Byla 2A-1055-513/2015
Dėl 2015-03-17 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės ir Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo V. S. apeliacinį skundą dėl 2015-03-17 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje

2Nr. 2-1022-122/2015 pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovei R. S. dėl iškeldinimo iš savavališkai užimtų gyvenamųjų patalpų bei atsakovės R. S. priešieškinį ieškovui V. S. dėl buto bendrai naudojamų patalpų valymo ir remonto darbų išlaidų priteisimo,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4ieškovas teismo prašė iškeldinti atsakovę iš ieškovui nuosavybės teise priklausančių (46/100 dalių buto) patalpų, esančių ( - ), t. y. atlaisvinti užimtą 13,91 kv. m kambarį (inventorinės bylos plane pažymėtas 31-8), pusę virtuvės, holo ir kitų buto bendro naudojimo patalpų, perduoti ieškovui raktus nuo buto įėjimo durų pakeistos spynos bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė pateikė priešieškinį, juo prašė priteisti iš ieškovo buto bendrai naudojamų patalpų valymo ir remonto darbų 24 716,57 Lt išlaidas.

5Ieškovas ir jo atstovas advokatas A. G. ieškinį palaikė ir prašė jį visiškai tenkinti. Nurodė, kad ieškovas sužinojo, jog atsakovė 2010-06-17 tapusi ginčo buto bendraturte pakeitė buto bendras įėjimo duris bei spyną ir neleidžia patekti į jam priklausantį kambarį, t. y. neleidžia valdyti ir naudotis savo turtu. Ne kartą kreipėsi į atsakovę tiek žodžiu, tiek raštu, tačiau tai rezultatų nedavė. Atsakovė savavališkai ir neteisėtai, be jo sutikimo ar leidimo užėmė, pertvarkė jai nepriklausantį kambarį ir naudojasi ieškovo buto dalimi. Tai patvirtino bute apsilankęs policijos tyrėjas

6D. J.. Atsakovė naudojasi ieškovui priklausančiu turtu, o mokesčiai už šildymą bei kitas komunalines paslaugas yra skaičiuojami ieškovui. Pagal dovanojimo sutarties 5.1 p., atlyginti atsakovės patirtas remonto išlaidas privalo dovanotojai, todėl prašė atmesti ieškovės priešieškinį kaip nepagrįstą, kadangi atsakovės nurodoma 54 000 Lt suma už remonto darbus neatitinka jokių protingumo kriterijų.

7Atsakovė paaiškino, kad dar 2010 m. buto dalį jai padovanojo tėvai, todėl bute gyvena teisėtu pagrindu, nes yra 27/50 dalių buto savininkė ir jai priklauso kambarys, plane pažymėtas indeksu 31-9. Buto virtuvės, holo, koridoriaus, vonios, tualeto patalpos nėra padalytos – yra bendro naudojimo patalpos, todėl atlaisvinti pusės šių patalpų negali. Teigė, jog ieškovas per visą laikotarpį niekada nebuvo bute pasirodęs, jame negyveno ir neatliko savo, kaip bendraturčio, pareigų: tinkamai prižiūrėti, remontuoti ir kitaip tvarkyti butą, nors turtą įgijo dar 2004 m. Paaiškino, kad jai priklausančią buto dalį tėvai įgijo iš G. M. mainų sutarties pagrindu. Nuo 2007 m. butas tapo landyne. Turto įsigijimo metu patalpos buvo visiškai apleistas: be langų (langų angos užkaltos lentomis), pro lauko duris nebuvo įmanoma patekti į vidų, viduje antisanitarinės sąlygos (grindys padengtos didžiuliu įvairių šiukšlių kiekiu, butu nebuvo įmanoma naudotis, buvo atjungta elektra, dujos, vanduo), todėl norėdama jame gyventi, turėjo išvalyti butą ir jį suremontuoti. Ne kartą buvo nuvykusi į ieškovo gyvenamąją vietą, kreipėsi į bendrijos pirmininkę, tačiau ieškovas į prašymus nereagavo. Ieškovas visiškai nebendradarbiauja ir kilusias problemas sprendžia tik teisminiu keliu. Ieškovui nesprendžiant buto sutvarkymo klausimo, atsakovė savo lėšomis ėmėsi remontuoti patalpas. Buvo įdėtos durys, o namo pirmininkės prašymu sudėti buto langai, išvalytos ir suremontuotos bendro naudojimo patalpos. Į butą gyventi įsikėlė tik 2012 m. birželio mėnesį. Patikino, jog dėl paminėtų priežasčių dvejus metus negalėjo naudotis savo nuosavybe ir tuo laikotarpiu turėjo nuomotis kitą būstą. Ieškovas tuo metu nė karto nebuvo atvykęs į butą ir neieškojo būdų susitarti taikiai. Kadangi ieškovas nevykdė teisės aktuose numatytų pareigų, o gyvenamasis plotas neatitiko privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų bei buvo avarinės būklės, todėl atsakovė turėjo teisę atlikti bendro naudojimo patalpų remonto darbus. Todėl atsakovė turi teisę reikalauti iš bendraturčio proporcingo patirtų išlaidų atlyginimo. Ieškovui duoti raktus nuo buto durų atsisakė, kadangi jis nenori susimokėti už jam priklausančios buto dalies remontą.

8Kaip liudytoja apklausta G. M. teismo posėdžio metu parodė, kad jai po santuokos nutraukimo priklausė dalis ginčo buto, o kita dalis priklausė jos buvusiam sutuoktiniui, kuris savo buto dalį perleido ieškovui. Ieškovas savo buto dalyje niekada negyveno, bet jį nuomojo. Tokiu būdu jame buvo apgyvendinti net asocialūs asmenys. Daug kartų bandė su ieškovu apie tai kalbėtis, siūlė iš jo kambarį nupirkti ar parduoti jam savo dalį, bet jis nesutiko. Nuo 2003 m. bute jai su nepilnamečiais vaikais pasidarė nebeįmanoma ir nesaugu gyventi, todėl ji mainų sutarties pagrindu minėtą turto dalį perdavė atsakovės tėvams D. ir J. R.. Patvirtino, jog ieškovas visiškai butu nesirūpino ir nesistengė bendradarbiauti.

9Liudytoja L. K. teismo posėdžio metu patvirtino, kad ginčo butas buvo paverstas landyne, kol atsakovė nesiėmė remonto darbų.

10II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-03-17 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: įpareigojo atsakovę, įsiteisėjus sprendimui, perduoti ieškovui raktus nuo buto, esančio ( - ). Kitą ieškinio dalį atmetė. Priešieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš ieškovo 2 731,66 Eur už buto valymo bei remonto darbus atsakovei. Priteisė iš atsakovės 208,10 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui. Kitą priešieškinio dalį atmetė. Priteisė iš ieškovo 440,04 Eur bylinėjimosi išlaidas į valstybės biudžetą (už valstybės suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

12Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų inter alia nustatęs, jog ieškovui priklauso 46/100 dalys, o atsakovei 27/50 dalys buto, esančio ( - ), kad ieškovui priklauso kambarys, inventorinės bylos plane pažymėtas 31-8, o atsakovei – kambarys, plane pažymėtas indeksu 31-9, jog 2013-09-13 remonto darbų sąmatos skaičiavimo ataskaitoje Nr. 130912V-02 pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad ieškovo kambarys nėra suremontuotas, o tik išvalytas, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų savavališkai užėmusi ieškovui priklausantį kambarį ar į jį įsikėlusi, jog ieškovas įsigijęs buto dalį 2003 metais, bute (jo dalyje) niekada negyveno ir teismo posėdžio metu nepatvirtino, jog ketina gyventi ginčo bute (jo dalyje), jog šalys nėra nusistačiusios bendro naudojimo patalpų naudojimosi tvarkos, vadovavosi CK 6.612 str. nuostata ir sprendė, jog nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimo dėl atsakovės iškeldinimo iš ieškovui priklausančių patalpų. Bylos duomenimis bei šalių paaiškinimais nustatęs, kad atsakovei pakeitus įėjimo į butą duris, ieškovui nebuvo įteiktas raktas nuo naujos durų spynos, padarė išvadą, jog tokiu būdu ieškovui užkertamas kelias patekti į jam priklausančią buto dalį, jog atsakovė be jokio teisinio pagrindo atsisako duoti ieškovui raktus, jog atsakovės veiksmai apriboja ieškovui galimybę laisvai, nevaržomai patekti į jam priklausančią buto dalį, todėl šią ieškinio dalį tenkino ir įpareigojo atsakovę perduoti ieškovui raktus nuo ginčo buto. Įvertinęs šios ir civilinės bylos Nr. 2-849-323/2013 duomenis padarė išvadą, jog ieškovas savo buto dalimi bei bendro naudojimo patalpomis nesirūpina nuo 2003 metų ir, iki atsakovei išvalant bei suremontuojant butą, jame buvo antisanitarinės sąlygos, netinkamos gyventi šeimai, turinčiai nepilnamečių vaikų (civilinės bylos Nr. 2-849-323/2013 t. 2, b. l. 41–44, 51–55, t. 3, b. l. 124–127, 129–148, t. 4, b. l. 86–88, 91–118, 127–129, t. 4, b. l. 84). Vadovavosi įrodinėjimo taisyklėmis, įvertinęs bylos rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, padarė išvadą, kad atsakovė dėjo maksimalias pastangas susitarti su ieškovu dėl buto išvalymo bei remonto atlikimo tam, kad būtų sudarytos tinkamos sąlygos gyventi bute. Nustatęs, kad ieškovas buvo ypač pasyvus, nerūpestingas, minėtu klausimu visiškai su bendraturte nebendradarbiavo, ieškovo ieškinio reikalavimą iškeldinti atsakovę su šeima iš jo buto dalies teismas vertino kaip akivaizdų piktnaudžiavimą teise, formalų siekį įgyvendinti savo tikslus. Atsakovė turėjo išvalyti patalpas ir atlikti bendrų patalpų remontą, nes neatlikus tokių darbų, bute dėl antisanitarinių sąlygų gyventi būtų buvę neįmanoma. Ieškovas netinkamai rūpinosi savo turtu bei neįrodė, kad atsakovei įsigyjant dalį buto, jis buvo sutvarkytas ir tinkamas gyventi. Teismas kritiškai vertino atsakovės pateiktą 2013-09-13 remonto darbų sąmatos skaičiavimo ataskaitą Nr. 130912V-02, kurią atliko UAB „Finance property“, nes joje nurodytos kainos, apskaičiavimai (sąmatos dydis – 53 732 Lt) neatitinka realiai už buto remontą bei medžiagas sumokėtų lėšų. Vertino, jog atsakovės pateikti teismui kvitai pagrindžia, jog už pirktas medžiagas remontui buvo sumokėta 6 805,18 Lt (b. l. 70–107, 115–122), už buto langus bei duris – 5 320 Lt (b. l. 123–128), už atliktus darbus – 3 800 Lt (b. l. 108–114), AB „Klaipėdos vanduo“ už apskaitos prietaiso įrengimą – 284,68 Lt (b. l. 129), AB „Lietuvos dujos“ už naujo abonento įrengimą – 162,36 Lt (b. l. 131). Teismas sprendė, jog nėra pagrindo įtraukti į remonto darbų kainą 240 Lt už baldų pervežimą, nes ši paslauga nelaikytina būtina (b. l. 135–136). Nesant duomenų apie sumokėjimą (70 Lt) už dezinfekcijos paslaugas, šios sumos taip pat nepriteisė (b. l. 132). Kvituose, pažymėtuose Nr. 2, 3, 5, nėra galimybės įskaityti juose nurodytų piniginių sumų, todėl šias lėšas laikė nepagrįstomis (b. l. 73). Motyvavo CK 1.5 str., 4.83 str. 3 d., atsižvelgęs į tai, jog byloje nebuvo pateikta tikslių apskaičiavimų, kiek buvo sumokėta už medžiagas bei remonto darbus, atliktus bendro naudojimo patalpose, įvertinęs tai, jog atsakovės pateikti įrodymai patvirtina, kad už remonto darbus bei medžiagas sumokėjo 11 052,22 Lt, jog atsakovei priklausantis kambarys bei bendro naudojimo patalpos sudaro 48,57 kv. m, todėl 1 kv. m tenkanti darbų kaina bei medžiagos sudarė 11 052,22 : 48,57 = 227,55 Lt, jog bendro naudojimo patalpos šalims priklauso bendrai, sprendė, jog iš ieškovo atsakovei priteistina 6 771,89 Lt (29,76 x 227,55), taip pat pusė sumos už sudėtus buto langus ir duris 2 660 Lt, iš viso – 9 431,89 Lt už patalpų valymo, remonto darbus bei butui panaudotas medžiagas. Argumentavo, jog ieškovas klaidingai vertina dovanojimo sutarties 5.1 p. (atlyginti atsakovės patirtas remonto išlaidas privalo dovanotojai), kadangi atsakovė ir nereikalauja iš ieškovo sumokėti už jos buto dalies remontą. Vadovavosi CPK 93 str. 1 d. norma, įvertinęs, jog ieškovo reikalavimas perduoti raktus nuo buto įėjimo durų yra išvestinis, šalutinis ir formalus (už šį reikalavimą žyminis mokestis nebuvo sumokėtas), bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės ieškovui nepriteisė. Vadovavosi CPK 96 str. 1, 5 d. normomis ir įvertinęs, jog ieškovas pateikė rašytinius įrodymus apie turėtas 294,81 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, 41,71 Eur žyminiam mokesčiui sumokėti, nustatęs, jog valstybė turėjo 440,04 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą, atsižvelgdamas į tai, jog priešieškinis tenkintas 38,16 proc., nurodė, jog iš ieškovo priteistina ne 24 716,57 Lt, o 9 431,89 Lt, todėl iš atsakovės ieškovui priteistina 208,10 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

13III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14Apeliaciniu skundu apeliantas prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą – atmesti atsakovės priešieškinį ir ieškinį tenkinti visiškai. Argumentuoja, jog teismas atlikdamas apskaičiavimus padarė techninę klaidą, nes iš ieškovo priteisė ne pusę (3 385,95 Lt (6 771,89 Lt : 2), o visą už bendrų buto patalpų (29,76 kv. m) remontą atsakovės sumokėtą pinigų sumą, t. y. 6 771, 89 Lt (227,55 Lt / kv. m x 29,76 kv. m) (CK 4.83 str. 3 d.). Teismas nepagrįstai priteisė pusę sumos už sudėtus buto langus ir duris (2 660 Lt), nes vadovaujantis teismo logika iš ieškovo priteistina ne „pusė sumos už sudėtus viso buto langus“, bet pusė sumos už sudėtus buto bendrų patalpų langus, taigi nurodyta 2 660 Lt suma dalytina pusiau ir sudaro 1 330 Lt. Paaiškina, jog bute yra 4 langai (2 – kambariuose, 1 – hole ir 1 – virtuvėje), o buto bendro naudojimo patalpos turi 2 langus (1 – hole, 1 – virtuvėje). Atsižvelgiant į tai, iš ieškovo atsakovei priteistina 4 715,95 Lt (3 385,95 Lt + 1330 Lt). Nurodo, jog atsakovės 2010-06-17 dovanojimo sutartimi įsigytas turtas (27/50 dalys buto) nebuvo avarinės būklės, reikalaujantis neatidėliotinų remonto darbų ir tai patvirtina notariškai patvirtinta 2010-06-17 dovanojimo sutartis – oficialus rašytinis įrodymas (CPK 197 str. 2 d.). Šios sutarties 5.1 p. nurodyta, jog „dovanotojas pareiškia ir garantuoja, kad dovanojamas Daiktas geros būklės, struktūriškai nepažeistas, tinkamas naudoti pagal paskirtį <...>“; 5.2 p. – apdovanotasis pareiškia ir garantuoja, jog „<...> apžiūrėjo aukščiau nuodytą Daiktą ir patvirtina, kad Daiktas atitinka jo keliamus reikalavimus, dėl Daikto būklės pretenzijų neturi.“; „apdovanotajam bus atlyginti visi nuostoliai, tiesiogiai kylantys dėl šioje sutartyje numatytų Dovanotojų pareikštų pareiškimų ir (ar) garantijų neatitikimo faktinėms aplinkybėms.“ Atsakovė nepaneigė minėtos dovanojimo sutarties 5.1, 5.2 p., t. y. jog ginčo buto bendrai naudojamų patalpų būklė nebuvo avarinė, neįrodė, jog po dovanojimo sandorio kreipėsi į ieškovą dėl bendro turto (ginčo buto) sutvarkymo.

15Motyvuoja CK 4.75 str., reglamentuojančiu, kad bendrosios nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Atsakovė be jokio teisinio pagrindo – neteisėtai ir savavališkai užėmė butą, jį valdo ir naudojasi kaip asmenine nuosavybe, be to, be bendraturčio (ieškovo) sutikimo ar susitarimo, jo neinformavusi, neva darė prabangų remontą, nepaisant to, kad įsigytas turtas buvo geros būklės, ir reikalauja už remontą pinigų iš ieškovo. Pažymi, kad atsakovė savo noru ir lėšomis visada gali gerinti, tobulinti bendro buto būklę. Juolab kad atsakovė 2010-06-17 tapusi ginčo buto bendraturte pakeitė buto bendras įėjimo duris bei spyną, savavališkai užėmė ieškovo buto dalį, naudojasi visu butu bei neleidžia ieškovui patekti į jam priklausantį kambarį bei bendrą butą, kuriuo naudojasi kaip savo nuosavybe, nors mokesčiai už komunalines paslaugas skaičiuojami ieškovui. Mano, jog akivaizdu, kad nėra jokio teisinio pagrindo reikalauti iš ieškovo atlyginti atsakovės išlaidas, skirtas jos gyvenimo kokybei gerinti, bendraturčio sąskaita tenkinti asmenines užgaidas. Atsakovė su ieškovu dėl buto remonto niekada nekalbėjo ir nesitarė, ieškovo apie numatomus buto būklės gerinimo / tobulinimo remonto darbus neinformavo ir nuo 2010 m. birželio mėn. iki šiol atsakovė naudojasi visu butu ir neleidžia bendraturčiui patekti į jam priklausančią buto dalį.

