Byla 2K-28-489/2016
Dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. nuosprendžio, kuriuo E. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, 24 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Piesliako, Artūro Pažarskio ir pranešėjo Tomo Šeškausko, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. A. kasacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. nuosprendžio, kuriuo E. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, 24 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.

2Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 1 punktu, bausmės už nusikalstamas veikas, sudarančias idealiąją sutaptį (pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 2 dalį), subendrintos apėmimo būdu; ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrinta dalinio sudėjimo būdu su bausme už nusikalstamą veiką, sudarančią realią sutaptį (BK 24 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 2 dalį), ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams, ją paskiriant atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo nuo 2011 m. liepos 20 d. iki liepos 21 d. laikas.

3Skundžiama ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 30 d. nutartis, kuria nuteistojo E. A. apeliacinis skundas atmestas.

4Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteisti ir S. D., tačiau dėl jo nuosprendis kasacine tvarka neskundžiamas, bei R. P., bet dėl jo nuosprendis nebuvo skundžiamas apeliacine tvarka.

5Teisėjų kolegija

Nustatė

61. E. A. nuteistas už tai, kad, veikdamas kartu su S. D. ir R. P., suklastojo dokumentus ir pasikėsino apgaule užvaldyti didelės vertės svetimą turtą, t. y. jis 2010 m. gruodžio mėn., tiksli data ir laikas nenustatyti, pasiūlė S. D. apgaule – panaudojant netikrą asmens tapatybės kortelę, iš verslininko sąskaitos banke paimti 131 000 Lt (37 940,22 Eur). S. D., padėdamas įgyvendinti E. A. sumanymą, 2011 m. sausio mėn., tiksli data ir laikas nenustatyti, atėjęs pas R. P. į namus ( - ), įkalbėjo pastarąjį įgyvendinti E. A. nusikalstamą sumanymą – apgaule užvaldyti svetimus pinigus (131 000 Lt). R. P. nusikalstamam sumanymui įgyvendinti įdavė S. D. savo nuotrauką, pastarasis ją paėmė ir perdavė E. A. netikrai asmens tapatybės kortelei pagaminti. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims pagaminus netikrą V. K. asmens tapatybės kortelę Nr. ( - ), kurioje buvo įklijuota R. P. fotonuotrauka, E. A. 2011 m. vasario 17 d., tikslus laikas nenustatytas, nurodė S. D., į kokius bankus turi nueiti bei kokius veiksmus turi atlikti R. P. ir kaip jis eidamas į bankus turi būti apsirengęs, kad sudarytų verslininko įspūdį, įdavė netikrą V. K. asmens tapatybės kortelę, dėžutę su trejomis UAB „Š.“ generalinio direktoriaus V. K. vizitinėmis kortelėmis, 50 Lt kelionei iš Mažeikių į Telšius ir atgal, kad šis visa tai perduotų R. P.. Tos pačios dienos (2011 m. vasario 17 d.) vakare, tikslus laikas nenustatytas, S. D., padėdamas vykdyti nusikalstamą sumanymą, perdavė R. P. E. A. nurodymus, šio įduotus netikrą V. K. asmens tapatybės kortelę, UAB „Š.“ generalinio direktoriaus V. K. vizitines korteles, 50 Lt kelionei ir savo rūbus, kurie sudarytų verslininko įspūdį. R. P., vykdydamas E. A. nurodymus, perduotus per S. D., 2011 m. vasario 18 d., apsirengęs S. D. įduotais rūbais, turėdamas su savimi netikrą V. K. asmens tapatybės kortelę, minėtas vizitines korteles ir 50 Lt kelionei, apie 6.40 val. iš Mažeikių autobusu išvyko į Telšius, apie 8.05 val., atėjęs į UAB Medicinos banko Telšių klientų aptarnavimo skyrių Telšiuose, Kęstučio g. 4, banko darbuotojoms melagingai prisistatė V. K., pateikė netikrą V. K. asmens tapatybės kortelę bei UAB „Š.“ generalinio direktoriaus V. K. vizitinę kortelę, banko darbuotojoms nurodė, kad nori į UAB Medicinos banką pervesti pinigus ir V. K. vardu sudarė banko sąskaitos sutartį Nr. ( - ) bei Informacijos teikimo apie sąskaitas GSM SMS ryšiu sutartį Nr. ( - ), šiose sutartyse pasirašė už V. K. suklastotu parašu; taip E. A. organizuojant ir S. D. padedant, R. P. suklastojo šiuos dokumentus. Tęsiant E. A. suorganizuotą nusikalstamą veiką, S. D. padedant ją įvykdyti, R. P. tą pačią dieną (2011 m. vasario 18 d.), apie 9 val., nuvyko į AB Šiaulių banko Telšių klientų aptarnavimo skyrių Telšiuose, Respublikos g. 6A, banko darbuotojai melagingai prisistatė V. K., pateikė netikrą šio asmens tapatybės kortelę bei UAB „Š.“ generalinio direktoriaus V. K. vizitinę kortelę, banko darbuotojai nurodė, kad nori į AB Šiaulių banką pervesti pinigus, V. K. vardu sudarė banko sąskaitos sutartį fiziniams asmenims ir atsidarė sąskaitą Nr. ( - ), sutartyje pasirašė už V. K. suklastotu parašu; taip E. A. organizuojant ir S. D. padedant, R. P. suklastojo šį dokumentą. Tęsiant E. A. suorganizuotą nusikalstamą veiką, S. D. padedant ją įvykdyti ir veikiant pagal sumanymą apgaule užvaldyti V. K. pinigus, iš jo sąskaitos AB SEB banke į V. K. vardu atidarytas, suklastojus sutartis, sąskaitas UAB Medicinos banke ir AB Šiaulių banke pervedant atitinkamai 56 000 Lt (16 218,72 Eur) ir 75 000 Lt (21 721,50 Eur), R. P. tą pačią dieną (2011 m. vasario 18 d.), apie 10 val., nuvyko į AB SEB banko Telšių klientų aptarnavimo skyrių Telšiuose, Turgaus a. 6A, banko darbuotojai melagingai prisistatė V. K., pateikė netikrą šio asmens tapatybės kortelę bei UAB „Š.“ generalinio direktoriaus V. K. vizitinę kortelę ir pageidavo iš AB SEB banke esančios V. K. sąskaitos, ją įvardydamas kaip savo, į prieš tai jo V. K. vardu atidarytą sąskaitą UAB Medicinos banke pervesti 56 000 Lt, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo ir kitų bendrininkų valios, nes banko darbuotoja (kuri dar prieš jam atvykstant į AB SEB banko Telšių klientų aptarnavimo skyrių buvo UAB Medicinos banko darbuotojos telefonu informuota ir įspėta, kad į banką gali atvykti asmuo, prisistatantis ne savo vardu) pranešė, kad V. K. sąskaitoje pinigų nėra ir jokių banko pavedimų neatliko.

7Taip pat jis nuteistas už tai, kad panaudojo žinomai netikrą asmens dokumentą, t. y., veikdamas kartu su S. D. ir R. P., pagal E. A. nusikalstamą sumanymą V. K. vardu sudaryti elektroninės bankininkystės sutartį 2011 m. vasario 18 d., apie 16 val., jo (E. A.) vairuojamu automobiliu „BMW 524“ (valst. Nr. ( - )) atvyko prie UAB Medicinos banko Mažeikių klientų aptarnavimo skyriaus Mažeikiuose, Žemaitijos g. 20; jis liko laukti automobilyje, S. D. laukė lauke, o R. P. nuėjo į UAB Medicinos banką, kurio darbuotojai melagingai prisistatė V. K. ir elektroninės bankininkystės sutarties sudarymo tikslu banko darbuotojai pateikė žinomai netikrą V. K. asmens tapatybės kortelę Nr. ( - ), kurią davė E. A. ir jam 2011 m. vasario 17 d. vakare perdavė S. D., tačiau elektroninės banknininkystės sutarties nesudarė, nes banko darbuotojai kilus įtarimui, kad pateikta asmens tapatybės kortelė yra netikra, buvo iškviesti apsaugos darbuotojai ir policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė.

82. Kasaciniu skundu nuteistasis E. A. prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus ir bylą jam nutraukti.

92.1. Kasatorius teigia, kad abiejų instancijų teismų sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, nes teismai, jam inkriminuotas nusikalstamas veikas kvalifikuodami ne pagal tuos BK straipsnius, pagal kuriuos tai reikėjo daryti, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Nuteistasis pažymi, kad viso proceso metu nepripažino savo kaltės, nes jokių dokumentų nesuklastojo ir nesiekė apgaule užvaldyti didelės vertės svetimą turtą. Skunde, aptardamas BK 182 ir 300 straipsnių dispozicijas, nuteistasis teigia, kad teismas jam inkriminuotas veikas negalėjo kvalifikuoti pagal atskirus BK 182 ir 300 straipsnius, nes sukčiavimo sudėtis neapima dokumentų klastojimo. Kasatorius nurodo, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai nustatoma, jog kaltininkas pats neklastojo dokumentų, o tik pasinaudojo suklastotais dokumentais, jo veika kvalifikuojama tik kaip sukčiavimas pagal BK 182 straipsnio atitinkamas dalis, nes suklastotų dokumentų panaudojimas sudaro sukčiavimo objektyviąją pusę kaip nusikaltimo padarymo būdas, ir kai nustatoma, kad kaltininkas pats suklastojo dokumentus ir juos panaudojo, tik tada jo veika kvalifikuojama kaip nusikaltimų sutaptis pagal BK 182 ir 300 straipsnių atitinkamas dalis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-818/2007). Tai, kad skundžiamuose teismų sprendimuose yra nurodyta, jog ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys pagamino netikrą V. K. asmens tapatybės kortelę, kurioje buvo įklijuota R. P. nuotrauka, patvirtina, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių jo (kasatoriaus) kaltę dėl minėtos kortelės suklastojimo bei jos panaudojimo, t. y. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo veiką kvalifikavo kaip nusikaltimų sutaptį pagal BK 182 ir 300 straipsnių atitinkamas dalis. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tokius kasatoriaus apeliacinio skundo argumentus ir visiškai nepagrįstai konstatavo, kad apkaltinamojo nuosprendžio išvados dėl jo kaltės bei inkriminuotų veikų kvalifikavimo yra pagrįstos tinkamai įvertintais įrodymais. Anot kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas, darydamas tokias išvada, privalėjo nustatyti, kad būtent jis (kasatorius) pats suklastojo asmens tapatybės dokumentus ir juos panaudojo, nes tik tada sukčiavimo sudėtis neapimtų dokumentų suklastojimo ir teismas turėtų pagrindą jam inkriminuotas nusikalstamas veikas kvalifikuoti kaip nusikaltimų sutaptį pagal BK 182 ir 300 straipsnių atitinkamas dalis.

102.2. Be to, pirmosios instancijos teismas padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, sukliudžiusius išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą, nes apkaltinamąjį nuosprendį pagrindė remdamasis vien įrodymais, gautais tik iš vieno duomenų šaltinio – nuteistųjų S. D. ir R. P. parodymų, bet ne iš kelių ar keliolikos skirtingų duomenų šaltinių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-325-648/2015, 2K-254-746/2015, 2K-279-139/2015). Anot kasatoriaus, taip teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, visiškai ignoravo tai, kad iš kitų duomenų šaltinių gauti įrodymai jo kaltės nepatvirtino, t. y. pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas BPK 20 straipsnio 5 dalyje. Kasaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamo nuosprendžio išvada dėl įrodytos nuteistojo kaltės padarius inkriminuojamas veikas apkaltinamajame nuosprendyje padaryta remiantis tik informacija, gauta iš vieno duomenų šaltinio, ir liudytojos J. D. nepatikimais parodymais, tačiau nepagrįstai atmetant kasatoriaus ir liudytojų I. P. bei A. P. parodymus. Aptardamas liudytojos J. D. parodymus, kasatorius teigia, kad jie yra prieštaringi ir logiškai nepatikimi, jų nepatvirtina kiti bylos duomenys, o teismai nepagrįstai tokiais parodymais rėmėsi, nepašalinęs prieštaravimų, esančių tarp šios liudytojos ir nuteistųjų S. D. bei R. P. parodymų. Be to, priešingai nei teigiama apkaltinamajame nuosprendyje, kaip liudytojų apklaustų banko darbuotojų parodymai niekaip nepatvirtina kasatoriaus kaltės dėl inkriminuojamų veikų suorganizavimo, dokumentų klastojimo ir tikslo įgyti didelės vertės svetimą turtą. Tokių duomenų nėra ir specialisto išvadoje dėl rankraštinių įrašų tyrimo. Maža to, pirmosios instancijos teismas tik deklaratyviai ir visiškai nemotyvuotai atmetė kasatoriaus parodymus, o apkaltinamajame nuosprendyje nenurodė rašytinių įrodymų, kuriais remiantis padarytos skundžiamo sprendimo išvados. Kasatoriaus teigimu, taip teismas įrodymus vertino kiekvieną atskirai, nepagrįstai nevertino jų visumos, pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus ir nukrypo nuo teismų praktikos ( kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-99/2013, 2K-7-629/2006, 2K-P-221/2008, 2K-586/2010, 2K-601/2010, 2K-320/2013). Apeliacinės instancijos teismas šių argumentų, nurodytų ir kasatoriaus apeliaciniame skunde, išsamiai nepatikrino, nepagrįstai neįvertino iš naujo byloje esančių įrodymų visumos, pirmosios instancijos teismo padarytų klaidų neištaisė ir priėmė nepagrįstą bei neteisėtą nutartį. Taip, anot kasatoriaus, abiejų instancijų teismai parodė savo aiškų šališkumą.

112.3. Nuteistojo manymu, apkaltinamojo nuosprendžio išvada, kad jo sunki finansinė padėtis ir kriminalinė praeitis buvo motyvas padaryti nusikaltimus, yra paremta tik tikimybe ir prieštarauja BPK 301 straipsnio 1 dalies reikalavimams. Teismas netyrė ir neanalizavo minėtų aplinkybių, jų neįvertino tuo aspektu, ar jos galėjo būti pakankamas pagrindas kasatoriui padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Todėl kasatorius teigia, kad byloje nesant įrodymų, patvirtinančių jo kaltę, teismas, vertindamas visas byloje esančias abejones, turėjo vadovautis in dubio pro reo (visos abejonės ir neaiškumai vertinami kaltininko naudai) principu. Maža to, šių argumentų, nurodytų kasatoriaus apeliaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo, skunde nurodytų pažeidimų neištaisė, taip, anot skundo autoriaus, jo kaltės klausimą išsprendė neteisingai, bylos duomenis įvertino tik formaliai, bet ne patikimais įrodymais, taip buvo suvaržytos įstatymo garantuojamos jo (kasatoriaus) teisės ir pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas (Konstitucijos 31 straipsnis, BPK 1 straipsnio 1 dalis, 44 straipsnio 5, 6 dalys).

123. Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Sigutė Malinauskienė prašo nuteistojo E. A. kasacinį skundą atmesti.

133.1. Prokurorės nuomone, kasatoriaus teiginiai dėl netinkamo BK 182 straipsnio 2 dalies ir 300 straipsnio 1 ir 2 dalių taikymo yra nepagrįsti. Kartu prokurorė pažymi, kad analogiški kasatoriaus teiginiai buvo nurodyti ir jo apeliaciniame skunde, dėl jų apeliacinės instancijos teismo nutartyje išsamiai pasisakyta. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, teismų sprendimuose aptarti įrodymai paneigia nuteistojo teiginius apie tai, kad jis dokumentų neklastojo ir nesiekė apgaule užvaldyti didelės vertės svetimo turto. Byloje nustatyta, kad būtent E. A. suorganizavo netikros V. K. asmens tapatybės kortelės pagaminimą, vėliau panaudojant šį žinomai netikrą asmens tapatybės dokumentą, kasatoriaus nurodymu R. P. sudarė banko sąskaitų sutartis, o atidarius šias sąskaitas, kėsinosi į kito asmens nuosavybę. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad kasatorius ir kiti nuteistieji šias nusikalstamas veikas padarė veikdami tiesiogine tyčia, t. y. žinodami, kad naudojamas netikras asmens dokumentas, suvokdami, kad suklastoję sutartis su bankais, neteisėtai ir neatlygintinai ketina pasisavinti svetimą turtą (pinigus), suprasdami, kad bus padaryta žala kitam asmeniui, ir to norėdami. Be to, sukčiaujant, turint vieningą tyčią, suklastotos trys sutartys su bankais. Priešingai nei teigia kasatorius, pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes jam baudžiamasis įstatymas (BK 24 straipsnio 4 dalis, 182 straipsnio 2 dalis ir 300 straipsnio 1 ir 2 dalys) pritaikytas tinkamai, padarytų nusikalstamų veikų, sudarančių idealią sutaptį, objektyvieji ir subjektyvieji požymiai nustatyti, jie teismų sprendimuose yra aptarti ir argumentuotai atskleisti.

143.2. Anot prokurorės, kasatoriaus teiginiai dėl BPK nuostatų pažeidimų grindžiami ne teisiniais argumentais, o jo paties, jo bendrininkų, liudytojų parodymų byloje ir buvusių įvykių aprašymu bei savo subjektyviu vertinimu. Priešingai nei nurodo kasatorius, pirmosios instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė įrodymais, išnagrinėtais teisiamajame posėdyje, ir BPK 20 straipsnio bei 301 straipsnio 1 dalies reikalavimai nebuvo pažeisti. Be to, tai, kad įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų pirmosios instancijos teismas nepadarė, konstatavo ir apeliacinės instancijos teismas, kuris nurodė, kad, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir sprendžiant kasatoriaus bei kito nuteistojo kaltės klausimą, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus, sukliudžiusių teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą bei pagrįstą nuosprendį, nepadarė. Apeliacinės instancijos teismas motyvuotai pasisakė dėl visų abejonių, nurodytų ir nuteistojo apeliaciniame skunde, jas pašalino logiškais bei įtikinamais argumentais. Šio teismo išvados pagrįstos kruopščia byloje esančių duomenų analize, kuri leido konstatuoti, kad kasatoriaus kaltė padarius nusikalstamas veikas įrodyta. Tai reiškia, kad kasacinio skundo teiginiai, jog teismai, vertindami įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio ir 305 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimus, nepagrįsti. Be to, priešingai nei teigia kasatorius, byloje nustatytos sąsajos tarp jo ir kitų nuteistųjų, patvirtinančios jų bendrininkavimą pasikėsinant apgaule įgyti svetimą turtą ir disponuojant netikru svetimu asmens dokumentu. Aplinkybę, kad specialistas dėl nesudėtingos parašo sandaros negalėjo nustatyti, kas atliko rankraštinį įrašą popieriaus lapelyje, teismai teisingai įvertino kaip nepaneigiančią kitų jo kaltumo įrodymų, kurie įvertinti nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

153.3. Kartu prokurorė teigia ir tai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusių teismų šališkumą, neobjektyvumą ir (ar) suinteresuotumą bylos baigtimi. Be to, ir pats kasatorius nenurodo, kokiu BPK 58 ir 59 straipsniuose nurodytų aplinkybių pagrindu teismas laikytinas šališku. Dėl to prokurorė teigia, kad kasacinio skundo teiginiai dėl pažeisto nešališkumo principo ir nekaltumo prezumpcijos, jog buvo nesilaikyta teismų praktikos dėl nuosprendžio surašymo ir kaltės įrodinėjimo, yra tik deklaratyvūs, nemotyvuoti bei nepagrįsti jokiais bylos duomenimis. Taip pat neatitinka tikrovės bei yra subjektyvūs ir kiti kasacinio skundo teiginiai dėl suvaržytų kasatoriaus kaip kaltinamojo teisių, padarytų esminių Konstitucijos 31 straipsnio, BPK 1 straipsnio 1 dalies, 44 straipsnio 5 ir 6 dalių pažeidimų. Tai, kad teismai byloje surinktus įrodymus, tarp jų liudytojų ir kaltinamųjų (nuteistųjų) parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui ir teisme, vertino visų bylos duomenų visete ir ne taip, kaip norėtų kasatorius, neduoda jokio pagrindo teigti, kad skundžiami teismų sprendimai neteisėti ir (ar) nepagrįsti, o teismai šališki.

164. Nuteistojo E. A. kasacinis skundas atmestinas.

17Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

185. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis).

19Dėl šios nuostatos taikymo teismų praktikoje išaiškinta, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatinėjant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-181/2008).

20Atsižvelgiant į šiuos išaiškinimus, kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinį skundą, kuris grindžiamas įrodinėjimo procese, kasatoriaus manymu, padarytais pažeidimais, gali patikrinti, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Tačiau kasacinės instancijos teismas nėra trečioji teismų instancija, iš naujo nustatinėjanti aplinkybes, vertinanti bylos įrodymus jų pakankamumo ir patikimumo aspektais.

21Taigi nuteistojo E. A. kasacinio skundo teiginiai, kuriais kvestionuojamos atskiros teismų išvados dėl faktinių bylos aplinkybių, nesutinkama su teismų atliktu įrodymų vertinimu, jų pakankamumu nuteistojo kaltumui nustatyti, prašoma atsižvelgiant į kai kurias aplinkybes, atskirus įrodymus, jų pagrindu daryti kitokias išvadas dėl žemesnės instancijos teismų sprendimų atitikties bylos aplinkybėms, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Teisėjų kolegija tokius kasacinio skundo teiginius nagrinės tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje numatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.

225.1. BPK 367 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad: „Kasacine tvarka neskundžiami ir nenagrinėjami apeliacine tvarka neskųsti ir nenagrinėti nuosprendžiai ar nutartys. Kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme“. BPK 320 straipsnio 3 dalyje, apibrėžiančioje bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, įtvirtinta nuostata, kad: „Teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti“. Apeliacinio skundo papildymo ar pakeitimo galimybė BPK nenumatyta. Vadovaujantis nurodytomis BPK nuostatomis darytina išvada, kad kasacinio proceso paskirtis patikrinti, ar apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, tinkamai aiškino ir taikė BK bei BPK nuostatas. Tačiau kasacinio skundo argumentai, kurie nebuvo bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas, kasacine tvarka negali būti nagrinėjami. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kasacinio skundo argumentai dėl veikų netinkamo kvalifikavimo pagal BK 182 ir 300 straipsnius, negali būti nagrinėjami, nes jie šioje byloje paduotuose apeliaciniuose skunduose nekelti ir apeliacinės instancijos teismo nebuvo nagrinėti.

23Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su BPK pažeidimais

246. Kasatorius teigia, kad teismai išvadas dėl jo kaltumo padarė ignoruodami in dubio pro reo principą, pažeisdami BPK 301 straipsnio nuostatas – nesant patikimų jo kaltę pagrindžiančių įrodymų, padarė nepagrįstas išvadas dėl ketinimo sukčiauti, šio veiksmo organizavimo, neteisingai vertino kasatoriaus turtinę padėtį. Vertindami bylos duomenis teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nepagrįstai vadovavosi ne E. A., o kitų nuteistųjų parodymais, kurie prieštaringi ir nepatikimi, neatsižvelgė, kad liudytojos J. D. parodymai taip pat prieštaringi ir nelogiški, nelaikė rašysenos specialisto ir eksperto išvadų jo nekaltumą parodančiais duomenimis, nenurodė, kodėl atmetė kasatoriaus parodymus.

256.1. Atsakant į tokius argumentus, kolegija visų pirma pažymi, kad pagal teismų praktikoje suformuluotas nuostatas teismai įrodymus privalo tirti ir tikrinti laikydamiesi BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatose įtvirtintų liečiamumo ir leistinumo principų bei 5 dalyje nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Minėta, kad, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžia apeliacinės instancijos teismas. Kasacinės instancijos teismas pagal savo kompetencijos ribas negali žemesnių instancijų teismų atlikto įrodymų vertinimo pakeisti savu ir būti trečioji teismų instancija, iš naujo nustatinėjanti bylos aplinkybes, vertinanti bylos įrodymus jų pakankamumo ir patikimumo aspektais.

266.2. Antra, pagal teismų praktiką esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos, nesiėmus įmanomų priemonių nustatyti visas teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylos išsprendimui reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus darytos klaidos dėl įrodymų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytų reikalavimų negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse reikalavimus atitinka; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-471-507/2015, 2K-483-976/2015 ir kt.). Tačiau tokio pobūdžio pažeidimų nagrinėdama bylą kasacine tvarka kolegija nenustato.

276.3. Trečia, teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad teismai nagrinėjamoje byloje pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias BPK normas, išsamiai neištyrė bylos aplinkybių, galėjusių iš esmės paveikti teismų išvadas nuteistųjų naudai. Iš pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, jog šis teismas išdėstė įrodymus, kuriais grindžiama nuteistųjų kaltė, paaiškino, kaip įrodymai siejasi tarpusavyje, kodėl vienais iš jų grindžia nuosprendį, o kitus atmeta.

286.4. Nuteistojo E. A. parodymai nuosprendyje aptarti, teismas nurodė, kodėl šiais duomenimis negrindžia byloje nustatytų aplinkybių ir vadovaujasi nuteistųjų S. D. bei R. P. parodymais ir juos tvirtinančiais kitais įrodymais. Priešingai negu teigiama kasaciniame skunde, E. A. turtinė padėtis darant nusikaltimus išsiaiškinta nurodant rašytinius bylos duomenis, iš kurių teismas padarė tokią išvadą. Liudytojos J. D. parodymai nuosprendyje taip pat aprašyti, teismas nurodė, kokios šios liudytojos nurodytos aplinkybės yra reikšmingos bylai.

296.5. Taigi pirmosios instancijos teismas BPK nustatyta tvarka teismo posėdyje patikrino byloje surinktus įrodymus, ir, remdamasis jais, pagrindė išvadas, kad E. A. yra asmuo, kuris organizavo jam inkriminuotus nusikaltimus. Šio nuosprendžio turinys patvirtina, kad teismas, kaip to reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte, išdėstė įrodymus, kuriais grindė savo išvadas, ir motyvus, kuriais remdamasis atmetė kitus įrodymus.

306.6. Nuteistojo kasaciniame skunde minimų rašysenos specialisto išvada Nr. 140-(3075)-IS1-1488 ir rašysenos ekspertizės akto Nr. 140-(4533)-IS1-6128 rezultatai apeliacinės instancijos teismo aptarti ir šis teismas tinkamai pasisakė dėl šių rašytinių bylos duomenų įrodomosios reikšmės.

317. Taigi, patikrinus teismų priimtus nuosprendį ir nutartį teisės taikymo aspektu, konstatuotina, kad teismų atliktas įrodymų vertinimas atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų reikalavimus, o kasaciniame skunde keliamos abejonės dėl to, kad apkaltinamajame nuosprendyje atskiri įrodymai vertinti netinkamai, kad teismo išvados dėl E. A. kaltumo nustatymo yra neteisingos, nesudaro pagrindo manyti, jog proceso metu buvo nesilaikyta in dubio pro reo principo, pagal kurį visos abejonės turi būti aiškinamos baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

328. Darytina bendra išvada, kad, atsižvelgiant į paduoto kasacinio skundo ribas, kasacine tvarka skundžiamų pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys neduoda pagrindo įžvelgti esminių BPK nuostatų pažeidimų ar netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, dėl kurių šiuos skundžiamus teismų sprendimus reikėtų naikinti, keisti ar bylą E. A. nutraukti.

339. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

34Nuteistojo E. A. kasacinį skundą atmesti

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 1 punktu, bausmės už... 3. Skundžiama ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 4. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteisti ir S. D., tačiau dėl jo... 5. Teisėjų kolegija... 6. 1. E. A. nuteistas už tai, kad, veikdamas kartu su S. D. ir R. P., suklastojo... 7. Taip pat jis nuteistas už tai, kad panaudojo žinomai netikrą asmens... 8. 2. Kasaciniu skundu nuteistasis E. A. prašo panaikinti pirmosios ir... 9. 2.1. Kasatorius teigia, kad abiejų instancijų teismų sprendimai yra... 10. 2.2. Be to, pirmosios instancijos teismas padarė esminius baudžiamojo proceso... 11. 2.3. Nuteistojo manymu, apkaltinamojo nuosprendžio išvada, kad jo sunki... 12. 3. Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės... 13. 3.1. Prokurorės nuomone, kasatoriaus teiginiai dėl netinkamo BK 182... 14. 3.2. Anot prokurorės, kasatoriaus teiginiai dėl BPK nuostatų pažeidimų... 15. 3.3. Kartu prokurorė teigia ir tai, kad byloje nėra duomenų,... 16. 4. Nuteistojo E. A. kasacinis skundas atmestinas.... 17. Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų... 18. 5. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, priimtus... 19. Dėl šios nuostatos taikymo teismų praktikoje išaiškinta, kad skundžiamų... 20. Atsižvelgiant į šiuos išaiškinimus, kasacinės instancijos teismas,... 21. Taigi nuteistojo E. A. kasacinio skundo teiginiai, kuriais kvestionuojamos... 22. 5.1. BPK 367 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad: „Kasacine tvarka... 23. Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su BPK pažeidimais... 24. 6. Kasatorius teigia, kad teismai išvadas dėl jo kaltumo padarė ignoruodami... 25. 6.1. Atsakant į tokius argumentus, kolegija visų pirma pažymi, kad pagal... 26. 6.2. Antra, pagal teismų praktiką esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies... 27. 6.3. Trečia, teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad teismai... 28. 6.4. Nuteistojo E. A. parodymai nuosprendyje aptarti, teismas nurodė, kodėl... 29. 6.5. Taigi pirmosios instancijos teismas BPK nustatyta tvarka teismo posėdyje... 30. 6.6. Nuteistojo kasaciniame skunde minimų rašysenos specialisto išvada Nr.... 31. 7. Taigi, patikrinus teismų priimtus nuosprendį ir nutartį teisės taikymo... 32. 8. Darytina bendra išvada, kad, atsižvelgiant į paduoto kasacinio skundo... 33. 9. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 34. Nuteistojo E. A. kasacinį skundą atmesti...