Byla 2A-265-221/2014
Dėl draudimo išmokų grąžinimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo draudimo kompanijos „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2042-90/2013 pagal ieškovės draudimo kompanijos „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Autrona“, trečiajam asmeniui V. D. dėl draudimo išmokų grąžinimo.

2Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Nustatė

3I. G. esmė

4Ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu (1 t., b. l. 27-28), kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 3678,32 Lt draudimo išmoką, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą ir bylinėjimosi išlaidas.

5Nurodė, kad ieškovė apdraudė civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu atsakovės automobilį VOLVO FH12, valst. Nr. ( - ) 2011 m. liepos 11 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu dėl atsakovei priklausančio automobilio VOLVO FH12 vairuotojo kaltės apgadintas automobilis FORD MONDEO, valst. Nr. ( - ) nukentėjusiam asmeniui išmokėjo 7356,64 Lt draudimo išmoką už autoįvykio metu apgadintą automobilį. Ieškovė reikalauja iš atsakovės priteisti 50 procentų išmokos, vadovaudamasi LR Vyriausybės nutarimo „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 62.1 punktu, nes atsakovė nuslėpė svarbią informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminę įtaką draudžiamojo įvykio atsitikimo tikimybei ir galimų nuostolių dydžiui. Sudarant draudimo sutartį atsakovė nurodė, kad vykdys tik vietinius pervežimus Lietuvoje ir tai turėjo įtakos draudžiamojo įvykio atsitikimo tikimybei, galimų nuostolių dydžiui įvertinti, nes draudiminis įvykis įvyko Didžiojoje Britanijoje.

6Atsakovė UAB „Autrona“ atsiliepimu (1 t., b. l. 47-48) su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad dėl Didžiojoje Britanijoje įvykusio eismo įvykio yra kaltas Didžiosios Britanijos pilietis, o ne atsakovės vairuotojas. Automobiliui padaryta žala buvo nežymi, todėl nebuvo užpildyta draudiminio įvykio deklaracija. Atsakovė buvo apdraudusi vilkiką VOLVO FH12 tarptautinio autotransporto draudimo korta Rusijos draudimo kompanijoje BCK draudimo namai ir draudimo polisą galėjo pateikti tik policijos pareigūnams. Kadangi pareigūnai į įvykio vietą nebuvo kviečiami, todėl atsakovė neturi jokio pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimus.

7Ieškovė dubliku (1 t., b. l. 54-57) ieškinį palaikė, nesutiko su atsakovės atsiliepime nurodytais argumentais. Nurodė, kad ieškovė iš korespondentų Didžiojoje Britanijoje gavo pranešimą apie autoįvykį, kuriame nurodytas atsakingo asmens transporto priemonės valstybinis numeris ir draudimo liudijimo numeris, dėl to atsakovei buvo išsiųstas prašymas pateikti informaciją apie įvykį. Rusijos draudimo kompanijoje sudaryta sutartis yra negaliojanti, autoįvykio metu galiojo draudimo sutartis, sudaryta tarp ieškovės ir atsakovės, kurios pagrindu ir buvo išmokėta draudimo išmoka.

8Atsakovė tripliku (1 t., b. l. 62-63) su ieškovės dubliku nesutiko. Nurodė, kad ieškovės motyvai, nepateikus jokių atsakovės darbuotojo kaltę įrodančių įrodymų, dėl draudimo sutarties pažeidimo yra teisiškai nereikšmingi.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Alytaus rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 1 d. priėmė sprendimą (2 t., b. l. 24-26), kuriuo ieškovės ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės 1110 Lt bylinėjimosi išlaidas ir 30,02 Lt įteikimo išlaidas valstybei.

11Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad civilinė atsakomybė gali atsirasti trimis atvejais: 1) kai eismo dalyviai sutaria dėl įvykio aplinkybių ir užpildo deklaraciją; 2) kai policijos pareigūnas priima sprendimą apie įvykio kaltininką; 3) kai teismas priima sprendimą apie eismo įvykio kaltininką. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog dėl eismo įvykio kaltas atsakovės vairuotojas – trečiasis asmuo V. D., todėl ieškinį atmetė.

12III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

13Ieškovė apeliaciniu skundu (2 t., b. l. 29-30) prašo teismo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

14Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

151. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį pateikė vieną motyvą ir nurodė vieną teisiškai reikšmingą aplinkybę, kad civilinė atsakomybė gali atsirasti trimis atvejais. Teismas netinkamai taikė ir aiškino civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas. Netinkamai supratęs civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindus, teismas neatskleidė bylos esmės, todėl toks sprendimas turi būti panaikintas.

162. Teismas spęsdamas, kad atsakovas yra nekaltas, nenurodė nė vieno įstatyminio pagrindo, kuris leistų konstatuoti, jog žala yra pateisinama. Konstatuoti, kad kaltės nėra, galima tik kai atsakovas įrodo bent vieną įstatyme numatytą pagrindą, kai žala pateisinama, civilinė atsakomybė netaikoma.

173. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluoto CK 6.247 straipsnio taikymo ir aiškinimo ir taip padarė esminį materialiosios teisės normų pažeidimą, kuris sudaro pagrindą naikinti skundžiamą sprendimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turėjo vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas.

184. Nagrinėjamu atveju, draudėjas – atsakovė neįvykdė savo, kaip draudėjo, prievolės užtikrinti, kad draudikas gautų objektyvius, patikimus įrodymus dėl įvykio aplinkybių ir turėtų galimybę ginčyti draudėjo atsakomybę dėl žalos padarymo tretiesiems asmenims. Būtent draudėjo neveikimas lėmė, kad ieškovė privalėjo sumokėti nukentėjusiajam trečiajam asmeniui draudimo išmoką.

195. Draudėjas padarė viską, kad vykdant draudimo sutartį ir administruojant draudėjo padarytą žalą, iš draudėjo pusės nebūtų pateikta jokių objektyvių įrodymų, išskyrus paaiškinimus, kurie niekaip negali paneigti trečiojo asmens pateiktų argumentų. Reikalavimo pagrindo atsakovė neginčijo, todėl pripažinus, kad draudėjui kyla civilinė atsakomybė dėl padarytos žalos atlyginimo, turi būti tenkinamas ir ieškovės reikalavimas dėl dalies sumokėtų sumų grąžinimo už sutarties pažeidimą.

20Atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t., b. l. 32-33) atsakovė prašo teismo apeliacinį skundą atmesti ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

21Nurodė, kad nesutinka su apeliantės argumentais, jog atsakovės vairuotojo civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo trečiajam asmeniui yra kildinama iš delikto, nes teismas, priimdamas sprendimą būtent ir svarstė atsakomybę, kilusią iš delikto. Bandydama paneigti teismo sprendimą, apeliantė nepateikia jokio įstatymu numatyto atvejo, kuris leistų atsirasti vairuotojo atsakomybei. Apeliantė neteisingai aiškina CK 6.248 straipsnio, 6.253 straipsnio ir 6.247 straipsnio normas, nurodydama, kad atsakovės kaltė preziumuojama pačiu žalos padarymo faktu. Eismo įvykio metu nei trečiajam asmeniui, nei atsakovei jokia reali žala nebuvo padaryta. Visi apeliantės išvardyti reikalavimai turėjo būti taikyti tik tam vairuotojui, kuris eismo įvykio metu patyrė realią žalą ir nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų iškviesta policija ar surašyta eismo įvykio deklaracija, ir kuriam buvo išmokėta draudimo išmoka. Teismas apklausė trečiąjį asmenį, išanalizavo byloje esančią eismo įvykio schemą ir, nesant jokių pateiktų kitų įrodymų iš apeliantės pusės, pagrįstai ieškinį atmetė. Draudimo bendrovė neturėjo teisės vadovautis savo kliento nurodymais, o turėjo bandyti nustatyti objektyvią tiesą ir vadovautis įstatymais.

22IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo taisyklių, nustatančių ir apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektais. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinius, ir teisinius bylos pagrindus, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai atskleidė bylos esmę, nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai kvalifikavo tarp bylos šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Kartu apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

24Ieškovė pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės pusę išmokėtų draudimo išmokų sumos, kadangi atsakovė (draudėjas) nesuteikė draudikui teisingos informacijos, kad vykdys ne tik vietinius pervežimus Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet ir už jos ribų. Byloje nėra ginčo, kad draudimo išmoka už apgadintą automobilį buvo išmokėta. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, motyvuodamas tuo, kad ieškovė neįrodė, jog dėl eismo įvykio kaltas atsakovės darbuotojas. Apeliantė nesutinka su sprendimu, nes, anot jos, teismas netinkamai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas, reguliuojančias civilinės atsakomybės teisinius santykius, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos dėl įrodymų vertinimo.

25Bylos duomenimis nustatyta, kad 2011 m. gegužės 6 d. ieškovė su atsakove pasirašė draudimo sutartį Nr. 12 3332470, kuria ieškovė apdraudė atsakovei priklausančią transporto priemonę, krovininį automobilį VOLVO FH12, valst. Nr. ( - ) valdytojų civilinės atsakomybės už eismo įvykio metu padarytą žalą draudimu (1 t., b. l. 31). Sutartis galiojo nuo 2011 m. gegužės 26 d. 00.00 val. iki 2012 m. gegužės 25 d. 24.00 val.; draudimo įmoka 974 Lt (Sutarties 2, 3, 4 punktai). Draudėjas pareiškęs, jog apdrausta transporto priemonė bus naudojama tik Lietuvos Respublikoje, o apdraustos transporto priemonės išvažiavimas iš Lietuvos Respublikos teritorijos bus laikomas rizikos padidėjimu ir bus taikomos sutartyje nurodytos sąlygos dėl prievolės pranešti apie padidėjusią riziką, papildomos įmokos mokėjimo ir subrogacija (atgręžtinis reikalavimas). 2011 m. liepos 11 d. Didžiojoje Britanijoje įvyko autoįvykis, kurio metu susidūrė atsakovės darbuotojo V. D. vairuojamas minėtas automobilis bei automobilis FORD MONDEO, valst. Nr. ( - ). Už autoįvykio metu apgadintą automobilį FORD MONDEO BTA Insurance Company“ SE nukentėjusiam trečiajam asmeniui išmokėjo apskaičiuotą 7356,64 Lt draudimo išmoką.

26Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 50 procentų išmokėtos trečiajam asmeniui draudimo išmokos grindžiamas draudimo sutartimi ir 2004 m. birželio 23 d. LR Vyriausybės nutarimo „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 62.1 punktu, kai atsakovė sudarydama civilinės atsakomybės draudimo sutartį nurodė, kad vykdys tik vietinius pervežimus Lietuvoje, o autoįvykis įvyko Didžiojoje Britanijoje, t. y. atsakovė nevykdė sutarties sąlygų.

27Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad jeigu ieškinio dalykas yra susijęs su TPVCAPD sutartimi, jos aiškinimu ar taikymu, tai ginčo šalis sieja draudimo teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352/2007). Draudikui įvykdžius prievolę atlyginti nukentėjusiesiems nuostolius, patirtus dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu, deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia prievolės įvykdymu (CK 6.123 straipsnio 1 dalis) ir tuomet atsiranda draudiko teisė reikšti regresinį reikalavimą.

28Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. lapkričio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2012, yra konstatavusi, kad transporto valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemoje pirmiausia dalyvauja draudikas ir draudėjas, kurie sudaro privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Draudėjas, sudarydamas tokią sutartį, prisiima tam tikrus įsipareigojimus. Be draudimo įmokos mokėjimo, jis taip pat įsipareigoja draudžiamojo įvykio atveju bendradarbiauti su draudiku, jį apie įvykį informuoti nustatytais terminais, teikti visą jam prieinamą ir draudikui reikalingą informaciją. Taigi draudikas nuo sutarties sudarymo momento žino, kad jis dalyvauja draudimo teisiniuose santykiuose, pagal kuriuos jis įgyja ne tik garantiją, kad jam sukėlus eismo įvykį jo sukelta žala bus atlyginta, bet ir pareigų, kurias jis taip pat įsipareigoja vykdyti pagal draudimo sutartį. Draudėjas nesirūpina, kaip ir kokiu būdu draudikas atlygins žalą už eismo įvykį, įvykusį ne toje valstybėje narėje, kurioje jis gyvena, arba tuo atveju, jei eismo įvykio metu jo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybėje nukentėtų asmuo iš kitos ES valstybės narės; šios žalos administravimas ir atlyginimas yra draudiko pareiga. Tačiau tuo atveju, kai draudikas nustato, kad draudėjas nesilaikė savo pareigų pagal privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį, jis taip pat įgyja teisę reikalauti atlyginti žalą (grąžinti dalį draudimo išmokos) iš draudėjo.

29Nagrinėjamoje byloje susiklostė būtent tokia situacija – draudikas atlygino žalą pagal privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį, kurią apeliantė sudarė su atsakove. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad draudimo sutartis yra fiduciarinė, t. y. grindžiama jos šalių didžiausio tarpusavio pasitikėjimo principu sutartis; dėl to draudimo sutarties šalys privalo būti viena kitai absoliučiai atviros ir atskleisti viena kitai visą informaciją, kuri gali būti reikšminga šiai sutarčiai sudaryti bei jos sąlygoms nustatyti ir vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2011; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2008; 2001 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-397/2001; ir kt.). Draudimo santykių ypatumai lemia šių santykių dalyvių pareigą ypač glaudžiai bendradarbiauti ir kooperuotis, padedant įgyvendinti vienas kitam savo teises bei vykdyti pareigas (CK 6.38 straipsnio 3 dalis).

30Pasisakydamas dėl draudiko atgręžtinio reikalavimo tenkinimo sąlygų, kasacinis teismas išaiškino, kad asmuo gali būti įpareigotas atlyginti žalą tik esant priežastiniam ryšiui tarp teisei priešingų jo veiksmų ir kilusios žalos. Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą. Tos pačios taisyklės taikytinos ir draudimo įmonėms (draudikams), kurios pareiškia regresinius reikalavimus asmenims, atsakingiems už padarytą žalą. Šiuo atveju nepakanka įrodyti draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodinėti, ar atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais (eismo įvykiu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-78/2010; 2013 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2013). Eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui išmokėjęs draudimo išmoką draudikas turi atgręžtinio reikalavimo teisę dėl išmokėtos draudimo išmokos tik tada, jei draudėjas dėl savo kaltės neįvykdė ar netinkamai vykdė Privalomojo draudimo taisyklėse nustatytas pareigas. Įstatyme nurodyta, kad draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką.

31Konkrečiu atveju šalys, sudarė draudimo sutartį laisva valia ir savo nuožiūra nustatė tarpusavio teises ir pareigas, taip pat byloje nėra nustatyta, kad sutarties sąlygos prieštarautų įstatymams, todėl sudaryta sutartis šalims turi įstatymo galią (CK 6.156 straipsnio 1 ir 4 dalys, 6.189 straipsnio 1 dalis). Draudimo sutarties 12 punkte buvo numatyta, kad draudimo įmoka krovininiams automobiliams suskaičiuota įvertinant riziką, pagal kurią transporto priemonė bus naudojama vietiniams pervežimams. Draudimo sutarties 10, 11 punktuose šalių sutarta, kad tuo atveju, jei transporto priemonė bus naudojama keleivių ar krovinių pervežimui už Lietuvos Respublikos ribų, tai reikš draudimo rizikos padidėjimą, apie ką draudėjas privalo informuoti raštu draudiką, ir padidėjus draudimo rizikai, privalo sumokėti draudiko paskaičiuotą papildomą draudimo įmoką. Atsakovė šių draudimo sutartyse numatytų pareigų nevykdė ir, pažeisdama nurodytus sutartinius įsipareigojimus, transporto priemonę naudojo pervežimams Didžiojoje Britanijoje, t. y. už Lietuvos Respublikos ribų.

32Eismo įvykio metu galiojusių LR Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų „Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių“ (toliau Taisyklės) 62.2 punkte numatyta, kad jeigu draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, – jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka. Nors šių Taisyklių 3 punkte numatyta, kad pagal šias Taisykles žala nustatoma ir draudimo išmoka mokama dėl transporto priemonių valdytojų sukeltų eismo įvykių Lietuvos Respublikoje, tačiau šiuo atveju reiškiamas regresinis ieškinys, kylantis iš draudimo sutarties, o Taisyklių 6 punktas būtent ir reglamentuoja sumokėtų draudimo išmokų grąžinimo atvejus, ir šalys sudarydamos sutartį taip pat numatė, kad sutartis sudaryta remiantis šiomis Taisyklėmis (Sutarties 5 punktas). Draudėjo, t. y. atsakovės, veiksmai, nesilaikant numatytų sutarčių sąlygų, vertinti, kaip nesąžiningi ir iš esmės pažeidžiantys įstatyme numatytus sutarčių vykdymo principus (CK 6.200 straipsnis), todėl grąžintinos draudimo išmokos dalis (50 procentų išmokos) vertintina, kaip atitinkanti draudėjo nustatytų pareigų pažeidimą, kuri priežastiniu ryšiu yra susijusi su eismo įvykiu, dėl ko draudikas patyrė žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2013).

33Nesutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog nėra įrodyta atsakovės darbuotojo kaltė dėl autoįvykio. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, atsakovės darbuotojas V. D., tuo pačiu ir pati atsakovė teigia, jog autoįvykis įvyko ne dėl V. D. kaltės, tačiau, kaip spręstina iš pateiktų įrodymų, kito eismo dalyvio aiškinimu, dėl autoįvykio kaltas būtent V. D. (1 t., b. l. 98-99). Jokių įrodymų, apart darbuotojo paaiškinimo ir jo nubraižytos autoįvykio schemos, atsakovė nei draudikui, tyrusiam įvykį, nei teismui nepateikė. V. D. pateiktas paaiškinimas, jo, kaip trečiojo asmens parodymai, nelaikytini visiškai patikimais, nes jis suinteresuotas bylos baigtimi. Bylos duomenimis nustatyta, kad draudikas gavęs pretenziją, atliko eismo įvykio aplinkybių tyrimą ir nustatė žalą. Pažymėtina, kad draudikas gali atsisakyti mokėti draudimo išmoką tik tuo atveju, jeigu pateikia įrodymus, jog apdraustos transporto priemonės vairuotojas nėra atsakingas už pretenziją pateikusiam asmeniu padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2011). Kadangi nebuvo kviesta policija, nėra įvykio liudininkų, todėl buvo padaryta išvada dėl abiejų vairuotojų kaltės (1 t., b. l. 100-105). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl atsakovės darbuotojo kaltės.

34Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs teismas netinkamai aiškino ir taikė ginčo santykiams reglamentuoti taikytinas materialiosios teisės normas; nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir dėl šios priežasties priėmė neteisėtą procesinį sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys nurodytais argumentais tenkinamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

35Tenkinamas ir ieškovės prašymas priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37, 6.210 straipsniai).

36Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovei priteistinas jos sumokėtas žyminis mokestis (CPK 93 straipsnis) bei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (96 straipsnis.).

37Apeliacinį skundą patenkinus, apeliantei priteistinos turėtos išlaidos apeliaciniame procese, t. y. sumokėtas 83 Lt žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

38Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

39apeliacinį skundą tenkinti – Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 1 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai.

40Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Autrona“, juridinio asmens kodas 249970870, ieškovei „BTA Insurance Company“ SE, juridinio asmens kodas 40003159840, veikiančiai per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, juridinio asmens kodas 300665654, 3678,32 Lt draudimo išmoką, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 3678,32 Lt sumos, skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2012 m. gegužės 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 110 Lt žyminį mokestį.

41Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Autrona“, juridinio asmens kodas 249970870, 30 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, į. k. 188659752 surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“ AB, įmokos kodas 5660).

42Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Autrona“, juridinio asmens kodas 249970870, apeliantei „BTA Insurance Company“ SE, juridinio asmens kodas 40003159840, veikiančiai per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, juridinio asmens kodas 300665654, 83 Lt išlaidas, turėtas apeliaciniame procese.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija... 2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,... 3. I. G. esmė... 4. Ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu (1 t., b. l. 27-28), kuriuo prašė... 5. Nurodė, kad ieškovė apdraudė civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu... 6. Atsakovė UAB „Autrona“ atsiliepimu (1 t., b. l. 47-48) su ieškiniu... 7. Ieškovė dubliku (1 t., b. l. 54-57) ieškinį palaikė, nesutiko su... 8. Atsakovė tripliku (1 t., b. l. 62-63) su ieškovės dubliku nesutiko. Nurodė,... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Alytaus rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 1 d. priėmė sprendimą (2... 11. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad civilinė atsakomybė gali atsirasti... 12. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 13. Ieškovė apeliaciniu skundu (2 t., b. l. 29-30) prašo teismo panaikinti... 14. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 15. 1. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį pateikė vieną motyvą... 16. 2. Teismas spęsdamas, kad atsakovas yra nekaltas, nenurodė nė vieno... 17. 3. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluoto CK 6.247... 18. 4. Nagrinėjamu atveju, draudėjas – atsakovė neįvykdė savo, kaip... 19. 5. Draudėjas padarė viską, kad vykdant draudimo sutartį ir administruojant... 20. Atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t., b. l. 32-33) atsakovė prašo teismo... 21. Nurodė, kad nesutinka su apeliantės argumentais, jog atsakovės vairuotojo... 22. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 23. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 24. Ieškovė pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės pusę... 25. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2011 m. gegužės 6 d. ieškovė su atsakove... 26. Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 50 procentų išmokėtos... 27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad jeigu ieškinio dalykas yra... 28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 29. Nagrinėjamoje byloje susiklostė būtent tokia situacija – draudikas... 30. Pasisakydamas dėl draudiko atgręžtinio reikalavimo tenkinimo sąlygų,... 31. Konkrečiu atveju šalys, sudarė draudimo sutartį laisva valia ir savo... 32. Eismo įvykio metu galiojusių LR Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu... 33. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog nėra įrodyta atsakovės... 34. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos... 35. Tenkinamas ir ieškovės prašymas priteisti 5 procentų dydžio procesines... 36. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovei priteistinas jos... 37. Apeliacinį skundą patenkinus, apeliantei priteistinos turėtos išlaidos... 38. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 325 straipsniu, 326... 39. apeliacinį skundą tenkinti – Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m.... 40. Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Autrona“, juridinio asmens... 41. Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Autrona“, juridinio asmens... 42. Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Autrona“, juridinio asmens...