Byla e2A-1223-258/2017
Dėl be pagrindo įsigytų lėšų grąžinimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Varanauskaitės, Andriaus Veriko apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo UAB „Retrocar“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Retrocar“ ieškinį atsakovei Ž. Š. dėl be pagrindo įsigytų lėšų grąžinimo.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas UAB „Retrocar“ atsakovei Ž. Š. 2014-11-20 pervedė 6995,69 Eur. Ieškovas nurodė, kad šalių nesieja jokie teisiniai santykiai, todėl atsakovė privalo grąžinti ieškovui be pagrindo gautus pinigus.
  2. Atsakovė Ž. Š. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad UAB „Retrocar“ vadovauja L. V., Rusijos pilietė, kuri su atsakove buvo geros pažįstamos. UAB „Retrocar“ vadovė L. V. atsakovės paprašė apmokėti sąskaitą už automobilio remontą ir sumokėti už UAB „Norvinas“ įnašą už įgyjamą statinį. Ieškovė sumokėjo, o po kurio laiko skolos sumą grąžino UAB „Retrocar“, kurios akcininkė ir vadovė yra L. V..
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas priteisė iš UAB „Retrocar“ valstybės naudai 5 000 Eur už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
  2. Teismas nurodė, kad atsakovė Ž. Š. teismui pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius kad 2013-11-14 sumokėjo UAB „Naujos dalys automobiliams“ 20 667,08 litus už L. V. priklausančio automobilio remontą (e.b.l.59-62,80,84). Rašytinis įrodymas – mokėjimo nurodymas (e.b.l.63) įrodo, kad 2013-08-15 atsakovė Ž. Š. sumokėjo 11 200 litus už UAB „Norvinas“ įnašą už pastatą. Rašytiniai įrodymai (e.b.l.83) taip pat patvirtina, kad UAB „Norvinas“ vadovė yra L. V.. Teismas konstatavo, kad ieškinys atmestinas, nes ieškovas UAB „Retrocar“ sumokėjo Ž. Š. skolą, tai yra įvykdė prievolę už skolininką. UAB „Retrocar“ sumokėjus vadovo L. V. skolą atsakovei Ž. Š., toliau, vadovaujantis CK 2.87 str., atsiranda teisiniai santykiai tarp L. V. ir UAB „Retrocar“.
  3. Teismas taip pat konstatavo, kad ieškovas pareikšdamas ieškinį piktnaudžiauja teise, nes ieškovo vadovas yra atsakovės debitorius, be kurios žinios ieškovas nežinotų nei skolos dydžio, nei kreditoriaus duomenų. Kadangi ieškinys pareikštas nesąžiningai ieškovo, kurio vadovas buvo skolingas atsakovei, nuslepiant reikšmingas bylai aplinkybes, teismas paskyrė 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą teise.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Apeliantas (ieškovas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-28 sprendimą ir priimti naują sprendimą UAB „Retrocar“ ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:

46.1. Byloje nustatytas neginčytinas faktas, kad ieškovo ir atsakovės nesiejo nei sutartiniai, nei darbo santykiai, ieškovas neturėjo ir neturi jokių skolų atsakovei. Taip pat neabejotina, kad 2014-11-20 atsakovei iš ieškovo banko sąskaitos skubos tvarka buvo pervesta 6995,69 Eur, nurodyta mokėjimo paskirtis – paskolos grąžinimas; pervedimą atliko neįtrauktas į procesą asmuo G. A.. Pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo metu atsakovė patvirtino, kad nėra sudariusi paskolos sutarties su UAB „Retrocar“ arba fiziniu asmeniu L. V.. Skundžiamu sprendimu teismas pripažino paskolos santykių buvimą tarp atsakovės ir trečiojo asmens, neįtraukto į procesą – L. V., nors tai nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Be to, tokios teismo išvados padarytos remiantis ginčytinais rašytiniais įrodymais, pateiktais atsakovės.

56.2. 2013-11-14 Kasos pajamų orderio kvitas, Serija NDA, UAB „Naujos dalys automobiliams“ sumai 20 667,08 Lt (5985,60 Eur) (e.b.1.62) yra be numerio; nenurodoma, už kokį asmenį įnešami grynieji pinigai. Antra, 2013-08-15 mokėjimo nurodyme grynaisiais pinigais, Nr. 271241, 11 200 Lt (3 243,74 Eur) sumai (e.b.1.60, 1.61), padarytas įrašas, kad pinigai buvo įnešami už UAB „Norvinas“, todėl neaišku, kodėl UAB „Retrocar“ turi prisiimti įsipareigojimus už kitą juridinį asmenį, neįtrauktą į procesą, ir kodėl teismas pripažino minėtą sumą L. V. skola atsakovei. Dėl to pagrįstai abejotina, kad paskolos teisiniai santykiai tarp L. V. ir atsakovės apskritai egzistavo.

66.3. Atsižvelgiant į paskolos sumą, suteikta paskola turėjo būti sudaryta notarine forma. Net jeigu paskolos sutartis turėjo būti sudaryta paprasta rašytine forma ir vis dėlto buvo galiojanti, teismo nustatytas paskolos santykių buvimas šiuo metu (2016 m. pabaigoje) tarp atsakovės ir L. V. yra ginčytinas. Nuo atsakovės pateiktų 2013 m. rugpjūčio-lapkričio mėnesių mokėjimų iki 2014-11-20, kada iš UAB „Retrocar“ atsakovei paskolos gražinimo forma skubos tvarka buvo pervesta 6995,69 Eur suma, buvo praėję vieneri metai ir galimai su atsakove fizinis asmuo L. V. atsiskaitė. Atsakovė nepateikė jokių tiesioginių įrodymų apie tokios paskolos egzistavimą, o neįtraukus L. V. į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, negalima kategoriškai spręsti nei dėl paskolos egzistavimo apskritai, nei 2016 m. pabaigoje. Teismas šioje byloje negalėjo spręsti dėl į bylą neįtrauktos L. V. prievolės įvykdymo per trečiąjį asmenį - ieškovą. Įstatyme numatytas imperatyvus draudimas teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų sukuria bylą nagrinėjančiam teismui pareigą, nustačius tikėtiną teisinę sprendimo įtaką ne tik bylos dalyviams, bet ir kitiems asmenims, imtis priemonių įtraukti juos į prasidėjusį procesą.

76.4. Teismas, priimdamas neteisėtą sprendimą, netinkamai taikė ir CK 6.50, 6.51 straipsnius. Iš šių straipsnių turinio aišku, kad trečiajam asmeniui numatyta teisė, o ne pareiga įvykdyti prievolę už skolininką. Iš pateikto ieškinio akivaizdu, kad ieškovas neišreiškė valios įvykdyti prievolę už jokius trečiuosius asmenis, o suklydo atlikdamas pinigų pervedimą.

86.5. Per klaidą pervesta suma (6995,69 Eur) nėra lygi sumai, kurią ieškovo vadovė galimai buvo skolinga atsakovei – jei atsakovės pateikti duomenys tikri, tai skola lygi 9229,34 Eur, taigi akivaizdu, kad ieškovas nežinojo skolos dydžio. Antra, kadangi ieškovo vadovė pažinojo atsakovę, jos duomenys galėjo būti žinomi pervedusiam pinigus asmeniui ir pervesti per klaidą, pasinaudojant ne ieškovo vadovės, o ieškovo banko sąskaita. Todėl teismo teiginys, kad be vadovo žinios ieškovas nežinotų nei skolos dydžio, nei kreditoriaus duomenų, yra neteisingas ir nepatvirtina ieškovo valios įvykdyti prievolę už trečiąjį asmenį.

96.6. Neteisingas ir sprendime nurodytas teiginys, kad tolesni ieškovo ir L. V. santykiai turėtų būti reguliuojami CK 2.87 straipsnio, kuriame numatytos juridinio asmens organų pareigos. Vadovaujantis CK 6.50 straipsnio 3 dalimi, net jeigu klaidingai laikytume, kad ieškovas įvykdė prievolę už L. V., tarp šių asmenų atsirastų paskolos civiliniai teisiniai santykiai (CK XLIII skyrius).

106.7. Nesutinka su paskirta 5 000 Eur bauda už piktnaudžiavimą teise. Pažymi, kad ieškinio pagrįstumą įrodo tai, kad bylą pradėjus nagrinėti dokumentinio proceso tvarka, 2016-05-05 teismas priėmė preliminarų sprendimą visiškai tenkinti ieškinį. Šis sprendimas priimtas remiantis CK 6.237 straipsnio 1 dalimi ir teismui nežinant apie tai, kas yra ieškovo vadovas, todėl vertinant aplinkybes objektyviai, nepainiojant ieškovo ir jo vadovės interesų ir be klaidingo įsitikinimo, kad ieškovas neva įvykdė L. V. prievolę atsakovei. Todėl akivaizdu, kad pateiktas ieškinys yra pagrįstas. Be to, ieškovas - juridinis asmuo - neprivalo žinoti, kokias asmenines prievoles turi jo vadovai ar teikti tokią informaciją teismui, kai tai nėra bylos nagrinėjimo dalykas. Atsakovė pripažino, kad jos ir ieškovo nei darbo, nei sutartiniai santykiai nesiejo, įmonė jokių skolų atsakovei neturėjo ir neturi, tad ieškovas sąžiningai prašė, remdamasis CK 6.237 straipsnio 1 dalimi, grąžinti atsakovei per klaidą pervestus pinigus. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė ieškovo ieškinio netenkinti negali būti pagrindu laikyti jį nesąžiningu.

117. Atsakovė Ž. Š. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-28 sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:

127.1. Apeliantas ieškinyje nutylėjo, bet atsakovė įrodė, kad apelianto vadovė ir vienintelė akcininkė yra Rusijos Federacijos pilietė L. V., kuri pakankamai senai puikiai pažįsta atsakovę bei atsakovės sugyventinį M. Č.. Juos siejo bendri pomėgiai dėl prabangių automobilių. Apelianto savininkė L. V. yra žinoma Rusijos dainininkė pasivadinusi LADA DANCE, kuri yra kilusi iš Kaliningrado srities, o atsakovės sugyventinis – iš Šilutės, todėl jie tame mieste susipažino ir ilgą laiką draugavo, pirko nekilnojamąjį turtą. Esant tokiai situacijai, kuomet apelianto atstovas ir vienintelis akcininkas yra vienas ir tas pats fizinis asmuo, kritiškai vertintini apelianto argumentai, kad ginčijamą sumą – 6 995,69 Eur atsakovei buvo pervesta per klaidą.

137.2. Apeliantas netiesiogiai nurodydamas skunde, kad ,,pervedimą atliko neįtrauktas į procesą asmuo“, elgėsi nesąžiningai. Pagal CPK 47 straipsnį, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva. Apeliantas gi prašymo dėl G. A. įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu pirmos instancijos teismui neteikė.

147.3. L. V. yra apelianto steigėja, vienintelė akcininkė ir direktorė. Jos dalyvavimą būtinu teismo posėdyje prašė pripažinti atsakovė. Žinodama apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą į bylos nagrinėjimą L. V. neatvyko, be to preziumuojama, kad ji žinojo, koks yra gautas atsakovės prieštaravimas dėl preliminaraus sprendimo, todėl iki bylos išnagrinėjimo pirmos instancijos teisme turėjo galimybę atvykti į teismą ir CPK 178 straipsnio tvarka teikti prieštaravimus dėl atsakovės nurodytų aplinkybių. Apeliantas neišreiškė jokio prašymo įtraukti L. V. trečiuoju asmeniu.

157.4. Priešingai negu apeliaciniame skunde nurodo apeliantas, pirmos instancijos teismas ginčijamu sprendimu nepripažino paskolos santykių tarp atsakovės ir L. V., sprendimo aprašomojoje dalyje tik pažymėta, kad UAB „Retrocar“ sumokėjus vadovo L. V. skolą atsakovei Ž. Š., toliau atsiranda teisiniai santykiai tarp L.V. ir UAB „Retrocar“, reguliuojami LR CK 2.87 str. normos“. Pirmos instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių reikalavimų, padarė pagrįstą išvadą, kad apeliantas ne per klaidą pervedė atsakovei 6995,69 Eur, o tai padarė, dengdamas apelianto steigėjos, vienintelės akcininkės ir vadovės skolas.

167.5. Apeliantas apie atsakovės pateiktų įrodymų teisėtumą ar abejingumą bei jų įrodomąja galią pirmos instancijos teisme nekėlė klausimo, o pagal CPK 306 straipsnį, apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Todėl apelianto argumentai dėl įrodymų abejingumo apeliacinės instancijos teisme paliktini nenagrinėtais.

177.6. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas priėmė sprendimą dėl į bylą neįtrauktos L. V.. Joks sprendimas dėl jos nėra priimtas, teismas tik atmetė apelianto ieškinį. Kita vertus, L. V. buvo kviečiama per atstovą į teismą, bet tyčia neatvyko.

187.7. Priešingai negu nurodo apeliantas, UAB ,,Norvinas“ neturi prisiimti įsipareigojimus už kitą juridinį asmenį. 2013-08-15 mokėjimo nurodymu atsakovė, paprašyta L. V., pervedė Šilutės savivaldybės administracijai 11 200 Lt už L. V. priklausančios UAB ,,Norvinas“ vardu įsigytą mokyklos pastatą, esantį Miško g.3, Šilutėje. Tai, kad UAB ,,Norvinas“ priklauso L. V. įrodyta byloje esančiu išrašu. Atsakovė taip pat 2013-11-14 sumokėjo UAB ,,Naujos dalys automobiliams“ 20 667,08 Lt už L. V. automobilio Land Rover Range Rover Vogue, kėbulo Nr. ( - ), ry-stiling paketą.

197.8. CK 6.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai. Šioje byloje buvo įrodyta, kad L. V. turėjo finansinių įsipareigojimų prieš atsakovę, ji (L. V.) yra apelianto ir UAB ,,Norvinas“ steigėja, vienintelė akcininkė ir vadovė. Todėl apeliantas be jos žinios negalėjo ,,suklysti“ ir per klaidą pervesti atsakovei ginčijamą sumą. Pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad apeliantas, veikdamas pagal CK 6.51 straipsnį, dalinai atsiskaitė su atsakove. Dėl likusios skolos išreikalavimo iš L. V. gali apsispręsti tik atsakovė.

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis).
  2. Byloje ieškinys pareikštas dėl be teisinio pagrindo įgytų lėšų grąžinimo CK 6.237 straipsnio 1 dalies pagrindu. Sprendžiamas ginčas dėl 2014-11-20 pinigų iš apelianto sąskaitos atsakovei pervestų mokėjimo pavedimu, kurio mokėjimo paskirtyje nurodyta, kad tai paskolos grąžinimas, priteisimo.
  3. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog turtas pripažįstamas įgytu be pagrindo tada, kai: 1) asmuo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti; 2) turtas įgyjamas savo veiksmais ar kitokiu būdu; 3) turtas įgyjamas tyčia arba dėl neatsargumo; 4) turtas įgytas be teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi tam, kad atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir aptariamo civilinės teisės instituto pagrindu turto išreikalauti negalima. Tačiau jeigu turto įgijimo pagrindas buvo, o po turto įgijimo jis išnyko, tai tokiu atveju įgijusiam turtą asmeniui atsiranda pareiga grąžinti įgytą turtą kaip įgytą be pagrindo. Be to, tam, kad atsirastų pareiga grąžinti turtą, jis turi būti asmens realiai gautas, o jo išreikalauti kitais civilinių teisių gynimo būdais (pvz., taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolius, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant kitus sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) nėra teisinio pagrindo arba tokius būdus taikant pažeistos asmens teisės būtų apgintos nevisiškai. Kai asmuo prašo teismo išreikalauti pas kitą asmenį esantį turtą, teismas visų pirma turi išspręsti materialinių teisinių santykių kvalifikavimo klausimą: nustatyti, kokiu pagrindu turtas atsakovo gautas ir iš ko kilo prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis tokiu pagrindu gauto turto išreikalavimo taisykles (restitucijos, be pagrindo gauto turto išreikalavimo ar kt. institutas) ginčo atveju turi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“, bylos Nr. 3K-3-355/2009).
  4. Apelianto teigimu, jis ginčijamą sumą atsakovei sumokėjo per klaidą, nes nei sutartiniai, nei darbo santykiai šalių nesiejo, ieškovas neturėjo ir neturi jokių skolų atsakovei. Atsakovės teigimu, L. V. yra apelianto steigėja, vienintelė akcininkė ir direktorė, su atsakove viena kitą gerai pažįstančios. Pasak atsakovės, 2013-08-15 mokėjimo nurodymu atsakovė, paprašyta L. V., pervedė Šilutės savivaldybės administracijai 11 200 Lt už L. V. priklausančios UAB ,,Norvinas“ vardu įsigytą mokyklos pastatą, esantį ( - ), Šilutėje. Taip pat atsakovė 2013-11-14 sumokėjo UAB ,,Naujos dalys automobiliams“ 20 667,08 Lt už L. V. automobilio Land Rover Range Rover Vogue, kėbulo Nr. ( - ), ry-stiling paketą.
  5. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas 11 punkte nurodytą situaciją bei jų pagrindu pateiktus rašytinius įrodymus padarė išvadą, kad atsakovė sumokėjo UAB „Naujos dalys automobiliams“ 20 667,08 litus už L. V. priklausančio automobilio remontą ir 11 200 litus už UAB „Norvinas“ įnašą už pastatą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apeliantas sumokėjo atsakovei skolą, tai yra įvykdė prievolę už skolininką CK 6.50 str., 6.51 str. pagrindu. Taip pat pažymėjo, jog UAB „Retrocar“ sumokėjus vadovo L. V. skolą atsakovei, toliau atsiranda teisiniai santykiai tarp L. V. ir UAB „Retrocar“, reguliuojami CK 2.87 str. normos. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas nepašalino byloje surinktuose įrodymuose esamų prieštaravimų, nagrinėjamo klausimo visapusiškai neatskleidė, todėl su pirmos instancijos teismo padarytomis išvadomis sutikti negalima. Visų pirma, pažymėtina tai, kad ginčas šioje byloje kilo dėl 6 995,69 Eur sumos, kurią apeliantas traktuoja kaip per klaidą pervestus atsakovei. Tuo tarpu jei sutikti su atsakovės pozicija, kad tarp šalių buvo paskoliniai santykiai, o apeliantas ginčijama suma grąžino paskolą, tuomet nėra aišku, kodėl buvo grąžinta 6 995,69 Eur suma vietoje 9229,34 Eur (būtent tokiai sumai atsakovė yra apmokėjusi už apelianto akcininkės ir vadovės L. V. prievoles). Kita vertus, byloje nėra duomenų, kad 2013 metais atsakovė, sumokėjusi už apelianto prievoles, 9229,34 Eur sumai būtų reikalavusi grąžinti likusią 2230,65 Eur sumą. Nors pirmosios instancijos teismas ir konstatuoja, kad byloje nustatytų ir surinktų įrodymų visuma suteikia pagrindą išvadai, jog apelianto vadovas yra atsakovo debitorius, be kurio žinios ieškovas nežinotų nei skolos dydžio, nei kreditoriaus duomenų, tačiau tarp atsakovės galimai paskolintos sumos (apmokant už apelianto prievoles) ir apelianto galimai grąžintos sumos yra ženklus skirtumas ir šie akivaizdūs prieštaravimai nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme taip ir nebuvo pašalinti. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas, siekdamas panaikinti visus byloje kilusius prieštaravimus, turėjo išsiaiškinti ar apelianto sumokėti į atsakovės sąskaitą pinigai yra susiję su L. V. ir jos įmonės UAB ,,Norvinas“ prievolėmis, t.y. ar apeliantas sumokėdamas atsakovei skolą, įvykdė prievolę už skolininką CK 6.50 str., 6.51 str. pagrindu. Tuo labiau, kad UAB „Norvinas“ yra juridinis asmuo, kurio finansinių dokumentų apskaita yra griežtai reglamentuota ir yra galimybė išsiaiškinti kokiu tikslu atsakovė atliko mokėjimą 11 200 litų sumai į UAB „Norvinas“ sąskaitą. Neabejotina, kad reikšmingus paaiškinimus galėtų suteikti ir G. A., asmuo atlikęs skubų pavedimą į atsakovės sąskaitą. Kadangi tokių duomenų byloje nėra, todėl šių aplinkybių tinkamai įvertinti neturi galimybės ir apeliacinės instancijos teismas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, jog į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, teismas turėtų įtraukti UAB „Norvilas“ ir G. A.. Tokia išvada darytina, atsižvelgiant ir į tai, kad teismo sprendimas gali turėti įtakos šių asmenų teisėms ir pareigoms.
  6. Pažymėtina, kad teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010). Nors įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.), tačiau pažymėtina, kad teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu bei prieštaravimų pašalinimu.
  7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nurodytos jos taikymo sąlygos, būtent: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priima civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2011 ir kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau paminėtus akivaizdžius prieštaravimus iš esmės pagal byloje pateiktus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės pašalinti ir išsiaiškinti minėtas aplinkybes, kadangi iš esmės būtų nagrinėjami nauji aspektai. Tokia situacija prieštarautų apeliacinės instancijos paskirčiai, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas.
  8. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas byloje negalėjo spręsti dėl į bylą neįtrauktos L. V. prievolės įvykdymo per trečiąjį asmenį - ieškovą, nes nustačius tikėtiną teisinę sprendimo įtaką ne tik bylos dalyviams, bet ir kitiems asmenims, imtis priemonių įtraukti juos į prasidėjusį procesą. Atsakovės teigimu, nebuvo šiuo sprendimu išspręsta dėl šio asmens teisės ir pareigų, todėl neegzistuoja absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai. Teisėjų kolegija, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, kartu konstatavo, kad L. V. savo prievolę grąžinti atsakovei skolą įvykdė per savo įmonę apeliantą, tokiu būdu buvo pasisakyta dėl šios asmens teisių ir pareigų. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su apeliantu, jog buvo išspręsta dėl L. V. teisių ir pareigų, kas yra savarankiškas pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.).
  9. Apeliacinės instancijos teismui grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93 str.).

20Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

21Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas UAB... 4. 6.1. Byloje nustatytas neginčytinas faktas, kad ieškovo ir atsakovės nesiejo... 5. 6.2. 2013-11-14 Kasos pajamų orderio kvitas, Serija NDA, UAB „Naujos dalys... 6. 6.3. Atsižvelgiant į paskolos sumą, suteikta paskola turėjo būti sudaryta... 7. 6.4. Teismas, priimdamas neteisėtą sprendimą, netinkamai taikė ir CK 6.50,... 8. 6.5. Per klaidą pervesta suma (6995,69 Eur) nėra lygi sumai, kurią ieškovo... 9. 6.6. Neteisingas ir sprendime nurodytas teiginys, kad tolesni ieškovo ir L. V.... 10. 6.7. Nesutinka su paskirta 5 000 Eur bauda už piktnaudžiavimą teise.... 11. 7. Atsakovė Ž. Š. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apelianto... 12. 7.1. Apeliantas ieškinyje nutylėjo, bet atsakovė įrodė, kad apelianto... 13. 7.2. Apeliantas netiesiogiai nurodydamas skunde, kad ,,pervedimą atliko... 14. 7.3. L. V. yra apelianto steigėja, vienintelė akcininkė ir direktorė. Jos... 15. 7.4. Priešingai negu apeliaciniame skunde nurodo apeliantas, pirmos... 16. 7.5. Apeliantas apie atsakovės pateiktų įrodymų teisėtumą ar abejingumą... 17. 7.6. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas priėmė sprendimą... 18. 7.7. Priešingai negu nurodo apeliantas, UAB ,,Norvinas“ neturi prisiimti... 19. 7.8. CK 6.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolę visiškai ar iš... 20. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 21. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimą...