Byla 2-546-294/2017
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis, sekretoriaujant Ernestai Perednienei, dalyvaujant ieškovo atstovui P. R., viešame parengiamajame teismo posėdyje nagrinėja civilinę bylą pagal ieškovo AB Lietuvos geležinkeliai ieškinį atsakovui OOO Las Flores Group dėl skolos priteisimo,

Nustatė

2Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 2136,76 Eur skolos, 753,23 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2013-06-28 su atsakovu sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. SP(DL)-209 dėl geležinkelio kelionės dokumentų (bilietų) pardavimo. Pagal šią sutartį atsakovas Maskvoje prekiavo geležinkelio bilietais iki Vilniaus ir atgal, o ieškovas vykdė vežėjo funkcijas. Atsakovas bilietus iš ieškovo gaudavo ir prekiavo visą mėnesį be atlyginio, buvo įvestas 2000 Eur depozitas. Nuo 2014 m. vasaros atsakovas pradėjo pažeidinėti sutartį ir vėluodavo atsiskaityti. Panaudojus 2000 Eur depozitą, jo nebepakako atsakovo skolai padengti. Pažymėjo, kad laiku neatsiskaičius atsakovui buvo skaičiuojami 0,2 proc. dydžio delspinigiai, kuriuos kartu su skola prašo priteisti.

3Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

4Atsakovui, reziduojančiam Rusijoje, procesiniai dokumentai buvo išsiųsti įteikimui 2016-06-08, tarpininkaujant Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai. Iki 2017 m. gegužės mėn. jokių duomenų apie procesinių dokumentų įteikimą (negalėjimą įteikti) nėra gauta. Tuomet teismas, atsižvelgdamas į tai, kad visas ieškovo ir atsakovo elektroninis susirašinėjimas buvo vykdomas el. paštu generalinio direktoriaus el. pašto adresu (taip pat iš šio el. pašto siunčiami dokumentai), ir į tai, kad procesinių dokumentų atsakovui įteikti kitais būdais nėra galimybės, ieškinį, pranešimą ir teismo šaukimą (su vertimais į rusų kalbą) išsiuntė skenuotas el. paštu. Atsakovas taip pat buvo informuotas apie pareigą skirti atstovą. Iki teismo posėdžio pradžios iš atsakovo negauta nei atsiliepimo, nei prašymų. Byla nagrinėtina atsakovo atstovui nedalyvaujant pagal byloje surinktą medžiagą.

5Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti iš esmės ieškinyje nurodytais argumentais.

6Ieškinys tenkintinas

7Iš civilinės bylos medžiagos matyti, kad sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. SP(DL)-209 dėl geležinkelio kelionės dokumentų (bilietų) pardavimo. Pagal šią sutartį atsakovas Maskvoje prekiavo geležinkelio bilietais iki Vilniaus ir atgal, o ieškovas vykdė vežėjo funkcijas. Atsakovas bilietus iš ieškovo gaudavo ir prekiavo visą mėnesį be atlyginio, buvo įvestas 2000 Eur depozitas. Nuo 2014 m. vasaros atsakovas pradėjo pažeidinėti sutartį ir vėluodavo atsiskaityti. Panaudojus 2000 Eur depozitą, jo nebepakako atsakovo skolai padengti.

8Sandoriai – tai sąmoningi laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str. 1 d.). CK 6. 154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartimi vienas ar keli asmenys susitaria sukurti, pakeisti, ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Pripažįstama, kad civilinių teisinių santykių šalys, sudarydamos sutartis yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas. Sutarties šalys turi teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti CK numatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 str. 1 d.).

9Abi šalys, sudarydamos sutartį, veikė kaip verslo subjektai, todėl jos laikomos lygiavertėmis šalimis.

10Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Bivainis“ v. A. A. B. firma „Arum“, bylos Nr. 3K-3-406/2005; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Fegda“ v. UAB „Via Baltika Logistika“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-349/2010; kt.).

11Kasacinio teismo pabrėžta tai, kad, taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Ervin“ v. AB Ageratec, bylos Nr. 3K-3-128/2010; kt.). Iš nurodytų sutarčių aiškinimo taisyklių matyti, kad pirmiausia yra įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiškinimo metodas, įpareigojantis aiškintis tikruosius šalių ketinimus, o ne vien remtis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (objektyvaus sutarties aiškinimo metodas). Tai tiesiogiai susiję su tuo, kad kiekviena sutartis privalo būti aiškinama sąžiningai. Šie esminiai sutarčių aiškinimo principai (t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai) lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos ir Vokietijos UAB „Autopunktas“ v. UAB „Daivera“, bylos Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šiaulių miesto savivaldybė v. UAB „Artapolas“, bylos Nr. 3K-3-323/2010; 2012 m. liepos 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Europa Bauchemie“ v. UAB „Via sportas“, bylos Nr. 3K-3-383/2012; kt.).

12Šioje byloje kilęs ginčas iš esmės dėl atsakovo netinkamų sutarties sąlygų vykdymo. Iš atsakovo ir ieškovo elektroninio susirašinėjimo matyti, kad atsakovas neginčijo ieškovo išrašytų sąskaitų faktūrų, tik nurodęs, kad šiuo metu negali vykdyti atsiskaitymo.

13Teismas pažymi, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.).

14Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – galimybė padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011, 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2011).

15Kiekvienoje civilinėje byloje teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos teismo proceso metu, išnagrinėjimu vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (CPK 185 straipsnis). Vertindamas kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, teismas, be kita ko, turi nustatyti įrodymo ryšį su byla (įrodymo sąsajumą), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo ar neegzistavo, taip pat, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokią išvadą. Įrodymų sąsajumas (CPK 180 straipsnis) reiškia, kad informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, todėl teismas įvertina byloje esančią informacinę medžiagą laikydamasis CPK nustatytų įrodymų sąsajumo, leistinumo ir įrodymų vertinimo taisyklių

16CK 6.63 straipsnyje įtvirtinta, kad skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai:

171) neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos;

182) skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą;

193) kreditorius teisminiu ar neteisminiu būdu pagrįstai reikalauja, kad skolininkas įvykdytų prievolę;

204) kreditorius pareikalavo įvykdyti prievolę ir nustatė protingą jos įvykdymo terminą, o skolininkas prievolės per šį terminą neįvykdė;

215) skolininkas iki prievolės įvykdymo termino pabaigos praneša kreditoriui, kad jis prievolės nevykdys;

226) prievolės nebegalima įvykdyti dėl skolininko kaltės.

23To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nuo to momento, kai skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jis turi atlyginti visus kreditoriaus patirtus nuostolius, išskyrus atvejus, kai skolininkas atleidžiamas nuo prievolės vykdymo. CK 6.63 straipsnio 5 dalis nustato, kad kreditorius turi teisę atsisakyti priimti skolininko siūlomą prievolės įvykdymą po to, kai skolininkas prievolę pažeidė, jeigu skolininkas kartu nesiūlo atlyginti dėl prievolės pažeidimo kreditoriaus patirtus nuostolius.

24Įrodymų, jog ieškovas ginčo laikotarpiu atsakovui skolą apskaičiavo netinkamai ar pažeidžiant proporcingumo principą, byloje nepateikta.

25Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, teismas sprendžia, jog ieškovas įrodė atsakovams suteiktų paslaugų apimtį (kiekį) bei jų vertę (kainą) (CPK 178, 185 str.). Tuo tarpu atsakovas, pažeidė savo, kaip faktinio paslaugos gavėjo pareigą atsiskaityti su ieškovu laiku ir tinkamai.

26Remiantis CK 6.38 str. 1 d., prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais.

27Aukščiau nurodytais motyvais teismas ieškovo reikalavimą priteisti 2136,76 Eur skolą iš atsakovo tenkina visiškai

28Kiti reikalavimai

29CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų sumai, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis). Ieškovas paskaičiavo, kad atsakovo ieškovui mokėtinų delspinigių suma sudaro 753,23 Eur, kuri, atsižvelgiant į teismų praktiką laikytina protinga ir ne per didele, todėl atsakovui nepareiškus motyvuotų prieštaravimų dėl jų dydžio, nurodyti 753,23 Eur delspinigių yra priteistini (CK 6.63, 6.249 str.).

30Vienos iš įstatymu nustatytų palūkanų, kurių tikslas yra kompensuoti minimalius kreditoriaus nuostolius, yra palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti skolą, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją. CK 6.37 str. 2 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tokiu atveju, teismas daro išvadą, kad nesant tarp ieškovo ir atsakovo susitarimo dėl kitokio palūkanų dydžio, ieškovo reikalavimas pagal CK 6.210 straipsnio 2 d. 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

31Kiti šalių argumentai ar pateikti įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.

32Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis).

33Ieškovas šioje byloje sumokėjo žyminį mokestį: 87 Eur žyminio mokesčio ir 426,62 Eur vertimo išlaidų. Kadangi ieškovo ieškinys yra patenkintas visiškai, ieškovui iš atsakovo priteistinos aukščiau nurodytos išlaidos.

34Ieškovo ieškinį patenkinus, atsakovui nėra priteisiamos jo patirtos teisinės pagalbos išlaidos (CPK 93, 98 str.).

35Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259, 260, 268, 270 str.,

Nutarė

36Ieškovo AB „Lietuvos geležinkeliai“, juridinio asmens kodas 110053842, ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jam iš atsakovo OOO Las Flores Group, juridinio asmens kodas 7707742313, 2136,76 Eur (du tūkstančiai vienas šimtas trisdešimt šeši eurai 76 ct) skolos, 753,23 Eur (septyni šimtai penkiasdešimt trys eurai 23 ct) delspinigių ir 513,62 Eur (penki šimtai trylika eurų 62 ct) bylinėjimosi išlaidų ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 2889,99 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-09-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

37Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis, sekretoriaujant... 2. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 2136,76 Eur skolos, 753,23 Eur... 3. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.... 4. Atsakovui, reziduojančiam Rusijoje, procesiniai dokumentai buvo išsiųsti... 5. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti iš esmės... 6. Ieškinys tenkintinas... 7. Iš civilinės bylos medžiagos matyti, kad sudarė paslaugų teikimo sutartį... 8. Sandoriai – tai sąmoningi laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais... 9. Abi šalys, sudarydamos sutartį, veikė kaip verslo subjektai, todėl jos... 10. Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose... 11. Kasacinio teismo pabrėžta tai, kad, taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų... 12. Šioje byloje kilęs ginčas iš esmės dėl atsakovo netinkamų sutarties... 13. Teismas pažymi, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas –... 14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas... 15. Kiekvienoje civilinėje byloje teismas įvertina byloje esančius įrodymus... 16. CK 6.63 straipsnyje įtvirtinta, kad skolininkas laikomas pažeidusiu... 17. 1) neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos;... 18. 2) skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą;... 19. 3) kreditorius teisminiu ar neteisminiu būdu pagrįstai reikalauja, kad... 20. 4) kreditorius pareikalavo įvykdyti prievolę ir nustatė protingą jos... 21. 5) skolininkas iki prievolės įvykdymo termino pabaigos praneša kreditoriui,... 22. 6) prievolės nebegalima įvykdyti dėl skolininko kaltės.... 23. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nuo to momento, kai skolininkas... 24. Įrodymų, jog ieškovas ginčo laikotarpiu atsakovui skolą apskaičiavo... 25. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei įvertinęs byloje esančių įrodymų... 26. Remiantis CK 6.38 str. 1 d., prievolės turi būti vykdomos sąžiningai,... 27. Aukščiau nurodytais motyvais teismas ieškovo reikalavimą priteisti 2136,76... 28. Kiti reikalavimai... 29. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų,... 30. Vienos iš įstatymu nustatytų palūkanų, kurių tikslas yra kompensuoti... 31. Kiti šalių argumentai ar pateikti įrodymai esminės reikšmės bylai neturi,... 32. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79... 33. Ieškovas šioje byloje sumokėjo žyminį mokestį: 87 Eur žyminio mokesčio... 34. Ieškovo ieškinį patenkinus, atsakovui nėra priteisiamos jo patirtos... 35. Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259, 260, 268, 270 str.,... 36. Ieškovo AB „Lietuvos geležinkeliai“, juridinio asmens kodas 110053842,... 37. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui,...