Byla 2-488/2014
Dėl nuostolių atlyginimo. Tretieji asmenys Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-6199-104/2013, kuria tenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos žirgynas“ ieškinį atsakovui A. A. K. dėl nuostolių atlyginimo. Tretieji asmenys Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija.

2Teisėjas, išnagrinėjęs bylą pagal atskirąjį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Lietuvos žirgynas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo A. A. K. 230 421,18 Lt Lt nuostolių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimo užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 230 421,18 Lt vertės atsakovui priklausantį kilnojamąjį turtą (išskyrus ieškovui perduotus atsakovo arklius) ir nekilnojamąjį turtą, turtines teises bei lėšas, esančias pats atsakovą ir / ar trečiuosius asmenis. Nurodė, kad reikalaujama priteisti suma yra didelė, o tai padidina ieškovui tikėtinai palankaus sprendimo tinkamo įvykdymo riziką. Ieškovas tvirtino neturįs duomenų apie atsakovo turtinę padėtį. Ieškovo vertinimu, atsakovo turtinės padėties sudėtingumą patvirtina aplinkybė, jog jis neturėjo lėšų arklių išlaikymui.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 28 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, areštavo 230 421,18 Lt vertės atsakovui A. A. K. priklausantį nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą (išskyrus ieškovui perduotus atsakovo arklius), uždraudė areštuotą turtą perleisti ar apsunkinti kitomis daiktinėmis teisėmis. Pirmosios instancijos teismas nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad atsakovas yra fizinis asmuo, todėl jam pareikšto reikalavimo suma yra didelė, kas sudaro pagrindą tokią ieškinio sumą laikyti grėsme, padidinančia teismo sprendimo neįvykdymo riziką.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8Atsakovas A. A. K. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

91. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog UAB „Lietuvos žirgynas“ yra netinkamas ieškovas šioje byloje. Ieškovo UAB „Lietuvos žirgynas“ įstatyminis statusas šioje byloje yra „kitas gyvūnų laikytojas“. Reikalavimus atlyginti nuostolius ieškovas turi reikšti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai.

102. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013 m. gegužės 22 d. atsisakė priimti ieškinį tarp tų pačių šalių ir tuo pačiu pagrindu.

113. Ieškovo nuostoliams atlyginti yra skirta valstybės parama.

124. Ieškovas pirmosios instancijos teismui pateikė suklastotą dokumentą – 2013 m. balandžio 5 d. išvežamų ūkinių gyvūnų patikrinimo aktą.

135. Ieškovo veiksmai atsakovui priklausančių gyvūnų paėmimo procedūros metu buvo neteisėti. Ieškovas nesilaikė gyvūnų paėmimo procedūros, pažeidė atsakovo teises.

146. Ieškovo neteisėtiems veiksmams įtakos turėjo ir atsakovo ūkio kaimynės O. D. sąmoningi neteisėti veiksmai, apie kuriuos yra pranešta teisėsaugos institucijoms.

157. Atsakovo ūkyje dirbusio veterinarijos gydytojo išduotos pažymos paneigia patikrinimo dokumentuose nurodytus duomenis. Patikrinimo aktai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimų.

168. Ieškovo veiksmai pareiškiant reikalavimus atsakovui, nepasibaigus atsakovo inicijuotiems baudžiamajam ir administraciniams procesams, yra neteisėti, todėl jam taikytinos CPK 95 straipsnio nuostatos.

17Atskirajame skunde pareikštas prašymas dėl nuostolių, kurie gali atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, areštuojant atsakovui priklausančius 138 arklius.

18Ieškovas UAB „Lietuvos žirgynas“ atsiliepime nesutinka su atskiruoju skundu, prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Nesutinka su atsakovo pozicija dėl akivaizdaus ieškinio nepagrįstumo. Tvirtina, jog preliminaraus ieškinio pagrįstumo vertinimas nereiškia ieškinio nagrinėjimo iš esmės. Ieškovo vertinimu, klausimas dėl bylos šalies tinkamumo spręstinas ne ieškinio priėmimo stadijoje. Ieškovas nurodė, jog jam buvo skirtas finansavimas atsakovo arklių išlaikymui ir priežiūrai, o patirtas išlaidas ieškovas yra įpareigotas išieškoti iš atsakovo ir grąžinti valstybei. Ieškovo tikslas realizuoti atsakovui priklausiusius gyvūnus sietinas su būtinybe padengti ieškovo patiriamus nuostolius. Ieškovas nurodė, jog atsakovo prašymas dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo yra nepagrįstas.

19Trečiasis asmuo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Tvirtina, jog atsakovas nenurodė argumentų, leidžiančių abejoti apskųstosios nutarties pagrįstumu. Trečiojo asmens vertinimu, pareikšto ieškinio reikalavimas yra pagrįstas, todėl atsižvelgiant į ieškinio sumą, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

20Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija pateiktu atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog didėlė ieškinio suma sudaro pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Trečiojo asmens vertinimu, ieškovo patiriamų nuostolių suma nuolat didėja, todėl egzistuoja reali teismo sprendimo neįvykdymo rizika.

21IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

23Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai (lot. prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2383/2011, 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2010/2011). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio pagrįstumą, pažymėjo, kad ieškovas, reikšdamas reikalavimus atsakovui, nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, pridėjo įrodymus. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog minėti duomenys yra pakankami prima facie ieškinio pagrįstumui konstatuoti. Tuo tarpu apeliantas nesutikimą su šia pirmosios instancijos teismo išvada iš esmės grindė aplinkybėmis, jog UAB „Lietuvos žirgynas“ nėra tinkamas ieškovas šioje byloje, jog ieškovas neturi pagrindo reikalauti nuostolių, patirtų (patiriamų) dėl atsakovui priklausančių arklių išlaikymo, kadangi lėšas arkliams išlaikyti skyrė valstybė. Apeliantas ieškinio prima facie nepagrįstumą taip pat siejo ir su ieškovo neteisėtais veiksmais atsakovui priklausančių arklių perėmimo procese. Apeliacinis teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais.

24Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 3 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. S2-17262-833/2013, patenkino Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos prašymą ir leido iš atsakovo A. A. K. paimti 138 arklius. Šios nutarties pagrindu ieškovui buvo perduoti 107 apeliantui (atsakovui) priklausantys arkliai. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 3D-285 ieškovui skirtos valstybės lėšos paminėtos teismo nutarties vykdymui. Šiuo įsakymu taip pat buvo nustatyta ieškovo pareiga lėšas, būtinas arklių priežiūrai, išieškoti iš atsakovo ir jas grąžinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai. Analogiška atsakovo pareiga perkelta ir į 2013 m. gegužės 3 d. ieškovo ir trečiojo asmens Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos sudarytą sutartį Nr. 8P-13-093. Apeliacinis teismas, įvertinęs išvardintų dokumentų turinį, sprendžia, jog minėti duomenys šiame pradiniame bylos etape pakankamai pagrindžia ieškovo reikalavimo teisę, įgyvendinamą šioje byloje. Teismas taip pat atmeta atskirojo skundo argumentą, jog įsiteisėjus Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 22 d. nutarčiai, ieškovas esą neteko teisės atsakovui reikšti ieškinio tuo pačiu pagrindu. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, jog apelianto paminėta 2013 m. gegužės 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2096-860/2013, Vilniaus rajono apylinkės teismas nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti – žyminiam mokesčiui sumokėti. Toje nutartyje nustatytu terminu šio įpareigojimo neįvykdžius, teismas ieškinį grąžino ieškovui (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Apeliacinis teismas sutinka su apelianto argumentais, kuriais akcentuojamas ieškinių tapatumas kitoje nurodytoje ir čia nagrinėjamoje bylose, tačiau pažymi, jog kitos bylos procesinė baigtis – ieškinio grąžinimas nepašalinus jo trūkumų, nėra kliūtis, tinkamai pašalinus trūkumus, pakartotinai kreiptis į teismą, ką aptariamu atveju ir padarė ieškovas. Kiti prie ieškinio pridėti įrodymai, kuriais ieškovas ketina įrodinėti patirtų nuostolių realumą, įgalina manyti, jog ieškovas preliminariai pagrindžia ieškinio reikalavimus ir reikalavimų apimties (reikalavimo sumos) prasme. Nurodytų aplinkybių kontekste apeliacinis teismas įsitikino pirmosios instancijos teismo atlikto ieškinio reikalavimų preliminaraus vertinimo pagrįstumu. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas mato būtinybę akcentuoti, jog ieškinio pagrįstumo prima facie vertinimas nėra ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, kuris atliekamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, ir neturi jokios prejudicinės galios bylos išsprendimui, kadangi ieškovas bylos nagrinėjimo metu turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti/sumažinti ieškinio reikalavimus, pateikti naujus įrodymus ir t. t. Nurodytų aplinkybių kontekste apeliacinis teismas neturi pagrindo vertinti atskirojo skundo argumentų, kuriais akcentuojami Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos bei kitų asmenų galbūt neteisėti ar net nusikalstami veiksmai gyvūnų perėmimo procese. Teismo vertinimu, minėti atskirojo skundo argumentai nėra reikšmingi sprendžiamam klausimui.

25Pažymėtina, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos tokios, kurios užkirstų galimybę išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo, bylos nagrinėjimo metu būtų užtikrinta ta pati atsakovo turtinė padėtis, kuri buvo iki ieškovo kreipimosi į teismą. Taikant laikinąsias apsaugos priemones taip pat turi būti įvertintas jų tikslingumas, tai yra jos turi garantuoti būsimo teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti susijusios su pareikštų reikalavimų esme, pobūdžiu ir apimtimi. Teismų praktikoje aplinkybė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, paprastai preziumuojama tuomet, kai kilęs turtinis ginčas dėl didelės sumos (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-905/2009; 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-997/2010, ir kt.).

26Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad reikalavimo suma atsakovui laikytina didele, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Taigi proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, o atsakovas, siekdamas išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie tokią grėsmę paneigia. Teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi įvertinti grėsmės riziką, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. CPK 306 straipsnio 3 dalyje, 338 straipsnyje nurodyta, jog apeliantas su skundu turi pateikti įrodymus, kuriais grindžia teismo nutarties ar jos dalies neteisėtumą ar nepagrįstumą. Pažymėtina, jog gera atsakovo turtinė padėtis gali būti viena iš reikšmingų aplinkybių, nesukeliančių pagrįstų abejonių dėl galimybės įvykdyti teismo sprendimą. Tokiu atveju laikinosios apsaugos priemonės netaikomos, jeigu įrodoma, kad ieškovo reikalavimų suma atsakovui pagal jo turimo turto vertę, dydį, gaunamas pajamas nėra didelė. Apeliacinis teismas pastebi, jog atsakovas kartu su atskiruoju skundu nepateikė įrodymų, pagrindžiančių gerą jo turtinę padėtį, nors teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog reikalavimo suma atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, yra didelė ir dėl to padidėja galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Pažymėtina, kad teismas konkrečiam asmeniui pareikštą turtinio reikalavimo sumą turi vertinti pagal jo turimo turto vertę, pajamas, įsipareigojimus. Turto vertės ir finansinių įsipareigojimų santykis leidžia daryti išvadas apie skolininko tikrąją turtinę padėtį (objektyvų finansinį pajėgumą) (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-37/2010). Atsakovui nepateiktus duomenų apie savo turtinę padėtį, apeliacinės instancijos teismas neturi objektyvios galimybės spręsti, kad atsakovo turtinė padėtis yra tokia (gera), kuri užtikrins teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Teismas neturi pagrindo pritarti skundo argumentui, jog ieškovui perduotų arklių vertės esą pakanka ieškovo reikalavimams užtikrinti. Pastebėtina, jog apeliantas nepateikė perimtų gyvūnų vertę pagrindžiančių įrodymų. Teismas pažymi, jog šis argumentas, jo nepagrindus leistinais įrodymais, nepaneigia pirmosios instancijos teismo konstatuotos grėsmės būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymui. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog atsakovas atskiruoju skundu nepaneigė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės.

27Apeliacinis teismas nesvarsto atskirajame skunde atsakovo pareikšto prašymo dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Tokio pobūdžio prašymas spręstinas pirmosios instancijos teisme (CPK 147 straipsnio 1 dalis).

28Apeliacinis teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, yra įsitikinęs, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai atliko ieškinio reikalavimų preliminarų vertinimą bei padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju didelė ieškinio suma yra pakankamas pagrindas ją laikyti realia grėsme, padidinančia teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, neįvykdymo riziką.

29Kiti apelianto skundo argumentai neturi esminės įtakos nagrinėjamam klausimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.

30Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

31Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

32Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras... 2. Teisėjas, išnagrinėjęs bylą pagal atskirąjį skundą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas UAB „Lietuvos žirgynas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 28 d. nutartimi ieškovo... 7. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 8. Atsakovas A. A. K. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m.... 9. 1. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog UAB „Lietuvos... 10. 2. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog Vilniaus rajono... 11. 3. Ieškovo nuostoliams atlyginti yra skirta valstybės parama.... 12. 4. Ieškovas pirmosios instancijos teismui pateikė suklastotą dokumentą –... 13. 5. Ieškovo veiksmai atsakovui priklausančių gyvūnų paėmimo procedūros... 14. 6. Ieškovo neteisėtiems veiksmams įtakos turėjo ir atsakovo ūkio kaimynės... 15. 7. Atsakovo ūkyje dirbusio veterinarijos gydytojo išduotos pažymos paneigia... 16. 8. Ieškovo veiksmai pareiškiant reikalavimus atsakovui, nepasibaigus atsakovo... 17. Atskirajame skunde pareikštas prašymas dėl nuostolių, kurie gali atsirasti... 18. Ieškovas UAB „Lietuvos žirgynas“ atsiliepime nesutinka su atskiruoju... 19. Trečiasis asmuo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atsiliepimu į... 20. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija pateiktu... 21. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 22. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovo... 23. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi teismas dalyvaujančių byloje ar... 24. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, Vilniaus miesto apylinkės teismas... 25. Pažymėtina, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari... 26. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad reikalavimo suma atsakovui... 27. Apeliacinis teismas nesvarsto atskirajame skunde atsakovo pareikšto prašymo... 28. Apeliacinis teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, yra įsitikinęs,... 29. Kiti apelianto skundo argumentai neturi esminės įtakos nagrinėjamam... 30. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad atskirasis... 31. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 32. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti...