Byla 2S-756-527/2012
Dėl priverstinio skolos išieškojimo (suinteresuotas asmuo (įkeisto turto savininkė) L. S.)

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkų ir įkeisto turto savininkų L. B. ir V. B. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2012-01-11 nutarties c. b. Nr. 2-2537-285/2012, kuria patenkintas kreditoriaus bankrutuojančios akcinės bendrovės banko SNORAS 2011-12-29 pakartotinis pareiškimas Nr. C-05-14294/11 dėl priverstinio skolos išieškojimo (suinteresuotas asmuo (įkeisto turto savininkė) L. S.) ir

Nustatė

2kreditorius kreipėsi į Hipotekos skyrių prie Kauno miesto apylinkės teismo su 2011-06-29 pareiškimu Nr. C-05-08/59/11 (t. 1, b. l. 4-5) bei 2011-12-29 pakartotiniu pareiškimu Nr. C-05-14294/11 (t. 1, b. l. 77-78) priverstinai išieškoti kreditoriui iš skolininkų 764.814,05 Lt skolą (kurią sudaro 500.000 Lt negrąžinta paskola; 13.021,9 Lt palūkanos; 207.157,24 delspinigiai ir 2 Lt komisinis mokestis už pranešimų apie skolą siuntimą, kaip numatyta kreditoriaus sąskaitų atidarymo ir tvarkymo įkainiuose), 5 procentų dydžio metines palūkanas už negrąžintą 764.814,05 Lt skolą, skaičiuojant nuo kreditoriaus kreipimosi į teismą su pakartotiniu prašymu dienos (2012-01-03) iki visiško skolos išieškojimo bei 137 Lt žyminį mokestį iš varžytynių parduodant kreditoriui hipotekos lakštu (hipotekos identifikavimo kodas 02/1/2007/0020716), 2007-12-12 įregistruoto Hipotekos skyriuje prie Kauno miesto apylinkės teismo (b. l. 18-23), skolininkei asmeninės nuosavybės teise priklausantį įkeistą 2,5600 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )), esantį ( - ) k., Birštono sav., bei skolininkams ir suinteresuotam asmeniui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius įkeistus 0,7900 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )), esantį ( - ) k., Kauno r. ir 1,1200 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )), esantį ( - ) k., Kauno r., skolininkams visiškai negrąžinus 500.000 Lt skolos pagal 2007-12-11 vartojimo paskolos su užstatu sutartį Nr. 031-30326 (t. 1, b. l. 8-16).

3Hipotekos skyrius prie Kauno miesto apylinkės teismo 2012-01-11 nutartimi (t. 1, b. l. 111-112) kreditoriaus reikalavimą tenkino ir nutarė priverstinai išieškoti iš skolininkų 764.814,05 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už negrąžintą 764.814,05 Lt skolą, skaičiuojant nuo kreditoriaus kreipimosi į teismą su pakartotiniu prašymu dienos (2012-01-03) iki visiško skolos išieškojimo bei 137 Lt žyminį mokestį; priverstinai parduoti iš varžytynių skolininkei asmeninės nuosavybės teise priklausantį įkeistą 2,5600 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )), esantį ( - ) k., Birštono sav., bei skolininkams ir suinteresuotam asmeniui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius įkeistus 0,7900 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )), esantį ( - ) k., Kauno r. ir 1,1200 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )), esantį ( - ) k., Kauno rajone. Teismas nurodė, kad skolininkai tinkamai ir laiku nevykdė prievolės pagal 2007-12-11 vartojimo paskolos su užstatu sutartį Nr. 031-30326, nemokėjo kreditoriui palūkanų ir delspinigių, pažeidė esmines sutarties sąlygas, todėl kreditorius, vadovaudamasis sutarties 11.2 p., 2009-04-14 vienašališkai prieš terminą nutraukė sutartį, laikydamasis sutartyje nustatytų terminų ir tvarkos. Skolininkai per papildomai nustatytą terminą skolos kreditoriui negrąžino.

4Skolininkai atskiruoju skundu (t. 2, b. l. 3-10) prašo panaikinti Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2011-01-11 nutartį ir kreditoriaus prašymą atmesti.

5Dėl hipotekos teisėjo pareigų nagrinėjant pakartotinį kreditoriaus pareiškimą dėl skolos išieškojimo. Teismas, nagrinėdamas kreditoriaus pakartotinį prašymą leisti priverstinai parduoti įkeistą turtą, netyrė pirmojo kreditoriaus pareiškimo padavimo metu buvusių aplinkybių, t. y., ar pagrindinė sutartis buvo nutraukta laikantis įstatymų (kreipimosi į hipotekos teisėją metu yra suėjęs prievolės įvykdymo terminas, sutartis nutraukta rašytiniu kreditoriaus pranešimu nuo jame nurodytos datos ir dėl jame nurodytų pažeidimų (CK 6.217 str., 6.218 str., 6.157 str., 6.192 str. 4 d.), pranešimas įteiktas kitai šaliai, jį gavusi šalis nepašalino jame nurodytų prievolės įvykdymo trūkumų ir pan.) (LAT 2003-12-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1151/2003; 2009-06-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2009). Taip pat teismas ginčo nutartyje nenurodė, kuo remdamasis konstatuoja, jog skolininkė nevykdė prievolės kreditoriui laiku ir šis įgijo teisę kreiptis į teismą prieš terminą. Taip pat nėra aišku, ar kreditorius, kreipdamasis į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo apskritai pateikė įrodymus, kad nurodyti įsipareigojimai nebuvo įvykdyti, nes ginčijamoje teismo nutartyje tik formaliai nurodyta, jog skolininkams laiku neįvykdžius prievolės kreditoriui jo prašymas tenkintinas. Iš ginčo nutarties taip pat nėra aišku, ar kreditorius tinkamai nutraukė pagrindinę sutartį, nes teismas šiuo klausimu taip pat nepasisakė, tiesiog remdamasis formaliais pagrindais tenkino kreditoriaus pareiškimą. Taip pat teismas nenurodė, kokia hipoteka yra įkeistas turtas - paprastąja, jungtine, svetimo turto, maksimaliąja, bendrąja ar sąlygine, nes iš ginčo nutarties nėra aišku, ar kreditoriui teisėtai skaičiuotos kredito palūkanos ir delspinigiai. Be to, atsižvelgiant į LAT 2010-11-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010 esančius išaiškinimus, hipotekos teisėjas turi patikrinti ir prašomos išieškoti sumos pagrįstumą, sudaryti sąlygas skolininkams ir įkaito davėjams pareikšti pretenzijas ir nesutikimus dėl jos, nes kitaip nebūtų užtikrinama skolininko (įkaito davėjo) teisė į teisingą teismą.

6Dėl hipotekos teisėjo pareigos ex officio kvalifikuoti kreditavimo ir hipotekos sutartis kaip vartojimo ir vertinti jų nutraukimo tvarką nustatančias sąlygas sąžiningumo aspektu (CK 6.188 str.). Ši pareiga turi būti vykdoma visuotinai nepriklausomai nuo to, kokioje teisminėje procedūroje teisėjas priima su tokių sąlygų vertinimu susijusius procesinius sprendimus. LAT 2011-06-15 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011 konstatavo, kad ši taisyklė taikytina ir ypatingajai teisenai, todėl hipotekos teisėjas, vykdydamas išieškojimo iš įkeisto turto procedūras, pagal pateiktus dokumentus nustatęs, jog pagrindinė ir (ar) hipotekos sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, ex officio privalo vertinti, ar sutarčių sąlygos, kuriomis grindžiamas kreditoriaus reikalavimas dėl atitinkamo hipotekos teisėjo atliekamo veiksmo, yra sąžiningos (CK 6.188 str.). Šiuo atveju matyti, kad skolininkai 2007-12-11 sudarė vartojimo paskolos su užstatu sutartį Nr. 03130326 (kreditavimo tikslas - vartojimo paskola su užstatu, Sutarties 2.1 p.), pagal kurią skolininkams kreditorius suteikė 500.000 Lt paskolą, kurios grąžinimas buvo užtikrintas 2007-12-12 hipotekos lakštu, t. y. buvo sudarytos kreditavimo (vartojimo paskolos) ir hipotekos vartojimo sutartys (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 str. 14 d.). Sudarytos kreditavimo ir hipotekos sutartys yra vartojimo, ir hipotekos teisėja turi atlikti jų sąlygų sąžiningumo kontrolę (CPK 353 str. 2 d.). Hipotekos teisėja, priimdama skundžiamą nutartį, nevykdė pareigos ex officio kvalifikuoti kreditavimo (vartojimo paskolos) ir hipotekos sutarčių kaip vartojimo sutarčių ir nevertino, ar ginčo kreditavimo ir hipotekos sutarčių kaip vartojimo sutarčių sąlygos atlieka sąžiningumo kontrolę, ar kreditorius konkrečiu atveju, nutraukdamas sutartį, elgėsi sąžiningai. Šiuo aspektu skundžiama nutartis yra be motyvų, todėl tai sudaro pagrindą panaikinti nutartį CPK 329 str. 2 d. 4 p. pagrindu, o kreditoriaus prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo atmesti visa apimtimi. Sutarties 11.2 p. nustatyta, kad bankas (kreditorius) turi teisę vienašališkai (nesikreipdamas į teismą) raštu pranešęs apie tai paskolos gavėjams (skolininkams) prieš 10 k. d. nutraukti šią sutartį ir pareikalauti nedelsiant grąžinti paskolą bei sumokėti palūkanas ir kitas mokėtinas sumas. Atsižvelgiant į tai, kad Sutarties 11.2 p. įtvirtintos vienašališką Sutarties nutraukimą reglamentuojančios sąlygos ta apimtimi, kuria jos suteikia kreditoriui teisę vienašališkai nutraukti kreditavimo (vartojimo paskolos) sutartį ir reikalauti nedelsiant sugrąžinti visą paskolą, palūkanas, delspinigius bei kitus sutartyje numatytus mokėjimus, prieštarauja bendriesiems sąžiningumo reikalavimams ir iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo (kredito gavėjo) atžvilgiu, todėl šios nurodytos sutarties sąlygos turėjo būti teismo pripažintos negaliojančiomis ab initio (CK 6.188 str. 7 d.). Tačiau teismas nagrinėdamas pakartotinį kreditoriaus prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo šių aplinkybių nevertino ir į tai neatsižvelgė.

7Dėl tinkamo kreditavimo sutarties nutraukimo prieš terminą kaip sąlygos hipotekos kreditoriaus teisei kreiptis dėl skolos išieškojimo įgyvendinti. Hipotekos kreditorius prie prašymo pradėti išieškojimą Hipotekos skyriui privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinę prievolę nustatanti sutartis pasibaigė ją vienašališkai prieš terminą nutraukus (LAT 2003-12-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1151/2003). Hipotekos teisėjui tenka pareiga patikrinti, ar prašantis pradėti išieškojimą iš įkeisto turto asmuo pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinė sutartis buvo nutraukta laikantis įstatymų nustatytos tvarkos (LAT 2009-06-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2009). Tuo tarpu iš ginčo nutarties nėra aišku, ar kreditorius pateikė tokius įrodymus, nes teismas tik formaliai konstatavo, kad kreditoriaus prašymas tenkintinas. Su pirmuoju 2011-06-29 pareiškimu Nr. C-05-08/59/11 dėl priverstinio skolos išieškojimo kreditorius į Hipotekos skyrių kreipėsi 2011-07-05. Kreditorius privalėjo pateikti duomenis apie tai, kad per nustatytą papildomą terminą (iš ginčo nutarties nėra aišku, ar toks terminas apskritai buvo nustatytas, nes teismas šiuo klausimu taip pat nepasisakė) skolininkas neįvykdė reikalavimo ir dėl to kreditorius sutartį nutraukė. Siekdamas įgyvendinti materialiosios teisės normoje (CK 4.192 str. 1 d.) nustatytas priverstinio išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto sąlygas, kreditorius turi procesinę pareigą (CPK 178 str.) pateikti įrodymus, kad sutartis yra tinkamai nutraukta. Nei ginčijamoje nutartyje, nei ankstesnėje Kauno miesto apylinkės teismo 2011-07-13 nutartyje Nr. 2-14393-285/2011 nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kaip skolininkai vykdė prievolę per nustatytą papildomą terminą (ir ar toks terminas apskritai buvo nustatytas), iš to skolininkai padarė išvadą, kad tokių duomenų kreditorius teikdamas pareiškimą iš viso nepateikė, todėl, nesant šių duomenų, neįmanoma nustatyti, ar pagrindinė sutartis buvo nutraukta laikantis įstatyme nustatytos tvarkos (CK 6.209 str., 6.217 str. 3 d.). Dėl šios priežasties hipotekos teisėja negalėjo pradėti priverstinio išieškojimo procedūros (priimti nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir išspręsti kitus su tuo susijusius klausimus), o tuo labiau tenkinti pakartotinį kreditoriaus reikalavimą ir priverstinai parduoti įkeistą turtą iš varžytinių, bet privalėjo kreditoriaus prašymą atmesti (CK 4.192 str.1 d., CPK 558 str.

8Kreditorius atsiliepimu į skolininkų atskirąjį skundą (t. 2, b. l. 22-26) prašo 2012-01-11 nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti.

9Dėl kreditoriaus teisės reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą prieš terminą bei dėl tinkamo kredito sutarties nutraukimo prieš terminą, kaip sąlygos hipotekos kreditoriui kreiptis dėl skolos išieškojimo, įgyvendinimo. Pagrindinę prievolę nustatanti sutartis (nagrinėjamoje byloje - kredito sutartis) turi būti nutraukta iki kreipiantis dėl skolos išieškojimo nukreipimo į įkeistą turtą. Tokios sutarties nutraukimas yra pagrindas kreditoriaus teisei kreiptis dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto atsirasti CK 4.192 str. 1 d. nustatyta tvarka. Hipotekos kreditorius prie prašymo pradėti išieškojimą Hipotekos skyriui privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinę prievolę nustatanti sutartis pasibaigė ją vienašališkai prieš terminą nutraukiant. Skolininkai, vadovaudamiesi LAT 2011-06-15 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011 pateiktu išaiškinimu, daro prielaidą, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepatikrino duomenų apie tinkamą kredito sutarties nutraukimą, laikantis įstatyme nustatytos tvarkos (CK 6.209 str., 6.217 str.), todėl, anot jų, teismas apskritai negalėjo pradėti priverstinio išieškojimo procedūros, tuo labiau tenkinti kreditoriaus reikalavimo ir leisti priverstinai parduoti iš varžytinių įkeistą turtą. Pastebėtina, jog jis kreipdamasis į teismą su 2011-06-29 pareiškimu Nr. C-35-08159/11 nurodė, jog skolininkai prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, nemokėjo kreditoriui palūkanų bei delspinigių už naudojimąsi paskola kredito sutartyje nustatytais terminais ir tvarka, tokiu būdu pažeisdami kredito sutarties 11.2 ir 11.2.4 p. nuostatas, todėl kreditorius 2009-01-05, 2009-02-24 pranešimais (t. 1, b. l. 24,25) įspėjo skolininkus apie galimas sutartinių įsipareigojimų nevykdymo pasekmes. Skolininkai per nustatytą papildomą terminą įsiskolinimo nepadengė, todėl kreditorius 2009-03-24 raštu Nr. K09-00187 (t. 1, b. l. 26) įspėjo skolininkus apie vienašališką sutarties nutraukimą, o 2009-04-14 vienašališkai nutraukė paskolos sutartį anksčiau nustatyto termino. Iš teismui pateikiamos veiksmų pagal Kredito sutartį už laikotarpį 2007-12-11 iki 2010-12-10 pažymos (t. 2, b. l. 32-33) matyti, jog skolininkai per 2009-03-24 rašte Nr. K09-00187 nustatytą įspėjimo terminą (iki 2009-04-14, kuomet buvo vienašališkai nutraukta Kredito sutartis) nei pradelsto įsiskolinimo, nei jo dalies nesumokėjo. Skolininkai nuo kredito sutarties nutraukimo (2009-04-14) iki prievolės įvykdymo termino pabaigos (2010-12-10), nei iki kreditoriaus kreipimosi į teismą dienos taip pat jokių mokėjimų nevykdė. Teismas, tenkindamas kreditoriaus 2011-12-29 pakartotinį pareiškimą Nr. C-05-14294/11 dėl priverstinio skolos išieškojimo, nenukrypo nuo aukščiau nurodytos LAT suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės, ir pagrįstai konstatavo, kad kreditoriaus teisė vienašališkai nutraukti 2007-12-11 kredito sutartį Nr. 031-30326 buvo teisėtai realizuota vadovaujantis kredito sutarties 11.2 punktu ir tinkamai (2009-03-24 raštas Nr. K09-00187) apie tai informavus skolininką. Kreditoriaus veiksmai vienašališkai nutraukiant kredito sutartį atitiko CK 6.218 str. 1 d. numatytą pranešimo apie vienašališką sutarties nutraukimą tvarkos reikalavimus. Teismas nustatė, kad kreditorius, prašęs prieš terminą nukreipti išieškojimą į įkeistą turtą, pateikė pakankamus duomenis, jog kredito sutartis yra nutraukta, nes toks pagrindas buvo nustatytas 2007-12-11 kredito sutartyje Nr. 031-30326. Todėl kreditorius padarė išvadą, kad jis tinkamai nutraukęs Kredito sutartį prieš terminą, tuo pačiu įvykdė būtiną sąlygą hipotekos kreditoriaus teisei kreiptis dėl skolos išieškojimo įgyvendinti.

10Dėl apeliantų, kaip vartotojo ir kredito bei hipotekos sutarčių, kaip vartojimo sutarčių kvalifikavimo. Vadovaujantis išplėtota teismų praktika vartotojo teisių gynimo srityje (LAT 2001-04-18 nutartis c. b. Nr. 3K-3-475/2001, 2006-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2006; 2008-02-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008, 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008), šioje byloje nagrinėjamas ginčas, negali būti kildinamas iš vartojimo teisinių santykių, nes šalių sudaryta kredito ir hipotekos sutartis negali būti kvalifikuojama kaip vartojimo sutartis. Vadovaujantis CK 6.886 str. nuostatomis, vartojimo kredito sutartimi negali būti taikoma kredito sutartis, pagal kurią suteiktas kreditas įkeičiant nekilnojamąjį daiktą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kredito sutartimi kreditas buvo suteiktas skolininkams įkeičiant nekilnojamuosius daiktus. Tuo tikslu kreditorius su skolininkais ir įkeisto turto bendrasavininkė (suinteresuotas asmuo) 2007-12-12 sudarė sutartinės hipotekos lakštą, kuriuo buvo įkeistas paminėtas nekilnojamas turtas. CK 6 knygos 3 skirsnyje nenustatyta, jog vartojimo kredito sutarčiai mutatis mutandis taikomos CK 6.188 str. nustatytos taisyklės. Todėl teismai ex officio neprivalėjo vertinti, ar sudarytos sutarties sąlygos yra sąžiningos pagal CK 6.188 str. Kita vertus, bylą nagrinėjęs teismas, analizuodamas šalių sudarytas kredito ir hipotekos sutartis, sprendė, ar šios sutartys yra vartojimo pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 str. 14 d., kurioje nustatyta, kad vartojimo sutartis yra laikoma prekių ar paslaugų įsigijimo sutartis, su pardavėju ar paslaugų teikėju sudaroma su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti, taip pat vertino, ar skolininkai laikytini vartotojais pagal to paties straipsnio 15 d., nustatančią, kad vartotojas yra fizinis asmuo, kuris pareiškia savo valią pirkti, perka ir naudoja prekę ar paslaugą asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti. Nors skundžiamoje nutartyje aiškiais žodžiais nepasisakyta, kad sudarytos kredito ir hipotekos sutartys negali būti laikomos vartojimo sutartimis, o skolininkai vartotojais, tačiau ginčijamos nutarties priėmimo metu egzistavo ir kreditoriaus buvo pateikti bei Hipotekos registre registruoti faktiniai duomenys, kurie leido teismui pripažinti kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pagrįstu ir teisėtu. Skolininkai kreipdamiesi į kreditorių dėl kredito suteikimo vertėsi individualia veikla (nekilnojamojo turto statyba, nuoma, pardavimas). Kreditorius pagal kredito sutartį suteikė trejiems metams paskolą (500.000 Lt) skolininkams, kurie planavo pakeisti įkeistų kreditoriui žemės sklypų paskirtį iš žemės ūkio į mažaaukščių gyvenamųjų namų teritorijas. Skolininkai kreditoriui įkeistą 0,79 ha žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )), esantį Kauno r., ( - ) k., planavo padalinti į atskirus sklypus, juose per 2 metus pastatyti gyvenamuosius namus, o po to pardavus atskirus sklypus su pastatytais namais, atsiskaityti su kreditoriumi (skolininkų 2007-12-04 paraiškos paskolai gauti ir prašymo - paskolos panaudojimo plano kopijos (t. 2, b. l. 27-30, 31). Taigi, skolininkų vykdomas verslas nekilnojamojo turto statybos, nuomos, pardavimo, pritaikymo gyvenamiesiems statiniams statyti atskleidžia tikrąją skolininkų valią panaudojant lėšas, gautas pagal kredito sutartį, o jų vykdyta veikla leidžia juos laikyti verslininkais, bet ne vartotojais. Skolininkai, prisiimdami finansinius įsipareigojimus, prisiėmė galimą nepalankių aplinkybių atsiradimo riziką. Finansinių įsipareigojimų prisiėmimas pats savaime reiškia, kad juos prisiimanti šalis turi atsakingai ir protingai įvertinti, ar sugebės laiku ir tinkamai įvykdyti savo finansinius įsipareigojimus. Sutarties sąlygos, t. y. kreditoriaus teisė vienašališkai nutraukti kredito sutartį, tokio nutraukimo pagrindai bei kreditoriaus teisė reikalauti grąžinti visą skolą skolininkams buvo žinoma dar iki kredito sutarties sudarymo, kai skolininkai buvo informuoti apie kreditoriaus sprendimą suteikti kreditą bei jam buvo pateiktas kredito sutarties projektas derinimui. Tokiomis aplinkybėmis skolininkai sudarydami sutartį žinojo, kada jiems reikės vykdyti savo finansinius įsipareigojimus, žinojo prisiimamų finansinių įsipareigojimų konkrečius dydžius ir pasekmes nevykdant sutartinių įsipareigojimų. Taigi jie privalėjo, veikdami atsakingai, rūpestingai ir protingai, be to, turėdami pakankamai patirties komerciniuose santykiuose (vertėsi individualia veikla parduodant, nuomojant nekilnojamąjį turtą), įvertinti, ar, atsižvelgiant į egzistuojančias ekonomikos realijas ir prognozes, turės pakankamai lėšų įmokoms pagal kredito sutartį mokėti nustatytu laiku. Tačiau skolininkai nusprendė rizikuoti ir prisiėmė finansinius įsipareigojimus banko atžvilgiu, o tuo pačiu - ir negalėjimo juos įvykdyti riziką. Bet kokių finansinių įsipareigojimų prisiėmimas yra rizikingas, jau nekalbant apie skolinimąsi žemės sklypų pritaikymui iš žemės ūkio paskirties į gyvenamųjų namų statybos bei gyvenamųjų namų statybai.

11Suinteresuotas asmuo atsiliepimu į skolininkų atskirąjį skundą (t. 2, b. l. 40-44) prašo panaikinti 2011-01-11 nutartį ir kreditoriaus prašymą atmesti. Suinteresuoto asmens atsiliepimas į skolininkų atskirąjį skundą grindžiamas atskirojo skundo motyvais, papildomai nurodant, kad suinteresuotas asmuo, būdama viena iš įkeisto turto savininkų, iš kreditoriaus neturėjo pakankamai informacijos, kaip skolininkai vykdo savo prievolę, ar tinkamai ir laiku moka įmokas bei kitus, su kredito sutartimi susijusius mokėjimus. Įkeisto turto savininkei taip pat nebuvo žinoma, ar kreditorius, nutraukdamas su skolininkais sudarytą sutartį, suteikė jiems papildomą protingą terminą tinkamai įvykdyti savo prievolę bei ar sutartis buvo nutraukta teisėtai.

12Atskirasis skundas atmestinas.

13Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatė.

14Pagal 2001-12-11 Vartojimo paskolos su užstatu sutartį Nr. 031-30326 kreditorius (bankas) suteikė skolininkams (fiziniams asmenims) 500.000 Lt kreditą su galutiniu nurodymu grąžinti jį iki 2010-12-10 (terminas hipotekos lakšte) (t. 1, b. l. 20). Šios prievolės įvykdymui užtikrinti skolininkė asmeninės nuosavybės teise ir skolininkai bei suinteresuotas asmuo bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus hipotekos lakštu įkeitė kreditoriui (t. 1, b. l. 18-23). Skolininkams tinkamai bei laiku nevykdžius hipoteka užtikrintos prievolės, Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo teisėjos 2011-07-13 nutartimi įkeistas turtas buvo areštuotas, skolininkai ir suinteresuotas asmuo (deklaruotu adresu Klaipėda, Danės g. 25-41, kuris taip pat nurodytas ir hipotekos lakšte (t. 1, b. l. 54)) įspėti, kad, per vieną mėnesį negrąžinus skolos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių (t. 1, b. l. 34-35). Vadovaujantis CPK 558 str. nuostatomis, jeigu skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo, hipotekos kreditorius gali kreiptis į hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo. Hipotekos teisėjas priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir įregistruoja ją turto arešto aktų registre bei raštu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad, negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui. Įspėjimas skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikiamas CPK I dalies XI skyriaus antrajame skirsnyje nustatyta tvarka. Šių teisės normų kontekste nurodytina, kad teismui nepavykus suinteresuotam asmeniui deklaruotu bei hipotekos lakšte nurodytu adresu įteikti nutarties t. 1, b. l. 34-35), kuria įspėjama, kad, per vieną mėnesį negrąžinus skolos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių, nes suinteresuoto asmens nerasta eilę dienų (2011-07-16, 2011-07-18, 2011-07-19, 2011-07-20, 2011-08-09 (t. 1, b. l. 47-48; 51), minėta nutartis suinteresuotam asmeniui buvo įteikta viešo paskelbimo būdu (t. 1, b. l. 73), nes suinteresuotas asmuo niekur nedirbo (t. 1, b. l. 54), kiti adresai, kuriais suinteresuotam asmeniui būtų galima įteikti procesinius dokumentus, kreditoriui nebuvo žinomi (t. 1, b. l. 53), antstolei įteikti suinteresuotam asmeniui procesinių dokumentų taip pat nepavyko (t. 1, b. l. 60), nes niekas neatidarė durų (t. 1, b. l. 61), o kuratoriaus skirti kreditorius neprašė (t. 1, b. l. 68-69). Taigi, suinteresuotas asmuo buvo tinkamai informuotas apie Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2011-07-13 nutartimi pritaikytus apribojimus įkeistam turtui, buvo įspėtas, jog negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių, o kitos suinteresuoto asmens nurodomos aplinkybės, jog jis iš kreditoriaus neturėjo pakankamai informacijos kaip skolininkai vykdo savo prievolę, nesudaro teisinės kliūties hipotekos procedūroms, leidžiančioms patenkinti kreditoriaus pareiškimo dėl įkeisto turto priverstinio pardavimo.

15Skolininkams ir suinteresuotam asmeniui (įkeisto daikto savininkams), esant tinkamai informuotiems, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių, skolininkams nepasinaudojus įstatyme nustatytu papildomu vieno mėnesio terminu skolai kreditoriui padengti, 2012-01-03 kreditorius kreipėsi į Hipotekos skyrių prie Kauno miesto apylinkės teismo su pakartotiniu prašymu dėl priverstinio skolos išieškojimo (t. 1, b. l. 77-78), kurį skundžiama nutartimi hipotekos teisėjas patenkino.

16Hipoteka – tai įregistruotas įkeitimo sandoris, kuriuo užtikrinamas kreditoriaus reikalavimų patenkinimas supaprastinta (ne ginčo tvarka) procedūra. Hipotekos paskirtis yra užtikrinti, kad skolininkas iš tikrųjų įvykdytų savo prievolę kreditoriui. Bylų dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių (prašymų dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, hipotekos ar įkeitimo baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimus dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos ar įkeitimo atsirandančių teisinių santykių) nagrinėjimo tvarka ir sąlygos yra nustatytos CPK V dalies XXXVI skyriuje.

17Atskirajame skunde apeliacinės instancijos teismui keliami klausimai (pvz. skolininkams kyla abejonių dėl palūkanų ir delspinigių apskaičiavimo), kuriais apeliantas siekia panaikinti skundžiamą nutartį, nėra bylos dėl hipotekos teisinių santykių, nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka, nagrinėjimo dalykas. Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad skolininkas turi teisę ginčyti kreditoriaus reikalavimą CPK nustatyta ieškinio teisenos tvarka (LAT 2007-05-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2007).

18Ginčas byloje iš esmės kilo dėl kreditavimo sutarties nutraukimo, nepakankamo skundžiamos nutarties motyvavimo, teismui tik formaliais pagrindais tenkinus kreditoriaus pareiškimą, o tai, kad hipotekos teisėja, priimdama skundžiamą nutartį, nevykdė pareigos ex officio kvalifikuoti kreditavimo (vartojimo paskolos) ir hipotekos sutarčių kaip vartojimo sutarčių ir nevertino, ar ginčo kreditavimo ir hipotekos sutarčių kaip vartojimo sutarčių sąlygos atlieka sąžiningumo kontrolę, ar kreditorius konkrečiu atveju nutraukdamas sutartį elgėsi sąžiningai, apeliantų nuomone, apskritai sudaro nutarties absoliutų negaliojimo pagrindą, įtvirtintą CPK 329 str. 2 d. 4 p.

19Hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto daikto atsiranda tuo atveju, jeigu per hipotekos lakšte nustatytą terminą skolininkas įsipareigojimo nevykdo (CK 4.192 str. 1 d.). Įsipareigojimo (prievolės) įvykdymo terminas privalo būti nurodytas hipotekos lakšte (CK 4.186 str. 1 d.) (nagrinėjamu atveju 2010-12-10 (b. l. 20). Papildomai įstatyme (CK 4.196 str.) nustatyti atvejai, kada hipotekos kreditorius įgyja teisę reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą prieš terminą, kuris nurodytas hipotekos lakšte. Šių atvejų sąrašas yra baigtinis, ir jame nenustatyta kreditoriaus teisė reikalauti pradėti išieškojimo iš įkeisto turto procedūrą prieš terminą, kai nutraukiama pagrindinė hipoteka užtikrinta sutartis. Tokia kreditoriaus teisė pripažįstama kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CK 4.192 str. LAT yra nurodęs, kad pagrindinę prievolę nustatanti sutartis turi būti nutraukta iki kreipiantis dėl skolos išieškojimo nukreipimo į įkeistą turtą. Tokios sutarties nutraukimas yra pagrindas kreditoriui kreiptis dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto CK 4.192 str. 1 d. nustatyta tvarka. Hipotekos kreditorius prie prašymo pradėti išieškojimą Hipotekos skyriui privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinę prievolę nustatanti sutartis pasibaigė ją vienašališkai prieš terminą nutraukus (LAT 2003-12-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1151/2003). Hipotekos teisėjui tenka pareiga patikrinti, ar prašantis pradėti išieškojimą iš įkeisto turto asmuo pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinė sutartis buvo nutraukta laikantis įstatymų nustatytos tvarkos (LAT 2009-06-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2009).

20Vienašališkai nutraukti sutartį sutarties šalis gali tik įstatyme ar sutartyje nustatytais atvejais (CK 6.217 str. 5 d.). Sutarties šalių galimybė vienašališkai nutraukti sutartį ribojama ir tuo, kad įstatymas nustato privalomą vienašališko sutarties nutraukimo tvarką (CK 6.218 str.). CK 6.218 str. 1 d. nustatyta, kad apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą (nagrinėjamu atveju kreditorius turi pranešti prieš 10 k. d. (11.2 p.)) o, jei toks terminas nenurodytas, - prieš trisdešimt dienų. Taigi įstatymo imperatyviai reikalaujama, kad antrajai sutarties šaliai privalo būti iš anksto pranešta apie numatomą sutarties nutraukimą. Pabrėžtina, kad pareiga pranešti apie sutarties nutraukimą yra nustatyta antrosios sutarties šalies naudai. CK 6.218 str. nedetalizuoja pranešimo įteikimo būdų ir tvarkos bei imperatyviai nenustato termino, prieš kurį antroji šalis privalo būti įspėta, todėl dėl šių klausimų šalys gali susitarti sutartyje. Tačiau šalių susitarimu negali būti pašalintas CK 6.218 str. 1 d. įtvirtintas imperatyvas, jog antrajai sutarties šaliai privaloma iš anksto pranešti apie sutarties nutraukimą (CK 6.157 str. 1 d.). CK įtvirtinta prezumpcija, nustatanti, kad pranešimas tapo žinomas adresatui tuo momentu, kai jis pasiekė adresato gyvenamąją ar verslo vietą (buveinę), išskyrus atvejus, kai adresatas įrodo, kad ne dėl jo kaltės jam nebuvo įmanoma gauti tokį pranešimą (CK 6.166 str.).

21Kaip matyti iš hipotekos teismui kartu su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikto 2009-03-24 rašto Nr. K09-00187 „Pranešimas dėl 2007-12-11 paskolos sutarties Nr. 031-30326 nutraukimo“ (t. 1, b. l. 26), adresuoto ir 2009-03-27 išsiųsto (t. 1, b. l. 28) skolininkams jų pačių kreditoriui nurodytu adresu (Kaunas, Perkūno al. 63), kreditorius nurodė, kad nuo 2009-04-10 vienašališkai nutraukia sutartį bei reikalauja grąžinti skolą su išvestiniais reikalavimais, nes skolininkai daugiau kaip 30 d. vėluoja sumokėti įsiskolinimą bankui. Kreditorius 2011-06-29 pareiškimu (t. 1, b. l. 4) Nr. C-35-08159/11 kreipdamasis į teismą nurodė, jog skolininkai prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, nemokėjo kreditoriui palūkanų bei delspinigių už naudojimąsi paskola Kredito sutartyje nustatytais terminais ir tvarka, tokiu būdu pažeisdami Kredito sutarties 11.2 ir 11.2.4 p. nuostatas, todėl kreditorius 2009-01-05, 2009-02-24 pranešimais (t. 1, b. l. 24, 25) įspėjo skolininkus apie galimas sutartinių įsipareigojimų nevykdymo pasekmes. Skolininkai per nustatytą papildomą terminą įsiskolinimo nepadengė, todėl kreditorius minėtu 2009-03-24 raštu Nr. K09-00187 (t. 1, b. l. 26) prieš 10 k. d. įspėjo skolininkus apie vienašališką sutarties nutraukimą, o 2009-04-14 vienašališkai nutraukė paskolos sutartį anksčiau nustatyto termino. Iš teismui pateikiamos veiksmų pagal Kredito sutartį už laikotarpį 2007-12-11 iki 2010-12-10 pažymos (t. 2, b. l. 32-33) matyti, jog skolininkai per 2009-03-24 rašte Nr. K09-00187 nustatytą įspėjimo terminą (iki kuomet buvo vienašališkai nutraukta Kredito sutartis) nei pradelsto įsiskolinimo, nei jo dalies nesumokėjo. Neginčytina, kad skolininkai nuo sutarties nutraukimo (2009-04-14) iki prievolės įvykdymo termino pabaigos (2010-12-10) bei iki kreditoriaus kreipimosi į teismą dienos taip pat jokių mokėjimų nevykdė. Sutartyje yra sąlyga (11.2. p.), kad bankas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, jeigu kredito gavėjas nevykdo ir/ar netinkamai vykdo įsipareigojimus. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog Hipotekos teisėja išieškojimo iš įkeisto turto procedūrą pradėjo visiškai pagrįstai konstatavusi, kad skolininkai tinkamai ir laiku nevykdo įsipareigojimų pagal sutartį. Kaip spręstina iš pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo (t. 1, b. l. 4-5) ir 2009-03-24 rašto (t. 1. b. l. 26) dėl sutarties nutraukimo, sutartis buvo nutraukta remiantis šalių 11.2 ir 11.2.4 p. sutarta sąlyga, t. y. skolininkams laiku ir tinkamai nevykdant įsipareigojimų pagal sutartį, kurios pagrindu pradelstos palūkanų ir delspinigių sumos nurodytos 2009-03-24 rašte dėl sutarčių nutraukimo. Esant tokioms aplinkybėms bei skolininkų nurodytu adresu išsiųstam raštui dėl sutarties nutraukimo, nėra pagrindo sutikti su apeliantų teiginiu, jog teismas neturėjo duomenų padaryti išvadai, kad sutartis buvo nutraukta laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Tai, kad teismas skundžiamoje nutartyje konkrečiai nenurodė, kad tokie įrodymai buvo pateikti, nereiškia, kad jis jų neįvertino, ir tuo labiau negali būti pagrindas nutartį naikinti kaip nemotyvuotą.

22Kreditorius pateikė papildomus, pareiškime dėl priverstinio skolos išieškojimo pareikšto reikalavimo apimtį patikslinančius duomenis (kad skolininkai laiku nevykdė prievolės pagal Sutartį (t. 2, b. l. 27-33), kurių pateikimo būtinybė iškilo vėliau (tokia teisė jam įtvirtinta CPK 314 str.), šiuo atveju – tik susipažinus su atskirojo skundo motyvais, todėl teismas jais pasinaudoja vertindamas ir šalių sudarytos sutarties tipą. Vartojimo sutartis – prekių ar paslaugų įsigijimo sutartis, su pardavėju ar paslaugų teikėju sudaroma su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti (LR vartojimo kredito įstatymo 2 d. 15 p.). Kaip spręstina iš byloje esančių duomenų (t. 2, b. l. 27-30; 31), skolininkai vartojimo paskolos sutartį sudarė ne asmeninėms, šeimos, namų ūkio, bet verslo reikmėms (pakeisti įkeistų kreditoriui žemės sklypų paskirtį iš žemės ūkio į mažaaukščių gyvenamųjų namų teritorijas, pastatyti gyvenamuosius namus, o po to pardavus atskirus sklypus su pastatytais namais, atsiskaityti su kreditoriumi), todėl nagrinėjamu atveju apsiribojama tik patikrinimu sąlygų priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto (LAT 2005-10-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2005; 2008-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2008; 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2009; 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2009; 2010-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2010; 2010-04-13 nutartis civilinėje byloje 3K-3-171/2010), nesant pagrindo atlikti sutarties sąlygų sąžiningumo kontrolę (CPK 320 str. 2 d.), todėl atskirojo skundo argumentai dėl absoliutaus nutarties negaliojimo pagrindo atmestini kaip visiškai nepagrįsti (CPK 329 str. 2 d. 4 p.).

23Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 p.).

24Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis LR CPK 335-339 str.,

Nutarė

25atskirąjį skundą atmesti.

26Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2012 m. sausio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė... 2. kreditorius kreipėsi į Hipotekos skyrių prie Kauno miesto apylinkės teismo... 3. Hipotekos skyrius prie Kauno miesto apylinkės teismo 2012-01-11 nutartimi (t.... 4. Skolininkai atskiruoju skundu (t. 2, b. l. 3-10) prašo panaikinti Hipotekos... 5. Dėl hipotekos teisėjo pareigų nagrinėjant pakartotinį kreditoriaus... 6. Dėl hipotekos teisėjo pareigos ex officio kvalifikuoti kreditavimo ir... 7. Dėl tinkamo kreditavimo sutarties nutraukimo prieš terminą kaip sąlygos... 8. Kreditorius atsiliepimu į skolininkų atskirąjį skundą (t. 2, b. l. 22-26)... 9. Dėl kreditoriaus teisės reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotą... 10. Dėl apeliantų, kaip vartotojo ir kredito bei hipotekos sutarčių, kaip... 11. Suinteresuotas asmuo atsiliepimu į skolininkų atskirąjį skundą (t. 2, b.... 12. Atskirasis skundas atmestinas.... 13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 14. Pagal 2001-12-11 Vartojimo paskolos su užstatu sutartį Nr. 031-30326... 15. Skolininkams ir suinteresuotam asmeniui (įkeisto daikto savininkams), esant... 16. Hipoteka – tai įregistruotas įkeitimo sandoris, kuriuo užtikrinamas... 17. Atskirajame skunde apeliacinės instancijos teismui keliami klausimai (pvz.... 18. Ginčas byloje iš esmės kilo dėl kreditavimo sutarties nutraukimo,... 19. Hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto... 20. Vienašališkai nutraukti sutartį sutarties šalis gali tik įstatyme ar... 21. Kaip matyti iš hipotekos teismui kartu su pareiškimu dėl priverstinio skolos... 22. Kreditorius pateikė papildomus, pareiškime dėl priverstinio skolos... 23. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nutartis... 24. Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis LR CPK 335-339 str.,... 25. atskirąjį skundą atmesti.... 26. Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2012 m. sausio 11 d....