Byla 1A-61-309/2020
Dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Raimundo Jurgaičio, Nijolės Matuzevičienės, sekretoriaujant Dijanai Drizgienei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Budriui, nuteistiesiems S. M., A. M., jų gynėjui advokatui Laimonui Straukai,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų S. M. ir A. M. gynėjo advokato Laimono Straukos apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio, kuriuo:

3S. M. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, ir nubaustas 60 MGL dydžio (3 000 Eur) bauda;

4vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2018 m. birželio 16 d. iki 2018 m. birželio 17 d. (1 diena), šią laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 (dviejų) MGL dydžio baudai;

5S. M. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8, 10 punktus išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

6A. M. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, ir nubaustas 60 MGL dydžio (3 000 Eur) bauda;

7A. M. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8, 10 punktus išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

8Iš S. M. ir A. M. solidariai priteista V. R. 400 Eur (keturi šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti.

9Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ir Šiaulių teritorinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai atmesti.

10Iš S. M. ir A. M. lygiomis dalimis priteista V. R. 480 Eur (keturi šimtai aštuoniasdešimt eurų) už advokato suteiktas paslaugas.

11Teisėjų kolegija

Nustatė

12I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

131. S. M. ir A. M. nuteisti už tai, kad 2018 m. birželio 16 d., apie 14.55 val., viešoje vietoje – ( - ) miesto centriniame stadione, esančiame adresu: ( - ), pasibaigus futbolo rungtynėms tarp ( - ) ir ( - ) futbolo komandų, pašalinių asmenų akivaizdoje, veikdami kartu su D. Š., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, bei dar kitais nenustatytais asmenimis, vandališkais veiksmais ir įžūliu elgesiu, tyčia spardant ir rankomis stumdant uždarytus stadiono vartus, veržiantis išeiti iš stadiono, išlaužė 20 vienetų vartų tvoros segmentų sujungimų bei tvirtinimo medžiagas, nevykdė viešąją tvarką rungtynių metu palaikančio UAB „G.“ apsaugos darbuotojo V. R. reikalavimo laukti atvykstančios policijos dėl neteisėtų ( - ) futbolo sirgalių elgesio stadione ir turto gadinimo, o V. R. paleidus virstančius vartus, A. M. ir S. M. stumdė V. R., S. M. suėmė ranka šiam už kaklo ir vieną kartą spyrė, po to, tęsdami nusikalstamą veiką, S. M. ir A. M. pasivijus nueinantį V. R., A. M. spyrė V. R. ne mažiau kaip du kartus, S. M. rankomis stumdė bei spyrė V. R. ne mažiau kaip vieną kartą, o kiti du nenustatyti asmenys sudavė po vieną smūgį ranka ir koja V. R. į koją ir kitas kūno vietas, bendrais veiksmais padarė V. R. odos nubrozdinimus abiejų riešų srityje, dešinėje alkūnėje, paraudimą kaklo srityje, tuo padarydami V. R. nežymų sveikatos sutrikdymą ir taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

14II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

152. Apeliaciniu skundu nuteistųjų S. M. ir A. M. gynėjas advokatas L. S. prašo Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. lapkričio 21 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – A. M. ir S. M. pagal BK 284 straipsnį išteisinti.

162.1. Skunde apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, pažeidė Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnyje įtvirtintus įrodymų vertinimo reikalavimus – nevisapusiškai, nepilnai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir nuosprendyje išdėstė nepagrįstas išvadas dėl nuteistųjų kaltės, t. y. padarė esminių BPK pažeidimų, kurie sukliudė priimti teisėtą ir pagrįstą nuosprendį.

172.2. Nuteistųjų gynėjo teigimu, skundžiamame nuosprendyje visiškai neatliktas įrodymų vertinimas, teismas įrodymus tik išvardijo, tačiau jų analizės neatliko, vienų įrodymų prieštaravimų kitiems įrodymams nepašalino, tik konstatavo, kad baudžiamoje byloje yra surinkta įrodymų, kurie patvirtina nuteistųjų kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje. Kokie tai įrodymai, kokias konkrečias faktines aplinkybes jie patvirtina, nuosprendyje nenurodyta.

182.3. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad apsaugos darbuotojas V. R. be teisinio pagrindo, savavališkai vykdė tariamą ( - ) miesto stadiono apsaugą. Baudžiamoje byloje nėra pateikta jokia sutartis tarp privačios apsaugos tarnybos UAB „G.“ ir ( - ) apskrities vyriausiojo policijos komisariato dėl viešosios apsaugos režimo užtikrinimo masinio renginio – futbolo rungtynių metu, nors Asmens ir turto saugos įstatymo 19 straipsnio 1 ir 4 dalys nustato tokį reikalavimą. Nurodo, kad apsaugos darbuotojas V. R. neturėjo teisės savavališkai uždarinėti ( - ) miesto stadiono vartų, jokie teisės aktai tokios pareigos apsaugos darbuotojui nesuteikė. Kartu pažymi, kad privačios apsaugos darbuotojas nėra policijos pareigūnas ir jam nėra suteikti policijos pareigūno įgalinimai, todėl specialiąsias apsaugos priemones apsaugos darbuotojas V. R. galėjo panaudoti tik griežtai laikantis Asmens ir turto saugos įstatymo reikalavimų.

192.4. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ir konflikto kilimo priežasties – įvykis kilo dėl to, kad apsaugos darbuotojas V. R. be jokio įspėjimo ar pranešimo savavališkai uždarė stadiono vartus, taip užblokuodamas išėjimą iš stadiono jame buvusiems asmenims, ir tai sukėlė pastarųjų nepasitenkinimą. Be to, apsaugos darbuotojas V. R. naudojo neproporcingą prievartą stadione buvusių asmenų atžvilgiu, purkšdamas į juos ašarines dujas, ir tai sukėlė konfliktinę situaciją.

202.5. Esant paminėtoms aplinkybėms mano, kad teismas neteisingai kvalifikavo nuteistųjų veiką pagal BK 284 straipsnį, nes nuteistųjų subjektyvinė pusė – veiksmai – nebuvo nukreipti į viešosios tvarkos pažeidimą, o buvo atitinkama reakcija į nekvalifikuotus ir neteisėtus apsaugos darbuotojo V. R. veiksmus. Konfliktas labiau pasireiškė ne vandališkais veiksmais, o V. R. konfliktavimu su iš stadiono ketinusiais išeiti sirgaliais. Atkreipia dėmesį, kad iš byloje esančio vaizdo įrašo akivaizdžiai matyti, jog su apsaugos darbuotoju V. R. vartus uždarę laikė ir keli civiliai asmenys, neturėję teisės tai daryti.

212.6. Skunde taip pat pažymima, kad išeinant iš stadiono, vartai prieš pat nuteistąjį S. M. užsidarė be jokio įspėjimo, S. M. nežinojo, kad kažkas stadione išlaužė kėdes ir dėl to sirgaliai nebeišleidžiami. Teismo posėdžio metu S. M. be kita ko nurodė, kad už vartų stovėję sirgaliai necenzūriniais žodžiais jį įžeidinėjo, ir tai nulėmė konflikto pradžią, t. y. konfliktas kilo ne dėl viešosios tvarkos pažeidimo, bet dėl neteisėtų apsaugos darbuotojo V. R. ir kartu su juo buvusių civilių asmenų veiksmų.

222.7. Apeliantas taip pat nurodo, kad V. R. pats iniciavo konfliktinę situaciją, prieidamas prie A. M., kuris stovėjo nuošalyje ir jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nuteistasis A. M. prašė pradėti ikiteisminį tyrimą ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn UAB „G.“ apsaugos darbuotoją V. R., kuris ne mažiau kaip du kartus be jokio teisėto pagrindo panaudojo specialiąsias priemones – ašarines dujas jo (A. M.) atžvilgiu, jas purkšdamas į veidą, bei ne mažiau kaip vieną kartą kumščiu be jokio teisėto pagrindo smogė jam (A. M.) į veido sritį, taip sukeldamas jam skausmą ir nežymiai sutrikdydamas jo sveikatą. Teigia, kad A. M. pareiškime nurodytas aplinkybes patvirtina vaizdo medžiaga, esanti ikiteisminio tyrimo byloje Nr. ( - ), kurioje yra užfiksuota, kaip 2018 m. birželio 16 d. ( - ), pokalbio metu A. M. stovint nuo apsaugos darbuotojo V. R. ne mažiau kaip metro atstumu, V. R. ne mažiau kaip du kartus purškė ašarines dujas A. M. į veidą. Pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos asmens ir turto saugos įstatymo 15 straipsnio 4 dalies nuostatas apsaugos darbuotojas prievartą turi naudoti tiek ir tokiu mastu, kiek tai yra būtina pagal esamą situaciją, t. y. įstatymų leidėjas draudžia apsaugos darbuotojams piktnaudžiauti savo apsaugos darbuotojo padėtimi ir naudoti neproporcingą fizinę prievartą bei specialiąsias priemones.

232.8. Nuteistųjų gynėjo įsitikinimu, aptariamu atveju nebuvo jokio pagrindo prieš A. M. naudoti specialiąsias priemones, nes A. M. jokių neteisėtų veiksmų prieš apsaugos darbuotoją V. R. neatlikinėjo. Taip pat nebuvo jokio pagrindo A. M. smogti į veido sritį kumščiu, juo labiau, kad smūgis į veido sritį stovinčiam ir jokių veiksmų neatliekančiam asmeniui negali būti laikomas koviniais veiksmais ar pateisinama proporcinga fizine prievarta. Dėl to daro išvadą, kad apsaugos darbuotojas V. R. neteisėtai, pažeisdamas Asmens ir turto saugos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies ir to paties įstatymo 15 straipsnio 4 dalies nuostatas, piktnaudžiaudamas jam suteiktomis apsaugos darbuotojo pareigomis, naudojo prieš A. M. neproporcingą fizinę prievartą bei specialiąsias priemones, kurių naudojimui nebuvo jokio pagrindo.

242.9. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad atliekant tyrimą, ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarime buvo nurodyta, jog apsaugos darbuotojo V. R. veiksmai bus įvertinti baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, tačiau iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad tokio vertinimo pirmosios instancijos teismas neatliko, taigi 2019 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio negalima laikyti teisėtu ir pagrįstu.

252.10. Apeliantas akcentuoja, kad byloje esantis vaizdo įrašas patvirtina, jog nuteistasis A. M. net nebuvo prisilietęs prie stadiono vartų, be to, priešingai nei nurodo teismas, slopino kilusį ginčą, siekdamas atitraukti nuo vartų besibūriuojančius sirgalius, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių visiškai nevertino, ir nepagrįstai konstatavo, kad neva A. M. atliko vandališkus veiksmus.

262.11. Pasak nuteistųjų gynėjo, byloje nėra nė vieno objektyvaus įrodymo, kad ( - ) miesto stadiono vartai buvo apgadinti dėl vandališkų nuteistųjų veiksmų, be to, byloje esantys policijos pareigūnų surašyti įvykio vietos apžiūros protokolai bei fotonuotraukos paneigia, kad neva buvo sulaužyti ( - ) miesto stadiono vartai. Byloje pateiktas nepasirašytas dokumentas, įvardintas kaip preliminari sąmata, prieštarauja byloje esantiems policijos pareigūnų įvykio vietos apžiūros protokolams, nes baudžiamoje byloje nepateikta nė viena PVM sąskaita faktūra, kuri patvirtintų, jog stadiono vartams reikalingas remontas, nėra jokių atliktų darbų priėmimo perdavimo aktų, jokio defektavimo akto, kuris patvirtintų, kad ( - ) miesto stadiono vartai buvo apgadinti dėl 2018 m. birželio 16 d. vykusio įvykio.

272. 12. Be to, apelianto teigimu, byloje esanti vaizdo medžiaga paneigia nukentėjusiųjų L. J., A. M., Š. R. parodymus. Nurodo, kad ikiteisminis tyrimas byloje vyko tendencingai, neobjektyviai: nors byloje surinkti duomenys ir nustatyti asmenys, kurie dalyvavo konflikte, tačiau jų atžvilgiu jokie procesiniai sprendimai nebuvo priimti, baudžiamojon atsakomybėn patraukti tik abu nuteistieji.

282. 13. Skunde taip pat teigiama, kad teismas be pagrindo priteisė nukentėjusiajam V. R. 400 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pasak apelianto, už kitų asmenų padarytas nusikalstamas veikas nuteistieji S. M. ir A. M. neprivalo V. R. atlyginti neturtinės žalos. Nurodo, jog teismas nevertino ir to, kad V. R. nuo pat pradžių byloje teikė melagingus paaiškinimus, neva nuteistieji prieš jį vartojo smurtą. Be to, nuteistųjų gynėjo manymu, pirmosios instancijos teismas be pagrindo priteisė iš nuteistųjų nukentėjusiajam V. R. jo turėtas atstovavimo išlaidas, nes nukentėjusiojo civilinis ieškinys buvo grindžiamas tuo, kad neva dėl neteisėtų nuteistųjų veiksmų jis patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą – šonkaulio lūžį, kuris jam sukėlė skausmą ir dėl kurio V. R. buvo tam tikrą laiką nedarbingas, tačiau toks nukentėjusiojo V. R. ieškinio reikalavimas buvo atmestas. Dėl to mano, kad nukentėjusysis V. R. neturi teisės į turėtų atstovavimo išlaidų atlyginimą.

293. Atsiliepimu į nuteistųjų S. M. ir A. M. gynėjo advokato L. Straukos apeliacinį skundą nukentėjusiojo V. R. atstovas advokatas A. Karpinskas prašo: nuteistųjų gynėjo skundą atmesti; priteisti lygiomis dalimis iš nuteistųjų S. M. ir A. M. nukentėjusiajam V. R. 280 Eur jo turėtų išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

303.1. Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje esantys įrodymai neginčijamai patvirtina, jog nukentėjusysis V. R. apie tai, kad yra gadinamas ( - ) stadiono turtas, iš karto informavo policijos įstaigą. Nukentėjusiojo parodymus apie ( - ) stadiono turto gadinimą patvirtina liudytojų L. J., M. A., V. B. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys. Nukentėjusiajam atliekant darbdavio UAB „G.“ darbo funkcijas buvo pavesta ( - ) stadiono turto apsauga vykusių futbolo varžybų metu, teisę sulaikyti turto sugadinimu įtariamus asmenis nukentėjusiajam suteikė Lietuvos Respublikos asmens ir turto apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos. Be to, šią teisę nukentėjusiajam suteikė ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 14 straipsnio bei BK 29 straipsnio nuostatos. Nuteistajam S. M. bei jo vedinos ( - ) futbolo komandos sirgalių grupės asmenims pradėjus spardyti ( - ) stadiono futbolo vartus, galiausiai puolus nukentėjusįjį V. R. bei panaudojus prieš jį fizinį smurtą, nukentėjusysis neabejotinai turėjo ir BK 28 straipsnyje numatytą teisę visomis turimomis priemonėmis mėginti nutraukti turtą gadinančius veiksmus, o galiausiai ir pats gintis nuo jo sveikatą žalojančių nuteistųjų veiksmų. Taigi apeliacinio skundo argumentai dėl neva nukentėjusiojo neteisėtų veiksmų nuteistųjų atžvilgiu yra nepagrįsti.

313.2. Nukentėjusiojo atstovo teigimu, pirmosios instancijos teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad abiejų nuteistųjų veikos buvo atliktos viešoje vietoje, dienos metu, stebint pašaliniams asmenims. Teisiamajame posėdyje apklausti nukentėjusieji ir liudytojai nurodė buvę šokiruoti nuteistųjų veiksmų. Atkreipia dėmesį, kad kaip liudytojas apklaustas VšĮ „T.“ direktorius M. A. kaip agresyviausiai nusiteikusį asmenį nurodė nuteistąjį S. M., nukentėjusysis A. M. ir liudytojas L. J. nurodė, kad aktyviausiai smurtą V. R. atžvilgiu naudojo S. M. ir A. M., juos atpažino teismo posėdžių salėje, patvirtino, jog S. M. veiksmai nukentėjusiojo V. R. atžvilgiu buvo ne gynybinio, o puolamojo pobūdžio. Be to, teisiamajame posėdyje abu nuteistieji nurodė matę, kad nukentėjusysis dėvi apsaugos darbuotojo uniformą, suprato, kad tai ( - ) stadiono turto apsaugos funkcijas vykdantis saugos tarnybos darbuotojas, ir tai paneigia apeliacinio skundo argumentus apie tarp nukentėjusiojo ir nuteistųjų kilusį konfliktą neva iš asmeninių paskatų, neva inicijuotą paties nukentėjusiojo V. R. neteisėtais veiksmais.

323.3. Atsiliepime taip pat pažymima, kad iš vaizdo įrašų matyti, jog po futbolo varžybų link stadiono išėjimo vartų ( - ) sirgalių grupės asmenų priekyje ėjo nuteistasis S. M., tą pripažįsta ir jis pats. S. M. be kita ko pripažino, kad jis matė už vartų stovintį apsaugos darbuotojo uniformą dėvintį nukentėjusįjį V. R., girdėjo, kaip pastarasis pasakė, kad iškvietė į vietą policijos pareigūnus ir prašė jų sulaukti, tačiau, nieko nepaisydamas, jis iš karto spyrė į stadiono vartus. Iš vaizdo įrašo taip pat matyti, kad prie nukentėjusiojo V. R. priėjęs nuteistasis A. M. ne mėgino raminti kartu atvažiavusius jaunesnius futbolo komandos sirgalius, ne visuomenėje priimtino elgesio normomis aiškinosi su nukentėjusiuoju kilusio įvykio aplinkybes, tačiau pastarajam iš karto spyrė. Nukentėjusiojo V. R. parodymus taip pat patvirtina 2018 m. rugpjūčio 28 d. specialisto išvada Nr. ( - ).

333.4. Pasak nukentėjusiojo atstovo, visuma paminėtų pirmosios instancijos teismo išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje esančių įrodymų visiškai įrodo abiejų nuteistųjų tiesiogine tyčia atliktus vandališkus ir smurtinius nukentėjusiojo V. R. atžvilgiu veiksmus, kurie sukėlė itin neigiamą aplinkinių asmenų reakciją, jų pasipiktinimą, šiuos asmenis šokiravo. Nuteistųjų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį, pirmosios instancijos teismas tinkamai ir pilnai įvertinęs visus baudžiamojoje byloje surinktus bei teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagrįstai abu nuteistuosius pripažino kaltais padarius jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką.

343.5. Nukentėjusiojo V. R. atstovas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nukentėjusysis ieškinį dėl nusikalstama veika jam padarytos neturtinės žalos priteisimo grindė ne tik iš karto po įvykio jam nustatytu dešinės pusės X šonkaulio lūžiu, bet ir kitais 2018 m. rugpjūčio 28 d. specialisto išvadoje aprašytais sveikatos sužalojimais, jų sukeltu skausmu, taip pat patirta baime ir emociniu sukrėtimu pačių smurtinių veiksmų prieš jį atlikimo metu. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nukentėjusiajam kilusias neturtinio pobūdžio pasekmes įvertino tinkamai, vadovaudamasis susiformavusia teismų praktika. Apelianto argumentai dėl neva neteisėtų paties nukentėjusiojo V. R. veiksmų yra visiškai nepagrįsti.

353.6. Nurodo, kad nukentėjusiojo turėtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti yra pagrįstos rašytiniais įrodymais. Pažymi, jog nukentėjusiajam suteiktas teisines paslaugas sudaro ne tik civilinio ieškinio parengimas, bet ir dalyvavimas atliekant su nukentėjusiuoju procesinius veiksmus, dalyvavimas bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje.

363.7. Nukentėjusiojo atstovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė visus tiek kaltinimo, tiek gynybos pateiktus įrodymus ir juos įvertino laikydamasis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Esant nurodytoms aplinkybėms mano, kad naikinti apylinkės teismo nuosprendį, kaip skunde prašo apeliantas, nėra teisinio pagrindo.

374. Apygardos teismo posėdyje nuteistieji S. M. ir A. M. bei jų gynėjas advokatas L. S. prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

38III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

396. Nuteistųjų S. M. ir A. M. gynėjo advokato L. Straukos skundas tenkintinas iš dalies.

407. Kaip minėta, nuteistųjų S. M. ir A. M. gynėjas advokatas L. S. apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, pažeidė baudžiamojo proceso kodekso nuostatas: nuosprendyje visiškai neatliktas įrodymų vertinimas, teismas įrodymus tik išvardijo, tačiau jų analizės neatliko, vienų įrodymų prieštaravimų kitiems įrodymams nepašalino, tik konstatavo, kad baudžiamoje byloje yra surinkta įrodymų, kurie patvirtina nuteistųjų kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje. Kokie tai įrodymai, kokias konkrečias faktines aplinkybes jie patvirtina, nuosprendyje nenurodyta. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį teisės taikymo aspektu, neturi pagrindo nesutikti su šiuo skundo argumentu.

418. Pažymima, kad teismo nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų padarytos pagal išsamiai ir nešališkai ištirtus bei teisingai įvertintus įrodymus. BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas įpareigoja teismą apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje be kita ko išdėstyti ir įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus.

429. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Visus įrodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatose įtvirtintų liečiamumo ir leistinumo principų, o juos vertinti pagal 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

4310. Pagal teismų praktiką esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus darytos klaidos dėl įrodymų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-471-507/2015, 2K-483-976/2015, 2K-28-489/2016, 2K-214-303/2019).

4411. Įrodymų analizė yra ypač svarbi apkaltinamojo nuosprendžio dalis, nes apkaltinamojo nuosprendžio išvados turi būti pagrįstos patikimais įrodymais, patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Įrodymai apkaltinamajame nuosprendyje išdėstomi nuosekliai, atskleidžiant jų tarpusavio ryšį, kad iš jų analizės nuosprendyje logiškai išplauktų kaltinamojo kaltę ar kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados. Be to, turi būti įvertinti ne tik kaltinantys, bet ir teisinantys įrodymai. Įrodinėjimas ir sprendimas dėl įrodymų pakankamumo bei dėl jais grindžiamų išvadų tikrumo yra sudėtingesnis ir reikalaujantis daugiau kruopštumo, nuoseklumo, tikslumo įtikinamai susiejant esamus įrodymus į loginę seką, jeigu teismo išvados iš esmės grindžiamos netiesioginiais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-571-976/2015, 2K-103-976/2016, 2K-275-976/2017, 2K-129-976/2019).

4512. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens, kaltinamo padarius nusikaltimą, teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Teismo nešališkumo principo esmė – nagrinėjantis bylą teismas negali turėti ir rodyti bet kokio palankumo vienai iš proceso šalių: baudžiamajame procese teismo nešališkumo principas pirmiausia suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių, ypač kaltinamojo, garantija į tai, kad baudžiamoji byla būtų išnagrinėta teismo, neturinčio ir neišreiškiančio jokio išankstinio nusistatymo dėl proceso dalyvių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2009, 2K-388/2014). Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo ar rodo bylą nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumą. Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132/2015, 2K-7-124-648/2015). Teismo šališkumas gali būti konstatuotas, kai nustatomos aplinkybės, liudijančios teismo suinteresuotumą priimti sprendimą, palankų vienai kuriai nors proceso šaliai, ar tendencingą proceso organizavimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61/2010).

4613. Bylos duomenimis nuteistieji S. M. ir A. M. kaltės padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas nepripažino nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu (3 t., b. l. 59–60, 62–63, 65–66, 69, 94–95, 97–98, 102–103; 5 t., b. l. 27–30). Nuteistųjų gynėjo apeliaciniame skunde teigiama, kad S. M. ir A. M. pagal BK 284 straipsnį nuteisti nepagrįstai, nurodoma, kad konfliktas kilo tik dėl neteisėtų paties nukentėjusiojo V. R. veiksmų, A. M. ne tik kad nesielgė neteisėtai, bet netgi slopino kilusį konfliktą, tačiau teismas to visiškai nevertino. Kaip minėta, įrodymų analizė yra ypač svarbi apkaltinamojo nuosprendžio dalis, nes apkaltinamojo nuosprendžio išvados turi būti pagrįstos patikimais įrodymais, patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Įrodymai apkaltinamajame nuosprendyje išdėstomi nuosekliai, atskleidžiant jų tarpusavio ryšį, kad iš jų analizės nuosprendyje logiškai išplauktų kaltinamojo kaltę ar kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados. Be to, turi būti įvertinti ne tik kaltinantys, bet ir teisinantys įrodymai. Iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad teismas jame tik išdėstė byloje surinktus įrodymus ir konstatavo, jog „byloje surinkti ir ištirti įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad kaltinamieji S. M. ir A. M. 2018 m. birželio 16 d., apie 14.55 val., viešoje vietoje – ( - ) miesto centriniame stadione vandališkais veiksmais ir įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką ir tuo padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje“. Tokią išvadą dėl S. M. ir A. M. kaltės teismas padarė visiškai neanalizavęs nuosprendyje išdėstytų įrodymų, neįvertinęs kiekvieno įrodymo atskirai, nelygindamas įrodymų tarpusavyje ir nevertinęs jų visumos. Teismas net nenurodė, kokiais įrodymais grindžia nuteistųjų kaltę, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus įrodymus atmeta, t. y. visiškai neatskleidė įrodymų turinio, nepateikė išsamios analizės ir vertinimo, nesiejo įrodymų į vientisą loginę seką. Kadangi pirmosios instancijos teismas bylos įrodymų visiškai neanalizavo ir nevertino, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi galimybės spręsti, ar byloje surinkti įrodymai įvertinti teisingai. Akivaizdu, kad skundžiamas nuosprendis nėra įtikinamas ir nekeliantis abejonių dėl jame padarytų išvadų pagrįstumo. Atkreipiamas dėmesys, kad, nors S. M. nurodė, jog jis nebuvo suėmęs apsaugos darbuotojui už kaklo, A. M. taip pat teigė nukentėjusiojo nesmaugęs, o nukentėjusiojo V. R. parodymai dėl šios aplinkybės nėra nuoseklūs – ikiteisminio tyrimo metu jis vieną kartą nurodė, kad jam už kaklo suėmė ir suspaudė vyresnio amžiaus vyras su akiniais, kitą kartą nurodė, kad „vienas vyriškis“ jam griebė už kaklo ir stipriai suspaudė, trečios apklausos metu patvirtino tikrai pamenantis, kad vyresnis vyras griebė jam už kaklo, o teisiamajame posėdyje į pateiktą klausimą atsakė, kad vyresnis vyras griebė jam už gerklės ir pradėjo smaugti, tačiau pirmosios instancijos teismas šių prieštaravimų net nebandė pašalinti, ir, neaišku kokiais įrodymais remdamasis, nustatė, kad būtent S. M. suėmė ranka V. R. už kaklo ir padarė pastarajam paraudimą kaklo srityje.

47Esant paminėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija skundžiamo nuosprendžio negali vertinti kitaip, kaip tik šališko teismo priimto nuosprendžio. Dėl to skundžiamas nuosprendis naikinamas ir byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

48Kartu pažymima, kad atsižvelgiant į tai, jog byla perduodama iš naujo nagrinėti apylinkės teismui, kiti nuteistųjų S. M. ir A. M. gynėjo apeliacinio skundo argumentai nebenagrinėjami – jie turės būti vertinami bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, taip pat nesprendžiamas klausimas ir dėl nukentėjusiojo V. R. turėtų išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti priteisimo – šis klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui.

49Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

50panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. lapkričio 21 d. nuosprendį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmams.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. S. M. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos... 4. vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikino... 5. S. M. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8, 10 punktus išteisintas,... 6. A. M. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje,... 7. A. M. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8, 10 punktus išteisintas,... 8. Iš S. M. ir A. M. solidariai priteista V. R. 400 Eur (keturi šimtai eurų)... 9. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ir Šiaulių... 10. Iš S. M. ir A. M. lygiomis dalimis priteista V. R. 480 Eur (keturi šimtai... 11. Teisėjų kolegija... 12. I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės... 13. 1. S. M. ir A. M. nuteisti už tai, kad 2018 m. birželio 16 d., apie 14.55... 14. II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių... 15. 2. Apeliaciniu skundu nuteistųjų S. M. ir A. M. gynėjas advokatas L. S.... 16. 2.1. Skunde apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas... 17. 2.2. Nuteistųjų gynėjo teigimu, skundžiamame nuosprendyje visiškai... 18. 2.3. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad apsaugos... 19. 2.4. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ir konflikto kilimo... 20. 2.5. Esant paminėtoms aplinkybėms mano, kad teismas neteisingai kvalifikavo... 21. 2.6. Skunde taip pat pažymima, kad išeinant iš stadiono, vartai prieš pat... 22. 2.7. Apeliantas taip pat nurodo, kad V. R. pats iniciavo konfliktinę... 23. 2.8. Nuteistųjų gynėjo įsitikinimu, aptariamu atveju nebuvo jokio pagrindo... 24. 2.9. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad atliekant tyrimą,... 25. 2.10. Apeliantas akcentuoja, kad byloje esantis vaizdo įrašas patvirtina, jog... 26. 2.11. Pasak nuteistųjų gynėjo, byloje nėra nė vieno objektyvaus įrodymo,... 27. 2. 12. Be to, apelianto teigimu, byloje esanti vaizdo medžiaga paneigia... 28. 2. 13. Skunde taip pat teigiama, kad teismas be pagrindo priteisė... 29. 3. Atsiliepimu į nuteistųjų S. M. ir A. M. gynėjo advokato L. Straukos... 30. 3.1. Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo išnagrinėtoje... 31. 3.2. Nukentėjusiojo atstovo teigimu, pirmosios instancijos teismo ištirti... 32. 3.3. Atsiliepime taip pat pažymima, kad iš vaizdo įrašų matyti, jog po... 33. 3.4. Pasak nukentėjusiojo atstovo, visuma paminėtų pirmosios instancijos... 34. 3.5. Nukentėjusiojo V. R. atstovas atkreipia dėmesį ir į tai, kad... 35. 3.6. Nurodo, kad nukentėjusiojo turėtos išlaidos advokato paslaugoms... 36. 3.7. Nukentėjusiojo atstovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas... 37. 4. Apygardos teismo posėdyje nuteistieji S. M. ir A. M. bei jų gynėjas... 38. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai... 39. 6. Nuteistųjų S. M. ir A. M. gynėjo advokato L. Straukos skundas tenkintinas... 40. 7. Kaip minėta, nuteistųjų S. M. ir A. M. gynėjas advokatas L. S.... 41. 8. Pažymima, kad teismo nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir... 42. 9. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK... 43. 10. Pagal teismų praktiką esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų... 44. 11. Įrodymų analizė yra ypač svarbi apkaltinamojo nuosprendžio dalis, nes... 45. 12. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje ir Žmogaus... 46. 13. Bylos duomenimis nuteistieji S. M. ir A. M. kaltės padarius jiems... 47. Esant paminėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija skundžiamo nuosprendžio... 48. Kartu pažymima, kad atsižvelgiant į tai, jog byla perduodama iš naujo... 49. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos... 50. panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. lapkričio 21 d....