Byla 2S-1345-436/2014
Dėl hipotekos sutarties modifikavimo atsakovui Nordea Bank Finland PLC

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo Nordea bank Finland PLC, veikiančio per Nordea bank Finland PLC Lietuvos skyrių, atstovės advokatės Joanos Baublytės atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-458-454/2014 pagal ieškovo R. K. (BUAB „Garliavos kasyba“ teisių ir pareigų perėmėjo) ieškinį dėl hipotekos sutarties modifikavimo atsakovui Nordea Bank Finland PLC, ir

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė

3atsakovas Nordea bank Finland PLC, veikiantis per Nordea bank Finland PLC Lietuvos skyrių, prašė teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2012-06-13 teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikintos siekiant apginti viešąjį interesą, kadangi yra priimta nutartis dėl BUAB „Garliavos kasyba“ likvidavimo, o taikytos laikinosios apsaugos priemonės trukdo vykdyti minėtą nutartį. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-02-07 nutartimi pasisakė, kad dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pažeidžiamas viešasis interesas.

  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4Kauno apylinkės teismas 2014 m. kovo 17 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atmetė. Teismas nurodė, kad civilinėje byloje nagrinėjamas ginčas dėl atsakovui įkeisto nekilnojamojo turto, esančio ( - ), dalies. Kauno miesto apylinkės teismo 2012-06-13 teismo nutartimi civilinėje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdyti vykdymo veiksmai, susiję su ginčo turto realizavimu. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, nutartyje buvo konstatuota, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių iki bylos išnagrinėjimo pabaigos, įkeistas turtas gali būti parduotas tretiesiems asmenims, dėl ko esant ieškovui palankiam teismo sprendimui, jis nebetektų prasmės, jo įvykdymas pasunkėtų arba taptų neįmanomas. Byloje taikytų laikinųjų pasaugos priemonių taikymo tikslas nagrinėjamu atveju yra tas, kad atsakovas ginčo laikotarpiu neperimtų daugiau turto negu jam priklauso. Teismas konstatuoja, kad nutartyje nurodytos aplinkybės nėra pasikeitusios iki šiol: kaip konstatuotina iš atsakovo prašymo, jis siekia panaikinti laikinąsias apsaugos priemones būtent dėl tos priežasties, kad galėtų įkeistą ginčo turtą realizuoti.

5Atsakovas nurodo, kad laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia viešąjį interesą. Teismas konstatavo, kad realizavus įkeistą ginčo turtą gautos lėšos būtų panaudojamos įkaito turėtojo, t.y. atsakovo reikalavimų padengimui. Darytina išvada, kad didžiausią suinteresuotumą ginčo turto realizavimu turi atsakovas, o ne kiti likviduojamos bankrutavusios įmonės kreditoriai. Tuo tarpu, galimai ieškovui palankus sprendimas būtų naudingas ne tik ieškovui, bet ir kitiems įmonės kreditoriams, todėl spręstina, kad būtent pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės iki teismo sprendimo priėmimo šioje byloje, labiausiai gina įmonės ir jos kitų kreditorių teises bei užtikrina viešojo intereso apsaugą.

  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6Atskiruoju skundu atsakovo Nordea bank Finland PLC, veikiančio per Nordea bank Finland PLC Lietuvos skyrių, atstovė advokatė Joana Baublytė prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – kuo skubiau panaikinti visas laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas Kauno apylinkės teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartimi. Nurodo, kad:

  1. Kauno miesto apylinkės teismas 2012-06-13 nutartimi byloje tenkino ieškovo reikalavimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo sustabdė bet kokius vykdymo veiksmus, susijusius su įkeisto turto realizavimu (įskaitant įkeisto turto varžytynių vykdymą). Nesutikdamas su Kauno miesto apylinkės teismo 2012-06-13 nutartimi, kuria įkeistam turtui buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemones, bankas 2012-06-25 pateikė atskirąjį skundą, kurį Kauno apygardos teismas 2012-08-21 nutartimi c.b. Nr.2S-1825-480/2012 atmetė. Bankroto byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-02-07 nutartimi c.b. Nr. 3K-3-16/2014 tenkino banko kasacini skundą, panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2013-06-13 nutartį ir paliko galioti Kauno apygardos teismo 2013-04-10 nutartį, kuria bendrovę buvo pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. LAT nutartimi buvo pasisakyta ir konkrečiai dėl byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, kurios, pasak kasacinio teismo, turi būti panaikintos, kaip prieštaraujančios viešajam interesui.
  2. Priešingai nei nurodo teismas, aplinkybės, lemiančios laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo būtinumą, yra pasikeitusios, lyginant su jų nustatymo įkeistam turtui momentu. Konkrečiai, šiuo metu būtinybę panaikinti byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones patvirtina LAT nutartis, kurioje expressis verbis nurodyta, kad teismas, kurio žinioje yra byla, kurioje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, savo iniciatyva galėtų spręsti byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą, kadangi jų pritaikymas galimai pažeidžia viešąjį interesą.
  3. Nagrinėjamoje byloje neturėtų kilti abejonių, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės stabdo bendrovės bankroto procedūrą. Priverstinai yra stabdomas likvidavimo procesas, kadangi galiojančios laikinosios apsaugos priemonės neleidžia realizuoti turto, kas yra būtina sąlyga siekiant likviduoti įmonę. Ieškovas yra suinteresuotas vilkinti bankroto procesą, be to šios laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia visų bankrutuojančios įmonės interesus, tokiu būdu didinamos administravimo išlaidos.
  4. Banko įsitikinimu, net jeigu teismo sprendimu ieškinys būtų patenkintas (su kuo Bankas nesutinka, o savo nesutikimo priežastis yra nurodęs atsiliepime į ieškinį), nėra absoliučiai jokios rizikos, kad panaikinus laikinąsias apsaugos priemones būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas.
  5. Ieškiniu yra siekiama atlaisvinti 18,8 proc. įkeisto turto tam, kad iš jo savo reikalavimus dalinai galėtų patenkinti visi kreditoriai, o bankas (įkaito turėtojas) nebeturėtų pirmenybės teises į šią dalį. Pažymėtina, kad nė vieno iš bendrovės kreditorių (įskaitant ieškovą) reikalavimai bendrovei nėra asmeninio pobūdžio, nėra konkrečiai susiję su Bankui įkeistu turtu, o jų reikalavimų patenkinimas pinigine forma būtų laikomas tinkamu. Bankas pažymi, kad jis butų finansiškai pajėgus įvykdyti ieškovui palankų teismo sprendimą. Taigi, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neadekvačios ir neproporcingos siekiamam tikslui.

7Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovo R. K. atstovė advokatė Vida Kisielienė prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad:

  1. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas byloje buvo jau ne kartą spręstas ir absoliučiai visais atvejais visų instancijų teismų konstatuota, jog 2012-06-13 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra būtinos bei pagristos ir teisėtos. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumas šioje civilinėje byloje yra konstatuotas visos eilės teismų procesinių sprendimų, kurie Banko pateikto prašymo ir atskirojo skundo atžvilgiu vertintini kaip prejudiciniai faktai, esant nepasikeitusioms aplinkybėms, sudarantys pagrindą pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tęstinumui.
  2. Bankas visiškai ignoruoja tą aplinkybę, jog 2014-02-07 nutartis visiškai nepakeitė bylos situacijos ir tuo labiau byloje taikomu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės, kuri jau buvo konstatuota visoje eilėje šio atsiliepimo į atskirąjį skundą 2.1. dalyje nurodytų teismo procesinių sprendimų. Be to teismas turi teisę, bet ne pareigą spręsti laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo šioje civilinėje byloje klausimą.
  3. Bendrovės bankroto byla yra perėjusi į likvidavimo stadiją ir šioje stadijoje galės būti vykdomi viso kito bendrovės turimo turto realizavimo veiksmai, nes byloje taikomos laikinosios apsaugos priemonės apima tik ginčo turtą. Tad bet kokiu visi likvidavimo etapo veiksmai, kurie nėra susijęs su šiuo turtu, bendrovės bankroto byloje yra galimi atlikti be jokių ribojimų.
  4. Byloje pareikšti ieškinio reikalavimai yra tikslingai orientuoti tiek į visų kitų bendrovės kreditorių, tiek į pačios bendrovės interesų gynybą, t.y. ieškiniu siekiama atlaisvinti dalį turto nuo įkeitimo banko naudai tam, kad ši turto dalis galėtų būti skiriama ir kitų bendrovės kreditorių reikalavimų tenkinimui. Kitaip sakant, ieškinio patenkinimas būtų naudingas visiems likusiems bendrovės kreditoriams, o ieškinio atmetimas išimtinai naudingas būtų tik bankui.
  5. Šiuo atveju 2012-06-13 nutartimi taikomos laikinosios apsaugos priemonės ir prisideda prie to, jog jų pagrindu yra užtikrinamas realus viešasis interesas, nes jos sudaro sąlygas siekti ne pavienio kreditoriaus (Banko), o visumos bendrovės kreditorių interesų gynybos. Atsakovo skundo argumentai, jog nėra grėsmės galimai palankaus ieškovui būsimo teismo sprendimo įvykdymui atmestini, kadangi dėl šių argumentų buvo pasisakyta ankstesnėse teismų nutartyse.

8IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9Atskirasis skundas netenkintinas.

10Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.).

11Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

12Dėl viešojo intereso egzistavimo sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą

13Šioje apeliacine tvarka nagrinėjamojoje byloje visų pirma turi būti nustatyta, ar pagrįstai pirmosios instancijos atsisakė panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, kai tai yra būtina siekiant apginti viešąjį interesą ir nepanaikinus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 149 str. 2 d.).

14Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų. Pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad viešojo intereso negalėtų apginti teismas, į kurį buvo kreiptasi, taip pat, kad teismas, spręsdamas bylą, būtų priverstas priimti tokį sprendimą, kuriuo pačiu būtų pažeidžiamas viešasis interesas, vadinasi, ir kuri nors Konstitucijoje įtvirtinta, jos ginama ir saugoma vertybė (inter alia asmens teisė ar laisvė). Jeigu teismas priimtų tokį sprendimą, tas sprendimas nebūtų teisingas (pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas). Dėl to, kad būtent teismas sprendžia, ar konkrečiu atveju yra viešasis interesas, savo jurisprudencijoje yra pasisakęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2006). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad ši sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas tik analizuojant konkrečios bylos faktines aplinkybes ir aiškinant bei taikant joms konkrečias teisės normas, bet ne a priori (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1103/2003; 2006 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2006; 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2006; kt.).

15Kai kyla klausimas, ar tam tikras interesas laikytinas viešuoju, turi būti įmanoma pagrįsti, jog, nepatenkinus tam tikro asmens ar grupės asmenų intereso, būtų pažeistos ir tam tikros Konstitucijoje įtvirtintos, jos saugomos ir ginamos vertybės. Priešingu atveju kiltų pagrįsta abejonė, kad tai, kas teismo yra ginama ir saugoma kaip viešasis interesas, iš tikrųjų yra ne viešasis, bet privatus tam tikro asmens interesas (pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).

16Pirmiau nurodytais išaiškinimais teismai turi vadovautis ir tada, kai sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimas CPK 149 str. 2 d. numatytu atveju.

17Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad bankroto ir restruktūrizavimo bylose yra viešojo intereso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 18 d. nutartis, priimta UAB „Ranga IV“ restruktūrizavimo byloje, bylos Nr. 3K-3-270/2010; 2003 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. N. Š., bylos Nr. 3K-3-1099/2003).

18Bankroto bylos iškėlimas ir nagrinėjimas neišvengiamai turi įtakos visų įmonės kreditorių, taip pat visos visuomenės bei valstybės interesams. Tokiu būdu, bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių kreditorių, žinančių apie sunkią skolininko finansinę padėtį, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus.

19Akivaizdu, jog apeliantas, teigdamas, kad laikinųjų apsaugos priemonės turi būti panaikintos siekiant apginti viešąjį interesą - operatyvų bankroto procedūrų vykdymą ir jų užbaigimą, iš tiesų siekia kuo greitesnio tik savo finansinio reikalavimo patenkinimo, nes jis yra užtikrintas turtu, kuriam pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Tačiau, kaip jau nutartyje buvo minėta, ieškinio patenkinimo atveju dalis šio turto būtų skirta ne tik apelianto, bet visų kreditorių reikalavimams tenkinti.

20Todėl negalima nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apelianto prašymas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones nesusijęs su siekiu apginti viešąjį interesą.

21Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2014 privalomumo sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo

22Visų pirma pažymėtina, kad kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą (CPK 362 str. 2 d.). Tuo tarpu apeliantas remiasi kitoje civilinėje byloje kasacinio teismo priimtoje nutartyje išdėstytais išaiškinimais. Dėl šios aplinkybės apelianto nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2014 išaiškinimai negali būti privalomi kitoje byloje nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą CPK 362 str. 2 d. prasme.

23Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, jog nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. – iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-186/2009; 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2013, kt.). Tai reiškia, kad kitoje byloje pateiktas teismo taikytinos teisės aiškinimas gali būti taikomas tik tada, kai konkrečios bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios vienos ar kitos normos taikymą, yra tapačios ar iš esmės panašios. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2014 teisėjų kolegija pažymėjo, kad kitoje byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių teisėtumo klausimas nėra šios bylos (Nr. 3K-3-16/2014) nagrinėjimo dalykas. Teisėjų kolegija nutartyje taip pat konstatavo, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai pripažinti įmonę bankrutavusia, teismas, kurio žinioje yra byla, kurioje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, savo iniciatyva galėtų spręsti laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą, nes įstatymas suteikia teismui teisę tiek savo iniciatyva, tiek byloje suinteresuotų asmenų prašymu panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, kai tai yra būtina siekiant apginti viešąjį interesą ir nepanaikinus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 149 straipsnio 2 dalis).

24Dėl išdėstyto nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2014 išdėstytais išaiškinimais ir panaikinti laikinąsias apsaugos priemones.

25Dėl kitų atskirojo skundo argumentų

26Atskirajame skunde teigiama, kad apelianto, kaip finansų įstaigos teisinis statusas, ieškinio patenkinimo atveju eliminuoja riziką, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Su šiais atskirojo skundo argumentais taip pat nėra pagrindo sutikti.

27CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, teismo sprendimui, nutarčiai ar nutarimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius; šioje teisės normoje įtvirtinta įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata (išspręstos bylos) galia.

28Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje DnB Nord bankas v. UAB „Dama“, bylos Nr. 3K-3-37/2008; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. D. S., bylos Nr. 3K-3-282/2012; 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Šiaulių bankas v. P. G. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-88/2013; kt.).

29Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo prejudicinė ir res judicata reikšmė galioja ne tik bylos dalyviams, bet ir bylą nagrinėjančiam teismui. CPK 182 straipsnio 2 dalies norma reiškia ne tik tai, kad dalyvaujantys byloje asmenys yra atleidžiami nuo ankstesnėje byloje nustatytų aplinkybių įrodinėjimo, bet ir tai, kad teismas negali nepripažinti prejudicinių faktų įrodytomis aplinkybėmis. CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas draudimas byloje dalyvavusiems asmenims pakartotinai pareikšti teisme tuos pačius ieškinio reikalavimus tuo pačiu pagrindu arba kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius taip pat reiškia ir draudimą teismui pakartotinai nagrinėti išspręstą bylą arba iš naujo nustatinėti išspręstoje byloje konstatuotus faktus ar teisinius santykius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. N. v. L. R., bylos Nr. 3K-3-214/2008).

30Apelianto nurodytos aplinkybės, susijusios su sprendimo neįvykdymo rizika yra išnagrinėtos ir dėl jų pasisakyta Kauno apygardos teismo apeliacine tvarka išnagrinėtose bylose Nr. 2S-1825-480/2012 ir 2S-465-221/2013 priimtose nutartyse, kurios turi prejudicinę reikšmę nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą apelianto nurodytu pagrindu.

31Esant nustatytoms šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai netenkino atsakovo prašymo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, spręsdamas šį klausimą nepažeidė procesinės teisės normų ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

32Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

33Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas,... 2.
  1. Ginčo esmė
...
3. atsakovas Nordea bank Finland PLC, veikiantis per Nordea bank Finland PLC... 4. Kauno apylinkės teismas 2014 m. kovo 17 d. nutartimi prašymą dėl... 5. Atsakovas nurodo, kad laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia viešąjį... 6. Atskiruoju skundu atsakovo Nordea bank Finland PLC, veikiančio per Nordea bank... 7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovo R. K. atstovė advokatė Vida... 8. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 9. Atskirasis skundas netenkintinas.... 10. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų,... 11. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2... 12. Dėl viešojo intereso egzistavimo sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių... 13. Šioje apeliacine tvarka nagrinėjamojoje byloje visų pirma turi būti... 14. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad viešojo intereso, kaip... 15. Kai kyla klausimas, ar tam tikras interesas laikytinas viešuoju, turi būti... 16. Pirmiau nurodytais išaiškinimais teismai turi vadovautis ir tada, kai... 17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad bankroto... 18. Bankroto bylos iškėlimas ir nagrinėjimas neišvengiamai turi įtakos visų... 19. Akivaizdu, jog apeliantas, teigdamas, kad laikinųjų apsaugos priemonės turi... 20. Todėl negalima nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad... 21. Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje... 22. Visų pirma pažymėtina, kad kasacinio teismo nutartyje išdėstyti... 23. Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, jog... 24. Dėl išdėstyto nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, jog pirmosios... 25. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų... 26. Atskirajame skunde teigiama, kad apelianto, kaip finansų įstaigos teisinis... 27. CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, teismo sprendimui, nutarčiai ar... 28. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prejudiciniais faktais laikytinos... 29. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo... 30. Apelianto nurodytos aplinkybės, susijusios su sprendimo neįvykdymo rizika yra... 31. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas... 32. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio... 33. Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą....