalojimu padarytą žalą reiškia atsakingo už ją asmens pareigą atlyginti visus sužalotojo patirtus nuostolius ir neturtinę žalą, kuri yra žalos asmeniui dalis, atsirandanti kaip sveikatos sužalojimo pasekmė (nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-115/2006). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovų 150000 Lt neturtinę žalą. Nustatyta, kad ieškovė sudarė taikos sutartį su trečiuoju asmeniu UAB „Bitė Lietuva“, kuri sumokėjo ieškovei 30000 Lt. Žinant tą aplinkybę, kad trečiojo asmens neveikimas taip pat sudarė sąlygas antenos griuvimui ir tai, kiek ieškovė vertino jai padarytą žalą patvirtintoje taikos sutartyje, teismas mano, kad atitinkama suma – 30000 Lt neturtinės žalos iš atsakovų UAB „Klaipėdos mėsinė“, UAB „Vaidva“ būtų pakankama suma ieškovės patirtai neturinei žalai atlyginti. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovės reikalaujama neturtinė 150000 Lt žala mažintina iki 30000 Lt, priteisiant šią sumą iš atsakovų taikant aukščiau nustatytos atsakomybės dalis, t.y. iš atsakovės UAB „Klaipėdos mėsinė“ priteistina 70 procentų neturtinės žalos (21000 Lt) o iš atsakovės UAB „Vaidva“ ieškovei priteistina 30 procentų prašomos neturtinės žalos (9000 Lt).

111Iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovei bei pašto išlaidos į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1d.3p., 93 str.1d., 96 str.).

112Vadovaudamasis LR CPK 259 str., 260 str., 270 str. teismas,

Nutarė

113Ieškinį tenkinti iš dalies.

114Priteisti iš atsakovės UAB „Klaipėdos mėsinė“, įmonės kodas 177066932 ieškovės M. L., asmens kodas naudai 16924,06 Lt (4901,55 €) turtinės žalos, 21000 Lt (6082,02 €) neturtinės žalos, 1250 Lt (362,03 €) bylinėjimosi išlaidų.

115Priteisti iš atsakovės UAB „Vaidva“, įmonės kodas 300509317 ieškovės M. L., asmens kodas naudai 7253,17 Lt (2100,66 €) turtinės žalos, 9000 Lt (2606,58 €) neturtinės žalos, 1250 Lt (362,03 €) bylinėjimosi išlaidų.

116Priteisti iš atsakovų UAB „Klaipėdos mėsinė“, įmonės kodas 177066932 ir UAB „Vaidva“, įmonės kodas 300509317 valstybės naudai po 139,92 Lt (40,52 €) pašto išlaidų ir po 812 Lt (235 €) žyminio mokesčio.

117Kitą ieškinio dalį atmesti.

118Sprendimas per 30d. apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Šilutės rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja I. V., sekretoriaujant Rasai... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę... 3. trečiojo asmens UAB „Antena“ atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, gautas... 4. Ieškovė ir jos atstovas ieškiniu bei teismo posėdžio metu prašo... 5. Įvykio aplinkybes tyręs Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos... 6. Dėl šio įvykio Pagėgių PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr.... 7. Ieškovė UAB „Klaipėdos mėsinė" dirbo nuo 2004-06-28 mėsos fasuotojos... 8. Dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo ieškovė nurodė, kad jai žala... 9. Taip pat nurodo, kad atsakovas UAB „Klaipėdos mėsinė" po 2009-09-08... 10. Remiantis Darbų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi,... 11. 2008 m. rugsėjo 15 d. rangos sutarties pagrindu nudegusių pastatų ardymo,... 12. Ieškovės nuomone, tiesiogine jos sunkaus sužalojimo priežastimi buvo... 13. Dėl turtinės ir neturtinės žalos ieškovė nurodė, kad esminis neturtinis... 14. Dėl patirtų sužalojimų ieškovė priversta naudoti trijų rūšių... 15. Taip pat ieškovė nurodo, kad 2013-05-20 su UAB „Bite Lietuva" sudarė... 16. Atsakovės UAB „Klaipėdos mėsinė“ atstovas ieškinį prašo atmesti ir... 17. Nors formaliai M. L. teikia prašymą atnaujinti ieškinio senaties terminą,... 18. Šiuo atveju ieškinį dėl žalos atlyginimo M. L. reiškia praėjus beveik... 19. Patikslintame ieškinyje ieškovė M. L. nurodo, jog sunkaus jos sužalojimo... 20. Šiuo atveju ieškovas privalėjo įrodyti esant visoms civilinės atsakomybės... 21. Iš bylos medžiagos matyti, kad darbo saugos pažeidimų atsakovas nepadarė,... 22. Kaip matyti iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, 2008 m. rugsėjo 9 d.... 23. - byloje yra aiškinamasis raštas, kuris kaip galima suprasti yra kartotinio... 24. -... 25. Byloje buvo pateiktas UAB „Klaipėdos komprojektas" konsultacija dėl korinio... 26. -... 27. Po pastatymo antenos, ji praėjus vienam mėnesiui turėjo būti patikrinta,... 28. -... 29. Minėta, tokiai antenai pastatyti ir įrengti privalėjo būti gautas statybos... 30. Tai, kad dėl nelaimingo atsitikimo ir tuo pačiu dėl ieškovės sužalojimo... 31. -... 32. 2009-06-04 specialisto išvada Nr. 11-1087 (09), kurioje nustatyta, kad... 33. -... 34. 2012-11-05 Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės... 35. -... 36. 2012-12-27 Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės... 37. Papildomai pažymėtina, kad UAB „Klaipėdos mėsinė" būdama atidi ir... 38. Šiuo atveju, kaip buvo minėta, UAB „Klaipėdos mėsinė" bei UAB „Bitė... 39. Šiuo atveju akivaizdu, kad ištyrus byloje surinktus įrodymus, nėra jokių... 40. Lietuvos Respublikos CK 6.28$ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad "Jeigu fizinis... 41. Atsakovė nesutinka su ieškovės M. L. patikslintame ieškinyje nurodytu jos... 42. Be to, pagal pateiktus kvitus, žalą atlygino UAB „Bitė Lietuva" bei... 43. Esant išdėstytoms aplinkybėms atsakovės atstovas nurodė, kad laikantis... 44. Priešingai, nei teigia ieškovė, jos darbdavys UAB „Klaipėdos mėsinė"... 45. Atsakovės UAB „Vaidva“ atstovas su ieškiniu nesutiko, prašo jį atmesti.... 46. Byloje atsakovais patrauktas ne vienas, o du (formaliai trys) juridiniai... 47. 1.... 48. Nelaimingo atsitikimo darbe akte, kurį ieškovė įvardija pagrindiniu... 49. 2.... 50. Statybos aikštelė, kurioje buvo vykdomi griovimo darbai, neapėmė mūrinio... 51. 3.... 52. UAB „Vaidva" nei žodžiu nei raštu nebuvo informuota apie galimas grėsmes... 53. 4.... 54. Pastate, ant kurio stogo buvo sumontuota mobiliojo ryšio antena, taip pat buvo... 55. Dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsakovo atstovas nurodo, kad ieškovės... 56. Tikrai neginčytinas faktas, jog nukentėjusioji dėl patirtų sužalojimų... 57. Kas liečia reikalaujamą priteisti turtinę žalą, nes UAB „Bitei Lietuva"... 58. Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovų 5 proc. metines palūkanas nuo... 59. Atsakovė UAB „Vaidva" šioje byloje patyrė 3600 Lt bylinėjimosi išlaidų,... 60. Trečiojo asmens, UAB „Bitė Lietuva“ atstovas atsiliepimu bei teismo... 61. Trečiojo asmens atstovas, remdamasis bylos medžiaga, prie civilinės bylos... 62. UAB „Klaipėdos mėsinė“ technikos skyriaus vadovas S. B. savo apklausoje... 63. Iš byloje esančios nuotraukos (baudž. bylos t. 3, b.l. 33) kurią pateikė... 64. Iš UAB „Bitė Lietuva“ 2008-10-03 rašto Nr. 4010-204 matyti, kad V. M.... 65. Iš UAB „Bitė Lietuva“ 2008-09-16 rašto Nr. 4012-137 matyti, kad UAB... 66. Aukščiau išvardinti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad „Klaipėdos... 67. UAB „Klaipėdos mėsinė" vadovai, mažiausiai parai iki įvykio žinodami ir... 68. Tai, kad nebuvo imtasi jokių saugumo ar teritorijos aptvėrimo priemonių,... 69. UAB „Klaipėdos mėsinė" atstovai nurodo, kad UAB „Bitė Lietuva" turėjo... 70. Pažymėtina ir tai, kad ne dėl UAB „Bitė Lietuva" valdomos antenos... 71. Griovimo darbai, metalinių konstrukcijų judinimas, vibracija (UAB... 72. Trečiojo asmens manymu, atsakovės UAB „Klaipėdos mėsinė" ir UAB... 73. Dėl atsakovės pateiktų „Klaipėdos komprojekto" 2012-05-15 išvadų,... 74. Išvadose teigiama, kad atotampos laikiklis ir metalinės kolonos antgalis... 75. Išvadose taip pat teigiama, kad suvirinimo siūlės kokybė bloga. Tačiau... 76. Trečiojo asmens atstovas UAB „Antena“ atstovas S. N. teismo posėdyje... 77. Liudytojas R. R. parodė, kad jis tuo metu dirbo ( - ). Nurodo, kad jie gavę... 78. Liudytojas A. P. nurodo, kad jis dirba ( - ), jis yra atsakingas už darbo... 79. Liudytoja V. R. nurodė, kad tuo metu ji dirbo ( - ) ir buvo brigados, kuri... 80. Liudytojas G. R. parodė, kad jis dirba UAB „Bitė Lietuva“ bazinių... 81. Liudytojas V. M. parodė, kad jis dirbo UAB „Bitė Lietuva“ bazinių... 82. Liudytojas G. V. parodė, kad jis dirba ( - ), o įvykio metu jis dirbo... 83. Liudytojas S. B. parodė, kad jis dirbo ( - ). Jis žino apie įvykį, po... 84. Liudytojas V. M. parodė, kad jis įvykio metu dirbo ( - )“ statybos darbų... 85. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 86. Dėl ieškinio senaties... 87. Sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams... 88. Dėl faktinių bylos aplinkybių... 89. Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, šalių, liudytojų parodymų, 2008 metų... 90. Taip pat neginčijamai nustatyta, kad ieškovė tuo metu dirbo UAB... 91. Dėl antenos nuvirtimo ... 92. Teismui pateikti duomenys leidžia daryti išvadą, kad ant atsakovo... 93. Dėl atsakomybės... 94. Kadangi UAB „Vaidva“ atliekami valymo darbai tiesiogiai įtakojo ir taip... 95. 1 Pažeistas statybos techninio reglamento STR 1.10.01:2002, patv. LR Aplinkos... 96. 13.6.1 p. organizuoti pavojingoje būklėje išlikusių konstrukcijų laikiną... 97. 13.6.3 p. pažymėti pavojingą zoną, organizuoti jos laikiną aptvėrimą ir... 98. 2. Pažeistas statybos techninio reglamento STR 01.12.07:2004,patv. LR Aplinkos... 99. 40 p. „statinių periodines ir specializuotas apžiūras sudaro : 41.2p.:... 100. Neeilinės apžiūros. kurios atliekamos po stichinių nelaimių (gaisrų,... 101. Statinio ar atskirų jo konstrukcijų griūties ir kitų reiškinių,... 102. 2. Saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės nepakankamumas... 103. Pažeistas LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo patv. 2003-07-01 40... 104. Darbuotojams turi būti sudaryta tokia darbo aplinka, kad joje nebūtų... 105. Šioje išvadoje aiškiai konstatuojama, kad tiek atsakovo UAB „Klaipėdos... 106. Nors tretysis asmuo ir teigia, kad jo veiksmai buvo tinkami, ne dėl jo kaltės... 107. Dėl priteistinos žalos dydžio ... 108. Ieškovė pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš... 109. Nagrinėjamu atveju ieškovė buvo sužalotas darbe. DK 283 straipsnyje... 110. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai asmens fizinis... 111. Iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovei... 112. Vadovaudamasis LR CPK 259 str., 260 str., 270 str. teismas,... 113. Ieškinį tenkinti iš dalies.... 114. Priteisti iš atsakovės UAB „Klaipėdos mėsinė“, įmonės kodas... 115. Priteisti iš atsakovės UAB „Vaidva“, įmonės kodas 300509317 ieškovės... 116. Priteisti iš atsakovų UAB „Klaipėdos mėsinė“, įmonės kodas 177066932... 117. Kitą ieškinio dalį atmesti.... 118. Sprendimas per 30d. apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos...