Byla 2-1764/2013
Dėl skolos ir netesybų priteisimo, tretieji asmenys žemės ūkio kooperatyvas „Virdis group“ ir M. S

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų A. P. bei J. V. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutarties, kuria patenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-4152-798/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Litagros prekyba“ ieškinį atsakovams D. Š., A. P. ir J. V. dėl skolos ir netesybų priteisimo, tretieji asmenys žemės ūkio kooperatyvas „Virdis group“ ir M. S.,

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Isškovas UAB „Litagros prekyba“ 2013-04-17 kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, prašydamas solidariai iš atsakovų D. Š., A. P. ir J. V. priteisti 137 566,36 Lt skolos ir 25 174,64 Lt netesybų, iš viso – 162 741 Lt, 5 proc. metinių procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio sumai areštuoti atsakovų kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą ar pinigines lėšas, priklausančias atsakovams ir/ar esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 24 d. nutartimi ieškovo UAB „Litagros prekyba“ prašymą patenkino ir areštavo atsakovams D. Š., A. P. ir J. V. priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, iš esmės neviršijant bendros 162 741 Lt sumos, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę. Iš areštuotų lėšų atsakovams pagal pareikštą reikalavimą leido atsiskaityti su ieškovu.

7Teismas, remdamasis bylos medžiaga ir vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, sprendė, kad ieškovo ieškinys pagrįstas rašytiniais įrodymais, ieškinio suma yra didelė, duomenų apie atsakovų turtinę padėtį nėra (CPK 145 str. 1 d. 1, 3 p., 2 d.).

8III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

9Atsakovai A. P. bei J. V. atskiraisiais skundais prašo teismo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutartį ir atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o jas palikus galioti, įpareigoti UAB „Litagros prekyba“ pateikti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, bei priteisti atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Skunde pateikiami tokie argumentai:

  1. Teismas neatliko formalaus bylos aplinkybių ir pateiktų įrodymų vertinimo, todėl negalėjo konstatuoti, kad ieškovas tikėtinai pagrindžia pareikštus reikalavimus. Ieškinyje nepateikta jokių įrodymų, jog atsakovai gali vengti ar neturėti lėšų įvykdyti būsimą teismo sprendimą arba sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
  2. Teismas, vertindamas ieškovo pareikštų reikalavimų pagrindą, nepakankamai įvertino ginčo aplinkybes, neatsižvelgė į tai, kad ieškovas savo ieškinį grindžia tarp šalių susiklosčiusiais teisiniais santykiais, tuo pačiu nepateikiant esminių situacijos aplinkybių ir įrodymų. Teismas neturėtų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, vien gavęs byloje dalyvaujančio asmens procesinį dokumentą, kuris atitinka jam nustatytus formalius reikalavimus.
  3. Teismas byloje neišsprendė tinkamos šalies klausimo, neįvertino faktinių ieškinyje pateiktų situacijos aplinkybių ir įrodymų. Todėl atsakovų turto areštas yra netinkamai taikytas ir nesuderinamas su civilinio proceso principais.
  4. Teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškovo pareikšto reikalavimo suma atsakovams yra didelė. Taip pat teismas neatsižvelgė, jog ieškovas nepateikė jokių duomenų apie atsakovų siekį slėpti ar sąmoningai mažinti savo mokumo galimybes, finansinės padėties pablogėjimą ateityje ar kitokių nesąžiningų veiksmų atlikimą.

10Ieškovas UAB „Litagros prekyba“ atsiliepime prašo atsakovų A. P. ir J. V. atskiruosius skundus atmesti. Teigia, jog:

  1. Teismas, prima facie įvertinęs ieškovo pateikto reikalavimo pagrįstumą ir pateiktus įrodymus, teisingai padarė išvadą, kad egzistuoja grėsmė jam palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
  2. Priešingai nei teigia atsakovai, kreditorius pagal CK 6.6 straipsnio 4 dalį turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, todėl turi teisę reikalauti, kad prievoles įvykdytų laiduotojai – atsakovai.
  3. Atsakovų prašymas taikyti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą nepagrįstas, nes atsakovai nepateikia jokių įrodymų, kad tokie nuostoliai gali atsirasti dėl nekilnojamo turto arešto.
  4. Priešingai nei nurodo atsakovai, laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos pagrįstai, nustačius grėsmę galimam ieškovui palankaus sprendimo vykdymui, todėl skundžiama teismo nutartis yra teisėta.

11IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Byloje spręstinas klausimas, ar teismo nutartis, kuria atsakovų A. P. ir J. V. turtui netaikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra pagrįsta ir teisėta.

13Kaip žinoma, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Šių priemonių taikymas grindžiamas dvejopo pobūdžio prielaidomis: pirma – ieškinį teismas patenkins ir, antra – nesiėmus jų, gali iškilti grėsmė įvykdyti ieškovui palankų teismo sprendimą. Nagrinėdamas prašymą taikyti tokias priemones, teismas ieškinio pagrįstumo klausimo nesprendžia, todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų, susijusių su faktinių aplinkybių vertinimu, ir tikrina, ar teismas padarė teisingą išvadą, jog prielaidos, suponuojančios grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, nagrinėjamu atveju neegzistuoja.

14Visų pirma, pažymėtina tai, kad teismų praktikoje yra nusistovėjusi nuostata, jog preliminarus (lot. prima facie) pareikštų reikalavimų ir pateiktų įrodymų įvertinimas reiškia, kad teismas iš ieškinio reikalavimo bei faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio sprendžia, ar jis nėra akivaizdžiai netenkintinas, tačiau teismas netiria ir nevertina šio procesinio dokumento faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2383/2011, 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2010/2011, etc.). Pirmosios instancijos teismas nenurodė, jog ieškinys tikėtinai pagrįstas, tačiau akivaizdu, jog vertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, nelaikė, jog palankaus ieškovui sprendimo tikimybė neegzistuoja. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, taip pat neturi pagrindo išvadai, jog UAB „Litagros prekyba“ ieškininis pareiškimas yra akivaizdžiai netenkintinas (CPK 185 str.).

15Antra, pagal teismų praktiką, didelė ieškinio suma preziumuoja būtinumą taikyti apsaugos priemones, nes tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-545/2008; 2008 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-906/2008; etc.). Tačiau, kaip teisingai nurodo apeliantai A. P. ir J. V., teismų praktikoje taip pat formuojama pozicija, jog vien tik reikalavimų mastas nesudaro pagrindo išvadai, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1148/2013, 2010 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1626/2010, 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1454/2010 ir kt.). Taigi kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovų finansines galimybes, t. y. ar jiems ieškinio suma yra didelė, palyginus ją su nuosavybės teise valdomo turto, turimų įsipareigojimų verte ir kt. Apeliantai skundą iš esmės grindžia tuo, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovai slėps, perleis turtą, pinigines lėšas tretiesiems asmenims, tokiu būdu apsunkindami sprendimo įvykdymą, tačiau kartu su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui, kuris, kaip žinia, yra fakto instancija, nepateikė jokių duomenų, apibūdinančių jų finansinę padėtį (CPK 314 str.). Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantai A. P. ir J. V. nepaneigė pirmosios instancijos nutartyje nurodytos išvados, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas (CPK 144 str.).

16Trečia, tuo atveju, jeigu atsakovų A. P. ir J. V. atskirieji skundai būtų atmesti, jie atskirajame skunde prašo pareikalauti ieškovo per nustatytą terminą pateikti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas prašymo užtikrinti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, apskritai nenagrinėjo, todėl teismas pažymi, kad prašymai dėl nuostolių, patirtinų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, kaip ir prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, gali būti paduodami apeliacinės instancijos teismui tik tuomet, kai jo žinioje yra byla dėl ginčo esmės (CPK 146 str., 147 str. 2 d.). Kadangi byla dėl ginčo esmės Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis yra nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, o šis teismas nesprendė klausimo dėl atsakovų nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl atskirųjų skundų argumentų šiuo klausimu.

17Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirųjų skundų motyvais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties, kartu išaiškindamas, jog ši nutartis neužkerta galimybės atsakovams esant įstatyme nustatytam pagrindui reikšti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, taip pat prašyti teismo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu iš esmės pasikeistų aplinkybės ir išnyktų šių priemonių taikymo pagrindas (CPK 146, 148, 149 str.).

18Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

19Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai