Byla 1A-164-300/2017
Dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu:

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės, teisėjų Raimundo Jurgaičio, Zigmo Kavaliausko, sekretoriaujant Vilmai Armalytei, dalyvaujant prokurorei Astai Mickevičiūtei, nuteistajam V. C., gynėjui advokatui Virgilijui Januškai,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. C. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu:

3pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 220 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 30 MGL bauda;

4pagal BK 202 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 70 MGL bauda.

5Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš nusikalstamų veikų pridedant švelnesnę bausmę, ir galutinė subendrinta bausmė V. C. paskirta 85 MGL (trijų tūkstančių dviejų šimtų vieno euro 10 eurocentų) dydžio bauda.

6Šiaulių apskrities mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

7Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus civilinis ieškinys tenkintas ir priteista iš V. C. 5 139,59 Eur (penki tūkstančiai vienas šimtas trisdešimt devyni eurai 59 eurocentai) nesumokėtų įmokų už valstybinį socialinį draudimą ir privalomąjį sveikatos draudimą.

8Teisėjų kolegija

Nustatė

9V. C. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2010-07-19 iki 2012-11-26 versliškai, stambiu mastu vykdė individualią ūkinę-komercinę veiklą, nustatyta tvarka jos neįregistravęs Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, mokesčių mokėtojų registre ir negavęs jai leidimo, tokiu būdu jis pažeidė: 2002-07-02 Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 35 str. 2 d. nuostatą, kuri nurodo, kad „nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka“, VMI prie LR finansų ministerijos viršininko 2002-12-24 įsakymu Nr. 373 patvirtintų „Mokesčių administratoriaus informavimo apie nuolatinio Lietuvos gyventojo pradedamą vykdyti individualią veiklą taisyklių“ ir „Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo ir nenuolatinio Lietuvos gyventojo nuolatinės bazės įregistravimo Lietuvoje pažymų išdavimo taisyklių“ 4 punkto nuostatą, kuri nurodo, kad „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti bet kokios rūšies individualią veiklą, apskrities VMI privalo pateikti tinkamai užpildytą Nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymo įregistruoti į mokesčių mokėtojų registrą FR0792 formą (2009-11-06 įsakymo Nr. VA-79 redakcija), o būtent: fizinis asmuo V. C., turėdamas tikslą verstis individualia ūkine-komercine veikla – žemės gręžimo grąžtų galvučių pardavimu, nustatyta tvarka veiklos neįregistravęs Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, 2010-04-19 Lenkijos Respublikoje, ( - ) mieste, akcinėje bendrovėje „I. B. S.“, savo vardu atidarė atsiskaitomąją bankinę sąskaitą Nr. ( - ) (PLN) ir į ją laikotarpiu nuo 2010-07-19 iki 2012-11-15 d. iš įvairių Lenkijos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų už jiems parduotas žemės gręžimo grąžtų galvutes gavo 135 211 Lt (39 160 Eur) įplaukų; iš jų, taikant Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo(2002-07-02 Nr. IX-1007, 2009-07-22 įstatymo Nr. XI-385 redakcija) 18 str. 12 d. nuostatas, t. y., įvertinus vykdytos veiklos leidžiamus atskaitymus, per 2010–2012 metus gavo 94 647 Lt (27 411 Eur) apmokestinamųjų pajamų; iš jų, 2013-04-23 ir 2015-04-08 elektroniniu būdu deklaruodamas individualios veiklos pajamas mokesčių administratoriui, VMI pateiktose 2010–2012 metų mokestinių laikotarpių metinėse pajamų deklaracijose (forma GPM308) jis nedeklaravo 85 211 Lt (24 678 Eur) pajamų bei nuo jų nesumokėjo 2 435 Lt (705 Eur) gyventojų pajamų mokesčio (atitinkamai 2010 m. – 407 Lt (118 Eur); 2011 m. – 364 Lt (105 Eur); 2012 metais – 1664 Lt (482 Eur)); Be to, fizinis asmuo V. C., laikotarpiu nuo 2010-07-19 iki 2012-11-26 vykdydamas minėtą individualią veiklą, nustatyta tvarka jos neįregistravęs Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, gaudamas 135 211 Lt (39 160 Eur) įplaukų, iš kurių 85 211 Lt (24 678 Eur) nedeklaravo, pažeidė: LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (1991-05-21, Nr. I-1336) 7 str. 2 d. 2 p. (2009-07-22 įstatymo Nr. XI-389 redakcija) bei LR Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo (2009-12-09 Nr. XI-538, 2010-12-09 Nr. XI-121 ir 2011-12-20 Nr. XI-1826) 3 str. 8 d. nuostatas dėl socialinio draudimo įmokų skaičiavimo; Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo (2011-12-13 įstatymo Nr. XI-1795 redakcija) 17 str. 4 dalies nuostatą – „Individualią veiklą pagal pažymą vykdantys gyventojai moka 9 procentų dydžio PSD įmokas nuo sumos, nuo kurios skaičiuojamos ir valstybinio socialinio draudimo įmokos“; nes privalėjo 2010, 2011 ir 2012 m. apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti LR Valstybės socialinio draudimo fondui socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas, o būtent: jis į VSD fondo biudžetą nesumokėjo 2010, 2011 ir 2012 metų 13 487 Lt (3 906 Eur) socialinio draudimo įmokų (atitinkamai 1 426 Lt (413 Eur) + 3 743 Lt (1 084 Eur) + 8 318 Lt (2 409 Eur)) ir 4 259 Lt (1 233 Eur) privalomojo sveikatos draudimo įmokų (atitinkamai 450 Lt (130 Eur) + 1 182 Lt (342 Eur) + 2 627 Lt (761 Eur));

10Taip pat V. C. nuteistas už tai, kad siekdamas išvengti mokesčių, tyčia įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie savo individualias pajamas ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai, Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, t. y.: fizinis asmuo V. C., laikotarpiu nuo 2010-07-19 iki 2012-11-26 vykdydamas individualią ūkinę-komercinę veiklą, nustatyta tvarka jos neįregistravęs Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, siekdamas išvengti 407 Lt (118 Eur) gyventojų pajamų mokesčio, 2013-04-23 elektroniniu būdu pateikė ( - ) apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai jo paties užpildytą Metinę pajamų mokesčio deklaraciją forma GPM308 už 2010 metus, kurioje nurodė neteisingus, tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y., tyčia nedeklaravo 14 302 Lt (4 142 Eur) gautų apmokestinamų pajamų bei 407 Lt (118 Eur) mokėtinos pajamų mokesčio sumos, t. y. tyčia neįrašė 14 302 Lt (4 142 Eur) apmokestinamųjų gautų pajamų, ir taip nuo 2010 metais gautų 14 302 Lt (4 142 Eur) pajamų išvengė mokėtino į valstybės biudžetą 2010 metų 407 Lt (118 Eur) gyventojų pajamų mokesčio ; be to, laikotarpiu nuo 2010-07-19 iki 2012-11-26 vykdydamas individualią ūkinę-komercinę veiklą, nustatyta tvarka jos neįregistravęs Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, siekdamas išvengti 364 Lt (105 Eur) gyventojų pajamų mokesčio, 2015-04-08 elektroniniu būdu pateikė ( - ) apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai jo paties užpildytą 2011 metų Metinę pajamų mokesčio deklaraciją forma GPM308, kurioje nurodė neteisingus, tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y., tyčia papildomai nedeklaravo 23 454 Lt (6 792 Eur) gautų apmokestinamų pajamų bei 364 Lt (105 Eur) mokėtinos pajamų mokesčio sumos, t. y. tyčia neįrašė 23 454 Lt (6 792 Eur) apmokestinamųjų gautų pajamų, ir tokiu būdu, nuo 2011 metais gautų 23 454 Lt (6 792 Eur) pajamų, išvengė mokėtino į valstybės biudžetą 2011 metų 364 Lt (105 Eur) gyventojų pajamų mokesčio; be to, laikotarpiu nuo 2010-07-19 iki 2012-11-26 d. vykdydamas individualią ūkinę-komercinę veiklą, nustatyta tvarka jos neįregistravęs Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, siekdamas išvengti 1 664 Lt (482 Eur) gyventojų pajamų mokesčio, 2015-04-08 elektroniniu būdu pateikė ( - ) apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai jo paties užpildytą 2012 metų Metinę pajamų mokesčio deklaraciją forma GPM308, kurioje nurodė neteisingus, tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y., tyčia papildomai nedeklaravo 47 455 Lt (13 743 Eur) gautų apmokestinamų pajamų bei 1 664 Lt (482 Eur) mokėtinos pajamų mokesčio sumos, t. y., tyčia neįrašė 47 455 Lt (13 743 Eur) apmokestinamųjų gautų pajamų, ir tokiu būdu, nuo 2012 metais gautų 47 455 Lt (13 743 Eur) pajamų, išvengė mokėtino į valstybės biudžetą 2012 metų 1 664 Lt (482 Eur)gyventojų pajamų mokesčio.

11Apeliaciniu skundu nuteistasis V. C. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį: jį pagal BK 202 straipsnio 1 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį išteisinti, neįrodžius, kad jis padarė nusikalstamas veikas.

12Skunde nurodo, kad teismas visiškai neanalizavo ir nevertino jo parodymų – kad į jo banko sąskaitą pervedamas lėšas iš A..pl aukciono galima priskirti tik jo pajamoms. Pasak apelianto, kaip teismo posėdyje patvirtino liudytojas P. R. (R.), jam padedant atidaręs banko sąskaitą Lenkijoje, jis perdavė šiam asmeniui prisijungimo prie banko sąskaitos duomenis (taip pat jis teismui pateikė duomenis iš banko ir IP adresus, kurie nebuvo išreikalauti ikiteisminio tyrimo metu), ir šie duomenys patvirtina, kad pinigus iš jo banko sąskaitos išiminėjo P. R., taip pat naudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti (matosi, kad buvo apmokama už prekes ir paslaugas). Taip pat nurodo, kad jo pateikti darbo grafikai vienareikšmiškai patvirtina, kad tuo metu jis buvo tarnyboje (dirbo ( - ) AVPK) ir negalėjo atlikti pinigų išėmimo ir atsiskaitymo operacijų. Nuteistojo teigimu, P. R., kuris taip pat verčiasi žemės gręžimo grąžtų pardavimo veikla, apklausiamas teismo posėdyje patvirtino, kad naudojosi jo banko sąskaitos prisijungimo duomenimis. Todėl apeliantas teigia, kad šio liudytojo parodymai patvirtina, kad didžioji dalis lėšų, patekusių į minėtą sąskaitą 2010–2012 metais, yra užstatai įsigyti prekės užsienyje, sandoriams su P. R. įmone „A.P“ ar kitomis Lenkijos įmonėmis, o dalis lėšų, patekusių į sąskaitą 2012 metais, yra užstatai, jau jo įkurtai įmonei UAB „S.“ (įmonė įsteigta 2012-03-02). Nuteistojo teigimu, jam nenupirkus prekių, P. R. išimdavo šiuos pinigus iš banko sąskaitos ir gražindavo įmonėms. Pasak apelianto, kaip nurodė P. R. apklausos metu, jo pajamos būdavo tik keli tūkstančiai zlotų per mėnesį ar per pusę metų, ir jo, kaip fizinio asmens, importo deklaracijų nebuvimas įrodo, kad tokio prekių kiekio, kokios dydžio yra įplaukos į banko sąskaitą, jis negalėjo turėti. Taip pat mano, kad nėra jokių įrodymų, kad iš Rusijos būtų įvežtas toks kiekis žemės gręžimo grąžtų, kad būtų privalu deklaruoti muitinėje teisės aktų nustatyta tvarka dėl kiekio ar vertės. Nurodytos aplinkybės, nuteistojo tikinimu, akivaizdžiai patvirtina, kad specialistų išvados yra nepagrįstos, neatitinka faktinių bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių, nes byloje esantys duomenys rodo, kad 2015-09-07 specialisto išvadoje Nr. 5-4/68 nurodytų pajamų jis negavo ir negalėjo gauti, tokių lėšų nematyti ir jo turte. Nuteistojo nuomone, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nevertino, jog prekyba jo vardu ir per jo banko sąskaitą vykdė P. R.. Pasak apelianto, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme jis minėjo, kad nemoka lenkų kalbos, o aukcionas A.pl vyksta lenkų kalba, ir visi veiksmai šiame aukcione atliekami lenkų kalba, tai patvirtina kaip liudytojai apklausti Lenkijos piliečiai P. R. ir J. J. (J.). Nurodo, kad specialisto išvadoje visiškai nekalbama, kodėl jis privalėjo registruoti individualią veiklą pagal pažymą. Taip pat nurodo, kad ( - ) apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ikiteisminio tyrimo metu jį informavo, kad 2012 m. jis vykdė individualią veiklą, ją įregistravęs Valstybinėje mokesčių inspekcijoje. Pažymi, kad visiškai nevertinta ir neanalizuota, ar pagal Lenkijos teisės aktus, tokią veiklą jis privalėjo registruoti Lietuvoje, nes pardavimai vyko tik Lenkijoje. Pasak apelianto, mokesčių administratorius 2014-07-30 rašte Nr. (17.2-07)- RM -12782 tik nurodo, kad jo pajamos gautos Lenkijoje yra apmokestinamos GPM, tačiau nenurodo, kad yra prievolė registruoti veiklą, kuri vykdoma kitoje Europos Sąjungos valstybėje. Todėl apeliantas mano, kad ikiteisminio tyrimo metu nesurinkta duomenų, kurie leistų teigti, kad jo veikla pagal Lenkijos teisės aktus yra neteisėta. Taip pat nuteistajam yra akivaizdu, kad jis deklaruodamas pajamas nesiekė išvengti gyventojų pajamų mokesčio mokėjimo Lietuvoje, nes tai prieštarautų elementariai logikai, kadangi, pagal specialisto išvadą, jo žala valstybės biudžetui – 705 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir su šia suma susijusios valstybinio socialinio draudimo įmokos. Todėl apeliantas mano, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, neanalizavimo ir nevertino jo pavojingumo laipsnio, ar jis siekė nuslėpti pajamas iš veiklos nuo mokesčių administratoriaus. Pasak nuteistojo, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad prekybą žemės gręžimo grąžtais jis vykdė tik Lenkijoje per aukcioną A.pl, taip pat padėjo Lenkijos įmonėms ieškant žemės gręžimo grąžtų Rusijoje. Tokią veiklą Lenkijoje padėjo vykdyti P. R.. Nuteistojo nuomone, nuosprendyje nevertinta, ar tokią veiklą jis privalėjo įregistruoti Lietuvoje pagal MAĮ nuostatas, ar tai atitiko GPMĮ įtvirtintus versliškumo požymius, nes vykdant kitoje valstybėje veiklą nebuvo vieno iš esminio elemento – savarankiškumo. Taip pat nurodo, kad 2013-04-26 VMI prie FM jis deklaravo pajamas ir sumokėjo mokesčius, bei nurodė turimas banko sąskaitos užsienyje. VMI prie FM 2013-04-26 raštu Nr. S-7446 informavo, kad jis esu įregistruotas Mokesčių mokėtojų registre, kaip vykdęs individualią veiklą 2012 metais. Taigi teigia, kad apie veiklą jis pranešė, ją įregistravo, sumokėjo mokesčius ir veiklos neslėpė, ir tik 2013-07-09, t. y. daugiau nei po dviejų mėnesiu, atliktų kratų metų, jis sužinojo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą. Nurodo, kad VMI 2014-11-14 rašte, pateiktame ikiteisminio tyrimo metu nurodoma, kad mokesčių mokėtojas turi teisę mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, bei patikslinti einamųjų ir penkerių praėjusių kalendorinių metų mokesčio deklaraciją. Pažymi, kad VMI prie FM atsisakė ieškinio baudžiamoje byloje ir jo mokestinės prievolės dydis bus nustatytas MAĮ nustatyta tvarka. Dėl to, kas paminėta pirmiau, nuteistasis teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, iš esmės nenustatė jo veikos pavojingumo laipsnio, ar buvo padaryta žala valstybei biudžetui ir kokio dydžio žala, ar jis siekė nuslėpti gautas pajamas. Nuteistasis pažymi, kad deklaruodamas 2014 metų pajamas jis patikslino savo 2011 ir 2012 metų deklaracijas ir pakeitimai buvo priimti. Taigi teigia, kad šiuo atveju mokesčių administratorius nustatys mokestinės prievolės dydį MAĮ nustatyta tvarka. Todėl mano, kad baudžiamosios atsakomybės taikymas yra neadekvatus ir neproporcingas siekiamam tikslui, nes nebuvo pažeisti sąžiningos verslininkystės principai, nenuslėptos pajamos nuo mokesčių administratoriaus. Nurodo, kad byloje nėra jokių duomenų, kad jis norėjo veikti neįregistravęs veiklos. Pasak apelianto, įsiregistruodamas aukcione Lenkijoje A.pl ir atsidarymas banko sąskaitą „I. B. S.“ jis nesiekė verstis ūkine-komercine veikla, nes jam banko sąskaita buvo reikalinga prekybai aukcione A.pl., ir tai buvo tik rinkos žvalgymas, nes jis žemės gręžimo grąžtų ieškojo kitoms įmonės. Be to, nurodo ir tai, kad sumokėdamas mokesčius už aukcioną jis suvokė, kad jo veikla yra įregistruota Lenkijoje ir sumokėti reikiami mokesčiai. Taip pat nurodo, kad 2015-09-07 specialistės išvadoje nurodoma (7 puslapis) V. C. pateikė: Mokėjimų išrašų iš interneto aukciono kopijas ir prekių pirkimo čekių kopijas. Kadangi pateikti dokumentai neišversti į Lietuvių kalbą, tai jie tyrimo metu nevertinami. Vadovaujantis FNTT prie LR VRM specialistų atliekamų ūkinės finansinės veiklos tyrimų nuostatais, patvirtintais FNTT prie VRM direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 12 d. įsakymų Nr. V-73 ir pastebėjus dokumentus užsienio kalba jie turėjo būti išversti, o tik po to pateikiama specialistės išvada. Dėl BK 220 straipsnio taikymo nurodo, kad dar 2013-03-29 Lenkijoje jis kreipėsi į „I. B. S.“ su prašymu pateikti jo atidarytos banko sąskaitos operacijų išklotinę, nes norėjo deklaruoti pajamas. Pagal banko išklotinės duomenis pateikė VMI 2010–2012 metų pajamų deklaracijas, kuriose ir buvo deklaruotos jo gautos pajamos bei sumokėti mokesčiai. Pažymi, jog baudžiamojoje byloje iš esmės neįrodyta, kad pateikdamas deklaracijas jis įrašė žinomai neteisingus duomenis. Taigi teigia, kad šiuo atveju taikoma baudžiamoji atsakomybė, nesant vieno iš esminio nusikalstamos veikos požymio – tyčios. Taip pat pažymi, kad byloje esančios dvi specialisto išvados nurodo skirtingas nesumokėtų mokesčių sumas, dėl to apeliantui kyla klausimas, kaip jis galėjo suvokti, jog pateikė neteisingus duomenis apie pajamas, jeigu pati ikiteisminio tyrimo institucija tik per keletą kartų nustatinėjo jo pajamas. Nuteistajam akivaizdu, kad jo veikoje nėra tyčios. Galiausiai nurodo tai, kad nagrinėjamu atveju buvo išnaudotos visos priemonės ištirti bylai svarbias aplinkybes, tačiau nebuvo surinkta neabejotinų duomenų leidžiančių spręsti apie jo kaltę dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, visos byloje kilusios abejonės turėtų būti vertintinos jo naudai.

13Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

14Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

15Nuteistasis V. C. apeliaciniame skunde prašo Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nuosprendį panaikinti ir jį pagal BK 202 straipsnio 1 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį išteisinti, neįrodžius, kad jis padarė šias nusikalstamas veikas.

16Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą teismo nuosprendį bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas ir priėmė teisingą, bylos duomenimis pagrįstą sprendimą, pripažindamas V. C. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 202 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, BPK 20 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, nepažeidė, t. y. nurodė įrodymus, kuriais grindė savo išvadas dėl V. C. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, bei motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė tam tikrus duomenis. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visumą byloje surinktų įrodymų, padarė teisingas išvadas ir pagrįstai konstatavo, kad V. C. nusikalstami veiksmai atitinka BK 202 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų požymius.

17Pagal BK 202 straipsnio 1 dalį V. C. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2010-07-19 iki 2012-11-26 versliškai, stambiu mastu vykdė individualią ūkinę-komercinę veiklą – žemės gręžimo grąžtų galvučių pardavimą Lenkijos Respublikoje, nustatyta tvarka jos neįregistravęs Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, ir iš įvairių Lenkijos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų už jiems parduotas žemės gręžimo grąžtų galvutes gavo 135 211 Lt (39 160 Eur) įplaukų.

18Nuteistasis V. C. apeliaciniame skunde neneigia vykdęs prekybą žemės gręžimo grąžtais, tačiau teigia, kad jo vykdytų pardavimų apimtis buvo mažesnė, bei buvo visiškai nevertinta ir neanalizuota, ar, pagal Lenkijos teisės aktus, tokią veiklą jis privalėjo registruoti Lietuvoje, nes pardavimai vyko tik Lenkijoje. Teisėjų kolegija tokius nuteistojo skundo argumentus atmeta.

19BK 202 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas versliškai ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga, ar kitokiu neteisėtu būdu. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytą verslo tvarką. Tokia tvarka apima tiek bendrąsias verslo subjektų teises ir pareigas, tiek specialiuosius reikalavimus, keliamus atskiroms verslo rūšims.

20Pagal BK 202 straipsnį ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neteisėtumas pirmiausia siejamas su vertimusi licencijuojama veikla neturint galiojančios licencijos (leidimo) tokiai veiklai. Kitokie neteisėtos ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos būdai įstatymo dispozicijoje neišdėstyti, tačiau, laikantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, neteisėtumas sietinas ne su atskirais pažeidimais, pasitaikančiais ekonominės veiklos vykdymo metu, bet su nelegaliu šios veiklos pobūdžiu. Kitokiais neteisėtais veiklos būdais gali būti pripažįstami tokie atvejai, kuomet neįregistravus juridinio asmens, verčiamasi veikla, kurią turi teisę vykdyti tik juridiniai asmenys; kuomet imamasi individualios veiklos jos neįregistravus ir neįgijus verslo liudijimo (faktiškai nuslėpus ją ir iš jos gaunamas pajamas nuo mokesčio administratoriaus); kai akivaizdžiai peržengiamos licencijoje (leidimo) apibrėžtos veiklos ribos; kai licencija (leidimas) gauta pateikiant atsakingai institucijai melagingus duomenis ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-58/2013; Nr. 2K-174/2012, 2K-199/2011, 2K-48/2011, 2K-490/2010, 2K-147/2010, 2K-388/2009).

21Kvalifikuojant veiką pagal BK 202 straipsnio 1 dalį būtina nustatyti ir tai, kad kaltininkas veikė suvokdamas vykdomos ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neteisėtumą ir norėjo taip veikti, t. y. tiesioginę jo tyčią (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-539/2013).

22Byloje esantys ir pirmosios instancijos teismo ištirti duomenys – 2014-04-01 specialisto išvada dėl UAB „S.“ ir fizinio asmens V. C. ūkinės finansinės veiklos Nr. 5-4/26 (3 t., 72–83 b. l.); 2015-09-07 specialisto išvada dėl UAB „S.“ ir fizinio asmens V. C. ūkinės finansinės veiklos Nr. 5-4/68 (3 t., 112–129 b. l.); Lenkijos banko AB „I. B. S.“ V. C. bankinės sąskaitos išrašai už laikotarpį nuo 2010-04-19 iki 2012-12-28 (2 t., 120-155 b. l.); specialisčių J. D., Z. Š. parodymai (6 t., 106–109 b. l.), liudytojo P. R. (7 t. 50–52 b. l.); iš dalies paties V. C. parodymai (6 t., 104–106 b. l.) patvirtina, kad V. C. ėmėsi individualios ūkinės-komercinės veiklos jos neįregistravęs ir neįgijęs verslo liudijimo, t. y. neteisėtai, kadangi savo veikos nustatyta tvarka neįregistravo ir nedeklaravo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, taip nuslėpdamas ne tik savo vykdomą veiklą bet ir iš jos gaunamas pajamas nuo mokesčio administratoriaus.

23Tai, kad V. C. privalėjo savo vykdytą ūkinę komercinę veiklą – žemės gręžimo grąžtų galvučių pardavimą Lenkijos Respublikoje, nustatyta tvarka įregistruoti Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, patvirtina Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (2002-07-02 Nr. IX-1007) (toliau – GPMĮ) 35 straipsnio 2 dalies nuostatos, kurios nurodo, kad „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka“, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos viršininko 2002-12-24 įsakymu Nr. 373 patvirtintų „Mokesčių administratoriaus informavimo apie nuolatinio Lietuvos gyventojo pradedamą vykdyti individualią veiklą taisyklių“ ir „Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo ir nenuolatinio Lietuvos gyventojo nuolatinės bazės įregistravimo Lietuvoje pažymų išdavimo taisyklių“ 4 punkto nuostatos, kurio nurodo, kad „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti bet kokios rūšies individualią veiklą, apskrities VMI privalo pateikti tinkamai užpildytą Nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymo įregistruoti į mokesčių mokėtojų registrą FR0792 formą (2009-11-06 įsakymo Nr.VA-79 redakcija).

24Ir nors nuteistasis skunde nurodo, kad visiškai nevertinta ir neanalizuota, ar pagal Lenkijos Respublikos teisės aktus, tokią veiklą jis privalėjo registruoti Lietuvoje, nes pardavimai vyko tik Lenkijoje, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nustačius, jog V. C. vykdoma veikla atitiko individualios veiklos požymius, kaip tai reglamentuota GPMĮ 2 straipsnio 7 dalis (savarankiškumo, tęstinumo, ekonominės naudos siekio), iš tokios veiklos gautos pajamos yra pripažįstamos individualios veiklos pajamomis ir atitinkamai apmokestinamos GPMĮ ir kitų įstatymų nustatyta tvarka, nepriklausomai nuo to, kurioje valstybėje jis faktiškai šią veiklą vykdė. Toks aiškinimas atitinka ir GPMĮ 5 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektas yra pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje ir ne Lietuvoje. Taigi nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektas yra visos jo Lietuvoje ir užsienio valstybėse gautos pajamos, nepriklausomai nuo to, kad jo vykdoma veikla nebuvo registruota Lietuvoje ar kitoje (-ose) ES valstybėje (-ėse) narėje (-ėse). Ir tik tuo atveju, jeigu V. C. būtų pateikęs dokumentą (pavyzdžiui, išduotą užsienio valstybės mokesčių administratoriaus), patvirtinantį individualios veiklos pajamų gavimą ES valstybėje narėje, kurioje buvo vykdoma veikla per toje valstybėje esančią nuolatinę veiklavietę, ir pajamų mokesčio nuo šių pajamų sumokėjimą, jo gautos pajamos Lietuvoje gyventojų pajamų mokesčiu būtų neapmokestinamos. Tačiau to nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu V. C. nepadarė – dokumento, patvirtinančio pajamų mokesčio sumokėjimą užsienio valstybėje nepateikė, nors dar 2014 m. sausio 21 d. V. C. buvo prašyta pateikti duomenis, išduotus Lenkijos Respublikos mokesčių administratoriaus, kurie galėtų patvirtinti individualios veiklos pajamų gavimą ES valstybėje narėje, kurioje buvo vykdoma veikla per toje valstybėje esančią nuolatinę veiklavietę, ir 2010–2012 m. laikotarpio pajamų mokesčio nuo šių pajamų sumokėjimą (1 t., 115 b. l.). Tačiau, kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, V. C. net negalėjo pateikti dokumento, patvirtinančio pajamų mokesčio sumokėjimą Lenkijos Respublikoje, nes, kaip matyti iš Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktos informacijos apie V. C., Lenkijos Respublikos mokesčių administratorius Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekciją informavo, kad V. C. jiems nėra žinomas (2 t., 15 b. l.). Taigi V. C. Lenkijos Respublikoje iš vykdytos individualios veiklos gautos pajamos pagrįstai buvo pripažintos individualios veiklos pajamomis ir atitinkamai apmokestinamos GPMĮ ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

25Taip pat teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, skundžiamo teismo sprendimo turinį ir jame išdėstytus nusikalstamos veikos, numatytos BK 202 straipsnio 1 dalyje, kvalifikavimo motyvus, daro išvadą, kad šioje byloje pagrįstai nustatytas ne tik V. C. vykdytos veiklos neteisėtumas, bet ir jos didelis mastas, versliškumo požymis ir tiesioginės tyčios turinys. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje taip pat pasisakė dėl baudžiamosios ir administracinės atsakomybės už neteisėtą vertimąsi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla atribojimo klausimu ir nurodė motyvus, kodėl nagrinėjamu atveju yra taikoma būtent baudžiamoji atsakomybė. Kaip matyti iš teismo sprendimo, V. C. neteisėtas vertimąsis ūkine komercine veikla pasireiškė tuo, kad jis, siekdamas ekonominės naudos, tęstiniu laikotarpiu nuo 2010-07-19 iki 2012-11-26 pardavinėjo žemės gręžimo grąžtų galvutes bei kitas žemės gręžimo įrangos atsargines dalis ir iš vykdomos veiklos iš viso gavo 135 211,00 Lt arba 39 160,00 Eur pajamų. Tai, kad V. C. inkriminuotą prekių pardavimo veiklą Lenkijos Respublikoje jis vykdė versliškai, pirmiausia pagrindžia jo vykdytos veikos sistemingumas, o būtent tai, kad šią veiklą jis vykdė virš dviejų metų. Antra, jis šią veiklą vykdė stambiu mastu, nes į savo asmeninę bankinę sąskaitą gavo daugiau nei 500 MGL dydžių pajamų, o būtent – 39160,00 Eur pajamų. Trečia, be jau nurodytų versliškumo požymių, t. y. veiklos pastovumo ir nuolatinio jos pobūdžio, pagal teismų praktiką versliškumo požymis turi atitikti ir kitus požymius, skiriančius ją nuo paprasto vertimosi komercine ar kitokia veikla sąvokos. Tokie požymiai – tai parengiamųjų darbų neteisėtai komercinei ar kitokiai veiklai organizuoti ir vykdyti atlikimas, šios veiklos valdymas ir kitokie veiksmai, rodantys didesnį veikos pavojingumo laipsnį, šioje byloje taip pat yra. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad V. C., dar prieš pradėdamas pardavinėti gręžimo galvutes, atliko paruošiamuosius darbus, domėjosi rinka, rinko informaciją, bendravo su asmenimis, kurie pardavinėjo žemė gręžimo grąžtų galvutes. Kaip nurodė pats nuteistasis apylinkės teismo posėdžio metu, jis dar 2010 m. dirbdamas kitoje darbovietėje planavo išėjęs į pensiją užsiimti prekyba; bendraudavo su žemės gręžimo įmonėmis, klausdavo jų, domėjosi kaip viskas vyksta; būdamas Rusijoje pirkdavo žemės gręžimo grąžtų galvutes, nes norėjo išsiaiškinti, ar iš jų pardavimo galima užsidirbti; Lenkijos aukcione atsidarė sąskaitą ir per jį parduodavo žemės gręžimo galvutes; jo tikslas buvo – parduoti ir išanalizuoti rinką (6 t., 104 b. l.). Kartu, vertinant V. C. vykdytos veikos pavojingumo laipsnį, svarbu pažymėti yra ir tai, kad nors pradėdamas ūkinę-komercinę veiklą – žemės gręžimo grąžtų galvučių pardavimo veiklą Lenkijos Respublikoje nuteistasis 2010 ir 2011 m. dar dirbo kitoje darbovietėje (policijoje), taigi ši apelianto veikla (prekyba žemės gręžimo grąžtų galvutėmis ir jų dalimis) tuo metu buvo tik jo papildomas pajamų šaltinis, tačiau vėliau, 2012 m. ši veikla jau tapo nuteistojo pagrindiniu pajamų šaltiniu, tai pagrindžia ir tiriamuoju laikotarpiu iš

26V. C. neregistruotos individualios veiklos gautos ir nuo 2010 m. vis didėjančios pajamos – V. C. tiriamuoju laikotarpiu vykdydamas neregistruotą individualią veiklą pardavė žemės gręžimo grąžtų galvutes bei kitas žemės gręžimo įrangos atsargines dalis ir gavo pajamų iš viso 135211,00 Lt (39160,00 Eur), iš jų 2010 m. – 14 302,00 Lt (4142,00 Eur), 2011 m. – 37 523,00 Lt (10868,00 Eur) ir 2012 m. – 83 386,00 Lt (24150,00 Eur) (3 t., 112-129 b. l.).

27Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad apylinkės teismas, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo šios bylos aplinkybes ir įrodymus, pagal pripažintas įrodytas faktines bylos aplinkybes nustatė visus apeliaciniame skunde ginčijamus BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytus požymius, būtinus baudžiamajai atsakomybei taikyti, todėl baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai.

28Taip pat apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka ir su BK 220 straipsnio 1 dalies taikymu.

29Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 220 straipsnio 1 dalį yra būtinos šios objektyvios sąlygos: 1) įrašymas į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingų duomenų apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą siekiant išvengti mokesčių; 2) šių dokumentų pateikimas valstybės įgaliotai institucijai. Šio straipsnio prasme neteisingais yra laikomi duomenys, neatitinkantys subjekto, kurio vardu pateikiama deklaracija arba nustatyta tvarka patvirtinta ataskaita ar kitas dokumentas, pajamų, pelno, turto ar jų naudojimo. BK 220 straipsnyje nustatytos nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtys yra formalios. Nusikalstama veika laikoma baigta, kai kaltininkas įrašo žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą ir pateikia juos valstybės įgaliotai institucijai. Asmuo suvokia, kad jis pateikė žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą valstybės įgaliotai institucijai, siekdamas išvengti mokesčių, ir to nori.

30Byloje esančiais, pirmosios instancijos teismo ištirtais ir pirmiau jau nurodytais duomenimis nustatyta, kad V. C., siekdamas ekonominės naudos, tęstiniu laikotarpiu nuo 2010-07-19 iki 2012-11-26, vykdė ūkinę-komercinę veiklą – pardavinėjo žemės gręžimo grąžtų galvutes bei kitas žemės gręžimo įrangos atsargines dalis, veiklos neįregistravęs ir neįgijęs verslo liudijimo, t. y. neteisėtai, ir iš vykdomos veiklos gavo iš viso 135 211,00 Lt arba 39 160,00 Eur pajamų. Kadangi savo veikos nustatyta tvarka nuteistasis neįregistravo ir nedeklaravo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, tokiu būdu jis nuslėpė ne tik savo vykdomą veiklą bet ir iš jos gaunamas pajamas nuo mokesčio administratoriaus.

31Taigi nors V. C. ūkinę-komercinę veiklą vykdė nuo 2010-07-19 iki 2012-11-26, tačiau gyventojo pajamų mokesčio deklaraciją už 2010 m. mokesčių inspekcijai jis pateikė tik 2013-04-23, t. y. tuomet, kada jau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Maža to, šioje deklaracijoje jis išvis nedeklaravo jam žinomai gautų apmokestinamųjų pajamų už vykdytą ūkinę-komercinę veiklą, nedeklaravo mokėtinos pajamų mokesčio sumos, ir taip, nedeklaruodamas 14 302 Lt (4142 Eur) gautų apmokestinamųjų pajamų, išvengė mokėtino į valstybės biudžetą 118 Eur gyventojų pajamų mokesčio už 2010 m. Vėliau, 2015-04-08, nuteistasis pateikė mokesčių inspekcijai deklaracijas ir už 2011 ir 2012 m., tačiau juose įrašė neteisingus, tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo individualias pajamas, kurios jam buvo žinomos, o būtent, nuteistasis jo paties užpildytoje ir mokesčių inspekcijai elektroniniu būdu pateiktoje deklaracijoje už 2011 metus tyčia papildomai nedeklaravo 23 454 Lt (6 792 Eur) gautų apmokestinamų pajamų bei 364 Lt (105 Eur) mokėtinos pajamų mokesčio sumos ir tokiu būdu, nuo 2011 metais gautų 23 454 Lt (6 792 Eur) pajamų, išvengė mokėtino į valstybės biudžetą 364 Lt (105 Eur) gyventojų pajamų mokesčio už 2011 metus; o pateikdamas metinę pajamų mokesčio deklaraciją už 2012 metus, joje taip pat tyčia papildomai nedeklaravo 47 455 Lt (13 743 Eur) gautų apmokestinamų pajamų bei 1 664 Lt (482 Eur) mokėtinos pajamų mokesčio sumos ir tokiu būdu, nuo 2012 metais gautų 47 455 Lt (13 743 Eur) pajamų, išvengė mokėtino į valstybės biudžetą 1 664 Lt (482 Eur) gyventojų pajamų mokesčio už 2012 metus.

