Byla 2-1451-302/2015
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 11 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. 2-5051-560/2015 atsisakyta priimti ieškovų V. B. ir A. B. ieškinį, bei

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 11 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. 2-5051-560/2015 atsisakyta priimti ieškovų V. B. ir A. B. ieškinį, bei

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovai V. B. ir A. B. pateikė teismui ieškinį dėl žalos atlyginimo. Atsakovais nurodė ir materialinius reikalavimus kėlė kriminalinei Lietuvai, kriminalinės Lietuvos teisingumo ministerijai ir kriminalinių institucijų Lietuvos apeliacinio teismo ir Vilniaus apygardos teismo konkretiems pseudoteisėjams.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 11 d. nutartimi atsisakė priimti V. B. ir A. B. ieškinį.

6Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad reikalavimai reiškiami ir atsakovais nurodomi neegzistuojantys atsakovai, sprendė, jog ieškovai realiai nesiekia ginti savo galimai pažeistas teises, todėl jų ieškinį atsisakytina priimti (CPK 137 str. 2 d. 1 p.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-03-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-287-157/2015).

7III. Atskirojo skundo argumentai

8A. B atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo (atskirajame skunde vadinama kriminaline institucija) 2015 m. birželio 11 d. nutartį panaikinti CPK 326 straipsnio pagrindu ir perduoti klausimą nagrinėti iš naujo kitam pirmosios instancijos teismui. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

91. Nutartis naikintina dėl absoliučių jos negaliojimo pagrindų. Pirma, nutartyje nėra motyvų, kodėl ieškinys nenagrinėtinas teisme, kodėl neva neegzistuojančių institucijų praktika yra svarbesnė už Lietuvos Respublikos Konstitucijos 6, 45, 115, 137 straipsnius. Antra, kai ieškinys nenagrinėtinas teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.), teismas turi nurodyti į kurią instituciją kreiptis. Trečia, skundžiamoje nutartyje nėra nurodyta visa vadovaujantis CPK 191 straipsniu nurodytina informacija (ginčo dalykas, dalyvaujantys procese subjektai).

102. Vilniaus apygardos teisme (atskirajame skunde jis vadinamas kriminaline institucija) sistemingai piktnaudžiaujama teisės normomis, rodoma nepagarba įstatymams ir proceso dalyviams, įtakojama civilinių ir baudžiamųjų bylų eiga.

113. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinys paduotas neegzistuojantiems atsakovams, todėl nenagrinėtinas ir grąžintinas, prieštarauja CPK 115 straipsnio 4 daliai, 291 straipsnio 1 dalies 5 punktui. Neteisingas teismo pavadinimo nurodymas ar kiti neesminiai procesiniai netikslumai nėra kliūtis priimti ieškinį (CPK 115 str. 4 d.). Teismų praktika negali paneigti CPK 115 straipsnio 4 dalies.

124. Skundžiama nutartis pažeidžia CPK 21 straipsnį, 329 straipsnio 1 dalį, Konvencijos (turėta omenyje Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija) 6 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnį ir ja nukrypstama nuo privalomo precedento civiliniame procese, kad niekas negali būti teisėju savo paties byloje. Vilniaus apygardos teismo teisėjas negalėjo nagrinėti ieškinio, pareikšto kitiems to paties teismo teisėjams, priėmimo klausimo, tačiau sąmoningai tą darė.

13IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Atskirasis skundas netenkintinas

15Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 str. 1 d. 1 p.) apelianto ieškinį, kuriame atsakovas (Lietuvos Respublika) ir jį atstovaujantys subjektai (Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Lietuvos apeliacinis ir Vilniaus apygardos teismai bei jų konkretūs teisėjai) nepagarbiai ir įžeidžiančiai vadinami „kriminalinėmis“ institucijomis, „pseudoteisėjais“, Teisingumo ministerijos pavadinimas rašomas kabutėse. Tokia nepriimtina apelianto, turinčio didžiulę bylinėjimosi patirtį, neprocesinė retorika jau ne kartą yra pripažinta procesiškai nepriimtinu A. B. elgesiu, piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, o ne realiu siekiu ginti savo pažeistas teises. Apeliantui jau ne kartą buvo išaiškinta, kad bylose dėl žalos, padarytos neteisėtais teismo ar teisėjo veiksmais, atlyginimo atsakovu gali būti tik valstybė, bet ne teisėjai (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2014-05-22 nutartis civilinėj byloje Nr. 2-929/2014), kad nepriimtini, įžeidžiantys atsakovams taikomi epitetai „kriminalinė“ institucija, „pseudo“ teisėjai reiškia piktnaudžiavimą, procesiškai nepagarbų ir nepriimtiną apelianto elgesį, sudarantį pagrindą išvadai, kad A. B. piktnaudžiauja procesine teise į teisminę gynybą ir realiai nesiekia ginti savo teises (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-07-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040-464/2015).

16Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą buvo pažymėta, kad Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai – būtent tokiai, kuri būtų grindžiama su Konstitucijoje įtvirtintais teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principais (bei kitais konstituciniais principais) neatskiriamai susijusia ir iš jų kylančia maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-03-28 nutarimas byloje Nr. 33/03, 2007-10-24 nutarimas byloje Nr. 26/07, 2007-07-05 nutarimas).

17Tam, jog būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, nebūtina, kad visiškai sutaptų gretinamų bylų faktinių aplinkybių visuma, o pakanka, kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų būtent tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi, t. y. kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų (tik) tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė. Tuo tarpu tapatumo arba esminio panašumo reikalavimai netaikytini toms teisiškai nereikšmingoms bylos aplinkybėms, kurios neturėjo teisinės reikšmės ir (arba) įtakos formuluojant atitinkamą teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-162/2009).

18Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar neegzistuojančių atsakovų nurodymas ieškinyje (Lietuvos Respublikos valstybės, jos Teisingumo ministerijos ir teismų vadinimas kriminaliniais tą nurodant pavadinime, o teismų konkrečių teisėjų vadinimas pseudoteisėjais) yra pagrindas išvadai, jog ieškinys yra pareikštas neegzistuojantiems atsakovams, todėl nepriimtinas kaip nenagrinėtinas teisme (CPK 137 str. 1 d. 2 p.). Lygiai toks pats klausimas ir analogiški apelianto argumentai dėl CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 p., 3 dalies, 115 straipsnio 4 dalies, 291 straipsnio, 21 straipsnio, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau taip pat vadinama – Konvencija) 6 straipsnio, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio galimo pažeidimo, dėl galimybės teisėjui spręsti ieškinio kitam to paties teismo teisėjui priėmimo klausimą (principo, kad niekas negali būti teisėjas savo paties byloje galimo pažeidimo) jau buvo išnagrinėti Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1040-464/2015, todėl sutampant esminėms ginčo aplinkybėms, nėra pagrindo nukrypti nuo jau suformuotos Lietuvos apeliacinio teismo praktikos, kad apeliantas A. B., sąmoningai vartodamas procesiškai nekorektiškus ir Lietuvos Respublikos valstybę bei jos institucijas įžeidžiančius bei tikrųjų neatitinkančius pavadinimus, sąmoningai piktnaudžiauja procesine teise kreiptis į teismą. Tokioje situacijoje yra pagrindas pripažinti, kad ieškinys, kaip pareikštas neegzistuojantiems atsakovams, nepriimtinas, kaip nenagrinėtinas teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).

19Konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir / ar bet kokia forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto paminėto konstitucinio teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra nurodęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009). Taikomi apribojimai suderinami su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi, jeigu atitinka teisėtą tikslą ir egzistuoja pagrįstas proporcingas ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009; 2009-02-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009).

20Teise kreiptis į teismą, kaip ir visomis kitomis teisėmis, suinteresuotas asmuo turi naudotis sąžiningai ir ja nepiktnaudžiauti (CPK 95 str.). Kiekvienu atveju teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą, įgyvendindamas proceso tikslus ir principus, kontroliuoti šalių naudojimąsi procesinėmis teisėmis, šalinti bet kokius procesinio įstatymo nesilaikymo atvejus, o tuo atveju, jei asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti (CK 1.137 str. 3 d.). Nustačius, kad ieškovas teisę į teisminę gynybą naudoja ne pagal įstatyme nustatytą paskirtį, nėra pagrindo konstatuoti ir CPK 137 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos procesinės teisės normos pažeidimo, pasireiškusio nenurodymu į kokią instituciją kreiptis, jeigu ieškinys nenagrinėtinas teisme ar CPK 291 straipsnio pažeidimo, pasireiškusio skundžiamos nutarties neišsamumu (CPK 291 str.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1468-943/2015).

21Pažymėtina, kad A. B. turi ypač solidžią bylinėjimosi patirtį (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis A. B. yra inicijavęs daugiau kaip 400 bylų), todėl jam, turinčiam ne tik solidžią bylinėjimosi patirtį, bet ir teisininko išsilavinimą, neabejotinai yra žinomi tiek įstatymų reikalavimai, tiek jų įgyvendinimo tvarka. Nepaisant to teismai jau ne kartą, įvertinę A. B. procesinį elgesį, kai vartojama neprocesinė retorika ir įžeidimai, yra pripažinę A. B. piktnaudžiavus procesu (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-02- 19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-219-516/2015; 2015-07-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-938-117/2015, 2015-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1468-943/2015, 2015-09-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1309-464/2015).

22Dar iki skundžiamos nutarties priėmimo A. B. jau buvo išaiškinta, kad situacija, kai procesiniuose dokumentuose atsakovais nurodomi subjektai su epitetais „kriminalinė“ (pavyzdžiui, „Kriminalinė Lietuva“) negali būti vertinami kaip viso labo rašymo apsirikimas ar procesiškai neesminis, formalus netikslumas, nesudarantis pagrindo nepriimti ieškinio (CPK 115 str. 4 d.). A. B. tokiu būdu sąmoningai, tikslingai ir aiškiai iškreipia oficialius valstybės bei jos institucijų pavadinimus, sąmoningai siekia šiuos subjektus pažeminti, pateikiant dėl jų subjektyvų apelianto vertinimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-219-516/2015, Lietuvos apeliacinio teismo 2015-10-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1372-464/2015).

23Aplinkybė, kad apeliantas reiškia ieškinį Vilniaus apygardos teismo teisėjams, o ieškinio priėmimo klausimą sprendžia kitas Vilniaus apygardos teismo teisėjas, taip pat savaime nesudaro pagrindo abejoti ieškinio priėmimo klausimą sprendusio teisėjo nešališkumu. Apeliantui iš jo paties inicijuotų bylų yra žinoma teisminė praktika, kad tokios kategorijos bylose atsakovas yra ne konkretus teismas ar teisėjas, o valstybė, tuo tarpu sprendžiant byloje teisėjo (ne)šališkumo klausimą vertintina tai, ar yra/gali būti pagrindas manyti, kad tas teisėjas suinteresuotas bylos baigtimi (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-09-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-796/2012, 2015-10-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1372-464/2015, 2015-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1468-943/2015).

24Nurodytos teismų praktikos pagrindu pripažintina, kad skundžiama nutartis, kuria dėl piktnaudžiavimo procesu netinkamai nurodant atsakovus atsisakyta priimti V. B. ir A. B. ieškinį, yra teisėta, pagrįsta ir atitinka suformuotą gausią bei nuoseklią Lietuvos apeliacinio teismo praktika savo esme analogiškose ir paties apelianto A. B. inicijuotose civilinėse bylose (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-03-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-287-157/2015; 2015-05-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-741-178/2015; 2015-07-16 nutartys civilinėse bylose Nr. 2-1040-464/2015 ir Nr. 2-1090-464/2015; 2015-08-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1101-407/2015; 2015-09-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1192-407/2015; 2015-08-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1191-186/2015; 2015-09-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1228-464/2015, 2015-09-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1309-464/2015; 2015-10-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1372-464/2015, 2015-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1468-943/2015).

25Teisėja, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

26Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovai V. B. ir A. B. pateikė teismui ieškinį dėl žalos atlyginimo.... 4. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 5. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 11 d. nutartimi atsisakė priimti... 6. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad reikalavimai reiškiami ir... 7. III. Atskirojo skundo argumentai... 8. A. B atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo (atskirajame skunde... 9. 1. Nutartis naikintina dėl absoliučių jos negaliojimo pagrindų. Pirma,... 10. 2. Vilniaus apygardos teisme (atskirajame skunde jis vadinamas kriminaline... 11. 3. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinys paduotas... 12. 4. Skundžiama nutartis pažeidžia CPK 21 straipsnį, 329 straipsnio 1 dalį,... 13. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 14. Atskirasis skundas netenkintinas... 15. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 16. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą buvo... 17. Tam, jog būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose... 18. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar neegzistuojančių atsakovų... 19. Konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta... 20. Teise kreiptis į teismą, kaip ir visomis kitomis teisėmis, suinteresuotas... 21. Pažymėtina, kad A. B. turi ypač solidžią bylinėjimosi patirtį (Lietuvos... 22. Dar iki skundžiamos nutarties priėmimo A. B. jau buvo išaiškinta, kad... 23. Aplinkybė, kad apeliantas reiškia ieškinį Vilniaus apygardos teismo... 24. Nurodytos teismų praktikos pagrindu pripažintina, kad skundžiama nutartis,... 25. Teisėja, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos CPK 337... 26. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartį palikti nepakeistą....