Byla 2-4-777/2013
Dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir kreditavimo sutarties sąlygų pakeitimo

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Gailevičienė, sekretoriaujant R. G., dalyvaujant ieškovės G. Y. atstovui advokatui A. Ž., atsakovo Nordea Bank Finland Plc atstovei advokato padėjėjai L. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal G. Y. ieškinį atsakovui Nordea Bank Finland Plc (AB), tretysis asmuo R. J. dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir kreditavimo sutarties sąlygų pakeitimo,

Nustatė

2ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pripažinti 2008-04-08 kreditavimo sutarties vienašališką nutraukimą neteisėtu; atidėti įmokų bei palūkanų mokėjimą 12 mėnesių terminui; priteisti iš atsakovo visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

3Nurodė, kad pagal 2008-04-08 kreditavimo sutartį atsakovas ieškovei ir trečiajam asmeniui suteikė 458842 CHF kreditą. Sutartimi prisiimti įsipareigojimai buvo vykdomi tinkamai nuo pat jų atsiradimo momento, tačiau dėl objektyvių veiksnių – pablogėjusios Lietuvos ekonominės situacijos ir ženkliai sumažėjusių ieškovės ir trečiojo asmens atlyginimų, vykdyti prisiimtus įsipareigojimus tapo labai sudėtinga. Dėl nurodytų priežasčių nuo 2009 m. sausio ieškovė ir tretysis asmuo negalėjo laiku atlikti priklausančius mokėjimus pagal kreditavimo sutartį. Atsakovas

42009-01-28, 2010-01-05 raštais pareikalavo nedelsiant sumokėti skolą, kitas iki sumokėjimo dienos atsirandančias mokėtinas sumas ir įspėjo, kad ir toliau nevykdant prievolių, pagal kreditavimo sutartį ir iki nustatyto termino nesumokėjus atsakovui visos aukščiau nurodytos skolos bei visų kitų iki sumokėjimo dienos atsirandančių mokėtinų sumų pagal būsto kreditavimo sutartį, atsakovas priims sprendimą dėl vienašališko kreditavimo sutarties nutraukimo. Ieškovė nurodė, kad ne kartą kreipėsi į atsakovą prašydama atidėti kredito gražinimą ir palūkanų mokėjimą 12 mėnesių laikotarpiui. Į 2009-09-24 raštą atsakovas neatsakė. 2010-01-05 rašte ieškovės ir trečiojo asmens nurodytų prieštaravimų ir prašymų atsakovas nepaisė, sutarties nutraukimo procedūros neatšaukė ir nuo 2010-01-20 vienašališkai nutraukė kreditavimo sutartį. Nurodė, kad atsakovo veiksmai dėl vienašališko kreditavimo sutarties nutraukimo yra neteisėti.

5Visų pirma, atsakovas pažeidė CK įtvirtintą bendradarbiavimo principą. Atsakovas neatsakė į daugkartinius ieškovės ir trečiojo asmens prašymus atidėti kredito grąžinimą ir palūkanų mokėjimą 12 mėnesių laikotarpiui, neieškojo abi puses tenkinančių problemos sprendimų būdų. Iš karto nutraukė sutartį ir siekė priverstinio skolos išieškojimo. Nurodė, kad savo pareigą bendradarbiauti ieškovė ir tretysis asmuo vykdė tinkamai. Ne kartą informavo atsakovą apie pablogėjusią finansinę būklę, nurodė to priežastis – trečio asmens darbo praradimas Lietuvoje, 2009 m. vasarį R. J. išvykimas į užsienį (Kazachstaną) ieškoti darbo, nuo 2008 m. balandžio ieškovės buvimas vaiko priežiūros atostogose. Akcentavo, kad iš sutarties kylančius įsipareigojimus vykdyti nori, tačiau to daryti negali dėl objektyvių priežasčių. Prašė atsakovo atidėti kredito grąžinimą bei pateikė įrodymus, kurie pagrindė realią ieškovės ir trečiojo asmens galimybę pagerėjus finansinei padėčiai Lietuvoje vykdyti savo įsipareigojimus – 2009 m. rugsėjį buvo pervesta atsakovui 3000 Lt.

6Antra, atsakovas pažeidė teisinių santykių stabilumo principą bei vienašališką sutarties nutraukimą reglamentuojančias teisės normas. Nagrinėjamoje situacijoje sutarties pažeidimas negali būti laikomas esminiu, nes nukentėjusi šalis – bankas – nepaisant sutarties pažeidimo iš esmės gauna tai, ko tikėjosi iš sutarties. Iki tol, kol užklupo finansiniai sunkumai, ieškovė tinkamai ir sąžiningai vykdė savo įsipareigojimus. Pabrėžė, kad sutarties terminas yra 29 metai. Visą šį laikotarpį ieškovė ir tretysis asmuo yra pasiryžę tinkamai vykdyti sutartį. Todėl nepaisant trumpalaikio sutarties pažeidimo atsakovas iš esmės gaus tai, ko tikėjosi sudarydamas kreditavimo sutartį. Nurodė, kad atsakovas, sudarydamas su ieškove sutartį, kaip stipresnioji sutarties šalis, turinti didžiulius intelektualius pajėgumus ekonomikos srityje, galėjo numatyti, kad Lietuvą ištikus ekonominei krizei, ieškovė gali susidurti su finansiniais sunkumais, dėl ko laikinai sutriktų galimybė tinkamai vykdyti sutartį. Prievolė buvo neįvykdyta dėl objektyvių ir pateisinamų priežasčių. Lietuvą ištikus ekonominei krizei vienas iš sutuoktinių neteko darbo. Ieškovei tapo praktiškai neįmanoma ne tik vykdyti sutartį, bet ir pragyventi pačiai, išmaitinti nepilnamečius vaikus. Kreditavimo sutartis buvo pažeista ne dėl tyčios ar neatsargumo, kas galėtų būti laikoma požymiu, leidžiančiu sutarties pažeidimą laikyti esminiu, o dėl nuo ieškovės valios nepriklausančios priežasties. Sudarydama sutartį, Lietuvą ištikusių ekonominių problemų, ieškovė numatyti negalėjo. Sutarties neįvykdžiusi šalis – ieškovė, kuri iki finansinės padėties pablogėjimo tinkamai vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta. Nuostoliai pasireikštų tuo, kad jos priverstinis skolos išieškojimas ir įkeisto turto realizavimas nepadengtų visų įsipareigojimų atsakovui, nes nekilnojamojo turto kainos yra ženkliai kritusios. Atsakovui realizavus įkeistą namą ieškovė ir toliau liktų skolinga didžiulę pinigų sumą.

7Trečia, vienašališkam sutarties nutraukimui būtini vienos šalies veiksmai, kurie kvalifikuojami kaip iš esmės pažeidžiantys sutartį. Atsakovas pažeidė sutarties nutraukimo tvarką, todėl sutartį nutraukė neteisėtai. Kreditavimo sutarties dalykas yra labai didelė paskola, atsakovo nustatytas terminas dėl sutarties nutraukimo ir reikalavimo grąžinti visą paskolos sumą buvo akivaizdžiai per trumpas ir neprotingas, kad ieškovė galėtų realiai tokį reikalavimą įvykdyti. Toks reikalavimas nepagrįstai ir neproporcingai suvaržė ieškovės teises. Atsakovas, nustatęs per trumpą, protingumo principo neatitinkantį terminą sutartį nutraukė neteisėtai.

8Ketvirta, atsižvelgiant į situaciją rinkoje, konstatuotina, jog tarp ieškovės ir atsakovo susiklosčiusiose teisiniuose santykiuose atsirado sąlygos, numatytos CK 6.204 str., kurių sudarant sutartį šalys negalėjo protingai tikėtis.

9Be to, ieškovė nurodė, kad sutarties netinkamas vykdymas įvyko dėl atsiradusių laikinų nesklandumų, sutarties sąlygas ieškovė gali ir yra pasirengusi vykdyti vos tik pradėjus gerėti ekonominei situacijai, šiandieninėje situacijoje rinkoje, priverstinis skolos išieškojimas ir įkeisto turto realizavimas šiuo metu nepadengtų visų įsipareigojimų atsakovui, todėl tokiais veiksmais nebūtų pateisinti nei atsakovo, nei ieškovės protingi ir teisingi lūkesčiai. Todėl siekiant išsaugoti civilinių santykių stabilumą, šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, tikslinga sutartinių įsipareigojimų įvykdymą atidėti protingam terminui – 12 mėnesių. Įvertinus šiuos motyvus, pripažinus atsakovo veiksmus vienašališkai nutraukiant kreditavimo sutartį neteisėtais, laikytina, kad nagrinėjamoje situacijoje yra sutarties pakeitimo sąlygos įtvirtintos CK 6.223 str. Toks sutarties pakeitimas teismo sprendimu būtų pateisinamas, kadangi tarp šalių būtų užtikrinta sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyra, būtų išsaugoti teisiniai santykiai. Priešingu atveju, susiklosčiusi situacija sukels ieškovei negrįžtamas neigiamas finansines pasekmes ir nuves ieškovę į bankrotą, faktiškai be jokios galimybės atstatyti finansinį pajėgumą ir tokiu būdu reabilituotis. Tai prieštarautų teisingumo, protingumo ir teisėtų lūkesčių principų įgyvendinimui.

10Ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kur nurodė, kad ieškovė sudarė Būsto kreditavimo sutartį su atsakove, pagal kurią ieškovei buvo suteiktas kreditas vartojimo reikmėms. Atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, kad tarp atsakovės ir ieškovės buvo sudaryta kredito vartojimo sutartis. Kadangi ieškovė G. Y. ir R. J. Būsto kredito sutartį sudarė kaip fiziniai asmenys - vartotojai, ir jie nėra vieninteliai dalyviai šiuose santykiuose yra logiška reikalauti, kad rizika atsiradusi dėl nepalankių aplinkybių atsiradimo tektų abiem šalims. Remiantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, atsakovas, būdamas stambus verslo sektoriaus subjektas, privalėjo įvertinti riziką suteikdamas kreditus ieškovei, todėl pagrįsta reikalauti atsakovo prisiimti dalį atsakomybės. Būtų pažeistas proporcingumo principas, jeigu visą riziką ir atsakomybę turėtų pakelti viena šalis. Atsakovas - komercinis bankas, turėjo daugiau galimybių įvertinti Būsto kreditavimo sutarties riziką turėdamas atitinkamos srities specialistų, versdamasis šia komercine veikla, jis turėjo matyti, kad sudaroma Sutartis yra per daug rizikinga ir gali būti neįvykdyta. Bankas, neieškodamas geriausių abi puses tenkinančių problemos sprendimo būdų, iš karto nutraukdamas sutartį ir siekdamas priverstinio skolos išieškojimo, pažeidė CK įtvirtintą bendradarbiavimo principą. Ekonominė krizė gali būti sutarties šalių ekonominės pusiausvyros pasikeitimo priežastis. Panašioje situacijoje Šiaulių apygardos teismas 2010-06-16 nutartimi civilinėje byloje Nr.2-593-71/2010 nurodė, kad ekonominė būklė pablogino kredito gavėjo galimybes laiku atsiskaityti su bankais. Šio teismo nuomonė, ekonominė krizė - tai procesai, kur kredito gavėjas gali būti pripažintas kaltu tik iš dalies, o kitos priežastys, pavyzdžiui, sumažėjusi prekių apyvarta, nepriklauso nuo kredito gavėjo valios. Todėl kredito gavėjo kredito mokėjimas buvo atidėtas. Atsakovui perdėtą pranašumą suteikia sutarties nuostatos, leidžiančios nutraukti ilgalaikes sutartis dėl ieškovę ištikusių laikinų finansinių sunkumų, kurių ji negalėjo numatyti. Sutartis buvo sudaryta prisijungimo būdu, ieškovei priimant atsakovo pateiktas (primestas) standartines Kreditavimo sutarties sąlygas. Dėl to ieškovei, kaip fiziniam asmeniui, silpnesniajai šaliai, buvo apribota bet kokia galimybė derėtis dėl tam tikrų sutarties sąlygų, taigi, nebuvo suteikta jokia alternatyva ir ieškovė privalėjo sutikti su Banko pasiūlytomis sąlygomis, tame tarpe ir dėl delspinigių dydžio. Ieškovė bendradarbiavimo pareigą vykdė tinkamai, gera valia siekdama bendradarbiauti ir rasti kompromisą 2009-09-24 ir 2010-01-20 prašymais informavo atsakovą, kad iš Sutarties kilusios piniginės prievolės vykdyti negalėjo dėl laikinai pasunkėjusios finansinės padėties, tačiau patvirtino, kad ieškovės vyras jau gavo darbą užsienyje ir turi galimybę mokėti vidutiniškai 3000 Lt dydžio mėnesines įmokas. Patvirtinant 2009-09-24 prašymo pagrįstumą bei ieškovės mokumą, 2009 m. rugsėjo mėnesį Bankui buvo pervesta 3000 Lt dydžio įmoka. Tuo tarpu, atsakovas bendradarbiavimo pareigos visiškai nevykdė - į ieškovės prašymus neatsakė ir nebandė ieškoti abi puses tenkinančių problemos sprendimo būdų.

11CK 6.217 str. 3 d. numatyta būtina sutarties nutraukimo ne teismo keliu stadija - „kai sutarties įvykdymo terminas praleistas, nukentėjusi šalis gali nutraukti sutarti jeigu kita šalis neįvykdo sutarties per papildomai nustatyta terminą". LR CK 6.218 straipsnis nustato šios teisės realizavimo tvarką, pranešant kitai sutarties šaliai apie sutarties nutraukimą. CK 6.218 str. 1 d. nustatyta, kad „šio kodekso 6.217 str. numatytais pagrindais nukentėjusi šalis gali sutarti nutraukti vienašališkai, nesikreipdama i teismą. Apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatyta terminą o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, -prieš trisdešimt dienų“. Sutarties 13.1 p. nurodoma, jog kredito gavėjui nesumokėjus laiku pagal mokėjimo grafiką mokėtino kredito (jo dalies) ir palūkanų ilgiau kaip 10 kalendorinių dienų, Bankas praneša apie tai kredito gavėjui ir nustato papildomą, ne trumpesnį nei 10 kalendorinių dienų terminą įsiskolinimui padengti. Jeigu per minėtą terminą kredito gavėjas nepadengia įsiskolinimo Bankas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą Kreditą, priklausančias palūkanas, kitas pagal Sutartį mokėtinas sumas ir vienašališkai nutraukti Sutartį. 2010-01-05 atsakovas pareikalavo nedelsiant sumokėti skolą ir kitas iki sumokėjimo dienos atsirandančias mokėtinas sumas ir informavo, kad ieškovei iki 2010-01-20 nesumokėjus 20.755,91 CHF įsiskolinimų, Bankas, vadovaudamasis

1213.1 punktu, nuo 2010-01-20 vienašališkai nutrauks kreditavimo sutartį. Banko nustatytas 15 dienų papildomas terminas yra akivaizdžiai per trumpas, o 13.1 p. nuostata yra nesąžininga, prieštaraujanti CK 6.218 straipsniui, ir pripažintina negaliojančia ex officio. Sutarties 13.2 punkte numatytas 10 dienų įspėjimo terminas taip pat yra akivaizdžiai per trumpas ir neprotingas, kad ieškovas galėtų realiai tokį reikalavimą įvykdyti.

13Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad ieškovė vėlavo mokėti palūkanas ir negrąžino kredito nustatytais terminais, t.y. pažeidė tarp šalių sudarytą sutartį, todėl nuo 2010-01-20 sutartis buvo nutraukta. 2010 m. kovą atsakovas pradėjo priverstinio skolos išieškojimo procedūrą. Tačiau tik 2011-05-02 ieškovė pateikė ieškinį dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir kreditavimo sutarties sąlygų pakeitimo.

14Dėl bendradarbiavimo principo pažeidimo ieškovei netinkamai vykdant sutartines prievoles. Atsakovas nurodė, kad su ieškovės argumentas nesutinka, jie yra nepagrįsti. Atsakovas nepažeidė bendradarbiavimo principo. Šiais argumentais ieškovė siekia klaidinti teismą ir vengia skolos mokėjimo. Visų pirma, ieškovė su ieškiniu nepateikė dokumentų, patvirtinančių susirašinėjimą su atsakovu. Nurodė, kad atsakovas turėjo sudaryti tinkamas sąlygas prievolei vykdyti (o ne atidėti prievolės vykdymą ar teikti kitas lengvatas), keistis informacija, kuri gali būti reikšminga prievolės įvykdymui (nagrinėjamu atveju dėl kredito grąžinimo aplinkybių). Bendradarbiavimo principo (pareigos) turėjo laikytis ir ieškovė, laiku informuoti atsakovą apie kylančias prievolės įvykdymo kliūtis. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti atsakovo ir ieškovės veiksmus iki sutarties nutraukimo ir po sutarties nutraukimo. Akcentavo, kad sutartis su ieškove buvo nutraukta dar

152010-01-20. Pirmas raginimas (priminimas) apie susidariusią skolą ieškovei buvo pateiktas prieš daugiau nei 3 metus – 2008-05-13, praėjus mėnesiui po sutarties vykdymo. Tai reiškia, kad ieškovė jau nuo pat sutarties sudarymo susidūrė su finansiniais sunkumais ir nebuvo pajėgi tinkamai vykdyti prievolę, tačiau atsakovo apie tai neinformavo. Antras priminimas apie esamą įsiskolinimą ieškovei buvo pateiktas 2008-07-14. 2008-07-29 atsakovas pateikė reikalavimą, susimokėti skolą.

162008-08-12 ieškovei vėl buvo atsiųstas priminimas dėl susidariusio įsiskolinimo.

172008-11-12 ieškovei netinkamai vykdant prievoles atsakovas vėl pateikė priminimą apie susidariusį įsiskolinimą. Nuolat raginama mokėti susidariusius įsiskolinimus ieškovė vis tiek neinformavo atsakovo apie skolos negrąžinimo priežastis, nesikreipė į atsakovą dėl kredito ir palūkanų mokėjimo grafiko pakeitimo. 2008-12-15 atsakovas, įgyvendindamas bendradarbiavimo principą, dar kartą išsiuntė priminimą apie skolą ieškovei. Tačiau ieškovė ir toliau prievoles vykdė netinkamai, nuolat vėluodama mokėti eilines įmokas. 2009-01-12 atsakovas vėl pateikė priminimą apie skolą. Į minėtą priminimą ieškovė niekaip nereagavo. 2009-01-28 ir 2009-01-30 atsakovas ieškovei išsiuntė reikalavimus sumokėti skolą, tačiau ieškovė ir toliau nesiėmė jokių aktyvių veiksmų siekiant tinkamai vykdyti sutartines pinigines prievoles, nesikreipė į atsakovą. Atsakovas, negavęs informacijos iš ieškovės dėl netinkamo prievolės vykdymo priežasčių, 2009-03-01 ieškovei išsiuntė pakartotinį reikalavimą, sumokėti skolą, bet ir į minėtą pakartotinį reikalavimą ieškovė nereagavo. Praėjus 6 mėnesiams po paskutinio raginimo pateikimo, ieškovė 2009-09-24 atsakovui pateikė prašymą dėl paskolos dalies mokėjimo atidėjimo 12 mėnesių. Tačiau prie šio prašymo nepateikė jokių paaiškinimų, kodėl nevykdė prievolės anksčiau, nepateikė jokių įrodymų, kad po 12 mėnesių ieškovė bus pajėgi toliau vykdyti prievolę. Sprendžiant iš ankstesnio ieškovės neveikimo, atsakovas darė išvadą, kad ieškovė vengia mokėti skolą, sąmoningai siekia vilkinti skolos mokėjimą, todėl prašymo, atidėti paskolos dalies mokėjimą, netenkino. 2010-01-05 raštu informavo ieškovę apie tai, jog sutartis bus nutraukta vienašališkai nuo 2010-01-20. Ieškovė tik paskutinę įspėjimo apie sutarties nutraukimo dieną – 2010-01-20, pateikė nemotyvuotą ir nepagrįstą prašymą dėl paskolos dalies mokėjimo atidėjimo, kurio atsakovas netenkino, įvertinęs visą ieškovės atliktų mokėjimų eigą bei prievolių vykdymo tinkamumą. Ieškovė prievoles vykdė netinkamai, atsakovas nuo

182010-01-20 nutraukė sutartį. Ieškovė pažeidė bendradarbiavimo principą, nes neinformavo atsakovo apie esamas kliūtis tinkamam prievolės įvykdymui. Nuo sutarties nutraukimo praėjus daugiau nei 12 mėnesių, ieškovė nesiėmė jokių veiksmų, kad skola būtų grąžinta.

19Dėl esminio sutarties pažeidimo. Atsakovas nurodė, kad ieškovė sutartį pažeidė iš esmės. Pirma, ieškovė ir atsakovas susitarė dėl kredito išdavimo, aptarė šalių teises ir pareigas vykdant prievoles. Atsakovas, išdavęs kreditą ieškovei, sutartyje nustatytais terminais siekia jį atgauti, siekia gauti palūkanas, kurios yra laikomos atsakovo atlygiu už suteiktą kreditą. Ieškovei nuolat pažeidinėjant prievolės vykdymą, o vėliau nuo 2009 m. sausio iš viso nustojus vykdyti prievolę, atsakovas iš sutarties negauna to, ką pagrįstai tikėjosi gauti, jei ieškovė tinkamai būtų vykdžiusi prievoles. Visų pirma, ieškovė nuo 2009 m. iš viso nemokėjo atsakovui. Antra, atsakovas nuo pat sutarties sudarymo momento buvo priverstas nuolat raginti ieškovę mokėti skolą. Atsakovas ilgiau nei 3 metus turėjo „prašyti“ ieškovės grąžinti kreditą ir mokėti palūkanas, nors tai buvo ieškovės pareiga. Atsakovas žinodamas, kokias pasekmes gali sukelti išankstinis sutarties nutraukimas, nuolat nustatydavo papildomą terminą prievolei įvykdyti, tikėdamasis, kad ieškovė pradės sąžiningai vykdyti prievoles. Tik išsiuntus 10 raginimų bei priminimų, atsakovas siekdamas ginti savo teisėtus interesus, nutraukė sutartį. Atotrūkis tarp sutarties neįvykdymo ir pažadėto vykdymo buvo didelis. Antra, šalys sutarties 14.1.5 punkte numatė ieškovės pareigą informuoti atsakovą apie ieškovės finansinės būklės pablogėjimą ar apie kitus įvykius, galinčius turėti neigiamos įtakos ieškovės įsipareigojimų pagal sutartį vykdymui ir jų priežastis. Ieškovė tik 2009-09-24 pateikė prašymą atidėti kredito ir palūkanų mokėjimą. Ieškovė ilgą laiką neinformavo atsakovo apie jos finansinės padėties pablogėjimą, savo neveikimu pažeisdama sutarties 14.1.5 punkto nuostatas, netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus ir piktnaudžiavo atsakovo geranoriškumu padėti ieškovei tinkamai įvykdyti prievolę. Atsižvelgiant į tai, atsakovas mano, kad ieškovė negali remtis ekonominės situacijos pablogėjimu Lietuvoje kaip objektyvia priežastimi prievolės neįvykdymui, nes nepateikė įrodymų, galinčių pagrįsti ekonominės krizės poveikį ieškovei. Be to, ekonominė krizė nėra laikoma nenugalima jėga. Trečia, atsakovas nurodė, kad nesutinka, jog dėl sutarties nutraukimo ieškovė patirtų labai didelių nuostolių. Vien tai, kad ieškovė negali vykdyti sutartinių prievolių dėl sunkios finansinės padėties, nereiškia, kad dėl šių aplinkybių turi nukentėti atsakovo interesai. Ieškovė nepateikia teismui, įrodymų, galinčių patvirtinti jos blogą situaciją. Ieškovė nesiima jokių aktyvių veiksmų, siekdama išvengti nuostolių ateityje arba sumažinti nuostolių atsiradimo riziką. Ieškovė ilgą laiką netinkamai vykdė prievoles (vėluodavo), vėliau iš viso prievolių nevykdė. Atsakovui pradėjus priverstinį skolos išieškojimą, atsakovė taip pat neatliko jokių aktyvių veiksmų, nevedė derybų nei su atsakovu, nei su antstoliu, be to, net nesistengė surasti ir pasiūlyti savo pirkėjo parduodamam turtui iš varžytinių pirkti. Priešingai, ieškovė siekė vilkinti skolos grąžinimą.

20Dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Nagrinėjamu atveju, šalys sutarties 13.1 p. nustatė, kad tuo atveju, jei ieškovė laiku neatlieka mokėjimų, atsakovas apie tai praneša ieškovei ir nustato papildomą, netrumpesnį nei 10 dienų terminą, įsiskolinimui padengti. Jei įsiskolinimas nėra padengiamas per papildomą 10 dienų terminą, atsakovas įgyja teisę sutartį nutraukti. Ieškovei netinkamai vykdant sutartines prievoles, atsakovas jai nuolat primindavo apie esamą įsiskolinimą. Atsakovas, įgyvendindamas bendradarbiavimo principą, ieškovei nustatydavo papildomą vieno mėnesio terminą skolai sumokėti (nors sutartyje nurodomas 10 dienų terminas). Tai įrodo, kad atsakovas tinkamai vykdė sutartines prievoles ir CK 6.217 ir 6.218 straipsniuose numatytas sąlygas vienašališkam sutarties nutraukimui. Atsakovas pareigą iš anksto informuoti ieškovę apie sutarties nutraukimą taip pat įvykdė tinkamai, t.y. 2010-01-05 pranešime nurodė, kad sutartis bus nutraukiama nuo 2010-01-20 ir įspėjo ieškovę apie sutarties nutraukimą prieš

2115 kalendorinių dienų, nors sutartyje yra nustatytas trumpesnis kaip 10 kalendorinių dienų terminas. Atsakovas nepažeidė sutarties nutraukimo tvarkos.

22Dėl sutarties pakeitimo teisinio reglamentavimo. Būtinumą keisti sutarties sąlygas ir atidėti kredito įmokų bei palūkanų mokėjimą 12 mėnesių ieškovė grindžia sunkia ekonomine situacija rinkoje ir pažymi, kad yra pasirengusi vykdyti sutartį vos tik pradės gerėti ekonominė situacija. Ieškovė nuo 2009-01-28 nėra nei karto mokėjusi atsakovui (apie 2,5 metų), netinkamai vykdė sutartines prievoles ir nepranešė atsakovui apie galimas kliūtis tinkamam prievolės įvykdymui, tuo pažeisdama sutarties 14.5.1 punktą. Teismui taip pat nėra pateikta duomenų, galinčių įrodyti, kad ieškovė praėjus 12 mėnesiui bus pajėgi vykdyti sutartines prievoles. Nuo sutarties nutraukimo yra praėję daugiau nei 12 mėnesių, per kurios ieškovė neatliko jokių mokėjimų. Įsiskolinimas atsirado ieškovei netinkamai vykdant pinigines prievoles. Atsakovas mano, kad nėra teisinio pagrindo keisti tarp šalių sudarytos sutarties.

23Tretysis asmuo atsiliepime į ieškinį nurodė, kad pritaria tam, kad bankas neteisėtai nutraukė kredito sutartį. Į teismą nesikreipė, nes yra išvykęs iš Lietuvos. Teismui atnaujinus sutartį, yra suinteresuotas ją vykdyti.

24Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė. Papildomai nurodė, kad bylos tikslas yra sutarties šiek tiek modifikuotos vykdymas. Ieškovė yra vartotoja ir jos teisės turi būti ginamos. sutartis nutraukta neteisėtai, nesilaikant procedūrų. Ieškovė yra finansiškai pajėgi vykdyti sutartį. Jei jos gaunamų pajamų trūktų, ieškovė pati siūlo bankui sutartį vykdyti sudėtingesnėmis sąlygomis. Pagerėjus finansinei padėčiai, banko sutartis jau buvo nutraukta, ieškovė sutarties nevykdė, nes taip jai patarė teisininkai, nes vykdyti nutrauktą sutartį nėra prasminga. Prašo ieškinį tenkinti ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

25Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovės atstovė atsiliepimą palaikė. Papildomai nurodė, kad bankas visada svarsto pateiktus pasiūlymus, tačiau iki pat šiol nėra gavęs iš ieškovės jokių pasiūlymų. Bendradarbiauti turi abi šalys. Mano, kad ieškovė pažeidė bendradarbiavimo sąlygas. Pagal susitarimą ieškovė turėjo per 10 dienų pranešti bankui apie savo turtinės situacijos pasikeitimą, vaiko gimimą ir kt. dalykus, galinčius įtakoti sutarties vykdymą. Iki šiol tokie duomenys nepateikti. Dėl darbovietės pasikeitimo duomenų nėra. Ieškovė savo pareigų neįvykdė, bankas negali atsižvelgti į aplinkybes, apie kurias nebuvo pranešta. Bankas turi vertinti riziką, valdyti ją, nes jis yra valstybės kontroliuojamas. Bankas turi žinoti, ar rizika didėja, ar ne. Ieškovė paraiškoje nurodė, kad turi aukštąjį išsilavinimą, todėl privalėjo suvokti atsakomybę, pasiėmus puse milijono Šveicarijos frankų kreditą. Per vienerius metus bankas į ieškovę kreipėsi 10 kartų. 4 raštai buvo įspėjamieji apie sutarties nutraukimą. Kredito sutartis galiojo 21 mėnesį ir buvo pažeista

2621 kartą. Sutartis nutraukta praėjus keturiems mėnesiams, kai buvo gautas ieškovės raštas, kad vyras jau dirba ir gali mokėti po 3000 Lt įmoką. Bankas laukė, nors nebuvo nei vienos įmokos. Sumos įsiskolinimo buvo tokios, kurias galima buvo mokėti. Kredito sutartis nutraukta, kai skola pasiekė 20000 Šveicarijos frankų. Vartotojo teisių apsauga nereiškia, kad sutarties nereikia vykdyti. Pateiktoje lentelėje matosi, kad ieškovė nebuvo atlikusi nė vienos įmokos, dengiančios kredito dalį. Sutartis nutraukta teisėtai, nes šalys susitarė dėl nutraukimo sąlygų. Ieškovė ne sykį buvo įspėta, tai pagrindas sutartį nutraukti. Paskutinius metus, 2009 m., ieškovė atliko tris mokėjimus bankui. Faktiškai sumokėta suma, palyginus su įsipareigojama mokėti suma, yra itin maža. Banko statusas, kaip specifinio kreditoriaus (iš viešųjų teisės normų), dėl sistemingo ir nuolatinio pažeidinėjimo leido nutraukti sutartį. Be to, atsakovas yra suinteresuotas gauti palūkanas, jam netikslinga duoti kreditą 30 metų be palūkanų. Bankas atsakingas ir kitiems asmenims. Kredito sutartis yra tikslinė, ieškovė įsigijo 300 m2 ploto namą su žemės sklypu. Ji naudojasi namu ir žemės sklypu neatlygintinai. Skola sudaro 4 procentus kredito sumos. Nutraukimas buvo teisėtas, nes bankas suteikė papildomą terminą, ne mažesnį kaip 4 mėnesius, sutartį įvykdyti, bet ieškovė tos sutarties neįvykdė. Ieškovė nuo 2009-09-04 nėra atlikusi nei vieno mokėjimo. Absoliutus pasyvumas parodo ieškovės požiūrį į savo sutartinius įsipareigojimus. Ieškovė negali grįsti ieškinio finansine krize, nes ji palietė ir banką. Ieškovės situacija pablogėjo 2008 metų gale ir 2009 metų pradžioje, bankas apie tai informacijos neturėjo, nes ieškovė elgėsi pasyviai. Pirmasis raštas buvo 2009 metais rugsėjo mėnesį, t.y. po 9 mėnesių nuo sutarties nevykdymo. Bankas neturi duomenų, kaip ieškovei individualiai pasireiškė finansinė krizė. Ieškovė nesikreipė į teismą dėl sutarties pakeitimo, ieškinys pateiktas 2011-05-02. Modifikuoti sutartį nėra pagrindo, nes byloje nėra duomenų, kad ieškovė gali vykdyti sutartį. Jos pateikti duomenys, kad gauna pajamų iš juridinio asmens Kazachstane nėra jos pajamos. Tai, kad ieškovė per 2012 metus gavo pajamas, bet įmokų nemokėjo rodo, kad ji nesiekia ginti savo pažeistų teisių, o tik stabdo išieškojimo procedūrą. Prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

27Į teismo posėdį neatvyko tretysis asmuo R. J., išklausius teismo posėdyje dalyvavusių asmenų, protokoline nutartimi bylą nutarta nagrinėti šiam asmeniui nedalyvaujant.

28Ieškinys atmestinas.

29Faktinės bylos aplinkybės.

30Šalys 2008-04-08 sudarė Būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 08/04/13L, pagal kurią bankas suteikė R. J. ir G. Y. iki 2037-03-29 d. 458842 Šveicarijos frankų dydžio kreditą gyvenamojo namo su priklausiniais ir žemės sklypu, esančius Alytaus g. 12, Klaipėdoje, pirkimui. Įkeisti daiktai: 0,0762 ha žemės sklypas, 390,22 kv.m gyvenamasis namas, inžineriniai tinklai, esantys Alytaus g. 12, Klaipėdoje (1 t., b.l.12-18). Bankas G. Y. siuntė šiuos reikalavimus mokėti skolą: 2008-05-13 – 502,62 CHF, 2008-07-14 – 1516,61 CHF, 2008-07-29 – 1526,66 CHF, 2008-08-12 – 28,08 CHF, 2008-11-12 – 1492,82 CHF, 2008-12-15 – 1543,94 CHF, 2009-01-12 – 1307,75 CHF, 2009-01-28 siuntė reikalavimą mokėti skolą – 2851,87 CHF, 2009-01-30 – 2851,87 CHF, 2009-03-02 – 4375,81 CHF (1 t., b.l.48-57). 2009-09-24 G. Y. kreipėsi į banką, prašydama dėl sunkios ekonominės situacijos atidėti paskolos mokėjimą 12 mėnesių, nurodė, kad gali mokėti po 3000 Lt kas mėnesį (1 t., b.l.20). 2010-01-05 bankas surašė R. J. ir G. Y. pranešimą apie sutarties nutraukimą, kuriame nurodyta skola – 20755,91 CHF (1 t., b.l.21). 2010-01-20 G. Y. pateikė bankui prašymą sutarties nenutraukti, nes dėl šeimos finansinės padėties, nurodė, kad yra vaiko priežiūros atostogose, vyras dirba užsienyje, planuoja kreditą mokėti (1 t., b.l.22). 2010-03-05 bankas kreipėsi į Hipotekos skyrių prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo, 2010-04-29 – pakartotiniu pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo (1 t., b.l.58-61). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-05-06 nutartimi nutarta už skolą iš varžytinių parduoti įkeistus daiktus. Nutartį vykdo antstolis J. P. (1 t., b.l.23, 24). R. J. į Kazachiją išvyko 2011-01-21 (1 t., b.l.64). Duomenys apie atsakovės ir trečiojo asmens turtinę padėtį (2 t., b.l.18-51, 72-79).

31Dėl vienašališko sutarties nutraukimo.

32Ieškovė prašo pripažinti 2008-04-08 kreditavimo sutarties, sudarytos tarp Nordea Bank Finland Plc (AB) ir R. J. su G. Y. vienašališką nutraukimą atsakovo Nordea Bank Finland Plc (AB) iniciatyva neteisėtu.

33Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad, jei sutarties vykdymui aplinkybės yra įprastinės (normalios) ir nėra ypatingų atvejų, pavyzdžiui CK 6.204 straipsnyje numatytų pagrindų, įstatymų leidėjas suteikia galimybę vienašališkai, nesikreipiant į teismą, nutraukti sutartį esant šiems pagrindams: pirma, esant esminiam sutarties pažeidimui, kuris nustatomas atsižvelgiant į CK 6.217 str. 2 d. nurodytas aplinkybes; antra, jei sutarties pažeidimas pasireiškia termino praleidimu ir sutarties įvykdymas nepraranda prasmės po termino praleidimo (t.y. jeigu pats sutarties įvykdymo termino praleidimas yra esminis sutarties pažeidimas), nukentėjusi šalis gali nutraukti sutartį, prieš tai nustačiusi papildomą protingą terminą neįvykdytai sutarčiai įvykdyti (CK 6.209 str., 6.217 str.

343 d.); trečia, CK 6.217 str. 5 d. leidžia sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais, t.y. aptarus sutartyje konkrečius jos nutraukimo pagrindus (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2007-12-18 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-577/2007, 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2009). Tokiu būdu šalys gali susitarti, kokius sutarties pažeidimus laikys esminiais, teikiančiais teisėtą pagrindą jos nutraukimui. Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 str.), viešajai tvarkai (CK 1.81 str.) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 str.) Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012). Sprendžiant ginčą taip pat vadovaujamasi ir bendraisiais CK 6.217 str., 6.218 str. numatytais sutarties nutraukimo pagrindais.

35Šiuo atveju tarp šalių sudarytos kredito sutarties sąlygos nėra pripažintos prieštaraujančios bendriesiems teisės principams, viešajai tvarkai ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, todėl teismas neturi pagrindo jomis nesivadovauti sprendžiant sutarties nutraukimo klausimą.

36Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad ieškovės ir banko pasirašytoje kredito sutartyje numatytas sutarties nutraukimas banko iniciatyva. Sutarties 13.1. punktas, kuriuo vadovaujantis buvo nutraukta tarp šalių sudaryta kredito sutartis, numato, kad bankas turi teisę nutraukti sutartį, jeigu kredito gavėjas nesumoka laiku pagal Mokėjimo grafiką mokėtino kredito (jo dalies) ir/arba priskaičiuotų palūkanų ilgiau kaip 10 kalendorinių dienų ir kredito gavėjas per banko nustatytą papildomą 10 dienų terminą įsiskolinimo nepadengia. Ieškovė ir trečiasis asmuo įsipareigojo vykdyti mokėjimus pagal nustatytą grafiką, todėl, pažymėtina, kad paskolos davėjui yra svarbus ne tik galutinis paskolos grąžinimo terminas, bet ir tarpiniai mokėjimai. Kad eilinių paskolos įmokų mokėjimas paskolos davėjui yra esminė sutarties sąlyga, patvirtina ir CK 6.874 str. 2 d. nuostata, kurioje įtvirtinta, kad jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis.

37Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kredito sutartis tarp šalių buvo sudaryta 2008-04-08, o jau sekantį mėnesį, t.y. 2008-05-13 nesumokėjus kredito įmokos, bankas ieškovei siuntė pirmąjį priminimą sumokėti 502,62 CHF skolą. Vėliau priminimai ir reikalavimai sumokėti skolą ieškovei buvo siunčiami beveik kas mėnesį: 2008-07-14, 2008-07-29, 2008-08-12, 2008-11-12, 2008-12-15, 2009-01-12, 2009-01-28, 2009-01-30, 2009-03-02. Pažymėtina, jog jau 2008-07-29 reikalavime ieškovė buvo įspėta apie galimą sutarties nutraukimą nuo 2008-08-28 (1 t., b.l.50), vėlesniais

382009-01-28 ir 2009-01-30 reikalavimais ieškovė buvo įspėta apie sutarties nutraukimą nuo

392009-03-01 (1 t., b.l.55, 56), 2009-03-02 reikalavimu nuo 2009-03-22 (1 t., b.l.57). Ir tik pagal 2010-01-05 pranešimą apie sutarties nutraukimą ieškovei nesumokėjus įsiskolinimo iki 2010-01-20, sutartis nuo šios datos buvo nutraukta (1 t., b.l.21). Tokiu būdu ieškovės argumentas, kad banko 2010-01-05 pranešimu nustatytas 15 dienų terminas skolai sumokėti yra akivaizdžiai per trumpas, laikytinas visiškai nepagrįstu, nes nuo pirmojo - 2008-07-29, reikalavimo, kuriame buvo nurodyta sutarties nutraukimo galimybė, iki faktinio sutarties nutraukimo praėjo net pusantrų metų. Ieškovė jau sudarydama sutartį buvo supažindinta su jos nutraukimo sąlygomis, banko pranešimais papildomai ne vieną kartą buvo informuota apie sutarties nevykdo pasekmes, tačiau sutarties nevykdė. Bankas nepažeidė sutarties 13.1 p. numatyto termino, todėl teismas, atsižvelgiant ir į tai, kas nurodyta, daro išvadą, jog nebuvo pažeista sutartyje bei CK 6.218 str. nustatyta vienašališko sutarties nutraukimo tvarka.

40Ieškovė ieškinyje teigia, jog sutartimi prisiimtus įsipareigojimus vykdė tinkamai nuo pat jų atsiradimo momento, tačiau dėl objektyvių veiksnių – pablogėjusios Lietuvos ekonominės situacijos, trečiojo asmens darbo praradimo Lietuvoje, 2009 m. vasarį R. J. išvykus į užsienį (Kazachstaną) ieškoti darbo, ženkliai sumažėjus ieškovės ir trečiojo asmens atlyginimams, nuo 2008 m. balandžio ieškovei būnant vaiko priežiūros atostogose, vykdyti prisiimtus įsipareigojimus tapo labai sudėtinga, todėl nuo 2009 m. sausio ieškovė ir tretysis asmuo negalėjo laiku atlikti priklausančius mokėjimus pagal kreditavimo sutartį.

41Ieškovė savo prievolės atsakovui nevykdymą grindžia bendra Lietuvoje susiklosčiusia krizine ekonomine situacija, tačiau nei bankui, nei teismui nepateikė duomenų, iš kurių būtų matyti, jog ši ekonominė šalies situacija ieškovės šeimos finansinę padėtį paveikė tokiu būdu ir mastu, kad objektyviai tapo neįmanoma vykdyti sutartinių įsipareigojimų bankui. Teismui pateiktoje paraiškoje kreditui gauti nurodyta, kad ieškovė dirba UAB „Ūta“, o R. J. dirba BĮ „Gintas“ ir UAB „Ūta“, jie turi du 12 ir 13 metų amžiaus dukras. Iš pateiktų darbo sutarčių matyti, kad G. Y. atlyginimas UAB „Ūta“ nuo 2008-01-01 – 7000 Lt/mėn., R. J. toje pačioje įmonėje nuo 2008-01-01 - 12000 Lt/mėn. R. J. nuo 2005-01-05 dirba firmoje „Gintas“, kur nuo 2007 m. vasario mėnesio iki 2008-01-19 gavo 1066020 rublių pajamų (2 t., b.l.16-39). Byloje jokių duomenų apie tai, kad ieškovė ar tretysis asmuo kredito sutarties galiojimo metu būtų netekę darbo, būtų sumažėję jų atlyginimai ar pajamos, kad jiems būtų gimęs vaikas, ieškovė būtų buvusi vaiko auginimo atostogose, kad R. J. 2009 m. vasario mėnesį būtų išvykęs į Kazachstaną ieškoti darbo (pažymėtina, kad R. J. išvykimą į Kazachiją deklaravo tik 2011-01-21 (1 t., b.l.64), teismui nepateikta, nors teismas 2012-11-07 nutartimi siūlė ieškovei tai pateikti (2 t., b.l.8.) Nesant tokių duomenų, teismas neturi pagrindo manyti, kad būtent dėl šalyje susiklosčiusios ekonominės krizės, kurios ieškovė negalėjo iš anksto numatyti, pastaroji objektyviai nebegalėjo vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų atsakovui. Darytina išvada, kad ieškovė neįrodė aplinkybių, kuriomis remiasi, kaip savo reikalavimų pagrindu. Tai, kad ieškovės vardu Kazachtane yra įsteigtos RAB „Šege KZ“ ir RAB „Aktau Teniz Ažary“, neduoda pagrindo manyti, kad ateityje ieškovė tinkamai vykdytų kredito sutartį, nes savo geranoriškų ketinimų mokėti skolą ieškovė praktiškai neįgyvendina, nors pirmoji firma registruota dar 2009-05-15, antroji – 2007-09-06, ieškovė šiose firmose dirba ir pajamas gauna jau mažiausiai daugiau, nei vienerius metus, t.y. nuo 2012 m. sausio mėnesio (2 t., b.l. 44-51, 72-77). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieškovės argumentai dėl finansinių sunkumų vykdant kredito sutartį, atmestini kaip neįrodyti ir nepagrįsti.

42Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad šios bylos tikslas yra modifikuotas sutarties vykdymas – ieškovė ieškiniu prašo atidėti įmokų mokėjimą 12 mėnesių terminui bei teigia, kad atsižvelgiant į situaciją rinkoje tarp ieškovės ir atsakovo susiklosčiusiose teisiniuose santykiuose atsirado sąlygos, numatytos CK 6.204 str., kurių sudarant sutartį šalys negalėjo protingai tikėtis. CK 6.204 str. įtvirtinta pasikeitusių aplinkybių (rebus sic stantibus) taisyklė, taikytina, kai vienai sutarties šaliai tampa sudėtingiau vykdyti sutartį nei kitai. Esminis šio instituto reguliavimo principas įtvirtintas CK 6.204 str. 1 ir 3 d., būtent sutarties vykdymo pasunkėjimas neatleidžia sutarties šalies nuo pareigos vykdyti sutartį ir nesuteikia savaime teisės sustabdyti įsipareigojimų vykdymo, t.y. esant rebus sic stantibus situacijai, principo pacta sunt servanda privalomumas išlieka. Sutarties privalomumo principas reiškia, kad šalis, negalinti tinkamai vykdyti sutarties dėl vykdymo suvaržymo esant pasikeitusiomis aplinkybėmis, turi nedelsti ir spręsti sutarties pakeitimo klausimą kuo greičiau, kad būtų atkurta sutartinių prievolių pusiausvyra. Prašymas kitai šaliai keisti sutartį turi būti pareikštas tuoj pat po sutarties įvykdymo suvaržymo. CK 6.204 str. 3 d. nustatyta, kad jei šalys per protingą terminą nesusitaria dėl sutarties pakeitimo, tai bet kuri iš jų, t.y. ir ta šalis, kuri kreipėsi su prašymu, ir šalis, į kurią buvo kreiptasi, turi teisę prašyti teismo spręsti dėl sutarties tolimesnio likimo, t.y. ją pakeisti ar nutraukti nustatant sutarties nutraukimo sąlygas. Procesiniu požiūriu šioje teisės normoje nustatytas privalomas ikiteisminis šalių ginčo nagrinėjimas (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-04-24 nutartis, priimta civilinėje byloje B. R. v. UAB „Sauluva“, bylos Nr.3K-3-296/2006; 2011-01-31 nutartis, priimta civilinėje byloje VšĮ Reabilitacijos centras „Aušveita“ v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr.3K-3-18/2011). Šiuo atveju ieškovė į banką su prašymu atidėti įmokų mokėjimą kreipėsi po pusantrų metų nuo pirmųjų pranešimų ir raginimų sumokėti skolą, atsakovo teigimu tuomet, vėliau dar galiojant sutarčiai, po jos nutraukimo, o taip pat bylos nagrinėjimo metu ieškovė nepateikė realių duomenų ir siūlymų, kaip galėtų atsiskaityti su kreditoriumi, taip pat visiškai nemokėjo kredito įmokų ir palūkanų ir nėra pateikta įrodymų, kad ji galėtų tai padaryti ateityje. CK 6.156 str. 2 d. nustatyta, kad draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartį. Ieškovė ir bankas sutartį sudarė laisva valia, suvokdami prisiimamus įsipareigojimus. Konstatuotina, kad keisti sutarties sąlygas, darant skolininkui išlygas, yra banko teisė, tačiau ne pareiga, todėl bankas neprivalėjo vykdyti šio ieškovės prašymo. Nepaisant to, faktiškai sumokėjimo atidėjimas buvo padarytas, nes sutartis nutraukta tik 2010-01-20.

43Nors ieškovė ir nurodė, kad sutuoktinis R. J. dirba Kazachtane, gali bankui kas mėnesį mokėti po 3000 Lt, teismo posėdžio metu jos atstovas teigė, kad ieškovės finansinė padėtis yra pagerėjusi ir ji sutartį vykdyti gali, tačiau atsakovo teigimu, ieškovė nesiėmė visiškai jokių priemonių skolai grąžinti, iki šiol skolos nemoka.

44Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį faktiškai egzistavo. Bankas, atsižvelgdamas CK 6.209 str. 6.213 str., Kredito sutarties nuostatas, 2008-07-29, 2009-01-28, 2009-01-30, 2009-03-02 reikalavimais, 2010-01-05 pranešimu nustatė papildomą terminą ieškovei sumokėti įsiskolinimą. Darytina išvada, kad skolininkė buvo iš anksto tinkamai informuota apie sutarties nutraukimą, suteikiant jai protingą papildomą terminą įvykdyti pradelstus sutartinius įsipareigojimus (CK 6.217 str. 3 d., 6.218 str. 1 d.). Pažymėtina, kad bankas kreditavimo sutartį nutraukė skolininkams sistemingai pažeidinėjant šią sutartį, nes įsiskolinimas sutarties nutraukimo dieną sudarė daugiau, nei 20 tūkstančių CHF. Šiuo atveju ieškovė praleido ne vienos kredito dalies mokėjimo terminą, t.y. esminis sutarties pažeidimas buvo ne vienkartinis. Darytina išvada, jog sutarties nutraukimas buvo proporcinga bei adekvati banko pritaikyta priemonė už kredito sutarties sąlygų pažeidimą. Kreditorius, skolininkui ilgą laiką – daugiau, nei pusantrų metų nustatytais terminais nevykdant sutartinių įsipareigojimų, pagrįstai vienašališkai nutraukė kreditavimo sutartį (CK 6.217 str. 5 d., kredito sutarties 13.1 p.).

45Dėl bendradarbiavimo pareigos pažeidimo.

46Ieškovė nurodė, kad atsakovas pažeidė bendradarbiavimo pareigą - neatsakė į daugkartinius jos ir trečiojo asmens prašymus atidėti kredito grąžinimą ir palūkanų mokėjimą 12 mėnesių laikotarpiui, neieškojo abi puses tenkinančių problemos sprendimų būdų, o iš karto nutraukė sutartį ir siekė priverstinio skolos išieškojimo.

47CK 6.38 str. 3 d. numato, kad kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis). Vykdydamos sutartį šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.200 str. 2 d.). Lietuvos A. T. praktikoje išaiškinta, kad pagal įstatymą, pareigą bendradarbiauti turi tiek skolininkas, tiek kreditorius, jie turi padėti vienas kitam įgyvendinti savo teises ir vykdyti pareigas, kylančias iš sutarties, informuoti vienas kitą atsiradusias sąlygas, susijusias su sutarties vykdymu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2008-09-23 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-406/2008, 2009-02-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2009).

48Šiuo atveju, ar abi sutarties šalys vykdė joms nustatytą bendradarbiavimo pareigą, vertintina atsižvelgiant į jų faktinius veiksmus tiek sutarties galiojimo laikotarpiu, tiek ir po jos nutraukimo. Kaip jau minėta, bankas ieškovei nuo pat sutarties sudarymo net dešimt kartų siuntė priminimus ir raginimus sumokėti kredito įmokų įsiskolinimus, nurodė šių reikalavimų neįvykdymo galimas neigiamas pasekmes, tačiau ieškovė į raginimus sumokėti skolą nereagavo. Pažymėtina, kad ji į banką kreipėsi su prašymu atidėti kredito mokėjimą dvylikai mėnesių tik 2009-09-24 (1 t., b.l.20), t.y. gavusi net devynis priminimus, po paskutiniojo parėjus net pusei metų. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad į banką kreipėsi daug kartų, ne kartą informavo apie atsakovą apie pablogėjusią finansinę padėtį, tačiau tai patvirtinančių duomenų teismui nepateikė, o atsakovas neigia tokį jos nurodomą faktą. Ieškovė tik 2009-09-24 prašyme bankui nurodė, kad sutuoktinis R. J. yra išvykęs ir dirba Kazachtane, tik 2010-01-20 prašyme, surašytame sutarties nutraukimo dieną, nurodė esanti vaiko priežiūros atostogose, nors ieškinyje ieškovė teigia vaiko priežiūros atostogose buvusi jau nuo 2008 m. balandžio mėnesio.

49Kredito sutarties 4.1. p. numato, kad kredito gavėjas ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo atitinkamų pasikeitimų ar įvykių dienos įsipareigoja suteikti bankui raštu informaciją apie darbovietės pasikeitimą, vaikų gimimą, mokėjimų bankui uždelsimą, savo finansinės būklės pablogėjimą ar apie kitus įvykius, galinčius turėti neigiamos įtakos kredito gavėjo įsipareigojimų vykdymui ir jų priežastis (darbo užmokesčio sumažėjimas, finansinės padėties pablogėjimas ir kt.).

50Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, matyti, jog pati ieškovė nevykdė minėtos kredito sutarties sąlygos, per nustatytą arba per protingą terminą banko neinformavo apie nurodytas aplinkybes, galinčias turėti įtakos jos ir trečiojo asmens mokumui, daugiau nei metus (nuo pirmojo banko pranešimo išsiuntimo) į raginimus sumokėti skolą niekaip nereagavo. Net ir bankui nutraukus sutartį bei 2010-03-05 kreipusis į Klaipėdos miesto apylinkės teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo, ieškovė nesiėmė priemonių spręsti susidariusią padėtį. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-03-18 nutartimi buvo areštuoti įkeisti daiktai – žemės sklypas, gyvenamasis namas ir kt. daiktai, o atsakovė ir trečiasis asmuo įspėti, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytinių. Į šį įspėjimą nurodytiems asmenims nereaguojant, bankas pakartotinai 2010-04-29 kreipėsi į teismą dėl įkeistų daiktų pardavimo iš varžytinių ir tai nutarta padaryti 2010-05-06 nutartimi (1 t., b.l.23, 58-61). Pažymėtina, kad vykdomasis raštas atsakovui dėl šios nutarties vykdymo buvo išduotas tik

512010-10-29, o antstolis vykdomąjį dokumentą priėmė vykdyti 2010-11-10 (1 t., b.l.23, 24). Ieškovė nepateikė duomenų, kad nuo sutarties nutraukimo dienos (2010-01-20) su banku dėl skolos sumokėjimo būtų bendravusi. Tik praėjus daugiau nei metams, t.y. 2011-05-02, ji kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Visa tai, kas nurodyta, leidžia teigti, jog ieškovė pati pažeidė pareigą sutartiniuose santykiuose bendradarbiauti su kita sutarties šalimi – atsakovu, o jos atitinkamos pretenzijos bankui nepagrįstos.

52Dėl ieškovės, kaip vartotojos, teisių apsaugos.

53Ieškovė pagrįstai nurodo, kad tarp šalių sudaryta kredito sutartis, dėl kurios vykdymo yra kilęs ginčas, turi būti laikoma vartojimo sutartimi.

54Lietuvos A. T. praktikoje išaiškinta, jog kreditavimo sutartyje įtvirtintos sutarties nutraukimą reglamentuojančios sąlygos ta apimtimi, kuria jos suteikia kreditoriui teisę, jei kredito gavėjas sutartyje nustatytais terminais negrąžina bankui bent vienos kredito dalies, nutraukti kreditavimo sutartį ir reikalauti iki sutarties nutraukimo termino suėjimo sugrąžinti visą paimtą kreditą, palūkanas, delspinigius bei kitus sutartyje numatytus mokėjimus, prieštarauja bendriesiems sąžiningumo reikalavimams ir iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo (kredito gavėjo) nenaudai (CK 6.188 str. 1 ir 2 d.) (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011-06-15 nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo AB DnB NORD banko pareiškimą, bylos Nr. 3K-7-272/2011). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl papildomos vartotojams taikomos apsaugos, yra pažymėjęs, kad papildoma vartotojams suteikiama apsauga yra skirta išvengti stipresnės šalies primestų sąlygų, taip siekiant atkurti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą. Tačiau ši papildoma apsauga nedaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 str.), todėl nereiškia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis siekiant nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. <...> Jei iš turimų įrodymų matyti, kad skolininkas sistemingai laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių bei pareigų įgyvendinimo požiūriu pirmajam (skolininkui) netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo našta, teismas turi teisinį pagrindą tenkinti kreditoriaus pareiškimą nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-02-20 nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. A. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-58/2012). Šiuo atveju atsižvelgtina į tai, kad ieškovės prievolės nevykdymas nebuvo vienkartinio pobūdžio, sutartis buvo nevykdoma sistemingai, traktuojant, kad ieškovė – vartotoja, sutartį pažeidė iš esmės ir dėl to sutartis buvo nutraukta, teismas daro išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovas nesąžiningai pasinaudojo pranašumu prieš vartotoją sudarant sutartį ir joje numatant vienašališko sutarties nutraukimo sąlygas, juolab, kad šiuo konkrečiu atveju nurodytos sąlygos buvo taikomos ieškovės naudai, ilgam laikui nukeliant sutarties nutraukimą.

55Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad atsakovas pagrįstai, vadovaudamasis nurodytomis įstatymo bei šalių sudarytos sutarties sąlygomis, vienašališkai nutraukė kredito sutartį, todėl ieškovės ieškinys, kaip nepagrįstas, atmestinas.

56Dėl bylinėjimosi išlaidų.

57Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas turėjo šias bylinėjimosi išlaidas:

5814907,20 Lt (1 t. b.l. 116-128, 2 t. 111-117) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

59Atsakovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti pagal:

60- PVM sąskaitą-faktūrą MAQS Nr. 12-0949 – 3224,65 Lt, už Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarties analizę, prašymo teismui dėl dokumentų įteikimo R. J. viešo paskelbimo būdu parengimą (2012-10-09, 1,5 val.), procesinių veiksmų kontrolę dėl dokumentų įteikimo R. J. viešo paskelbimo būdu (2012-10-15, 0,25 val.), pasirengimą atstovavimui ir atstovavimą 2012-10-31 teismo posėdyje (2012-10-19, 8,5 val.) (1 t., b.l.117-119);

61- PVM sąskaitą-faktūrą MAQS Nr. 12-0891 – 235,95 Lt, už procesinių veiksmų teisme kontrolę (2012-07-26, 0,25 val.), teismo 2012-09-03 nutarties dėl trūkumų šalinimo teisinę analizę – 2012-09-10, 0,5 val.) (1 t., b.l.120-122);

62- PVM sąskaitą-faktūrą MAQS Nr. 12-0728 – 151,25 Lt, už atsiliepimo į Nordea pateikto atskirojo skundo dėl laikinųjų apsaugos priemonių teisinę analizę (2011-06-20, 0,5 val.) (1 t., b.l.123-125);

63- PVM sąskaitą-faktūrą MAQS Nr. 12-0655 – 4688,75 Lt, už 2011-05-02 ieškinio ir prie jo esančių papildomų dokumentų analizę, 2011-05-03 nutarties teisinę analizę (2011-05-11, 4 val.), atskirojo skundo dėl 2011-05-03 parengimą (2011-05-12, 3,5 val.), atsiliepimo į ieškinį parengimą (2011-05-18, 8 val.) (1 t., b.l.126-128);

64- PVM sąskaitą-faktūrą MAQS Nr. 13-0013 – 3303,30 Lt, už patikslinto ieškinio ir dokumentų teisinę analizę 2012-12-13, 1 val., 260 Lt/val.), atsakymo A. Ž. dėl taikos sutarties sąlygų papildymą (2012-12-20, 0,30 val., 260 Lt/val.), rašytinių paaiškinimų dėl prašymo atidėti 2013-01-04 posėdį parengimas, susižinojimas dėl atidėjimo, 2013-01-03 nutarčių teisinė analizė (2013-01-03, 1,30 val., 260 Lt/val.), pasirengimą atstovavimui ir atstovavimą 2013-01-09 posėdyje (2013-01-04, 7,30 val., 260 Lt/val.) (2 t., b.l. 112-114);

65- PVM sąskaitą-faktūrą MAQS Nr. 13-1077 – 3303,30 Lt, už 2012-11-07 nutarties analizę, prašymo teismui parengimą (2012-12-03, 2,30 val., 260 Lt/val.), pasirengimą atstovavimui ir atstovavimą 2012-12-12 posėdyje (2012-12-07, 8 val., 260 Lt/val.) (2 t., b.l.115-117).

66Teismas, spręsdamas priteistino užmokesčio už teisines paslaugas dydį, vadovaujasi LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis „Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“, atsižvelgia į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, būtinybę vykti į kitą vietovę ir kt. rekomendacijose nurodytus kriterijus.

67Už paslaugas, apmokėtas pagal PVM sąskaitą-faktūrą MAQS Nr.12-0949, t.y. už

682012-10-09 prašymą teismui dėl dokumentų įteikimo R. J. viešo paskelbimo būdu parengimą priteistina pagal Rekomendacijas maksimali suma – 102 Lt (2012-10-09 nustatyta minimali alga 850 Lt x 0,12 (8.16 p.); už paslaugas, apmokėtas pagal PVM sąskaitą-faktūrą MAQS Nr.12-0655, t.y. už 2011-05-13 atskirojo skundo dėl 2011-05-03 nutarties parengimą priteistina pagal Rekomendacijas maksimali suma – 400 Lt (2011-05-13 nustatyta minimali alga 800 Lt x 0,5

69(8.15 p.) ir už 2011-05-20 atsiliepimo į ieškinį parengimą – 2400 Lt 2011-05-20 nustatyta minimali alga 800 Lt x 3 (8.2 p.); už paslaugas, apmokėtas pagal PVM sąskaitą-faktūrą MAQS Nr. 13-0013, t.y. už 2012-12-21 atsakymo A. Ž. dėl taikos sutarties sąlygų papildymą priteistina pagal Rekomendacijas maksimali suma – 102 Lt (2012-12-21 nustatyta minimali alga 850 Lt x 0,12

70(8.16 p.); už 2013-01-02 rašytinių paaiškinimų dėl prašymo atidėti 2013-01-04 posėdį parengimas – 120 Lt (2013-01-04 nustatyta minimali alga 1000 Lt x 0,12 (8.16 p.); už paslaugas, apmokėtas pagal PVM sąskaitą-faktūrą MAQS Nr.13-1077, t.y. už 2012-12-07 prašymo teismui parengimą priteistina pagal Rekomendacijas maksimali suma – 102 Lt (2012-12-21 nustatyta minimali alga 850 Lt x 0,12 (8.16 p.).

71Už atstovavimą 2012-10-31 teismo posėdyje, kuris truko 40 min. ir 2012-12-12 teismo posėdyje, kuris truko 20 min. priteistina 127,50 Lt (nuo 2012-08-01 nustatyta minimali alga 850 Lt x 1 val. x 0,15), už atstovavimą 2013-01-09 teismo posėdyje, kuris truko 1 val. 25 min., priteistina 212,50 Lt (nuo 2013-01-01 nustatyta minimali alga 1000 Lt x 1 val. 25 min x 0,15), viso už atstovavimą teismo posėdžiuose iš ieškovės atsakovui priteistina 340 Lt (8.18 p., 9 p.).

72Už procesinių dokumentų teisinę analizę, procesinių veiksmų kontrolę, pasirengimą atstovavimui bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės atsakovui nepriteistinos, nes tokios išlaidos įskaitomos į procesinių dokumentų rengimo bei atstovavimo teisme išlaidas.

73Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, atsakovui iš ieškovės priteistina 3566 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str.).

74Ieškinį atmetus, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 str. 1 d.).

75Iš ieškovės valstybei priteistina 48,75 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, apmokėtų iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 92 str.).

76Dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

77Ieškinį atmetus, sprendimui įsiteisėjus, naikintinos Klaipėdos miesto apylinkės teismo

782012-05-03 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – išieškojimo iš įkeisto turto vykdymo sustabdymas (CPK 150 str. 2 d.).

79Vadovaudamasis LR CPK 259, 262, 428 straipsniais, teismas

Nutarė

80ieškinį atmesti.

81Iš ieškovės G. Y. atsakovui Nordea Bank Finland Plc (AB) priteisti 3566 Lt (tris tūkstančius penkis šimtus šešiasdešimt šešis Lt 00 ct) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

82Iš ieškovės G. Y. valstybei priteisti 48,75 Lt (keturiasdešimt aštuonis Lt 75 ct) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

83Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-05-03 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – išieškojimo iš įkeisto turto vykdymo sustabdymą.

84Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Gailevičienė,... 2. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pripažinti 2008-04-08... 3. Nurodė, kad pagal 2008-04-08 kreditavimo sutartį atsakovas ieškovei ir... 4. 2009-01-28, 2010-01-05 raštais pareikalavo nedelsiant sumokėti skolą, kitas... 5. Visų pirma, atsakovas pažeidė CK įtvirtintą bendradarbiavimo principą.... 6. Antra, atsakovas pažeidė teisinių santykių stabilumo principą bei... 7. Trečia, vienašališkam sutarties nutraukimui būtini vienos šalies veiksmai,... 8. Ketvirta, atsižvelgiant į situaciją rinkoje, konstatuotina, jog tarp... 9. Be to, ieškovė nurodė, kad sutarties netinkamas vykdymas įvyko dėl... 10. Ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kur nurodė, kad ieškovė... 11. CK 6.217 str. 3 d. numatyta būtina sutarties nutraukimo ne teismo keliu... 12. 13.1 punktu, nuo 2010-01-20 vienašališkai nutrauks kreditavimo sutartį.... 13. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka.... 14. Dėl bendradarbiavimo principo pažeidimo ieškovei netinkamai vykdant... 15. 2010-01-20. Pirmas raginimas (priminimas) apie susidariusią skolą ieškovei... 16. 2008-08-12 ieškovei vėl buvo atsiųstas priminimas dėl susidariusio... 17. 2008-11-12 ieškovei netinkamai vykdant prievoles atsakovas vėl pateikė... 18. 2010-01-20 nutraukė sutartį. Ieškovė pažeidė bendradarbiavimo principą,... 19. Dėl esminio sutarties pažeidimo. Atsakovas nurodė, kad ieškovė sutartį... 20. Dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Nagrinėjamu... 21. 15 kalendorinių dienų, nors sutartyje yra nustatytas trumpesnis kaip 10... 22. Dėl sutarties pakeitimo teisinio reglamentavimo. Būtinumą keisti sutarties... 23. Tretysis asmuo atsiliepime į ieškinį nurodė, kad pritaria tam, kad bankas... 24. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė.... 25. Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovės atstovė atsiliepimą palaikė.... 26. 21 kartą. Sutartis nutraukta praėjus keturiems mėnesiams, kai buvo gautas... 27. Į teismo posėdį neatvyko tretysis asmuo R. J., išklausius teismo posėdyje... 28. Ieškinys atmestinas.... 29. Faktinės bylos aplinkybės.... 30. Šalys 2008-04-08 sudarė Būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 08/04/13L, pagal... 31. Dėl vienašališko sutarties nutraukimo.... 32. Ieškovė prašo pripažinti 2008-04-08 kreditavimo sutarties, sudarytos tarp... 33. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad, jei sutarties vykdymui... 34. 3 d.); trečia, CK 6.217 str. 5 d. leidžia sutarties šalims vienašališkai... 35. Šiuo atveju tarp šalių sudarytos kredito sutarties sąlygos nėra... 36. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad ieškovės ir banko pasirašytoje... 37. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kredito sutartis tarp šalių buvo... 38. 2009-01-28 ir 2009-01-30 reikalavimais ieškovė buvo įspėta apie sutarties... 39. 2009-03-01 (1 t., b.l.55, 56), 2009-03-02 reikalavimu nuo 2009-03-22 (1 t.,... 40. Ieškovė ieškinyje teigia, jog sutartimi prisiimtus įsipareigojimus vykdė... 41. Ieškovė savo prievolės atsakovui nevykdymą grindžia bendra Lietuvoje... 42. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad šios bylos tikslas yra... 43. Nors ieškovė ir nurodė, kad sutuoktinis R. J. dirba Kazachtane, gali bankui... 44. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad pagrindas... 45. Dėl bendradarbiavimo pareigos pažeidimo.... 46. Ieškovė nurodė, kad atsakovas pažeidė bendradarbiavimo pareigą -... 47. CK 6.38 str. 3 d. numato, kad kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo... 48. Šiuo atveju, ar abi sutarties šalys vykdė joms nustatytą bendradarbiavimo... 49. Kredito sutarties 4.1. p. numato, kad kredito gavėjas ne vėliau kaip per 10... 50. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, matyti, jog pati ieškovė nevykdė... 51. 2010-10-29, o antstolis vykdomąjį dokumentą priėmė vykdyti 2010-11-10 (1... 52. Dėl ieškovės, kaip vartotojos, teisių apsaugos.... 53. Ieškovė pagrįstai nurodo, kad tarp šalių sudaryta kredito sutartis, dėl... 54. Lietuvos A. T. praktikoje išaiškinta, jog kreditavimo sutartyje įtvirtintos... 55. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad atsakovas... 56. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 57. Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas turėjo šias bylinėjimosi... 58. 14907,20 Lt (1 t. b.l. 116-128, 2 t. 111-117) išlaidų advokato pagalbai... 59. Atsakovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti... 60. - PVM sąskaitą-faktūrą MAQS Nr. 12-0949 – 3224,65 Lt, už Klaipėdos... 61. - PVM sąskaitą-faktūrą MAQS Nr. 12-0891 – 235,95 Lt, už procesinių... 62. - PVM sąskaitą-faktūrą MAQS Nr. 12-0728 – 151,25 Lt, už atsiliepimo į... 63. - PVM sąskaitą-faktūrą MAQS Nr. 12-0655 – 4688,75 Lt, už 2011-05-02... 64. - PVM sąskaitą-faktūrą MAQS Nr. 13-0013 – 3303,30 Lt, už patikslinto... 65. - PVM sąskaitą-faktūrą MAQS Nr. 13-1077 – 3303,30 Lt, už 2012-11-07... 66. Teismas, spręsdamas priteistino užmokesčio už teisines paslaugas dydį,... 67. Už paslaugas, apmokėtas pagal PVM sąskaitą-faktūrą MAQS Nr.12-0949, t.y.... 68. 2012-10-09 prašymą teismui dėl dokumentų įteikimo R. J. viešo paskelbimo... 69. (8.15 p.) ir už 2011-05-20 atsiliepimo į ieškinį parengimą – 2400 Lt... 70. (8.16 p.); už 2013-01-02 rašytinių paaiškinimų dėl prašymo atidėti... 71. Už atstovavimą 2012-10-31 teismo posėdyje, kuris truko 40 min. ir 2012-12-12... 72. Už procesinių dokumentų teisinę analizę, procesinių veiksmų kontrolę,... 73. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, atsakovui iš ieškovės priteistina 3566... 74. Ieškinį atmetus, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos... 75. Iš ieškovės valstybei priteistina 48,75 Lt išlaidų, susijusių su... 76. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių.... 77. Ieškinį atmetus, sprendimui įsiteisėjus, naikintinos Klaipėdos miesto... 78. 2012-05-03 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – išieškojimo... 79. Vadovaudamasis LR CPK 259, 262, 428 straipsniais, teismas... 80. ieškinį atmesti.... 81. Iš ieškovės G. Y. atsakovui Nordea Bank Finland Plc (AB) priteisti 3566 Lt... 82. Iš ieškovės G. Y. valstybei priteisti 48,75 Lt (keturiasdešimt aštuonis Lt... 83. Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo... 84. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...