Byla 2K-20-689/2020
Dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 20 d. nutarties, kuria Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. nuosprendis pakeistas – nukentėjusiajam Ž. D. iš nuteistojo D. L. priteista likusi neatlyginta 3000 Eur neturtinė žala. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Prano Kuconio (pranešėjas), sekretoriaujant Ritai Bartulienei, dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui, nuteistojo D. L. gynėjui advokatui Auksanui Čiupailai, nukentėjusiajam Ž. D. ir jo atstovui advokatui Dževaldui Joneliūnui,

2viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo Ž. D. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 20 d. nutarties, kuria Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. nuosprendis pakeistas – nukentėjusiajam Ž. D. iš nuteistojo D. L. priteista likusi neatlyginta 3000 Eur neturtinė žala. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

3Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. nuosprendžiu D. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį 40 MGL (1506,40 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, D. L. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones vienerius metus šešis mėnesius. Iš D. L. nukentėjusiajam Ž. D. priteista 14 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 500 Eur turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

4Teisėjų kolegija, išklausiusi nukentėjusiojo ir jo atstovo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti iš dalies, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

5I. Bylos esmė

61. D. L. nuteistas už tai, kad 2017 m. rugsėjo 10 d. apie 23.56 val. Vilniuje, Vakariniame aplinkkelyje, vairuodamas E. L. nuosavybės teise priklausantį automobilį „BMW 328“, pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus, nustatančius, kad „pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas <...>, kelio <...> būklę <...>, meteorologines sąlygas <...>“, t. y., važiuodamas pasirinktu greičiu antra eismo juosta, kryptimi nuo Ukmergės gatvės Oslo gatvės link, buvo neatidus ir neatsargus, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas ir kelio būklę (važiuojamoji dalis buvo šlapia ir slidi), rikiuodamasis iš antros eismo juostos į trečią tos pačios krypties eismo juostą, nesuvaldė vairuojamo automobilio, dėl to automobilis tapo nevaldomas, susilyginęs su gretima antra eismo juosta važiuojančiu automobiliu „Land Rover“, vairuojamu K. B., pradėjo čiuožti link šio automobilio, priekiniu dešiniuoju kampu atsitrenkė į „Land Rover“ priekinę kairiąją dalį, po to automobilis „Land Rover“ pakeitė judėjimo kryptį į dešinę, atsitrenkė į šaligatvio bortą ir apvirto; eismo įvykio metu buvo sunkiai sutrikdyta automobilio „Land Rover“ keleivio Ž. D. sveikata ir apgadintos eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės.

7II. Teismų sprendimų (nuosprendžio ir nutarties) esmė

82. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą įvertino 19 000 Eur (5000 Eur atlygino draudimo bendrovė ir 14 000 Eur priteista iš nuteistojo D. L.). Nustatydamas tokį neturtinės žalos dydį, teismas įvertino eismo įvykio pasekmes (Ž. D. patyrė itin sunkius kūno sužalojimus, buvo reanimacijoje, ne kartą operuotas, dėl patirtų sužalojimų neteko 80 proc. darbingumo, apako viena akimi, pablogėjo veido estetinė išvaizda, buvo ilgai gydytas, ateityje numatoma atlikti papildomas chirurgines operacijas, jo patirti sužalojimai sukėlė negrįžtamas pasekmes sveikatai), nukentėjusiojo jauną amžių – tai padidina patirtų sužalojimų skausmingumą, nes jie turės įtakos visam likusiam gyvenimui. Įvertinta ir D. L. asmenybė – jaunas, nedirba, yra neįgalus (nustatytas 25 proc. darbingumo lygis), gauna 264 Eur neįgaliojo pensiją. Teismas taip pat įvertino paties nukentėjusiojo Ž. D. veiksmus (nebuvo prisisegęs saugos diržo, laikė filmavimo įrangą), juos laikė dideliu nukentėjusiojo neatsargumu ir rizikingu elgesiu, turėjusiu įtakos pasekmėms atsirasti, nes automobilio vairuotojas, būdamas prisisegęs saugos diržu, eismo įvykio metu nenukentėjo.

93. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. L. apeliacinį skundą, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai identifikavo aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžiui nustatyti, kiekvienos iš jų svarbą ir aktualumą, tačiau jas įvertino nepakankamai, dėl to neturtinės žalos dydį nustatė iš esmės per didelį, neatitinkantį svarbių bylos aplinkybių ir formuojamos teismų praktikos.

103.1. Apeliacinės instancijos teismas įvertino tai, kad filmavimui tamsiu paros metu, esant šlapiai kelio dangai, vadovavo nukentėjusysis Ž. D., kuris turėjo įvertinti filmavimo sąlygas ir galinčią kilti riziką, galbūt atsisakyti jį atlikti, tačiau su visomis filmavimo sąlygomis sutiko ir jį atliko bei vadovavo duodamas nurodymus. Tai yra jo neatsargumas ir rizikingas elgesys, ši aplinkybė turi įtakos sprendžiant dėl jam priteistinos neturtinės žalos dydžio. Teismas taip pat pažymėjo, kad ir nuteistasis D. L., žinodamas eismo sąlygas, savo noru sutiko dalyvauti filmavime.

113.2. Nukentėjusiojo važiavimas neprisisegus saugos diržo automatiškai nesukelia eismo įvykio, tačiau teismų praktikoje nurodoma, kad asmenims, važiavusiems neprisisegus saugos diržais ir įvykus eismo įvykiui patyrusiems sunkius sužalojimus, pripažįstamas jų didelis neatsargumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-299/2012).

123.3. Teismų praktikoje panašaus pobūdžio bylose, t. y. kai po eismo įvykio ne tik nustatomas sunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam, bet ir pripažįstamas didelis nukentėjusio asmens neatsargumas įvykio metu, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo maždaug 4000 Eur iki daugiau nei 17 000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-359-697/2017, 2K-110-699/2017, 2K-25-489/2017, 2K-576/2014, 2K-151/2013, 2K-149/2013, 2K-554/2012, 2K-299/2012, 2K-162/2012). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, eismo įvykio pasekmes (nukentėjusiojo patirti sužalojimai yra itin skausmingi, sukėlę negrįžtamas pasekmes sveikatai: jis buvo reanimacijoje, ne kartą operuotas, po įvykio neteko 80 proc. darbingumo, apako viena akimi, pablogėjo veido estetinė išvaizda, buvo ilgai gydytas, ateityje numatoma atlikti papildomas chirurgines operacijas, patyrė emocinį stresą), pirmiau aptartas nestandartines eismo įvykio aplinkybes, paties nukentėjusiojo padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, taip pat aplinkybes, kurias akcentavo pirmosios instancijos teismas (tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas, nuteistojo asmenybę, jo turtinę padėtį, galimybes atlyginti priteistą žalą), padarė išvadą, kad nukentėjusiajam padaryta neturtinė žala yra 8000 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad dalį neturtinės žalos nukentėjusiajam atlygino draudimo bendrovė, likusi neturtinės žalos suma yra 3000 Eur.

13III. Kasacinio skundo argumentai

144. Kasaciniu skundu nukentėjusysis Ž. D. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. nutarties dalį, kuria jam iš nuteistojo D. L. priteista neatlyginta 3000 Eur neturtinė žala, ir dėl šios dalies palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. nuosprendį. Kasatorius nurodo:

154.1. Apeliacinės instancijos teismas padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 3 ir 5 dalių, 113 straipsnio, 115 straipsnio 1 dalies, 320 straipsnio 3 dalies ir 332 straipsnio 3 dalies pažeidimus, turėjusius įtakos bylai išsamiai ir nešališkai išnagrinėti ir teisingam sprendimui priimti. Teismas netinkamai taikė atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus ir teismų praktiką, netinkamai įvertino bylos duomenis ir nepateikė pagrįstų argumentų, kodėl priteistos neturtinės žalos dydis mažintinas.

164.2. Teismų praktikoje išaiškinta, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo atveju nukentėjusiojo kaltė kvalifikuotina kaip vienas iš tokios žalos nustatymo kriterijų, mažinančių nustatytinos žalos dydį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalis). Ji turi būti vertinama drauge su visais kriterijais ir tik tada nustatomas kompensuotinos neturtinės žalos dydis, kaip visų reikšmingų kriterijų šiai žalai įvertinti sintezės rezultatas. Situacija, kai pirmiausia pritaikomi kiti neturtinės žalos nustatymo kriterijai ir nustatomas konkretus žalos dydis, o tik po to jis mažinamas taikant nukentėjusio asmens kaltės kriterijų (CK 6.282 straipsnis), netoleruotina, nes tokiu atveju lieka neįvertintas nukentėjusio asmens kaltės santykis su kitais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2011).

174.3. Šiuo atveju nebuvo jokio pagrindo sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį, nes jo (nukentėjusiojo) veiksmai – filmavimas automobilyje ar neprisisegimas saugos diržų – niekaip nenulėmė eismo įvykio. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas jo pasirinkimą filmuoti iš važiuojančio automobilio ir neprisegus saugos diržų kaip didelį neatsargumą, nenustatė jo (nukentėjusiojo) kaltės dalies ir santykio su kitais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais, dėl to netinkamai taikė CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad jis turėjo įvertinti riziką, nes filmavo tamsiu paros metu, esant šlapiai dangai; tokius veiksmus vertino kaip rizikingą elgesį, turintį įtakos neturtinės žalos dydžio nustatymui. Tačiau teismas nemotyvavo, būtent kaip jo veiksmai turėjo įtakos eismo įvykio kilimui, abiejų instancijų teismai nenustatė tiesioginio priežastinio ryšio tarp jo veiksmų ir kilusių pasekmių. Taip pat teismai nenurodė, kokius teisės aktų reikalavimus jis pažeidė, kad jo elgesys būtų laikomas dideliu neatsargumu ar turinčiu įtakos kilusioms pasekmėms. Kelių eismo taisyklės nedraudžia keleiviams kelionės metu automobilyje su savimi turėti ir vežti daiktus. Antra, daiktų buvimas automobilyje ir jo nepritaikymas filmavimui niekaip nelėmė nei nuteistojo neteisėtų veiksmų, nei paties eismo įvykio kilimo bei kilusių pasekmių. Trečia, filmavimo kamera savaime nėra didesnio pavojaus šaltinis ar didesnį pavojingumą turintis objektas. Be to, su automobiliu, kuriame jis buvo, nebuvo atliekami jokie ypatingi triukai ar manevrai, jis paprasčiausiai važiavo, laikydamasis eismo taisyklių, todėl net ir nebuvo jokio poreikio jį pritaikyti filmavimui. Dėl to nesuprantama, kokią įtaką galėjo turėti filmavimo kameros turėjimas ar automobilio nepritaikymas filmuoti nuteistojo neteisėtiems veiksmams, nusikalstamos veikos padarymui ar didesnės žalos atsiradimui. Teismai šių išvadų nepagrindė.

184.4. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs didelį neatsargumą, lėmusį sunkesnes sužalojimo pasekmes, įvertinęs kitus neturtinės žalos vertinimo kriterijus, trigubai sumažino prašomos priteisti 65 000 Eur neturtinės žalos dydį – iki 14 000 Eur (atėmus draudimo bendrovės sumokėtus 5000 Eur). Apeliacinės instancijos teismas priteistą sumažintą neturtinę 14 000 Eur žalą laikė kaip pradinį pirmosios instancijos teismo nustatytą neturtinės žalos dydį ir jį sumažino dar daugiau nei keturis kartus. Tai yra neadekvatu, atsižvelgiant į jam padarytus itin sunkius kūno sužalojimus ir likusias pasekmes, neatitinka teisingumo ir protingumo principų. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai neįvertino dėl nuteistojo nusikalstamos veikos kilusių padarinių ir pernelyg sureikšmino neatsargius jo veiksmus. Iš esmės teismas padarė išvadą, kad didžioji kaltės dalis dėl eismo įvykio tenka ne nuteistajam, o nukentėjusiajam.

194.5. Teismo funkcija – nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus dvasinius, fizinius išgyvenimus bei praradimus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), sveikatos sužalojimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus yra sužalojimo padariniai ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2011). Eismo įvykio metu jis buvo sunkiai sužalotas, t. y. padaryti daugybiniai veido kaulų skeveldriniai lūžiai, kiti kūno sužalojimai, politraumitas, dešinio veidinio nervo kamieno trauminis pažeidimas, visiškas dešinės akies voko nusileidimas, dešinės akies obuolio atrofija, visiškas aklumas dešiniąja akimi, veido dešinės pusės mimikos raumenų paralyžius, buvo išsivystęs sunkus šokas. Jis buvo gydomas reanimacijoje, labai ilgai buvo ligoninėje ir kitose gydymo įstaigose, buvo atlikta daug įvairių chirurginių operacijų ir medicininio pobūdžio procedūrų. Taip pat pablogėjo veido estetinė išvaizda, jis patyrė emocinį stresą, didelį fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus. Ateityje yra numatomos atlikti papildomos operacijos ir gydymas. Šios aplinkybės rodo, kad dėl patirtų sužalojimų, jų itin ilgo gydymo jis patyrė ne tik fizinį skausmą, šoką, skausmingus išgyvenimus bei didelius nepatogumus – šios pasekmės iki šiol nėra pašalintos ir turės įtakos visam likusiam gyvenimui. Be to, jis neteko 80 proc. darbingumo, dėl to prarado galimybes gauti tinkamas pajamas ir gyventi visavertį finansiškai užtikrintą gyvenimą. Taigi pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis patyrė didelę neturtinę žalą, yra pagrįsta. Panašaus pobūdžio bylose priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 3000 Eur iki 23 000 Eur, todėl akivaizdu, kad apeliacinės instancijos teismas neadekvačiai sumažino priteistos neturtinės žalos dydį, nukrypo nuo teismų praktikos, nesivadovavo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

20IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

215. Nukentėjusiojo Ž. D. kasacinis skundas atmestinas.

22Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

236. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo kasacinio teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012 ir kt.). Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl faktinių veikos aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

247. Kasaciniame skunde nukentėjusysis Ž. D. nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminius BPK 20 straipsnio 3 ir 5 dalių, 320 straipsnio 3 dalies ir 332 straipsnio 3 dalies pažeidimus, turėjusius įtakos bylai išsamiai ir nešališkai išnagrinėti ir teisingam sprendimui priimti, tačiau teisinių argumentų, pagrindžiančių šių apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą, nepateikia. Taigi ši nukentėjusiojo kasacinio skundo dalis neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl paliekama nenagrinėta (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

25Dėl neturtinės žalos dydžio

268. Kasatorius, prašydamas panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria jam iš nuteistojo D. L. priteista 3000 Eur neturtinė žala, ir dėl šios dalies palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, sumažindamas neturtinės žalos dydį, tinkamai neįvertino kilusių padarinių, jų įtakos likusiam gyvenimui ir pernelyg sureikšmino neatsargius nukentėjusiojo veiksmus, todėl neadekvačiai sumažino neturtinės žalos dydį, nukrypo nuo teismų praktikos ir nesivadovavo teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, netinkamai taikė neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

279. Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydis ir jo piniginė išraiška pirmiausia yra faktinių aplinkybių sritis, kurioje savo kompetenciją įgyvendina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Kasacinės instancijos teismas su civiliniu ieškiniu susijusius klausimus nagrinėja tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), t. y. patikrina, ar nebuvo pažeistos BPK normos, reglamentuojančios civilinio ieškinio nagrinėjimą ir išsprendimą baudžiamojoje byloje, ar teismai, priteisdami neturtinės žalos atlyginimą ir nustatydami jos dydį, tinkamai laikėsi civilinės teisės nuostatų. Teisės taikymo aspektu nėra pagrindo tenkinti nukentėjusiojo Ž. D. kasacinį skundą.

2810. Kasacinio skundo teiginiai apie tai, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, pažeidė BPK 113 straipsnyje, 115 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus reikalavimus, yra nepagrįsti. BPK 113 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas; BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta; tenkindamas civilinį ieškinį, teismas gali nesilaikyti ieškinio ribų, jeigu ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui. Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiajam Ž. D. padarytos neturtinės žalos dydį, vertino pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus. Kasaciniame skunde nenurodomi konkretūs BPK normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimo ir vertinimo tvarką, pažeidimai, todėl, kaip minėta, ši kasacinio skundo dalis paliekama nenagrinėta. Nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkintas iš dalies, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad buvo pažeisti BPK 115 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti reikalavimai.

2911. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais, taip pat įtvirtinti kriterijai, į kuriuos atsižvelgia teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal įstatymą ir teismų praktiką neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai, nustatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, – tai konkrečiais vertinamaisiais požymiais apibrėžiami kriterijai, kuriuos pirmiausia pagal byloje nustatytus faktus įvertina bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai.

3012. Pažymėtina, kad esminės ir lemiamos aplinkybės nustatant dėl nusikaltimo padarytos neturtinės žalos dydį yra nusikalstamos veikos pasekmės. Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydis priklauso ne tik nuo sveikatos sutrikdymo sunkumo, bet ir jo pobūdžio, kitų aplinkybių, apibūdinančių žalos ypatumus. Nustatydamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydį (pinigine išraiška), teismas privalo įvertinti tas neigiamas pasekmes, kurias nukentėjusiajam sukėlė atitinkama veika. Pažymėtina ir tai, kad pripažinus, jog eismo įvykiui (dėl kurio nukentėjusiajam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata) kilti reikšmės turėjo ir neatsargus paties nukentėjusiojo elgesys, turi būti vadovaujamasi ir CK 6.282 straipsniu. Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį, žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Pagal CK 6.282 straipsnio 3 dalį teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į sunkią žalą padariusio asmens turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Taigi nukentėjusiojo didelis neatsargumas, sunki žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra neturtinės žalos nustatymo kriterijai, mažinantys šios žalos dydį. Teismas šiuos kriterijus turi vertinti kartu su kriterijais, išvardytais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, ir tik tada nustatyti atlygintinos neturtinės žalos dydį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-294/2011, 2K-429/2013, 2K-303/2013).

3113. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes (eismo įvykio pasekmes, nukentėjusiojo Ž. D. amžių, taip pat jo veiksmus, kuriuos vertino kaip didelį nukentėjusiojo neatsargumą ir rizikingą elgesį, turėjusį įtakos pasekmėms atsirasti, nuteistąjį D. L. apibūdinančius duomenis), nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą įvertino 19 000 Eur (5000 Eur atlygino draudimo bendrovė ir 14 000 Eur priteista iš nuteistojo D. L.).

3214. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžiui nustatyti, dėl to neturtinės žalos dydį nustatė per didelį, neatitinkantį svarbių bylos aplinkybių ir formuojamos teismų praktikos. Šios instancijos teismas pažymėjo, kad nukentėjusysis Ž. D., kuris vadovavo filmavimui, neįvertino filmavimo sąlygų ir galinčių kilti rizikų (tamsus paros metas, šlapia kelio danga), šią aplinkybę laikydamas kaip jo neatsargumą ir rizikingą elgesį, turintį įtakos sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio. Teismas konstatavo, kad nukentėjusiojo važiavimas neprisisegus saugos diržo savaime nesukelia eismo įvykio, tačiau tai, kad automobilį vairavęs K. B., kuris buvo prisisegęs diržą, jokių sužalojimų nepatyrė, patvirtina, jog tai buvo viena iš Ž. D. sužalojimo priežasčių. Nustatyta, kad tiesioginio smūgio į nukentėjusiojo sėdėjimo vietą nebuvo, todėl akivaizdu, kad jei Ž. D. būtų prisisegęs saugos diržą, besiverčiančiame automobilyje jis nebūtų galėjęs laisvai judėti, taigi ir sužalojimų padariniai galėjo būti lengvesni. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose (kai po eismo įvykio ne tik nustatomas sunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam, bet ir pripažįstamas didelis nukentėjusio asmens neatsargumas įvykio metu), eismo įvykio pasekmes (nukentėjusiojo patirti sužalojimai yra itin skausmingi ir sukėlė negrįžtamas pasekmes sveikatai: jis buvo reanimacijoje, ne kartą operuotas, po įvykio neteko 80 proc. darbingumo, apako viena akimi, pablogėjo veido estetinė išvaizda, buvo ilgai gydytas, patyrė emocinį stresą, teismas pažymėjo ir tai, kad ateityje Ž. D. numatoma atlikti papildomas chirurgines operacijas), eismo įvykio aplinkybes, paties nukentėjusiojo padarytą minėtą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, taip pat aplinkybes, kurias akcentavo pirmosios instancijos teismas (tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas, nuteistojo asmenybę, jo turtinę padėtį), padarė išvadą, kad nukentėjusiajam padaryta 8000 Eur neturtinė žala.

3315. Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo nustatytas ir reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose.

3416. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją spręsti dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Šis sąrašas yra nebaigtinis, todėl teismas turi aiškintis ir vertinti konkrečiai bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą, nes kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai. Nukentėjusio asmens kaltė yra vienas iš neturtinės žalos nustatymo kriterijų, mažinančių nustatytinos žalos dydį (CK 6.250 straipsnio 2 dalyje priskirtinas prie kitų turinčių reikšmės aplinkybių). Ji turi būti vertinama drauge su visais kriterijais ir tik tada nustatomas kompensuotinos neturtinės žalos dydis, kaip visų reikšmingų kriterijų šiai žalai įvertinti sintezės rezultatas (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2011).

3517. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2009). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistasis D. L., vairuodamas automobilį, t. y. valdydamas didesnio pavojaus šaltinį, suvokdamas, kad tokioje situacijoje jam taikomi dideli atsargumo ir atidumo reikalavimai, pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sunkiai sužalotas Ž. D.. Esant tokiai situacijai, nustatant neturtinės žalos dydį, svarbią reikšmę įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiojo interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą fizinį skausmą bei nepatogumus, kita vertus – nuteistojo kaltės forma ir laipsnis, nuteistojo interesai, kad iš jo priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Nustatant neturtinės žalos dydį šioje byloje būtina įvertinti ne tik nuteistojo D. L. kaltę, bet ir nukentėjusiojo veiksmus – ar jis buvo atsargus. Teismas nustatė šias aplinkybes: D. L. vairuojamas automobilis priekiniu dešiniuoju kampu atsitrenkė į „Land Rover“ priekinę kairiąją dalį, po to automobilis „Land Rover“ pakeitė judėjimo kryptį į dešinę, atsitrenkė į šaligatvio bortą ir apvirto; nukentėjusysis Ž. D. sėdėjo „Land Rover“ automobilyje ant galinės sėdynės neužsisegęs saugos diržo, ant kaklo buvo užsidėjęs savadarbį vaizdo kameros stabilizatorių. Pažymėtina, kad automobilį „Land Rover“ vairavęs K. B., kuris buvo prisisegęs saugos diržą, įvykio metu jokių sužalojimų nepatyrė.

3618. Dalyvavimas eisme savaime yra nesaugi veikla, todėl kiekvienas asmuo turi būti ypač atidus ir apdairus. Eismo tvarką, dalyvavimo jame sąlygas detaliai reglamentuoja Kelių eismo taisyklės. Jose išdėstyti konkretūs, akivaizdūs ir nesudėtingi reikalavimai, todėl jų nevykdymas gali būti vertinamas kaip didelis neatsargumas. Esant duomenų, jog nukentėjusysis pažeidė Kelių eismo taisykles ar kitokiu būdu buvo neatsargus, turi būti svarstoma, ar tai yra didelis nukentėjusiojo neatsargumas. Dalyvaujančio eisme nukentėjusiojo didelis neatsargumas yra tada, kai jis numatė ar privalėjo numatyti žalingas pasekmes, kurias jam gali padaryti didesnio pavojaus šaltinis, ir leido šioms pasekmėms atsirasti.

3719. Kelių eismo taisyklių 196 punkte nustatyta, kad, važiuodami transporto priemone su įrengtais saugos diržais, vairuotojas ir keleiviai privalo juos užsisegti. Minėta, kad nukentėjusysis Ž. D. saugos diržo nebuvo užsisegęs, taigi minėtą Kelių eismo taisyklėse įtvirtintą reikalavimą pažeidė. Įvykio metu tiesioginio smūgio į nukentėjusiojo sėdimą vietą nebuvo, todėl akivaizdu, jei jis būtų segėjęs saugos diržą, sužalojimų padariniai būtų galėję būti lengvesni. Tai vertintina kaip nukentėjusiojo didelis neatsargumas. Tokią teismų praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: asmenims, važiavusiems neprisisegus saugos diržais ir įvykus eismo įvykiui patyrusiems sunkius sužalojimus, pripažįstamas jų didelis neatsargumas (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-634/2005, 3K-3-90/2008, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-299/2012). Kartu pažymėtina, kad konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra faktinių bylos aplinkybių vertinimo dalykas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, net ir esant tiems patiems nusikalstamos veikos padariniams, paprastai būna skirtingas.

3820. Konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas, sumažindamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, esminių BPK pažeidimų nepadarė, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos ir tinkamai taikė CK 6.250, 6.282 straipsnių nuostatas.

39Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

40Nukentėjusiojo Ž. D. kasacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. nuosprendžiu D. L.... 4. Teisėjų kolegija, išklausiusi nukentėjusiojo ir jo atstovo, prašiusių... 5. I. Bylos esmė... 6. 1. D. L. nuteistas už tai, kad 2017 m. rugsėjo 10 d. apie 23.56 val.... 7. II. Teismų sprendimų (nuosprendžio ir nutarties) esmė... 8. 2. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą... 9. 3. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą pagal... 10. 3.1. Apeliacinės instancijos teismas įvertino tai, kad filmavimui tamsiu... 11. 3.2. Nukentėjusiojo važiavimas neprisisegus saugos diržo automatiškai... 12. 3.3. Teismų praktikoje panašaus pobūdžio bylose, t. y. kai po eismo įvykio... 13. III. Kasacinio skundo argumentai... 14. 4. Kasaciniu skundu nukentėjusysis Ž. D. prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 15. 4.1. Apeliacinės instancijos teismas padarė esminius Lietuvos Respublikos... 16. 4.2. Teismų praktikoje išaiškinta, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo... 17. 4.3. Šiuo atveju nebuvo jokio pagrindo sumažinti priteistos neturtinės... 18. 4.4. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs didelį neatsargumą, lėmusį... 19. 4.5. Teismo funkcija – nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus... 20. IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 21. 5. Nukentėjusiojo Ž. D. kasacinis skundas atmestinas.... 22. Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų... 23. 6. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl... 24. 7. Kasaciniame skunde nukentėjusysis Ž. D. nurodo, kad apeliacinės... 25. Dėl neturtinės žalos dydžio... 26. 8. Kasatorius, prašydamas panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties... 27. 9. Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydis ir jo piniginė išraiška... 28. 10. Kasacinio skundo teiginiai apie tai, kad apeliacinės instancijos teismas,... 29. 11. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens... 30. 12. Pažymėtina, kad esminės ir lemiamos aplinkybės nustatant dėl... 31. 13. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes... 32. 14. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos... 33. 15. Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, vadovaudamasis... 34. 16. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio... 35. 17. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas teisės normas,... 36. 18. Dalyvavimas eisme savaime yra nesaugi veikla, todėl kiekvienas asmuo turi... 37. 19. Kelių eismo taisyklių 196 punkte nustatyta, kad, važiuodami transporto... 38. 20. Konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas, sumažindamas... 39. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi... 40. Nukentėjusiojo Ž. D. kasacinį skundą atmesti....