Byla 2-1148/2013
Dėl įpareigojimo sumokėti baudą bei kitų nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo – UAB „Putokšnis“, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės
1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gailiūnas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų A. S. ir UAB „3 RILL“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3192-345/2013 (arbitražinėje byloje Nr. 257) pagal ieškovės Komanditinės ūkinės bendrijos „Litcapital I“ pareiškimą atsakovams A. S. ir UAB „3 RILL“ dėl įpareigojimo sumokėti baudą bei kitų nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo – UAB „Putokšnis“, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, ir
Nustatė
2I. Ginčo esmė
3Ieškovė kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovų atžvilgiu CPK 147 straipsnio 1 dalies, Komercinio arbitražo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies ir 27 straipsnio 1 dalies bei Vilniaus komercinio arbitražo teismo reglamento 34 straipsnio 2 dalies pagrindu. Ieškovės teigimu, kadangi atsakovai pažeidė akcininkų sutartį, kurios 9.1 (a) punktas už atsakovų padarytus šios sutarties 4 straipsnio pažeidimus numato 1 000 000 Lt baudą ir tokia suma atsakovams yra didelė, todėl yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. atsakovams, UAB „3 RILL“ ir A. S., priklausančių UAB „Putokšlis“ paprastųjų vardinių akcijų areštą, o jų nepakankant ieškiniui (pranešimui apie arbitražą) – 1 000 000 Lt užtikrinti, areštuoti atsakovams priklausantį nekilnojamąjį turtą, o jo nesant atsakovams priklausantį kilnojamąjį turtą, banko sąskaitose esančias pinigines lėšas ar turtinės teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas jį arba trečiuosius asmenis, įskaitant ir atsakovų turtą ir lėšas, esantį pas trečiuosius asmenis, neviršijant reikalaujamos sumos, uždraudžiant atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su šiuo turtu ir turtinėmis teisėmis, išskyrus būtinus turto apsaugai bei išlaikymui, o areštavus pinigines lėšas, esančias atsakovų vardu banke, leisti jas naudoti privalomiems įsipareigojimams vykdyti bei atsiskaitymui su ieškove.
4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5Vilniaus apygardos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad: atsakovai kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su ieškiniu dėl priverstinio UAB „Putokšnis“ ieškovei priklausančių akcijų pardavimo, kuriuo taip pat prašė teismo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą dėl atsakovų sunkios finansinės būklės, nurodydami, jog UAB „3 RILL“, priklausanti A. S., 2010 metais turėjo 883 Lt lėšų, o likusį turtą sudarė finansinis turtas – UAB „Putokšnis“ akcijos, bendrovė jokio pelno neuždirbo, 2011 metais turėjo lėšų 744 Lt lėšų ir patyrė 2 449 496 Lt nuostolių; kitas atsakovas A. S. nurodė, kad visą savo turtą ir turimas lėšas yra investavęs į UAB „Putokšnis“ bei UAB „3 RILL“, 2011 metais patyrė 9 000 000 Lt nuostolių, 2012 metais – 2 000 000 nuostolių, teismas padarė išvadą, kad ieškovės nurodyta suma – 1 000 000 Lt atsakovams yra didelė , todėl yra pagrindo teigti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei priimto palankaus sprendimo atveju jo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, ši grėsmė yra reali ir pagrįsta, todėl, remiantis CPK 144–145 straipsniais, atsakovo atžvilgiu taikytinos laikinosios apsaugos priemonės ieškovės reikalavimo sumai užtikrinti. Skundžiama nutartimi teismas areštavo atsakovui UAB „3 RILL“ nuosavybės teise priklausančias UAB „Putokšnis“ paprastąsias vardines akcijas, joms nepakankant ieškiniui (pranešimui apie arbitražą) – 1 000 000 Lt užtikrinti, – nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar jo nepakankant ieškiniui (pranešimui apie arbitražą) – 1 000 000 Lt užtikrinti, likusiai sumai kilnojamąjį turtą ir šio turto nepakankant likusiai sumai – šio atsakovo banko sąskaitose esančias lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ar esančius pas jį arba trečiuosius asmenis, įskaitant ir atsakovo turtą ir lėšas, esančias pas trečiuosius asmenis, neviršijant reikalaujamos sumos, uždraudžiant atlikti bet kokius veiksmus susijusius su šiuo turtu ir turtinėmis teisėmis, išskyrus būtinus turto apsaugai ir išlaikymui, leidžiant jas naudoti privalomiems įsipareigojimams vykdyti įmonės darbuotojams, mokesčius valstybei, savivaldybei, socialinio draudimo įmokas. Taip pat areštavo atsakovui A. S. nuosavybės teise priklausančias UAB „Putokšnis“ paprastąsias vardines akcijas, joms nepakankant ieškiniui (pranešimui apie arbitražą) – 1 000 000 Lt užtikrinti, – nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar jo nepakankant ieškiniui (pranešimui apie arbitražą) – 1 000 000 Lt užtikrinti, areštuoti likusiai sumai kilnojamąjį turtą ir šio turto nepakankant likusiai sumai – šio atsakovo banko sąskaitose esančias lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ar esančius pas jį arba trečiuosius asmenis, įskaitant ir atsakovo turtą ir lėšas, esančias pas trečiuosius asmenis, neviršijant reikalaujamos sumos, uždraudžiant atlikti bet kokius veiksmus susijusius su šiuo turtu ir turtinėmis teisėmis, išskyrus būtinus turto apsaugai ir išlaikymui, o areštavus pinigines lėšas, esančias atsakovo vardu banke, leisti jas naudoti privalomiems įsipareigojimams vykdyti – einamieji mokėjimai darbuotojams, mokesčius valstybei, savivaldybei, socialinio draudimo įmokas.
6III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7Atsakovai, nesutikdami su skundžiama nutartimi, padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo ją panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymą atmesti. Atskirąjį skundą pagrindė šiais argumentais:
- Teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškinyje pareikšti reikalavimai sudaro prima facia pagrindą manyti, jog yra tikimybė, kad bus priimtas ieškovei palankus sprendimas.
- Preliminariai vertindamas ieškovės pareikštų reikalavimų pagrindą teismas nepakankamai įvertino ginčo aplinkybes.
- Teismas laikinąsiais apsaugos priemones pritaikė viršydamas pareikštų reikalavimų mastą, pažeisdamas ekonomiškumo bei proceso šalių lygiateisiškumo principus, nes areštavo 2 000 000 Lt sumai, neįvertinęs pareikšto reikalavimo solidaraus pobūdžio.
- Teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškovės pareikšto reikalavimo suma atsakovams yra didelė.
- Atsakovų finansinė padėtis yra gera, todėl jiems 1 000 000 Lt suma nėra didelė.
8Ieškovė su paduotu atskiruoju skundu nesutiko ir prašė skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsileipimą į atskirąjį skundą pagrindė šiais motyvais:
- Nėra pagrindo naikinti nutartį dėl tariamo arbitraže pareikštų reikalavimų prima facia nepagrįstumo.
- Teismas nutartyje tinkamai taikė didelės sumos prezumpciją.
- Teismas pritaikė mažiausiai atsakovų interesus varžančias laikinąsiais apsaugos priemones, t. y. UAB „Putokšlis“ akcijų areštą, todėl nutartis ekonomiška.
9IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10Atskirasis skundas netenkintinas.
11Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo.
12Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str. 2, 3 d., 338 str.).
13Atsakovai iš esmės nesutinka su skundžiama nutartimi dėl to, kad, anot jų, teismas nevertino preliminaraus ieškinio pagrįstumo, laikinąsias apsaugos priemones pritaikė viršydamas pareikštų reikalavimų mastą, pažeisdamas ekonomiškumo bei proceso šalių lygiateisiškumo principus, nes areštavo 2 000 000 Lt sumai, neįvertinęs pareikšto reikalavimo solidaraus pobūdžio. Atsakovų finansinė padėtis yra gera, todėl jiems 1 000 000 Lt suma nėra didelė.
14Procesinis teisinis laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis lemia, kad: 1) laikinosios apsaugos priemonės visada yra laikino pobūdžio suvaržymai, jų taikymas yra ribotas laiko atžvilgiu ir jos galioja tik iki galutinio ginčo išsprendimo; 2) tokios priemonės taikomos prevenciniu tikslu, siekiant išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumo arba pasunkėjimo; 3) laikinosios apsaugos priemonės neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2).
15Komercinio arbitražo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad arbitražinis susitarimas nėra kliūtis šaliai ar šalims arba šio įstatymo numatytais atvejais arbitražo teismui kreiptis į Vilniaus apygardos teismą dėl šio įstatymo 14, 16, 17, 25, 27, 36 ir 38 straipsniuose nurodytų veiksmų atlikimo. Pagal šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalį, šalis turi teisę prašyti Vilniaus apygardos teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ar užtikrinti įrodymus iki arbitražinio nagrinėjimo pradžios arba iki arbitražo teismo sudarymo. Teismas šalies prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones ar įrodymų užtikrinimą ir po arbitražo teismo sudarymo. Taigi teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi įvertinti tiek ieškinio prima facie pagrįstumą, tiek įsitikinti egzistuojant grėsmę, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, be kita ko, yra nuosekliai laikomasi pozicijos, kad, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, nesprendžiama, ar ieškinio reikalavimas, kuriam užtikrinti yra prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįstas ir tenkintinas, nes ieškinio pagrįstumo klausimas sprendžiamas išnagrinėjus bylą iš esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008). Taikant laikinąsias apsaugos priemones atliekamas preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti. Tikimybės, kad bus priimtas ieškovui palankus sprendimas, nebuvimas eliminuoja sprendimo neįvykdymo riziką. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – turto arešto taikymo, reikia atsižvelgti ne tik į ieškinio sumą, bet ir į abiejų šalių turtinę padėtį, jų finansines galimybes, taip pat į tai, ar ieškovo prašyme išdėstyti argumentai ir juos pagrindžiantys įrodymai prima facie patvirtina ieškinio galimą pagrįstumą.
16Apeliacinės instancijos teismui Parnešimo apie arbitražą argumentai sudaro preliminarų pagrindą manyti, kad ieškovės reikalavimas galėtų būti tenkinamas, todėl kaip nepagrįstus atmeta atsakovų atskirojo skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė preliminarų ieškinio pagrįstumą.
17Teismų praktikoje, inter alia, yra suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-12-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1624/2010; 2009-09-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-905/2009; 2009-04-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2008-04-12 nutarti, priimta civilinėje byloje Nr. 2-428/2008).
18Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad atsakovai kreipdamiesi į Šiaulių apygardos teismą su ieškiniu dėl priverstinio UAB „Putokšnis“ ieškovei priklausančių akcijų pardavimo, kuriuo taip pat prašė teismo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą dėl atsakovų sunkios finansinės būklės, nurodė, jog UAB „3 RILL“, priklausanti A. S., 2010 metais turėjo 883 Lt lėšų, o likusį turtą sudarė finansinis turtas – UAB „Putokšnis“ akcijos, bendrovė jokio pelno neuždirbo, 2011 metais turėjo lėšų 744 Lt lėšų ir patyrė 2 449 496 Lt nuostolių, A. S. visą savo turtą ir turimas lėšas yra investavęs į UAB „Putokšnis“ bei UAB „3 RILL“, 2011 metais jis patyrė 9 000 000 Lt nuostolių, 2012 metais – 2 000 000 nuostolių, priėjo prie išvados, kad 1 000 000 Lt suma atsakovams yra didelė, o nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, priimto ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju, jo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
19Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad didelė ieškinio suma nėra besąlygiškas pagrindas konstatuoti grėsmę ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymui. Ši grėsmė gali būti paneigta įrodžius atsakovų gerą turtinę padėti, t. y. kad konkretiems atsakovams konkreti ieškovo reikalaujama suma nėra didelė. Kaip matyti iš Pranešimo arbitražui, ieškovė prašo arbitražo teismo įpareigoti atsakovus solidariai sumokėti ieškovei 1 000 000 Lt baudą bei solidariai atlyginti kitus ieškovės patirtus nuostolius. Teismas, ad hoc, atkreipia dėmesį, kad jis, remdamasis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatė, Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovų A. S. ir UAB „3 RILL“ prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą ir atsižvelgęs į ieškovų nurodytas aplinkybes, jog jei neturi laisvų lėšų, įmonės veikla yra nuostolinga, padarė išvadą, kad ieškovai nėra finansiškai pajėgūs sumokėti 43 170 Lt žyminį mokestį, todėl 2012 m. gruodžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-547-2010/2013 žyminio mokesčio mokėjimą atidėjo. Teismas atkreipia dėmesį, kad patys atsakovai atskirajame skunde tvirtina, kad akcijų pardavimo sutartis buvo sudaryta pasinaudojant jų sunkia ekonomine padėtimi.
20Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta anksčiau, o taip pat į tai, kad pačių atsakovų pozicija dėl jų finansinės padėties nėra nuosekli, vertina, kad 1 000 000 Lt dydžio pinigų suma atsakovams laikytina didele ir gali objektyviai padidinti ieškovei galimai palankaus sprendimo neįvykdymo riziką. Teismas, inter alia, pastebi kad ne ieškovė, o atsakovai turi pagrįsti, kad ieškinio suma, atsižvelgiant į jų turtinę padėtį, jiems nėra didelė, t. y. nuginčijama prezumpcija, kurią atsakovai gali motyvuotai paneigti, pateikę įrodymus apie savo turtinę ir finansinę padėtį. Atsakovams įrodžius, kad pinigų suma jiems nėra didelė ir grėsmė, kad gali būti neįvykdytas ieškovei galimai palankus sprendimas, neegzistuoja, teismas neturėtų taikyti atsakovų turto arešto. Tačiau apeliantai nepateikė teismui duomenų, kurie paneigtų paminėtas aplinkybes ir grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą bei patvirtintų, kad minėta ieškinio suma, atsižvelgiant į atsakovų turimą turtą bei gaunamas pajamas, jiems nėra didelė. Taigi apeliantai nepaneigė prezumpcijos dėl didelės ieškinio sumos ir būtinumo užtikrinti pareikštą ieškinio reikalavimą (CPK 178 str., 314 str.).
21CPK 145 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos taip, jog maksimaliai užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet kartu nesukeltų atsakovams nuostolių, arba šie nuostoliai būtų minimalūs. Atsakovų atžvilgiu pritaikytos mažiausiai atsakovų interesus varžančios laikinosios apsaugos priemonės – UAB „Putokšnis“ akcijų areštas. Toks laikinųjų apsaugos priemonių mastas yra mažiausiai sukeliantis neigiamas pasekmes atsakovams. Šis sutrikdymas yra proporcingas ir nevaržo atsakovų daugiau nei būtina teisėtam tikslui (ieškovės reikalavimų įvykdymo užtikrinimui) pasiekti. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visada susijęs su suvaržymais asmenims, kurių atžvilgiu laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos, tačiau nagrinėjamu atveju šis suvaržymas yra proporcingas siekiamiems tikslams. Kiekviena šalis ar ginčijama teisė gali būti tinkamai apginta tik tada, kai užtikrinama teismo procesinio dokumento įvykdymo galimybė. Nagrinėjamu atveju, taikytos laikinosios apsaugos priemonės užtikrina dalyvaujančių byloje šalių lygiateisiškumo principą ir jų interesų pusiausvyrą. Pirmosios instancijos teismo nutarties revoliucinėje dalyje nurodyta, kad areštuojamo turto vertė neturi viršyti ieškinio (pranešimo apie arbitražą) sumos.
22Kaip minėta, ieškovė atsakovų atžvilgiu yra pareiškusi solidarų reikalavimą. Kadangi esant solidariajai skolininkų atsakomybei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d., 6.76 str.), ieškovė turi teisę pasirinkti atsakovą, iš kurio išieškoti priteistą sumą, todėl ieškovė turi teisę pasirinkti ir atsakovus, kurių atžvilgiu taikytinos laikinosios apsaugos priemonės. Šiuo atveju, ieškovė prašo laikinąsias apsaugos priemones taikyti abiems atsakovams. Skolininkų daugetas yra aplinkybė, reikšminga vertinant, ar pagal konkrečios bylos aplinkybes ieškinio suma yra didelė, taip pat riziką, ar teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Skolininkų daugetas mažina grėsmę, kad ieškovei galimai palankus sprendimas gali likti neįvykdytas. Tačiau nagrinėjamu atveju, kaip jau nustatyta anksčiau, atsakovai neįrodė geros jų turtinės padėties, be to, vienas iš atsakovų yra fizinis asmuo, todėl teismas negali daryti pagrįstos išvados, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei palankaus sprendimo įvykdymui nėra grėsmės. Taigi pirmosios instancijos teismas laikinasias apsaugos priemones taikė neviršydamas pareikštų reikalavimų masto.
23Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad apygardos teismas turėjo pagrindą konstatuoti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių galimo palankaus ieškovei sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomu, pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nepažeidė įstatymo (CPK 144 str., 145 str.). Skundžiama nutartimi atsakovų turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos siekiamiems tikslams ir užtikrina ieškovės, prašančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bei atsakovų, kuriems pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtų interesų pusiausvyrą. Atsakovai neįrodė, kad jų turtinė padėtis yra gera ir sudaro pagrindą panaikinti teismo taikytą atsakovų turtui areštą Pranešime apie arbitražą pareikšto reikalavimo įvykdymo užtikrinimui. Teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis pagrįsta ir teisėta, todėl ją keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 329 str. 1 d., 330 str., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).
24Nurodytais motyvais pripažinus, kad skundžiama nutartis yra teisėta bei pagrįsta, teismas nepasisako dėl kitų atskirojo skundo argumentų, nes jie laikytini teisiškai nereikšmingais nagrinėjamos bylos kontekste.
25Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 punktu ir 338 straipsniu,
Nutarė
26Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.