Byla 2-328-970/2015
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

1Druskininkų miesto apylinkės teismo teisėja Džiuginta Plukienė, sekretoriaujant I. G., dalyvaujant ieškovių atstovei advokato padėjėjai I. U., atsakovui A. L., jo atstovui advokatui R.P. D.,

2teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovių L. D., R. Ž. ieškinį atsakovui A. L., tretiesiems asmenims V. Š., UAB DK „PZU Lietuva“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

Nustatė

3ieškovės kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamos priteisti: 1) L. D., asmens kodas ( - ) iš atsakovo A. L., asmens kodas ( - ) 465,39 Eur turtinės ir 3 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki priteistos žalos visiško atlyginimo; 2) R. Ž., asmens kodas ( - ) iš atsakovo A. L., asmens kodas ( - ) 205,19 Eur turtinės ir 3 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki priteistos žalos visiško atlyginimo; 3) visas ieškovių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kas ieškovės 2011 m. liepos 20 d. išplaukė pramoginiu laivu į poilsinę - pramoginę kelionę Nemuno upe. Šią poilsinę kelionę pramoginiu laivu, registracijos Nr. ( - ), organizavo atsakovas A. L., kuris 2011 m. gegužės 8 d. laivo nuomos sutarties pagrindu buvo šio laivo valdytojas. Poilsinės išvykos metu laive buvo sužalota ieškovių sveikata, nes grįžtant iš Nidos į Jurbarką dėl laivo manevro, t. y., laivui staiga sustojus, ieškovės nukrito nuo laiptų, vedančių į laivo denį, dėl ko patyrė daugybinius kūno sužalojimus. Dėl ieškovių sveikatos sužalojimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu tiesiogiai laivą valdęs (vairavęs) V. Š. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 139 str. 2 d. išteisintas. Nuosprendyje konstatuota, kad V. Š., neturėdamas galiojančio laivavedžio pažymėjimo, prižiūrimas kapitono A. L., 2011 m. liepos 20 d. valdė laivą, kai jis plaukdamas iš Nidos į Jurbarką Nemuno upe netikėtai susidūrė su nenustatytos kilmės kliūtimi, dėl ko laivas staiga sustojo, užgeso variklis, o dėl staigaus laivo sustojimo buvo sužalotos dvi keleivės – L. D. ir R. Ž.. Baudžiamojoje byloje nenustatyta tikroji įvykusios vidaus vandens avarijos techninė priežastis. Ieškovei L. D. konstatuoti daugybinės poodinės kraujosruvos liemens, rankų, kojų, kryžmens srityje, juosmeninės - kryžmeninės stuburo dalies sumušimai su potrauminiais uodegikaulio skausmais. Dėl stuburo kryžmeninės dalies sumušimo L. D. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nugriuvusiai ieškovei R. Ž. konstatuotas galvos sumušimas su kraujosruva kaktos srityje, kairio stipinkaulio galvutės lūžis. Dėl kairio stipinkaulio galvutės lūžio R. Ž. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nei laivą vairavęs V. Š., nei laivo kapitonas, organizavęs kelionę A. L., neatlygino ieškovių patirtos turtinės bei neturtinės žalos. Atsakovas A. L. 2011 m. gegužės 8 d. laivo nuomos sutartimi, įvykio metu, buvo laivo valdytoju, taigi A. L., kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui, o be to, ir keleivių plukdymo laivu organizatoriui, kyla civilinė atsakomybė atlyginti laive padarytą žalą ieškovėms pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.270 str. Šiuo atveju konstatuotini ir akivaizdūs atsakovo, kaip laivo valdytojo, neteisėti veiksmai, kurie pasireiškė Vidaus vandenų transporto kodekso bei Saugios laivybos įstatymo 29 str. 1 d. pažeidimais. Dėl sveikatos sužalojimo laive ieškovė L. D. patyrė 465,39 Eur turtinę žalą, kurią sudaro 83,62 Eur (288,73 Lt) išlaidos vaistams bei gydymo procedūroms ir nuo 2011 m. liepos 21 d. iki 2011 m. rugsėjo 22 d. negautos 381,77 Eur (1 318,18 Lt) pajamos iš darbinės veiklos, bei 3 500,00 Eur neturinę žalą. Ieškovė R. Ž. dėl sveikatos sužalojimo patyrė 205,19 Eur turtinę žalą dėl negautų pajamų iš darbinės veiklos ir 3 500,00 Eur neturtinę žalą (1 t., 1-8 b. l.)

4Ieškovė R. Ž. teismo posėdyje prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad 2011 m. liepos 20 d. su drauge L. D. ir šeimomis plaukė laivu iš Jurbarko į Nidą. Buvo įspėti, jog plaukiant per marias vaikščioti laive negalima, vaikščioti buvo leista tik plaukiant Nemuno vagoje. Grįžtant iš Nidos laivą vairavo V. Š.. Plaukiant Nemuno vagoje, jai pritrūko oro, be to, sugalvojo susimokėti už kelionę, todėl su L. D. lipo laiptais į laivo denį. Laiptų viršuje stovėjo atsakovas, L. D. lipo priekyje, o ji – už jos. Užlipus pusę laiptų su L. D. sustojo ir kalbėjosi su moterimi dėl apmokėjimo. Abi laikėsi už laiptų turėklų. Tuo metu laivas staigiai sustojo. Laivui sustojus, viršuje laiptų stovėjęs atsakovas užkrito ant L. D. ir jie abu atsimušė į ją, dėl ko visi nukrito. Kurį laiką buvo praradusi sąmonę, todėl kas vyko toliau ne viską atsimena. Atsigavusi jautė didelį skausmą rankoje, buvo sumušta galva, jautė dūmus, išsigando gaisro, laive kilo panika. Nuvežus į ligoninę jai buvo sugipsuota ranka, kuri gijo du mėnesius. Dėl šio įvykio patyrė daug nepatogumų, negalėjo vairuoti, nuvykti aplankyti užsienyje ką tik gimusios anūkės, šiuo metu ranka visiškai nelaiko svorio, neišsitiesia, ji negali sportuoti.

5Ieškovė L. D. teismo posėdyje nedalyvavo, jos interesus atstovavo advokato padėjėja I. U., kuri teismo posėdyje palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė jame išdėstytų motyvų pagrindu ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad įvykis laive įvyko kai staiga sustojus laivui ieškovės nukrito nuo laiptų vedančių į denį. Draudimo vaikščioti nebuvo. Ieškovė L. D. griuvo nuo laiptų, nes ant jos užgriuvo atsakovas A. L. ir ją nubloškė. Krisdama L. D. patyrė daugybines traumas, ypatingai didelius skausmus patyrė dėl juosmens kryžmeninio stuburo dalies sumušimo ir uodegikaulio skausmų. Ieškovė L. D. ilgą laiką juto skausmus ir juos jaučia iki šiol, kas apsunkina jos vaikščiojimą. Dėl šių sužalojimų L. D. kurį laiką apskritai negalėjo sėdėti. Be to, jos išgyvenimus sustiprino tai, kad ji nukrito šalia metalinio strypo, sužalojimus patyrė laive, upės viduryje, buvo neaišku kas nutiko laivui ar ją galės pasiekti pagalba, dėl sužalojimų ji du mėnesius negalėjo ruoštis masažuotojų pasaulio čempionatui į kurį buvo iškovojusi teisę vykti. Ieškovė R. Ž. nugriuvusi nuo laiptų taip pat patyrė daugybinius sumušimus, jai lūžo kairės rankos stipinkaulio galvutė, dėl sužalojimų ji patyrė skausmus, jos išgyvenimus sustiprino nežinia dėl pagalbos suteikimo, be to, per visą gijimo laikotarpį ji patyrė didelį diskomfortą, nes buvo sunku pasirūpinti pačiai savimi. Rankos gijimas užtruko ilgai, buvo skausmingas, ji patirtą traumą jaučia iki šiol. Ieškovėms padaryti sužalojimai specialistų vertinti kaip nesunkūs. Pagrindas atsakovo A. L. civilinei atsakomybei kilti yra Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 59 str. ir CK 6.263 str. Galiojant generalinio delikto doktrinai, kiekvienas asmuo privalo elgtis ir imtis tokių veiksmų, kad savo veiksmais nepadarytų žalos kitam asmeniui. Tai reiškia, kad jei yra konstatuojamas žalos padarymo faktas asmeniui, tai preziumuojama, kad yra ir neteisėti asmens veiksmai, nebent įrodoma, jog yra tam tikros aplinkybės šalinančios jo atsakomybę. Atsakovo A. L. atsakomybę eliminuojančių force majeure aplinkybių neegzistuoja, kadangi byloje nenustatyta tikroji įvykio kilimo priežastis. Net ir sutikus su atsakovo nurodyta aplinkybe, jog laivas galėjo sustoti, nes į sraigtą atsitrenkė povandeninis kelmas, tai negalėtų būti vertinama kaip nenugalima jėga, nes atsakovas žinojo, kad tokių objektų upėje gali būti, todėl šių aplinkybių negalima priskirti prie nekontroliuojamų ir nepašalinamų aplinkybių, kurių negalima pašalinti ir numatyti. Ieškovės patyrė išlaidas sveikatos gydymui, jos stiprinimui, taip pat negavo pajamų. Be to, abi ieškovės patyrė ir neturtinę žalą, kuria kiekviena vertina po 3 500,00 Eur. Nesutinka, jog ieškinį pareiškė praleidus ieškinio senaties terminą.

6Atsakovas A. L. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškovių reikalavimais nesutinka ir prašė juos atmesti. Atsiliepime nurodė, kad pagal 2013 m. gruodžio 6 d. išteisinamąjį nuosprendį laivavedžio ir vairininko veiksmuose kaltė nenustatyta. Išteisinamajame nuosprendyje buvo konstatuota, kad nenustatytas ir neįrodytas privalomas patraukti baudžiamojon atsakomybėn už nesunkius dviejų žmonių sveikatos sutrikdymus dėl neatsargumo būtino objektyvaus požymio – priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių pasekmių, todėl V. Š. pagal BK 39 str. 2 d. išteisintas. Kateris įvykio metu buvo apdraustas UAB DK „PZU Lietuva“ laivų draudimu ir 200 000,00 Lt sumai laivų valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Ieškovės informuotos, kad laivas apdraustas Laivų valdytojų civilinės atsakomybės draudimu ir kad 2011 m. liepos 20 d. nelaimingas atsitikimas yra akivaizdus draudiminis įvykis, todėl žalos atlyginimo pareigą pagal Laivų valdytojų civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 047 VII sk. 7.1., 7.1.4. turi draudikas UAB DK „PZU Lietuva“. Sprendžia, kad ieškinys pareikštas ne tam atsakovui, todėl turi būti atmestas. Be to, nurodo, kad ieškovės nepateikė tinkamų patirtos neturtinės žalos dydžio įrodymų, apsiribodamos teoriniais pamąstymais, o jų prašomos priteisti socialinės draudimo išmokos pagal CK 6.290 str. 1 d. turi būti įskaičiuotos į priteistinos žalos sumą (1 t., 65-66 b. l.).

7Atsakovas A. L. ir jo atstovas advokatas R. P. D. teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, taikyti ieškinio senatį. Atsakovas papildomai paaiškino, kad prieš kelionę kiekvieną kartą yra pravedamas instruktažas, išaiškinama, jog laive nevaikščiojama, išskyrus parūkyti ir į tualetą. Įvykio dieną plaukė iš Nidos Nemuno upe gerai žinomu farvateriu. Laivą vairavo trečiasis asmuo V. Š., jis buvo šalia, stebėjo horizontą. Vienu metu laivas netikėtai sustojo, užgeso variklis. Pajuto smūgį, kuris nebuvo didelis, tačiau jis ir ieškovės neišsilaikė, todėl nukrito nuo laiptų. Perėmė valdymą, užvedė variklį ir prisišvartavo prie kranto. Apie įvykį pranešė policijai, iškvietė medikus. Vėliau paaiškėjo, kad buvo sugadintas sraigtas, nulenkta jo viena mentė, dėl ko sprendžia, kad laivas sustojo, nes į sraigtą pakliuvo povandeniu buvusi kliūtis. Šio įvykio negalėjo numatyti, todėl mano, kad turi būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Be to, mano, kad ieškovės elgėsi neatsargiai, nes be reikalo lipo į denį. Pažymi, kad laivas įvykio metu buvo apdraustas, todėl ieškovių patirtą žalą turi atlyginti būtent draudikas.

8Trečiasis asmuo V. Š. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje prašė ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad išvyką organizavo atsakovas, kuris buvo laivo kapitonas, jis plaukė kaip stažuotojas. Išplaukiant keleiviams buvo pravestas instruktažas, mariose vaikščioti laive buvo griežtai draudžiama, Nemuno upėje judėjimas buvo galimas. Kai įvyko įvykis, laivą vairavo jis, kapitonas buvo šalia jo. Šį laivą plukdė ne pirmą kartą, kelią žinojo gerai. Plaukiant apie 30-40 km/h greičiu, kažkas kirto į sraigtą, dėl ko laivas užgeso ir sustojo. Kapitonas liepė ruošti inkarą, nes laivas dreifavo, tačiau kapitonas jį užkūrė ir jie priplaukė krantą. Kas įvykio metu nukrito nuo laiptelių nematė, tik atplaukus į krantą pamatė, kad yra sužalotų žmonių.

9Trečiojo asmens UAB DK „PZU Lietuva“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Pateiktame atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad tarp R. T. ir UAB DK „PZU Lietuva“ buvo sudaryta Laivų valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartis (draudimo liudijimas PZULT Nr.1292835). Šia draudimo sutartimi laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 1 d. iki 2011 m. spalio 31 d. 200 000,00 Lt sumai buvo apdrausta laivo savininko ir/ar valdytojo civilinė atsakomybė prieš trečiuosius asmenis dėl žalos padarymo atsirandanti naudojant apdraustą laivą. Pagal draudimo liudijime papildomas sąlygas 2011 m. gegužės – spalio mėnesiais civiline atsakomybe buvo apdraustas laivo nuomotojas A. L., todėl draudimo sutarties pagrindu tarp draudiko ir atsakovo susiklostė draudimo paslaugų teisiniai santykiai. Draudimo sutartyje nustatyta, kad pareiga mokėti draudimo išmoką atsiranda tik įvykus draudimo sutartyje nurodytam draudžiamajam įvykiui. Draudėjas pranešė draudikui apie 2011 m. liepos 20 d. Nemune plaukiant laivui įvykusį įvykį, kurio metu nukentėjo keleiviai. Vėliau ši informacija buvo pateikta raštu, dėl ko buvo pradėta žalos bylos administravimo procedūra, tačiau nukentėjusių trečiųjų asmenų pretenzijos nebuvo gautos, todėl žalos administravimo procedūra nutraukta su galimybe ją atnaujinti pateikus pretenzijas. Draudikas 2012 m. vasario 20 d. gavo Klaipėdos apskrities VPK Šilutės rajono PK raštą Nr. 30-94-S-2281, kuriuo buvo informuotas apie dėl minėto įvykio atliekamą ikiteisminį tyrimą ir nukentėjusiųjų pareikštus civilinius ieškinius. Atsižvelgiant į gautas pretenzijas bei paaiškėjusias naujas aplinkybes, žalos bylos administravimas buvo atnaujintas. Atnaujinus žalos bylos administravimą nustatyta, kad įvykio metu katerį/laivą valdė ne draudimo sutartyje nurodytas draudėjas ir/ar šio laivo nuomotojas A. L., o trečiasis asmuo V. Š., todėl atsižvelgiant į tai, kad draudimo sutartimi trečiųjų (draudimo sutartyje neįvardintų) asmenų atsakomybė valdant minėtą katerį įvykio metu nebuvo apdrausta, draudikas sprendė, kad įvykis neatitinka draudžiamajam įvykiui pripažinti būtinų kriterijų ir 2012 m. gegužės 18 d. sprendimu žalos bylos administravimą užbaigė bei draudimo išmokos nemokėjo. Baudžiamojoje byloje įvykio metu laivą valdęs V. Š. buvo išteisintas, nenustačius jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Šiuo atveju konstatuota, kad veika – netikėtas atsitrenkimas į nenustatytos kilmės plaukiančią povandeninę kliūtį – ir kilusios pasekmės – nesunkūs dviejų žmonių sveikatos sutrikdymai – yra sietinos atsitiktiniu priežastiniu ryšiu. Taigi baudžiamojoje byloje konstatuota, kad veika, tai buvo netikėtas atsitrenkimas į nenustatytos kilmės plaukiančią povandeninę kliūtį. Šiuo aspektu įvykio priežastis atitinka nenugalimos jėgos kriterijus, o tai yra pagrindas laivo/katerio valdytoją atleisti nuo atsakomybės bei pareigos atlyginti žalą. Be to, ieškovės prašo atlyginti turtinę žalą, kurią sudaro negautos pajamos. Pagal Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 122 patvirtintų „Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių“ 9 p., asmenims, dirbusiems pagal darbo sutartis, negautos pajamos apskaičiuojamos pagal vidutinį darbo užmokestį, kuris apskaičiuojamas remiantis Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio užmokesčio apskaičiavimo tvarka. Pagal minėtosios tvarkos 6 p., apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį mokamas vidutinis darbo užmokestis, o ne 6 mėnesių laikotarpis, kaip savo paskaičiavime pateikia ieškovės. Taigi, šiuo atveju skaičiuojant nukentėjusiųjų vidutinį darbo užmokestį turi būti atsižvelgiama tik į 2011 m. balandžio, gegužės ir birželio mėnesiais ieškovių gautą darbo užmokestį. L. D. ieškiniu prašo atlyginti 288,73 Lt už patirtas išlaidas įsigyjant vaistus bei gydymo procedūras, tačiau higienos reikmenys (rankų kremas) 6,27 Lt, indelis tyrimams 0,54 Lt, maisto papildai (kalis) 13,94 Lt, nėra priežastiniu ryšiu susiję su eismo įvykiu. Ieškovės taip pat reikalauja priteisti kiekvienai po 3 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo nesunkaus sveikatos sutrikdymo atveju, nenustačius tyčinių žalą padariusio asmens veiksmų, taip pat įvertinus sveikatos sutrikdymo pobūdį, trukmę, asmens turėtų galimybių praradimą paprastai priteisiama nuo 2 000,00 Lt iki 10 000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti. Maksimali nurodyta suma priteisiama tik esant ilgalaikiams sveikatos sužalojimo padariniams, atitinkamai, remiantis į bylą pateiktais duomenimis ir dokumentais ieškovėms nenustatyta neatstatomų ilgalaikių sveikatos pakitimų, todėl ieškovių prašoma atlyginti 3 500,00 Eur neturtinės žalos suma yra nepagrįsta bei neatitinkanti teismų praktikoje ir teisės doktrinoje numatytų neturtinės žalos dydžių. Šiuo atveju ieškovės galėtų pretenduoti nedidesnę nei 580,00 Eur neturtinės žalos sumą.