32Ir nors nuteistasis skunde nurodo, kad yra neįrodyta, kad jis pateikdamas deklaracijas įrašė žinomai neteisingus duomenis, teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto tyčią, be šioje byloje jau nustatytų aplinkybių, t. y. be to, kad jis tęstiniu laikotarpiu nuo 2010-07-19 iki 2012-11-26, vykdė ūkinę-komercinę veiklą – pardavinėjo žemės gręžimo grąžtų galvutes bei kitas žemės gręžimo įrangos atsargines dalis, veiklos neįregistravęs ir neįgijęs verslo liudijimo, t. y. neteisėtai, tokiu būdu nuslėpdamas ne tik savo vykdomą veiklą bet ir iš jos gaunamas pajamas nuo mokesčio administratoriaus, pagrindžia ir paties nuteistojo parodymai, duoti apylinkės teismo posėdžio metu, kai V. C. patvirtino gavęs banko išklotinę ir matęs, kad suma yra didesnė, nei jis nurodė deklaracijoje (6 t., 104–106 b. l.). Taigi pirmiau nurodytos byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad V. C. suvokė, jog pateikia neteisingus duomenis valstybės įgaliotai institucijai, ir norėjo taip veikti, t. y. jis tyčia nedeklaravo gautų apmokestinamųjų pajamų bei mokėtinos pajamų mokesčio sumos, tokiu būdu siekdamas ne tik nuslėpti savo vykdomą ūkinę komercinę veiklą, bet ir nuo šios veiklos mokėtinus mokesčius.

33Nuteistojo skundo argumentas, kad deklaruodamas pajamas už 2014 metus jis patikslino savo deklaracijas už 2011 ir 2012 metus ir pakeitimai buvo priimti, nemenkina nuteistojo atliktų neteisėtų veiksmų jų padarymo metu ir jo atsakomybės nešalina. Tai paaiškinama formalia BK 220 straipsnio sudėtimi, t. y. tuo, kad ši nusikalstama veika laikoma baigta, kai kaltininkas įrašo žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą ir pateikia juos valstybės įgaliotai institucijai. Taigi teikiantysis deklaraciją asmuo atsako už joje nurodytų duomenų teisingumą.

34Tai reiškia, kad byloje yra nustatyta, kad dėl nuteistojo tyčinių veiksmų turint tikslą išvengti mokesčių ir siekiant pasisavinti turimas sumokėti mokesčių pavidalu pinigines lėšas, valstybės institucijai (mokesčių inspekcijai) buvo pateiktos neteisingos deklaracijos apie jo gautas apmokestinamąsias pajamas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad

35V. C. veiksmuose yra ir jam inkriminuoto nusikaltimo, nustatyto BK 220 straipsnio 1 dalyje, sudėtis.

36Nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, kad prekybą jo vardu ir per jo banko sąskaitą vykdė P. R., kuriam jis buvo perdavęs prisijungimo prie banko sąskaitos duomenis, ir iš to kylantys samprotavimai, kad visų jam inkriminuojamų pajamų jis negavo, nes didžioji dalis lėšų patekusių į jo sąskaitą 2010–2012 metais yra užstatai prekių įsigijimui užsienyje, sandoriams su P. R. įmone „A.“ ar kitomis Lenkijos įmonėmis, o dalis lėšų patekusių į sąskaitą 2012 metais yra užstatai, jau jo įkurtai įmonei UAB „S.“, atmestini kaip nepagrįsti. Pirmiausia pažymima tai, kad visos nuteistojo ginčijamos įplaukos buvo pervestos būtent į V. C. asmeninę banko sąskaitą Lenkijos Respublikos banke AB „I. B. S.“. Antra, kaip matyti iš šios Lenkijos banko AB „I. B. S.“ V. C. bankinės sąskaitos išrašų už laikotarpį nuo 2010-04-19 iki 2012-12-28 (2 t., 120–155 b. l.), iš tiesų, V. C. į šią sąskaitą gavo ir kitų piniginių įplaukų, t. y. sąskaitos išraše yra nurodomos tokios operacijos kaip „sąskaitos papildymas“, „grąžinimas“, „mokėjimas“, „pavedimas“, tačiau, kaip matyti iš 2015-09-07 specialisto išvados dėl UAB „S.“ ir fizinio asmens V. C. ūkinės finansinės veiklos Nr. 5-4/68 (3 t., 112–129 b. l.) ir specialistės J. D. parodymų pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (6 t., 106–109 b. l.), kaip V. C. gautos pajamos buvo pripažintos tik tos įplaukos, kurios buvo padarytos už grąžtų, ar jų dalių pardavimus. Pavedimų, už kuriuos nežinia kam buvo pervesti pinigai („sąskaitos papildymas“, „grąžinimas“), specialistė neįtraukė į skaičiavimus ir į V. C. gautas pajamas, nes šių sumų specialistė nelaikė pajamomis. Taigi, kaip V. C. gautos pajamos vykdant individualią veiklą buvo vertintos tik tos į V. C. asmeninę sąskaitą tiriamuoju laikotarpiu pervestos piniginės lėšos, kuriuos buvo pervestos už žemės gręžimo grąžtus bei žemės gręžimo įrenginių atsargines dalis. Vadinasi, nėra jokio pagrindo abejoti specialistės atliktu V. C. gautų pajamų skaičiavimu. Trečia, ir pats nuteistasis V. C. apylinkės teismo posėdžio metu parodė, kad banko sąskaita Lenkijoje jam buvo reikalinga tam, kad galėtų dalyvauti aukcione Lenkijoje, o jo tikslas buvo parduoti ir išanalizuoti rinką (6 t., 104–106 b. l.). Ir galiausiai apelianto teiginius, kad P. R. turėjo visus prisijungimo kodus, ir kad jis viską buvo atidavęs P. R., paneigia esminėmis detalėmis nuoseklūs ir tapatūs liudytojo P. R. parodymai. Liudytojas P. R. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad jis V. C. tik padėjo atsidaryti banko sąskaitą. Ir nors jis nurodė turėjęs priėjimą prie V. C. asmeninės sąskaitos, tačiau jis nurodė turėjęs tik banko kortelę, ir asmeniškai jokių operacijų nevykdęs, nes neturėjo prisijungimo, priėjimo. Patvirtino, kad buvo prisijungęs prie V. C. banko sąskaitos per internetą, tačiau tuomet kodus telefonu jam pasakė V. C. (7 t. 50–52 b. l.). Iš esmės analogiškai liudytojas P. R. parodė ir ikiteisminio tyrimo metu, t. y. kad jis tik padėjo (vertėjavo) V. C. ir jo prašymu padėjo jam atsidaryti sąskaitą banke Lenkijoje. Visiškos prieigos prie jo sąskaitos jis neturėjo, o pavedimus iš jo sąskaitos padarydavo tik V. C. to paprašius, t. y. paskambinus jam iš Lietuvos ir pasakius slaptažodžius ir kodus. Jis pats jokių operacijų neatlikinėjo ir darė tik tai, ko jo paprašydavo V. C. (3 t., 17–18 b. l.). Taigi P. R. parodymai ne tik nepatvirtina nuteistojo V. C. teiginių, kad P. R. turėjo visus jo asmeninės banko sąskaitos prisijungimo duomenis ir kad jis valdė jo asmeninę banko sąskaitą, bet ir to, kad didžioji dalis lėšų, patekusių į jo sąskaitą 2010–2012 metais, yra užstatai prekėms įsigyti užsienyje, sandoriams su P. R. įmone. Be to, nelogiška, tai prieštarauja ir elementariai logikai, kad P. R. iš savo veiklos gaunamas pajamas būtų vedęs ne į savo ar savo įmonės sąskaitas, o į V. C. asmeninę banko sąskaitą, kurią valdė būtent V. C.. Ir galiausiai, pirmiau nurodytus nuteistojo teiginius paneigia ir paties V. C. pozicija viso proceso metu. 2014-04-15 V. C. pareiškus įtarimą padarius BK 202 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, V. C., argumentuodamas, kad nori susipažinti su bylos medžiaga, parodymus duoti atsisakė (5 t., 123–124 b. l.). Kitos, 2014-04-24, apklausos metu, jau būdamas susipažinęs su bylos medžiaga, parodymus duoti jis taip pat atsisakė, nurodydamas, kad parodymus duos tada, kai bus pasiruošęs gynybai (5 t., 127–128 b. l.). Dar kitos, 2014-04-30 vykusios, apklausos metu, V. C. parodymų vėl nedavė (5 t., 132–133 b. l.). Pirmuosius parodymus nuteistasis davė 2014-06-02 apklausos metu, tačiau juose apie tai, kad P. R. naudojosi jo Lenkijos banke atidaryta sąskaita, V. C. nieko nenurodė. Dar daugiau, nei šios, nei 2014-04-13 vykusios apklausos metu jis nepaminėjo ir tokio asmens kaip P. R. (5 t., 136–137, 140–141 b. l.). Po to, t. y. nei 2014-09-02, nei 2015-10-19, nei 2015-11-10 vykusių apklausų metu, V. C. savo kaltės klausimo nekomentavo ir parodymų nedavė (5 t., 143–144, 150–151, 154–155 b. l.). Ir tik 2016-03-07 pateiktame prašyme dėl ikiteisminio tyrimo papildymo V. C. nurodė aplinkybes, kad jo banko sąskaita naudojosi P. R., ir pateikė prašymą apklausti šį asmenį (5 t., 183–184 b. l.). Taigi V. C. versija, kad jo banko sąskaita laisvai ir savo nuožiūra galėjo savarankiškai naudotis P. R., atsirado tik vėlesnėje tyrimo eigoje, ir to nuteistasis net nebuvo paminėjęs duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, nors buvo apklaustas net aštuonis kartus. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nuteistojo V. C. teiginius, kad prekybą jo vardu ir per jo banko sąskaitą vykdė P. R., kuriam jis buvo perdavęs prisijungimo prie banko sąskaitos duomenis, atmeta kaip nepagrįstus.

37Atmetus nuteistojo skunde nurodytus argumentus dėl P. R. naudojimosi asmenine V. C. banko sąskaita, t. y., kad prekybą jo vardu ir per jo banko sąskaitą vykdė P. R., kuriam jis buvo perdavęs prisijungimo prie banko sąskaitos duomenis, nelieka ir pagrindo abejoti specialistų išvadomis, kurias specialistės patvirtino ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, ir kurios, atitinka ir kitus šiame sprendime pirmiau išdėstytus ir išanalizuotus duomenis. Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apelianto teiginiai dėl specialisčių išvadų turinio neatitikties tikrovei, iš esmės argumentuojami tuo, jog bylai svarbios aplinkybės nustatytos ne tokios, kokių norėtų pats nuteistasis V. C..

38Nepagrįstai apeliantas skunde nurodo, kad apie savo veiklą jis pranešė, ją įregistravo, sumokėjo mokesčius ir veiklos neslėpė, ką, pasak nuteistojo, patvirtina VMI prie FM 2013-04-26 raštas Nr. S-7446, kuriuo jis buvo informuotas, kad jis yra įregistruotas Mokesčių mokėtojų registre, kaip vykdęs individualią veiklą 2012 metais. Pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2005 m. balandžio 4 d. įsakymą Nr. VA-29 (2012 m. vasario 29 d. įsakymo Nr. VA-27 redakciją) „Dėl nuolatinių Lietuvos gyventojų įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą/išregistravimo iš Mokesčių mokėtojų registro“ taisyklių 59 punktą, į Registrą taip pat turi būti įregistruotas gyventojas, vykdantis individualią veiklą, jei jis savo pateiktoje Metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje nurodo, kad gavo pajamų iš vykdytos individualios veiklos, bet Registro tvarkytojas nustato, kad šių taisyklių nustatyta tvarka nėra jos įregistravęs. Nustatęs šį faktą, Registro tvarkytojas turi informaciniame pranešime, nusiųstame gyventojui, priminti apie prievolę įregistruoti į Registrą savo vykdytą individualią veiklą, pakviesti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos atvykti į gyvenamosios vietos AVMI ir pateikti papildomus duomenis apie vykdytos individualios veiklos laikotarpio nustatymą. Taigi tai, kad V. C. laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 vykdė individualią veiklą Užsakomasis pardavimas paštu arba internetu, nustatyta iš paties V. C. 2013-04-24 Šiaulių AVMI rašyto paaiškinimo (5 t., 13 b. l.), vadovaujantis pirmiau nurodytų taisyklių 59 punkto nuostatomis. Būtent todėl 2013-04-26 Šiaulių AVMI rašte Nr. (32.1).S-7446 ir informavo V. C., kad jis įregistruotas Mokesčių mokėtojų registre kaip vykdęs individualią veiklą Užsakomasis pardavimas paštu arba internetu, laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31, jos neįregistravęs (4 t., 27 b. l., 5 t., 12 b. l.).

39Kita nuteistojo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad VMI prie FM atsisakė ieškinio baudžiamoje byloje ir jo mokestinės prievolės dydis bus nustatytas MAĮ nustatyta tvarka, įtakos nuteistojo V. C. atliktų neteisėtų veiksmų teisiniam vertinimui neturi. Be to, pagal Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 23 punkto, 13 straipsnio prasmę mokesčiai yra valstybės finansų sistemos esminė dalis, vienas pagrindinių pajamų šaltinių. Nesumokėjus mokesčių valstybei biudžetas negauna pajamų, ribojamos valstybės galimybės vykdyti jai priskirtas funkcijas. CK 6.249 straipsnis negautas pajamas, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, apibrėžia kaip turtinę žalą, kurią pagal CK 6.263 straipsnio 2 dalį privalo visiškai atlyginti kaltas asmuo. Mokestiniai teisiniai (mokesčių administravimo) santykiai yra specifiniai. Šių santykių esmė – mokesčio mokėtojo pareiga tinkamai vykdyti savo mokestinę prievolę valstybei ir mokesčių administratoriaus teisė (pareiga) užtikrinti valstybės pajamų gavimą. Šiems santykiams būdingas subordinacinis pobūdis – viena šalių, mokesčių administratorius, turi aiškiai apibrėžtus įgalinimus kitai šaliai, mokesčių mokėtojui, o šis turi griežtai apibrėžtas, įstatymo nustatytas pareigas. Visus mokesčių mokėjimo ir su tuo susijusius santykius pirmiausia reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo ir kiti mokesčių įstatymai. Šiuose įstatymuose numatyta speciali procedūra, kuria remiantis mokesčių administratorius įgyvendina savo teises ir pareigas mokesčių mokėtojui. Pagal CK 1.1 straipsnio 2 dalį valstybės mokesčių, kitų privalomų rinkliavų ar įmokų valstybei ar jos institucijoms, valstybės biudžeto bei kitokius santykius, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, CK normos taikomos tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja atitinkami įstatymai, taip pat šio kodekso įsakmiai nurodytais atvejais. Atsižvelgiant į tai, žalos, padarytos valstybei nesumokėtų mokesčių ar kitų įmokų išraiška, atlyginimo klausimas turėtų būti sprendžiamas ne pareiškiant mokesčių mokėtojui civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, bet Mokesčių administravimo įstatymo ir kitų mokesčius reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka. Toks aiškinimas atitinka ir kasacinėse bylose įtvirtinta teismų praktiką šiuo klausimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-29-942/2016, Nr. 2K-308-697/2016). Taigi VMI prie FM sprendimas – atsisakyti pareikšto civilinio ieškinio ir žalą siekti išsiieškoti Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, yra logiškas bei atitinkantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką.

40Atsakant į dar vieną nuteistojo apeliacinio skundo argumentą, kad vadovaujantis FNTT prie LR VRM specialistų atliekamų ūkinės finansinės veiklos tyrimų nuostatais, patvirtintais FNTT prie VRM direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. V-73, pastebėjus dokumentus užsienio kalba jie turėjo būti išversti, o tik po to pateikiama specialistės išvada, kas šiuo atveju padaryta nebuvo (2015-09-07 specialistės išvados 7 puslapyje nurodoma, kad V. C. pateikė: Mokėjimų išrašų iš interneto aukciono kopijas ir prekių pirkimo čekių kopijas, o kadangi pateikti dokumentai neišversti į Lietuvių kalbą, tai jie tyrimo metu nevertinami), pažymima, kad pagal GPMĮ 18 straipsnio 9 dalį, prekių ir paslaugų įsigijimo iš užsienio vienetų ir gyventojų atvejais išlaidos gali būti pagrindžiamos užsienio vienetų ir gyventojų surašytais dokumentais, jeigu iš šių dokumentų galima nustatyti ūkinės operacijos turinį. Taigi specialistas, peržiūrėjęs dokumentus, turi teisę nuspręsti, ar jie turi reikšmės tyrimui, ar ne, ir jei ne, tai jų vertimas neturi jokios prasmės. Konkrečiu atveju, ką pagrindžia ir specialistės J. D. parodymai, duoti apylinkės teismo posėdžio metu (6 t., 106–109 b. l.), V. C. pateikti dokumentai, kurie buvo neišversti į lietuvių kalbą, nebuvo duoti versti todėl, kad iš dokumentų turinio specialistė matė, kad jie nėra reikšmingi – buvo pateikti kvitai, kuriuose nesimatė ūkinės operacijos turinio (nurodyta suma, o nenurodyta už ką). Taigi specialistė neversdama V. C. pateiktų užsienio kalba rašytų dokumentų į Lietuvių kalbą, jokių teisės aktų nuostatų nepažeidė.

41Atsižvelgdama į tai, kas anksčiau išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo

42V. C. veikas pagal BK 202 straipsnio 1 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismas kvalifikavo teisingai, jo kaltė dėl nurodytų nusikalstamų veikų padarymo – įrodyta, todėl apylinkės teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, nuosprendį naikinti ir nuteistąjį išteisinti, neįrodžius, kad jis padarė šias nusikalstamas veikas, kaip to yra prašoma nuteistojo apeliaciniame skunde, nėra pagrindo, todėl nuteistojo apeliacinis skundas yra atmetamas.

43Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

Nutarė

44nuteistojo V. C. apeliacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 220 straipsnio... 4. pagal BK 202 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 70 MGL bauda.... 5. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos... 6. Šiaulių apskrities mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys paliktas... 7. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus civilinis... 8. Teisėjų kolegija... 9. V. C. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2010-07-19 iki 2012-11-26... 10. Taip pat V. C. nuteistas už tai, kad siekdamas išvengti mokesčių, tyčia... 11. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. C. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės... 12. Skunde nurodo, kad teismas visiškai neanalizavo ir nevertino jo parodymų –... 13. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo... 14. Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.... 15. Nuteistasis V. C. apeliaciniame skunde prašo Šiaulių apylinkės teismo 2017... 16. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą,... 17. Pagal BK 202 straipsnio 1 dalį V. C. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo... 18. Nuteistasis V. C. apeliaciniame skunde neneigia vykdęs prekybą žemės... 19. BK 202 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas... 20. Pagal BK 202 straipsnį ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės... 21. Kvalifikuojant veiką pagal BK 202 straipsnio 1 dalį būtina nustatyti ir tai,... 22. Byloje esantys ir pirmosios instancijos teismo ištirti duomenys – 2014-04-01... 23. Tai, kad V. C. privalėjo savo vykdytą ūkinę komercinę veiklą – žemės... 24. Ir nors nuteistasis skunde nurodo, kad visiškai nevertinta ir neanalizuota, ar... 25. Taip pat teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, skundžiamo teismo... 26. V. C. neregistruotos individualios veiklos gautos ir nuo 2010 m. vis... 27. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad apylinkės teismas,... 28. Taip pat apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka ir su BK... 29. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 220 straipsnio 1 dalį yra būtinos šios... 30. Byloje esančiais, pirmosios instancijos teismo ištirtais ir pirmiau jau... 31. Taigi nors V. C. ūkinę-komercinę veiklą vykdė nuo 2010-07-19 iki... 32. Ir nors nuteistasis skunde nurodo, kad yra neįrodyta, kad jis pateikdamas... 33. Nuteistojo skundo argumentas, kad deklaruodamas pajamas už 2014 metus jis... 34. Tai reiškia, kad byloje yra nustatyta, kad dėl nuteistojo tyčinių veiksmų... 35. V. C. veiksmuose yra ir jam inkriminuoto nusikaltimo, nustatyto BK 220... 36. Nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, kad prekybą jo vardu ir per jo banko... 37. Atmetus nuteistojo skunde nurodytus argumentus dėl P. R. naudojimosi asmenine... 38. Nepagrįstai apeliantas skunde nurodo, kad apie savo veiklą jis pranešė, ją... 39. Kita nuteistojo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad VMI prie FM... 40. Atsakant į dar vieną nuteistojo apeliacinio skundo argumentą, kad... 41. Atsižvelgdama į tai, kas anksčiau išdėstyta, teisėjų kolegija... 42. V. C. veikas pagal BK 202 straipsnio 1 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį,... 43. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos... 44. nuteistojo V. C. apeliacinį skundą atmesti....