Byla 1A-184-530/2018
Dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nuosprendžio, kuriuo

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės, Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Tomui Žukauskui, dalyvaujant prokurorui Tomui Dorelaičiui, išteisintajam E. G. ir jo gynėjai advokatei Neringai Grubliauskienei,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Linos Bingelienės apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nuosprendžio, kuriuo

3E. G. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką.

4Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

5

  1. E. G. buvo kaltinamas tuo, kad jis, padedant R. R., organizavo nusikalstamą veiką – neteisėtą narkotinių medžiagų gabenimą, platinimą ir šiai nusikalstamai veikai vadovavo bei narkotines medžiagas platino, o būtent: tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laikotarpiu, bet ne vėliau kaip iki 2012 m. birželio 22 d. 17.30 val., organizavo neteisėtą narkotinių medžiagų - kanapių dervos (hašišo) platinimą Marijampolės pataisos namų, esančių ( - ), nuteistiesiems ir šiai nusikalstamai veikai vadovavo bei jas platino, t. y. 2012 m. birželio 22 d. neteisėtai disponuodamas tyrimo metu tikslai nenustatytu kiekiu, bet ne mažiau kaip 20,8675 g narkotinių medžiagų – kanapių dervos (hašišo), turėdamas tikslą platinti, prie savo gyvenamojo namo, esančio ( - ), šias narkotines medžiagas supakavimui perdavė R. R., žinančiam apie E. G. vykdomą nusikalstamą veiką, t. y. apie tai, kad jis (E. G.) organizuoja neteisėtą narkotinių medžiagų - kanapių dervos (hašišo) platinimą Marijampolės pataisos namų, esančių ( - ), nuteistiesiems ir jai vadovauja, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo išskirtas į atskirą tyrimą bei kuris 2014-10-17 Marijampolės rajono apylinkės nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 str. 6 d., 260 str. 1 d., padarymo, po ko R. R. vykdydamas jo, kaip organizatoriaus nurodymus, iš karto po narkotinių medžiagų perdavimo šio gyvenamojo namo laiptinėje narkotines medžiagas supakavo į du perpjautus lauko teniso kamuoliukus, ir taip supakuotą narkotinę medžiagą grąžino jam (E. G.), tokiu būdu teikdamas pagalbą padėjo padaryti nusikalstamą veiką – neteisėtą narkotinių medžiagų platinimą, po ko jis (E. G.) tą pačią dieną iš Kauno miesto tyrimo metu nenustatytu Opel markės automobiliu supakuotas narkotines medžiagas – kanapių dervą (hašišą) atgabeno į Marijampolės miestą, kur apie 17.30 val., prie Marijampolės pataisos namų, esančių ( - ), vieną teniso kamuoliuką su 20,8675 g narkotinių medžiagų – kanapių dervos (hašišo), permetimui į Marijampolės pataisos namų teritoriją, perdavė kartu atvykusiam nepilnamečiui P. A. G., gim. ( - ), kuris nusikaltimo padarymo metu neturėjo amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, nurodydamas kamuoliuką su narkotinėmis medžiagomis permesti į Marijampolės pataisos namų teritoriją, po ko A.P. G., vykdydamas jo (E. G.) nurodymą, narkotines medžiagas - 20,8675 g kanapių dervą (hašišą), supakuotas lauko teniso kamuoliuke, neteisėtai išplatino – metė per Marijampolės pataisos namų administracinio pastato stogą į pataisos namų teritoriją, tačiau kamuoliukui su 20,8675 g narkotinių medžiagų – kanapių dervos (hašišo) nukritus ant administracijos pastato ( - ), stogo, jį surado ir paėmė Marijampolės pataisos namų pareigūnai, tokiu būdu jis, padedant R. R., teikusiam pagalbą, organizavo nusikalstamą veiką – neteisėtą narkotinių kanapių dervos (hašišo) medžiagų gabenimą, platinimą ir šiai nusikalstamai veikai vadovavo bei šias narkotines medžiagas platino. Šiais veiksmais E. G. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje.
  2. Marijampolės rajono apylinkės teismas priimdamas 2017 m. lapkričio 10 d. išteisinamąjį nuosprendį konstatavo, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, kad E. G. dalyvavo darant nusikaltimą. Pažymėjo, kad E. G. kaltinimai buvo pateikti remiantis R. R. parodymais, kurie dalyje dėl E. G. vaidmens įvertinti, kaip nenuoseklūs, nelogiški ir nepatikimi, nustatyta, kad jų nepatvirtina jokie kiti duomenys. Todėl R. R. parodymais teismas nesivadovavo ir šį įrodymą atmetė. Taip pat nurodė, jog Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 7 d. nuosprendis R. R. atžvilgiu, neturi reikšmės vertinant įrodymus patvirtinančius ar paneigiančius E. G. dalyvavimą darant nusikalstamą veiką, nes byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir vertinti R. R. veiksmai.
  3. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Lina Bingelienė skundžia Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nuosprendį, prašo jį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo pripažinti E. G. kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą BK kodekso 24 straipsnio 4 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

63.1.

7Prokurorės skunde nurodoma, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimui keliamus reikalavimus, numatytus BPK 20 straipsnio 2-5 dalyse, nes netinkamai vertino liudytojų parodymus ir kitus byloje esančius duomenis. Teismas nuosprendyje pažymėjo, kad kaltinimai E. G. pateikti remiantis R. R. parodymais ikiteisminio tyrimo metu bei 2014 m. spalio 3 d. teisiamojo posėdžio metu. Nustačius, kad liudytojo R. R. atvykimas į teisiamąjį posėdį negalimas, kadangi nežinoma jo buvimo vieta, vadovaujantis BPK 276 straipsnio l dalies l punktu, buvo perskaityti R. R. parodymai, duoti 2014 m. spalio 3 d. teisiamojo posėdžio metu. Teismas nepagrįstai liudytojo R. R. parodymus laikė nepatikimais, jais nesivadovavo bei atmetė kaip abejotinus. R. R. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamojo posėdžio metu davė nuoseklius, išsamius parodymus apie įvykdytą nusikalstamą veiką, aplinkybių, dėl kurių jis galėtų apkalbėti E. G., nenustatyta. Paties E. G. nurodoma aplinkybė, kad duodamas tokius parodymus R. R. galimai keršija už ankstesnį įvykį, t. y. tariamą E. G. priklausančio dviračio vagystę, dėl kurios jis buvo susimušęs su R. R., vertintina kaip nelogiška ir galima kaltinamojo gynybinė versija, siekiant sumenkinti R. R. parodymų patikimumą.

83.2. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad tiriama nusikalstama veika buvo įvykdyta 2012 m. birželio 22 d. Atlikus DNR tyrimą, 2014 m. vasario 17 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 140- (37)-IS 1-903 buvo konstatuota, kad ant lipnia juosta apklijuotos popieriaus skiautės, paimtos 2012-06-22 nuo Marijampolės pataisos namų administracinio pastato stogo, rastų žmogaus biologinių pėdsakų genotipas sutampa su R. R. genotipu. Paaiškėjus šiems faktiniams duomenis, R. R. buvo apklaustas įtariamuoju, apklausos metu nurodė nuoseklias išsamias jam žindomas tiriamo įvykio aplinkybes, abejoti jo parodymais jokio pagrindo nebuvo. Šiuos parodymus R. R. patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu 2014 m. spalio 3 d. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį R. R. atžvilgiu, vadovavosi R. R. parodymais, juos laikė patikimais, nuosprendyje įvardindamas R. R., kaip nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 6 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje, organizatoriaus E. G. padėjėją. Buvo neginčijamai konstatuota, kad R. R. supakavo narkotinę medžiagą - kanapių dervą (hašišą), į permetimui tinkamą ir patogią priemonę - teniso kamuoliuką, kuris buvo rastas 2012-06-22 Marijampolės pataisos namų teritorijoje- iš karto po to, kai permetimą atliko P. A. G.. Remiantis P. A. G. parodymais nustatyta, kad į Marijampolę kartu su kitais asmenimis jis atvažiavo sidabrinės spalvos automobiliu Opel, t. y. tokiu, kaip ir nurodė R. R., į kurį įsėdo E. G., kai R. R. jam perdavė supakuotą į kamuoliuką narkotinę medžiagą - hašišą. R. R. buvo žinoma, kad E. G. užsiima narkotinių medžiagų platinimu-permetimu į pataisos įstaigas, kad jis narkotines medžiagas supakavimui duodavo ir kitiems asmenims, R. R. suprato, kad jo supakuota narkotinė medžiaga hašišas buvo skirta tokiam permetimui padaryti. Buvo neabejotinai nustatyta, kad R. R. savo veiksmais - supakuodamas narkotinę medžiagą kanapių dervą (hašišą) į patogią ir tinkamą permetimui į pataisos namų teritoriją priemonę- teniso kamuoliuką, aktyviais veiksmais prisidėjo prie E. G. vykdomos nusikalstamos veikos - narkotinių medžiagų platinimo.

93.3. Skunde nurodoma, kad teismas suteikė pranašumą kaltinamojo E. G. parodymams, nepagrįstai atmesdamas liudytojo R. R. parodymus, kurie nuoseklūs, logiški, jų esminės detalės tarpusavyje sutampa ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Duomenų patikimumas tikrinamas lyginant byloje esančius duomenis vienus su kitais ir vertinant juos bendrame kontekste. Šiuo atveju byloje esančius įrodymus vertinant sistemiškai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje, analizuojant liudytojų parodymus, juos gretinant tarpusavyje bei lyginami su kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, matyti, kad E. G. dalyvavo padarant BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, ją organizuodamas. Įvertinus byloje esančių surinktų faktinių duomenų visetą, kuriais grindžiamas kaltinimas E. G., teismas turėjo kaltinamojo E. G. parodymus vertinti kritiškai, kaip mėginimą išvengti baudžiamosios atsakomybės.

  1. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras T. Dorelaitis apeliacinį skundą palaikė ir prašė tenkinti. Nuteistasis E. G. ir jo gynėja advokatė apeliacinį skundą prašė atmesti.
  2. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Linos Bingelienės apeliacinis skundas atmetamas.
  3. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti.
  4. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šių reikalavimų teismas, išteisindamas kaltinamąjį E. G. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 4 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje, nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus, teisingai juos įvertino ir padarė pagrįstas išvadas, jog nesurinkta pakankamai įrodymų patvirtinančių, kad E. G. dalyvavo darant nusikaltimą.
  5. 2012 m. birželio 26 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje. 2014 m. kovo 7 d. nutarimu, nustačius jog E. G. pasislėpęs, R. R. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą. Byla su kaltinamuoju aktu perduota teismui ir Marijampolės apylinkės teismo 2014 m. spalio 17 d. nuosprendžiu R. R. pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 260 straipsnio 1 dalį.
  6. Nagrinėjant šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje esančius duomenis, kad teisiamajame posėdyje nebuvo apklaustas R. R., kurio (ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu byloje Nr. Nr. 1-426-564/2014) duotais parodymais buvo grindžiamas kaltinamas E. G., prokurorės apeliacinio skundo argumentus bei prašymus, išteisintojo teismo posėdyje išsakytus prašymus, nusprendė atlikti įrodymų tyrimą, apklausti R. R. Tačiau išnaudojus visas galimybes, nenustatyta R. R. buvimo vieta, jo apklausti apeliacinės instancijos teismui nepavyko. Todėl buvo išreikalauta baudžiamoji byla Nr. 1-426-564/2014, kurioje R. R. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 17 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 260 straipsnio 1 dalį ir pagarsinti R. R. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu (t. 2, b. l. 77, 88-89, 124).
  7. Apeliaciniame prokurorės skunde, nurodoma, jog R. R. apklaustas įtariamuoju nurodė nuoseklias, išsamias įvykio aplinkybes, juos patvirtino ir teisiamojo posėdžio, o teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį R. R. atžvilgiu jais vadovavosi, laikė patikimais, nuosprendyje įvardindamas jį, kaip organizatoriaus E. G. padėjėją.
  8. BPK 44 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė apklausti kaltinimo liudytojus arba turėti galimybę, kad šie liudytojai būtų apklausti, yra vienas teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, įtvirtintos Žmogaus teisių ir pagrindinių apsaugos konvencijos (toliau - Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje, taip pat BPK 44 straipsnio 5 dalyje, aspektų. Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkte įtvirtintas principas, pagal kurį, prieš nuteisiant kaltinamąjį, visi jį kaltinantys įrodymai paprastai turi būti jam dalyvaujant pateikti viešame teismo posėdyje, siekiant užtikrinti rungtynišką bylos svarstymą. Šio principo išimtys yra galimos, tačiau jos turi nepažeisti gynybos teisių, kurios paprastai reikalauja, kad kaltinamajam būtų suteikta pakankama ir tinkama galimybė ginčyti prieš jį liudijančio liudytojo parodymus bei pateikti liudytojui klausimų arba tuo metu, kai jis duoda parodymus, arba vėlesnėje proceso stadijoje (ten pat; taip pat žr. 2010 m. liepos 20 d. sprendimą byloje Balčiūnas prieš Lietuvą, peticijos Nr. 17095/02). Byloje esant konkrečioms sąlygoms, galima panaudoti anksčiau duotus liudytojo parodymus, net jeigu kaltinamieji ir jų gynėjai jokioje proceso stadijoje negalėjo tokio liudytojo apklausti. Pirma, liudytojo nedalyvavimo teismo procese arba atsisakymo duoti parodymus (ar atsakyti į gynybos klausimus) priežastis turi būti svarbi. Antra, tuo atveju, kai apkaltinamasis nuosprendis yra pagrįstas vien tik (arba lemiamai) asmens, kurio kaltinamasis negalėjo apklausti ir neturėjo galimybės, kad jis būtų apklaustas ikiteisminio tyrimo metu arba nagrinėjant bylą teisme, parodymais, teismas turi patikrinti ir įvertinti, ar yra pakankamų garantijų (procesinių galimybių), leidžiančių kompensuoti tokio įrodymo keliamus nepatogumus bei tinkamai ir teisingai įvertinti tokio asmens parodymų patikimumą. Apkaltinamąjį nuosprendį leidžiama grįsti nedalyvaujančio (nedavusio parodymų teisme) liudytojo parodymais tik tuo atveju, kai šie parodymai, atsižvelgiant į jų svarbą byloje, yra pakankamai patikimi (Al-Khawaja ir Tahery prieš Jungtinę Karalystę, § 147). Atsižvelgiant į proceso kaip visumos teisingumo vertinimą, patikrinti, ar yra pakankamų kompensuojančių garantijų, privalu ir tokiose bylose, kuriose negalima padaryti vienareikšmės išvados, ar tokie parodymai buvo vieninteliai ar lemiami, tačiau matyti, kad buvo pakankamai reikšmingi, ir jų pripažinimas įrodymu galėjo sukelti kliūčių gynybai (Didžiosios kolegijos sprendimo byloje Schatschaschwili prieš Vokietiją § 116). Tokių garantijų, būtinų siekiant užtikrinti bylos nagrinėjimo teisingumą, apimtis priklauso nuo nedalyvaujančio liudytojo parodymų įrodomosios reikšmės.
  9. Šioje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad kaltinimai E. G. grindžiami remiantis R. R. parodymais (ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu, byloje Nr. Nr. 1-426-564/2014), todėl išnaudojus visas galimybes, tačiau vis tik nepavykus apklausti jo posėdžio metu, įvertinus aukščiau aptartą teisinį reguliavimą ir tarptautinę teisės praktiką, būtina įvertinti šių R. R. parodymų patikimumą.
  10. Iš R. R. parodymų, 2014 m. sausio 3 d. apklausiant jį įtariamuoju matyti, jog jis nurodė, kad tiksliai neatsimena, gali būti įtarime minėtu laikotarpiu E. G. jam paskambino ir pasiūlė ateiti į kiemą, jis atvažiavo automobiliu „Opel Vectra“, išlipo iš priekinės keleivio pusės, padavė kietą plytelę, matėsi ir suprato, kad tai narkotinė medžiaga – hašišas, padavė du įpjautus teniso kamuoliukus, izoliaciją, sakė supakuot. E. G. nuėjo iki namų, o R. R. pas jį namo laiptinėje supakavo hašišą į du kamuoliukus. Supakavęs atidavė E. G., žinojo, kad skirti permetimui į Marijampolės pataisos namus, atsisakė vykti ir juos permesti. Už supakavimą E. G. nieko nedavė, kodėl jis neatsisakė supakuoti nežino, paprašė draugas, todėl ir supakavo. E. G. pravardė buvo „A.“. 2014 m. kovo 26 d. apklausiamas įtariamuoju R. R. nurodė, jog pasilieka prie savo anksčiau duotų parodymų. E. G. prašymu jis supakavo narkotines medžiagas, važiuoti į Marijampolės pataisos namus atsisakė. Teisiamojo posėdžio metu R. R. apklausiamas, kaip kaltinamasis, nurodė, kad 2012 m. birželio 22 d. E. G. jam paskambino ir pasiūlė išeiti į lauką, E. G. atvažiavo automobiliu „Opel Vectra“, padavė šokolado formos plytelę apie 15-10 cm, paklausė kas ten yra, E. G. atsakė, jog hašišas, davė teniso kamuoliukus ir izoliaciją. Kai per pusę perpjovė tilpo į du kamuoliukus. Kaip paaiškėjo, platino, metė. Tuo metu R. R. nežinojo ką veiks, po to sužinojo. Supakavęs kamuoliukus, juos iš karto atidavė E. G., kuris išvažiavo automobiliu „Opel Vectra“. Kur važiavo nežino, kartu nevažiavo. Anksčiau E. G. buvo siūlęs permesti, jis visur važinėjo į Alytų, Marijampolę, jei išsivežė, logiška, turėjo suprasti, kad važiuos permetimui.
  11. Įvertinus aptartus R. R. parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu apklausiant jį įtariamuoju, tiek ir teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, apklausiant jį kaltinamuoju, matyti, kad dalyje dėl E. G. vaidmens, ne visos apklausų metu nurodomos aplinkybės sutapo. Nors iš tiesų R. R. nuosekliai nurodo, kad jam paskambino E. G., jie susitiko kieme, E. G. padavė kietą plytelę, du teniso kamuoliukus, izoliacijos, jis supakavo hašišą į kamuoliukus ir atidavė E. G. Tačiau nenuosekliai nurodo aplinkybę apie sužinojimo momentą, jog paduotoje plytelėje yra narkotinė medžiaga, apklausiamas įtariamuoju nurodė, kad matėsi ir suprato, jog tai narkotinė medžiaga – hašišas, tuo tarpu teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog paklausė E. G. kas ten yra, šis atsakė jog hašišas. Taip pat nenuosekliai R. R. nurodo apie aplinkybę, kam bus panaudoti supakuoti kamuoliukai su hašišu. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju R. R. nurodė, kad supakavęs kamuoliukus, juos atidavė E. G., žinojo, kad skirti permetimui į Marijampolės pataisos namus, atsisakė vykti ir juos permesti. Tuo tarpu teisminio nagrinėjimo metu, nurodė, kad tuo metu nežinojo ką veiks, bet pats logiškai turėjo suprasti, kad permetimui. Šie R. R. parodymai vertintini, kaip nenuoseklūs dalyje dėl E. G. vaidmens. Be to, kaip teisingai nurodoma ir skundžiamame nuosprendyje, abejonių kelia ir R. R. aiškinimas apie tai, jog pakavo tiesiog draugo paprašytas, kodėl jam tai reikėjo daryti nežino, nežino, kodėl E. G. pats nepakavo.
