Byla 2-6505-901/2013
Dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys R. Z. Ž., G. K., Šiaulių rajono savivaldybės administracija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius (toliau VSDFV Šiaulių skyrius)

1Šiaulių apylinkės teismo teisėja Laura Karmazaitė,

2sekretoriaujant Virginijai Matiušovienei,

3dalyvaujant atsakovo direktoriui A. Š. ir atstovei adv. pad. I. B.,

4viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys R. Z. Ž., G. K., Šiaulių rajono savivaldybės administracija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius (toliau VSDFV Šiaulių skyrius),

Nustatė

5Ieškovas ieškinį palaiko, kuriuo prašo teismo priteisti iš atsakovo UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ 44 560,30 Lt žalos atlyginimo, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodo, kad 2006-09-22 eismo įvykio, įvykusio Šiaulių r., Šilelių k., kelyje Kuršėnai-Gilvyčiai-Sauginiai, metu buvo sužalota G. K.. Avarija įvyko dėl autobuso MERCEDES BENZ O 309, valst. Nr. ( - ) valdytojo R. Z. Z., dirbančio UAB „Kuršėnų autobusų parkas" vairuotoju, kaltės. R. Z. Ž. vairavo autobusą neblaivus, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė autobuso, nuvažiavo nuo kelio ir apvirto. Transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas", draudimo sutarties pagrindu AB „Lietuvos draudimas" kompensuodamas nukentėjusios žalą išmokėjo 188 920,59 Lt dydžio draudimo išmoką. Atsakovas atlygino dalį žalos - 145 160,29 Lt (iš jų 123 681,73 Lt atlygino pagal 2009-09-07 vekselį, taip pat sumokėjo 800 Lt skolos administravimo išlaidų). Atsakovas neatlygino AB „Lietuvos draudimas" papildomai išmokėtų išmokų 44560,30 Lt VSDFV Šiaulių skyriui dėl G. K. išmokėtų netekto darbingumo periodinių kompensacijų, netekto darbingumo pensijų ir transporto išlaidų kompensacijų. Ieškovo teigimu ieškinio senatis nėra paleista, šioje byloje turėtų būti taikomas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas, jei teismas laikytų, kad senaties terminas praleistas, prašo teismo terminą atnaujinti.

6Atsakovas UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ su ieškovo ieškiniu nesutinka ir nurodė, kad ieškovas nepateikė jokio galutinio teismo procesinio dokumento (sprendimo/nuosprendžio), kuriuo būtų konstatuota atsakovo darbuotojo R. Z. Ž. kaltė dėl eismo jvykio. Atsakovo turimais duomenimis, R.Z. Ž. buvo ir tebėra taikomos priverčiamosios medicininės priemonės. Ieškovas, siekiantis prisiteisti žalos atlyginimą, turi įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas: atsakovo veiksmų neteisėtumą, kaltę, žalą bei priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos. VSDFV Šiaulių skyrius G. K. mokėjo netekto darbingumo periodinę kompensaciją, kurią socialinio draudimo įstaigai kompensavo ieškovas, kuris remdamasis atgręžtinio reikalavimo teise 100 proc. apimtimi nepagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovo. Ieškovas privalo įrodyti, kad socialinio draudimo įstaigai kompensuota suma nėra didesnė už G. K. realiai patirtą žalą, tačiau to nepadarė. Socialinio draudimo įstaiga G. K. netekto darbingumo kompensaciją mokėjo labai ilgą laiką, t.y. 8 m. G. K. šiuo metu yra 60 m. amžiaus ir galimai, net jeigu jos sveikatai nebūtų buvę padaryta žalos, ji kaip gaunanti senatvės pensiją būtų nedarbinga dėl savo amžiaus. Jau prieš 5 m. G. K. yra įgijusi teisę gauti išankstinę senatvės pensiją ir galimai šia teise būtų pasinaudojusi. G. K. yra atlyginta visa su 2006-09-22 eismo įvykiu susijusi turtinė žala pagal 2009-04-14 susitarimą su UAB „Kuršėnų autobusų parkas" draudiku AB „Lietuvos draudimas" ir jokių papildomų išmokų reikalauti G. K. neturi teisinio pagrindo. Atsakovas be to G. K. yra išmokėjęs 50 000 Lt neturtinę žalą, todėl yra su G. K. visiškai atsiskaitęs. Šiaulių r. savivaldybės administracijos socialinės paramos sk. laikotarpiu nuo 2007-05-01 iki 2008-07-01 G. K. išmokėjo 10 017,10 litų slaugos išlaidų tikslinę kompensaciją. Remiantis minėtu Susitarimu, G. K. nebeturi jokio teisinio pagrindo reikšti atsakovui turtinius ar neturtinius reikalavimus. AB „Lietuvos draudimas", kompensuodamas papildomas G. K. išmokėtas sumas, veikia savo rizika ir neturi atgręžtinio reikalavimo teisės į atsakovą. Pagal CK 6.113 straipsnį trečiasis asmuo negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius. Socialinio draudimo įstaigos, išmokėjusios draudimo išmokas, atgręžtinio reikalavimo teisė į žalą padariusį asmenį nėra absoliuti. Kuršėnų autobusų parko UAB yra privatus juridinis asmuo, kurio 100 procentų akcijų priklauso Šiaulių rajono savivaldybei, bendrovė teikia viešąsias paslaugas - keleivių vežimą reguliariaisiais maršrutais, todėl net ir esant nepelningiems maršrutams, važiavimas jais negali būti nutrauktas. Atsakovo atstovų teigimu šiuo metu bendrovė dirba nuostolingai ir įvykdyti teismo sprendimo bendrovė neturėtų jokių finansinių galimybių.

7Atsakovas prašo teismo taikyti sutrumpintą vienerių metų ieškinio senatį, kuri turi būti skaičiuojama nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento, t.y. nuo tada, kai socialinio draudimo įstaiga pinigines lėšas pervedė G. K.. Atsižvelgiant į tai, kad AB „Lietuvos draudimas" su pareiškimu į teismą kreipėsi tik 2013-06-25, tai tokiu atveju jis galėtų reikalauti kompensuoti tik laikotarpiu nuo 2012-06-25 iki 2013-06-25 socialinio draudimo įstaigos padarytas išmokas. Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad šiuo laikotarpiu socialinio draudimo įstaiga G. K. išmokėjo tik 7593,30 Lt, likusiai išmokų sumai yra suėjęs senaties terminas.

8Tretysis asmuo VSDFV Šiaulių skyrius su ieškovo ieškiniu sutinka, prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant (II t. 4-5 b.l.). Nurodė, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį. Išmokų sumų, įskaitytinų į atlygintinos žalos, mokamos pagal LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau TPVCAPD įstatymas) įstatymą, dydį VSDFV kompensuoja draudimo kompanijos. Įstatymo 19 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad asmenys, kurie teisės aktų nustatyta tvarka turi regreso ar subrogacijos teisę į žalą padariusį asmenį, pretenziją dėl išmokos gali pateikti tiesiogiai kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui arba, jei tokio nėra, žalą padariusiam asmeniui. Apdraustoji valstybiniu socialiniu draudimu G. K. nukentėjo 2006-09-22 įvykusio nelaimingo atsitikimo - autoįvykio metu, kuris VSDFV Šiaulių skyriaus 2006-11-15 sprendimu Nr. D 378 pripažintas draudiminiu įvykiu. Kaltu dėl šio įvykio pripažintas R. Z. Ž., kurio vairuojamas automobilis eismo įvykio metu buvo draustas AB „Lietuvos draudimas" bendrovėje. Dėl šio eismo įvykio pasekmių VSDFV Šiaulių skyrius įstatymų nustatyta tvarka paskyrė ir išmokėjo G. K. išmokas, o AB „Lietuvos draudimas" pagal VSDFV Šiaulių skyriaus pretenzijas grąžino ieškinyje nurodytas išmokas į Fondo biudžetą.

9Tretysis asmuo G. K. atsiliepime su ieškiniu sutinka, prašo priteisti jos turėtas išlaidas (300 Lt) dėl atsiliepimo surašymo. Nurodė, kad po sužalojimo ji liko neįgali, absoliučiai priklausoma nuo kitų asmenų pastangų, jai yra nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Po autoįvykio G. K. visam gyvenimui prikaustyta prie patalo ar invalido vežimėlio, negali judinti rankų, kojų, gali sėdėti tiktai pritvirtinta, kęsdama didžiulius skausmus, jai sutriko fiziologinės funkcijos, psichinė sveikata, po avarijos susirgo depresija. Patvirtina, kad G. K. tikrai yra mokama netekto darbingumo pensija ir transporto išlaidų kompensacija, nes ji iki šiol negali judėti, yra slaugoma 24 valandas per parą, ją prižiūri sutuoktinis S. K., kuris 2008-07-16 Šiaulių rajono apylinkės teismo nutartimi (civ. byla Nr. 2-938-459/2008) yra paskirtas G. K. rūpintoju. Atvykęs į teismo posėdį G. K. rūpintojas nepageidavo jos atstovauti teisme ir pageidavo salėje būti tik žiūrovu.

10Tretysis asmuo Šiaulių rajono savivaldybės administracija su ieškovo ieškiniu nesutinka, prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant (II t. 7-8 b.l.). Nurodė, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja iš atsakovo papildomai draudiko išmokėtų išmokų VSDFV Šiaulių skyriui, nors dėl šių periodinių mokėjimų, kurių išmokos bus mokamos ir ateityje, susitarimo nebuvo sudaręs, be to daliai ieškovo reikalavimų yra suėję senaties terminai atgręžtiniams reikalavimams pareikšti. Senatis prasideda kiekvienam atvejui, kai atsirado teisė į išmokėtą sumą, tačiau senaties terminai ankstesniems reikalavimams neatsinaujina, o tęsiasi.

11Tretysis asmuo R. Z. Ž. nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, nors procesiniai dokumentai jam įteikti, apie posėdį jam pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos, negauta jokių prašymų.

12Atsakovo atstovams neprieštaraujant byla nagrinėta nedalyvaujant ieškovo atstovui ir tretiesiems asmenimis R. Z. Ž. ir G. K., kitų trečiųjų asmenų atstovams.

13Ieškinys tenkintinas iš dalies.

14Pagal CPK 12 str., 17 str., 178 str. šalys, laikydamosi rungimosi ir lygiateisiškumo principų turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą.

15Iš Šiaulių rajono PK Kriminalinės policijos 2007-01-25 pranešimo Nr. 96-18-S-547, šalių procesinių dokumentų ir Teismų duomenų bazės LITEKO apie Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjamą baudžiamąją bylą Nr. 1-225-776/2013 nustatyta, kad 2006-09-22 apie 15 val. Šiaulių r., Šilelių kaimo ribose, kelio Kuršėnai-Gilvyčiai-Sauginiai 4 km 11 m, R. Z. Ž., dirbantis UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ vairuotoju, būdamas neblaivus (kraujyje rasta 1,21 promilės etilo alkoholio), vairuodamas darbdaviui priklausantį autobusą MERCEDES BENZ O 309, vaslt. Nr. ( - ) kuriam nebuvo atlikta valstybinė techninė apžiūra, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė autobuso, nuvažiavo nuo kelio sankasos ir apvirto (I t. 6, 71-73 b.l., II t. 14-16 b.l.). Iš minėto policijos pranešimo ir įsiteisėjusios Šiaulių rajono apylinkės teismo (dab. Šiaulių apylinkės teismas) 2009-09-20 nutarties baudž. byloje Nr. 1-225-776/2013 matyti, kad įvykio metu sužaloti kartu važiavę autobuse Gilvyčių pagrindinės mokyklos moksleiviai M. M., P. K. ir R. J. (nesunkiai sutrikdyta sveikata), bei nežymiai sutrikdyta moksleivių D. D. ir O. N. sveikata, taip pat sunkiai sutrikdyta kartu važiavusios šios mokyklos mokytojos G. K. sveikata.

16Minėto autoįvykio fakto, tai kad UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ vairuotojas, būdamas neblaivus nesuvaldė autobuso, nuvažiavo nuo kelio sankasos ir apvirto bei to fakto, kad dėl autoįvykio buvo sunkiai sutrikdyta G. K. sveikata, taigi tuo pačiu tai, kad dėl minėto autoįvykio nukentėjusiajai G. K. atsirado žala ir kad yra priežastinis ryšys tarp autoįvykio ir žalos atsiradimo atsakovas bei tretieji asmenys neginčija, tačiau atsakovas teigia, kad iki šiol nėra konstatuota UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ darbuotojo R. Z. Ž. kaltė, nes baudžiamoji byla dėl minėto autoįvykio dar nėra išnagrinėta, be to šiuo atveju buvo ir pačios nukentėjusiosios didelis neatsargumas.

17Teismų duomenų bazės LITEKO duomenimis iš tiesų šiai dienai nėra baigta baudžiamoji byla, kurioje R. Z. Ž. yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 4 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo (dab. Šiaulių apylinkės teismas) 2009-09-20 nutartimi R. Z. Ž. šioje byloje taikytos priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarus stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje, o bylos nagrinėjimas sustabdytas. Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas yra tęsiamas iki šiol. Nors 2009-09-20 nutartyje teismas ir nurodė, kad baudžiamojo įstatymo uždrausta veika yra padaryta ir kad ją padarė R. Z. Ž., tačiau baudžiamojoje byloje nėra priimtas apkaltinamasis nuosprendis ar kitas galutinis teismo sprendimas ir ši nutartis neturi jokios prejudicinės galios šioje civilinėje byloje ir negali būti laikoma atsakovų kaltės įrodymu.

18Pažymėtina, kad vadovaujantis CK 6.270 str. 1 d. ir 3 d. bei pagal formuojamą teismų praktiką asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių naudojimas ir kt.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą nepaisant to, ar žala padaryta su kalte ar be jos, taigi nepaisant transporto priemonės valdytojo (atsakovo) kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-682/2006, kt.). Ši objektyvi atsakomybė taikoma transporto priemonės valdytojui, jeigu jis neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo, taip pat jeigu įrodo, kad galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį jis prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų. Kadangi atsakovo darbuotojas autoįvykio buvo neblaivus (šių aplinkybių proceso dalyviai neginčija), be to atsakovo darbuotojas vairavo autobusą, kuriam nebuvo atlikta valstybinė techninė apžiūra, todėl šiuo atveju galima kalbėti apie mišrią darbdavio (dėl vairuotojo išleidimo vairuoti neblaivaus be patikros, dėl netinkamo darbuotojų parinkimo ar silpnos kontrolės, dėl neužtikrinimo, kad atsakovo darbuotojai vairuotų tik techniniškai tvarkingas ir praėjusias techninę apžiūrą transporto priemones ir kt.) ir darbuotojo kaltę. Atsakovas privalėjo įrodyti tai, kad darbdavys ėmėsi patikros ir tą dieną prieš 2006-09-22 autoįvykį prieš darbuotojui R. Z. Ž. pradedant dirbti buvo patikrintas jo blaivumas ir kad jis neviršijo leistinų normų ir kad tik po patikrinimo darbuotojas vairavo neblaivus autobusą, tačiau atsakovas to nepadarė (CPK 178 str.). Taip pat neįrodyta be to proceso dalyviai ir neteigia, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusios asmens tyčios ar kad galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį atsakovo darbuotojas prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų. Atsakovo atstovų teiginiai, kad nukentėjusioji prisiėmė riziką ir veikė neatsargiai, nes ragino vairuotoją važiuoti greičiau ir kad ji privalėjo pastebėti, kad vairuotojas neblaivus, taip pat neįrodyti nei rašytiniais nei liudytojų šioje byloje parodymais, paremti tik prielaidomis, apeliuojant į mokytojos privalomą didesnį atidumą ir rūpestingumą lydint mokinius (CPK 185 str.), o liudytojų (mokinių) parodymais dėl įtarimų apie vairuotojo apsvaigimą nuo alkoholio neišnagrinėtoje baudžiamojoje byloje negalima remtis.

19Tai, kad atsakovas, 2009-09-07 išrašęs vekselį 123 681,73 Lt sumai, kompensavo ieškovui (draudikui) dėl minėto autoįvykio nukentėjusiajai G. K. išmokėtas draudimo išmokas, be to kaip teigia atsakovo atstovai UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ papildomai tiesiogiai nukentėjusiajai sumokėjo 50 000 Lt neturtinės žalos (I t. 52-53 b.l., II t. 14 b.l.), rodo, kad atsakovas neginčija, kad atsakovo darbuotojas kaltas dėl autoįvykio.

20Samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės (CK 6.264 str.).

21Ieškovas pripažįsta, kad atsakovas atlygino draudikui viso 145 160,29 Lt atsakovo darbuotojo padarytos žalos (iš jų apmokėjo 2009-09-07 vekselyje nurodytą 123681,73 Lt sumą bei sumokėjo ieškovui (draudikui) 800 Lt skolos administravimo išlaidų) (I t. 1 b.l.). Prašo teismo papildomai iš atsakovo priteisti 44 560,30 Lt draudiko papildomai išmokėtų VSDFV Šiaulių skyriui išmokų dėl G. K. išmokėtų netekto darbingumo periodinių kompensacijų, netekto darbingumo pensijų ir transporto išlaidų kompensacijų, t.y.: 1) 2531,10 Lt (2009-04-30); 2) 2531,10 Lt (2009-07-31); 3) 5493,12 Lt (2009-11-09); 4) 5428,12 Lt (2010-01-25); 5) 3980,34 Lt (2010-07-13); 6) 1990,17 Lt (2010-10-19); 7) 2653,56 Lt (2011-03-08); 8) 3316,95 Lt (2011-07-20); 9) 1990,17 Lt (2011-11-24); 10) 1990,17 Lt (2012-02-15); 11) 2531,10 Lt (2012-04-20); 12) 2531,10 Lt (2012-10-01); 13) 5062,20 Lt (2013-01-23) ir 14) 2531,10 Lt (2013-05-02).

22Pagal TPVCAPD įstatymo 22 str. 1 d. 1 p. ir 2 p. draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiajam autoavarijoje asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į draudėją ar apdraustąjį, jei draudėjas ar apdraustasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, taip pat vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę.

23Atsakovo atstovai neginčija, kad 2006-09-22 atlikdamas darbines pareigas Z. R. Ž. autobusą vairavo neblaivus, taip pat, kad autoįvykio metu šis autobusas nebuvo praėjęs techninės apžiūros, be to, į bylą nepateikti rašytiniai įrodymai, kad tokią apžiūrą ši transporto priemonė autoįvykio metu buvo praėjus. Kelių eismo taisyklių (toliau KET), galiojusių eismo įvykio metu, 68 punkte įtvirtintas imperatyvusis draudimas eksploatuoti techniškai netvarkingą, techninių reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę.

24Pagal LR nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 31 str. ir Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2000 m. gegužės 8 d. nutarimu Nr. 506, 67 punktą, jeigu nelaimingas atsitikimas darbe įvyksta dėl trečiojo asmens kaltės, valdybos teritoriniai skyriai atgręžtinio reikalavimo teise išreikalauja išmokėtų išmokų sumų iš šio asmens CK nustatyta tvarka. Būtent tokia tvarka nustatyta CK 6.290 straipsnio 3 dalyje, pagal kurią draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Su nukentėjusio asmens suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu susijusi žala, taip pat su gyvybės atėmimu susijusi žala atlyginama periodinėmis išmokomis arba visos žalos dydžio vienkartine išmoka; jeigu žala atlyginama periodinėmis išmokomis, tai šios išmokos indeksuojamos teisės aktų nustatyta tvarka (CK 6.288 str. 3 d., LR nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 20 str. 2 d.). Jeigu nustatoma, kad nukentėjusysis dėl draudiminio įvykio neteko 30 ir daugiau procentų darbingumo, jam mokama netekto darbingumo periodinė kompensacija (LR nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 20 str. 1 d.).

25Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012-04-18 nutarimu nėra pripažinęs, kad LR CK 6.290 str. 1 ir 3 dalys, TPVCAPD įstatymo 19 str. 10 d. bei LR Vyriausybės 2004-06-23 d. nutarimu Nr. 795 (2008 m. redakcija) patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių (Žin., 2004, Nr. 100-3718; 2008, Nr. 22-808, toliau -Taisyklės) 49 punktas (šiuo metu galiojančios taisyklių redakcijos 55 punktas, Žin., Nr. 22-808), reglamentuojantys atgręžtinio reikalavimo teisę, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (2012-04-18 LR Konstitucinio teismo nutarimo rezoliucinės dalies 2, 3, 5, 7 punktai, toliau - Nutarimas). Šios konstitucinės bylos dalys dėl minėtų teisės aktų atitikties LR Konstitucijai nutrauktos. Socialinio draudimo išmokos, ligos pašalpos, netekto darbingumo pensijos ar kompensacijos, mokamos pagal teisės aktus dėl eismo įvykio metu patirto sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, ir laidojimo pašalpos įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Atsakingas draudikas arba Biuras moka nukentėjusiam trečiajam asmeniui likusios žalos dydžio draudimo išmoką, kiek jos nepadengia socialinis draudimas ir privalomasis sveikatos draudimas. N. K. Teismas taip pat konstatavo, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į turtinės žalos, kurią dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo patyrė nukentėjęs asmuo ar jo šeimos nariai, dydį, o atsakingas asmuo - žalą padaręs ar įstatymų numatytais atvejais dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą privalantis atlyginti asmuo - nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams turi atlyginti tą turtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, dalį, kuri viršija nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams išmokėtų socialinio draudimo įstaigų išmokų dydį (Nutarimo konstatuojamosios dalies II skirsnio 7 punktas, 9 punkto 2 pastraipa, III skirsnio 4.2 punkto 2 pastraipa). Tokiu atveju Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai turi teisę regreso tvarka reikalauti iš žalą padariusio asmens (ar jo draudiko) atlyginti Fondo biudžetui tokio dydžio sumą, kokia apdraustajam asmeniui dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nustatyta ir mokama pagal socialinį draudimą reglamentuojančius įstatymus. Vadovaujantis CK 6.251 str. 1 d., padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymas ar sutartis nustato ribotą atsakomybę.

26Remiantis LR nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 2 punktu, VSDFV Šiaulių skyriaus vedėjo 2006 m. lapkričio 15 d. sprendimu Nr. D 378 minėtas įvykis buvo pripažintas draudiminiu, kaltu dėl įvykio pripažintas R. Z. Ž., kuris savo civilinę atsakomybę buvo apdraudęs AB „Lietuvos draudimas“, o nukentėjusiajai G. K. mokama ligos pašalpa ir netekto darbingumo periodinė kompensacija, kurios kompensavimo kas ketvirtį metų VSDFV Šiaulių skyrius raštu kreipiasi į už žalą atsakingo asmens draudiką (I t. 8-51, 86-130 b.l.). Viso už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2013 m. kovo 31 d. G. K. buvo išmokėta 44 560,30 Lt išmokų, kurias kaip pripažino VSDFV Šiaulių skyrius visas regreso tvarka grąžino draudikas AB „Lietuvos draudimas“ Fondo biudžetui (II t. 4-5 b.l.). Ligos pašalpą ir periodines išmokas už 2007 m. ir 2008 m. AB „Lietuvos draudimas“ Sodrai už G. K. sumokėjo, ieškovas nereiškia pretenzijų atsakovui už minėtą laikotarpį sumokėtas sumas.

27AB „Lietuvos draudimas" išmokėjo vienkartinę 106 565,34 Lt dydžio draudimo išmoką G. K. pagal 2009-04-14 pasirašytą susitarimą už faktiškai patirtas išlaidas ir būsimas gydymo, sveikatos atkūrimo, transporto ir kitas išlaidas (I t. 84-85 b.l.). Nepaisant minėto susitarimo su nukentėjusiąja, kadangi atsakovo darbuotojas 2006-09-22 autoįvykio metu buvo apdraudęs savo civilinę atsakomybę AB „Lietuvos draudimas“, šis draudikas pagal TPVCAPD įstatymo 19 str. 10 d. ir CK 6.270 str. privalėjo atlyginti VSDFV Šiaulių skyriui G. K. šios institucijos išmokėtas netekto darbingumo periodines kompensacijas ir transporto išlaidų kompensacijas ir įgijo regreso teisę susigrąžinti išmokėtas sumas iš žalą padariusio asmens. Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2006-04-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-166/2006, 2006-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2006, 2007-02-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38/2007, 2009-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2009, kt.). Šiuo atveju ieškovas pagrįstai reikalauja iš atsakovo kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojo – žalą padariusio asmens darbdavio - Sodrai sumokėtą nukentėjusiosios netekto darbingumo pensiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-682/2006). Apmokėdamas šias draudiko Sodrai išmokėtas sumas atsakovas kompensuoja nukentėjusiosios praradimus, turimus dėl jos suluošinimo, t.y. negautas pajamas, kurias ji gautų, jeigu jos sveikata dėl minėto autoįvykio nebūtų sužalota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38/2007). Atsakovo atstovai nepagrįstai teigia, kad G. K., gim. 1953-03-08, kuriai šiuo metu 60 m., turi teisę į išankstinį pensijos gavimą, be to G. K. sprendimo priėmimo dieną dar nėra sulaukusi pensijinio amžiaus, pensijos dar negauna, todėl jos dar negalima laikyti nedarbinga dėl savo amžiaus (Valstybinių socialiniu draudimo pensijų įstatymo 57 str., 3 str. 1 d. 4 p., Valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymo 3 str. 1 d. 4 p.).

28Tiek atsakovas tiek tretysis asmuo Šiaulių rajono savivaldybės administracija, kurio 100 proc. akcijų priklauso šiai institucijai, prašo teismo ieškovo reikalavimams taikyti ieškinio senatį. Atsakovas prašo teismo taikyti ieškinio senatį, kuri turi būti skaičiuojama nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (CK 1.127 str. 4 d.), t.y. nuo tada, kai socialinio draudimo įstaiga pinigines lėšas pervedė G. K.. Kadangi AB „Lietuvos draudimas" su pareiškimu į teismą kreipėsi tik 2013-06-25, tai tokiu atveju jis galėtų reikalauti kompensuoti tik laikotarpiu nuo 2012-06-25 iki 2013-06-25 socialinio draudimo įstaigos padarytas išmokas ir jeigu jos neviršija G. K. realiai patirtos žalos. Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad šiuo laikotarpiu socialinio draudimo įstaiga G. K. išmokėjo tik 7593,30 Lt, likusiai išmokų sumai yra suėjęs senaties terminas. Ieškovo teigimu ieškinio senatis nėra paleista, šioje byloje turėtų būti taikomas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas, kuris turėtų būti taikomas nuo paskutinės draudimo išmokos išmokėjimo 2013-05-02, nuo kurios atsirado nauja regresinė prievolė, siejanti atsakovą ir ieškovą; jei teismas laikytų, kad senaties terminas praleistas, prašo teismo terminą atnaujinti.

29Iš bylos matyti, kad šioje byloje pirmiausia kilo ginčas dėl to, ar draudiko reikalavimo teisė atsakovui turi būti įgyvendinama pagal subrogacijos taisykles, šiems reikalavimams pareikšti taikant bendrą trejų metų ieškinio senaties terminą pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį ir 6.1015 straipsnio 2 dalį, ar CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams reikšti.

30Pagal CK 1.127 straipsnio 4 dalį iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugpjūčio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-438/2006, 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2009, kt.). Regreso teisę reikalauti iš skolininko įgyja trečiasis asmuo (šiuo atveju ieškovas), įvykdęs prievolę už skolininką (šiuo atveju už atsakovą). Tokiu atveju nuo šio momento trečiasis asmuo tampa skolininko kreditoriumi, t.y. įgyja reikalavimo teisę, kartu nuo šio momento prasideda iš ieškinio senaties terminas (CK komentaras I knyga, 256-257 p.). Tiek iš ieškinio turinio tiek iš bylos medžiagos matyti, kad VSDFV Šiaulių skyrius, už kiekvienų metų ketvirtį paskaičiuodavo nukentėjusiajai G. K. išmokėtas netekto darbingumo periodines kompensacijas, o už laikotarpį nuo 2009-07-01 iki 2009-09-30, nuo 2009-10-01 iki 2009-12-31 ir transporto išlaidų kompensacijas (I t. 8-9, 11-13, 15-16, 18-19, 21-22, 24-25, 27-28, 30-32, 34-35, 37-38, 40-41, 43-44, 46-48, 50-51, 87-88, 90-92, 94-95, 97-98, 100-101, 103-104, 106-107, 109-111, 113-114, 116-117, 119-120, 122-123, 125-127, 129-130 b.l.). AB „Lietuvos draudimas", gavęs iš VSDFV Šiaulių skyriaus reikalavimą apmokėti kas ketvirtį paskaičiuotas netekto darbingumo periodines kompensacijos sumas, išmokėtas nukentėjusiajai G. K., kaskart priimdavo sprendimą reikalaujamą sumą išmokėti VSDFV Šiaulių skyriui ir atitinkamai šias sumas pervesdavo VSDFV Šiaulių skyriui (I t. 7, 10, 14, 17, 20, 23, 26, 29, 33, 36, 39, 42, 45, 49, 86, 89, 93, 96, 99, 102, 105, 108, 112, 115, 118, 121, 124, 128, 133-146 b.l.). Išmokas AB „Lietuvos draudimas" VSDFV Šiaulių skyriui pervedė 2009-05-04, 2009-08-03, 2009-11-10, 2010-01-262010-07-14, 2010-10-20, 2011-03-09, 2011-07-21, 2011-11-25, 2012-02-17, 2012-04-23, 2012-10-02, 2013-01-24, 2013-05-03 (I t. 133-146 b.l.). Taigi šiuo atveju senaties terminas skaičiuotinas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo VSDFV Šiaulių skyriui momento, t.y. skaičiuotinas nuo kiekvienos ieškovo išmokėtos VSDFV Šiaulių skyriui šios įstaigos pareikalautos iš draudiko sumos, todėl nesutiktina su ieškovo papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodytais teiginiais, kad senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2013-05-02, t.y. nuo tada kai draudimas tą dieną priėmė sprendimą regreso tvarka išmokėti VSDFV Šiaulių skyriui nukentėjusiajai tik už tą ketvirtį išmokėtas paskaičiuotas sumas (I t. 49, 128 b.l.).

31CK 1015 str. 1 d. numatyta, kad subrogacija netaikoma civilinės atsakomybės draudimo atveju. Subrogacijos negalima sutapatinti su regresu, įtvirtintu CK 6.114 straipsnyje, arba draudiko teisėmis reikalauti susigrąžinti išmokas iš žalą padariusių asmenų, kurios yra įtvirtintos specialiuose įstatymuose (Draudimo įstatymo 96 str. 1 d., TPVCAPD įstatymo 22 str.). Nurodytų teisės aktų nuostatos nelaikytinos subrogacija CK 6.1015 straipsnio prasme. Minėtos specialiųjų įstatymų nuostatos, leidžiančios padaryti išimtis dėl draudiko reikalavimo teisės į žalą padariusį asmenį, kuris yra apdraudęs savo civilinę atsakomybę, yra bendrosios taisyklės išimtys ir neprieštarauja CK 6.1015 str. 1 d. nuostatoms. Draudikui įvykdžius prievolę atlyginti nukentėjusiesiems nuostolius, patirtus dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu, deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia prievolės įvykdymu (CK 6.123 str. 1 d.), išskyrus tuos atvejus, kai draudimo išmoka pilnai nepadengiami nukentėjusiųjų nuostoliai. Šiuo atveju draudiko išmoka visiškai atlygino nukentėjusiojo nuostolius, todėl deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigė visa apimtimi ir TPVCAPD įstatymo 22 str. 1 d. 1 p. ir 2 p. pagrindu atsirado draudiko teisė regreso tvarka reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, vairavęs transporto priemonę neblaivus, be to, vairavęs techniškai netvarkingą transporto priemonę, kai ją naudoti draudžia teisės aktai, ir eismo įvykis įvyko dėl šių priežasčių. Toks draudiko reikalavimas transporto priemonės valdytojui - atsakingam už žalos padarymą asmeniui kildinamas iš Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinių santykių, tai suponuoja, kad šiems reikalavimams taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 7 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-300/2006, 2009-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2009, 2010-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010, kt.).

32Į teismą su 2013-06-25 pareiškimu dėl teismo įsakymo supaprastinta tvarka išdavimo dėl 44 560,30 Lt Sodrai sumokėtų netekto darbingumo mokėjimų ir palūkanų kreditorius AB „Lietuvos draudimas" kreipėsi 2013-06-27 (I t. 1-2, 60 b.l.). Tik paskutiniosios tris AB „Lietuvos draudimas" išmokos, kurių bendra suma 10 124,40 Lt, VSDFV Šiaulių skyriui padarytos nepraleidus vienerių metų ieškinio senaties termino nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento, - 2012-10-02 (2531,10 Lt), 2013-01-24 (5062,20 Lt) ir 2013-05-03 (2531,10 Lt) (I t. 144-146 b.l.). Net jeigu būtų taikomas 3 metų senaties terminas, skaičiuojant šį nuo VSDFV Šiaulių skyriaus 2006 m. lapkričio 15 d. sprendimo Nr. D 378 minėtą autoįvykį pripažinti draudiminiu, kaltu dėl įvykio pripažinti R. Z. Ž., kuris savo civilinę atsakomybę buvo apdraudęs AB „Lietuvos draudimas“, o nukentėjusiajai G. K. pradėti mokėti ligos pašalpą ir netekto darbingumo periodines kompensacijas, ir šis senaties terminas yra suėjęs.

33Ieškovas prašo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodydamas, kad ieškinio senaties terminas buvo praleistas dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas žadėjo mokėti žalos atlyginimo įmokas, pakartotinai paragintas sudaryti naują susitarimą dėl žalos atlyginimo (vekselį), prašė palaukti kol Šiaulių rajono savivaldybės administracija patvirtins kitų metų biudžetą ar suteiks papildomą finansavimą atsakovui, tačiau nenurodoma nei kada atsakovas buvo ragintas, nei pateikti teismui kokie nors rašytiniai reikalavimai atsakovui, nenurodoma apie kokius metus ir apie kokių metų biudžetą kalbama (CPK 178 str.). Ieškovas pateikė teismui tik internetinį šalių susirašinėjimą dėl draudiko išmokų Sodrai kompensavimo, nei vienos šalių nepasirašytą 2012-09-24 susitarimą kaip turėtų būti kompensuojamos šios išmokos. Teismas šių paaiškinimų, nenurodant aiškios priežasties, kodėl nesikreipta į teismą dėl draudiko VSDFV Šiaulių skyriui kompensuotų nukentėjusiajai išmokėtų išmokų regreso tvarka priteisimo iš atsakovo per visą laikotarpį nuo 2006 m., t.y. nuo tada kai šios institucijos sprendimu minėtas įvykis buvo pripažintas draudiminiu. Visa tai įvertinus teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo atnaujinti terminą praleistai ieškinio senačiai draudiko išmokoms VSDFV Šiaulių skyriui, kurios šiai institucijai pervestos 2009-05-04, 2009-08-03, 2009-11-10, 2010-01-262010-07-14, 2010-10-20, 2011-03-09, 2011-07-21, 2011-11-25, 2012-02-17 ir 2012-04-23 (I t. 133-143 b.l.). Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 str. 1 d.), todėl ieškovo reikalavimas dalyje dėl 34 435,90 Lt žalos regreso tvarka atlyginimo atmestinas kaip pareikštas praleidus ieškinio senatį.

34Atsakovo atstovai teigia, kad negalima taikyti visiško žalos atlyginimo principo, draudimo išmoka negali būti didesnė nei nukentėjusiam asmeniui faktiškai padaryta turtinė žala, be to atsakovas atsižvelgti į sunkią atsakovo ir jo darbuotojo R. Z. Ž. turtinę padėtį. Atsakovas teismui pateikia atsakovo Pelno (nuostolių) ataskaitą 2013-06-30 dienai, nurodydamas, kad bendrovė yra patyrusi 129 690 litų nuostolių (II t. 17-19 b.l.). Atsakovo atstovai teigia, kad jei teismas tenkintų ieškinį, tai įvykdyti tokio teismo sprendimo bendrovė neturėtų jokių finansinių galimybių, to pasekoje būtų visiškai sužlugdyta bendrovės veikla, įmonę ištiktų bankrotas. Dėl to būtų nutrauktas reguliarus keleivių, moksleivių pervežimas visuomenei būtinais maršrutais Šiaulių rajone, darbo netektų ir neigiamų išgyvenimų patirtų daugiau kaip penkiasdešimt bendrovės darbuotojų. Šiuo atveju susikerta visiško žalos atlyginimo, ir iš kitos pusės - protingumo ir sąžiningumo principai. Žala turi būtų atlyginama teisingai, nuostolių atlyginimo dydis gali būti sumažinamas, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius. Atsakovo atstovų teigimu draudikas ne visada turi teisę reikalauti grąžinti jam 100 proc. jo nukentėjusiam išmokėtos sumos. Atsakovo atstovų nurodomos priežastys, kad atsakovo UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ veikla pastaruoju metu nėra pelninga, pripažintinos nepakankamomis, kad mažinti iš atsakovo priteistinas likusias sumas, kurias regreso tvarka prašo priteisti ieškovas. Tokią išvadą teismas padarė įvertinant tai, kad atsakovas turėjo galimybių atlyginti pagrindinę dalį 123 681,73 Lt atsakovo darbuotojo padarytos žalos, taip pat sumokėti draudikui skolos administravimo išlaidas, sumokėti dėl atsakovo darbuotojo kaltės nukentėjusiajai G. K. 50 000 Lt neturtinės žalos, kuri iš UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ G. K. naudai priteista Šiaulių apygardos teismo 2009-12-23 sprendimu c.b. Nr. 2-779-368/2009. Be to, Teismų duomenų bazės LITEKO duomenimis nenustyta, kad iš atsakovo būtų priteista daugiau skolų, kad šiai bendrovei būtų taikyta turto areštų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismo vertinimu likusią ieškovui regresu mokėtiną 10 124,40 Lt sumą, kurią draudikas išmokėjo VSDFV Šiaulių skyriui, ieškovas turi finansinių galimybių sumokėti ir dėl to atsakovo finansinė padėtis iš esmės nepablogės (CPK 185 str.). Nesutiktina, kad šios sumos viršija nukentėjusiosios turėtos žalos dydį, be to, reikia pastebėti, kad bylos medžiagos duomenimis, ieškovas atsakovą pagal draudimo liudijimą Nr. 57559748 buvo apdraudęs 2 000 000 Lt sumai, taigi net ir sudėjus visas nukentėjusiajai išmokėtas sumas su draudiko Sodrai sumokėtomis sumomis, šios neviršija šios draudimo sumos.

35Kiti šalių argumentai, rašytiniai įrodymai bei nustatytos bylos aplinkybės, teismo nuomone, sprendimui įtakos neturi.

36Visa tai įvertinus, teismas ieškovo ieškinį tenkina iš dalies ir priteisia iš atsakovo 10124,40 Lt sumą, kurią draudikas išmokėjo VSDFV Šiaulių skyriui už nukentėjusiąją.

37Iš atsakovo taip pat priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

38Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovo ieškinys, atsižvelgiant į ieškinio sumą (44 560,30 Lt) yra patenkintas 22,72 proc.

39Ieškovas už ieškinį sumokėjo 1337,00 Lt žyminio mokesčio (I t. 3, 4, 74 b.l.). Iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos šalys (jų atstovai) nepateikė teismui jų atstovavimo išlaidas ar kitas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių rašytinių įrodymų, todėl nėra spręstinas jų priteisimo klausimas (CPK 98 str. 1 d.).

40Ieškovo ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo priteistinas ieškovo sumokėtas žyminis mokestis proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, t.y. 304,00 Lt (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d.).

41Šioje bylinėjimosi išlaidų turėjo tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje, G. K., kuri su atsiliepimu į ieškinį pateikė rašytinius įrodymus, kad už šio procesinio dokumento surašymą ji turėjo 300,00 Lt atstovavimo išlaidų. Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, šis tretysis asmuo buvo ieškovo pusėje, todėl šiam proceso dalyviui iš atsakovo priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai ieškovo patenkintų reikalavimų daliai, t.y. 68,00 Lt (CPK 93 str. 1 d., 88 str. 1 d. 9 p.).

42Proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai iš proceso šalių priteistinos valstybės naudai procesinių dokumentų siuntimo išlaidos: iš ieškovo 15,30 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, o iš atsakovo 4,50 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92 str., 96 str.).

43Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 259 str., 260 str., 263 str.-270 str., teismas

Nutarė

44Ieškinį tenkinti iš dalies.

45Priteisti iš atsakovo UAB „Kuršėnų autobusų parkas“, į.k. 175700829, 10 124,40 Lt (dešimt tūkstančių vieną šimtą dvidešimt keturis litus, 40 ct) žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 10 124,40 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-06-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 304,00 Lt (tris šimtus keturis litus) bylinėjimosi išlaidų ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, į.k. 110051834, naudai.

46Kitoje dalyje ieškovo ieškinį atmesti.

47Priteisti iš atsakovo UAB „Kuršėnų autobusų parkas“, į.k. 175700829, 68,00 Lt (šešiasdešimt aštuonis litus) bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, G. K., a.k. ( - ) naudai.

48Priteisti iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, į.k. 110051834, valstybės naudai 15,30 Lt (penkiolika litų, 30 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

49Priteisti iš atsakovo UAB „Kuršėnų autobusų parkas“, į.k. 175700829, valstybės naudai 4,50 Lt (keturis litus, 50 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

50Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo teisėja Laura Karmazaitė,... 2. sekretoriaujant Virginijai Matiušovienei,... 3. dalyvaujant atsakovo direktoriui A. Š. ir atstovei adv. pad. I. B.,... 4. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 5. Ieškovas ieškinį palaiko, kuriuo prašo teismo priteisti iš atsakovo UAB... 6. Atsakovas UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ su ieškovo ieškiniu nesutinka... 7. Atsakovas prašo teismo taikyti sutrumpintą vienerių metų ieškinio senatį,... 8. Tretysis asmuo VSDFV Šiaulių skyrius su ieškovo ieškiniu sutinka, prašė... 9. Tretysis asmuo G. K. atsiliepime su ieškiniu sutinka, prašo priteisti jos... 10. Tretysis asmuo Šiaulių rajono savivaldybės administracija su ieškovo... 11. Tretysis asmuo R. Z. Ž. nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė,... 12. Atsakovo atstovams neprieštaraujant byla nagrinėta nedalyvaujant ieškovo... 13. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 14. Pagal CPK 12 str., 17 str., 178 str. šalys, laikydamosi rungimosi ir... 15. Iš Šiaulių rajono PK Kriminalinės policijos 2007-01-25 pranešimo Nr.... 16. Minėto autoįvykio fakto, tai kad UAB „Kuršėnų autobusų parkas“... 17. Teismų duomenų bazės LITEKO duomenimis iš tiesų šiai dienai nėra baigta... 18. Pažymėtina, kad vadovaujantis CK 6.270 str. 1 d. ir 3 d. bei pagal... 19. Tai, kad atsakovas, 2009-09-07 išrašęs vekselį 123 681,73 Lt sumai,... 20. Samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo... 21. Ieškovas pripažįsta, kad atsakovas atlygino draudikui viso 145 160,29 Lt... 22. Pagal TPVCAPD įstatymo 22 str. 1 d. 1 p. ir 2 p. draudikas, išmokėjęs... 23. Atsakovo atstovai neginčija, kad 2006-09-22 atlikdamas darbines pareigas Z. R.... 24. Pagal LR nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo... 25. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012-04-18 nutarimu nėra... 26. Remiantis LR nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio... 27. AB „Lietuvos draudimas" išmokėjo vienkartinę 106 565,34 Lt dydžio... 28. Tiek atsakovas tiek tretysis asmuo Šiaulių rajono savivaldybės... 29. Iš bylos matyti, kad šioje byloje pirmiausia kilo ginčas dėl to, ar... 30. Pagal CK 1.127 straipsnio 4 dalį iš regresinių prievolių atsirandančių... 31. CK 1015 str. 1 d. numatyta, kad subrogacija netaikoma civilinės atsakomybės... 32. Į teismą su 2013-06-25 pareiškimu dėl teismo įsakymo supaprastinta tvarka... 33. Ieškovas prašo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą,... 34. Atsakovo atstovai teigia, kad negalima taikyti visiško žalos atlyginimo... 35. Kiti šalių argumentai, rašytiniai įrodymai bei nustatytos bylos... 36. Visa tai įvertinus, teismas ieškovo ieškinį tenkina iš dalies ir priteisia... 37. Iš atsakovo taip pat priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo... 38. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 39. Ieškovas už ieškinį sumokėjo 1337,00 Lt žyminio mokesčio (I t. 3, 4, 74... 40. Ieškovo ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo priteistinas ieškovo... 41. Šioje bylinėjimosi išlaidų turėjo tretysis asmuo, nepareiškiantis... 42. Proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai iš proceso šalių... 43. Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 259 str., 260 str., 263 str.-270 str.,... 44. Ieškinį tenkinti iš dalies.... 45. Priteisti iš atsakovo UAB „Kuršėnų autobusų parkas“, į.k. 175700829,... 46. Kitoje dalyje ieškovo ieškinį atmesti.... 47. Priteisti iš atsakovo UAB „Kuršėnų autobusų parkas“, į.k. 175700829,... 48. Priteisti iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, į.k. 110051834, valstybės... 49. Priteisti iš atsakovo UAB „Kuršėnų autobusų parkas“, į.k. 175700829,... 50. Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių...