Byla 2S-1825-480/2012
Dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-11482-454/2012, kuria, patenkinus ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Garliavos kasyba“ prašymą, taikytos laikinosios apsaugos priemonės

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Nordea Bank Finland PLC, veikiančio per Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrių, atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-11482-454/2012, kuria, patenkinus ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Garliavos kasyba“ prašymą, taikytos laikinosios apsaugos priemonės,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovė BUAB „Garliavos kasyba“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl hipotekos sutarties modifikavimo. Siekdama užtikrinti pareikštus reikalavimus, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – stabdyti bet kokius vykdymo veiksmus, susijusius su įkeisto turto realizavimu. Nurodė, jog jau yra paskelbtos įkeisto turto varžytynės, realizavus įkeistą turtą, nebūtų galimybės įvykdyti galimai ieškovei palankų teismo sprendimą.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. birželio 13 d. nutartimi (b.l. 40) ieškovės prašymą tenkino ir nutarė ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Garliavos kasyba“ pareikštų reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones - stabdyti bet kokius vykdymo veiksmus, susijusius su turto (administracinio pastato, unikalus Nr. ( - ); žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ); stalių dirbtuvių, unikalus Nr. ( - ); kiemo statinių (tvoros, kiemo aikštelės, priešgaisrinio rezervuaro), unikalus Nr. ( - ); ir sandėliavimo paskirties pastato, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - )) realizavimu (tame tarpe vykdyti įkeisto turto varžytynes), iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo.

6Nutartyje nurodyta, kad ieškovės pareikštų reikalavimų pagrįstumas šioje civilinio proceso stadijoje nėra nagrinėtinas. Išanalizavęs prašyme nurodytas aplinkybes bei išdėstytus motyvus, byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, iki bylos išnagrinėjimo pabaigos įkeistas turtas gali būti parduotas tretiesiems asmenims, dėl ko esant ieškovei palankiam teismo sprendimui jis nebetektų prasmės, jo įvykdymas pasunkėtų arba taptų neįmanomas, todėl būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas sprendė, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos nepranešus atsakovui, kadangi toks pranešimas gali sutrukdyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padaryti jį nebeįmanomu (LR CPK 147 str. 1 d.).

7III. Atskirojo skundo argumentai

8Atsakovas atskiruoju skundu (b.l. 41-47) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartį panaikinti ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti, leisti skubiai vykdyti teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: 1) bendrovės bankroto procesas tęsiasi nepagristai ilgą laiką, kadangi iki šiol nėra priimta teismo nutartis likviduoti bendrovę; 2) kreditoriai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, ginčydami visų bendrovės kreditorių susirinkimų priimamus sprendimus; 3) nagrinėjamu atveju, sustabdžius įkeisto turto realizavimą, bus nepagrįstai stabdomas bendrovės bankroto procesas, įkeistas turtas tikėtinai nuvertės, ir dėl to bankas kaip bendrovės kreditorius gali atgauti mažesnę savo reikalavimo dalį. Be to, skundžiama nutartis priimta, neatlikus prima facie ieškinyje pateikiamų reikalavimų pagrįstumo vertinimo, dėl ko teismas pažeidė CPK 144 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Šiuo atveju bankas kaip hipoteka užtikrintas kreditorius turi teisę patenkinti savo reikalavimą pilna apimtimi pirmiau už kitus kreditorius tiek, kiek leidžia viso įkeisto turto vertė, todėl ieškinio reikalavimas reiškiamas be jokio pagrindo. Ieškovės argumentas, kad ieškinio patenkinimo atveju sumažinus įkeisto turto apimtį nuo 100 % iki 81,2 %, įkeisto turto 81,2 % vertės tariamai pakaktų banko reikalavimams patenkinti, yra nepagrįstas, kadangi bankas ieškovei faktiškai suteikė 3 003 863,63 EUR dydžio kreditą, o hipotekos lakštuose jų sudarymo metu nurodyta įkeisto turto vertė buvo 7 936 000 Lt. Be to, įkeisto turto vertė nuo įkeitimo momento sumažėjo, pagal paskutinį atliktą įkeisto turto vertinimą jo vertė smuko iki 6 310 000 Lt. Teismas, vien tik prima facie atlikęs ieškinio vertinimą, turėjo nustatyti, kad ieškinio reikalavimas negalės būti patenkintas, tačiau to nepadarė ir nepagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Net jeigu teismo sprendimu ieškinys būtų patenkintas, nėra jokios rizikos, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neadekvačios ir neproporcingos siekiamam tikslui - tuo atveju, jeigu iki teismo sprendimo byloje priėmimo įkeistas turtas būtų parduotas, o teismo sprendimu ieškinys ateityje būtų patenkintas, teismo sprendimo įvykdymas nebūtų nei kiek sunkesnis, nei tuo atveju, jeigu laikinosios apsaugos priemonės būtų paliktos galioti ir įkeistas turtas nebūtų parduotas. Priešingai, nuo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių nukenčia tiek bendrovės kreditoriai, tiek ir pati ieškovė.

9Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.

10IV. Apeliacinio teismo argumentai

11Atskirasis skundas atmestinas.

12Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo teisėja konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

13Įstatymas numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas.

14Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai (prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Ieškinio pagrįstumo preliminarus (prima facie) įvertinimas reiškia, kad teismas iš paties ieškinio reikalavimo bei ieškinio faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio nusprendžia, jog ieškinys yra akivaizdžiai netenkintinas, tačiau pats ieškinys (ginčas) nėra nagrinėjamas iš esmės bei atitinkamai teismas netiria ir nevertina ieškinio bei atsiliepimo faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo mėn. 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2383/2011, 2011 m. rugsėjo mėn. 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2010/2011). Nors apeliantas atskirajame skunde ir įrodinėja, kad šiuo atveju ieškinys yra aiškiai nepagrįstas, ir dėl to nebuvo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, apeliacinės instancijos teismo teisėjos nuomone, šį teiginį grindžiantys atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo spręsti, jog ieškinys negalėtų būti tenkinamas. Nesant akivaizdžių duomenų apie ieškinio nepagrįstumą, apelianto argumentai dėl ginčo faktinių ir teisinių aplinkybių, atmetami kaip argumentai, nagrinėtini sprendžiant ginčą iš esmės, o ne taikant laikinąsias apsaugos priemones.

15Nustatant, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, taip pat yra vertinama, ar patenkinus ieškovo pareikštus reikalavimus, tokio teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Apeliacinės instancijos teismo teisėja, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių iki bylos išnagrinėjimo pabaigos, įkeistas turtas gali būti parduotas tretiesiems asmenims, dėl ko esant ieškovui palankiam teismo sprendimui jis nebetektų prasmės, jo įvykdymas pasunkėtų arba taptų neįmanomas, sprendžia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas įstatymo leidėjo deklaruojamų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ekonomiškumo ir proporcingumo principų nepažeidė. Kiti atsakovo atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo bei pagrįstumo.

16Apeliacinės instancijos teismo teisėja, įvertinusi visas aplinkybes, konstatuoja, kad buvo pagrindas taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, ir kad atskirojo skundo motyvai nepagrindžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrįstumo. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją atskirojo skundo motyvais pagrindo nėra.

17Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

18palikti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartį nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai