Byla 2A-1208-883/2015
Dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, R. Z. Ž., atstovaujamas globėjos J. Ž., G. K., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius ir Šiaulių rajono savivaldybės administracija

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės – Butkuvienės, Linos Muchtarovienės ir Irenos Stasiūnienės (pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ir atsakovo UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015-09-08 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5112-901/2015 pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, R. Z. Ž., atstovaujamas globėjos J. Ž., G. K., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius ir Šiaulių rajono savivaldybės administracija.

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

5Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas regreso tvarka priteisti iš atsakovo UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ 2932,23 Eur žalos atlyginimą, 6 % metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad teikia ieškinį dėl papildomai išmokėtų išmokų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui (toliau VSDFV Šiaulių sk.) dėl nukentėjusiajai G. K. išmokėtų periodinių nedarbingumo išmokų. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties pagrindu AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo papildomas 2932,23 Eur dydžio draudimo išmokas pagal 2014-05-16, 2014-10-14 ir 2015-01-28 VSDFV Šiaulių sk. pretenzijas dėl G. K. išmokėtų netekto darbingumo periodinių kompensacijų laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31.

6Atsakovas UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ar sumažinti priteistinas sumas. Nurodė, kad ieškovas neįrodė, jog socialinio draudimo įstaigai kompensuota suma nėra didesnė už G. K. realiai patirtą žalą. Ieškovas kompensavo G. K. draudimo išmokas visiškai neatsižvelgdamas į nukentėjusios kaltės dydį – didelį neatsargumą eismo įvykio metu. Nurodė, kad Socialinio draudimo įstaiga G. K. netekto darbingumo kompensaciją mokėjo labai ilgą laiką (10 m.) ir nuo 2010-01-14 yra nusprendusi mokėti neterminuotai. Ieškovas reikalauja priteisti kompensaciją už G. K. 2014 metais sumokėtas netekto darbingumo išmokas. Byloje nėra duomenų, liudijančių, kad šiuo laikotarpiu G. K. vis dar būtų darbinga ir dirbusi mokykloje, jei nebūtų pakliuvusi į avariją. Pažymėjo, kad G. K. šiuo metu yra 62 metų amžiaus ir, net jeigu jos sveikatai nebūtų buvę padaryta žalos, ji būtų nedarbinga dėl savo amžiaus, o ieškovas ieškinį reiškia dėl G. K. negautų darbinių pajamų regreso tvarka atlyginimo. Jei G. K. būtų pasirinkusi gauti senatvės pensiją, kuri 18,23 Eur mažesnė nei netekto nedarbingumo pensija, tai Sodra nereikštų jokių regresinių reikalavimų į draudiką, o šis – į atsakovą. Nurodė, kad šiuo atveju atsakovui, kurio finansinė situacija yra itin prasta, neapibrėžtam laikotarpiui perkeliama pareiga mokėti išmokas G. K. regreso tvarka, nors realiai jau itin dideles sumas jai atsakovas kompensavo. Be to, UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ yra privatus juridinis asmuo, kurio 100 % akcijų priklauso Šiaulių rajono savivaldybei, pagrindinė bendrovės veikla – keleivių vežimas reguliariaisiais maršrutais net ir nepelningais, siekiant užtikrinti gyventojų susisiekimą, todėl, visų ieškovo reikalaujamų sumų atsakovas neturėtų finansinių galimybių padengti, galimai bendrovė būtų privesta prie bankroto.

7Trečiasis asmuo VSDFV Šiaulių sk. su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad šiuo atveju nukentėjusioji G. K. po autoįvykio nebedirbo, nebeturėjo draudžiamųjų pajamų, todėl jai mokamos draudimo išmokos negalėjo viršyti patirtos žalos. Šiuo pagrindu AB „Lietuvos draudimas“ pilna apimtimi atlygino VSDFV biudžetui dėl autoįvykio pasekmių padarytą žalą už išmokėtas išmokas. Išmokėjus žalą, TPVCAPD įstatymo 22 straipsnyje pagrindu pagrįstai pareiškė už darbuotojo atliekant darbo funkcijas atsakingam darbdaviui regresinį ieškinį. Nukentėjusiajai dėl atsakovo darbuotojo sukelto eismo įvykio pasekmių nuo 2010-01-05 yra nustatytas 90 % netektas darbingumas neterminuotai. G. K. turėjo teisę pasirinkti gauti netekto darbingumo pensiją, o ne senatvės pensiją, kuri yra mažesnė. Atsakovo teiginiai dėl to, kad ji ir be eismo įvykio galimai nedirbtų, pagrįsti tik prielaidomis, kadangi darbdavys turėtų vadovautis Lietuvos Respublikos darbo kodeksu, o tai, kad G. K. sulaukė pensinio amžiaus nebūtų besąlyginis pagrindas ją atleisti.

8Trečiasis asmuo G. K. su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti, priteisti jai bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad po eismo įvykio, dėl kurio kaltas atsakovo darbuotojas R. Z. Ž., ji liko neįgali, visiškai priklausoma nuo kitų asmenų pagalbos, slaugoma visą parą. G. K. rūpintoju nuo 2008-07-16 paskirtas sutuoktinis S. K., jai mokama netekto darbingumo pensija ir transporto išlaidų kompensacija.

9Tretieji asmenys Šiaulių rajono savivaldybės administracija ir R. Z. Ž. globėja J. Ž. nustatytu terminu atsiliepimų į ieškinį nepateikė, prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

10II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

11Pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2015-09-08 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ 1466,12 Eur žalos atlyginimo, 6 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 44 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas nurodė, kad dėl nukentėjusiosios elgesio autoįvykio metu yra pasisakęs Šiaulių apylinkės teismas 2013-10-07 sprendime, kuris yra įsiteisėjęs. Pažymėjo, kad po minėto sprendimo priėmimo pasikeitė kitos aplinkybės – G. K. 2013-11-08 sulaukė pensinio amžiaus, ji turėjo teisę pasirinkti gauti senatvės pensiją ar netekto darbingumo pensiją, kurios išmokos kas mėnesį nežymiai didesnės (18,23 Eur), ką ji ir padarė. VSDFV Šiaulių sk. ir atsakovo draudikas tuo pačiu išmokėtas išmokas siekia susigrąžinti 100 % regreso tvarka iš atsakovo. Po Šiaulių apylinkės teismo 2014-12-29 sprendimo ir Šiaulių apygardos teismo 2015-06-19 nutarties priėmimo dar pablogėjo atsakovo finansinė padėtis – maždaug dvigubai sumažėjo per metus gautos pajamos ir pelnas, o ieškovas šiuo ieškiniu iš atsakovo prašo regreso tvarka priteisti žalos už ilgesnį laikotarpį. Teismas nustatęs, kad šiuo atveju susikerta visiško žalos atlyginimo, ir iš kitos pusės – protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principai, sprendė, jog ieškovas, kompensavęs VSDFV Šiaulių sk. išmokas, kurias, kaip netekto darbingumo periodines kompensacijas išmokėjo G. K., turi teisę regreso tvarka prisiteisti išmokas, tačiau iš atsakovo priteistinos sumos turi būti mažinamos įvertinant jo sunkią turtinę padėtį, atsižvelgiant į tai, kad jo pagrindinis akcininkas yra savivaldybė, kuri per atsakovą užtikrina susisiekimo paslaugas to regiono gyventojams, į tai, kad atsakovas beveik 10 metų mokėjo nukentėjusiajai ir draudikui regreso tvarka itin dideles sumas (44 973,55 Eur), kurios, įvertinant nukentėjusios dirbtą pedagoginį darbą ir už jį vidutiniškai gautinas sumas, faktiškai viršija nukentėjusios realiai patirtą žalą, į tai, kad nukentėjusioji yra pensinio amžiaus, t. y. jau nebėra darbingo amžiaus asmuo (Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 3 str. 5 d.), o byloje sprendžiama netekto darbingumo priteisimo regreso tvarka klausimai, į tai, kad net jei ir nebūtų įvykęs autoįvykis, G. K. darbingumas ir taip būtų mažėjęs, į tai, kad nukentėjusioji, sulaukus 62 m., būtų ir toliau dirbus ar nedirbus, yra tik prielaidos, kurias įrodyti būtų itin sunku. Teismas konstatavęs, kad dėl autoįvykio visa našta 100 % mokėti išmokas nukentėjusiam asmeniui negali būti neterminuotai perkeliama autoįvykio kaltininko buvusiam darbdaviui, kuris dėl to patiria didelius finansinius nuostolius, taip visiškai atleidžiant nuo pareigos mokėti išmokas senatvės pensininkei VSDFV Šiaulių sk. ir draudiką, sprendė, jog šiuo atveju teisinga ir sąžininga priteistiną iš atsakovo žalą mažinti 50 %.

12III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos esmė

13Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ apeliaciniu skundu su pirmosios instancijos teismo 2015-09-08 sprendimo dalimi, kuria ieškinys netenkintas, nesutinka, prašo sprendimą iš dalies pakeisti ir ieškovo ieškinį tenkinti visiškai. Nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė ieškovo reikalavimus, nes netinkamai aiškino ir taikė CK 6.282 straipsnio 3 dalies nuostatas bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 98 straipsnio 1 dalies nuostatas. Teismas nepagrįstai sumažino iš atsakovo priteistiną žalos dydį iki 50 %, t.y. 1466,12 Eur. Teismo nurodyti motyvai pažeidžia protingumo, kreditoriaus ir skolininko interesų pusiausvyros principus. Nurodo, kad atsakovas UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ yra veikianti įmonė, siekianti pelno įmonė, kurios 100 % akcijų priklauso Šiaulių rajono savivaldybei. Ieškovas, nesiekdamas sutrikdyti įmonės veiklos, sudarė ir anksčiau atsakovui galimybę mokėti žalos atlyginimo įmokas dalimis. Toks mokėjimų išdėstymas, kuris nepažeistų kreditoriaus ir skolininko interesų pusiausvyros principo, yra galimas ir šiuo metu. Pažymėjo, jog atsakovas jau išvengė regreso dėl VSDFV išmokėtų ieškovo išmokų 34435,90 Lt sumai. Klausimai dėl atsakovo turtinės padėties, kaip aplinkybės, dėl kurios turėtų būti mažinamas iš atsakovo priteistinas žalos dydis, buvo sprendžiami Šiaulių miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-6505-901/2013, Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-456-267/2012. Nurodo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog po 2015-06-23 nutarties priėmimo yra pasikeitusi iš esmės jo finansinė situacija. Byloje finansinės atskaitomybės dokumentai ar kiti įrodymai, kurie įrodytų, jog atsakovui atlyginus ieškovo prašomą 2932,23 Eur sumą jo finansinė padėtis taptų tokia, jog įmonė bankrutuotų ar kitu būdu būtų paralyžuota jos veikla net ir tuo atveju, jei šios sumos mokėjimas būtų išdėstytas kas mėnesį dalimis, nepateikė.

14Atsakovas UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ apeliaciniu skundu prašo Šiaulių apylinkės teismo 2015-09-08 sprendimo dalį, kuria teismas tenkino ieškovo ieškinį, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atmesti, priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad skundžiamą sprendimą priėmęs teismas neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012-04-18 nutarimą byloje Nr. 37/2008-11/2009-7/2010-22/2010-34/2010-56/2010-116/2010-126/2010-10/2011-12/2011-13/2011-24/2011 nagrinėjamos bylos kontekste. Bylą nagrinėjęs teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad byloje nėra jokių įrodymų apie nukentėjusios patirtos turtinės žalos (negautų pajamų) dydį. Nurodo, jog tai, kad G. K. gavo pagal įstatymą jai priklausančias socialinio draudimo išmokas, neįrodo, kad ji yra patyrusi turtinės žalos ir kad jos dydis sutampa su gautų išmokų dydžiu. Žalos dydį turi įrodyti žalos atlyginimo reikalaujantis asmuo, t.y. ieškovas. Nagrinėjamu atveju teismas neteisingai paskirstė procesinę įrodinėjimo naštą tarp šalių. Taip pat nurodo, kad pagal Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 3 straipsnio 5 dalies nuostatą, darbingo amžiaus asmenys apibrėžiami kaip asmenys nuo 16 metų iki Valstybinių socialinių draudimo pensijų įstatymo nustatyto senatvės pensijos amžiaus. Tai reiškia, kad G. K. jau yra nedarbinga dėl savo amžiaus, todėl tikimybė jai gauti su darbo teisiniais santykiais susijusių pajamų nėra reali. Pažymi, kad G. K. yra pasirinkusi gauti netekto darbingumo periodinę kompensaciją vietoj senatvės pensijos vien dėl to, kad ši išmoka jai yra didesnė, o tai yra nesąžininga ir neteisinga atsakovo atžvilgiu, kadangi nuo tokio nukentėjusiosios pasirinkimo priklauso jo atsakomybės apimtis. Nurodo, kad tokiu atveju, jei laikyti, jog netekto darbingumo kompensacija yra lygi nukentėjusiosios patirtai žalai, iš atsakovo galima būtų reikalauti nebent šių dviejų išmokų skirtumo (kompensacija – senatvės pensija). Nurodo, kad abu draudikai AB „Lietuvos draudimas“ ir VSDFV Šiaulių sk., nors gavo draudimo įmokas, jau beveik 10 metų išvengė draudimo išmokų nukentėjusiajai mokėjimo ir siekia toliau neterminuotai perkelti visą šią naštą atsakovui, dėl to teismas turėjo labiau atsižvelgti į nurodytas aplinkybes ir visiškai atleisti atsakovą nuo tolimesnių kompensacijų draudikui mokėjimo. Nurodo, kad skundžiamu sprendimu teismas priteisė per dideles 6 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kadangi asmenys, įvykdę prievolę už žalą padariusį asmenį, negali regreso tvarka įgyti didesnio reikalavimo, nei turėjo pirminis kreditorius, ir reikalauti didesnių procentų, nei turėjo mokėti žalą padaręs asmuo, nes šis jų reikalavimas yra perimtas ir nesusijęs su jų pačių juridiniu statusu.

15Atsiliepime į atsakovo UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ apeliacinį skundą ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ nesutinka su atsakovo apeliaciniu skundu. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012-04-18 nutarimu nėra pripažinęs, kad CK 6.290 straipsnio 1 ir 3 dalys, TPVCAPD įstatymo 19 straipsnio 10 dalis bei Lietuvos Respublikos vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 (2008 m. redakcija) patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių (Žin., 2004, Nr. 100-3718; 2008, Nr. 22-808, toliau – Taisyklės) 49 punktas (šiuo metu galiojančios taisyklių redakcijos 55 punktas, Žin., Nr. 22-808), reglamentuojantys atgręžtinio reikalavimo teisę, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Nurodo, kad VSDFV teritoriniai skyriai turi teisę regreso tvarka reikalauti iš žalą padariusio asmens (ar jo draudiko) atlyginti fondo biudžetui tokio dydžio sumą, kokia apdraustajam asmeniui dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nustatyta ir mokama pagal socialinį draudimą reglamentuojančius įstatymus. Byloje atsakovas neginčijo nukentėjusiajai G. K. VSDFV Šiaulių sk. skirtų ir išmokėtų netekto darbingumo periodinių kompensacijų teisėtumo bei sumų apskaičiavimo formulių teisingumo ir apskaičiuotų sumų dydžių. Teismas pagrįstai atmetė atsakovo argumentus dėl galimai gaunamos senatvės pensijos, nes G. K. gavo tik netekto darbingumo periodinę kompensaciją ir laikotarpiu, už kurį yra reiškiamas reikalavimas, jai nebuvo paskirta ar mokama senatvės pensija. Nurodo, kad apeliantas neteisingai nurodo, jog AB „Lietuvos draudimas“ beveik 10 metų išvengė draudimo išmokų nukentėjusiajai mokėjimo ir toliau siekia neterminuotai perkelti šią naštą atsakovui, dėl ko teismas turėtų atsakovą visiškai atleisti nuo tolesnių kompensacijų mokėjimo draudikui. Šios aplinkybės neatitinka tikrovės, nes ieškovas neatgavo didelės dalies išmokų, kurios buvo sumažintos atsižvelgus į atsakovo turtinę padėtį. Taip pat atsakovui buvo sudarytos galimybės mokėti žalos atlyginimą dalimis, nereikalaujant iš jo teisės aktais numatytų kompensacinių bei procesinių palūkanų. Taip pat nurodo, kad procesinių palūkanų dydį numato CK 6.210 straipsnis, atsakovas yra verslininkas, todėl jo atžvilgiu turi būti taikomos 6 % dydžio metinės palūkanos.

16Atsiliepime į ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą atsakovas UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ nesutinka su ieškovo apeliaciniu skundu, laiko jį nepagrįstu. Nurodo, kad teismas vadovaudamasis CK 6.283 straipsnio 2 dalimi, 6.249 straipsnio 1 dalimi, turėjo pagrindą tirti bei vertinti, ar G. K. negautos pajamos atitinka nuostolių atsiradimo realumo kriterijų. Atsakovas byloje įrodinėjo, jog jis žalos nepadarė ar jos padarė mažiau, nei išmokėjo socialinio draudimo įstaiga, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į atsakovo nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, sumažindamas iš atsakovo priteistinos žalos dydį. Todėl visos teismo tirtos aplinkybės yra teisiškai reikšmingos.

17IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18Ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinis skundas tenkintinas, atsakovo UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ apeliacinis skundas atmestinas.

19Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtini apeliacinių skundų teisiniai ir faktiniai pagrindai.

20Dėl ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinio skundo.

21Dėl CK 6.282 straipsnio 3 dalies taikymo.

22Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ apeliaciniu skundu kelia žalos atlyginimo sumažinimo dėl atsakovo turtinės padėtis pagrįstumo klausimą. Ieškovas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria netenkintas ieškinio reikalavimas priteisti visą 2932,23 Eur žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, nustatęs sunkią atsakovo UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ turtinę padėtį, atsižvelgęs į tai, kad jo pagrindinis akcininkas yra savivaldybė, kuri per atsakovą užtikrina susisiekimo paslaugas to regiono gyventojams, į tai, kad atsakovas nukentėjusiajai ir draudikui regreso tvarka yra išmokėjęs itin dideles sumas, kurios faktiškai viršija nukentėjusiosios realiai patirtą žalą, į tai, kad nukentėjusioji yra pensinio amžiaus, iš atsakovo ieškovui priteisė 50 % žalos atlyginimą, t.y. 1466,12 Eur. Ieškovo teigimu, klausimai dėl atsakovo turtinės padėties, kaip aplinkybės, dėl kurios turėtų būti mažinamas iš atsakovo priteistinas žalos dydis, jau buvo išspręsti Šiaulių apygardos teismo 2015-06-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-456-267/2015. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad po minėtos nutarties priėmimo iš esmės yra pasikeitusi jo finansinė situacija. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ pozicija.

23CK 6.282 straipsnio 3 dalimi teismui suteikiama teisė, atsižvelgiant į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, sumažinti atlygintinos žalos dydį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Nagrinėjant civilines bylas dėl deliktinės civilinės atsakomybės, žalos faktą ir dydį turi įrodyti nukentėjęs asmuo, tuo tarpu aplinkybes, dėl kurių žalos atlyginimas turėtų būti sumažintas, – žalą padaręs asmuo. Nuo visiško nuostolių atlyginimo principo gali būti nukrypta CK 6.282 straipsnio pagrindu, atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltę ar žalą padariusio asmens turtinę padėtį. Vertindami juridinio asmens turtinę padėtį, teismai atsižvelgia į galimas skirtingas juridinių asmenų rūšis, t.y. į tai, ar juridinis asmuo yra privatus, ar viešas. Paminėtina, jog šis išskyrimas reikšmingas dėl juridinių asmenų siekiamų tikslų: privatus asmuo siekia pelno, o viešasis – ne, viešieji juridiniai asmenys finansuojami iš valstybės biudžeto ir jiems skiriamos lėšos turi būti naudojamos jos tikslams – viešųjų interesų tenkinimui – įgyvendinti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.282 straipsnio 3 dalies normos turinį, ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens sunkios turtinės padėties sąvoka yra vertinamoji, todėl teismui apie tai paliekama spręsti pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes. Kai vertinama viešo juridinio asmens finansinė situacija, iš esmės bandoma laviruoti tarp nukentėjusiojo turtinio intereso gauti adekvatų nuostolių atlyginimą ir visuomenės intereso toliau gauti tinkamas viešąsias paslaugas iš to subjekto, kuris, priteisus didelę žalos atlyginimo sumą, menamai nukentėtų. Tokiu atveju sunki viešo juridinio asmens finansinė situacija gali būti laikoma reikšmingu kriterijumi, sprendžiant žalos atlyginimo sumažinimo klausimus. Tuo tarpu aplinkybė, jog privataus juridinio asmens turtinė padėtis yra sunki, negali būti laikoma reikšminga, siekiant sumažinti atlygintinų nuostolių dydį.

24Byloje nustatyta, kad atsakovas UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ yra veikianti ir siekianti pelno įmonė, kurios 100 % akcijų priklauso Šiaulių rajono savivaldybei, t.y. privatus juridinis asmuo. Nors pagal pirmosios instancijos teismo nurodytas aplinkybes ir galima būtų spręsti apie sunkią atsakovo finansinę padėtį, tačiau kolegijos vertinimu, šiuo atveju atsakovo teisinis statusas bei finansinė padėtis negali būti tas rodiklis, į kurį turėtų būti atsižvelgiama sprendžiant žalos atlyginimo sumažinimo klausimą, nes tai nebūtų pakankamai pagrįsta ir teisinga ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ atžvilgiu, o visos kitos pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės nepatvirtina, kad atsakovas nėra pajėgus sumokėti ieškovo prašomos 2932,23 Eur žalos atlyginimo sumos, taip pat, kad šią žalą atlyginus, atsakovui atsirastų itin nepriimtinų ir sunkių padarinių.

25Dėl atsakovo UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ apeliacinio skundo

26Dėl nukentėjusiosios patirtos žalos, jai mokamos valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos bei valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos santykio

27Atsakovas UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ apeliacinį skundą argumentuoja tuo, kad skundžiamą sprendimą priėmęs teismas neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012-04-18 nutarimą, neatsižvelgė į tai, kad byloje nėra jokių įrodymų apie nukentėjusios patirtos turtinės žalos (negautų pajamų) dydį, neteisingai paskirstė procesinę įrodinėjimo naštą tarp šalių, taip pat neatsižvelgė į tai, kad G. K. jau yra nedarbinga dėl savo amžiaus, todėl tikimybė jai gauti su darbo teisiniais santykiais susijusių pajamų nėra reali, be to, pažymi, kad G. K. yra pasirinkusi gauti netekto darbingumo periodinę kompensaciją vietoj senatvės pensijos vien dėl to, kad ši išmoka jai yra didesnė, o tai yra nesąžininga ir neteisinga atsakovo atžvilgiu, kadangi nuo tokio nukentėjusiosios pasirinkimo priklauso atsakovo atsakomybės apimtis.

28Vadovaujantis CK 6.290 straipsnio 1 dalimi, socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo atveju, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Pagal to paties straipsnio 3 dalį draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo.

29Konstitucinis Teismas 2012-04-18 nutarime konstatavo, kad CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nurodytos socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra socialinio draudimo santykius reguliuojančiuose įstatymuose (inter alia Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo, Ligos ir motinystės socialinio draudimo, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymuose) numatytos išmokos, mokamos apdraustajam asmeniui ar jo šeimos nariams apdraustojo asmens sužalojimo ar jo gyvybės atėmimo atvejais.

30VSDPĮ 4 straipsnio 1 dalyje nuo 2005-07-01 nustatytos šios valstybinio socialinio draudimo išmokų rūšys: 1) senatvės pensija; 2) netekto darbingumo pensija; 3) našlių ir našlaičių pensija. Remiantis VSDPĮ 28 straipsnio 1 dalimi, teisę gauti valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją (toliau – netekto darbingumo pensija) turi asmenys, kuriems Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (toliau – NSIĮ) nustatyta tvarka nustatytas darbingumo lygis ir kurie pripažinti nedarbingais arba iš dalies darbingais, jeigu šie asmenys atitinka šio įstatymo 30 ir 31 straipsniuose nustatytas sąlygas. Pagal NSIĮ 20 straipsnio 4 dalį, darbingumo lygis nustatomas įvertinus asmens sveikatos būklę ir galimybes atlikti turimos kvalifikacijos darbus, įgyti naują kvalifikaciją ar dirbti darbus, nereikalaujančius profesinės kvalifikacijos po to, kai yra panaudotos visos galimos medicininės ir profesinės reabilitacijos bei specialiosios pagalbos priemonės. Taigi, asmens teisė į valstybinio socialinio draudimo pensiją yra siejama, be kita ko, su jo bendrojo darbingumo netekimu, kuris savo ruožtu tiesiogiai priklauso nuo asmens sveikatos būklės.

31Asmens sveikatos būklės pablogėjimą ir jo nulemtą darbingumo sumažėjimą iki VSDPĮ 32 straipsnyje nurodyto lygio gali lemti įvairios priežastys. Viena iš jų – asmens sveikatos sužalojimas dėl trečiojo asmens kaltės. Tais atvejais, kai dėl trečiojo asmens kaltės sužalotas asmuo netenka darbingumo ir dėl to jam paskiriama netekto darbingumo pensija pagal VSDPĮ, šią pensiją išmokėjusi valstybinio socialinio draudimo įstaiga įgyja regreso teisę į už sveikatos sužalojimą atsakingą asmenį pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalį, išskyrus atvejus, kai už sveikatos sužalojimą atsakingas asmuo mokėjo socialinio draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį.

32Netekto darbingumo pensija G. K. paskirta nustačius visas jos skyrimo sąlygas pagal VSDPĮ, įskaitant 90 % darbingumo netekimą, kurio priežastis – eismo įvykio, už kurį atsakingas žalą padaręs asmuo (jo draudikas), metu patirtas sveikatos sužalojimas. Todėl G. K. mokama netekto darbingumo pensija dėl sveikatos sužalojimo yra draudimo išmoka, į kurios išieškojimą regreso tvarka iš žalą padariusio asmens (jo draudiko) teisę įgyja socialinio draudimo įstaigos.

33VSDPĮ, skirtingai negu kai kuriuose kitas socialinio draudimo rūšis reglamentuojančiuose įstatymuose, nėra tiesiogiai įvardyta, kokios rūšies turtinei žalai – negautoms pajamoms ar papildomoms išlaidoms – kompensuoti skirta netekto darbingumo pensija. Kita vertus, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – VSDĮ) 2 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad valstybinis socialinis draudimas yra socialinės apsaugos sistemos dalis, kurios priemonėmis visiškai ar iš dalies kompensuojamos apdraustiesiems asmenims ir įstatymų nustatytais atvejais jų šeimų nariams dėl draudžiamųjų įvykių prarastos darbo pajamos arba apmokamos papildomos išlaidos. VSDPĮ nesant nuostatų, kurios siaurintų jame įtvirtintų socialinio draudimo išmokų paskirtį, ir palyginus su VSDĮ 2 straipsnio 13 dalyje įtvirtinta bendrąja visų socialinio draudimo išmokų paskirtimi, darytina išvada, kad šios išmokos (inter alia netekto darbingumo pensija) yra skirtos apdraustojo asmens dėl draudžiamųjų įvykių prarastoms darbo pajamoms kompensuoti ir (arba) papildomoms išlaidoms apmokėti.

34VSDPĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, kuriems šio įstatymo nustatyta tvarka mokamos netekto darbingumo (invalidumo) pensijos ir kurie tuo pat metu turi teisę gauti senatvės pensiją, mokama didesnioji arba jų pasirinkimu viena iš šių pensijų. Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad asmuo, gaunantis netekto darbingumo pensiją, suėjus senatvės pensijos gavimo datai turi teisę pasirinkti, t.y. ar toliau palikti jam paskirtą ir mokamą netekto darbingumo pensiją arba teikti prašymą dėl valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos paskyrimo.

35Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad G. K. nuo 2010-01-05 nustatytas darbingumo lygis 10 %, jai nuo 2010-01-14 neterminuotai paskirta netekto darbingumo periodinė kompensacija, nuo 2013-11-08 G. K. įgijo teisę į valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją, G. K. pasiliko jai mokamą netekto darbingumo pensiją, kurios dydis kas mėnesį sudaro 279,11 Eur. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, jog G. K. pasirinkimas gauti netekto darbingumo pensiją buvo nesąžiningas ir neteisėtas. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad dėl eismo įvykio G. K. patirtą žalą (tiek negautas pajamas, tiek papildomas išlaidas) jai kompensuoja būtent VSDPĮ pagrindu mokama netekto darbingumo pensija.

36Kasacinio teismo konstatuota, kad kai dėl trečiojo asmens kaltės sužalotas asmuo netenka darbingumo ir dėl to jam paskiriama netekto darbingumo pensija pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą (toliau – VSDPĮ), šią pensiją išmokėjusi valstybinio socialinio draudimo įstaiga įgyja regreso teisę į už sveikatos sužalojimą atsakingą asmenį pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-03-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius v. L. G., bylos Nr. 3K-3-64/2014). Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad netekto darbingumo pensija yra skirta apdrausto asmens dėl draudžiamųjų įvykių prarastoms darbo pajamoms kompensuoti arba papildomoms išlaidoms apmokėti. Netekto darbingumo pensijos mokėjimas pirmiausia siejamas su objektyviu darbingumo (jo dalies) netekimo faktu, ja kompensuojamas prarastas asmens darbingumas, dėl kurio pasunkėja asmens galimybės įsidarbinti, pasirinkti turimą profesiją, kvalifikaciją ar patirtį atitinkančias pareigas, dirbti atitinkamo judrumo, trukmės ar reikalaujantį specialaus pasirengimo darbą. Taip pat tokia išmoka gali apimti susijusias su sužalojimu nukentėjusiojo patirtas išlaidas gydymui, vaistams, reabilitacijai, slaugai, priežiūrai, prisitaikymui gyventi; tai susiję su sveikatos sužalojimu nuostoliai, atitinkantys bendruosius nuostolių atlyginimo kriterijus: atlyginimo būtinumą, atsiradimo realumą ir protingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-11-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius v. AB ,,ERGO Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-620/2013).

37Atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl eismo įvykio metu patirto sveikatos sužalojimo G. K. ne tik prarado galimybę toliau dirbti mokytojos darbą, bet ir galimybę užsiimti kita veikla, duodančia pajamų. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovas neįrodė aplinkybių, kad sulaukusi senatvės pensinio amžiaus nukentėjusioji G. K. nebebūtų norėjusi ar galėjusi dirbti.

38Spręsdamas ginčus, kuriuose draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos siekia įgyvendinti regreso teisę į žalą padariusį asmenį (CK 6.290 str. 3 d.) ar jo draudiką, kasacinis teismas formuoja praktiką, pagal kurią žalą padariusio asmens civilinė atsakomybė visais atvejais atsiranda tik nustačius visas jos sąlygas, reglamentuojamas CK normų (CK 6.245–6.250 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-11-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas ir kt. v. P. S., bylos Nr. 3K-7-496/2008; 2013-01-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos v. A. B., bylos Nr. 3K-3-134/2013; 2013-06-28 nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. ir kt. v. A. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-388/2013; kt.). Socialinio draudimo įstaigų pateikti duomenys apie įstatymuose ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka apskaičiuotas ir išmokėtas draudimo išmokas kasacinio teismo praktikoje vertinami kaip įrodymai, patvirtinantys nukentėjusio asmens patirtos ir jam socialinio draudimo įstaigų atlygintos žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-01-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos v. A. B., bylos Nr. 3K-3-134/2013; 2014-01-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius v. UABDK „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-130/2014; kt.). Toks socialinio draudimo įstaigų įrodinėjant nukentėjusio asmens patirtos žalos (negautų pajamų) dydį pateikiamų įrodymų vertinimas neapriboja žalą padariusio asmens (jo draudiko), manančio, kad išmokėta išmoka viršija nukentėjusio asmens patirtos žalos dydį, teisės visomis leistinomis priemonėmis įrodinėti, jog jis žalos nepadarė ar jos padarė mažiau, nei išmokėjo socialinio draudimo įstaiga (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-01-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius v. UABDK „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-130/2014; 2014-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius v. UADB „ERGO Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-93/2014; kt.). Tokiu atveju, atsižvelgęs į byloje esančių įrodymų visetą, žalą įvertina ir jos dydį nustato ginčą nagrinėjantis teismas (CPK 185 str. 1 d.).

39Apeliantas UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ nepateikė įrodymų, kurie sudarytų pagrindą teigti, kad nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31 VSDFV Šiaulių sk. G. K. išmokėta 2932,23 Eur netekto darbingumo pensija viršija jos dėl sveikatos sužalojimo negautas pajamas, kurias ji būtų galėjusi gauti užsiimdama veikla, duodančia pajamų. Remdamasi tuo, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą atsakovo argumentą, kad teismai, priteisdami iš jo ieškovo naudai G. K. išmokėtą netekto darbingumo pensiją, apskaičiuotą pagal specialią teisės aktuose nustatytą tvarką, netinkamai aiškino ir taikė CK 6.290, 6.113 straipsnių nuostatas.

40Dėl procesinių palūkanų

41Atmestinas apelianto UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ argumentas dėl procesinių 6 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo. Ieškovo reikalavimas yra kildinamas iš Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio, pagal kurį atgręžtinis draudiko reikalavimas atsakingam už žalą asmeniui yra regresas. Regresinė prievolė yra nauja prievolė, kuri atsiranda asmeniui įvykdžius prievolę už atsakingą už žalą asmenį, t.y. šiuo atveju apeliantas UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ tampa ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ skolininku. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš apelianto 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

42Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė byloje kilusiam ginčui spręsti aktualias materialiosios teisės normas, nukrypo nuo formuojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, todėl, atsižvelgiant į apeliacinių skundų argumentus, yra teisinis pagrindas pakeisti skundžiamą sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 3 p.), priteisiant iš atsakovo UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ 2932,23 Eur žalos atlyginimą.

43Dėl bylinėjimosi išlaidų

44Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį patenkinus visiškai, bylinėjimosi išlaidos ieškovui, trečiajam asmeniui G. K. ir valstybei priteistinos iš atsakovo UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ nurodė, kad pirmosios instancijos teisme jis patyrė šias bylinėjimosi išlaidas ir pateikė jas patvirtinančius įrodymus: 88 Eur žyminį mokestį. Prašomos priteisti išlaidos yra pagrįstos, todėl ieškovui priteistina 88 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Ieškovas taip pat prašė priteisti 44 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (žyminį mokestį už apeliacinį skundą) (CPK 93 str. 1 d., 98 str.). Nurodytos išlaidos yra pagrįstos, todėl šis prašymas tenkintinas.

45Taip pat perskirstytina valstybei priteistina išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu 13,76 Eur suma (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.). Ieškinį patenkinus, ši suma priteistina iš atsakovo UAB „Kuršėnų autobusų parkas“. Atsakovui UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ 2015-10-09 nutartimi 44 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas buvo atidėtas iki skundo išnagrinėjimo apeliacine tvarka, todėl atsakovo UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ apeliacinį skundą atmetus, iš apelianto UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ priteisinas 44 Eur žyminis mokestis valstybei.

46Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu teismas,

Nutarė

47Pakeisti iš dalies Šiaulių apylinkės teismo 2015-09-08 sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

48„Ieškinį tenkinti.

49Priteisti iš atsakovo UAB „Kuršėnų autobusų parkas“, į. k. 175700829, ieškovui AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, 2932,23 Eur (du tūkstančius devynis šimtus trisdešimt du eurus 23 ct) žalos atlyginimą, 6 % dydžio metines palūkanas už priteistą 2932,23 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-05-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 88 Eur (aštuoniasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

50Priteisti iš atsakovo UAB „Kuršėnų autobusų parkas“, į. k. 175700829, trečiajam asmeniui, G. K., a. k. ( - ) 50 Eur (penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

51Priteisti iš atsakovo UAB „Kuršėnų autobusų parkas“, į. k. 175700829, valstybei 13,76 Eur (trylika eurų 76 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.“

52Priteisti iš atsakovo UAB „Kuršėnų autobusų parkas“, į. k. 175700829, valstybei 44 Eur (keturiasdešimt keturi eurai) žyminio mokesčio (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. LT247300010112394300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660).

53Priteisti iš atsakovo UAB „Kuršėnų autobusų parkas“, į. k. 175700829, ieškovui AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, 44 Eur (keturiasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo AB... 3. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 4.
  1. Ginčo esmė
...
5. Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ ieškiniu kreipėsi į teismą,... 6. Atsakovas UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ su ieškiniu nesutiko, prašė... 7. Trečiasis asmuo VSDFV Šiaulių sk. su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti.... 8. Trečiasis asmuo G. K. su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti, priteisti jai... 9. Tretieji asmenys Šiaulių rajono savivaldybės administracija ir R. Z. Ž.... 10. II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė... 11. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2015-09-08 sprendimu ieškinį... 12. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos esmė... 13. Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ apeliaciniu skundu su pirmosios... 14. Atsakovas UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ apeliaciniu skundu prašo... 15. Atsiliepime į atsakovo UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ apeliacinį... 16. Atsiliepime į ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą... 17. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 18. Ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinis skundas tenkintinas, atsakovo... 19. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio... 20. Dėl ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinio skundo.... 21. Dėl CK 6.282 straipsnio 3 dalies taikymo.... 22. Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ apeliaciniu skundu kelia žalos... 23. CK 6.282 straipsnio 3 dalimi teismui suteikiama teisė, atsižvelgiant į... 24. Byloje nustatyta, kad atsakovas UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ yra... 25. Dėl atsakovo UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ apeliacinio skundo... 26. Dėl nukentėjusiosios patirtos žalos, jai mokamos valstybinės socialinio... 27. Atsakovas UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ apeliacinį skundą... 28. Vadovaujantis CK 6.290 straipsnio 1 dalimi, socialinio draudimo išmokos,... 29. Konstitucinis Teismas 2012-04-18 nutarime konstatavo, kad CK 6.290 straipsnio 1... 30. VSDPĮ 4 straipsnio 1 dalyje nuo 2005-07-01 nustatytos šios valstybinio... 31. Asmens sveikatos būklės pablogėjimą ir jo nulemtą darbingumo sumažėjimą... 32. Netekto darbingumo pensija G. K. paskirta nustačius visas jos skyrimo sąlygas... 33. VSDPĮ, skirtingai negu kai kuriuose kitas socialinio draudimo rūšis... 34. VSDPĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, kuriems šio įstatymo... 35. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad G. K. nuo 2010-01-05 nustatytas darbingumo... 36. Kasacinio teismo konstatuota, kad kai dėl trečiojo asmens kaltės sužalotas... 37. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl eismo įvykio metu patirto sveikatos... 38. Spręsdamas ginčus, kuriuose draudimo išmokas išmokėjusios socialinio... 39. Apeliantas UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ nepateikė įrodymų, kurie... 40. Dėl procesinių palūkanų... 41. Atmestinas apelianto UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ argumentas dėl... 42. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 43. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 44. Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ prašė priteisti bylinėjimosi... 45. Taip pat perskirstytina valstybei priteistina išlaidų, susijusių su... 46. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 47. Pakeisti iš dalies Šiaulių apylinkės teismo 2015-09-08 sprendimą ir jo... 48. „Ieškinį tenkinti.... 49. Priteisti iš atsakovo UAB „Kuršėnų autobusų parkas“, į. k. 175700829,... 50. Priteisti iš atsakovo UAB „Kuršėnų autobusų parkas“, į. k. 175700829,... 51. Priteisti iš atsakovo UAB „Kuršėnų autobusų parkas“, į. k. 175700829,... 52. Priteisti iš atsakovo UAB „Kuršėnų autobusų parkas“, į. k. 175700829,... 53. Priteisti iš atsakovo UAB „Kuršėnų autobusų parkas“, į. k. 175700829,...