16Atsakovė atsiliepimu su apelianto skundu nesutinka ir prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nesutinka su apelianto argumentais, jog teismo atlikti apskaičiavimai neteisingi, sutinka su priteista jai iš ieškovo buto remonto suma ir teigia, jog apelianto siekis dar labiau sumažinti priteistą sumą yra absoliučiai nepagrįstas. Supranta, jog teismas vadovavosi tik tomis remonto išlaidų sumomis, kurias atsakovė įrodė, o kurių neįrodė – tenka jos pačios atsakomybėn. Motyvuoja CK 4.72 str. 1 d., 4.76 str., 4.83 str. 2, 3, 4 d., kasacinio teismo išaiškinimu dėl CK 4.83 str. 3 d. normos taikymo, Statybos įstatymu, aplinkos ministro 2002-07-01 įsakymu Nr. 351 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ IV dalimi (joje nustatyta, kad privalomųjų reikalavimų visumą, inter alia, sudaro reikalavimas patalpas naudoti pagal paskirtį bei taip, kad nebūtų pažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos) ir teigia, jog šiuo atveju ieškovui – šalių buto bendraturčiui – nevykdant teisės aktuose numatytų pareigų, buto būklei neatitinkant privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų, esant avarinės būklės, atsakovė turėjo teisę atlikti bendrojo naudojimo patalpų remontą pati ir turi teisę reikalauti iš bendraturčio proporcingo jos patirtų išlaidų atlyginimo. Teismas tinkamai įvertino bylos įrodymus, liudytojų parodymus ir padarė teisingą išvadą, jog atsakovė turėjo išvalyti buto patalpas ir atlikti bendrų patalpų remontą, nes neatlikus tokių darbų, bute dėl antisanitarinių sąlygų gyventi būtų buvę neįmanoma, jog ieškovas netinkamai rūpinosi savo turtu ir neįrodė, jog atsakovei įsigyjant dalį buto, butas buvo sutvarkytas ir tinkamas gyventi. Nesutinka su skundo teiginiais, jog atsakovė nesikreipė į ieškovą dėl buto remonto ir kt., nes atsakovė dėjo maksimalias pastangas susitarti su ieškovu dėl buto išvalymo ir remonto atlikimo.

17IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, motyvai ir išvados

18Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra nustatyta. Todėl analizuotini apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai. Šalys (jų atstovai) dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir byloje pakanka duomenų ją tinkamai išnagrinėti rašytinio proceso tvarka, todėl byla nagrinėjama rašytinio, o ne žodinio proceso tvarka.

19Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Faktas pripažintinas įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.). Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; kt.); teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).

20Įrodinėjimo tikslas byloje – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.). Reikšmingos bylai faktinės aplinkybės (įrodinėjimo dalykas) nustatomos įrodinėjimo priemonėmis, išvardytomis CPK 177 str. 2 ir 3 dalyse. Įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos teismo proceso metu, išnagrinėjimu vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (CPK 185 str.). Vertindamas kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, teismas, be kita ko, turi nustatyti įrodymo ryšį su byla (įrodymo sąsajumą), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo ar neegzistavo, taip pat kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokią išvadą. Įrodymų sąsajumas reiškia, kad informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, todėl teismas įvertina byloje esančią informacinę medžiagą laikydamasis CPK nustatytų įrodymų sąsajumo, leistinumo ir įrodymų vertinimo taisyklių. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių teisės normų (CPK 176–185 str.).

21Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad ieškinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 str. 1 d. 2 p. privalo suformuluoti ieškovas, – tai faktinio pobūdžio aplinkybės, kurių pagrindu jis grindžia ir formuluoja ieškinio dalyką – materialųjį teisinį reikalavimą, o teisinė ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra išskirtinai bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. N. v. J. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-299/2013; 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Raimeta“ v. UAB „Eivora“, bylos Nr. 3K-3-710/2013).

22Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, išsamiai išanalizavęs ir įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, jog byloje įrodyta, kad ieškovas jam nuosavybės teise priklausančioje ginčo buto dalyje (46/100 dalys) negyveno nuo 2003 m. (CPK 185 str.). Atsakovei R. S. (buvusi pavardė R.) nuosavybės teise priklauso 27/50 dalys ginčo buto (b. l. 7). Atsakovė šį turtą įgijo 2010-06-17 dovanojimo sutarties Nr. GB-3690 pagrindu (b. l. 7, 27–32). Ieškovas dalį turto įgijo pagal 2003-12-16 turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. 10-3049/03 (b. l. 7). Ieškovas 2012-08-17, 2013-02-01, 2013-07-10, 2014-03-04 su prašymais kreipėsi į atsakovę, prašydamas perduoti raktą nuo naujos (buto durų) spynos DNSB „Gulbė“ pirmininkei A. E. (b. l. 8–11). Klaipėdos miesto antrojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus tyrėjas pagal ieškovo pareiškimą 2014-04-30 priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 294 str. („Savavaldžiavimas“) atsakovei, nenustačius jos veiksmuose nusikaltimo požymių (b. l. 13–15). Pagal ieškovo skundą 2014-06-06 nutarimu nutarta nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos pagal ATPK 188 str. („Savavaldžiavimas“) atsakovei (b. l. 34–37). Ieškovas 2012-06-13 kreipėsi į teismą ir prašė: pripažinti, kad 2010-04-16 mainų sutartis, sudaryta tarp G. M. bei D. R. ir J. R., ir 2010-04-20 pirkimo–pardavimo sutartis, sudaryta tarp G. M. ir I. R., bei 2010-06-17 dovanojimo sutartis, sudaryta tarp D. R., J. R. ir R. R., yra niekinės ir negaliojančios; pripažinti negaliojančia 2010-04-16 sutartį, pagal kurią G. M. išmainė 27/50 dalis ginčo buto į D. R. ir J. R. 1/4 dalį buto, adresu ( - ); perkelti V. S. pirkėjo teises ir pareigas ir nustatyti, kad G. M. pardavė, o ieškovas pirko 27/50 dalis ginčo buto už 33 000 Lt; priteisti iš ieškovo G. M. 33 000 Lt. Teismas 2013-11-14 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-849-323/2013 (teisminio proceso Nr. 2-06-3-08646-2010-8) ieškinį atmetė. Klaipėdos apygardos teismas 2014-04-16 nutartimi ieškovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-11-14 sprendimo atmetė ir šį sprendimą paliko nepakeistą (b. l. 43–50, 51–59).

23Dėl prejudicinę reikšmę byloje turinčių aplinkybių

24CPK 182 str. 2 p. nustato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

25Prejudicinę reikšmę byloje turi Klaipėdos apygardos teisme apeliacine tvarka išnagrinėta civilinė byla Nr. 2A-588-777/2014, kurioje 2014-04-16 nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-11-14 sprendimas paliktas nepakeistas. Nurodytoje civilinėje byloje (pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovams G. M., D. R., J. R., I. R., R. R. (S.) dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, tretieji asmenys Klaipėdos miesto 2-ojo notarų biuro notaras G. B., Klaipėdos miesto 11-ojo notarų biuro notarė V. K., DNSB „Gulbė“) buvo, inter alia, nustatyta / konstatuota faktinė ginčo buto būklė: „<...> buto virtuvės langas užkaltas medinėmis lentomis, balkono stiklai iškritę, užkalti medine plokšte, įėjimo durys išlaužtos, butas pilnas šiukšlių, sulaužytų baldų, tuščių butelių, bute tvyro smarvė, virtuvės baldai sulaužyti, pilna šiukšlių, vonios durų nėra, vonia pilna šiukšlių, tualeto klozetas uždengtas audeklu, kambario langas užkaltas medžio plokšte, nėra lempos, rozetės išluptos, kambarys, kaip ir visas butas, apleistas, jame negyvenama <...>“, ir apylinkės teismo sprendime, inter alia, nustatyta, jog „<...> atsakovė G. M. nuosekliai tiek atsiliepime į ieškinį (t. 1, b. l. 26–27), tiek teismo posėdžių metu (t. 2, b. l. 136, 137, t. 4, b. l. 71, 72) nurodė, kad perleisti nuosavybės teisę į 54/100 dalis buto, esančio ( - ), siekė nuo 2003 m., kuomet gyvenimas jame jai ir jos nepilnamečiams vaikams pasidarė nepakeliamas dėl ieškovo netinkamo naudojimosi ieškovui priklausančiomis 46/100 dalimis ginčo buto. Šias atsakovės G. M. nurodytas aplinkybes patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai: atsakovės G. M. pareiškimai policijai, bei jos ir daugiabučio namo gyventojų skundai bendrijos pirmininkui dėl antisanitarinių sąlygų, asocialių gyventojų elgesio ieškovui priklausančioje buto dalyje (t. 2, b. l. 41–44, 51–55, t. 3, b. l. 124–127, 129–148, t. 4, b. l. 86–88, 91–118, 127–129), antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas apie faktinę padėtį ginčo bute (t. 4, b. l. 84), per notarę ir antstolę ieškovui teikti siūlymai pirkti atsakovės G. M. buto dalį (t. 3, b. l. 120–123, 149–150)“. Be to, ginčo buto faktinę padėtį patvirtina ir nagrinėjamoje civilinėje byloje atsakovės pateiktos 2013-09-12 Remonto darbų sąmatos skaičiavimo ataskaitos duomenys, inter alia, buto fotonuotraukos iki ir po ginčo remonto atlikimo (b. l. 33). Ieškovas ir neginčijo atsakovės priešieškinyje nurodytos aplinkybės, jog po buto dalies įsigijimo, atsakovė metus laiko butu nesinaudojo, nes bandė susitarti su ieškovu dėl buto valymo, remonto ir tik po metų ėmėsi veiksmų iš esmės sutvarkyti buto (virtusio faktiškai landyne) patalpas ir pati savo lėšomis atliko buto bendrų patalpų remontą, siekdama išsaugoti bute šilumą, įdėjo langą (prieš tai užkaltą lentomis) ir duris ieškovui priklausančiame kambaryje (b. l. 61).

26Aplinkybė, jog 2012-08-17, 2013-02-01, 2013-07-10, 2014-03-04 ieškovas kreipėsi į atsakovę, prašydamas perduoti raktą nuo naujos (buto durų) spynos DNSB „Gulbė“ pirmininkei

27A. E., per se nepatvirtina aplinkybės, jog ieškovas neturėjo jokių galimybių nuo pat ginčo buto (jo dalies) įsigijimo nuosavybėn savo bei bendro naudojimo patalpas su atsakove tinkamai prižiūrėti, rūpintis, kad butas būtų saugus gyventi, jame būtų tvarka ir švara.

28Įvertinus išdėstytas aplinkybes ir aplinkybes, jog atsakovė bute (jo dalyje) gyveno ir gyvena teisėtu pagrindu (Dovanojimo sutartis, b. l. 27–32), o ieškovas nenori bei akivaizdžiai vengia spręsti su atsakove buto valymo, remonto klausimus ir šiuo atveju siekia išvengti atsiskaitymo su atsakove už faktiškai atliktus buto valymo ir remonto darbus (tiek bendro naudojimo patalpų, tiek už ieškovo kambaryje atsakovės lėšomis įdėtą langą ir įstatytas duris), motyvuodamas tuo, jog atsakovė buto valymo ir remonto darbams atlikti neturėjo ieškovo, kaip ginčo buto bendraturčio, sutikimo CK 4.75 str. prasme, jog ji tai atliko iš esmės savo rizika, teisėjų kolegijos vertinamu, yra pagrindas konstatuoti, jog atsakovė ginčo atveju veikė ir veikia kaip sąžininga ir rūpestinga buto (jo dalies) savininkė, tinkamai realizavo CK 4.83 str. 3 d. reglamentuotas buto (jo dalies) savininkės pareigas – bendrojo naudojimo objektą valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti, tinkamai realizavo CK 4.83 str. 2 d. 1 p. teisę, nes ėmėsi būtinų priemonių ginčo buto valymo ir remonto darbams atlikti be kito bendraturčio (ieškovo) sutikimo, nes akivaizdu, jog minėta faktinė buto būklė neatitiko elementarių higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos, gaisrinės saugos, energijos taupymo ir šilumos saugojimo reikalavimų bei objektyviai turėjo neigiamos įtakos visų kitų ginčo namo butų (trečiųjų asmenų) gyvenimo sąlygoms (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“, Statybos įstatymo 4 str. 1 d.) ir teisėtai pareikalavo turėtų išlaidų atlyginimo iš ieškovo.

29Teismas pažymi, jog daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas naudojantis bendrąja nuosavybe bei bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuoja CK 4.82–4.85 straipsniai. Pagal CK 4.82 str. 1 d., butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kitokia įranga. CK 4.83 str. 3 d. nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 str. 3 d., butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Taigi šalys privalo proporcingai savo turimai daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti, taip, kaip tai numato įstatymas (CK 4.76 str., 6.38 str. 1 d.).

30Apelianto argumentus, jog teismas atlikdamas apskaičiavimus padarė techninę klaidą, nes iš ieškovo priteisė ne pusę, o visą už bendrų buto patalpų remontą atsakovės sumokėtą pinigų sumą, jog nepagrįstai priteisė ne pusę (1 330 Lt) sumos už sudėtus buto langus ir duris, o visą 2 660 Lt sumą, teisėjų kolegija, įvertinusi faktinius bylos duomenis apie atsakovės sumokėtas konkrečias pinigų sumas už konkrečius buto valymo, remonto darbus bei butui panaudotas medžiagas, atmeta kaip faktiškai nepagrįstus. Akivaizdu, jog bute pakeitus iš viso 4 langus ir teismui priteisus lygiai pusę sumos už juos iš ieškovo atsakovei, netenka prasmės (neginčijant konkrečių langų pirkimo kainos, įdėjimo darbų konkrečiose vietose ir pan.) tirti, ar yra priteista suma už langus virtuvėje (1 langas), ar hole (1 langas), ar už atsakovės ir ieškovo kambariuose pakeistus langus (po 1 langą).

31Kiti apelianto argumentai, jog atsakovė nepaneigė Dovanojimo sutarties 5.1, 5.2 p. nuostatų, jog neįrodė ginčo buto patalpų avarinės būklės, jog po dovanojimo sandorio kreipėsi į ieškovą dėl bendro turto sutvarkymo, vertinami kaip paneigtini tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismo nustatytų ir įvertintų aplinkybių (minėtų prejudicinių faktų viseto) (CPK 185 str.).

32Apelianto argumentas, jog atsakovė be jokio teisinio pagrindo – neteisėtai ir savavališkai užėmė butą, jį valdo ir naudojasi kaip asmenine nuosavybe, be to, be bendraturčio (ieškovo) sutikimo ar susitarimo, jo neinformavusi, neva darė prabangų remontą, nepaisant to, kad įsigytas turtas buvo geros būklės, reikalauja už remontą pinigų iš ieškovo, taip pat atmestinas kaip nepagrįstas, nes, teisėjų kolegijos įsitikinimu, byloje įrodyta, jog atsakovė pagrįstai ir teisėtai realizavo savo, kaip buto bendraturtės, teisę veikti pagal CK 4.83 str. 2 d. 1 p. normoje nustatytą reguliavimą.

33Išdėstytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

34Dėl bylinėjimosi išlaidų

35Apelianto apeliacinis skundas atmestinas, todėl jis neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo priteisimą (CPK 93 str. 1 d.).

36Valstybei iš ieškovo priteistinas 99,46 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (b. l. 171) (CPK 96 str. 1, 5 d.).

37Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 321, 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

38Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

39Priteisti iš ieškovo V. S. 99,46 Eur bylinėjimosi išlaidas į valstybės biudžetą, mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 0123 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB (pildant dokumentą, nurodyti įmokos kodą „5630“ ir mokėjimo paskirtį „įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą“).

Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Nr. 2-1022-122/2015 pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovei R. S. dėl... 3. I. Ginčo esmė... 4. ieškovas teismo prašė iškeldinti atsakovę iš ieškovui nuosavybės teise... 5. Ieškovas ir jo atstovas advokatas A. G. ieškinį palaikė ir prašė jį... 6. D. J.. Atsakovė naudojasi ieškovui priklausančiu turtu, o mokesčiai už... 7. Atsakovė paaiškino, kad dar 2010 m. buto dalį jai padovanojo tėvai, todėl... 8. Kaip liudytoja apklausta G. M. teismo posėdžio metu parodė, kad jai po... 9. Liudytoja L. K. teismo posėdžio metu patvirtino, kad ginčo butas buvo... 10. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 11. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-03-17 sprendimu ieškinį tenkino iš... 12. Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų inter alia nustatęs, jog... 13. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 14. Apeliaciniu skundu apeliantas prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo... 15. Motyvuoja CK 4.75 str., reglamentuojančiu, kad bendrosios nuosavybės teisės... 16. Atsakovė atsiliepimu su apelianto skundu nesutinka ir prašo skundžiamą... 17. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, motyvai ir išvados... 18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas ginčą, teismas turi... 20. Įrodinėjimo tikslas byloje – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje... 21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad ieškinio... 22. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, išsamiai išanalizavęs... 23. Dėl prejudicinę reikšmę byloje turinčių aplinkybių... 24. CPK 182 str. 2 p. nustato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų... 25. Prejudicinę reikšmę byloje turi Klaipėdos apygardos teisme apeliacine... 26. Aplinkybė, jog 2012-08-17, 2013-02-01, 2013-07-10, 2014-03-04 ieškovas... 27. A. E., per se nepatvirtina aplinkybės, jog ieškovas neturėjo jokių... 28. Įvertinus išdėstytas aplinkybes ir aplinkybes, jog atsakovė bute (jo... 29. Teismas pažymi, jog daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės... 30. Apelianto argumentus, jog teismas atlikdamas apskaičiavimus padarė techninę... 31. Kiti apelianto argumentai, jog atsakovė nepaneigė Dovanojimo sutarties 5.1,... 32. Apelianto argumentas, jog atsakovė be jokio teisinio pagrindo – neteisėtai... 33. Išdėstytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad pirmosios... 34. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 35. Apelianto apeliacinis skundas atmestinas, todėl jis neturi teisės į... 36. Valstybei iš ieškovo priteistinas 99,46 Eur bylinėjimosi išlaidų... 37. Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 321, 325–331 straipsniais, teisėjų... 38. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. sprendimą palikti... 39. Priteisti iš ieškovo V. S. 99,46 Eur bylinėjimosi išlaidas į valstybės...