Byla 2K-619/2012

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Valerijaus Čiučiulkos, Vytauto Greičiaus ir pranešėjo Alvydo Pikelio,

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. L. kasacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 3 d. nuosprendžio, kuriuo N. L. pripažinti kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį penkerių metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie paskirtos laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėta Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis ir N. L. paskirta galutinė subendrinta penkerių metų ir dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

3Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2012 m. balandžio 30 d. nutartis, kuria atmestas nuteistojo N. L. apeliacinis skundas.

4Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Pikelio pranešimo ir susipažinusi su bylos medžiaga,

Nustatė

5N. L. nuteistas už tai, kad, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ojoje valdyboje (Pravieniškių II k., Pravieniškių sen., Kaišiadorių r. sav.), iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens ir nenustatytu metu, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti nuteistiesiems, neteisėtai įgijo ir laikė apatinėse kelnaitėse tris popierinius paketėlius, kuriuose buvo į plastiko plėvelę susuktos penkios dozės augalinės kilmės medžiagos (iš viso 2,0689 g), kurioje yra 0,0621 g (3 proc.) grynosios psichotropinės medžiagos – sintetinių kanabinoidų JWH-122 ((4-Methyl-1-Naphthalenyl) (1-Pentyl-1H-Indol-3-yl)methanone), ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas kiekis psichotropinės medžiagos – sintetinių kanabinoidų AM-2201 (1-(5-fluorpentyl)-3 (1-naphtoyl) indole), kurie yra į narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą įrašytos psichotropinės medžiagos sintetinio kanabinoido JWH-018 dariniai ir jiems taikomas toks pats, kaip ir psichotropinėms medžiagoms, kontrolės rėžimas, iki 2011 m. balandžio 24 d. 18.15 val., kol Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-osios valdybos 8-ajame būryje asmens kratos metu šie psichotropinės medžiagos dariniai buvo pas jį rasti ir paimti pataisos įstaigos pareigūnų.

6Kasaciniu skundu nuteistasis N. L. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 3 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

7Nuteistasis nurodo, kad teismai pripažindami jį kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 3, 4 ir 5 dalių, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų, 301 straipsnio 1 dalies, bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo „Dėl teismų praktikos, taikant baudžiamojo proceso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punkto reikalavimus. Šį teiginį kasatorius argumentuoja tuo, kad teismai savo sprendimus grindė prielaidomis, nevertino įrodymų visumos. Siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą nepakanka nustatyti objektyviuosius nusikalstamos veikos sudėties požymius, būtina nustatyti ir subjektyviuosius – kaltę, tikslą ir motyvą. Kasatoriaus teigimu, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo analizuojamas ir nustatytas bei neginčijamais įrodymais pagrįstas BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos būtinasis požymis – tikslas platinti platinti psichotropines medžiagas. Nuteistasis nurodo, kad byloje jo parodymais nustatyta, jog jis rado ir pasiėmė laiptinėje paketėlį, duomenų, kad šį paketėlį jis įgijo kitu būdu, byloje nėra. 2011 m. balandžio 24 d. tarnybinis pranešimas dėl padaryto pažeidimo, 2011 m. balandžio 24 d. apžiūros protokolas, liudytojų R. P., R. M. ir A. U. parodymai patvirtina, kad paketėlių turinys, iki juos apžiūrint pareigūnams, kasatoriui negalėjo būti žinomas, nes jie buvo supakuoti, juos atplėšė pareigūnai. Pareigūnai nuosekliai parodė, kad nuteistasis iš karto paaiškino, jog galvojo, kad paketėliuose yra tabakas. Pats nuteistasis teigia analogiškus parodymus davęs pirmosios instancijos teisme. Apklausti liudytojais teisme pareigūnai iš esmės davė tokius pačius kaip ir ikiteisminio tyrimo parodymus, be to, liudytojas R. P. paaiškino, kad paėmus paketėlį nesimatė, kad viduje yra mažyčiai paketėliai, liudytojas R. M. nurodė, kad nuteistasis galbūt buvo koridoriuje tarp nuteistųjų, liudytojas A. U. parodė, kad apžiūrėjus paketus sunku buvo suprasti, kas ten yra. Remdamasis šiais įrodymais kasatorius teigia, jog nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių paneigti, kad paketus jis rado ne koridoriuje ir kad iš anksto žinojo jų turinį, todėl nėra jokių įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad rastas medžiagas jis ketino platinti. Teismo nurodytos aplinkybės, jog nuteistojo parodymai nenuoseklūs, jis neįrašytas į psichiatro ir narkologo įskaitas, nepranešė pareigūnams apie rastą pakeltėlį bei neigia pats vartojęs psichotropines medžiagas, nėra pakankamos spręsti apie tikslą platinti psichotropinę medžiagą. Nuteistasis pažymi, kad pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 31 straipsnio 3 dalį draudžiama versti duoti parodymus prieš save, todėl teismo išvada, kad jis negalėjo nuosekliai paaiškinti psichotropinės medžiagos įgijimo, laikymo ir kitų aplinkybių, negali būti vertinama kaip jo kaltės įrodymas. Teismas neįvertino 2010 m. rugpjūčio 4 d. nutarimo dėl nuteistojo nubaudimo ir jo paaiškinimo bei to, kad sulaikymo metu jis nebuvo patikrintas dėl apsvaigimo nuo narkotinių medžiagų, todėl išvada, kad jis turėjo tikslą platinti psichotropinę medžiagą, nes pats jos nevartoja, vertintinas kaip prielaida. Kasatorius atkreipia dėmesį, kad teismas nemotyvavo, kodėl vienu atveju tiki jo parodymais apie tai, kad jis nevartoja narkotinių medžiagų, o kitu atveju, kad jų jis neplatina, netiki, nors abiem atvejais jų nepatvirtina kiti bylos duomenys. Kartu nuteistasis teigia, kad teismai perkėlė jam įrodinėjimo naštą, taip pažeisdami Konvencijos 6 straipsnio 2 dalies, Konstitucijos 31 straipsnio, BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatas, įtvirtinančias nekaltumo prezumpciją.

8Kasatoriaus manymu, nenustačius tikslo platinti psichotropinę medžiagą, jo veika turi būti perkvalifikuota iš BK 260 straipsnio 1 dalies į 259 straipsnį.

9Nuteistasis taip pat pažymi, kad byloje esančia specialisto išvada nenustatytas ir kaltinime nepateiktas konkretus narkotinės medžiagos kiekis, todėl nesant tikslesnės specialisto išvados jis abejoja dėl pareikštų kaltinimų pagrįstumo bei mano, kad jo veikoje nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Be to, jis teigia, kad taip buvo pažeista jo teisė į gynybą (BPK 44 straipsnis), nes, nežinant psichotropinės medžiagos kiekio, liko neaiški kaltinimo apimtis. Kartu kasatorius atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė sunaikinti daiktinius įrodymus – psichotropinę medžiagą, nors iš bylos medžiagos matyti, kad ji buvo sunaikinta dar ikiteisminio tyrimo metu. Dėl šios priežasties nuteistasis mano, kad teismas bylą išnagrinėjo su ja išsamiai nesusipažinęs.

10Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nes nesilaikė BPK 255 straipsnio 2 dalies, 256 straipsnio 4 dalies nuostatų ir išėjo už kaltinimo ribų. Baigiamųjų kalbų metu pirmosios instancijos teisme prokuroras nurodė, kad nuteistajam pareikštas kaltinimas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nepasitvirtino ir prašė jo veiką kvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Tačiau teismas į šį prokuroro prašymą neatsižvelgė ir bylą išsprendė pagal pareikštą pradinį kaltinimą. Kasatorius mano, kad, nepaisant to, jog kaltinimas buvo pakeistas ne BPK 256 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, toks kaltinimo pakeitimas atitinka baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, nes šio straipsnio 4 dalis nustato, kad baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo visais atvejais gali būti pripažintas kaltu pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, negu nurodytas kaltinime, numatantį lengvasnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, iš anksto nepranešus šiam asmeniui ir kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams apie tokią galimybę, jei iš esmės nekeičiamos veikos faktinės aplinkybės.

11Be to, nuteistasis mano, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminį BPK pažeidimą, nes, byloje kilus abejonių dėl specialisto išvados, turėjo byloje atlikti įrodymų tyrimą ir spręsti klausimą dėl papildomos specialisto išvados pateikimo ar specialisto apklausos teismo posėdyje, tačiau to nepadarė. Teismas neįvertino ir jau minėtų duomenų dėl nuteistojo apsvaigimo nuo narkotinių medžiagų.

12Kartu kasatorius nurodo, kad ikiteisminio bylos tyrimo metu jam nebuvo užtikrinta teisė į gynybą (BPK 10 straipsnis), nes jam būnant laisvės atėmimo vietoje su juo procesiniai veiksmai buvo atliekami neužtikrinus gynėjo dalyvavimo. Nuteistojo manymu, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę yra suvaržyta jo judėjimo laisvė, jis neturi galimybės laisvai įgyvendinti BPK 7 straipsnyje įtvirtinto rungimosi principo, todėl vadovaujantis BPK 44 straipsnio 8 dalimi jam turėjo būti užtikrinta teisė turėti gynėją nuo pirmos apklausos, tačiau tai nebuvo padaryta iki paskutinės apklausos.

13Atsiliepimu į nuteistojo kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras prašo šį skundą atmesti.

14Prokuroras atkreipia dėmesį, kad kasacinio skundo teiginiai dėl to, jog byloje nepagrįstai nustatytas būtinasis BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymis – tikslas platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, iš esmės siejami su netinkamu įrodymų vertinimu. Prokuroro teigimu, tai, kad įrodymai buvo įvertinti ne taip, kaip to pageidauja kasatorius, negali būti pripažinta esminiu įstatymo pažeidimu. Priešingai, nei teigia kasatorius, pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai skunde nurodytas aplinkybes įvertino ir dėl jų pasisakė remdamiesi surinktų įrodymų visuma, o ne perkeldami nuteistajam pareigą įrodyti savo nekaltumą. Prokuroras atsiliepime dėsto pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytas aplinkybes bei įrodymus, kuriais remiantis šios aplinkybės nustatytos, ir mano, kad teismai, padarę išvadą, jog nuteistasis žinojo, kad jo paimtame paketėlyje yra psichotropinė medžiaga, ir turėjo tikslą šią medžiagą platinti, todėl jo nusikalstamą veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

15Prokuroro manymu, kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad buvo suvaržyta nuteistojo teisė į gynybą, nes byloje nenustačius psichotropinės medžiagos – AM-220 – kiekio, neaišku, ar iš viso yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekis nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 260 straipsnio 1 dalį įtakos neturi. Be to, baudžiamojoje byloje nustatytas kitos rastos psichotropinės medžiagos kiekis t. y. 0,0621 g (3 proc.) grynosios psichotropinės medžiagos – sintetinių kanabinoidų JWH-122 ((4-Methyl-l-Naphthalenyl) (1-Pentyl-lH-Indol-3-yl) methanone) ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas kiekis psichotropinės medžiagos AM-2201 (l-(5-fluorpentyl)-3 (1-naphtoyl) indole). Remiantis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239, 0,0621 g (3 proc.) grynosios psichotropinės medžiagos sintetinių kanabinoidų JWH-122 ((4 – Methyl – l – Naphthalenyl) (l - PentyI – lH – Indol – 3 – yl) methanone), kurie yra psichotropinės medžiagos sintetinio kanabinoido JWH – 018 dariniai, kiekis priskirtinas normaliam kiekiui (nedidelis – ne daugiau kaip 0,005 g, didelis – daugiau kaip 0,5 g). Šie duomenys užfiksuoti N. L. įteiktame pranešime apie įtarimą, kaltinamajame akte, todėl kasatoriaus teiginiai apie teisių suvaržymą laikytini nepagrįstais.

16Nepagrįstas ir kasatoriaus argumentas, kad, baigiamųjų kalbų metu prokurorui nurodžius, jog nuteistajam pareikštas kaltinimas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nepasitvirtino ir prašius veiką perkvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, teismas į šį prašymą neatsižvelgė ir bylą išsprendė pradinių kaltinimų apimtyje, taip pažeisdamas BPK 255 straipsnyje nustatytas bylos nagrinėjimo ribas. Remdamasis BPK 255 ir 256 straipsnių nuostatomis, prokuroras daro išvadą, kad baigiamųjų kalbų metu prokuroro padaryta išvada, jog N. L. nusikalstama veika turi būti kvalifikuojama pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, teismo nesaistė, nes baudžiamoji byla pirmosios instancijos teismo nutartimi perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje N. L. kaltinant pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

17Taip pat prokuroras mano, kad nepagrįsti kasacinio skundo teiginiai, jog apeliacinės instancijos teismas neatliko įrodymų tyrimo, nesprendė klausimo dėl objektų tyrimo, neatsižvelgė į bylos duomenis, nes kasatorius nenurodo, kokioms būtent naujoms aplinkybėms nustatyti būtina atlikti šiuos veiksmus ir kokias esmines aplinkybes patvirtina duomenys, esantys minėtuose dokumentuose. Priešingai, nei teigia kasatorius, apeliacinės instancijos teismas įvertino visus apeliacinio skundo teiginius, išdėstė visus byloje esančius reikšmingus įrodymus, dėl jų pasisakė bei juos aptarė, ir taip, nepažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų, bylą patikrino tiek, kiek buvo prašoma N. L. apeliaciniame skunde.

18Kasatorius nepagrįstai teigia, kad neužtikrinus gynėjo dalyvavimo ikiteisminio tyrimo metu, buvo pažeista jo teisė į gynybą, įtvirtinta BPK 10 straipsnyje. Prokuroras, remdamasis BPK 51 straipsnio nuostatomis, nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu procesiniai veiksmai su N. L. buvo atliekami įkalinimo įstaigoje, kardomoji priemonė – suėmimas jam nebuvo taikoma. Iki 2011 m. lapkričio 11 d. įtariamojo apklausos su N. L. ne kartą buvo atliekami procesiniai veiksmai - įtariamojo apklausos, parodymų patikrinimas vietoje, akistatos, tačiau prieš šių tyrimo veiksmų atlikimą jis gynėjo atsisakė. Šios aplinkybės leidžia kritiškai vertinti kasatoriaus teiginius dėl teisės į gynybą pažeidimo ir teigti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo suvaržyta jo teisė į gynybą.

19Kasacinis skundas tenkintinas.

20Dėl esminio baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme

21BK 260 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Veiką pagal BK 260 straipsnio 1 dalį kvalifikuoja tikslas parduoti ar kitaip platinti turimas narkotines ar psichotropines medžiagas arba jų pardavimas bei kitoks platinimas. Įrodinėtinas aplinkybes pagal šio straipsnio dispoziciją galima sąlyginai suskirstyti į dvi dalis: 1) tai disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, kuris apima gamybos, perdirbimo, įgijimo, gabenimo ar siuntimo veiksmus; 2) bei kitas valinis veiksmas -- tikslas parduoti ar kitaip platinti bei pardavimas ar kitoks narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimas. Veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, sudėtis yra tada, kai nustatoma bent po vieną požymį iš abiejų dalių. Nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme nuteistasis N. L. iš esmės pripažino, kad suradęs paketą suprato, jog jame yra, ar galbūt yra narkotinės medžiagos. Šią aplinkybę patvirtina ir jo elgesys paslepiant surastą paketėlį rūbuose, pamačius įkalinimo vietos pareigūnui, tai patvirtino ir jo kratą atlikę pareigūnai bei kratos protokolas. Todėl teismai pagrįstai pripažino, kad N. L. neteisėtai įgijo ir laikė psichotropinės medžiagos – sintetinius kanabinoidus, kurie buvo surasti pas jį kratos metu. Pirmosios instancijos teismas pripažindamas, kad N. L. turėjo tikslą platinti psichotropines medžiagas, rėmėsi tuo, jog surasti pas jį trys paketėliai, o viename iš jų penki suktinukai, paties N. L. parodymais apie tai, jog narkotines medžiagas yra vartojęs vieną kartą, dabar nevartoja, bei jo aprodymų nenuoseklumu, kai vienu atveju jis aiškino, jog manė, kad surastame paketėlyje yra tabakas. Remdamasis šiais duomenimis teismas padarė išvadą, kad psichotropines medžiagas nuteistasis įgijo turėdamas tikslą jas platinti. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas N. L. apeliacinį skundą dėl veikos perkvalifikavimo į BK 259 straipsnio 1 dalį, iš esmės rėmėsi tais pačiais duomenimis. Baudžiamasis procesas teisme yra grindžiamas rungimosi principu, kuris įtvirtina tai, jog kaltinimo ir gynybos šalys turi lygias teises teikti įrodymus, ginčyti kitos šalies argumentus, tačiau kaltinamojo teisinis statusas procese yra apibrėžtas nekaltumo prezumpcijos principu. Konvencijos 6 straipsnio 2 dalies, Konstitucijos 31 straipsnio ir BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatos įtvirtina nekaltumo prezumpciją, o BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo) (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain, no. judgment of 6 December 1988; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgement of 20 March 2001; Natunen v. Finland, no. 21022/04, judgement of 31 March 2009). Taigi visas kompleksas įvairių teisės šakų normų draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Tokios praktikos laikosi ir teismai (kasacinės nutartys Nr. 2K–177/2009, 2K–205/2012, 2K-532/2012). Pažymėtina tai, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka prokuroras pasiūlė teismui perkvalifikuoti veiką iš BK 260 straipsnio 1 dalies į 259 straipsnio 1 dalį.

22Kolegija konstatuoja, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismas, vertindamas bylos duomenis, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų, nuostatas, įtvirtinančias, jog visos teismo išvados dėl nusikaltimo padarymo turi būti pagrįstos įrodymais, BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, kurios ne tik nustato bylos nagrinėjimo ribas, bet ir teismui įpareigojimą patikrinti bylą pagal skundo argumentus išsamiai ir nešališkai išnagrinėjant bylos aplinkybes bei bylos proceso metu gautus duomenis. Vien tai, kad pakelyje buvo keletas paketėlių psichotropinės medžiagos bei nuteistojo parodymų nenuoseklumas dėl tabako ar narkotinių medžiagų buvimo jame, yra pagrindas tik hipotetinei prielaidai, o ne išvadai dėl tikslo parduoti ar kitaip platinti psichotropines medžiagas. Tai, kad nuteistasis nepranešė apie rastas psichotropines medžiagas įkalinimo vietos administracijai, yra pagrindas pripažinti jį neteisėtai įgijus psichotropines medžiagas, tačiau tai nėra argumentas, patvirtinantis jo tikslą šias medžiagas platinti. Šie baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai pagal nuteistojo apeliacinį skundą išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina.

23Kolegija nesvarsto kitų kasacinio skundo argumentų, nes tie klausimai nebuvo skundžiami bei nagrinėjami apeliacine tvarka (BPK 367 straipsnio 3 dalis).

24Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

Nutarė

25Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2012 m. balandžio 30 d. nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą... 3. Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2012 m.... 4. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Pikelio pranešimo ir... 5. N. L. nuteistas už tai, kad, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę... 6. Kasaciniu skundu nuteistasis N. L. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono... 7. Nuteistasis nurodo, kad teismai pripažindami jį kaltu pagal BK 260 straipsnio... 8. Kasatoriaus manymu, nenustačius tikslo platinti psichotropinę medžiagą, jo... 9. Nuteistasis taip pat pažymi, kad byloje esančia specialisto išvada... 10. Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminių... 11. Be to, nuteistasis mano, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminį... 12. Kartu kasatorius nurodo, kad ikiteisminio bylos tyrimo metu jam nebuvo... 13. Atsiliepimu į nuteistojo kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės... 14. Prokuroras atkreipia dėmesį, kad kasacinio skundo teiginiai dėl to, jog... 15. Prokuroro manymu, kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad buvo suvaržyta... 16. Nepagrįstas ir kasatoriaus argumentas, kad, baigiamųjų kalbų metu... 17. Taip pat prokuroras mano, kad nepagrįsti kasacinio skundo teiginiai, jog... 18. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad neužtikrinus gynėjo dalyvavimo... 19. Kasacinis skundas tenkintinas.... 20. Dėl esminio baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo nagrinėjant bylą... 21. BK 260 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę tam, kas neteisėtai gamino,... 22. Kolegija konstatuoja, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismas,... 23. Kolegija nesvarsto kitų kasacinio skundo argumentų, nes tie klausimai nebuvo... 24. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 25. Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2012 m....