Byla e2A-193-826/2019
Dėl žalos atlyginimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės,

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. K. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. J. ieškinį atsakovei I. K. dėl žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 2 737,02 Eur nuostolių atlyginimą ir visas bylinėjimosi išlaidas.

71.1.

8Nurodė, kad jos su atsakove yra gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), adresas ( - ), Kretinga, bendraturtės. Jai priklauso pirmas namo aukštas, atsakovei – antras. 2017 m. balandžio 28 d. iš antro aukšto į jai priklausančias patalpas pradėjo bėgti vanduo, buvo užlietos pakabinamos lubos, sienos, grindys. Apie šį įvykį pranešė policijos pareigūnams. Atsakovė neigė, kad iš jai priklausančių patalpų bėga vanduo. 2017 m. gegužės 8 d. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą ir pasiūlyta kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. 2017 m. gegužės 23 d. vėl buvo aplieta jai priklausanti pastato dalis, esanti pirmame aukšte. Apie įvykį vėl pranešė policijos pareigūnams. Atvykę pareigūnai su I. K. leidimu apžiūrėjo jai priklausančias patalpas ir nustatė, kad iš krosnies į vonios kambarį einantis metalinis vamzdis yra įpjautas. Po vamzdžiu buvo padėti indai, pribėgę vandens. I. K. su sugyventiniu J. D. paaiškino, kad jie nupjovė vamzdį, nes remontuoja krosnį, tačiau kad užliejo pirmo aukšto patalpas, neigė. 2017 m. gegužės 31 d. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, pasiūlant kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Šiame nutarime nurodyta, kad atsakovė savo namo dalyje (antrame aukšte), vykdydama šildymo sistemos remonto darbus, užliejo vandeniu pirmo aukšto patalpas, priklausančias D. J.. Dėl neteisėtų atsakovės veiksmų buvo užlietos ir sugadintos patalpose esančios pakabinamos lubos, sienos, grindys. Ji kreipėsi į UAB „Ranga“, kuri, įvertinusi padarytus apgadinimus ir rinkoje vyraujančias kainas, nustatė, kad remonto darbai kainuotų 2 555,52 Eur. Už sąmatos sudarymą UAB „Ranga“ sumokėjo 181,50 Eur. Šias sumas įvardija kaip žalą, kurią patyrė dėl atsakovės neteisėtų veiksmų.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

102.

11Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai 2018 m. birželio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Teismo motyvai:

122.1.

13Nurodė, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą dėl 2 737,02 Eur nuostolių atlyginimo priteisimo, nes nustatė visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas. Teismas nenustatė pagrindų netaikyti atsakovei atsakomybės ar nuo jos atleisti.

142.1.1.

15Ieškovė įrodė, kad vanduo į jos butą pateko iš viršuje esančio atsakovei priklausančio buto. Pati atsakovė patvirtino, jog 2017 m. gegužės mėn. keitė krosnį ir iš sistemos išleido vandenį. Atsakovės argumentai dėl nuotraukų, padarytų ikiteisminio tyrimo metu, netinkamumo teisiškai nepagrįsti. Policijos pareigūnų surinktoje medžiagoje aiškiai nurodyta, kokiame objekte, kokiu adresu darytos fotonuotraukos. Abejoti pareigūnų surinktų duomenų teisingumu nėra jokio teisinio pagrindo.

162.1.2.

17Atsakovės į bylą pateikta UAB „Kretingos vandenys“ pažyma apie suvartotą vandens kiekį vertintina kritiškai. Sutiktina su ieškovės atstovo teismo posėdžio metu išsakytais argumentais, kad pažyma fakto, kad vanduo pateko ne iš atsakovės buto, neįrodo, kadangi skaitiklių rodmenis deklaruoja pati ieškovė. Skaitikliai, pačios atsakovės teigimu, tikrinami tik porą kartų per metus.

182.1.3.

19Ieškovės patirtus 2 737,02 Eur nuostolius patvirtina UAB „Ranga“ sudaryta sąmata ir sąskaitą faktūra. Atsakovė žalos dydžio ar jos apskaičiavimo neginčijo.

20III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

213.

22Atsakovė I. K. (toliau – apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir klausimą išnagrinėti iš esmės – ieškovės ieškinį atmesti. Pagrindiniai apeliacinio skundo motyvai:

233.1.

24Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog fotonuotraukos patvirtina užliejimo faktą. Jos padarytos nežinomu laiku, nufotografuotas ne jos namas. Jos pateikti įrodymai ir namų valdos techninės apskaitos bylos (adresas J. Basanavičiaus g. 81 (kopija) paneigia teismo padarytas išvadas dėl užliejimo. Ieškovės nurodyti užliejimo faktai 2017 m. gegužės 23 d. ir 2017 m. balandžio 28 d. nebuvo užfiksuoti.

253.2.

26Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kokiu būdu buvo užlietas rūsys. Ši aplinkybė yra svarbi, nes dėl užliejimo galėjo būti kalta pati ieškovė. Jos pateikti duomenys apie sunaudotą vandens kiekį patvirtina, kad sunaudota vandens kaip visada. Jei būtų buvęs vandens nutekėjimas, jos vandens sunaudojimo duomenyse tai atsispindėtų. Tai yra oficialūs rašytiniai įrodymai, kuriais pirmosios instancijos teismas nesivadovavo. Neneigia fakto, kad keitė kuro katilą. Vanduo išleistas iš sistemos per tam tikrą čiaupą, o likučiams subėgti pastatė indą. Apsemti pirmo aukšto negalėjo, nes sistemoje buvo tik apie 2–3 litrus. Be to, teismas nevertino galimybės, jog ieškovės lubos ir kita galėjo sudrėkti atliekant remontą žiemos laikotarpiu. Remonto faktą ieškovės patalpose patvirtino policijos pareigūnai.

273.3.

28Nurodė, kad ieškovė neįrodė, jog atliko kokius remonto veiksmus. Ji neturi pagrindo atlyginti žalą, nes tokios net nėra apskritai. Ši byla atsirado tik todėl, kad ieškovei teko sumokėti jos žentui už atliekamą remontą.

294.

30Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

314.1.

32Nurodė, kad atsakovė neįrodė, jog žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiosios tyčios, ar didelio neatsargumo. Byloje esantys rašytiniai duomenys patvirtina, kad jos namo dalis, esanti pirmame aukšte, buvo užpilta iš atsakovei priklausančių patalpų, esančių antrame namo aukšte. Nustatyta, jog pro namo stogą vanduo nepratekėjo, o iš jos patalpų namo lubos ir sienos niekaip negalėtų būti užpiltos vandeniu. Dėl jos rūsio užpylimu padarytos žalos ieškinyje reikalavimo atsakovei nereiškė, todėl ši aplinkybė teismo ir nebuvo vertinama.

334.2.

34Nurodė, kad UAB „Kretingos vandenys“ dokumentas apie atsakovės sunaudotą vandens kiekį nelaikytinas oficialiu dokumentu, nes tai nėra valstybės ar savivaldybės institucijų patvirtintas dokumentas, kaip tai numatyta įstatyme. Ši pažyma tik rodo, kaip atsakovė deklaravo ir mokėjo už jos sunaudotą vandenį. Ji nepaneigia anksčiau nurodytų įrodymų apie ieškovės patalpų užpylimo faktą ir užpylimo šaltinį. Atsakovė neprašė skirti ekspertizės ar kviesti eksperto.

354.3.

36Nurodė, kad jos prašomas priteisti žalos atlyginimas pagrįstas sąmata, kuri atsakovės neginčyta. Įstatymas jos neįpareigoja pirma susitvarkyti aplietą būstą, o paskui reikalauti žalos atlyginimo.

37Teisėjų kolegija

konstatuoja:

38IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

39Apeliacinis skundas netenkintinas.

405.

41Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

426.

43CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

44Dėl naujų įrodymų pridėjimo

457.

46CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).

478.

48Apeliantė su apeliaciniu skundu pateikė papildomus įrodymus – foto lenteles tačiau prašymo prie bylos pridėti šiuos papildomus įrodymus nesuformulavo, nepaaiškino, kodėl šių įrodymų nepateikė pirmosios instancijos teismui.

499.

50Įvertinusi prašomo pridėti įrodymų turinį, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, jog naujų įrodymo būtinybė iškilo vėliau, kad šių dokumentų nebuvo galima pateikti anksčiau. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme būtinumas nepagrįstas, todėl jie nepridėtini prie bylos ir nevertintini.

5110.

52Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškinys dėl žalos atlyginimo (po vandens užliejimo) tenkintas visiškai, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

53Faktinės aplinkybės

5411.

55Nustatyta, kad ieškovė D. J. ir atsakovė I. K. yra gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), adresas ( - ), Kretinga, bendraturtės. 2005 m. gegužės 30 d. nustatyta naudojimosi tvarka nekilnojamuoju daiktu. Pagal nustatytą tvarką ieškovė naudojasi pirmuoju gyvenamojo namo aukštu, atsakovė – antruoju. Šių aplinkybių šalys neginčija (CPK 187 straipsnio 1 dalis).

5612.

57Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą dėl 2 737,02 Eur nuostolių atlyginimo priteisimo, nes nustatė visas civilinės atsakomybės sąlygas. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, jog teismas ieškinio pagrįstumą vertino pagal duomenis, kurie negalėjo būti laikomi įrodymais civilinėje byloje, todėl priimtas procesinis sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais.

5813.

59Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės būtent tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl force majeure (nenugalimos jėgos) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Tuo atveju, kai užliejimas įvyksta dėl priežasties, nesusijusios su statinio ar įrenginio konstrukciniais trūkumais, savininkas (valdytojas) ar kitas asmuo (susijęs su žalos padarymu) atsako ne CK 6.266 str., o bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014).

6014.

61Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad dėl ieškovės pirmo aukšto patalpų užliejimo kalta atsakovė, kuri netvarkingai atliko namo antrame aukšte krosnies keitimo darbus. Atsakovė, neigdama šiuos argumentus, aiškino, jog darbus atliko tvarkingai, duomenų, kurie paneigtų šias nurodytas aplinkybes, nėra. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.

6215.

63Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įstatymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, o atsakovas – nesutikimo su ieškovo reikalavimais pagrindą. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nukrypstama nuo rungtyniškumo principo, todėl taikytina bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, t. y. kiekviena iš šalių turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai).

6416.

65Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; kt.).

6617.

67Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016).

6818.

69Ieškovė 2017 m. balandžio 28 d. ir 2017 m. gegužės 23 d. su pareiškimais kreipėsi į Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono PK dėl jos buto, esančio pirmame aukšte, užpylimo. Policijos pareigūnai 2017 m. balandžio 28 d. apžiūrėję D. J. butą nustatė, jog svetainės, virtuvės, prieškambario ir vonios kambario lubos bei sienos yra aplietos vandeniu, ant grindų buvo matomos vandens balos. 2017 m. gegužės 23 d. apžiūros metu nustatyta, kad aplietos virtuvės lubos ir sienos, dar buvo matomas vandens lašėjimas. Virtuvėje prie šiaurinio lango ant grindų užfiksuota bala, kuri atsirado vandeniui tekant nuo šiaurinės sienos, o ant sienos vanduo tekėjo nuo lubų. D. J. butui padaryti sugadinimai užfiksuoti fotonuotraukose (Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono PK medžiaga Nr. M-1-01-32774-17 (ROIK 0117000224109) ir Nr. M-1-01-40161-17 (ROIK 0117000275893). Nors atsakovė prašė šiais įrodymais nesivadovauti, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė ikiteisminio tyrimo medžiagoje užfiksuotus duomenis įrodymais, nustatydamas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Ikiteisminio tyrimo bylose esantys duomenys užfiksuoti policijos pareigūnų, kurių objektyvumu atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus abejoti pagrindo nenustatyta, nutarimų teisingumas buvo patikrintas įstatymo nustatyta tvarka. Iš juose esančių nuotraukų aiškiai matyti, kokiame objekte, kokiu adresu darytos fotonuotraukos. Tad pagrindo šiais duomenimis nesivadovauti pirmosios instancijos teismas neturėjo.

7019.

71Iš 2017 m. gegužės 31 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. M-1-01-40161-17 matyti, kad 2017 m. gegužės 23 d. atvykę policijos pareigūnai su atsakovės leidimu apžiūrėjo jos antrą aukštą ir nustatė, kad virtuvės kambaryje šlapios grindys ties krosnimi. Šios aplinkybės užfiksuotos fotonuotraukose, kurias kaip įrodymus vertino pirmosios instancijos teismas. Apeliantė nurodė, jog šiomis nuotraukomis negalima vadovautis kaip įrodymais, tačiau pati nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme apeliaciniame skunde patvirtino nuotraukose užfiksuotą aplinkybę, kad iš krosnies į vonios kambarį einantis metalinis vamzdis buvo įpjautas ir po vamzdžiu padėti pribėgę vandens indai (CPK 187 straipsnio 1 dalis).

7220.

73Atsakovės nurodytas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo oficialiais rašytiniais duomenimis iš UAB „Kretingos vandenys“, kurie patvirtina, jog pagal sunaudotą vandens kiekį iš jos būsto vandens užliejimo negalėjo būti, atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas. Visų pirma, rašytiniai duomenys iš UAB „Kretingos vandenys“ nėra priskirtini oficialiems rašytiniams įrodymams, kurie turi aukštesnę įrodomąją galią CPK 197 straipsnio 2 dalies prasme. Antra, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovė pati deklaruoja vandens rodiklių duomenis, tad šie duomenys nepaneigia užliejimo iš atsakovei priklausančių patalpų fakto. Atkeiptinas dėmesys, kad atsakovė 2017 m. gegužės mėnesį deklaravo sunaudojusi dvigubai daugiau vandens – 2 kub. m, o kitais mėnesiais nuosekliai deklaravo suvartojusi 1 kub. m vandens. Apeliantė teismui neteikė prašymo skirti ekspertizę ar kviesti specialistą, kuris paaiškintų apie vandens rodiklių pokyčius vandens nutekėjimo atveju (CPK 12, 178 straipsniai).

7421.

75Apeliantė, siekdama paneigti, kad užpylimo šaltinis buvo ne jo namo dalyje arba kad jis atsirado dėl nenugalimos jėgos, turėjo teikti tai pagrindžiančius įrodymus (CPK 178 straipsnis). Tačiau įrodymų, kurie paneigtų ieškovės pateiktus įrodymus dėl vandens prasiskverbimo židinio jai priklausančiame namo dalyje, apeliantė nepateikė, taip pat neprašė teismo skirti ekspertizės tiksliai užpylimo priežasčiai nustatyti. Pažymėtina, kad nagrinėjama byla nėra priskirtina bylų, kuriose teismas turėtų savo iniciatyva rinkti įrodymus, kategorijai. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pirmiau nurodytus byloje esančius įrodymus, pagrįstai konstatavo, kad užpylimo židinys yra apeliantės namo dalyje (antrame aukšte).

7622.

77Atsakovė, būdama namo dalies (antro aukšto), savininkė, privalėjo elgtis pagal tam tikrą atidumo, apdairumo ir rūpestingumo laipsnį, t. y. krosnies keitimo darbus atlikti taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims, tačiau šios įstatyme įtvirtintos pareigos tinkamai nevykdė, todėl darytina išvada, jog ieškovei priklausanti namo dalis (pirmas aukštas) buvo aplieta dėl atsakovės kaltės. Atsakovė šį faktą paneigiančių įrodymų nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Atsakovei priklausančios namo krosnies netinkamas keitimas yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su ieškovei priklausančios namo dalies (pirmo aukšto) apliejimo pasekmėmis. Šiuo konkrečiu atveju atsakovė jokių aplinkybių, šalinančių ar mažinančių jos atsakomybę, byloje neįrodė, todėl ji privalo atlyginti padarytą žalą.

7823.

79Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad ieškovė iki šiol gyvena po užpylimo neremontuotame bute, tad žala, kurios atlyginimą prašoma priteisti, nepagrįsta. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.

8024.

81Pagal CK 6.249 straipsnį, žalos dydį privalo įrodyti ieškovas. Žala, įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais, o šie taip pat, kaip ir žala, skirstomi į tiesioginius (realius) ir netiesioginius (negautas pajamas). Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad tokiu atveju svarbu, jog padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-378/2016).

8225.

83CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė. Teismas gali priimti sprendimą dėl žalos atlyginimo tik tada, kai nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, kad nukentėjęs asmuo yra patyręs atitinkamo dydžio žalą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymas – vienas Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nurodytų turto vertinimo metodų, jo pagrindas – skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo / sugadinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo / sugadinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; kt.).

8426.

85Šiuo atveju ieškovė žalos dydį įrodinėjo UAB „Ranga“ sudaryta 2 555,52 Eur sumos sąmata. Už sąmatos sudarymą ieškovei 2017 m. gegužės 31 d. išrašyta 181,50 Eur sumos sąskaita faktūra Nr. RAN 008168. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė teismui pateikė visus su žalos apskaičiavimu susijusius dokumentus – padarytos žalos nuotraukas, sąmatas, kurių pakanka žalai apskaičiuoti. Tuo tarpu atsakovė nepateikė kitokių skaičiavimų, neprašė byloje atlikti ekspertizės (CPK 12, 178 straipsniai). Atsižvelgus į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovei iš atsakovės priteisė 2 737,02 Eur nuostolių.

8627.

87Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, pagrįstai sprendė, jog atsakovė pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, nesiėmė būtinų veiksmų ir atsargumo priemonių, dėl to ieškovė patyrė žalą (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Byloje ieškovė įrodė visas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas – atsakovės neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp atsiradusios žalos ir neteisėto veikimo, kaltę (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai).

88Dėl procesinės bylos baigties

8928.

90Remdamasi išdėstytomis ir įvertintomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jį naikinti arba keisti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

91Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

9229.

93Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

9430.

95Apeliacinį skundą atmetus, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

9631.

97Ieškovė pateikė duomenis, kad jos turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 250,00 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Šios išlaidos pagrįstos ir neviršija Rekomendacijose numatyto maksimalaus dydžio, todėl priteistinos iš atsakovės.

98Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

99Atsisakyti priimti apeliantės su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus.

100Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

101Priteisti ieškovei D. J. iš atsakovės I. K. 250,00 Eur (du šimtai penkiasdešimt eurų nulis centų) jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš... 7. 1.1.... 8. Nurodė, kad jos su atsakove yra gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), adresas (... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. 2.... 11. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai 2018 m. birželio 22 d. sprendimu... 12. 2.1.... 13. Nurodė, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą dėl 2 737,02 Eur... 14. 2.1.1.... 15. Ieškovė įrodė, kad vanduo į jos butą pateko iš viršuje esančio... 16. 2.1.2.... 17. Atsakovės į bylą pateikta UAB „Kretingos vandenys“ pažyma apie... 18. 2.1.3.... 19. Ieškovės patirtus 2 737,02 Eur nuostolius patvirtina UAB „Ranga“ sudaryta... 20. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 21. 3.... 22. Atsakovė I. K. (toliau – apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo... 23. 3.1.... 24. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog fotonuotraukos... 25. 3.2.... 26. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kokiu būdu buvo užlietas rūsys.... 27. 3.3.... 28. Nurodė, kad ieškovė neįrodė, jog atliko kokius remonto veiksmus. Ji neturi... 29. 4.... 30. Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašė pirmosios... 31. 4.1.... 32. Nurodė, kad atsakovė neįrodė, jog žala atsirado dėl nenugalimos jėgos... 33. 4.2.... 34. Nurodė, kad UAB „Kretingos vandenys“ dokumentas apie atsakovės sunaudotą... 35. 4.3.... 36. Nurodė, kad jos prašomas priteisti žalos atlyginimas pagrįstas sąmata,... 37. Teisėjų kolegija... 38. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir... 39. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 40. 5.... 41. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai... 42. 6.... 43. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas... 44. Dėl naujų įrodymų pridėjimo... 45. 7.... 46. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako... 47. 8.... 48. Apeliantė su apeliaciniu skundu pateikė papildomus įrodymus – foto... 49. 9.... 50. Įvertinusi prašomo pridėti įrodymų turinį, teisėjų kolegija sprendžia,... 51. 10.... 52. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo... 53. Faktinės aplinkybės... 54. 11.... 55. Nustatyta, kad ieškovė D. J. ir atsakovė I. K. yra gyvenamojo namo, unikalus... 56. 12.... 57. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės... 58. 13.... 59. Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas... 60. 14.... 61. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad dėl ieškovės pirmo aukšto... 62. 15.... 63. Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris... 64. 16.... 65. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu... 66. 17.... 67. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą... 68. 18.... 69. Ieškovė 2017 m. balandžio 28 d. ir 2017 m. gegužės 23 d. su pareiškimais... 70. 19.... 71. Iš 2017 m. gegužės 31 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą... 72. 20.... 73. Atsakovės nurodytas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos... 74. 21.... 75. Apeliantė, siekdama paneigti, kad užpylimo šaltinis buvo ne jo namo dalyje... 76. 22.... 77. Atsakovė, būdama namo dalies (antro aukšto), savininkė, privalėjo elgtis... 78. 23.... 79. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad ieškovė iki šiol gyvena po... 80. 24.... 81. Pagal CK 6.249 straipsnį, žalos dydį privalo įrodyti ieškovas. Žala,... 82. 25.... 83. CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia... 84. 26.... 85. Šiuo atveju ieškovė žalos dydį įrodinėjo UAB „Ranga“ sudaryta 2... 86. 27.... 87. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs... 88. Dėl procesinės bylos baigties... 89. 28.... 90. Remdamasi išdėstytomis ir įvertintomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija... 91. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme... 92. 29.... 93. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 94. 30.... 95. Apeliacinį skundą atmetus, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos... 96. 31.... 97. Ieškovė pateikė duomenis, kad jos turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro... 98. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331... 99. Atsisakyti priimti apeliantės su apeliaciniu skundu pateiktus naujus... 100. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. birželio 22 d. sprendimą... 101. Priteisti ieškovei D. J. iš atsakovės I. K. 250,00 Eur (du šimtai...