Byla 2-1372-464/2015
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti civilinėje byloje Nr. 2-4772-640/2015 pagal ieškovų V. B. ir A. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atsakovo atstovams Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Vilniaus apygardos teismui ir šio teismo teisėjams dėl žalos atlyginimo.

2Teisėja

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovai V. B. ir A. B., veikiantis savo ir ieškovo V. B. vardu, 2014-07-23 pareiškė ieškinį (b. l. 1-2) atsakovams Lietuvos Respublikai, jos atstovams Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Vilniaus apygardos teismui ir šio teismo teisėjams dėl žalos, padarytos nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-3718-560/2013, atlyginimo.

5Vilniaus apygardos teismas 2014-07-31 nutartimi (b. l. 5) ieškinį atsisakė priimti kaip paduotą neįgalioto vesti bylą asmens (CPK 137 str. 2 d. 8 p.).

6Lietuvos apeliacinis teismas 2015-04-30 nutartimi (b. l. 42-44) panaikino Vilniaus apygardos teismo 2014-07-31 nutartį ir perdavė ieškovų A. B., V. B. ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2015-05-12 nutartimi (b. l. 47-49) nustatė ieškovams A. B. ir V. B. terminą iki 2015-05-26 pašalinti ieškinio trūkumus.

9Padaręs išvadą, kad ieškinys neatitinka CPK 111, 114, 135 straipsniuose procesiniams dokumentams nustatytų reikalavimų, pirmosios instancijos teismas įvardijo tokius ieškinio trūkumus: pirma, bylose dėl žalos, padarytos neteisėtais teisėjų ar teismo veiksmais, atlyginimo atsakovu gali būti tik valstybė; antra, ieškovai nesuformulavo faktinio ieškinio pagrindo, apsiribojęs tik apibendrintais teiginiais apie aplinkybes, kuriomis jie siekia prisiteisti žalos atlyginimą iš valstybės, nenurodė priežastinio ryšio; trečia, ieškovų reikalavimas dėl fakto pripažinimo iš esmės turi būti realizuojamas įgyvendinant ieškovų teisę į apeliaciją ar kasaciją konkrečiose civilinėse bylose; ketvirta, pateikti ieškinio priedai – dokumentų kopijos, neatitinka CPK 114 straipsnio reikalavimų; penkta, ieškinyje vartojami teiginiai „pseudoteisėjas“, kriminalinė institucija“ turi būti pašalinti iš procesinių dokumentų; šešta, ieškovas A. B., siekdamas atstovauti savo tėvą – ieškovą V. B., nepateikė įrodymų, kad turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą (CPK 56 str.).

10III. Atskirojo skundo argumentai

11Ieškovas A. B. atskirajame skunde (b. l. 59) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015-05-12 nutartį ir perduoti klausimą kitos apygardos teismui nagrinėti iš esmės. Nurodo tokius skundo argumentus:

  1. Teismas pažeidė CPK 21 straipsnį, 329 straipsnio 2 dalies 1 punktą, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau tekste – ir Konvencija) 6 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau tekste – ir Konstitucijos) 109, 117 straipsnius, dėl ko yra absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai. Niekas negali būti teisėju savo paties byloje, nes bus pažeistas bendras objektyvaus ir nešališko bylos nagrinėjimo principas. Toks precedentas nustatytas Kauno apygardos teismo 2012-06-16 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2KT-83-658/2012, Lietuvos apeliacinio teismo 2015-04-03 nutartimi 2KT-42-943/2015. Kai civilinę bylą nagrinėja kiti to paties teismo teisėjai, prieš kuriuos pateiktas ieškinys dėl žalos atlyginimo, tai vertinamas teisėjų veiksmų teisėtumas.
  2. Ieškovams tyčia trukdoma įrodyti jiems padarytą žalą, bylos nagrinėjimas, nustatant ieškovams terminą pašalinti ieškinio trūkumus, tyčia yra vilkinamas.
  3. Teismas pažeidė CPK 115 straipsnio nuostatas. Klaidingas teismo pavadinimo nurodymas ar nenurodymas ir kiti netikslumai nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, tai nesudaro pagrindo taikyti CPK 115 straipsnio 2 dalį. Ieškinio pagrindas ir dalykas suformuluotas aiškiai ir suprantamai, o ieškinio priėmimo stadijoje negalima reikalauti pagrįsti materialiojo reikalavimo. Teismas nepagrįstai atsisakė išreikalauti civilines bylas, kadangi būtent bylų eiga, o ne atskiri ir dokumentai patvirtina ieškinio reikalavimus. Reikalavimas pateikti ieškinio priedus (CPK 114 str.) yra pernelyg formalus ir nesudaro pagrindi nepradėti civilinės bylos.

12IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Atskirasis skundas atmestinas.

14Dėl absoliutaus nutarties negaliojimo

15Skundžiamos teismo nutarties teisėtumą apeliantas kvestionuoja CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu – byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo. Atskirajame skunde nurodoma, kad teisėja, priėmusi skundžiamą nutartį, buvo šališka. Šis teiginys grindžiamas tuo, jog byloje atsakovais yra įvardinti ir Vilniaus apygardos teismo teisėjai, o to paties apygardos teismo teisėjas bylos nagrinėti negali.

16Viena tinkamo proceso garantijų, įtvirtinta Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, CPK 21 straipsnyje, yra užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65-66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 str.). Asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, jog egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, kad byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą egzistuojant. Konstitucinis Teismas 2001-02-12 nutarime konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Vadinasi, turi būti šalinamos prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo.

17Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto skundo argumentus, susijusius su teisėjos šališkumu, neturi pagrindo daryti išvados, kad teisėja, sprendusi apelianto ieškinio priimtinumo klausimą, buvo suinteresuota bylos baigtimi ar egzistuotų kitos aplinkybės, leidžiančios abejoti teismo nešališkumu. Aplinkybė, jog teismas nustatė terminą ieškinio trūkumų pašalinimui, savaime neįrodo teismo šališkumo ar bylos nagrinėjimo vilkinimo, kadangi pirmosios instancijos teismas turi diskrecijos teisę spręsti dėl ieškinio priėmimo. Todėl trūkumų šalinimo institutu taikymas negali būti laikomas šališkumą patvirtinančia aplinkybe. Vien apelianto nesutikimas su teismo procesiniais sprendimais nesudaro pagrindo abejoti teismo nešališkumu, spręsti apie teismo tendencingumą ar išankstinį nusistatymą.

18Atskirojo skundo argumentai, jog to paties teismo teisėjas bylos nagrinėti negali, kadangi šioje byloje atsakovais yra įvardijami Vilniaus apygardos teismo teisėjai, taip pat laikytini nepagrįstais. Kaip matyti šioje byloje nėra keliamas klausimas dėl šią bylą nagrinėjusios teisėjos neteisėtų veiksmų. Pats apeliantas nenurodo jokių aplinkybių bei nepateikia įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad Vilniaus apygardos teismo teisėja, priėmusi atskiruoju skundu apskųstą nutartį, turėjo asmeninį suinteresuotumą bylos baigtimi, t. y. buvo šališka subjektyviuoju aspektu. Be to, apeliantui iš jo paties inicijuotų bylų buvo / yra žinoma teisminė praktika, kad tokios kategorijos bylose atsakovais yra ne konkretus teismas ar teisėjai, o valstybė, tuo tarpu sprendžiant byloje teisėjo (ne)šališkumo klausimą vertintina tai, ar yra / gali būti pagrindas manyti, kad tas teisėjas suinteresuotas bylos baigtimi (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-08-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-796/2012).

19Apeliantas teigia ir tai, kad negalima nukrypti nuo precedento suformuotos taikymo praktikos, Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi 2015-04-03 nutartimi 2KT-42-943/2015. Tačiau apelianto nurodomos bylos ir šios bylos aplinkybės yra skirtingos. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007-10-24 nutarime yra nurodęs, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.

20Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apelianto argumentai dėl proceso teisės normų pažeidimų, kurie sudaro teismo sprendimo absoliutų negaliojimo pagrindą, įtvirtintą CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte, yra nepagrįsti.

21Dėl ieškinio trūkumų

22Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Kiekviename ieškinyje ieškovas privalo nurodyti ieškinio sumą (jei reiškiamas turtinis reikalavimas), įvardyti reikalavimą (ieškinio dalykas), nurodyti konkrečias aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas (ieškinio faktinis pagrindas), nurodyti ir pateikti įrodymus, patvirtinančius išdėstytas aplinkybes, taip pat nurodyti nuomonę dėl sprendimo už akių, taikos sutarties sudarymo ir bylos vedimo per advokatą (CPK 135 str. 1 d.). Pagal CPK 135 straipsnio 2 dalį prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir įrodymai, kuriais grindžiami reikalavimai. Jeigu ieškovas negali pateikti konkrečių įrodymų, turi būti nurodytos priežastys, kodėl negalima pateikti šių įrodymų, bei pateiktas prašymas dėl įrodymų išreikalavimo. Kartu su ieškiniu pateikiami rašytiniai įrodymai ar kiti dokumentai turi atitikti įstatymų nustatytus formos reikalavimus (CPK 114 str.).

23Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad bylose dėl žalos, padarytos neteisėtais teisėjų ar teismo veiksmais, atlyginimo atsakovu gali būti tik valstybė. Būtina pažymėti, kad apeliantui jau ne kartą kituose jo inicijuojamuose procesuose buvo išaiškinta, jog CK 6.272 straipsnio nuostatomis grindžiame ieškinyje atsakovu byloje gali būti tik valstybė, bet ne konkretūs teisėjai ar teismai, todėl teismas, gavęs ieškinį dėl žalos iš valstybės atlyginimo CK 6.272 straipsnyje numatytu pagrindu, turi imtis procesinių veiksmų užtikrinti, kad imunitetą nuo civilinės atsakomybės turintys teisėjai ar teismai, kurie šiuo atveju negali būti atsakovais, procese neužimtų atsakovų procesinės padėties (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-298/2014). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, pagrįstai nurodė ieškovams patikslinti atsakovus, o apeliantas nepagrįstai tvirtina, kad ieškinys aptartoje dalyje neturi trūkumų.

24Nagrinėjamu atveju pareikštu ieškiniu ieškovai prašo jiems iš atsakovo Lietuvos Respublikos priteisti jų patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo ir tokią aplinkybę, kad ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jų nurodomą patirtą turtinę žalą. Apelianto argumentai, kad pats teismas turėjo išsireikalauti tokius duomenis iš kitų bylų, iš esmės reiškiantys siekį perkelti ieškovams tenkančias įrodinėjimo pareigas bylą nagrinėjančiam teismui, aiškiai prieštarauja įstatyme įtvirtintam šalių rungimosi principui (CPK 12 str. , 178 str.). Be to, iš ieškinio turinio matyti, kad neatskleistas jo faktinis pagrindas, neaptartos konkrečios aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimai tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, neįvardijama, kokius konkrečiai turtinius nuostolius reikalaujama kompensuoti, kokie neteisėti veiksmai buvo atlikti bei koks priežastinis ryšys tarp šių veiksmų ir atsiradusių neigiamų padarinių. Tokie ieškinio faktinio pagrindo ir dalyko netikslumai yra akivaizdūs ieškinio turinio trūkumai, kurie turi būti pašalinti ieškinio priėmimo stadijoje, priešingu atveju Lietuvos Respublikai objektyviai užkertama galimybė gintis nuo jos atžvilgiu pareikštų reikalavimų. Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ieškovams terminą pateikti jų reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, patikslinti ieškinio faktinį pagrindą.

25Apeliacinės instancijos teismas neturi prielaidų nesutikti ir su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad vieno iš ieškovų pareikštų reikalavimų, t. y. reikalavimas pripažinti, kad buvo atlikti neteisėti veiksmai, negali būti reikalavimu atskiroje byloje. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą išskirta, jog materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-19 nutartis, priimtą civilinėje Nr. 3K-3-241/2013).

26Pasisakant dėl apskųstos teismo nutarties dalies, dalies, kuria pirmosios instancijos teismas, įpareigojo pašalinti iš procesinių dokumentų įžeidžiančias atsakovų ir kitų subjektų atžvilgiu vartojamus epitetus „kriminalinė institucija“, „pseudoteisėjas“ ir pan., pažymėtina, kad jie, skirtingai nei teigia apeliantas, nėra formalūs. Pagal aktualią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką analogiškose bylose, ieškiniai, kuriuose sąmoningai siekiama piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, rodyti nepagarbą teismui ir proceso dalyviams, kuriuose pasirinktu atsakovų įvardijimu aiškiai iškreipiami oficialūs valstybės bei jos institucijų pavadinimai, vertintini kaip sąmoningas veiksmas, kuriuo siekiama šiuos subjektus pažeminti, todėl tokius ieškinius gali būti atsisakoma priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-03-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-287-157/2015; 2015-05-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-741-178/2015; 2015-07-16 nutartys civilinėse bylose Nr. 2-1040-464/2015 ir Nr. 2-1090-464/2015; 2015-08-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1101-407/2015; 2015-09-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1192-407/2015; 2015-08-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1191-186/2015; 2015-09-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1228-464/2015).

27Kiti ieškinio trūkumai, susiję su teismui teikiamų procesinių dokumentų priedų formos neatitikimu (CPK 114 str.) bei dokumentų, pagrindžiančių ieškovo V. B. atstovavimo pagal pavedimą faktą pateikimu, kurie taip pat turi atitikti CPK 114 straipsnio reikalavimus (CPK 56 str. 1 d. 4 p.), taip pat teismo buvo pagrįstai pripažinti kaip taisytini. Pastarasis trūkumas gali būti ištaisomas ir pateikiant teismui ieškinį, pasirašytą paties ieškovo V. B. (CPK 111 str. 2 d. 7 p.).

28Dėl išvardintų aplinkybių, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas terminą ieškinio trūkumams pašalinti būtų iš esmės netinkamai taikęs ieškinio priėmimą reglamentuojančias proceso teisės normas, susiformuoti. Dėl to apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o ieškovams, siekiant užtikrinti proceso koncentraciją, nustatomas naujas terminas ieškinio trūkumams pašalinti (115 str. 2 d.).

29Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

30Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

31Nustatyti ieškovams A. B. ir V. B. terminą iki 2015 m. spalio 20 d. (įskaitytinai) ieškinio trūkumams, nurodytiems Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutartyje, pašalinti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia... 2. Teisėja... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovai V. B. ir A. B., veikiantis savo ir ieškovo V. B. vardu, 2014-07-23... 5. Vilniaus apygardos teismas 2014-07-31 nutartimi (b. l. 5) ieškinį atsisakė... 6. Lietuvos apeliacinis teismas 2015-04-30 nutartimi (b. l. 42-44) panaikino... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2015-05-12 nutartimi (b. l. 47-49) nustatė... 9. Padaręs išvadą, kad ieškinys neatitinka CPK 111, 114, 135 straipsniuose... 10. III. Atskirojo skundo argumentai... 11. Ieškovas A. B. atskirajame skunde (b. l. 59) prašo panaikinti Vilniaus... 12. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 13. Atskirasis skundas atmestinas.... 14. Dėl absoliutaus nutarties negaliojimo ... 15. Skundžiamos teismo nutarties teisėtumą apeliantas kvestionuoja CPK 329... 16. Viena tinkamo proceso garantijų, įtvirtinta Konstitucijos 31 straipsnio 2... 17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto skundo argumentus,... 18. Atskirojo skundo argumentai, jog to paties teismo teisėjas bylos nagrinėti... 19. Apeliantas teigia ir tai, kad negalima nukrypti nuo precedento suformuotos... 20. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas... 21. Dėl ieškinio trūkumų... 22. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri yra... 23. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad bylose dėl žalos,... 24. Nagrinėjamu atveju pareikštu ieškiniu ieškovai prašo jiems iš atsakovo... 25. Apeliacinės instancijos teismas neturi prielaidų nesutikti ir su pirmosios... 26. Pasisakant dėl apskųstos teismo nutarties dalies, dalies, kuria pirmosios... 27. Kiti ieškinio trūkumai, susiję su teismui teikiamų procesinių dokumentų... 28. Dėl išvardintų aplinkybių, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo... 29. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 30. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutartį palikti nepakeistą.... 31. Nustatyti ieškovams A. B. ir V. B. terminą iki 2015 m. spalio 20 d....