10Ieškinys tenkintinas iš dalies.

11Ieškovės R. Ž., ieškovių atstovės, atsakovo, trečiojo asmens V. Š. paaiškinimais, bylos bei baudžiamosios bylos Nr. 1-23-733/2013 rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2011 m. liepos 20 d. apie 19 val. Šilutės r., Šilininkų k. ribose, plaukiant Nemuno upe, atsakovo A. L. išnuomotu pramoginiu laivu Nr. ( - ), kurį vairavo V. Š., įvyko vidaus vandens avarija, kurios metu buvo nesunkiai sužalotos ieškovės L. D. ir R. Ž. (1 t., 12-23, 28-31, 45-47 b. l.). Įsiteisėjusiu Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu trečiasis asmuo V. Š. išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 139 str. 2 d. (dėl nesunkaus dviejų ar daugiau žmonių sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo), požymių (1 t., 12-22 b. l.). Ieškovės, remdamosis CK 6.250 str., 6.236 str. 6.270 str., 6.283 str., kreipėsi į teismą prašydamos priteisti iš atsakovo A. L., kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojo, turtinę bei neturtinę žalą. Atsakovas A. L. nesutinka su pareikštu ieškiniu, argumentuodamas tuo, kad jis nėra tinkamas atsakovas šioje byloje, be to, avarija įvyko esant force majeure sąlygomis, todėl jis turi būti atleistas nuo civilinės atsakomybės.

12Dėl šalies (atsakovo) tinkamumo

13Bylos medžiaga nustatyta, kad pramoginio laivo, registro Nr. ( - ), kurį vairuojant įvyko vidaus vandenų avarija, savininkas R. T. su UAB DK „PZU Lietuva“ buvo sudaręs laivų valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartį (draudimo liudijimas PZULT Nr.1292835), pagal kurią nuo 2011 m. birželio 1 d. iki 2011 m. spalio 31 d. buvo apdrausta pramoginio laivo savininko, o 2011 m. gegužės – spalio mėnesiais ir šio laivo nuomotojo (teisėto valdytojo) A. L. civilinė atsakomybė prieš trečiuosius asmenis dėl žalos, atsiradusios naudojant apdraustąjį laivą, padarymo (1 t., 100-106 b. l.). Taigi, įvykio metu, kuomet buvo sužalotos ieškovės, laivo nuomotojo A. L. atsakomybė buvo apdrausta civilinės atsakomybės draudimu. Atsakovas A. L., remdamasis šiuo faktu, nurodo, kad jis nėra tinkamas atsakovas šioje byloje ir atsakovu šiuo atveju turėtų būti patrauktas trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“, kuriam pagal civilinės atsakomybės draudimo sutartį tenka pareiga atlyginti ieškovių patirtą turtinę bei neturtinę žalą.

14Pagal laivų valdytojų civilinės atskomybės draudimo sutartį civilinės atsakomybės draudikas prisiima ribotą atsakomybę, t. y., atlygina padarytą žalą, neviršydamas draudimo sumos. Jeigu draudimo išmoka nepadengia visos padarytos žalos, nukentėjęs asmuo gali ją išreikalauti iš žalą padariusio asmens bendraisiais pagrindais (CK 6.254 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad civilinės atsakomybės draudiko ir žalą padariusio asmens prievolė atlyginti žalą yra solidari (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010, 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2009; 2005 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2005). Tai, kad draudiko ir draudėjo prievolė atlyginti žalą nukentėjusiam asmeniui yra solidari, reiškia, kad nukentėjusysis turi teisę reikalauti, kad žalą atlygintų tiek jie abu, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Civiliniame procese tai reiškia ieškovo teisę ieškinyje nurodyti atsakovu tiek žalą padariusį asmenį, tiek jo civilinės atsakomybės draudiką, kartu arba atskirai. Taigi, žalą padariusio asmens ir jo civilinės atsakomybės draudiko prievolės solidarumas bei ieškovo, kaip nukentėjusiojo, materialinė teisė gauti visišką žalos atlyginimą, įtvirtinta CK 6.251 str. 1 d.ir 6.263 str. 2 d., suponuoja ieškovo teisę nustatyti subjektų, turinčių prievolę atlyginti jo patirtą žalą, procesinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010). Įvykus draudžiamajam įvykiui, kurio metu savo civilinę atsakomybę apdraudęs asmuo padaro trečiajam asmeniui žalos, šis įgyja teisę reikalauti ją atlyginti. Reikalavimas atlyginti žalą gali būti pareiškiamas tiek žalą padariusiam asmeniui, tiek ir jo atsakomybę apdraudusiam draudikui. Jeigu reikalavimas atlyginti žalą reiškiamas tiesiogiai žalą padariusiam asmeniui (pvz., kai nukentėjusiajam padarytos žalos dydis viršija draudiko išmokėtą draudimo išmokos sumą), taikytinos deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos ir žala atlyginama bendraisiais pagrindais (CK 6.249 str.). Tačiau, kai nukentėjęs asmuo su reikalavimu atlyginti žalą kreipiasi į draudiką, tai tarp jo ir draudiko susiklosto draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytini draudimo sutarties ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai. Iš bylos medžiagos matyti, kad įvykus vidaus vandenų avarijai, pramoginio laivo/katerio savininkas R. T. apie įvykį pranešė draudikui, šio pranešimo pagrindu draudikas UAB DK „PZU Lietuva“ pradėjo žalos bylos administravimą, tačiau nukentėjusiosioms nepareiškus pretenzijų draudikui, nutraukė žalos bylos administravimą (1 t., 107-108 b. l.). Baudžiamosios bylos medžiaga Nr. 1-23-733/2013 nustatyta, kad atliekant ikiteisminį tyrimą dėl įvykusios avarijos, ieškovės R. Ž. bei L. D. pateikė ieškinius dėl žalos atlyginimo (1 t., 34, 61 b. l.). Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyrius 2012 m. vasario 14 d. raštu Nr. 30-94-S-2281 informavo UAB DK „PZU Lietuva“ apie ieškovių (nukentėjusiųjų) byloje pareikštus civilinius ieškinius (1 t., 88 b. l.) ir 2012 m. vasario 24 d. nutarimu įtraukė į bylą UAB DK „PZU Lietuva“ civiliniu atsakovu (1 t., 90 b. l.). Tuo pagrindu UAB DK „PZU Lietuva“ atnaujino žalos bylos administravimą ir nustatęs, jog 2011 m. liepos 20 d. įvykis nėra draudžiamasis, nes įvykio metu laivo nevairavo teisėtas jo valdytojas, 2012 m. gegužės 18 d. sprendimu Nr. 2011/135725 draudimo išmokos ieškovėms neišmokėjo (2 t., 132-133 b. l.). Taigi, šiuo atveju ieškovės reikalavimą atlyginti patirtą žalą pareiškė laivo teisėtam valdytojui, kadangi draudikas įvykį pripažinęs nedraudžiamuoju, atsisakė joms išmokėti draudimo išmoką pagal civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Pažymėtina, kad pramoginio laivo valdytojas 2011 m. liepos 20 d. neturėjo įstatyminės pareigos privalomai drausti laivo valdytojo civilinę atsakomybę, draudimo santykiai kilo ne iš įstatymu nustatytos pareigos, o iš laisvanoriško susitarimo, todėl šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, kad ieškovės turėjo pareigą pirmiausia reikalauti žalos atlyginimo iš draudiko, o tik paskui iš už žalos padarymą atsakingo asmens (subsidiari atsakomybė). Įvertinus nurodytas aplinkybes, pripažintina, kad ieškovės ieškinį dėl žalos atlyginimo pareiškė tinkamam atsakovui, kuris šiuo nagrinėjamu atveju pagal CK 6.270 str. 1 d., 2 d. turi pareigą atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas (Lietuvos Respublikos vidaus vandenų kodekso 17 str. 1 d.).

15Dėl ieškinio senaties termino

16CK 1.124 str. nustatyta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Atsakovo atstovas nurodo, kad ieškovės praleido įstatyme įtvirtintą vienerių metų ieškinio senaties terminą, numatytą CK 1.125 str. 7 d., todėl mano, kad ieškinys šiuo pagridu turi būti atmestas. Ieškovių atstovė nesutinka, kad ieškinys pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą, argumentuodama tuo, kad atsakovo atstovas neteisingai nurodo teisiniams santykiams taikytiną teisės normą, kadangi ieškovės ieškinį yra pareiškusios ne dėl draudiminių teisinių santykių, o dėl žalos atlyginimo, todėl nagrinėjamoje byloje turėtų būti taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Taigi, byloje kilo ginčas dėl nagrinėjamu atveju taikytinos teisės normos, nustatančios ieškinio senaties terminą. CK 1.125 str. 7 d. nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams. Sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo (CK 1.125 str. 8 d.). Iš bylos medžiagos matyti, kad įvykio dieną ieškovės buvo vežamos laivu iš Jurbarko į Nidą, o vėliau iš Nidos į Jurbarką, už vežimo paslaugas ieškovės turėjo sumokėti nustatytą užmokestį, taigi ieškoves su laivo valdytoju (kelionės organizatoriumi) atsakovu A. L. siejo vežimo sutartis, t. y., ieškovės buvo vežimo sutarties vartotojos (Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso (redakcija galiojusi nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2012 m. liepos 1 d.) 30 str. 1 d., CK 6.809 str. 1 d.). CK 1.125 str. 11 d. nustatyta, kad iš krovinių, kelevių ir bagažo vežimo atsirandantiems reikalavimams taikomi atskirų transporto rūšių kodeksuose (įstatymuose) nustatyti ieškinio senaties terminai. Pagal Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 69 str. 2 d. ieškiniui, kylančiam iš vežimo sutarties, pareikšti nustatomas dviejų metų ieškinio senaties terminas. Šioje byloje ieškovės ieškinį atsakovui pareiškė dėl padarytos turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo, atsiradusios vykdant vežimo sutartį, todėl šiuo atveju yra taikytinas sutrumpintas dviejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.124 str. 8 d.). Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.). Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovės buvo sužalotos 2011 m. liepos 20 d. laive avarijos metu, taigi ieškovės apie joms padarytą žalą sužinojo jau įvykio dieną, todėl būtent nuo šios dienos ir prasidėjo ieškinio senaties termino pradžia (CK 1.127 str. 1 d.). Pažymėtina, kad tam tikri civilinių teisinių santykių subjektų atlikti veiksmai ieškinio senaties termino eigą nutraukia arba sustabdo. Pagal CK 1.130 str. 5 d. jeigu teismas palieka nenagrinėtą pareiškimą baudžiamojoje byloje, tai prieš ieškinio pareiškimą prasidėjęs ieškinio senaties terminas eina toliau nuo nuosprendžio, kuriuo pareiškimas paliktas nenagrinėtas, įsiteisėjimo dienos. Iš baudžiamosios bylos Nr. 1-23-733/2013 medžiagos matyti, kad ieškovės ieškinį baudžiamojoje byloje dėl žalos atlyginimo pareiškė 2012 m. vasario 13 d. ir tą pačią dieną nutarimu jos byloje pripažintos civilinėmis ieškovėmis (baudžiamosios bylos Nr. 1-23-733/2013, 1 t., 34-35, 61-62 b. l.), taigi nuo 2012 m. vasario 13 d. ieškinio senaties termino eiga sustojo. Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu kaltinamąjį išteisinus ieškovių civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėtais. Tad ieškinio senaties eiga tęsėsi įsiteisėjus Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiui, t. y., nuo 2013 m. gruodžio 27 d. (CK 1.130 str. 5 d.). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į tai, kad ieškovės ieškinį civilinio proceso tvarka paštu išsiuntė 2015 m. vasario 13 d. (1 t., 54 b. l.), teismas sprendžia, kad ieškovės nagrinėjamu atveju nepraleido įstatymo nustatyto sutrumpinto dviejų metų ieškinio senaties termino, todėl atmesti ieškovių ieškinį dėl ieškinio senaties termino praleidimo nėra teisinio pagrindo (CK 1.127 str. 1 d.).

17Dėl didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybės

18Ieškovės ieškinį atsakovui A. L. dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo reiškia CK 6.270 str., reglamentuojančiu atsakomybę už didesnio pavojaus šaltinių padarytą žalą, pagrindu. Bylos medžiaga neginčijamai nustatyta, kad ieškovių sveikata buvo sužalota kuomet plaukiant Nemuno upe laivui staiga sustojus ieškovės nukrito nuo laiptų (1 t., 12-22 b. l.). Kaip jau minėta šalis siejo vežimo sutartis, o keleivių vežimą vidaus vandenimis reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas. Pagal Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 59 str. 1 d. vežėjas, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, privalo atlyginti keleiviui žalą, padarytą didesnio pavojaus šaltinio, jeigu nėra įrodymų, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios. Vežėjas atsako už žalą, kuri padaryta keleiviui laive arba įsodinimo ar išlaipinimo iš jo metu, neatsižvelgiant į tai, ar laivas plaukė, ar stovėjo (Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 59 str. 2 d.). Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 60 str. nustatyta, kad žala, padaryta keleivio sveikatai ar gyvybei vežimo metu, atlyginama pagal CK. Pagal CK 6.270 str. asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams <...> privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad vidaus vandenų avarijos metu atsakovas A. L. laivą valdė nuomos sutarties pagrindu (1 t., 23-25 b. l.), iš ieškovės R. Ž., atsakovo bei trečiojo asmens V. Š. paaiškinimų matyti, kad būtent atsakovas A. L. buvo atsakingas už kelionės organizavimą bei jos vykdymą, todėl atsakovas A. L., kaip jau minėta, turi pareigą atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą (Lietuvos Respublikos vidaus vandenų kodekso 17 str. 1 d., CK 6.270 str. 1 d., 2 d.). Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu kaltinamasis V. Š. dėl neatsargaus dviejų žmonių (ieškovių) nesunkaus sužalojimo išteisintas, nepadaręs veikos, turinčios nusikalstamos veikos, numatytos BK 139 str. 2 d. požymių (1 t., 12-22 b. l.). Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 str. 3 d. teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis, tuo tarpu kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai prejudicinės galios civilinėje byloje neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008). Išteisinamajame nuosprendyje nustatytos aplinkybės tiek, kiek jos susijusios su nusikalstamos veikos vertinimu ir inkriminavimu baudžiamosios teisės prasme, neturi prejudicinės galios civilinėje byloje, nes skiriasi šių bylų įrodinėjimo dalykas bei žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumo vertinimo kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009). Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuota praktika, teismo nuosprendžiai, kuriais nustatyti faktai civilinio ginčo teisiniame santykyje nėra prejudiciniai, vertintini kaip rašytiniai įrodymai pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008). Baudžiamojoje byloje Nr. 1-23-733/2013 buvo vertinami tik trečiojo asmens V. Š. veiksmai baudžiamosios teisės prasme ir neanalizuoti atsakovo, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojo, veiksmai civilinės teisės kontekste, t. y., nespręstas atsakovo civilinės atsakomybės klausimas, todėl šioje byloje turi būti nustatinėjamos civilinės atsakomybės sąlygų buvimas. Pažymėtina, kad padidinto pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybei yra taikoma griežtoji atsakomybė, tai reiškia, jog padidinto pavojaus šaltinio valdytojas atsako be kaltės. Tokiu atveju būtinos nustatyti civilinės atsakomybės sąlygos yra žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai – žalos padarymo faktą didesnį pavojų aplinkiniams keliantis veiksnys, ir priežastinis ryšys – tarp žalos (nuostolių) ir didesnį pavojų aplinkiniams keliančio veiksnio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2011). Neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės pagrindas pagal CK 6.246 str. yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba įstatymu ar sutartimi draudžiamų veiksmų atlikimas arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. CK 6.236 str. nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Taigi, atsakovas vykdydamas pramoginę kelionę, turėjo bendrą pareigą užtikrinti tinkamą ir saugų keleivių vežimą. Iš ieškovės R. Ž., atsakovo bei trečiojo asmens V. Š. paaiškinimų, bylos medžiagos matyti, kad avarijos metu pramoginis laivas buvo valdomas laivavedžio V. Š., atsakovas A. L. tuo metu buvo šalia V. Š.. Plaukiant Nemuno upe laivas staigiai stojo, dėl ko atsakovas A. L. neišlaikęs pusiausvyros užkrito ant ieškovių tuo metu buvusių ant laiptų, vedančių į denį, dėl ko ieškovės nukrito ant laivo grindų ir patyrė sužalojimus (1 t., 12-22, 35-38, 45-47 b. l.). Pagal Europos ekonomikos komisijos Vidaus transporto komiteto 1985 m. lapkričio 15 d. rezoliucija Nr. 24 priimtų Europos vidaus vandenų kelių laivybos taisyklių (toliau – Taisyklės) 1.04 str. 1 d. laivas visada turi plaukti saugiu greičiu. Net jeigu šiose Taisyklėse nėra specialių nurodymų, laivavedžiai privalo imtis visų atsargumo priemonių, diktuojamų bendrosios pareigos būti budriems ir įsitvirtinusios laivybos praktikos, siekiant išvengti grėsmės žmonių gyvybei, laivų ar plūdriųjų medžiagų junginių, krantų ir įvairių statinių bei įrenginių, esančių laivybos kelyje ar greta jo, pažeidimų, kliūčių laivybai sudarymo, ir žalos įgulos nariams ir kitiems asmenims, esantiems laive ar prie jo prišvartuotose baržose, uosto ar prieplaukos statiniams bei aplinkai padarymo. Atsakovas A. L. bei trečiasis asmuo V. Š. teismo posėdyje nurodė, kad plaukiant Nemuno upe laivas plaukė apie 30-40 km/h. Iš baudžiamojoje byloje Nr. 1-23-733/2013 Lietuvos saugios laivybos administracijos pramoginės laivybos vyresniojo inspektoriaus A. D. teisiamajame posėdyje duotų parodymų matyti, kad plaukiant Nemuno upe plaukimo greitis nėra apibrėžtas, tačiau plaukti daugiau nei 20 km/h šia upe yra pavojinga (3 t., 85 b. l.). Ši aplinkybė, atsižvelgiant į tai, kad laivas staigiai sustojo, leidžia pagrįstai manyti, kad laivu buvo plaukiama ne saugiu greičiu, kas turėjo įtakos laivo staigiam sustojimui bei atsakovo ir ieškovių nukritimui nuo laiptų. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, įvykio metu atsakovas A. L. laivą perdavė valdyti asmeniui, kuris nuo 2000 m. birželio 20 d., t. y., jau 11 metų, neturėjo galiojančio laivavedžio kvalifikacijos pažymėjimo bei vežė daugiau keleivių nei buvo leista kompetentingų institucijų (baudžiamosios bylos Nr. 1-23-733/2013 1 t. 18-119 b. l., 2 t., 14, 67, 93-94 b. l.), dėl ko pažeidė Taisyklių 1.09 str. bei 10.7 str. 3 d. reikalavimus ir nors šie pažeidimai neturėjo tiesioginės įtakos laivui staiga sustoti, tačiau tai parodo, jog atsakovas organizuodamas kelionę bei valdydamas laivą nebuvo rūpestingas ir atidus. Ieškovė R. Ž. bei ieškovių atstovė teismo posėdyje nurodė, kad plaukiant Nemuno upe buvo galima užlipti į denį, ieškovei R. Ž. pritrūko oro, todėl abi ieškovės nutarė užlipti į viršų bei pakeliui susimokėti už kelionę. L. D. užlipo aukščiau, R. Ž. užlipo pusę laiptų ir abi sustojo, norėdamos sumokėti už kelionę, netoli laiptų sėdėjusiai vienai iš įgulos narių. Joms stovint ant laiptelių priekyje jų, laiptų viršuje, stovėjo atsakovas A. L. ir laivui staiga sustojus, A. L. užgriuvo ant L. D. ir jie kartu atsimušė į R. Ž., dėl ko ji krito ant žemės. Atsakovas A. L. aplinkybės, jog užkrito ant ieškovių neneigė ir patvirtino, kad laivui sustojus jis niekur nesilaikė, dėl ko neišlaikęs pusiausvyros krito nublokšdamas ieškoves. Toks atsakovo A. L. elgesys vertintinas, kaip neatitinkantis Europos vidaus vandenų kelių laivybos taisyklių 1.04 str. 2 d. reikalavimų (CK 6.246 str.), bei rūpestingo žmogaus elgesio kriterijų (CK 6.263 str.). Be to, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad neteisėtais veiksmais laikytini ir tokie veiksmai, kurie padidina padidinto pavojaus šaltinio riziką. Iš 2011 m. gegužės 8 d. laivo nuomos sutarties, kuria greitaeigis pramoginis laivas Nr. M-3979 išnuomotas atsakovui A. L., 1. p. matyti, kad laivas nėra tinkamas navigacijai dėl variklio gedimo, povandeninio sparno pažeidimo ir sraigto deformacijos (baudžiamosios bylos Nr. 1-23-733/2013, 2 t., 9-12 b. l.). Po mėnesio, 2011 m. birželio 7 d., buvo atlikta šio pramoginio laivo apžiūra, jos metu laivo trūkumų nenustatyta (baudžiamosios bylos Nr. 1-23-733/2013, 1 t., 118 b. l., 2 t., 14 b. l.), tačiau iš šio akto neaišku, ar atliekant techninę apžiūra buvo atliktas ir laivo sraigto patikrinimas. Atsakovas A. L. nurodė, kad sraigtas plaukiant laivu buvo tvarkingas, jį visada remontuoja tik G. J.. Liudytojas G. J. teismo posėdyje parodė, kad 2009-2010 metais darė atsakovui sraigtą, kurį teko remontuoti po įvykio. Iki įvykio šio sraigto matyti neteko. Remontuojant sraigtą po įvykio, jokių požymių, kad sraigtas po pagaminimo buvo remontuotas nepastebėjo. Byloje duomenų, kad įvykio metu sraigto deformacija buvo pašalinta, nėra (CPK 178 str.), todėl teismas sprendžia, kad atsakovas prieš kelionę nesiėmė visų veiksmų, kad nepadidėtų laivo keliamos rizikos, kas taip pat galėjo turėti įtakos laivo staigiam sustojimui. Pažymėtina, kad CK 6.247 str. įtvirtinta vadinamoji lankstaus priežastinio ryšio samprata. Priežastinio ryšio lankstumas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado. Pažeidėjo elgesys gali būti ne vienintelė žalos atsiradimo priežastis, bet pakankama priežastis nuostoliams atsirasti, teismų praktikoje pabrėžiama, kad civilinėje atsakomybėje pripažįstamas atsakomybės pagrindu ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai žala atsiranda ne betarpiškai iš neteisėtų veiksmų, bet yra pakankamai susijusi su žalingomis pasekmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2007, 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010). Nagrinėjamoje byloje akivaizdu, jog jei laivas nebūtų staigiai sustojęs ir atsakovas A. L. nebūtų užkritęs ant ieškovių, ieškovės nebūtų nukritusios nuo laiptų bei patyrusios joms konstatuotų sužalojimų. Teismas sprendžia, kad tarp ieškovių patirtos žalos ir padidinto pavojaus šaltinio veiksmų – laivo staigaus sustojimo bei atsakovo nerūpestingumo (užgriuvimo ant ieškovių) yra priežastinis ryšys. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas neužtikrino tinkamo ir saugaus keleivių vežimo (CPK 178 str., 185 str.), todėl vežėjas, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojas, turi atlyginti ieškovių patirtą žalą (Vidaus vandenų transporto kodekso 59 str. 1 d., 2 d. 60 str., CK 6.270 str.).

19Atsakovas neneigia jog byloje yra visos sąlygos civilinei atsakomybei kilti, tačiau nurodo, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nuosprendyje konstatuota, jog laivas sustojo dėl netikėto atsitrenkimo į nenustatytos kilmės plaukiančią povandeninę kliūtį, šios kliūties nei jis, nei tuo metu laivo laivavedys V. Š. negalėjo numatyti ir jos išvengti, ieškovės lipdamos laiptais elgėsi neatsargiai, todėl įrodinėja, jog žala ieškovėms atsirado dėl nenugalimos jėgos bei ieškovių didelio neatsargumo. Ieškovių atstovė nesutinka su šiais atsakovo argumentais, nurodydama, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nuosprendyje tikroji įvykusios vidaus vandens avarijos techninė priežastis nenustatyta, todėl spręsti, jog avarija įvyko dėl nenugalimos jėgo nėra pagrindo, o ieškovėms lipti į denį nebuvo draudžiama, todėl jos negali būti atsakingos dėl atsiradusių pasekmių. CK 6.270 str. įtvirtintos civilinės atsakomybės pagrindas yra rizika. Tai reiškia, kad asmuo naudoja pavojingą objektą (daiktą, įrenginius, mechanizmus, medžiagas ir kt.) arba vykdo tokio pavojingumo veiklą (pvz., vežimus, transporto veiklą, tam tikros rūšies gamybą, tam tikrų pramoginių paslaugų teikimą bei kt.), kurių jis nėra pajėgus visiškai kontroliuoti. Jeigu asmens veikla arba joje naudojami objektai kelia didesnę žalos atsiradimo riziką, tačiau asmuo, ją suvokdamas, veikia ir savo veiklos neatsisako, tai jis prisiima atsakomybę už galimą šios rizikos materializavimąsi – žalos atsiradimą, net ir tada, kai ji padaryta atsitiktinai. Dėl to tokiais atvejais atsakomybė atsiranda už žalos padarymo faktą, nesiejant jo su teisinių pareigų pažeidimu ir didesnio pavojaus šaltinio valdytojo kalte, todėl didesnio pavojaus šaltinio valdytojas negali gintis, remdamasis atsikirtimais, susijusiais su jo kaltės nebuvimu, tačiau gali įrodinėti nukentėjusiojo kaltę kaip turinčią įtakos jo civilinei atsakomybei aplinkybę ar nenugalimos jėgos aplinkybę. Pagal CK 6.270 str. 1 d. nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas šalina didesnio pavojaus šaltinio valdytojo civilinę atsakomybę (CK 6.253 str. 5 d.). Tai reiškia, kad už žalą, kuriai atsirasti turėjo įtakos nukentėjusiojo tyčia ar didelis neatsargumas, žalos sukėlėjas nebus atsakingas, o nukentėjusiajam teks visos įvykusio delikto išlaidos. Iš ieškovės R. Ž., ieškovių atstovės, atsakovo ir trečiojo asmens V. Š. paaiškinimų baudžiamojoje byloje Nr. 1-23-733/2013 teisiamojo posėdžio metu apklaustų liudytojų I. G., V. G. parodymų (3 t., 82-84 b. l.), galima daryti išvadą, kad keleiviams plaukiant Nemuno upe nebuvo draudžiama išeiti ant denio, nei kapitonas, nei kiti įgulos nariai nedraudė laiptais užlipti į denį bei vaikščioti laive, o ieškovės lipdamos laiptais laikėsi už turėklų (t. y. elgėsi apdairiai). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuoti, kad ieškovių sužalojimus lėmė didelis jų nerūpestingumas ar tyčinis draudžiamas elgesys, nėra teisinio pagrindo, todėl atsakovo bei jo atstovo argumentai, jog ieškovių sveikatos sutrikdymą lėmė jų didelis neatsargumas, atmestinas kaip nepagrįstas. Kitas atsakovo argumentas, jog žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, byloje neįrodytas. Pagal CK 6.253 str. 2 d. nenugalima jėga yra neišvengiamos ir skolininko nekontroliuojamos bei nepašalinamos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti numatytos. Nenugalima jėga teismų praktikoje pripažįstamos aplinkybės, kurių nebuvo galima numatyti ir kurios nepriklauso nuo asmens valios. Vienas iš nenugalimos jėgos požymių yra tas, kad tokių aplinkybių nebuvo galima protingai numatyti, šalis negalėjo jų kontroliuoti ar užkirsti joms kelio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-931/2003; 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2010 ir kt.). Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nuosprendyje nurodyta, jog tikroji įvykusio vidaus vandens avarijos techninė priežastis nenustatyta. Be to, kaip jau minėta, šiame nuosprendyje konstatuota, kad veika – netikėtas atsitrenkimas į nenustatytos kilmės plaukiančią povandeninę kliūtį – ir kilusios pasekmės – nesunkūs dviejų žmonių sveikatos surikdymai – yra sietinos atsitiktiniu priežastiniu ryšiu (1 t., 12-22 b. l.). Taigi, kaip matyti iš šio nuosprendžio, teismas nurodė, kad tikroji įvykusio vidaus vandens avarijos techninė priežastis nenustatyta bei konstatavo, jog laivas netikėtai atsitrenkė į nenustatytos kilmės plaukiančią povandeninę kliūtį. Būtent šiuo pagrindu – jog laivas netikėtai atsitrenkė į nenustatytos kilmės plaukiančią povandeninę kliūtį – atsakovas A. L. ir trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ teigia buvus nenugalimai jėgai. Tiek atsakovas A. L., tiek trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ įrodinėdami nenugalimos jėgos faktą, nurodo, kad kliūtis, dėl kurios laivas sustojo buvo po vandeniu, todėl jos objektyviai nebuvo galima numatyti ir išvengti. Tačiau teismas pažymi, kad nors Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nuosprendyje yra konstatuota, jog laivas netikėtai atsitrenkė į nenustatytos kilmės povandeninę kliūtį, tačiau nei iš baudžiamosios bylos medžiagos, nei iš nuosprendžio nėra galimybės nustatyti į kokią kliūtį atsitrenkė laivas ir, ar būtent tai buvo pagrindinė priežastis laivui staiga sustoti, ar laivo sustojimui neturėjo įtakos ir kiti veiksniai. Be to, minėtame nuosprendyje nustatytos aplinkybės, jog po įvykio laivas ir atskiri jos agregatai specialistų neapžiūrėti, netirti, įvykio vieta specialistų pagalba tiksliai nenustatyta ir išsamiai neapžiūrėta (dugnas netirtas), dėl ko tikroji įvykusios vidaus vandens avarijos techninė priežastis nenustatyta. Pažymėtina, jog šiuo atveju Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nuosprendis, vadovaujantis CPK 197 str. 2 d., laikytinas oficialiu rašytiniu įrodymu, kuris gali būti paneigtas kitais byloje esančiais įrodymais, išskyrus liudytojų parodymus (CPK 197 str. 2 d.). Šioje byloje įrodymų, kurie patvirtintų tikrąją avarijos priežastį, atsakovas A. L., nepateikė (CPK 178 str., 185 str.), todėl spręsti apie nenugalimos jėgos buvimą, teismas neturi pagrindo. Atsakovas A. L., trečiasis asmuo UAB DK „PZU „Lietuva“ bei liudytojas G. J. iškėlė versiją, kad laivas staiga sustojo, nes netikėtai atsitrenkė į plūduriuojantį rastą ar kelmą. Tačiau šiuo atveju teismas sutinka su ieškovių atstovės argumentais, jog net ir toks atvejis neįrodo, kad staigų laivo sustojimą bei žalos padarymą lėmė nenugalima jėga. Plaukiojanti povandeninė kliūtis (galimai rastas ar kelmas) negali būti laikoma nenugalima jėga savaime (per se), nes jo faktą galima protingai numanyti ir tam pasiruošti. Sprendžiant dėl nenugalimos jėgos aplinkybių svarbios vidutinio protingai apdairaus ir rūpestingo asmens pastangos žalai išvengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2012). Atkreiptinas dėmesys, kad force majeure aplinkybėmis laikomi tik reti išskirtiniai gamtos reiškiniai. Šiuo atveju atsakovas A. L. tiek teisiamojo posėdžio metu baudžiamojoje byloje, tiek teismo posėdyje nurodė kad jam buvo žinoma, jog plaukiant Nemuno upe galimos tokios kliūtys. Trečiasis asmuo V. Š. avarijos metu vairavęs laivą, patvirtino, kad plaukiant Nemunu išplaukia visokių rąstgalių ar kitų plaukiojančių objektų, vietose jie būna išlindę, vietomis jų nesimato, jie nei skęsta, nei plūduriuoja. Taigi tiek atsakovui, tiek trečiajam asmeniui V. Š. buvo žinoma aplinkybė, kad Nemuno upėje, net ir plaukiant žinomu farvateriu, gali būti plūduriuojančių, nepažymėtų kelmų, įvairių skęstančių bei išnyrančių, nepažymėtų rąstų, todėl atsakovo nurodyta aplinkybė, jog plaukiant laivu nebuvo galima numatyti, jog į laivą gali atsitrenkti upėje plaukiojantys bei išnyrantys rąstai ar kelmai, atmestini kaip nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas, žinodamas, jog Nemuno upėje gali būti įvairių plaukiojančių kliūčių, plaukiant Nemuno upe turėjo imtis visų atsargumo priemonių (plaukti mažesniu greičiu, uždrausti laive vaikščioti ir kt.), kad išvengti galimos atsirasti žalos.

20Dėl žalos atlyginimo

21Ieškovės įrodinėja, kad dėl laivo manevro patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Ieškovė L. D. prašo priteisti 465,39 Eur turtinę žalą, kurią sudaro 83,62 Eur (288,73 Lt) išlaidos vaistams bei gydymo procedūroms ir nuo 2011 m. liepos 21 d. iki 2011 m. rugsėjo 22 d. 381,77 Eur (1 318,18 Lt) negautos pajamos iš darbinės veiklos. Ieškovė R. Ž. dėl sveikatos sužalojimo prašo priteisti 205,19 Eur (708,49 Lt) turtinę žalą, atsiradusią dėl negautų pajamų iš darbinės veiklos. CK 6.283 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo ar asmenys privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Pagal CK 6.249 str. 1 d. žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala sveikatai nustatoma negautų pajamų, kurių asmuo negavo dėl darbingumo netekimo ar sumažėjimo, forma. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 str. 1 d.). Pagal CK 6.283 str. 2 d. nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos. Ieškovių atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovei L. D. nukritus nuo laiptų ji patyrė daugybines traumas, ypatingai didelius skausmus patyrė dėl juosmens kryžmeninio stuburo dalies sumušimo ir uodegikaulio skausmus, dėl ko ieškovės vaikščiojimas buvo apsunkintas, ji negalėjo sėdėti, gydymui pirko įvairius vaistus, rankų kremą, tyrimo indelį, kuris buvo reikalingas tyrimams atlikti ir patyrė 288,73 Lt išlaidas. Ieškovė R. Ž. nukritus nuo laiptų patyrė daugybinius sumušimus bei jai lūžo kairės rankos stipinkaulio galvutė, kurio gijimas buvo skausmingas. Abi ieškovė dėl patirtų traumų buvo nedarbingos du mėnesius, dėl ko negavo visų pajamų, kurias galėjo gauti per šiuos mėnesius iš darbinės veiklos, tuo pagrindu prašo priteisti iš atsakovo ieškovėms jų negautas pajamas. Bylos medžiaga, ieškovės R. Ž., ieškovių atstovės paaiškinimai patvirtina, kad ieškovės nukritusios laive nuo laiptų patyrė sužalojimus. Ieškovei L. D. buvo nustatytos daugybinės poodinės kraujosruvos liemens, rankų, kojų, kryžmens srityje, juosmeninės - kryžmeninės stuburo dalies sumušimai su potrauminiais uodegikaulio skausmais (1 t., 28-31 b. l.), ieškovei R. Ž. nustatytas galvos sumušimas su kraujosruva kaktos srityje, kairio stipinkaulio galvutės lūžis (1 t., 45-47 b. l.), ieškovių patirti sužalojimai kvalifikuoti kaip nesunkūs sveikatos sutrikdymai. Byloje pateikti ieškovės L. D. kvitai (1 t., 32-34 b. l. b. l.), iš kurių matyti, kad ieškovė L. D. laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 20 d. iki 2011 m. rugpjūčio 31 d. darėsi rentgeno nuotrauką, pirko įvairius vaistus, priemones reikalingas gydymo procedūroms atlikti. Trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ nurodo, kad ieškovė L. D. nepagrįstai į turtinę žalą įtraukė higienos reikmenis – rankų kremą, indelį tyrimams bei maisto papildus (kalį). Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovei L. D. buvo nustatyti liemens, rankų, kojų, kryžmens srityje, juosmeninės - kryžmeninės stuburo dalies sumušimai. Ieškovės pirktas rankų kremas „Hospital“ yra minkštinamasis rankų odos kremas, skirtas suskirdusiai, suragėjusiai, sausai rankų odai, dažnai veikiamai vandens, šalčio ar karščio, prižiūrėti, taigi šis kremas nėra gydomasis vaistas, todėl teismas sutinka su trečiojo asmens argumentu, jog už šį kremą patirtos išlaidos (6,27 Lt) nėra susijusios su gydymu. Tačiau teismas neturi pagrindo sutikti, kad išlaidos, patirtos ieškovei L. D. perkant indelį tyrimams, nėra susijusios su sveikatos gražinimu reikalingoms išlaidoms. Akivaizdu, kad po patirtų sužalojimų, buvo tiriama ieškovės būklė, atliekami įvairūs tyrimai, todėl ieškovė tyrimams atlikti pagrįstai įsigijo ginčijamą indelį. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad iš ieškovės pateiktų kvitų trečiojo asmens nurodomų maisto papildų (kalio) nėra. Tačiau iš byloje esančių kvitų matyti, kad vienas kvitas, kuriame nurodytos rentgeno paslaugos (17,58 Lt), yra išduotas 2008 m. lapkričio 6 d. (1 t. 32 b. l.), taigi pripažintina, kad šios išlaidos nėra susijusios su ieškovės L. D. patirta žala. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovė L. D. įrodė, jog dėl sužalojimų pirkdama vaistus, įvairias gydymo priemones, atlikdama procedūras patyrė 76,71 Eur (264,88 Lt (288,73 Lt – 6,27 Lt – 17,58 Lt)) turtinę žalą.

22Ieškovės taip pat prašo priteisti iš atsakovo nuostolius, kuriuos sudaro negautos pajamos už nedarbingumą. Ieškovė L. D. prašo priteisti 381,77 Eur (1 318,18 Lt) negautų pajamų, o ieškovė R. Ž. – 205,19 Eur (708,49 Lt) negautų pajamų. Ieškovių atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad nei CK, nei vidaus vandenų transporto kodekse nenustatyta, kokia tvarka turi būti apskaičiuojama žala dėl negautų pajamų, todėl ieškovės, paskaičiuodamos negautas pajamas, paėmė ieškovių vidutinį darbo užmokestį per 6 mėnesių laikotarpį ir paskaičiavo, kiek būtų gavusios darbo užmokesčio, atsižvelgiant į paskaičiuotą vidurkį per jų nedarbingumo laikotarpį bei šią sumą sumažino gautomis išmokomis iš darbdavio bei Sodros. Trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ bei atsakovas nesutinka su tokiu ieškovių negautų pajamų paskaičiavimu, argumentuodami tuo, kad ieškovės nepagrįstai apskaičiuoja vidutinį darbo užmokestį už 6 mėnesių laikotarpį, kadangi apskaičiuodamos vidutinį darbo užmokestį ieškovės turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 122 patvirtintų „Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėmis“. Taigi byloje kilo ginčas dėl vidutinio darbo užmokesčio paskaičiavimo. Teismas pažymi, kad darbuotojų vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarką įvykio metu reglamentavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtintas „Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašas“ (toliau – Aprašas, redakcija galiojusi nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2013 m. sausio 1 d.). Pagal šio Aprašo 6.1. p. apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Į darbuotojų vidutinį darbo užmokestį neįskaitomas apmokėjimas už kasmetines atostogas (Aprašo 5.1. p.). Trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ rašytiniuose paaiškinimuose, vadovaudamasis minėtu Aprašu, pateikė ieškovių negautų pajamų apskaičiuotas sumas ir nurodo, kad ieškovės L. D. negautos pajamos nedarbingumo laikotarpiu sudaro 346,49 Eur, o ieškovės R. Ž. – 99,31 Eur (2 t., 10-14 b. l.). Teismas nesutinka su trečiojo asmens paskaičiavimais, nes trečiojo asmens paskaičiavimai neatitinka Aprašo 3.1. p. reikalavimų, kadangi vidutinis darbo užmokestis ieškovėms paskaičiuotas pagal ieškovėms faktiškai išmokėtą darbo užmokestį (t. y., atskaičius mokesčius), o ne už pagrindinį darbo užmokestį (t. y., neatskaičius mokesčius), be to, apskaičiuojant ieškovei R. Ž. negautas pajamas nepagrįstai buvo išminusuotos 8 dienos (kaip atostogų dienos) iš nedarbingumo metu buvusių darbo dienų (1 t., 49 b. l.). Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovei L. D. per 2011 m. balandžio – birželio mėnesius priskaitytas darbo užmokestis yra 8 435,99 Lt (1 805,99 Lt už 2011 m. balandžio mėnesį (neįskaičiuojant pajamų gautų už kasmetines atostogas) + 3 274,00 Lt už 2011 m. gegužės mėnesį + 3 356,00 Lt už 2011 m. birželio mėnesį), faktiškai dirbtų dienų skaičius (atskaičius 13 dienų atostogų) – 62 (1 t., 37, 156-158 b. l.), todėl ieškovės L. D. vidutinis darbo dienos užmokestis yra 136,06 Lt (8 435,99/62) (Aprašo 6.2. p.). Ieškovei L. D. nustatytas 6 dienų darbo savaitės rėžimas (1 t., 144 b. l .), ji nuo 2011 m. liepos 21 d. iki 2011 m. rugsėjo 22 d. buvo nedarbinga (1 t., 38-39 b. l.), t. y., iš viso 55 darbo dienas. Taigi vidutinis darbo užmokestis už šį nedarbingumo laiką sudaro 7 483,30 Lt (136,06x55). L. D. minėtu laikotarpiu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba išmokėjo 4 372,20 Lt ligos pašalpą (1 t., 38-39 b. l.), darbovietė – 119,00 Lt (1 t., 150 b. l.), todėl ieškovės L. D. dėl nedarbingumo negautos pajamos sudaro 866,57 Eur (2 992,10 Lt (7 483,30 Lt – 4 372,20 Lt – 119,00 Lt)). Ieškovė L. D. prašo priteisti mažesnę sumą negautų pajamų – 381,77 Eur, todėl jos prašymas priteisti nuostolius (negautas pajamas) tenkintinas visiškai. Ieškovei R. Ž. per 2011 m. balandžio – birželio mėn. iš viso priskaitytas 5 819,14 Lt darbo užmokestis (2 099,14 Lt už 2011 m. balandžio mėnesį + 1860,00 Lt už 2011 m. gegužės mėnesį + 1860,00 Lt už 2011 m. birželio mėnesį), dirbtų dienų skaičius – 63 (1 t., 49-50 b. l.), todėl vidutinis dienos darbo užmokestis yra 92,37 Lt (5 819,14/63). Ieškovė R. Ž. nedarbinga buvo nuo 2011 m. liepos 21 d. iki 2011 m. rugsėjo 23 d. (1 t., 48 b. l.), t. y., iš viso 47 darbo dienos. Taigi, vidutinis darbo užmokestis už šį nedarbingumo laiką ieškovei R. Ž. sudaro 4 341,39 Lt (92,37x47). Ieškovei R. Ž. minėtu laikotarpiu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba išmokėjo 2 442,11 Lt ligos pašalpą (1 t., 51-53 b. l.), o darbovietė – 147,79 Lt (1 t., 154 b. l.), todėl ieškovės R. Ž. dėl nedarbingumo negautos pajamos sudaro 507,27 Eur (1 751,49 Lt (4 341,39 Lt – 2 442,11 Lt – 147,79 Lt)). Ieškovė R. Ž. prašo priteisti mažesnę sumą negautų pajamų – 205,19 Eur, todėl jos prašymas priteisti nuostolius (negautas pajamas) tenkintinas visiškai. Įvertinus nurodytas aplinkybes, ieškovės L. D. reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo ieškovei L. D. priteistina 458,48 Eur (76,71 Eur + 381,77 Eur) turtinės žalos atlyginimo. Ieškovės R. Ž. reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimo tenkintinas visiškai ir iš atsakovo ieškovei R. Ž. priteistina 205,19 Eur turtinės žalos atlyginimo (CK 6. 249 str., 6.263 str. 1 d., 2 d.).

23Ieškovės taip pat prašo priteisti po 3 500,00 Eur neturtinės žalos. Pagal CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais įstatymų nustatytais atvejais, taip pat nurodyti kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama dėl neturtinės žalos dydžio, t. y., teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Iš ieškovės R. Ž., ieškovių atstovės, atsakovo, trečiojo asmens V. Š. paaiškinimų, bylos bei baudžiamosios bylos Nr. 1-23-733/2013 medžiagomis nustatyta, kad ieškovėms laive nukritus nuo laiptų, ieškovei L. D. buvo padaryti daugybiniai liemens, rankų, kojų, kryžmens srityje, juosmeninės - kryžmeninės stuburo dalies sumušimai (1 t., 28-31 b. l.), ieškovei R. Ž. – galvos sumušimas bei kairio stipinkaulio galvutės lūžis (1 t., 45-47 b. l.). Teismui nekyla abejonių, kad dėl patirtų sužalojimų ieškovės jautė stiprius fizinius skausmus, nepatogumus, išgąstį, baimę, nerimą, kadangi sužalojimų metu plaukė laivu upe svetimoje vietoje. Ieškovė L. D. du mėnesius negalėjo dirbti, atsirado baimės jausmas, blogai miegojo, patyrė didelius dvasinius išgyvenimus dėl sveikatos būklės ateityje, kadangi ji yra masažuotoja, o patirta stuburo trauma galėjo pakenkti jos darbe, be to, ji turėjo nutraukti savo pasirengimą pasauliniam SPA masažuotojų čempionatui. Ieškovei R. Ž. dėl rankos lūžio buvo apsunkinta galimybė pasirūpinti savimi, dėl ko ji jautė didelį diskomfortą, išgyveno, jog dėl patirtos traumos negalėjo nuvykti suplanuotu laiku aplankyti ką tik gimusios anūkės, du mėnesius negalėjo vairuoti automobilio. Tačiau sprendžiant dėl priteistinos neturinės žalos dydžio teismas atsižvelgia taip pat ir į tai, kad ieškovės įrodymų, patvirtinančių, jog patirti sužalojimai joms būtų sukėlę rimtų ilgalaikių padarinių, nepateikė (CPK 178 str., 185 str.), jos abi grįžo į darbus, ieškovė L. D. dalyvavo čempionate ir netgi užėmė 4 vietą. Atsakovas yra 67 metų amžiaus, turi nekilnojamojo turto (1 t., 132-134 b. l.), yra paėmęs kelis kreditus, dėl ko turi 36 698,30 Eur įsiskolinimą bankams (2 t., 65 b. l.), jis tyčios pakenkti ieškovėms ar sutrikdyti jų sveikatos neturėjo, atsakovėms sužalojimai padaryti dėl atsakovo nepakankamo rūpestingumo bei atidumo. Įvertinus byloje esančius įrodymus, patvirtinančius ieškovėms padarytus sužalojimus, jų pobūdį, sunkumą, taikytą gydymą ir jo trukmę, patirtus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, taip pat atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, į tai, kad ieškovėms ypatingai sunkių liekamųjų reiškinių nėra likę, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, siekiant ieškovių bei žalą padariusio atsakovo interesų pusiausvyros, ieškovių reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, sumažinant prašomą priteisti neturtinę žalą iki 1 300,00 Eur.

24Prievolė atlyginti padarytą žalą savo esme yra piniginė prievolė, todėl priteisus žalos atlyginimą gali būti priteisiamos CK 6.37 str. nustatytos palūkanos. Procesinių palūkanų dydis nustatomas pagal CPK 6.210 str. 1 d. visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti. Ieškovės prašo priteisti 5 % dydžio metines palūkanas nuo priteistų joms žalos atlyginimo sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas sprendžia, jog yra pagrindas priteisti iš atsakovo A. L. ieškovių naudai 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško priteistos žalos atlyginimo.

25Dėl bylinėjimosi išlaidų

26Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 str. bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Ieškovės CPK 83 str. 1 d. 3 p. pagrindu buvo atleistos nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl žyminis mokestis valstybei priteistinas iš atsakovo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys ieškovės L. D. atžvilgiu tenkintinas 44 proc., ieškovės R. Ž. atžvilgiu – 41 proc., iš atsakovo valstybės naudai proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistina 98,00 Eur (52,00 Eur (už ieškovės L. D. reikalavimą) + 46,00 Eur (už ieškovės R. Ž. reikalavimą) žyminio mokesčio (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 2 d.). Ieškovės prašo priteisti iš atsakovo kiekvienai po 350,00 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą. Iš byloje esančių 2015 m. liepos 21 d. mokėjimo nurodymo Nr. 360 bei mokėjimo nurodymo Nr. 394 matyti, kad ieškovės už ieškinio parengimą, pareiškimo dėl papildomų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų teikimo parengimą, atstovavimą sumokėjo po 350,00 Eur (2 t, 17-19, 64 b. l.). Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus už advokato teikiamą teisinę paslaugą priteistinus maksimalius dydžius, bylos sudėtingumą, parengtų procesinių dokumentų kiekį ir apimtis, atstovavimo teismo posėdžiuose laiką, sprendžia, kad ieškovių faktiškai patirtos išlaidos (iš viso 700,00 Eur) advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos, todėl iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ieškovei L. D. priteistina 154,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, o ieškovei R. Ž. – 143,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).

27Be to, proporcingai patenkintų (atmestų) ieškinio reikalavimų daliai į valstybės biudžetą priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios iš viso sudaro 40,75 Eur, atitinkamai iš atsakovo priteistina 17,52 Eur šių išlaidų, iš ieškovės L. D. – 12,08 Eur, iš ieškovės R. Ž. – 11,15 Eur (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

28Teismas, vadovaudamasis CPK 259 str., 260 str., 263-270 str.,

Nutarė

29ieškovių ieškinį tenkinti iš dalies.

30Priteisti iš atsakovo A. L., asmens kodas ( - ) ieškovės L. D., asmens kodas ( - ) naudai 458,48 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus 48 ct) turtinės žalos atlyginimo, 1 300,00 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 758,48 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. vasario 20 d. iki visiško priteistos žalos atlyginimo ir 154,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt keturis eurus) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

31Priteisti iš atsakovo A. L., asmens kodas ( - ) ieškovės R. Ž., asmens kodas ( - ) naudai 205,19 Eur (du šimtus penkis eurus 19 ct) turtinės žalos atlyginimo, 1 300,00 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 505,19 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. vasario 20 d. iki visiško priteistos žalos atlyginimo ir 143,50 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt tris eurus 50 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

32Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

33Priteisti iš atsakovo A. L., asmens kodas ( - ) valstybės naudai 98,00 Eur žyminio mokesčio ir 17,52 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 115,52 Eur (vieną šimtą penkiolika eurų 52 ct) bylinėjimosi išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

34Priteisti iš ieškovės L. D., asmens kodas ( - ) valstybės naudai 12,08 Eur (dvylika eurų 8 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

35Priteisti iš ieškovės R. Ž., asmens kodas ( - ) valstybės naudai 11,15 Eur (vienuolika eurų 15 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

36Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Druskininkų miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Druskininkų miesto apylinkės teismo teisėja Džiuginta Plukienė,... 2. teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovių L. D., R. Ž.... 3. ieškovės kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamos priteisti: 1) L. D.,... 4. Ieškovė R. Ž. teismo posėdyje prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad... 5. Ieškovė L. D. teismo posėdyje nedalyvavo, jos interesus atstovavo advokato... 6. Atsakovas A. L. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su... 7. Atsakovas A. L. ir jo atstovas advokatas R. P. D. teismo posėdyje prašė... 8. Trečiasis asmuo V. Š. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje... 9. Trečiojo asmens UAB DK „PZU Lietuva“ atstovas į teismo posėdį neatvyko,... 10. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 11. Ieškovės R. Ž., ieškovių atstovės, atsakovo, trečiojo asmens V. Š.... 12. Dėl šalies (atsakovo) tinkamumo... 13. Bylos medžiaga nustatyta, kad pramoginio laivo, registro Nr. ( - ), kurį... 14. Pagal laivų valdytojų civilinės atskomybės draudimo sutartį civilinės... 15. Dėl ieškinio senaties termino... 16. CK 1.124 str. nustatyta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas... 17. Dėl didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybės... 18. Ieškovės ieškinį atsakovui A. L. dėl turtinės ir neturtinės žalos... 19. Atsakovas neneigia jog byloje yra visos sąlygos civilinei atsakomybei kilti,... 20. Dėl žalos atlyginimo... 21. Ieškovės įrodinėja, kad dėl laivo manevro patyrė turtinę ir neturtinę... 22. Ieškovės taip pat prašo priteisti iš atsakovo nuostolius, kuriuos sudaro... 23. Ieškovės taip pat prašo priteisti po 3 500,00 Eur neturtinės žalos. Pagal... 24. Prievolė atlyginti padarytą žalą savo esme yra piniginė prievolė, todėl... 25. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 26. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 str.... 27. Be to, proporcingai patenkintų (atmestų) ieškinio reikalavimų daliai į... 28. Teismas, vadovaudamasis CPK 259 str., 260 str., 263-270 str.,... 29. ieškovių ieškinį tenkinti iš dalies.... 30. Priteisti iš atsakovo A. L., asmens kodas ( - ) ieškovės L. D., asmens kodas... 31. Priteisti iš atsakovo A. L., asmens kodas ( - ) ieškovės R. Ž., asmens... 32. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.... 33. Priteisti iš atsakovo A. L., asmens kodas ( - ) valstybės naudai 98,00 Eur... 34. Priteisti iš ieškovės L. D., asmens kodas ( - ) valstybės naudai 12,08 Eur... 35. Priteisti iš ieškovės R. Ž., asmens kodas ( - ) valstybės naudai 11,15 Eur... 36. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti...