Byla 2A-1224/2014

Dėl valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Konstantino Gurino,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Lakstūnas“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-265-538/2014 pagal ieškovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Lakstūnas“ dėl piniginių reikalavimų, atsiradusių iš sutarties, priteisimo, ir atsakovo priešieškinį Lietuvos valstybei dėl valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje nagrinėjamas ginčas, susijęs su materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sutartinių įsipareigojimų vykdymą pasikeitus situacijai (CK 6.204 straipsnis), restituciją nutraukus sutartį (CK 6.222 straipsnis), aiškinimu ir taikymu.

6Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 22 189 335,43 Lt skolą (18 209 600 Lt įsiskolinimas už parduotą žemę, 1 953 962,73 Lt palūkanos nuo įmokų už žemę, 2 025 772,70 Lt delspinigiai), 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2008 m. balandžio 18 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir atsakovas sudarė Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – ir Sutartis), pagal kurią atsakovas išsimokėtinai už 22 762 000 Lt nupirko 25,5034 ha ploto žemės sklypą, esantį ( - ) (toliau – ir Žemės sklypas). Žemės sklypo kainos dalį – 4 552 400 Lt, atsakovas sumokėjo iki Sutarties pasirašymo, o likusią sumą įsipareigojo sumokėti Sutarties 3 punkte nustatyta tvarka per 14 metų. Įmokų dydžius ir jų mokėjimo terminus Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir atsakovas pakeitė 2009 m. gruodžio 24 d. sudarytu Susitarimu. Atsakovas savo įsipareigojimų nevykdė nei Sutartyje, nei Susitarime nustatytais terminais, t. y. nesumokėjo nė vienos įmokos. Užtikrinant atsakovo įsipareigojimų, prisiimtų Sutartimi, vykdymą, Žemės sklypui nustatyta priverstinė hipoteka. Kadangi atsakovas gera valia nevykdo savo prievolių, nori nutraukti Sutartį, jo atžvilgiu pradėtas priverstinis skolos išieškojimas – notaras yra atlikęs vykdomąjį įrašą, todėl siekiant užtikrinti Lietuvos valstybės interesus, iš atsakovo pagal Sutartį nesumokėta suma turėtų būti išieškota prieš terminą.

7Priešieškiniu atsakovas prašė nutraukti Sutartį, grąžinti iš jo valstybės nuosavybėn Žemės sklypą, priteisti jam iš valstybės 4 552 400 Lt. Atsakovas paaiškino, kad Sutartis buvo sudaryta ekonominio pakilimo laikotarpiu, esant aukštai Žemės sklypo rinkos kainai. Dėl ekonominės situacijos 2009 m. nekilnojamojo turto kainos Lietuvoje ir pasaulyje smarkiai nukrito (Žemės sklypo vertė sumažėjo iki 5 490 000 Lt). Didelių sunkumų patyrė ir atsakovo verslas, kas sąlygojo Sutarties vykdymą joje numatytomis sąlygomis neįmanomą ir visiškai nenaudingą. Atsakovas Sutarties sudarymo metu įvykusių pokyčių nekilnojamojo turto rinkoje numatyti negalėjo ir jų atsiradimo rizikos neprisiėmė. Sutarties šalių sutartinių prievolių pusiausvyra iš esmės pasikeitė atsakovo nenaudai. Kadangi ieškovas nesutinka sumažinti Žemės sklypo kainos iki realios jo vertės, Sutartis turėtų būti nutraukta (CK 6.204 straipsnis).

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. vasario 6 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: nutraukė Sutartį ir Susitarimą, taikė restituciją – grąžino Žemės sklypą Lietuvos Respublikos nuosavybėn, o iš Lietuvos Respublikos atsakovui grąžino pagal Sutartį sumokėtus 572 664,57 Lt.

10Teismas nurodė, kad iš pateiktos turto vertinimo ataskaitos matosi, jog Žemės sklypo vertė Sutarties sudarymo metu siekė 22 762 000 Lt, o 2012 m. rugsėjo 18 d. sudarė 5 490 000 Lt. Tokiu būdu ieškovo reikalaujama priteisti suma žymiai viršija dabartinę žemės sklypo kainą. Teismas pažymėjo, kad Sutartis sudaryta pagal valstybės parengtas tipines sąlygas, dėl ko atsakovas neturėjo galimybės derėtis dėl palankesnių sutarties sąlygų ar galimybės nutraukti sutartį ženkliai pasikeitus perkamo sklypo kainoms. Teismo nuomone, ekonominės krizės sukeltų pasekmių – Žemės sklypo vertės sumažėjimo keturis kartus, atsakovas, sudarydamas Sutartį, negalėjo numatyti ir jų atsiradimas nepriklausė nuo atsakovo valios. Pareigos sumokėti 22 762 000 Lt už išsimokėtinai įgytą sklypą nustatymas atsakovui neatitiktų sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir sutarties šalių lygiateisiškumo principų. Teismas priėjo išvadą, kad sutarties vykdymo suvaržymas yra akivaizdus ir atitinka CK 6.204 straipsnyje nurodytus kriterijus.

11Atsižvelgęs į tai, kad šalys nesusitarė dėl Žemės sklypo kainos sumažinimo, atsakovas nevykdo savo įsipareigojimų (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Nutarimas) 2.12 punktas) teismas konstatavo esant pagrindą Sutartį nutraukti ir taikyti restituciją (CK 6.62 straipsnio 1 dalis, 6.204 straipsnis). Remdamasis kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. B. v. AB „Ūkio investicinė grupė“, bylos Nr. 3K-3-612/2003) teismas pažymėjo, kad nutraukiant Sutartį užtikrinama protinga šalių interesų pusiausvyra. Nustatęs, kad atsakovas laiku nemokėjo įmokų už žemę, o šalys buvo susitarusios dėl palūkanų ir delspinigių mokėjimo, skaičiuojamų nuo įmokų už žemę, teismas nusprendė juos priteisti iš atsakovo (3 979 735,43 Lt) ir taikant restituciją įskaičiuoti į jam iš valstybės grąžintiną sumą – 4 552 400 Lt (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.222 straipsnio 1 dalis, 6.344 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymėjo, kad valstybei grąžinant žemę, iš atsakovo nėra pagrindo priteisti 18 209 600 Lt nesumokėtos kainos dalies. Nesant pareikštų reikalavimų dėl hipotekos ar vykdomojo įrašo, teismas sprendė nesant pagrindo pasisakyti dėl su jais susijusių argumentų.

12III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

13Apeliaciniame skunde ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti. Nurodomi tokie argumentai:

141. Ieškovas pažymi, kad valstybinės žemės pardavimo procedūra griežtai reglamentuota, o valstybės įgaliota institucija, vykdanti pardavėjo funkcijas, turi laikytis šios procedūros ir užtikrinti valstybinės žemės pardavimo teisėtumą. Viena iš būtinųjų žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų – kaina (CK 6.397 straipsnio 1 dalis), valstybinės žemės pardavimo atveju nėra šalių derybų objektas, o nustatoma vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, kurių šalys negali pakeisti. Tokios pozicijos laikosi kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. T. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-283/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. B. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-555/2008). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad kai parduodamas valstybės turtas, sutarties šalys yra saistomos teisės normų nustatytos kainos apskaičiavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apskrities viršininko administracija v. J. G., bylos Nr. 3K-3-246/2008). Ieškovo įsitikinimu, sudarant galimybes nutraukti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartis dėl pasikeitusios žemės sklypų kainos, valstybė prarastų daug lėšų nebegalėdama parduoti sklypų už buvusią kainą.

152. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, negalėjo vadovautis CK 6.204 straipsniu dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo teisinio reglamentavimo ypatumų, Sutarties turinio ir aplinkybės, kad atsakovas Sutartį sudarė laisva valia. Atsakovas, prieš pirkdamas Žemės sklypą, turėjo įvertinti savo verslo riziką bei galimybę sumokėti sklypo kainą. Ieškovo teigimu, Žemės sklypo vertės svyravimai negali turėti jokios įtakos pagal Sutartį perleistai nuosavybės teisei. Nekilnojamojo turto kainų svyravimas yra natūralus procesas, o pagal CK 6.204 straipsnį ekonominės situacijos pablogėjimas valstybėje negali būti pagrindas keisti sandorius ir mažinti šalių prisiimtus sutartinius įsipareigojimus ar atleisti nuo jų dalies vykdymo. Priešingu atveju, dėl ekonominio sunkmečio turėtų būti peržiūrimos visos sutartys. Tai neatitiktų CK 6.204 straipsnio dvasios, turinio ir įstatymų leidėjo ketinimų. Ieškovas pažymi, kad šiuo atveju su finansiniais sunkumais susidūrė abi Sutarties šalys.

163. Teisės aktai nereglamentuoja valstybinės žemės pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių nutraukimo, taip pat nėra nustatyta, kokia tvarka turėtų būti grąžinamos pagal tokią sutartį sumokėtos įmokos. Ieškovo manymu, įstatymų leidėjas galiojančiuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose valstybinės žemės pardavimo procedūrą, nėra numatęs galimybės valstybinės žemės patikėtiniui nutraukti sudarytas žemės pirkimo-pardavimo sutartis. Dėl to teismas neturėjo taikyti restitucijos. Taikant restituciją Lietuvos valstybei nustatomi papildomi finansiniai įsipareigojimai. Ieškovas atkreipia dėmesį, kad teismas nepasisakė dėl jo argumentų apie pradėtą priverstinio skolos išieškojimo iš atsakovo procedūrą.

17Atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas nepateikė.

18Apeliaciniame skunde atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 6 d. sprendimą dalyje dėl restitucijos taikymo, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti iš Lietuvos valstybės atsakovui 4 552 400 Lt. Nurodomi tokie argumentai:

191. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas iki 2013 m. rugsėjo 3 d. neturėjo aiškiai išreikštos pozicijos dėl jo prašomos priteisti delspinigių sumos skaičiavimo būdo. Atsakovas pažymi, kad dėl to jis neturėjo galimybės patikrinti, ar delspinigiai paskaičiuoti tinkamai, įrodinėti, kad Sutartyje nustatyta delspinigių norma yra aiškiai per didelė. Atsakovo nuomone, jis susidariusią situaciją ne kartą bandė išspręsti jam prieinamomis priemonėmis, elgėsi protingai ir sąžiningai ieškovo atžvilgiu. Tačiau šis nė karto nesutiko su siūlomomis ginčo išsprendimo sąlygomis. Teismas turėjo atsižvelgti į šį faktą ir įvertinti netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Š. v. H. A. P., bylos Nr. 3K-3-145/2012). Atsakovo įsitikinimu, teismas – nesant pateikto tikslaus palūkanų ir netesybų paskaičiavimo, turėjo išsireikalauti reikiamus įrodymus savo iniciatyva (CPK 179 straipsnio 2 dalis).

202. Bylos faktinės aplinkybės tvirtina, kad Sutartis turėtų būti nutraukta nuo jos sudarymo momento, o ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.

21Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti, nurodydamas, kad delspinigiai ir palūkanos paskaičiuoti pagal CK ir Nutarimo normas.

22Teisėjų kolegija

konstatuoja:

23IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24Dėl aplinkybių vertinimo kaip suvaržančių sutarties vykdymą

25Ieškovas apeliaciniame skunde kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadą, kad Žemės sklypo kainos sumažėjimas reiškia esminį šalių sutartinių teisinių santykių pusiausvyros pasikeitimą. Ši teisės taikymo problema sudaro apeliacinio skundo nagrinėjimo dalyką.

26CK 6.204 straipsnyje reglamentuojamas sutartinių įsipareigojimų vykdymas pasikeitus aplinkybėms. Pasikeitusių aplinkybių taisyklė (lot. clausula rebus sic stantibus) taikoma, kai vienai sutarties šaliai tampa sudėtingiau vykdyti sutartį nei kitai. Remiantis CK 6.204 straipsnio 2 dalimi, sutarties vykdymo suvaržymu laikomos aplinkybės, kurios iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą, t. y. arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sutarties vykdymo varžymas turi būti esminis, pažeidžiantis šalių interesų pusiausvyrą, reikalavimas įvykdyti sutartį tokiomis aplinkybėmis prieštarautų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams. Be to, tam, kad dėl šių aplinkybių būtų galima keisti ar nutraukti sutartinius santykius, CK 6.204 straipsnio 2 dalyje nustatytos papildomos sąlygos:

271) tokios aplinkybės atsiranda ar tampa žinomos jau sudarius sutartį;

282) šalis ją sudarydama negalėjo protingai numatyti, kad tokių aplinkybių gali atsirasti;

293) tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti (jos nepriklauso nuo tos šalies valios, šalis negalėjo užkirsti kelio jų atsiradimui ir pan.);

304) nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos.

31CK 6.204 straipsnio 3 dalyje reikalaujama išankstinio vienos šalies kreipimosi į kitą su prašymu susitarti dėl sutarties sąlygų pakeitimo. Tik šiai atsisakius keisti sutartį arba neatsakius į tokį siūlymą, suinteresuota šalis įgyja teisę kreiptis į teismą ir pateikti ieškinį dėl sutarties sąlygų pakeitimo ar nutraukimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VšĮ reabilitacijos centras „Aušveita“ v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-18/2011; 2011 m. gegužės 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Europa Group“ v. UAB ,,Kleta“, bylos Nr. 3K-3-265/2011; 2012 m. balandžio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Tamro vaistinė“ v. UAB „Gamafondas“, bylos Nr. 3K-3-150/2012).

32Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas pasikeitusiomis aplinkybėmis, pateisinančiomis Sutarties nutraukimą, pripažino Žemės sklypo rinkos kainos sumažėjimą 4 kartus, t. y. nuo pardavimo kainos – 22 762 000 Lt, iki 5 490 000 Lt. Teismo vertinimu toks kainos pokytis reiškia šalių sutartinių prievolių pusiausvyros iškreipimą. Teisėjų kolegija tokią poziciją laiko nepagrįsta bei padaryta netinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei klaidingai taikant pasikeitusių aplinkybių taisyklę (CK 6.204 straipsnis).

33Bylos duomenimis Sutartimi atsakovas iš valstybės įgijo Žemės sklypą už 22 762 000 Lt, iš kurių 18 209 600 Lt įsipareigojo sumokėti per keturiolika metų Sutartyje nustatytais terminais ir tvarka (t. 1, l. 11-12). Atsakovui nesumokėjus pirmos įmokos, jo prašymu šalys 2009 m. gruodžio 24 d. pasirašė Susitarimą, kuriuo pakeitė Sutartyje nustatytą atsiskaitymo tvarką: 2009 m. turėtą sumokėti 1 300 695 Lt įmoką išskaidė keturiolikai metų (t. 1, l. 14-16). Pažymėtina, kad nuosavybės teisė į Žemės sklypą atsakovui perėjo Sutarties pasirašymo dieną, t. y. 2008 m. balandžio 18 d. (t. 1, l. 12-13).

34Valią nutraukti Sutartį atsakovas pirmą kartą pareiškė 2009 m. spalio 14 d. rašte Nr. 14 „Dėl valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo“. Jame paaiškinta, kad atsakovas nėra pajėgus vykdyti Sutarties dėl ekonominės krizės – įmonei nepavyko įgyvendinti nekilnojamojo turto projektų (t. 1, l. 56). Sutartyje numatytų mokėjimų atsakovas nevykdė. Žemės sklypo rinkos kainos pasikeitimą kaip priežastį nutraukti Sutartį atsakovas ieškovui įvardino tik 2012 m. kovo 9 d. rašte „Dėl valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties“, t. y. po to, kai ieškovas kreipėsi į teismą dėl pradelstų įmokų priteisimo (t. 1, l. 89-90). Šiame rašte, be kita ko, pakartotinai paminėtas atsakovo sunkios finansinės padėties motyvas. Taigi Žemės sklypo rinkos kainos pokytis yra tik antraeilio pobūdžio priežastis (versija) vertinant šalių sutartinius teisinius santykius pagal pasikeitusių aplinkybių taisyklę. Atsižvelgiant į atsakovo poziciją, išsakytą iki priešieškinio pareiškimo, galima teigti, kad pagrindinė priežastis, paskatinusi atsakovą pareikšti reikalavimą nutraukti Sutartį, yra jo finansinė padėtis (CPK 185 straipsnis). Tuo tarpu Žemės sklypo kainos pokytis – šalutinė, iškelta kaip pareikšto priešieškinio faktinį pagrindą sudaranti aplinkybė.

35Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad sutarties šalies finansinės būklės pablogėjimas dėl ekonominės krizės savaime nėra pagrindas taikyti CK 6.204 straipsnio nuostatas; lygiai taip pat konstatavimas, jog ir kita sutarties šalis patyrė neigiamų ekonominės krizės padarinių, nėra pagrindas šio straipsnio netaikyti. Kiekvienu atveju būtina nagrinėti, ar dėl šios priežasties iš esmės pasikeitė konkrečių sutartinių prievolių pusiausvyra. Ekonominės krizės situacija per se nereiškia sutartinių prievolių pusiausvyros pažeidimo, tačiau ji nepripažintina ir absoliučiu pagrindu, dėl kurio reikalavimai pripažinti jos įtaką sutartinių prievolių pusiausvyros pasikeitimui visais atvejais turėtų būti atmetami. Kadangi ekonominė krizė nevienodai paveikia įvairius verslo sektorius, tai pasauliniu ir nacionaliniu mastu kilusios ekonominės krizės įtaka sutartiniams santykiams ir jos sukelti konkrečios sutarties vykdymo suvaržymai kiekvienoje byloje nustatytini ir vertintini individualiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Tamro vaistinė“ v. UAB „Gamafondas“, bylos Nr. 3K-3-150/2012; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „SEB lizingas“ v. UAB „Evekas“, bylos Nr. 3K-3-623/2013)

36Tiek esminis vykdymo išlaidų padidėjimas, tiek esminis vykdymo vertės sumažėjimas turi būti pagrindžiami objektyviais kriterijais, patvirtinančiais, jog atitinkamas pasikeitimas tikrai įvyko; šalis, prašanti keisti sutarties sąlygą, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kaip jos nurodytos aplinkybės iš esmės pakeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą. Sutartinių prievolių pusiausvyros pokytis paprastai nustatomas pagal objektyvią planuoto (buvusio sutarties sudarymo metu) ir realaus prievolės įvykdymo pokyčių skaitinę išraišką (pavyzdžiui, įvykdymo kainos padidėjimo skaitinę išraišką). Tam tikrais atvejais šis pokytis taip pat gali būti nustatomas pagal netiesioginį įvykdymo kaštų padidėjimą arba įvykdymo vertės sumažėjimą ir kt. Ginčą dėl sutarties pakeitimo nagrinėjantis teismas turi nustatyti faktines aplinkybes dėl sutartinių prievolių pusiausvyros pokyčio egzistavimo, jo masto ir įvertinti, ar toks pasikeitimas vertintinas kaip iš esmės pakeitęs sutartinių prievolių pusiausvyrą bei sudarantis pagrindą pakeisti sutartį. Konkrečios sutarties vykdymo suvaržymai kiekvienoje byloje vertintini individualiai, atsižvelgiant į nustatytą pokyčio mastą, sutartimi prisiimtos rizikos laipsnį, sutarties šalių statusą ir kitas reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Europa Group“ v. UAB „Kleta“, bylos Nr. 3K-3-265/2011; 2013 m. lapkričio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. D. ir kt. v. AB DNB bankas, bylos Nr. 3K-3-523/2013).

37Minėta, kad Žemės sklypo pirkimo pardavimo sandorį šalys sudarė 2008 m. balandžio 18 d., tačiau atsakovas jau 2009 m. spalio 14 d. išreiškė valią nutraukti Sutartį jam nepajėgiant vykdyti prisiimtos prievolės. Atsakovas, kaip verslininkas, veikdamas protingai, apdariai ir rūpestingai, iki Sutarties pasirašymo turėjo įvertinti, ar jis bus finansiškai pajėgus įvykdyti prisiimamus įsipareigojimus. Ekonominė krizė prasidėjo dar iki Sutarties sudarymo bei jos vykdymo, taigi nebuvo jokių kliūčių atsakovui numatyti galimų jos pasekmių jo pajamoms, vykdomiems projektams. Nepaisant to, atsakovas prisiėmė ilgalaikio pobūdžio didelio masto įsipareigojimus valstybei. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje nepateikta jokių įrodymų, jog atsakovo finansinės padėties pablogėjimą sąlygojo ne verslo nesėkmė, bet kitos nuo jo nepriklausiusios aplinkybės, atitinkančios CK 6.204 straipsnio 2 dalyje įvardijamas sąlygas (CPK 178 straipsnis). Nuosavybės teisės į Žemės sklypą atsakovui perėjo pasirašius Sutartį, t. y. valstybė savo įsipareigojimus įvykdė. Dėl to aplinkybė, kad Žemės sklypo kainos mokėjimas yra išdėstytas, nereiškia, jog sklypo rinkos vertės pokyčiai gali būti prielaida ex post facto teismui modifikuoti šalių tarpusavio teises ir pareigas. Atkreiptinas dėmesys, kad pirkimo pardavimo išsimokėtinai teisiniuose santykiuose parduodamų daiktų kainos pokyčiai pagal bendrą taisyklę nelaikomi suvaržančiais sutarties vykdymą (CK 6.414 straipsnio 1 dalis). Taigi vien tik atsiskaitymo už Žemės sklypą pirkimo išsimokėtinai forma neteikia pagrindo susiklosčiusią situaciją vertinti kitaip nei tuo atveju, jeigu už Žemės sklypą atsakovas būtų atsiskaitęs iškart. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad nekilnojamojo turto kainų svyravimai yra natūralus ekonominis reiškinys, kuris, sudarant sandorius dėl tokio turto, turi būti įvertinamas. Turto kainos dėl ekonominių ciklų per ilgą laiko tarpą gali keistis ne vieną kartą, t. y. mažėti bei didėti. Nagrinėjamu atveju atsakovas Žemės sklypo kainą įsipareigojo sumokėti per keturiolika metų: kasmet mokamos vienodos įmokos. Taigi vykę neigiami pokyčiai nekilnojamojo turto rinkoje nepadidino nei atsakovo prievolės, nei apsunkino jos vykdymo. Priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, aplinkybė, kad dabar Žemės sklypo vertė rinkoje yra ženkliai mažesnė nei buvo pasirašant Sutartį, neimplikuoja nei tiesioginio, nei netiesioginio atsakovo prievolių vykdymo kaštų padidėjimo. Nuspręsdamas įgyti Žemės sklypą atsakovas negalėjo tikėtis, kad jo vertė rinkoje nesikeis, t. y. išliks tokia pati iki 2022 m. Taip pat negalima teigti, kad nėra tikėtina, jog Žemės sklypo vertė iki nurodytos datos neišaugs ir netaps galbūt didesnė nei buvo Sutarties pasirašymo dieną. Nurodyti duomenys lemia išvadą, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo objektyvaus pagrindo laikyti esą iš esmės pasikeitė bylos šalių sutartinių prievolių pusiausvyra. Dėl to Sutarties nutraukimas presuponuotų teisinių pasekmių, nesuderinamų su sutarties privalomumo principu, atsiradimą.

38Dėl notaro atlikto vykdomojo įrašo reikšmės hipotekos kreditoriaus teisės reikalauti iš skolininko priteisti skolą bendra ginčo teisenos tvarka įgyvendinimo

39Nuo 2012 m. liepos 1 d. įsigaliojus papildytoms ir pakeistoms CK IV knygos Hipotekos skyriaus nuostatoms, pasikeitė išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto procedūra: teismai nedalyvauja hipotekos (įkeitimo) registravimo ir priverstinio išieškojimo procese, t. y. nustatyta supaprastinta išieškojimo iš įkeisto turto tvarka (ne ginčo procedūrų visuma), pagal kurią hipotekos teisėjų funkcijos siaurąja prasme perduotos notarams. Jie atlieka tik ribotą teisinį tyrimą: patikrina vykdomojo įrašo atlikimui teisiškai reikšmingus duomenis (CK 4.192 straipsnio 4 dalis, Notariato įstatymo 491 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr.1R-144 patvirtinto Vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą atlikimo tvarkos aprašo 6, 7 punktai) ir atlieka vykdomąjį įrašą arba atsisako tą padaryti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal S. V. ir J. V. skundą dėl notaro veiksmų, bylos Nr. 3K-3-328/2014). Kasacinis teismas, be kita ko, išaiškino, kad nepriklausomai nuo išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto procedūros pokyčių lieka aktuali taisyklė, pagal kurią hipotekos teisėjo nutartis (šiuo metu, t. y. pakeitus ir papildžius CK, – notaro vykdomasis įrašas) dėl priverstinio skolos išieškojimo suteikia teisę hipotekos kreditoriui patenkinti savo reikalavimus skolininkui visa apimtimi (neapsiribojant vien įkeistu turtu), nesikreipiant į teismą su nauju ieškiniu. Klausimų, ar hipotekos kreditorius išieškojimą pradėjo esant pagrindui ar pareiškė pagrįstą reikalavimą, notaras nesprendžia. Kompetencija spręsti šiuos klausimus priskirta teismui esant skolininko (įkaito davėjo) reikalavimui pripažinti kreditoriaus veiksmus neteisėtais (CK 4.1941 straipsnio 6 dalis).

40Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2012 m. liepos 1 d. hipotekos teisėjo funkcijas perėmusių notarų atliekamų vykdomųjų įrašų atžvilgiu liko aktuali taisyklė dėl CK 4.193 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškinimo, konstruotina, kad hipotekos kreditorius tą patį teisinį rezultatą, t. y. reikalavimų skolininkui patenkinimą visa apimtimi, gali pasiekti tiek gaudamas notaro atliktą vykdomąjį įrašą, tiek kreipdamasis į teismą su ieškiniu. Taigi galimos situacijos, kai hipotekos kreditorius iš esmės tą pačią teisę į skolininką realizuotų du kartus, t. y. gaudamas notaro atliktą vykdomąjį įrašą ir kreipdamasis į teismą bendra ginčo teisenos tvarka. Pagal iki 2012 m. liepos 1 d. galiojusių CK IV knygos Hipotekos skyriaus teisės normų kasacinio teismo formuotą aiškinimo praktiką, hipotekos teisėjui priėmus nutartį dėl priverstinio skolos išieškojimo, laikyta, kad klausimas dėl skolos išspręstas iš esmės. Dėl to hipotekos teisėjo nutartis dėl priverstinio skolos išieškojimo vertinta kaip įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl kreditoriaus reikalavimo priteisti skolą pagal hipoteka užtikrintą prievolę (CPK 18 straipsnis, 279 straipsnio 4 dalis). Taigi, hipotekos kreditorius esant priimtai hipotekos teisėjo nutarčiai nebegalėjo pakartotinai teismui reikšti tų pačių reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. T. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-526/2010; 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DNB bankas v. A. J., bylos Nr. 3K-3-387/2012), o teismas, iškeltą bylą pagal tokio kreditoriaus pareiškimą, turėdavo ją nutraukti vadovaujantis CPK 293 straipsnio 3 punktu. Įstatymų leidėjui pakeitus išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto procedūros mechanizmą: jį supaprastinant ir labiau formalizuojant, notarams nedeleguojant teisės spręsti klausimų dėl skolos, aptarta kasacinio teismo teisės aiškinimo praktika dėl bylos procesinės baigties tapo nebeaktualia. Atitinkamai, svarstytina, kokia turėtų būti procesinė bylos baigtis, kai esant atliktam notaro vykdomajam įrašui, kreditorius reiškia reikalavimą teisme dėl atitinkamų sumų priteisimo.

41CK 1.137 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens galimybė savo nuožiūra laisvai naudotis civilinėmis teisėmis, taip pat teise į gynybą. Civilinių teisių ginimo būdus reglamentuoja CK 1.138 straipsnis. Šiuo atveju byloje ieškovo pareikštas reikalavimas priteisti pagal sutartį mokėtinas sumas atitinka aptariamo straipsnio 4 punkte numatytą civilinių teisių gynimo būdą. Į teismą besikreipusio asmens teisės jo pasirinktu būdu ginamos tik tais atvejais, jeigu teismas nustato, kad ieškovas turi materialinę teisę, kurią pažeidė atsakovas, ir dėl jos pažeidimo kilusios neigiamos pasekmės nėra pašalintos. Vadinasi, teismas, nustatęs, kad ieškovo teisės yra apgintos ne teisminiu būdu (pavyzdžiui, ikiteismine ginčų sprendimo tvarka ar atsakovui pašalinus jo veiksmų sukeltas neigiamas pasekmes), jas turėtų ginti tik tiek, kiek jos jau nėra apgintos (atstatytos). Priešingu atveju, ieškinį pareiškusiam asmeniui būtų sudaromos sąlygos piktnaudžiaujant savo padėtimi atsakovo teises suvaržyti pakartotinai teismine tvarka.

42Teisėjų kolegija, įvertinusi notaro atliekamo vykdomojo įrašo hipotekos kreditoriui ir jo skolininkui sukeliamas teisines pasekmes, pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu nustatęs, jog reikalavimą priteisti skolą pagal hipoteka užtikrintą prievolę pareiškęs kreditorius yra realizavęs savo teises į skolininką ne ginčo procedūrų tvarka ir gavęs notaro atliktą vykdomąjį įrašą, teismas turėtų tokį reikalavimą atmesti toje dalyje, kiek hipotekos kreditoriaus teisės nėra apgintos skolos išieškojimo ne ginčo procedūrų tvarka (CK 4.193 straipsnio 1 dalis). Kai skolininko prievolių vykdymas yra užtikrintas hipoteka, kreditorius turi teisę pasirinkti, kokiu būdu naudotis siekiant apginti savo teisę (patenkinti reikalavimą). Kaip minėta, pastaroji turi būti ginama tik tiek, kiek nėra įgyvendinta (apginta) kitais būdais (CK 1.137 straipsnio 1 dalis, 1.138 straipsnis). Taigi kreditorius, patenkinęs savo reikalavimą į skolininką išieškojimo iš įkeisto turto procedūrų tvarka, netenka teisės reikalauti pakartotinai ginti jo teises bendra ginčo tvarka ir vice versa.

43Nustatyta, kad atsakovo prievolių pagal Sutartį vykdymas buvo užtikrintas priverstine hipoteka (t. 2, l. 101-103). Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovas kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo. Pastarasis vykdomąjį įrašą atliko 2013 m. rugsėjo 11 d. (t. 2, l. 106). Pagal vykdomąjį įrašą iš atsakovo ieškovui turi būti išieškota ta pati suma, kurią ieškovas prašė priteisti iš atsakovo šioje byloje pareikštame ieškinyje. Iš to, kas nurodyta, aišku, kad ieškovas savo reikalavimus patenkino ne ginčo procedūrų tvarka dar iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Nustatęs šią faktinę aplinkybę, pirmosios instancijos teismas jos pagrindu turėjo ieškinį atmesti. Priėjus tokios išvados, t. y. kad ieškinį pirmosios instancijos teismas tenkino nepagrįstai, atsakovo argumentai dėl ieškovo galimai netinkamai paskaičiuotų delspinigių ir palūkanų šioje byloje tampa teisiškai nereikšmingais. Ieškovo pareikšto reikalavimo, įgyvendinamo išieškant skolą iš įkeisto turto ne ginčo tvarka, pagrįstumą atsakovas turi teisę ginčyti ieškinio teisenos tvarka, t. y. reikšdamas teismui savarankišką materialųjį reikalavimą (CK 4.1941 straipsnio 6 dalis).

44Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė pasikeitusių aplinkybių taisyklę (CK 6.204 straipsnis), netinkamai ištyrė ir įvertino byloje pateiktus įrodymus dėl ieškovo pažeistų teisių gynimo, todėl apskųstas teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinį ir priešieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

45Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

46Netenkinus atsakovo apeliacinio skundo, iš jo valstybei priteisiamas Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartimi atidėtas 43 170 Lt žyminis mokestis (CPK 84 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

47Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

48panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

49Ieškovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Lakstūnas“ priešieškinį atmesti.

50Priteisti valstybei iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Lakstūnas“ (juridinio asmens kodas 152605037) 43 170 Lt (keturiasdešimt tris tūkstančius šimtą septyniasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų.

51Valstybei priteista suma mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (įstaigos kodas 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.