Byla 2A-781-464/2016
Dėl laidavimo sutarties pripažinimo niekine ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys – R. V., A. P

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo Poškaus,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Pakruojo ūkininkų kredito unijos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. kovo 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-371-569/2016 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Aisnera“ ieškinį atsakovei Pakruojo ūkininkų kredito unijai dėl laidavimo sutarties pripažinimo niekine ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys – R. V., A. P.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė UAB „Aisnera“, kurios vardu ieškinį 2013-11-13 pareiškė akcininkė R. V. (t. 1, b. l. 1-3), prašė pripažinti 2010-01-25 laidavimo sutartį Nr. 10-00016 niekine. Nurodė, kad šis sandoris prieštaravo imperatyviosioms įstatymo nuostatoms ir UAB „Aisnera“ veiklos tikslams, turėjo įtakos įmonės mokumui. Nei paskolos gavėjas A. P., nei UAB „Aisnera“ neatitiko Pakruojo ūkininkų kredito unijos taikomų kreditingumo kriterijų, todėl negalėjo būti paskolos gavėju ar, atitinkamai, jo laiduotoju.
  2. Ieškovės BUAB „Aisnera“ bankroto administratorius ieškinį patikslino (t. 2, b. l. 100–106, t. 3, b. l. 151–153), prašydamas pripažinti 2010-01-25 laidavimo sutartį Nr. 10-00016 negaliojančia nuo jos sudarymo momento, taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės Pakruojo ūkininkų kredito unijos 48 455,03 Eur bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
  3. Nurodė, kad 2010-01-25 laidavimo sutartimi Nr. 10-00016 ieškovė laidavo atsakovei už tuometiniam ieškovės direktoriui A. P. suteiktą 220 000 Lt paskolą. Laidavimo sutartį ginčijo CK 1.82 straipsnio 1 dalyje, 1.91 straipsnio 1 dalyje, 6.66 straipsnyje numatytais pagrindais kaip prieštaraujančią įmonės veiklos tikslams ir jos įstatams, pažeidžiančią jos kreditorių teises. Atsakovė apie ieškovės ir trečiojo asmens A. P. blogą finansinę padėtį žinojo prieš pasirašydama laidavimo sutartį, pati atsakovė jau vykdė išieškojimus iš A. P., taigi buvo nesąžininga. Iki laidavimo sutarties sudarymo ieškovė buvo pasiskolinusi iš UAB ,,Kapitalo garantas“ 50 000 Lt ir iš A. P. 35 000 Lt. Nuo 2010-08-31 ieškovė veiklos jau nebevykdė, nes visos įmonės sąskaitos bei turtas buvo areštuotas. Teismo 2014-03-31 nutartimi UAB „Aisnera“ buvo iškelta bankroto byla. Sandorį pripažinus negaliojančiu, ieškovei turėtų būti sugrąžintos lėšos, kurias atsakovė išsiieškojo per antstolį vykdomojo rašto pagrindu, išduoto civilinėje byloje dėl A. P. negražintos paskolos priteisimo solidariai ir iš laiduotojo UAB „Aisnera“.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Šiaulių apygardos teismas 2016-03-16 sprendimu (t. 4, b. l. 143–154) ieškinį patenkino: pripažino 2010-01-25 laidavimo sutartį Nr. 10-00016 negaliojančia nuo jos sudarymo momento; taikė restituciją ir priteisė iš atsakovės 48 455,03 Eur sumą ieškovei; priteisė ieškovei iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme 2014-02-27 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, paskirstė šalims bylinėjimosi išlaidas.
  2. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad visos laidavimo sandorio negaliojimo CK 6.66 straipsnio pagrindu sąlygos yra nustatytos. Jo sudarymo metu ieškovės kreditoriai turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į ieškovę, ieškovės finansinė situacija atitiko Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalyje reglamentuotą įmonės nemokumo sąvoką, įmonė dirbo nuostolingai, po ginčijamo sandorio sudarymo kreditorių finansiniai reikalavimai tik augo. Ieškovė negalėjo disponuoti išmokomis už 2010 metais deklaruotus pasėlius, nes lėšos buvo areštuotos siekiant užtikrinti A. P. paskolos grąžinimą atsakovei. Ieškovė nuo 2010 m. rugpjūčio mėnesio veiklos nebetęsė, o jos nemokumą lėmė jos įsipareigojimų vykdymas pagal laidavimo sutartį. Ginčijamu sandoriu buvo pažeistos kreditorių teisės, nes jo sudarymo metu A. P. jau buvo nemokus, taigi nemokaus asmens prievolės perkeltos ieškovei. Nors dalis 2010-01-25 atsakovės suteiktos A. P. paskolos buvo panaudota pačios atsakovės paskolų refinansavimui, laidavimo sutarties ieškovė sudaryti neprivalėjo. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė buvo nesąžininga, nes laidavimo sutartį su ieškove sudarė neįsitikinusi ieškovės turtine padėtimi, įvertinusi vien jos pateiktą paraišką. Be to, pradėti A. P. atžvilgiu išieškojimai atsakovės naudai iki laidavimo sutarties ir netrukus po jos pasirašymo įrodo, kad atsakovei buvo žinoma apie A. P. nemokumą.
  3. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nors ginčijamas sandoris taip pat prieštaravo bendrovės tikslui siekti pelno, tačiau ieškovė neįrodė, jog jį sudarant atsakovė žinojo ar turėjo žinoti, kad toks sandoris prieštaraus privataus juridinio asmens tikslams, kad susipažino su ieškovės įstatais ar turėjo tokią pareigą. Todėl ieškinio reikalavimo pripažinti šio sandorio negaliojimą ir pagal CK 1.82 straipsnio nuostatas teismas netenkino.
  4. Iš ieškovės paaiškinimų nenustatęs kokiems CK 1.91 straipsnyje nurodytiems veiksmams (apgaulei, smurtui, realiam grasinimui, kt.) gali būti priskirti atsakovės veiksmai, pirmosios instancijos teismas laidavimo sutarties negaliojimo ir pagal šią teisės normą nepripažino.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
  1. Atsakovė Pakruojo ūkininkų kredito unija apeliaciniame skunde (t. 5, b. l. 1–15) prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2016-03-16 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; prijungti naujus įrodymus ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Teismas nepagrįstai priėmė 2014-09-29 patikslintą ieškinį, nes juo buvo keičiamas ir ieškinio pagrindas, ir dalykas (CPK 141 str.). Vėliau teismas dar kelis kartus leido ieškovei tikslinti ieškinio reikalavimus, o tai prieštaravo proceso koncentracijos, ekonomiškumo ir kooperacijos principams (CPK 7 str., 8 str.).
    2. Teismas pažeidė teisės normas, reglamentuojančias actio Pauliana sąlygų nustatymą ir įrodymų vertinimą. Skolininkas sudaromu sandoriu negali pažeisti būsimos prievolės kreditoriams, o nagrinėjamu atveju teismas nenustatė kuriems kreditoriams ir kokio dydžio prievoles BUAB „Aisnera“ turėjo laidavimo sutarties sudarymo momentu. Pažymi, kad laidavimo sutarties sudarymo momentu A. P. 30 000 Lt finansinis reikalavimas ieškovei neegzistavo, nes įsiteisėjusiu Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-10-31 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-633-907/2012 nustatyta, jog 2009-11-10 paskolos sutartis Nr. 1 suklastota – 30 000 Lt paskola ieškovei nebuvo suteikta. Teismas nenustatinėjo ir kada bei kokiems tiekėjams buvo atsiradusi BUAB „Aisnera“ 9 000 Lt skola, ar ši skola nebuvo padengta. Skola Sodrai, VMI ir darbo užmokesčio įsiskolinimas buvo pernelyg maži.
    3. Pati ieškovė patvirtino, kad su kreditoriais, buvusiais laidavimo sutarties sudarymo metu, 2010 m. rudenį atsiskaityta. Laidavimo sutartis kreditorių teisių nepažeidė, nes vienintelis realus kreditorius buvo UAB „Kapitalo garantas“. Tačiau BUAB „Aisnera“ bankroto byloje šios įmonės nėra kreditorių sąraše, nes su ja buvo atsiskaityta, taigi atsiskaitymui laidavimo sutartis nesutrukdė.
    4. Ieškovės įmonė buvo įsteigta (įregistruota) 2009-11-09, o apie įmonės nemokumą vos pagal dviejų mėnesių įmonės veiklos rezultatus spręsti negalima.
    5. Teismas nemotyvavo savo išvados, kad ieškovė nuo 2010 m. rugpjūčio mėnesio nebetęsė veiklos. Ši išvada nepagrįsta, nes ieškovė veiklą ir toliau vykdė, deklaravo pasėlius, o ieškovės atstovas teisme negalėjo paaiškinti, kur dingo pajamos už derlių pagal 2010 m. deklaruotus pasėlius.
    6. BUAB „Aisnera“ nemokumą lėmė ne laidavimo sutartis, o netinkamas jos turto valdymas. Teismas neįvertino aplinkybių, jog A. P. nieko įmonėje nesprendė, nes visus finansinius reikalus faktiškai tvarkė vėliau akcininke tapusi R. V. Skolininko pareigą sudaryti laidavimo sutartį lėmė BUAB „Aisnera“ tuometinio vienintelio akcininko N. R. sprendimas, kuris nėra panaikintas.
    7. Teismas nekonstatavo skolininkės BUAB „Aisnera“ nesąžiningumo kaip actio Pauliana sąlygos (dėl to nepasisakė). A. P. nemokumo ieškovė neįrodinėjo, o teismas išvadą apie jo nemokumą darė neįvertindamas A. P. prievolių ir valdyto turto santykio. Atsakovė laidavimo sandorio sudarymo metu nevykdė nė vieno A. P. suteiktos paskolos priverstinio išieškojimo. Atsakovei nebuvo pagrindo konstatuoti A. P. nemokumą, įvertinant jo valdomą ūkininko ūkį ir kitą turtą.
    8. Nenustačius kokių konkrečių kreditorių, jais buvusių laidavimo sutarties sudarymo momentu, interesus galimai pažeidė ši sutartis ir kiek turto reikia jų reikalavimams patenkinti, restitucijos taikymas yra neteisėtas. Priešingu atveju būtų padengtos ne tik visos BUAB „Aisnera“ prievolės, atsiradusios jau po laidavimo sutarties sudarymo, bet ir likusi didelė dalis liktų vienintelei akcininkei R. V. Prisiėmusi savo valia prievolę pagal laidavimo sutartį ir ją įvykdžiusi, ieškovė BUAB „Aisnera“ turi regreso teisę į A. P., taip pat gali reikalauti buvusio akcininko N. R., priėmusio sprendimą laiduoti, atsakomybės už įmonei padarytą žalą.
    9. Teismas nepagrįstai nesivadovavo kasacinio teismo praktika, pagal kurią asmuo, įgijęs daiktą antstolio akto dėl turto perdavimo išieškotojui pagrindu, preziumuojamas esantis sąžiningu ir jo interesai ginami.
    10. Ieškovė neturėjo teisės ginčyti laidavimo sutartį, nes šio sandorio teisėtumas yra nustatytas jau įsiteisėjusiu Šiaulių apygardos teismo 2011-01-31 galutiniu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-472-368/2011 dėl skolos iš A. P. ir BUAB „Aisnera“ priteisimo paskolos sutarties ir laidavimo sutarties pagrindu. CK 1.79 straipsnis numato, kad sandorį patvirtinusi šalis netenka teisės jį ginčyti.
    11. Tik jau baigus įrodymų tyrimą šioje byloje ir teismui išėjus priimti sprendimą, atsakovei atsirado galimybė gauti Šiaulių apygardos prokuratūros 2014-01-10 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 40-1-158-10 kopiją, todėl ji teikiama su apeliaciniu skundu. Šio nutarimo išvados reikšmingos, vertinant tariamą atsakovės nesąžiningumą, nes ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad paskolos buvo imamos R. V. prašymu, kad būtų galima padėti jai ir jos šeimos nariams, taip pat tai, kad atsakovės darbuotojų veiksmuose nėra jokių nusikaltimų sudėties, kad pačios R. V. veiksmai atitinka kreditinio sukčiavimo (BK 207 str. 1 d.) požymius. Dėl jos atsakomybės nebuvo sprendžiama vien dėl senaties.
  2. Atsiliepime į apeliacinį skundą (t. 5, b. l. 82–89) ieškovė BUAB „Aisnera“ prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
    1. Atsakovė, pasisakydama dėl ieškinio tikslinimo, klaidina teismą. Nagrinėjama byla buvo iškelta akcininkės R. V. ieškinio pagrindu. Ieškovei 2014-03-31 iškėlus bankroto bylą, administratorius 2014-09-30 pateikė patikslintą ieškinį. Apskundus nutartį nutraukti nagrinėjamą bylą, Lietuvos apeliacinis teismas pasisakė, jog administratoriui turi būti suteikta galimybė ginčyti sandorį, nors šiuo metu ir yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl prievolių, atsiradusių to sandorio pagrindu.
    2. Teismui panaikinus bankrutuojančios įmonės ginčijamą sandorį, turtas (ar jo vertė) turi būti gražinamas bankrutuojančiai įmonei į bendrą turto masę ir naudojamas atsiskaityti su visais kreditoriais ĮBĮ nustatyta tvarka. Laidavimo sutartis yra neatlygintinė, todėl gali būti pripažinta negaliojančia nepaisant trečiojo asmens (ne)sąžiningumo (CK 6.66 str. 2 d.).
    3. Po 2010-08-31 ieškovė sustabdė veiklą: buvo atleisti UAB „Aisnera“ darbuotojai, prasidėjo teisminiai ginčai su kreditoriais, balansas už 2010 m. nebuvo sudarytas. Atsakovė dar iki laidavimo sutarties sudarymo pradėjo kitų skolų išieškojimą iš A. P., ką patvirtina byloje esančios antstolių pažymos. Kredito unijų minimalių paskolų vertinimo reikalavimų, patvirtintų Lietuvos banko valdybos 2009-03-26 nutarimu Nr.38, 3 ir 26, punktuose yra nurodyta, kad paskola negali būti išduota, jeigu skolininko būklė vertinama kaip patenkinama, nepatenkinama arba bloga.
    4. Šiaulių apygardos teismas 2011-01-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-96-71/2011 ir 2011-04-14 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-205-124/2011 jau buvo nustatęs actio Pauliana pagrindą pripažinti atsakovės sudarytus sandorius, tapačius šioje byloje sudarytiems sandoriams, negaliojančiais.
    5. Atsakovės pateikti nauji įrodymai nesusiję su šia byla.

510. Atsiliepime į apeliacinį skundą (t. 5, b. l. 53–60) trečiasis asmuo R. V. prašo skundo netenkinti. Atsiliepime pakartojamos skundžiamame sprendime nustatytos aplinkybės ir teismo pateikti argumentai, taip pat papildomai nurodomi tokie atsikirtimai:

610.1. Atsakovė paskolos A. P. išduoti negalėjo, taip pat negalėjo priimti ieškovės laidavimo, o tai atlikdama, pažeidė kreditingumo kriterijus, taikomus atsakovės, reikalavimus, patvirtintus Lietuvos Banko valdybos 2009-03-26 nutarimu Nr. 38, bei taisykles, numatytas atsakovės paskolų suteikimo ir administravimo tvarkoje, patvirtintoje atsakovės valdybos posėdžio protokolu Nr. 25. Atsakovė melagingai įvertino finansinę skolininko ir laiduotojo būklę, nepagrįstai pagerindama jos įvertinimą. Atsakovės vadybininkė J. K. suklastojo A. P. ir laiduotojos finansinės būklės įvertinimų dokumentus. Lietuvos centrinė kredito unija 2004-04-28 rašte buvo nurodžiusi atsakovei nebeišduoti naujų paskolų A. P.

710.2. Atsakovė meluoja, jog tik baigus įrodymų tyrimą šioje byloje jai atsirado galimybė gauti prokuratūros nutarimą.

811. Atsiliepime į apeliacinį skundą (t. 5, b. l. 61–68) trečiasis asmuo A. P. prašo skundo netenkinti, pateikdamas analogiškus trečiojo asmens R. V. atsiliepime į skundą pateiktiems atsikirtimus. Prideda teismų procesinius sprendimus civilinėje byloje dėl bankroto bylos A. P. iškėlimo.

9Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Apeliacinis skundas tenkintinas.
  2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą bei šalių pateiktus argumentus dėl skundžiamo teismo sprendimo dalies, pripažįsta, kad šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo actio Pauliana instituto taikymo būtinųjų sąlygų visumą, kas lėmė neteisingą teismo išvadą dėl ginčijamo laidavimo sandorio negaliojimo šiuo įstatyminiu pagrindu.

10Dėl naujų įrodymų priėmimo

1114. Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantė skundo argumentams pagrįsti apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus duomenis – Šiaulių apygardos prokuratūros 2014-01-10 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 40-1-158-10 dalies kopijas, įrodinėdama jais A. P. šioje byloje duotų parodymų prieštaringumą ikiteisminio tyrimo metu surinktiems duomenims, taip pat aplinkybes, reikšmingas sprendžiant dėl apeliantės sąžiningumo sudarant ginčijamą sandorį. Apeliantės teiginius, kad teikiamo į bylą nutarimo kopiją ji gavo tik 2016-03-07, t. y. jau baigus įrodymų tyrimą šioje byloje ir teismui išėjus priimti sprendimo, paneigiančių duomenų byloje nėra. Nutarimu apeliantė siekia pagrįsti savo poziciją, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino actio Pauliana (actio Pauliano ieškinio) instituto taikymo sąlygas. Šis dokumentas pridėtas prie apeliacinio skundo, taigi kiti proceso dalyviai su jo turiniu turėjo galimybę susipažinti ir pareikšti atsikirtimus dėl jame nurodytų faktų. Teisėjų kolegija prieina prie išvados, jog įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau ir juos priima. Taip pat priimtini ir trečiojo asmens A. P. su atsiliepimu į apeliacinį skundą teikiami procesiniai sprendimai iš A. P., kaip fizinio asmens, bankroto bylos. A. P. bankroto byla iškelta Šiaulių apylinkės teismo 2016-04-21 nutartimi, t. y. jau po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, todėl pripažintina, kad ir šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.).

12Dėl apeliacinio skundo ribų

1315. Bankroto administratorius pareiškė reikalavimą dėl ieškovės sudaryto sandorio, kuriuo buvo laiduota už trečiojo asmens A. P. prievolių pagal paskolos sutartį įvykdymą, pripažinimo negaliojančiu. Apeliacinės instancijos teisme ginčas liko tik dėl CK 6.66 straipsnio taikymo sąlygų bei restitucijos taikymo. Nors šis sandoris ieškiniu buvo ginčijamas ir kitais sandorių negaliojimo pagrindais – pagal CK 1.82 bei 1.91 straipsnius, apeliaciniame skunde nekvestionuojamos pirmosios instancijos teismo sprendimo išvados, kad tokių sandorio negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta. Tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų bei atsižvelgdamas į šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, įvertina tik actio Pauliana instituto taikymą (CPK 320 str.).

14Dėl kitose civilinėse bylose nustatytų faktų prejudicinės reikšmės nagrinėjamai bylai

1516. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su ieškovės atsiliepimo į skundą pozicija, jog Šiaulių apygardos teismo 2011-01-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-96-71/2011 ir teismo 2011-04-14 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-205-124/2011 bei šiose bylose Lietuvos apeliacinio teismo priimtomis nutartimis jau buvo nustatytos actio Pauliana taikymo sąlygos ir nagrinėjamai bylai, pripažįstant kitus atsakovės sudarytus sandorius, tapačius šioje byloje sudarytiems sandoriams, negaliojančiais. Aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, nereikia iš naujo įrodinėti tik tuo atveju, jeigu toje dalyvavo tie patys asmenys (CPK 182 str. 2 p.). Ieškovės nurodytose bylose buvo nagrinėjami ne BUAB „Aisnera“, o kitų ūkio subjektų pareikšti reikalavimai pripažinti su Pakruojo ūkininkų kredito unija sudarytų sandorių negaliojimą actio Pauliana pagrindu. Akivaizdu, kad kitų ūkio subjektų kreditorių teisių pažeidimo bei likusių actio Pauliana instituto taikymo sąlygų vertinimas ir negali būti tapatus apeliantės su BUAB „Aisnera“ sudaryto konkretaus sandorio sąlygų CK 6.66 straipsnio taikymo kontekste vertinimui. Taigi vien konstatuotinas byloje dalyvaujančių asmenų skirtingumas ieškovės nurodytose ir nagrinėjamoje byloje pats savaime neleidžia tokių atsikirtimų į apeliacinį skundą pripažinti pagrįstais, o ieškovės nurodytose bylose nustatyti faktai nagrinėjamai bylai neturi nei prejudicinės, nei įrodomosios reikšmės.

1617. Apeliantė savo skundą taip pat grindžia kitos bylos išnagrinėjimo rezultatais bei remiasi Šiaulių apygardos teismo 2011-01-31 galutiniu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-472-368/2011 dėl skolos iš A. P. ir BUAB „Aisnera“ priteisimo paskolos sutarties ir laidavimo sutarties pagrindu, teigdama, kad tokie procesiniai dokumentai patvirtina laidavimo sutarties teisėtumą. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir apeliantės skundo argumentus dėl kitos bylos prejudicijos. Nagrinėjamoje byloje pirmiau priimtoje Lietuvos apeliacinio teismo 2015-07-09 nutartyje Nr. 2-951-196/2015 (t. 3, b. l. 136–141) jau buvo pateikti su tuo susiję išaiškinimai, nurodant, kad paskolos priteisimo byloje materialus reikalavimas pripažinti laidavimo sutartį negaliojančia nebuvo pareikštas ir nagrinėtas, vadinasi, ir laidavimo sandorio teisėtumas nebuvo vertintas, taigi BUAB „Aisnera“ bankroto administratorius gali ginčyti sandorį naujoje byloje, nepaisant įsiteisėjusio ir vykdytino teismo sprendimo dėl prievolių, atsiradusių to sandorio pagrindu. Tokiu atveju įvertintini apeliantės skundo argumentai, kuriais ji iš esmės ginčija actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygų egzistavimą.

17Dėl actio Pauliana instituto taikymo teisinių prielaidų

1818. CK 6.66 straipsnyje nustatyta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Šiame straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana institutas yra specialus kreditoriaus interesų gynimo būdas, kuriuo jam suteikiama galimybė panaikinti skolininko piktnaudžiavimo savo teisėmis padarinius, taip užtikrinant skolininko prisiimtų įsipareigojimų kreditoriui įvykdymą.

1919. CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir nuoseklioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje jau suformuluotos tokios actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo2016-04-01 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-915/2016). Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtina nustatyti visas nurodytas sąlygas, o bent vienos jų nebuvimas neleidžia sandorio pripažinti negaliojančiu. Be to, kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tik tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti.

2020. Apeliacinio skundo argumentais ginčijamos iš esmės visos actio Pauliano ieškiniui taikyti būtinosios sąlygos: neabejotinos ir galiojančios ieškovės kreditorių teisės buvimas sandorio sudarymo momentu, kreditoriaus (kreditorių) interesų pažeidimas, sandorių sudarymo (ne)privalomumas, sandorių šalių nesąžiningumas. Apeliantė taip pat kvestionuoja restitucijos taikymo pagrįstumą, atsižvelgiant į restitucijos dalyko specifiškumą – buvo reikalaujama grąžinti pinigų sumą, antstolio išieškotą apeliantės naudai pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą.

21Dėl neabejotinos ir galiojančios kreditoriaus reikalavimo teisės

2221. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog šalių sudaryta 2010-01-25 laidavimo sutartimi Nr. 10-00016 ieškovė BUAB „Aisnera“ laidavo apeliantei Pakruojo ūkininkų kredito unijai už tuometiniam ieškovės direktoriui A. P. suteiktą 220 000 Lt paskolą. Nors bankroto byla BUAB „Aisnera“ iškelta tik 2014-03-31 nutartimi, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ginčijamo sandorio sudarymo metu BUAB „Aisnera“ jau buvo nemoki ir ginčijamu sandoriu buvo pažeistos kreditorių teisės.

2322. Pagrįsdamas ieškinį savo teisių pažeidimu kreditorius turi įrodyti ne tik tai, kad turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę (kaip vieną iš actio Pauliana sąlygų), tačiau ir tai, kad ši jo teisė atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo. Ši actio Pauliana sąlyga yra privaloma nepriklausomai nuo to, ar ieškinį reiškia kreditorius, ar kreditoriui atstovaujantis bankroto administratorius. Jos nepašalina ir Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 14 punkte įtvirtinta administratoriaus bendra pareiga ginti visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės skundo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės netyrė aplinkybių, kuriuo metu ir kokie konkrečiai kreditorių reikalavimai ieškovės įmonei atsirado, t. y. ar jie jau egzistavo ginčijamos laidavimo sutarties sudarymo metu. Tik tokiu atveju būtų galima daryti išvadą apie neabejotinos ir galiojančios kreditoriaus reikalavimo teisės buvimą.

2423. Actio Pauliana ieškinio sąlygas, be kita ko, ir tai, kad kreditoriaus teisė atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo, turi įrodyti ieškovė (CPK 178 str.). Nagrinėjamu atveju apeliantė kaip teisiškai reikšmingą pagrįstai akcentuoja tokią aplinkybę, kad pats ieškovės bankroto administratorius teisme pripažino įmonės atsiskaitymo su visais savo kreditoriais, buvusiais ginčijamos laidavimo sutarties sudarymo metu, dar iki bankroto bylos iškėlimo faktą (Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančio 2014-12-17 teismo posėdžio garso įrašo dalys nuo 00:24:55 iki 00:25:20 val. ir nuo 00:37:55 iki 00:38:20 val.; CPK 179 str. 3 d.). Bankroto administratorius teisme nurodė, jog per 2010 m. iki įmonės bankroto bylos iškėlimo buvo gauta apie 80 000 Lt už pasėlius ir kitos įmonės veiklos, ir su visais ginčijamo sandorio sudarymo metu buvusiais įmonės kreditoriais atsiskaityta.

2524. Šiuos bankroto administratoriaus paaiškinimus patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai. Bankroto byloje patvirtintas darbuotojo R. J. 4 472,58 Lt dydžio pirmos eilės finansinis reikalavimas (vėliau jo suma patikslinta) susidarė jau po ginčijamos laidavimo sutarties sudarymo – į bylą pateikta jo darbo sutartis sudaryta 2014-02-20, o nutraukta dėl įmonės bankroto 2014-05-05 (t. 2, b. l. 23–25). Kaip antros eilės reikalavimai bankroto byloje buvo patvirtinti Valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus ir VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro reikalavimai, bet ginčijamos laidavimo sutarties sudarymo metu egzistavo tik menka 26,38 Lt skola Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Į bylą pateikti BUAB „Aisnera“ bendrojo žurnalo įrašai nuo 2010-01-01 iki 2010-08-31 patvirtina, jog įmonė šiuo laikotarpiu atsiskaitinėjo tiek su Valstybine mokesčių inspekcija, tiek ir su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (kaip ir su kitais kreditoriais) (t. 1, b. l. 110–119). BUAB „Aisnera“ bankroto byloje kaip trečios eilės kreditoriniai reikalavimai yra patvirtinti Pakruojo ūkininkų kredito unijos 58 819,21 Lt finansinis reikalavimas ir UAB „Šaltenė“ 10 912 Lt dydžio reikalavimas. Kaip nurodyta Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančioje bankroto bylą nagrinėjančio teismo 2014-06-06 nutartyje (CPK 179 str. 3 d.), šis Pakruojo ūkininkų kredito unijos finansinis reikalavimas yra kildinamas iš Raseinių rajono apylinkės teismo 2013-02-19 išduoto vykdomojo dokumento dėl 58 819,21 Lt priverstinio skolos išieškojimo dėl BUAB „Aisnera“ negrąžintos paskolos pagal 2010-04-07 paskolos sutartį, t. y. bankroto byloje patvirtintas Pakruojo ūkininkų kredito unijos finansinis reikalavimas yra kilęs jau po ginčijamos laidavimo sutarties sudarymo. Kaip matyti iš BUAB „Aisnera“ bankroto byloje esančių duomenų, UAB „Šaltenė“ finansinis reikalavimas kildinamas iš Šiaulių apylinkės teismo 2013-02-18 patvirtintos taikos sutarties, pagal kurią BUAB „Aisnera“ įsipareigojo apmokėti UAB „Šaltenė“ 10 912 Lt kompensaciją, tačiau apmokėjimo neatliko. Iš šios aplinkybės spręstina, jog UAB „Šaltenė“ finansinis reikalavimas kilo taip pat jau po laidavimo sutarties sudarymo. Vadinasi, visų BUAB „Aisnera“ bankroto byloje įtrauktų kreditorių reikalavimai atsirado jau po ginčijamos sutarties sudarymo.

2625. Darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, neištyręs ir neįvertinęs visų reikšmingų su kreditorių reikalavimais susijusių aplinkybių, o būtent – jų atsiradimo momento, nepagrįstai pripažino nustatyta tokią CK 6.66 straipsnio pagrindu pareikšto ieškinio tenkinimo sąlygą, kaip neabejotinos ir galiojančios kreditoriaus reikalavimo teisės buvimas. Teisėjų kolegija daro priešingą išvadą, kad tokia viena iš actio Pauliana ieškinio tenkinimo sąlygų neegzistavo.

27Dėl kreditorių teisių pažeidimo vertinimo ir kitų actio Pauliana sąlygų

2826. Sprendžiant, ar ginčijamas sandoris pažeidžia kreditorių teises, būtina įvertinti įrodinėjamo pažeidimo pobūdį sandorio sudarymo metu egzistuojančiomis sąlygomis, atsižvelgiant į reikalavimą pareiškusio administratoriaus statusą ir ginčijamo sandorio esmę. Neatsižvelgus į nurodytas aplinkybes gali būti pažeista ginčo šalių interesų pusiausvyra. Kadangi actio Pauliana suteikia ne sandorio šaliai – kreditoriui – teisę ginčyti skolininko su trečiaisiais asmenims sudarytus sandorius, tai, taikant šį institutą kaip vieną iš išimtinių sandorių pripažinimo negaliojančiais atvejų, būtina užtikrinti kreditoriaus, skolininko ir jo turtą įsigijusio trečiojo asmens interesų pusiausvyrą.

2927. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tik faktas, jog sandorius ginčija bankroto administratorius, nesudaro pagrindo ginčijamus ir iki bankroto bylos iškėlimo sudarytus sandorius vertinti pagal taisykles, būdingas bankroto procesui. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad actio Pauliana negali būti aiškinamas taip, kad sudarytų prielaidas ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką, nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iškelta bankroto byla. Toks įstatymo aiškinimas ir taikymas sukeltų teisinį neapibrėžtumą, nepasitikėjimą finansinių problemų turinčiu skolininku ir nepagrįstai ribotų jo galimybes vykdyti veiklą bei siekti atsiskaityti su visais kreditoriais išvengiant bankroto, o bankroto administratoriui sudarytų nepagrįstas prielaidas ginčyti visus be išimties iki bankroto bylos iškėlimo sudarytus sandorius taip piktnaudžiaujant savo teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2013-03-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013).

3028. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi ieškovės BUAB ,,Aisnera“ 2009-12-31 balanso (t. 2, b. l. 108–109) duomenimis, patvirtinančiais, kad laidavimo sutarties sudarymo metu (2010-01-25) ieškovės per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų suma sudarė 96 962 Lt, o nuosavo turto buvo už 101 488 Lt, kas pirmosios instancijos teismui leido daryti išvadą, kad tokia BUAB „Aisnera“ būsena atitinka ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje reglamentuotą įmonės nemokumo sąvoką. Teismo sprendime padaryta ir kita (pirmajai prieštaraujanti) išvada, kad įmonės nemokumą lėmė būtent ginčijamos laidavimo sutarties vykdymas, kas suponuotų vertinimą, jog sandorio sudarymo metu nemokumo dar nebuvo. Šiame kontekste pažymėtina, kad ieškovės įmonė buvo įsteigta ir Juridinių asmenų registre įregistruota tik 2009-11-09 (t. 1, b. l. 4), o finansinės atskaitomybės duomenys, kuriais rėmėsi teismas, apima laikotarpį nuo 2009-11-09 iki 2009-12-31. Dėl nurodytos priežasties bylą nagrinėjantis teismas turėjo itin kritiškai vertinti, ar prieš nepilnus du mėnesius įsteigta įmonė per tokį trumpą veiklos laikotarpį objektyviai galėjo pasiekti nemokumą lemiančią būklę. Dėl nurodytos priežasties sutiktina su apeliantės skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai esminę reikšmę suteikė vos dviejų mėnesių finansinės atskaitomybės duomenims, tinkamai jų neįvertindamas kitų byloje esančių įrodymų kontekste.

3129. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, jog BUAB „Aisnera“ ginčijamo sandorio sudarymo metu (t. y. 2010-01-25) buvo nemoki, negali sutikti. Kaip matyti, tokia išvada padaryta nepagrįstai įmonės balanse nurodytas ieškovės per vienerius metus mokėtinas sumas ir trumpalaikius įsipareigojimus sutapatinus su pradelstais įmonės įsipareigojimais. Ir nors pirmosios instancijos teismas nurodė teisingas turto ir per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų skaitines reikšmes, konkrečių įsipareigojimų analizė leidžia įsitikinti, kad ne visi balanse nurodyti įsipareigojimai laidavimo sutarties sudarymo momentu buvo pradelsti. Pagrįsti tokie apeliacinio skundo argumentai, jog teismas be pagrindo nevertino ir netyrė kuriems kreditoriams ir kokio dydžio prievoles ieškovė turėjo laidavimo sutarties sudarymo metu, juolab kad nuo įmonės veiklos pradžios buvo tepraėję vos trys mėnesiai. Pažymėtina, jog ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje pateikto įmonės nemokumo sąvoka siejama ne su bet kokių įsipareigojimų, o būtent su pradelstų įmonės įsipareigojimų ir turto santykiu, todėl norint konstatuoti įmonės nemokumą ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme, pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti ir tai, kada suėjo konkrečių įmonės įsipareigojimų įvykdymo terminai.

3230. Bankroto administratorius bylos nagrinėjimo metu įvardijo tokius, sudarančius ir didžiąją dalį visų ieškovės įsipareigojimų, jos įsipareigojimus: įmonės gautą iš A. P. 30 000 Lt dydžio paskolą ir iš UAB „Kapitalo garantas“ gautą 55 000 Lt paskolą (t. 1, b. l. 122–123). Iš 2009-11-10 paskolos sutarties Nr. 1 (t. 1, b. l. 124–125) sąlygų matyti, kad šia sutartimi paskolos gavėja BUAB „Aisnera“ paskolą A. P. įsipareigojo grąžinti iki 2010-10-01 (paskolos sutarties 3.1 p.). Analogiškas paskolos grąžinimo terminas buvo numatytas ir ieškovės bei UAB „Kapitalo garantas“ 2009-11-10 sudarytos paskolos sutarties Nr. 2 3.2 punkte (t. 1, b. l. 126–127). Vadinasi, nebuvo pagrindo konstatuoti, jog ginčijamos laidavimo sutarties sudarymo metu šie įsipareigojimai A. P. ir UAB „Kapitalo garantas“ jau buvo pradelsti.

3331. Kita vertus, Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012-10-31 nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-633-907/2012 (t. 4, b. l. 74–94), kuris buvo paliktas nepakeistas bylą apeliacine ir kasacine tvarka išnagrinėjusių teismų, konstatavo, jog A. P., būdamas BUAB „Aisnera“, direktoriumi, kartu su BUAB „Aisnera“ vieninteliu akcininku N. R. 2009-11-10 savo parašais patvirtino tyrimo nenustatyto asmens pagamintą tikrą dokumentą – 2009-11-10 paskolos sutartį Nr. 1, kurioje buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie tai, kad A. P. laikotarpiu nuo 2009-11-10 iki 2010-10-01 suteikia BUAB „Aisnera“ 30 000 Lt paskolą, tačiau šių pinigų N. R., BUAB „Aisnera“ vieninteliam akcininkui, neperdavė, t. y. realiai neatliko tų veiksmų, kuriuos pagal tarpusavio pasirašytą sutartį turėjo atlikti. Tai, jog minėta pinigų suma nebuvo perduota, baudžiamojoje byloje patvirtino tiek A. P., tiek ir N. R. Tokiu atveju skola A. P. į įmonės balanse nurodytas ieškovės per vienerius metus mokėtinas sumas ir trumpalaikius įsipareigojimus buvo įtraukta visiškai nepagrįstai.

3432. Apeliantė savo skunde nurodo ir tokį faktą, kad UAB „Kapitalo garantas“ apskritai nėra įtraukta į BUAB „Aisnera“ kreditorių sąrašą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog skola UAB „Kapitalo garantas“ buvo sugrąžinta dar iki bankroto bylos iškėlimo dienos. Minėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-633-907/2012 užfiksuoti liudytojo R. P. parodymai, jog ieškovė paskolą UAB „Kapitalo garantas“ sugrąžino (t. 4, b. l. 74–94). Analogišką faktą nagrinėjamoje byloje pripažino ir bankroto administratorius (2014-12-17 teismo posėdžio garso įrašo dalis nuo 00:24:25 iki 00:24:35 val.; teismų informacinė sistema LITEKO).

3533. Nenustačius ieškovės nemokumo laidavimo sutarties sudarymo metu ar kreditorių, turinčių neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę (nutarties 25 punktas), buvimo, įvertintina ir tai, ar nebuvo kitų aplinkybių, dėl kurių galėtų būti konstatuotas kreditorių teisių pažeidimas.

3634. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad ieškinį grindžiant actio Pauliana institutu kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo būti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio; pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes, sudarius ginčijamą sandorį, likusio turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi. Kreditoriaus teisės gali būti pažeistos ir kitais būdais, pavyzdžiui, kai skolininkas, perleidęs turtą, nors ir netampa nemokus, tačiau gerokai sumažina savo turtą ir taip sudaro realią grėsmę, kad jo įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2007).

3735. Bankroto administratoriaus į bylą pateiktais duomenimis, ginčijamos laidavimo sutarties sudarymo metu egzistavo 9 000 Lt skola tiekėjams. Tačiau bankroto byloje atitinkami tiekėjų finansiniai reikalavimai nebuvo patvirtinti, taip pat, kaip minėta, nebuvo patvirtintas ir UAB „Kapitalo garantas“ reikalavimas dėl suteiktos paskolos. Apeliantė šį faktą paaiškina tuo, jog ieškovės įmonė 2010 m. gavo pajamas iš derliaus, kurios galėjo būti panaudotos įmonės veikloje. Bankroto administratorius teisme patvirtino, jog BUAB „Aisnera“ per 2010 m. iš tiesų vykdė veiklą ir gavo pajamas, kurias naudojo atsiskaitymams su savo kreditoriais (2014-12-17 teismo posėdžio garso įrašo dalis nuo 00:18:10 iki 00:19:10 val.). Tuo leidžia įsitikinti ir BUAB „Aisnera“ bendrojo žurnalo duomenys (t. 1, b. l. 110–119). Tokioje faktinėje situacijoje teisėjų kolegija pritaria apeliantės skunde išdėstytiems argumentams, jog sudaryta laidavimo sutartis nesutrukdė ieškovei vykdyti veiklą ir toliau atsiskaityti su tiekėjais ar kitais kreditoriais, ši sutartis niekaip nesuvaržė įmonės veiklos, nes ginčui aktualiu laikotarpiu ieškovė neturėjo problemų dėl gebėjimo vykdyti savo prievoles. Pripažintina, kad laidavimo sutarties sudarymas ne tik nelėmė įmonės bankroto, tačiau ir negali būti vertinamas kaip kitaip pažeidęs įmonės kreditorių teises.

3836. Nagrinėjamoje byloje analizuojamos situacijos teisingam įvertinimui teisėjų kolegija atsižvelgia ir į ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotas aplinkybes. Baudžiamojoje byloje Nr. 1-633-907/2012 užfiksuoti tokie A. P. parodymai, jog BUAB „Aisnera“ buvo įsteigta turint konkretų tikslą - grėsė jo ūkio bankrotas, todėl norėta šiek tiek žemės išsaugoti (t. 4, b. l. 74–94). A. P. pripažino, kad jo ūkio ir BUAB „Aisnera“ buhalterinę apskaitą tvarkė trečiasis asmuo R. V., jo sugyventinės motina. Šiame kontekste ieškovės ir ją atstovavusių A. P. ir / ar paskiausios įmonės akcininkės R. V. veiksmai bei jų atitikimas sąžiningumo principams turėjo būti ypač atidžiai įvertinti. Nagrinėjamoje byloje nustatytomis aplinkybėmis kredito gavimas, jo užtikrinimas laidavimu ir paskesnis sandorius sudariusius asmenų tvirtinimas, kad toks kreditas apskritai negalėjo būti išduotas, o laidavimas - priimtas, paskolos gavėjui inicijavus sau bankroto bylos iškėlimą, iš esmės siekiant susigrąžinti pagal teismo sprendimą jau išieškotą paskolos dalį, akivaizdžiai neatitinka protingo, sąžiningo ir teisingo asmenų sutartiniuose santykiuose elgesio standartų. Teisėjų kolegijos vertinimu, svarbi ir tokia aplinkybė, jog A. P., kaip fizinio asmens, ir ieškovės bankroto procedūras administruoja tas pats asmuo (t. 5, b. l. 73–81), todėl abejotina, ar tokioje situacijoje galėtų būti išvengta interesų konflikto bei tinkama forma ir būdu vienodai ginami tiek ieškovės, tiek A. P. kreditorių interesai.

3937. Nenustačius pirmiau aptartų actio Pauliana sąlygų buvimo, objektyviai negalima ir išvada dėl tokio instituto taikymo sąlygų visumos, vadinasi, ir dėl sandorio negaliojimo pagal CK 6.66 straipsnį. Tokiu atveju skundžiamas sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas atmesti ieškinį (CPK 329 str. 1 d., 330 str.), dėl kitų apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo išsamiau nepasisakant. Toks vertinimas tampa teisiškai neaktualiu ir neturinčiu įtakos teisėjų kolegijos padarytai išvadai, kad byla buvo išnagrinėta neteisingai.

40Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

4138. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Apeliantė prašė priteisti 1 089 Eur atstovavimo išlaidų, patirtų už apeliacinio skundo surašymą. Prašymas pagrįstas išlaidų dydį patvirtinančiais įrodymais (t. 5, b. l. 48–50), prašomos priteisti išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (toliau – ir Rekomendacijos) (redakcija, galiojusi nuo 2015-03-20), todėl priteistinos iš ieškovės.

4239. CPK 93 straipsnio 5 dalis numato, jog tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Apeliantė pirmosios instancijos teisme prašė priteisti jai 1 051,32 Eur (3 630 Lt) teisinių paslaugų išlaidų (t. 2, b. l. 5–7), taip pat 525,66 Eur teisinių paslaugų išlaidų už atsiliepimo į ieškovės atskirąjį skundą dėl bylos nutraukimo paruošimą (t. 3, b. l. 131–133). Atsakovės patirtos išlaidos yra pagrįstos prie prašymų pridėtais išlaidų dydį patvirtinančiais įrodymais, neviršija Rekomendacijų nustatytų maksimalių dydžių, todėl priteistinos iš ieškovės.

4340. Pirmosios instancijos teismas, tenkinęs ieškinį, 55,37 Eur dydžio pašto išlaidas priteisė iš atsakovės. Apeliaciniame teisme priėmus sprendimą ieškinį atmesti, pašto išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš ieškovės, kuri nuo tokių išlaidų mokėjimo pagal įstatymą nėra atleista (CPK 96 str. 2 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2014). Po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo buvo patirta papildomai 10,82 Eur pašto išlaidų (t. 5, b. l. 92), todėl iš viso iš ieškovės priteistina 66,19 Eur dydžio pašto išlaidų valstybei.

4441. Pažymėtina, kad tiek įmonės turto gausinimas bankroto proceso metu, kai įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, reiškia reikalavimus skolininkams, tiek įmonės turto išsaugojimas, kai įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, ginasi nuo jai pareikštų kreditorių reikalavimų, yra tiesiogiai susiję su įmonės bankroto proceso administravimu, o iš šios veiklos atsiradusios visos išlaidos priskirtinos prie įmonės bankroto administravimo išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013, 2015-11-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-618-686/2015). Todėl nagrinėjamu atveju visos iš ieškovės priteistos bylinėjimosi išlaidos apeliantei bei valstybei mokėtinos iš ieškovės administravimo išlaidų.

45Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

46Šiaulių apygardos teismo 2016 m. kovo 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

47Ieškinį atmesti.

48Priteisti iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Aisnera“ (įmonės kodas 302455170) atsakovei Pakruojo ūkininkų kredito unijai (įmonės kodas 110067443) 2 665,98 Eur (du tūkstančius šešis šimtus šešiasdešimt penkis eurus devyniasdešimt aštuonis centus) bylinėjimosi išlaidų.

49Priteisti iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Aisnera“ (įmonės kodas 302455170) 66,19 Eur (šešiasdešimt šešis eurus devyniolika centų) pašto išlaidų valstybei.

50Nustatyti, kad priteistos sumos mokėtinos iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Aisnera“ (įmonės kodas 302455170) bankroto administravimo išlaidoms skirtų lėšų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4.
  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė UAB... 5. 10. Atsiliepime į apeliacinį skundą (t. 5, b. l. 53–60) trečiasis asmuo... 6. 10.1. Atsakovė paskolos A. P. išduoti negalėjo, taip pat negalėjo priimti... 7. 10.2. Atsakovė meluoja, jog tik baigus įrodymų tyrimą šioje byloje jai... 8. 11. Atsiliepime į apeliacinį skundą (t. 5, b. l. 61–68) trečiasis asmuo... 9. Teisėjų kolegija... 10. Dėl naujų įrodymų priėmimo... 11. 14. Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos... 12. Dėl apeliacinio skundo ribų... 13. 15. Bankroto administratorius pareiškė reikalavimą dėl ieškovės sudaryto... 14. Dėl kitose civilinėse bylose nustatytų faktų prejudicinės reikšmės... 15. 16. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su ieškovės atsiliepimo į... 16. 17. Apeliantė savo skundą taip pat grindžia kitos bylos išnagrinėjimo... 17. Dėl actio Pauliana instituto taikymo teisinių prielaidų... 18. 18. CK 6.66 straipsnyje nustatyta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko... 19. 19. CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir nuoseklioje Lietuvos Aukščiausiojo... 20. 20. Apeliacinio skundo argumentais ginčijamos iš esmės visos actio Pauliano... 21. Dėl neabejotinos ir galiojančios kreditoriaus reikalavimo teisės... 22. 21. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog šalių sudaryta 2010-01-25... 23. 22. Pagrįsdamas ieškinį savo teisių pažeidimu kreditorius turi įrodyti ne... 24. 23. Actio Pauliana ieškinio sąlygas, be kita ko, ir tai, kad kreditoriaus... 25. 24. Šiuos bankroto administratoriaus paaiškinimus patvirtina ir byloje... 26. 25. Darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, neištyręs ir... 27. Dėl kreditorių teisių pažeidimo vertinimo ir kitų actio Pauliana sąlygų... 28. 26. Sprendžiant, ar ginčijamas sandoris pažeidžia kreditorių teises,... 29. 27. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tik faktas, jog sandorius ginčija... 30. 28. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi ieškovės BUAB ,,Aisnera“... 31. 29. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta... 32. 30. Bankroto administratorius bylos nagrinėjimo metu įvardijo tokius,... 33. 31. Kita vertus, Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012-10-31 nuosprendyje... 34. 32. Apeliantė savo skunde nurodo ir tokį faktą, kad UAB „Kapitalo... 35. 33. Nenustačius ieškovės nemokumo laidavimo sutarties sudarymo metu ar... 36. 34. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad ieškinį grindžiant actio... 37. 35. Bankroto administratoriaus į bylą pateiktais duomenimis, ginčijamos... 38. 36. Nagrinėjamoje byloje analizuojamos situacijos teisingam įvertinimui... 39. 37. Nenustačius pirmiau aptartų actio Pauliana sąlygų buvimo, objektyviai... 40. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 41. 38. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 42. 39. CPK 93 straipsnio 5 dalis numato, jog tuo atveju, jeigu apeliacinės... 43. 40. Pirmosios instancijos teismas, tenkinęs ieškinį, 55,37 Eur dydžio... 44. 41. Pažymėtina, kad tiek įmonės turto gausinimas bankroto proceso metu, kai... 45. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 46. Šiaulių apygardos teismo 2016 m. kovo 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti... 47. Ieškinį atmesti.... 48. Priteisti iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės... 49. Priteisti iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės... 50. Nustatyti, kad priteistos sumos mokėtinos iš ieškovės bankrutavusios...