  12. Vertinant šiuos R. R. parodymus, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju jie buvo duoti R. R. apklausiant ikiteisminiame tyrime, ir bylą pagal jam pareikštą kaltinimą, nagrinėjant teisiamajame posėdyje, todėl akivaizdu, kad lemiamos įrodomosios reikšmės, jei jų nepatvirtina jokie kiti nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinkti ir tinkamai teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai, jie neturi. Prokurorės apeliaciniame skunde nurodoma, kad vertinant byloje esančius įrodymus sistemiškai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje, analizuojant liudytojų parodymus, juos gretinant tarpusavyje bei lyginant su byloje esančiais rašytiniais įrodymais matyti, kad E. G. dalyvavo padarant BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, jį organizuodamas. Tačiau tokie apeliacinio skundo argumentai vertinami, kaip deklaratyvūs, skunde nenurodoma, kokie konkrečiai lyginami ir greitinami liudytojų parodymai ir rašytinė bylos medžiaga patvirtina R. R. parodymus ir tai, kad E. G. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
  13. Priešingai, aukštesnės instancijos teismas sutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad R. R. parodymų nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai. Ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo P. A. G. parodymai duoti įvykio dieną, juos paneigia (t. 1, b. l. 90-91). Liudytojas paaiškino, kad vaikinas pravarde „K.“ atėjo į namus, pasakė, kad yra darbas ir reikia važiuoti į Marijampolę. Kartu jie sėdo į automobilį „Opel Astra“, priekyje, keleivio vietoje sėdėjo vaikinas, kurio pravardė „R.“, o gale liudytojas su vaikinu pravarde „K.“. ( - ) įlipo vaikinas, parodė du geltonos spalvos lauko teniso kamuoliukus, kurie buvo apvynioti permatoma juosta, matėsi, kad kamuoliukai perpjauti per pusę, pamanė, kad ten psichotropinės medžiagos. Atvažiavus į Marijampolę, jam parodė, kur mesti kamuoliuką, metė kamuoliuką, tada jį sulaikė pareigūnai. Taip pat nurodė, jog galėtų atpažinti visus keturis vaikinus. Liudytojas P. A. G. papildomos apklausos metu, nurodė, jog jo permesti kamuoliuką paprašė, todėl, kad asmeniui pravarde „R.“ skaudėjo ranką, liudytojui paklausus, kas ten, atsakė, kad kortelės, papildymai, liudytojas taip ir suprato. Liudytojas nežinojo, koks tai pastatas, nieko neįtarė. Nurodė, jog nežinojo ir nesuprato, kad kamuoliuko viduje uždraustos medžiagos.
  14. Svarbu tai, kad liudytojas P. A. G. apklausiamas įvykio dieną nurodė, jog galėtų atpažinti visus keturis asmenis, kurie kartu važiavo į Marijampolę. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką 2014 m. kovo 6 d. protokolas patvirtina, kad liudytojas P. A. G. iš pateiktų keturių asmenų nuotraukų, tarp kurių buvo ir E. G. nuotrauka, jo neatpažino, nurodė, jog nei vienas iš minėtų asmenų į Marijampolę su juo nevažiavo. Taip pat vertinant liudytojo P. A. G. parodymus, matyti, jog jis nurodo, kad į Marijampolę vyko sidabrinės spalvos automobiliu „Opel Astra“, tuo tarpu R. R. nurodomas automobilis, su kuriuo atvyko ir paėmęs supakuotus kamuoliukus išvyko E. G., taip pat sidabrinės spalvos, tačiau kito modelio, t. y. „Opel Vectra“. Pagrįstai skundžiamame nuosprendyje atkreiptas dėmesys ir į tai, kad R. R. nurodė, jog E. G. pravardė „A.“, tuo tarpu liudytojas P. A. G., nei pirminės apklausos metu, nei papildomos, asmens su tokia pravarde nenurodo, jis nurodė asmenis su pravardėmis „R.“, „K.“. Aptariami liudytojo P. A. G. parodymai yra itin svarbūs, nes jis buvo apklausiamas įvykio dieną, tarp nurodomų asmenų vykusių kartu į Marijampolę, permesti narkotines medžiagas į pataisos namus, pravardžių, nėra nurodoma išteisintojo E. G. pravardė, kurią nurodė R. R. Be to, šis liudytojas nurodė, jog galėtų atpažinti asmenis vykusius į Marijampolę, tačiau iš parodytų keturių asmenų nuotraukų, neatpažino E. G., kaip vykusio kartu.
  15. Išvadą dėl R. R. parodymų nepatikimumo sustiprina ir tai, kad jis nuosekliai nurodė aplinkybę, kad kamuoliukus supakavo ir lipnia juosta apklijavo laiptinėje, kol E. G. buvo nuėjęs namo. Tačiau vertinant Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2013 m. rugpjūčio 29 d. specialisto išvadą (t. 1, b. l. 54-55), Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų skyriaus 2014 m. sausio 9 d. specialisto išvadą (t. 1, b. l. 60-64), vyriausiosios tyrėjos 2017 m. balandžio 5 d. tarnybinį pranešimą (t. 1, b. l. 65), nurodyta, jog tyrimo patogumui buvo atskirtos lipnios juostelės nuo popieriaus ir nustatyta, kad rankų pėdsakai palikti ant popieriaus skiaučių yra R. R. dešinės rankos delno ir kairės rankos bevardžio piršto, tuo tarpu piršto pėdsakas paliktas ant skaidrios plastikinės juostos lipniosios pusės yra ne R. R. ir ne E. G.. Todėl teisinga ir pagrįsta apylinkės teismo nustatyta aplinkybė, jog nenustatyto asmens piršto pėdsakas ant lipnios juostos lipniosios pusės, leidžia daryti išvadą, jog jis paliktas pakavimo metu. O tai, suteikia pagrindą abejoti R. R. parodymais, jog jis vienas supakavo kamuoliukus ir atidavė E. G..
  16. Byloje nėra jokių kitų duomenų patvirtinančių, kad E. G. dalyvavo nusikaltimo padaryme. Telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės duomenimis, iš karto po įvykio buvo analizuojama sulaikyto P. A. G. telefoninių ryšių išklotinės, tačiau jokių duomenų turinčių reikšmės bylai negauta. Marijampolės pataisos namų vaizdo stebėjimo kameromis užfiksuotas tik asmuo, kuris metė neįžiūrimą daiktą link pataisos namų bei bėgo link gatvės.
  17. Kadangi bylos duomenimis nustatyta, kad nesant jokių kitų aukščiau aptartus R. R. parodymus, be kita ko, duotus ikiteisminiame tyrime ir bylą pagal jam pareikštą kaltinimą nagrinėjant teisiamajame posėdyje, patvirtinančių duomenų, remtis vien tik jais sprendžiant apie E. G. dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje, šioje baudžiamojoje byloje, kaip tai teisingai konstatuota ir skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, galimybės nėra. Motyvuojant šią išvadą svarbu paminėti ir tai, kad apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, perskaičius aukščiau aptartus R. R. duotus parodymus, išteisintasis iš esmės juos paneigė, nurodydamas ir tokių R. R. parodymų davimo priežastį. E. G. teigimu, jis nedalyvavo nusikaltime, R. R. parodymai yra neteisingi, jį apkalba, nes 2011-2012 metais jie konfliktavo, buvo susimušę. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, tokių išteisintojo nurodytų aplinkybių nepaneigia, jokie kiti byloje esantys duomenys, todėl ir pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suteikė pranašumą išteisintojo parodymams, atmesdamas R. R. parodymus. Šiame kontekste pritariant išteisinamojo nuosprendžio argumentui, paminėtina ir tai, kad neatmetama galimybė, jog R. R., kurio parodymai įvertinti, kaip nepatikimi ir nelogiški (dėl nurodomų priežasčių ir paskatų, dėl kurių jis pakavo narkotines medžiagas), neatitinkantys kitų bylos duomenų, žinodamas, jog E. G. nebus rastas, jį apkalbėjo, tokiu būdu mėgindamas švelninti savo, kaip įtariamojo (kaltinamojo) padėtį.
  18. Šių duomenų visumoje vertinant aukščiau aptartų R. R. ikiteisminio tyrimo metu, ir teisminio tyrimo metu, duotų parodymų patikimumą ir objektyvumą vis tik pažymėtina, jog remiantis vieningai šiuo klausimu formuojama teismų praktika, kiekvienas nusikalstamos veikos sudėties požymis, kiekviena reikšminga faktinė aplinkybė turi turėti savarankišką procesinį įrodinėjimą, ir negali būti preziumuojami („išvedami”) iš kitų byloje nustatytų aplinkybių ar požymių. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009). Asmenų (kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo) parodymai pripažįstami įrodymais tuo atveju, kai jie gauti nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos ir yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui. Kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-372/2005, 2K-431/2006, 2K-592/2010, 2K-461/2011, 2K-545/2012). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-856/2006, kurioje suformuota taisyklė, kad dėl tos pačios veikos kaip bendrininkai jau nuteisti asmenys į teismo posėdį kviečiami ir apklausiami pagal liudytojo apklausos taisykles, bet tokie asmenys neįspėjami dėl atsakomybės pagal BK 163 str. už atsisakymą arba vengimą duoti parodymus, dėl atsakomybės pagal BK 235 str. už melagingus parodymus ir neprisiekia. Nagrinėjamu atveju vertinant R. R. paaiškinimų prieštaravimus, neatitikimus kitiems įrodymams, vertinant jo parodymų pagrįstumą ir objektyvumą, pažymima tai, kad asmuo buvo apklaustas ikiteisminiame tyrime įtariamuoju, vėliau teisme kaltinamuoju, taigi jo procesinis statusas neįpareigojo sakyti tiesą, jis pagal BPK straipsnio nuostatas nebuvo įspėtas už melagingų parodymų davimą. Šioje byloje išnaudojus visas galimybes jis nebuvo apklaustas, todėl esant aptartų aplinkybių visumai, šis įrodymas – R. R. parodymai, kurių nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti įrodymai, pagrįstai atmesti kaip duomenys, galintys patvirtinti asmens (išteisintojo) dalyvavimą padarant nusikaltimą.
  19. Priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, E. G. dalyvavimo padarant nusikaltimą nepatvirtina Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 17 d. nuosprendis, kuris priimtas R. R. atžvilgiu, nagrinėjant bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Nors iš šio nuosprendžio priimto R. R. atžvilgiu matyti, jog teismas aprašomojoje dalyje, suformuluotoje dalyje, kurioje nurodoma R. R. padaryta nusikalstama veika, įvardijo E. G., kaip asmenį, kuris organizavo nusikalstamą veiką, aprašomojoje dalyje taip pat konstatuotos aplinkybės susijusios su E. G. vaidmeniu nusikaltimo daryme, tačiau tokia praktika yra ydinga ir jokiais būdais nepatvirtina E. G. dalyvavimo darant nusikaltimą. Kadangi ikiteisminis tyrimas E. G. atžvilgiu buvo išskirtas, jo kaltės klausimas nagrinėtoje byloje nespręstas.
  20. BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas yra visiškai ir besąlygiškai įrodytas, o teismo išvados apie kaltinamojo kaltumą pagrįstos teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję ir iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014). Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-173/2014).
  21. Esant pirmiau išdėstytų aplinkybių visumai, naikinti skundžiamą Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nuosprendį, kaip to prašoma prokurorės apeliaciniame skunde, nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai E. G. išteisino pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, ir perdavė bylą prokurorui imtis priemonių galimai nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui nustatyti.

10Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

11Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Linos Bingelienės apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nuosprendį.

Proceso dalyviai
Ryšiai