Byla 1A-80-581/2020
Dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. sausio 14 d. nuosprendžio, kuriuo A. U. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį bauda 24 MGL (1 200 Eur) dydžio

1Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Valdo Meidaus, Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Jūratei Buitvydienei, dalyvaujant prokurorei Gražinai Petrulytei, nuteistajam A. U., jo gynėjai advokatei Ingai Radinienei, nedalyvaujant nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei Z. Š.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. U., nukentėjusiosios Z. Š. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. sausio 14 d. nuosprendžio, kuriuo A. U. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį bauda 24 MGL (1 200 Eur) dydžio.

3Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. U. paskirta galutinė bausmė – bauda 16 MGL (800 Eur) dydžio. Baudą nustatyta sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

4Iš dalies patenkintas nukentėjusiosios Z. Š. civilinis ieškinys. Iš nuteistojo A. U. nukentėjusiajai Z. Š. priteista: 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui, 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą atlyginti 15 000 Eur neturtinę žalą, skaičiuojant jas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki teismo sprendimo dėl neturtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo, ir 450 Eur už atstovo paslaugas. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

5Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

6I. Bylos esmė

71.

8A. U. nuteistas už tai, kad 2019 m. balandžio 1 d. apie 7.43 val. ( - ) vairuodamas automobilį „Opel Signum“, valstybinis numeris ( - ), dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 30 punkto reikalavimus – antra eismo juosta artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ir privalėdamas sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį, nesustojo ir pėsčiojo nepraleido, ko pasėkoje partrenkė jam iš dešinės pusės per pėsčiųjų perėją ėjusią pėsčiąją Z. Š., dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta pėsčiosios Z. Š. sveikata – jai nustatyti galvos ir kairės blauzdos sumušimai, pasireiškę: poodinėmis kraujosruvomis, juosiančiomis kairę akį ir kairėje momeninėje – pakaušio srityje; kliniškai nustatytu kraujavimu iš kairės ausies; momenkaulio lūžiu dešinėje, smilkinkaulio lūžiu kairėje su perėjimu į kaukolės pamatą su oro susikaupimu smilkinio – momens srityje, kaktikaulio lūžiu kairėje; pakraujavimo/sumušimo židiniais galvos smegenų kaktinėje/smilkininėje srityje kairėje, pakraujavimu virš kietojo galvos smegenų dangalo kairėje kaktinėje srityje; pakraujavimu po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje kaktinėje/smilkininėje srityse; blauzdikaulio kūno viršutinio trečdalio skeveldriniu lūžiu su poslinkiu, šeivikaulio artimojo galo lūžiu be poslinkio.

9II.

10Apeliacinių skundų argumentai

112.

12Apeliaciniame skunde nuteistasis A. U. prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. sausio 14 d. nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir nukentėjusiajai Z. Š. iš jo priteistą sumą neturtinei žalai atlyginti sumažinti iki 5 000 Eur. Skunde nuteistasis nurodo :

132.1.

14Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio, 6.282 straipsnio nuostatas, todėl dalyje dėl 15 000 Eur neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajai priėmė neteisingą ir nepagrįstą nuosprendį.

152.2.

16Jis augina nepilnametę dukrą, gim. ( - ) m., dirba UAB „M.“ statybininko apdailininko pareigose. Jo gaunamas darbo užmokestis yra 1 138 Eur per mėnesį, o jo sutuoktinės pajamos per mėnesį – 500 Eur, taigi visos šeimos pajamos yra 1 600 Eur per mėnesį. Jų šeima turi įsipareigojimą bankui 27 200 Eur pagal kredito sutartį gyvenamajam būstui įsigyti. Taigi, jo turtinė padėtis yra sunki, gaunamos pajamos yra pakankamos tik būtiniausiems šeimos poreikiams patenkinti bei turimiems įsipareigojimams padengti. Teismo priteista suma – 15 000 Eur, yra neproporcinga, tokios sumos jis negalėtų padengti per artimiausius 12-15 metų.

172.3.

18Sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nukentėjusioji Z. Š. nereguliuojamą pėsčiųjų perėją kirto neįsitikinusi, kad tai daryti saugu ir tai vertinama kaip didelis jos neatsargumas. Nukentėjusiosios veiksmai neatitiko KET 44 punkto reikalavimų, kuriame nustatyta, kad įžengi į važiuojamąją dalį pėstiesiems leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį bei įsitikina, kad tai saugu, reikalavimo. Nukentėjusiosios didelis neatsargumas yra pagrindas mažinti neturtinės žalos dydį. Teismas, įvertinęs nukentėjusiosios didelį neatsargumą, neturtinės žalos dydį nuo prašomos priteisti sumos – 45 000 Eur sumažino akivaizdžiai per mažai, taip pat neatsižvelgė į jo šeiminę, turtinę padėtį. Teismo nustatytas neturtinės žalos dydis – 15 000 Eur kartu su draudimo bendrovės nukentėjusiajai išmokėta suma – 5 000 Eur, iš viso sudaro 20 000 Eur. Tokia suma yra akivaizdžiai per didelė net įvertinus tai, kad nukentėjusioji patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą, neigiamus ilgalaikius sveikatos sutrikdymo padarinius ir patirtus nepatogumus.

192.4.

20Analizuojant aktualią teismų praktiką baudžiamosiose bylose, kuriose sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuomet kaltinamasis pripažįstamas kaltu pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, nukentėjusiesiems priteistos sumos yra apie 5 000 Eur (Klaipėdos apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1A-15-417/2020, Klaipėdos apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1A-3-557/2020, Kauno apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1A-715-238/2019 ir kt.). Atsižvelgus į tai, prašo nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydį sumažinti iki 5 000 Eur. Tokiu būdu bendra nukentėjusiajai priteista suma sudarys 10 000 Eur, kuri yra proporcinga nukentėjusiosios patirtiems sužalojimams.

212.5.

22Vertinant nukentėjusiosios sveikatos būklę ateities požiūriu, byloje nėra duomenų apie itin sunkius sveikatos padarinius ateityje, nedarbingumo netekimą, sunkius liekamuosius reiškinius, kas sudaro pagrindą konstatuoti, jog 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma yra visiškai pakankama ir atitinka nukentėjusiosios patirtus nepatogumus, išgyvenimus, sveikatos sutrikdymo pobūdį ir mastą bei yra proporcinga nuteistojo turtinei padėčiai, teisinga ir realiai atlyginama nukentėjusiajai.

233.

24Nukentėjusioji Z. Š. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Panevėžio apylinkė teismo 2020 m. sausio 14 d. nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir jai priteisti civiliniame ieškinyje nurodytą sumą – 45 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusioji skunde nurodo:

253.1.

26Iki įvykio ji buvo sveika ir darbinga, gyveno pilnavertį gyvenimą. Įvykio metu patyrė sužalojimus, kurie konstatuoti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. ( - ) (toliau – Specialisto išvada), jai nustatyti galvos ir kairės blauzdos sumušimai. Sunkus sveikatos sutrikdymas nustatytas tik dėl kaukolės pamato kaulų lūžio. Tačiau įvykio metu jai padaryta trauma ir blauzdikaulio viršutinio trečdalio skeveldrinių lūžiu su poslinkiu srityje. Kojos blauzdikaulio kaulas sutrupėjęs, ji iki šiol yra ir dar ilgai bus gydoma, galutinai nepasveiks. Iki šiol ji vaikšto su ramentais, ateityje bus atliekamos operacijos ir ramentų reikės dar ilgai. Kadangi ji yra vidutinio amžiaus, todėl koja tikrai nepasveiks. Jai iki šiol yra tęsiamas nedarbingumas, ruošiami dokumentai nedarbingumo lygio nustatymo komisijai. Kilę padariniai yra ilgalaikiai, dėl kurių jį kenčia pastovius skausmus, vaikšto tik su ramentais, savimi gali pasirūpinti tik iš dalies, buityje reikalingas asmuo, kuris padėtų pasigaminti maisto, jo nupirkti, nupirkti vaistų, padėtų nusiprausti, judėti ir kt. Ji visiškai priklausoma nuo kitų asmenų. Dėl patirtų sužalojimų ji buvo reanimacijoje, operuota su narkoze, patyrė skausmus, gėrė ir iki šios vartoja nuskausminamuosius vaistus, ilgai gulėjo ligoninėje, negalėjo savimi apsitarnauti, todėl juto ne tik fizinį skausmą, bet ir didelius nepatogumus, gėdą. Dėl sužalojimo yra apribota jos judėjimo laisvė, bendravimo galimybės, turėjo atsisakyti jai įprasto gyvenimo būdo. Be kitų pagalbos negalėdama atlikti net elementariausių veiksmų juto didelį diskomfortą, stresą. Į reabilitaciją vežiojo artimieji. Dėl patirtų sužalojimų ir žinios, kad liks liekamieji reiškiniai visam laikui, išgyvena neigiamas emocijas, baimę dėl grėsmės sveikatai. Iki šiol jaučia skausmus. Po įvykio iki šiol negali eiti į darbą, dėl ko jį praras. Šiuo metu jai pablogėjo regėjimas, sunkiai mato, gydytojai nurodo, kad tai galvos traumos pasekmė.

273.2.

28Teismo priteista suma – 20 000 Eur prieštarauja teismų praktikai, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, jos sveikatos sužalojimų, liekamųjų padarinių ir psichologinės būklės (traumos), darbo netekimo kontekste.

293.

30Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė jų apeliacinį skundą tenkinti, o nukentėjusiosios – atmesti, prokurorė prašė abu apeliacinius skundus atmesti.

31III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

325.

33Nuteistojo A. U. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o nukentėjusiosios Z. Š. – atmestinas.

346.

35Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

367.

37Nuteistasis A. U. ir nukentėjusioji Z. Š. apeliaciniuose skunduose nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo. Nuteistasis argumentuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino jo turtinę padėtį, nepakankamai atsižvelgė į pačios nukentėjusiosios didelį neatsargumą, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose, todėl prašo nukentėjusiajai iš jo priteistos neturtinės žalos dydį (15 000 Eur) sumažinti iki 5 000 Eur. Nukentėjusioji nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į jos patirtų sužalojimų mastą, pobūdį, patirtus nepatogumus, skausmą, dėl sužalojimo kilusias ir kilsiančias pasekmes ateityje, liekamuosius reiškinius po patirtų sužalojimų, prarastą galimybę dirbti ir kt., nukentėjusiosios manymu, jai priteista suma prieštarauja teismų praktikai, teisingumo, sąžiningumo, principams, todėl prašo padidinti neturtinės žalos dydį iki 45 000 Eur.

388.

39Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir jo motyvus, taip pat apeliacinių skundų argumentus, konstatuoja, kad šioje byloje nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydis nustatytas netinkamai ir yra mažintinas, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, BPK 328 straipsnio 4 punktas).

409.

41Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, taip pat ir civilinės teisės normas neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (BPK 109 straipsnis, CK 6.250 straipsnio 2 dalis). CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti teismas.

4210.

43CK 6.250 straipsnyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Šis sąrašas nėra baigtinis – priklausomai nuo konkrečios bylos faktinių duomenų, teismas atsižvelgia ir į tokias neturtinės žalos dydžio nustatymo aplinkybes kaip individualios nukentėjusiojo savybės, nukentėjusiojo didelis neatsargumas, padėjęs žalai atsirasti ar padidėti, ir pan. Teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška, todėl teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-294-303/2018).

4411.

45Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiajai Z. Š. priteistinos neturtinės žalos dydį, įvertino tai, kad ji dėl eismo įvykio patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą ir emocinį stresą (iki įvykio buvusi veikli, aktyvi, dirbanti, ji staiga neteko galimybės dirbti, rūpintis savimi bei kitais, ilgą laiką negalėjo vaikščioti, jai buvo atlikta kojos operacija, po šios operacijos kentėjo didelius fizinius skausmus), taip pat ilgalaikius liekamojo pobūdžio reiškinius (iki šiol jaučia skausmus, dabar pati sunkiai eina tik su ramentais, dėl kojos jai toliau tęsiamas gydymas), ji išgyvena emociškai dėl iš esmės pasikeitusios jos gyvenimo kokybės (yra nedarbinga ir nežinia, ar dar galės kada dirbti, dėl sunkaus judėjimo su ramentais negali niekur išeiti iš namų, bijo gatvių, automobilių, dėl iki šiol besitęsiančio gydymo jai darbingumo netekimas dar nebuvo nustatinėjamas). Įvertino ir tai, kad nuteistasis A. U. padarė neatsargų nusikaltimą, vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį pažeidė teisės aktų nustatytus saugaus eismo kelyje reikalavimus ir taip sukėlė eismo įvykį, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata. Atsižvelgė į nuteistojo elgesį po veikos padarymo – jis savo kaltę nuo pat pradžių pripažino, nukentėjusiosios ne kartą atsiprašė, siūlė savo pagalbą, domėjosi jos sveikata, jo turtinę padėtį ir galimybes atlyginti žalą – jis yra vidutinio amžiaus, dirba, vedęs ir su sutuoktine augina vieną nepilnametį vaiką, šeimos bendros pajamos yra apie 1 600 Eur, šeima turi kreditorinių įsipareigojimų. Be šio, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsižvelgia į nukentėjusiosios Z. Š. elgesį įvykio metu, t. y., į tai, kad ji nereguliuojamą pėsčiųjų perėją kirto neįsitikinusi, jog tai daryti yra saugu, tai įvertino kaip didelį nukentėjusiosios neatsargumą. Teismas, įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, atsižvelgęs dar ir į tai, kad draudimo bendrovė nukentėjusiajai Z. Š. jau yra išmokėjusi 5 000 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiosios ieškiniu prašomą priteisti sumą (45 000 Eur) sumažino ir jos naudai iš nuteistojo A. U. priteisė 15 000 Eur.

4612.

47Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, numatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas bylos aplinkybes, tačiau dalies iš aptartų aplinkybių svarba ir aktualumas, teisėjų kolegijos manymu, buvo įvertintas nepakankamai, dėl to nustatytas iš esmės per didelis, neatitinkantis šioje byloje svarbių aplinkybių bei formuojamos teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose neturtinės žalos dydis.

4813.

49Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas šioje byloje nustatė nukentėjusiosios Z. Š. didelį neatsargumą. Su tuo teisėjų kolegija sutinka. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Z. Š. į nereguliuojamą pėsčiųjų perėją įžengė ir per ją ėjo nesustodama ir nesidairydama (liudytojos D. S. parodymai), praėjusi pirmą eismo juostą, antroje buvo partrenkta nuteistojo A. U. vairuoto automobilio. Taigi, nukentėjusioji nesilaikė KET 44 punkto reikalavimų, jog įžengti į važiuojamąją dalį pėstiesiems leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį ir įsitikina, kad tai saugu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir tai, kad eismo įvykis įvyko mieste, 7.40 val., esant itin intensyviam eismui, ką patvirtino tiesiogiai įvykį mačiusi liudytoja D. S.. Pati nukentėjusioji Z. Š. taip pat nurodė, kad ji apie dvidešimt du metus į darbą einą per tą pačią pėsčiųjų perėją, žino, kad tokiu metu būna pats automobilių važiavimo pikas. Paminėti nukentėjusios ir liudytojos parodymai suponuoja išvadą, jog nukentėjusioji tokioje situacijoje, privalėdama būti ypatingai atidi ir apdairi, šių reikalavimų nepaisė, todėl visi jos veiksmai negali būti vertinami niekaip kitaip, o kaip tik pačios nukentėjusiosios didelis neatsargumas.

5014.

51CK 6.282 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės – ir į jo kaltės dydį), žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Vadinasi, nukentėjusiosios didelis neatsargumas taip pat yra neturtinės žalos nustatymo kriterijus, sudarantis prielaidas mažinti šios žalos dydį, ir turi būti vertinamas kartu su kitomis aplinkybėmis, reikšmingomis šiam klausimui teisingai išspręsti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-110-699/2017, 2K-359-697/2017). Nors šioje byloje pirmosios instancijos teismas, mažindamas nukentėjusiosios ieškiniu prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, nurodė, jog atsižvelgia į aptariamą aplinkybę (pačios nukentėjusios didelį neatsargumą), tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tai padarė nepilnai įvertinęs visas bylos aplinkybes, kadangi nukentėjusiajai priteistas neturtinės žalos dydis prieštarauja teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose.

5215.

53Pažymėtina, kad teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-582/2009, 3K-3-217-690/2018), ir teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti į teismų praktikoje analogiškose bylose priteisiamas sumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-38-942/2017).

5416.

55Nagrinėjamu atveju nustatant neturtinės žalos dydį yra aktualūs teismų praktikos pavyzdžiai, kuomet po eismo įvykio nukentėjusiajam nustatomas ne tik sunkus sveikatos sutrikdymas, bet ir pripažįstamas nukentėjusio asmens didelis neatsargumas, kartu kreipiant dėmesį į nusikalstama veika sukeltus padarinius.

5617.

57Šioje byloje nusikalstamos veikos padariniai pasireiškė taip: nukentėjusioji Z. Š. dėl eismo įvykio patyrė galvos ir kairės blauzdos daugybinius sumušimus, pasireiškusius momenkaulio lūžiu dešinėje, smilkinkaulio lūžiu kairėje, kaktikaulio lūžiu kairėje, blauzdikaulio kūno viršutinio trečdalio skeveldriniu lūžiu su poslinkiu, šeivikaulio artimojo galo lūžiu be poslinkio ir kt.; po įvykio ji 14 dienų buvo gydoma stacionare (jai atlikta blauzdikaulio operacija, komplikacijų nebuvo; taikyta kineziterapija, masažai, gydyta nuskausminamaisiais ir raminamaisiais vaistais), vėliau taikytas ambulatorinis gydymas – lankėsi pas gydytojus ir buvo konsultuojama; 2019-06-10 – 2019-06-30 reabilitavosi VšĮ „P.“; naujausiame sveikatos istorijos įraše (2019-08-27) fiksuoti duomenys – kairės čiurnos, pėdos patinimas, judesiai riboti, einant šlubuoja, vaikšto su dviem ramentais, nusilpusi kairės pusės kojos raumenų jėga (1 t., b. l. 124-125); be šio ji patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, emocinį stresą, neigiamus išgyvenimus dėl ateities, dėl kojos sužalojimo apribota jos judėjimo galimybė, ji vaikšto su ramentais, taip pat patiria kitus nepatogumus, kurie akcentuoti bei įvertinti ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje (šios nutarties 11 punktas). Nors nukentėjusioji skunde nurodo ir tai, kad ji dėl kojos sužalojimo dar ilgai bus gydoma, operuojama ir iki galo niekada nepasveiks, ruošia dokumentus nedarbingumo lygio nustatymo komisijai, dėl patirto sužalojimo galvos srityje šiuo metu yra pablogėjęs jos regėjimas, tačiau jokių šias aplinkybes pagrindžiančių duomenų į bylą nėra pateikta.

5818.

59Teisėjų kolegija, išanalizavusi teismų praktiką dėl priteistinų neturtinės žalos dydžių, kai po eismo įvykio nukentėjusiajam nustatomas ne tik sunkus sveikatos sutrikdymas, bet ir pripažįstamas nukentėjusio asmens didelis neatsargumas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos dydis (20 000 Eur) žymiai viršija teismų praktikoje kitose panašaus pobūdžio bylose priteisiamas sumas. Pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose: Nr. 2K-20-689/2020 (8 000 Eur) – nukentėjusiojo patirti sužalojimai yra itin skausmingi, sukėlę negrįžtamas pasekmes sveikatai: nukentėjusysis buvo reanimacijoje, jį ne kartą operavo, po įvykio neteko 80 proc. darbingumo, apako viena akimi, pablogėjo veido estetinė išvaizda, buvo ilgai gydytas, ateityje numatoma atlikti papildomas chirurgines operacijas, patyrė emocinį stresą; Nr. 2K-41-303/2020 (13 000 Eur) – nukentėjusiajai konstatuotos sunkaus sveikatos sutrikdymo pasekmės bus jaučiamos visą likusį gyvenimą, ji patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, netikrumą dėl ateities, įprasto gyvenimo kokybės suprastėjimą (nukentėjusioji buvo pensinio amžiaus, tačiau iki įvykio dirbo, buvo socialiai aktyvi ir pan.); Nr. 2K-110-699/2017 (10 000 Eur) – nukentėjusiajam, be kita ko, buvo padaryti sužalojimai kojos srityje, sumažėjusios bei apsunkintos jo judėjimo galimybės, negali judėti be ramentų, jis dėl sveikatos būklės atleistas iš darbo; Nr. 2K-359-697/2017 (8 000 Eur) – nukentėjusysis dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų neteko 60 procentų darbingumo, eismo įvykio pasekmes jaučia iki šiol, apribotos jo judėjimo galimybės, sumažėjo galimybės dirbti ir išlaikyti šeimą ir kt.

6019.

61Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vienoje iš kasacine tvarka išnagrinėtų baudžiamųjų bylų (jau minėta kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-303/2020) yra apibendrinęs, jog pagal formuojamą teismų praktiką, neturtinės žalos atlyginimo dydžiai (kartu su draudimo išmoka) asmenims, tiesiogiai nukentėjusiems dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 281 straipsnio 3 dalyje, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 1 d. nustatyti nuo 5 000 Eur iki 28 962 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-942/2016, 2K-61-696/2016, 2K-154-699/2016, 2K-25-489/2017, 2K-94-696/2017, 2K-155-511/2017, 2K-110-699/2017, 2K-359-697/2017, 2K-362-697/2018, 2K-102-303/2019). Taigi, neatsižvelgiant net į tai, ar byloje yra nustatomas ir paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas, ar ne, priteistinų sumų vidurkis yra 18 481 Eur.

6220.

63Iš aukščiau aptarto akivaizdu, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis 20 000 Eur (kartu su draudimo bendrovės jau išmokėta suma – 5 000 Eur), įvertinus bylos aplinkybes, viršija teismų praktikoje priteisiamas sumas neturtinei žalai atlyginti panašaus pobūdžio bylose. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje ir nurodė, jog, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi teismų praktika, tačiau, kaip matyti, tai nurodyta tik formaliai, nepateikiant nė vienos bylos, kuria yra vadovaujamasi. Be to, pirmosios instancijos teismas nenurodė ir jokių objektyviai pagrįstų argumentų, išskirtinių šios bylos aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas nukrypti nuo teismų praktikoje panašaus pobūdžio bylose paprastai priteisiamų sumų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią bylą, tokių aplinkybių šioje byloje taip pat nenustatė.

6421.

65Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytą teismų praktiką, pateiktus teismų praktikos pavyzdžius panašaus pobūdžio bylose, pačios nukentėjusiosios padarytą KET pažeidimą, taip pat į tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas transporto eismo saugumui, jo pavojingumą (nuteistasis pažeidė KET 30 punkto reikalavimus – antra eismo juosta artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ir privalėdamas sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį, nesustojo ir pėsčiojo nepraleido), nuteistojo asmenybę (neteistas, nebaustas administracine tvarka), jo elgesį po veikos padarymo (savo kaltę nuo pat pradžių pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiosios, domėjosi jos sveikata), jo turtinę padėtį ir galimybes atlyginti priteistą žalą – yra pakankamai jauno, darbingo (trisdešimt šešerių metų) amžiaus, dirbantis, vedęs, šeimoje auga nepilnametis vaikas, bendros šeimos pajamos yra apie 1 600 Eur, turi kreditorinių įsipareigojimų, taip pat į nukentėjusiajai Z. Š. kilusias pasekmes, jos patirtus nepatogumus bei išgyvenimus (aptarta šios nutarties 17 punkte), į teisingumo, protingumo kriterijus, daro išvadą, jog nukentėjusiajai padaryta neturtinė žala yra 13 000 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad dalį neturtinės žalos (5 000 Eur) nukentėjusiajai atlygino draudimo bendrovė, todėl likusi ir iš nuteistojo A. U. nukentėjusiajai Z. Š. priteistina neturtinės žalos suma yra 8 000 Eur.

6622.

67Iš nukentėjusios Z. Š. skundo turinio matyti, kad ji prašymą padidinti jai priteistos neturtinės žalos dydį iki 45 000 Eur grindė, akcentuodama Specialisto išvadoje jai konstatuotus sužalojimus, taikytą gydymą, taip pat kitais patirtais ir tebepatiriamais nepatogumais, išgyvenimais ir kt., tačiau visi jie tiek pirmosios instancijos teismo, tiek dar kartą ir šios teisėjų kolegijos buvo įvertinti neturtinės žalos nustatymui reikšmingų šios bylos aplinkybių visumoje, teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose kontekste bei nustatytas pagrindas nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydį sumažinti, todėl nukentėjusiosios apeliacinis skundas atmestinas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

6823.

69Nuteistasis A. U. apeliaciniame skunde prašė sumažinti iš jo priteistinos neturtinės žalos dydį iki 5 000 Eur akcentuodamas, kad teismų praktikoje panašaus pobūdžio bylose nukentėjusiesiems priteistos sumos yra apie 5 000 Eur (Klaipėdos apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1A-15-417/2020, Klaipėdos apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1A-3-557/2020, Kauno apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1A-715-238/2019 ir kt.) bei tai, kad jo turtinė padėtis yra sunki.

7024.

71Tačiau teisėjų kolegija, nustatydama šioje byloje nukentėjusiajai Z. Š. atlygintinos neturtinės žalos dydį, pirmiau jau išsamiai aptarė bei atsižvelgė į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose. Kaip minėta, neturtinės žalos dydžiai svyruoja, o konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos specifiką, kiekviena situacija yra individuali, kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, todėl ir priteistinos neturtinės žalos dydis kiekvieną kartą priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių. Todėl šioje byloje išimtinai vadovautis nuteistojo nurodyta teismų praktika nėra pagrindo, juolab akcentuotina, kad tik vienoje iš nurodytų bylų buvo sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos dydžio (Nr. 1A-15-417/2020), tačiau šios ir nagrinėjamos bylos aplinkybės skirtingos visų pirma nukentėjusio asmens patirtų sužalojimų pobūdžio, masto, kilusių pasekmių prasme, o kitose nurodytose bylose (Nr. 1A-3-557/2020, 1A-715-238/2019) klausimas dėl neturtinės žalos dydžio apeliacinės instancijos teismų apskritai net nebuvo nagrinėjamas.

7225.

73Pagrindo mažinti neturtinės žalos dydį nesudaro ir nuteistojo akcentuojama aplinkybė dėl sunkios jo turtinės padėties. Pažymėtina, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, yra nusikalstama veika sukelti padariniai. Atsakingo už žalą asmens turtinė padėtis nėra lygiavertė nusikaltimo pasekmėms, todėl negali iš esmės lemti žalos dydžio, nes priešingu atveju būtų pažeisti nukentėjusių asmenų teisės ir interesai, neįgyvendintas teisingumo principas. Pusiausvyra tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimą ir žalą padariusio asmens turtinės padėties turi būti protinga ir adekvati ginamoms vertybėms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, 2K-429/2013). Šiuo atveju nuteistojo turtinę padėtį vertino ir pirmosios instancijos teismas, ši aplinkybė dar kartą įvertinta teisėjų kolegijai sprendžiant Z. Š. priteistinos neturtinės žalos dydį. Taigi remiantis išskirtinai nuteistojo turtine padėtimi, dar labiau mažinti priteistinos neturtinės žalos dydį pagrindo nėra. Dėl to nuteistojo apeliacinis skundas tenkintinas tik iš dalies.

74Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu

Nutarė

75Nukentėjusiosios Z. Š. apeliacinį skundą atmesti.

76Nuteistojo A. U. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

77Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. sausio 14 d. nuosprendį pakeisti:

78Iš nuteistojo A. U. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei Z. Š. priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį sumažinti iki 8 000 Eur (aštuonių tūkstančių eurų).

79Priteistas 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas skaičiuoti nuo priteistos 8 000 Eur (aštuonių tūkstančių eurų) sumos.

80Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

1. Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą... 3. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu... 4. Iš dalies patenkintas nukentėjusiosios Z. Š. civilinis ieškinys. Iš... 5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 6. I. Bylos esmė... 7. 1.... 8. A. U. nuteistas už tai, kad 2019 m. balandžio 1 d. apie 7.43 val. ( - )... 9. II.... 10. Apeliacinių skundų argumentai... 11. 2.... 12. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. U. prašo pakeisti Panevėžio apylinkės... 13. 2.1.... 14. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio... 15. 2.2.... 16. Jis augina nepilnametę dukrą, gim. ( - ) m., dirba UAB „M.“ statybininko... 17. 2.3.... 18. Sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nukentėjusioji Z. Š.... 19. 2.4.... 20. Analizuojant aktualią teismų praktiką baudžiamosiose bylose, kuriose... 21. 2.5.... 22. Vertinant nukentėjusiosios sveikatos būklę ateities požiūriu, byloje nėra... 23. 3.... 24. Nukentėjusioji Z. Š. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Panevėžio... 25. 3.1.... 26. Iki įvykio ji buvo sveika ir darbinga, gyveno pilnavertį gyvenimą. Įvykio... 27. 3.2.... 28. Teismo priteista suma – 20 000 Eur prieštarauja teismų praktikai,... 29. 3.... 30. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė jų apeliacinį... 31. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 32. 5.... 33. Nuteistojo A. U. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o... 34. 6.... 35. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies... 36. 7.... 37. Nuteistasis A. U. ir nukentėjusioji Z. Š. apeliaciniuose skunduose nesutinka... 38. 8.... 39. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, skundžiamą... 40. 9.... 41. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, taip pat ir civilinės teisės normas... 42. 10.... 43. CK 6.250 straipsnyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis... 44. 11.... 45. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas,... 46. 12.... 47. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas tinkamai... 48. 13.... 49. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas šioje byloje nustatė... 50. 14.... 51. CK 6.282 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai paties... 52. 15.... 53. Pažymėtina, kad teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos... 54. 16.... 55. Nagrinėjamu atveju nustatant neturtinės žalos dydį yra aktualūs teismų... 56. 17.... 57. Šioje byloje nusikalstamos veikos padariniai pasireiškė taip:... 58. 18.... 59. Teisėjų kolegija, išanalizavusi teismų praktiką dėl priteistinų... 60. 19.... 61. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vienoje iš kasacine... 62. 20.... 63. Iš aukščiau aptarto akivaizdu, kad šioje byloje pirmosios instancijos... 64. 21.... 65. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytą teismų praktiką, pateiktus teismų... 66. 22.... 67. Iš nukentėjusios Z. Š. skundo turinio matyti, kad ji prašymą padidinti jai... 68. 23.... 69. Nuteistasis A. U. apeliaciniame skunde prašė sumažinti iš jo priteistinos... 70. 24.... 71. Tačiau teisėjų kolegija, nustatydama šioje byloje nukentėjusiajai Z. Š.... 72. 25.... 73. Pagrindo mažinti neturtinės žalos dydį nesudaro ir nuteistojo akcentuojama... 74. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 75. Nukentėjusiosios Z. Š. apeliacinį skundą atmesti.... 76. Nuteistojo A. U. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.... 77. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. sausio 14 d.... 78. Iš nuteistojo A. U. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei Z. Š. priteistą... 79. Priteistas 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas skaičiuoti nuo... 80. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....