Byla e2A-196-241/2019

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Astos Radzevičienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Vilniaus miesto projektai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-262-258/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Audėjas“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus miesto projektai“, notarei A. K. dėl hipotekos panaikinimo ir uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus miesto projektai“ ieškinį uždarajai akcinei bendrovei „Audėjas“ dėl kompensacijos priteisimo, tretieji asmenys – J. K., uždaroji akcinė bendrovė „DRJ NT“, antstolis I. G.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė UAB „Audėjas“ kreipėsi į teismą (civilinės bylos Nr. e2-228-258/2018), prašydama pripažinti, kad hipoteka pagal 2016 m. rugsėjo 6 d. hipotekos sutartį baigėsi 2017 m. rugsėjo 5 d.; panaikinti hipoteką teismo sprendimu ir pranešti apie panaikinimą registrui; panaikinti 2017 m. rugsėjo 11 d. notarės A. K. vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. AK-4065, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

82.

9Ieškovė nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 6 d. UAB „Audėjas“, J. K. ir UAB „Vilniaus miesto projektai” sudarė preliminariąją sutartį, kuria šalys susitarė ateityje sudaryti pagrindinę UAB „DRJ NT“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovė UAB „Vilniaus miesto projektai“, užtikrindama preliminariosios sutarties vykdymą, sumokėjo ieškovei 1 500 000 Eur. Šalys susitarė, kad ieškovė grąžins atsakovei mokėjimą ar atitinkamą jo dalį, kai bus sudaryta pagrindinė akcijų pirkimo-pardavimo sutartis arba preliminarioji sutartis bus nutraukta joje nustatyta tvarka. Mokėjimo grąžinimo užtikrinimui šalys 2016 m. rugsėjo 6 d. sudarė hipotekos (įkeitimo) sandorį, pagal kurį ieškovė įkeitė UAB „Vilniaus miesto projektai“ administracinį pastatą.

103.

11Ieškovė pažymėjo, kad 2016 m. gruodžio 21 d. turėjo vykti pagrindinės akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymas. UAB „Vilniaus miesto projektai“ atstovas pagrindinės akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymui į notarų biurą atvyko kartu su antstoliu, kuris fiksavo atsakovės atstovo kalbą apie jo atsisakymą sudaryti pagrindinę akcijų pirkimo-pardavimo sutartį. Tai pranešęs UAB „Vilniaus miesto projektai“ atstovas išvyko ir pagrindinės sutarties nesudarė. Preliminariosios sutarties 3.5 punkte numatyta, kad jeigu pagrindinė sutartis nesudaroma, 1 500 000 Eur suma turi būti grąžinta atsakovei per 5 darbo dienas, išskyrus, jeigu pagrindinė sutartis nesudaroma dėl atsakovės kaltės. Tokiu atveju ieškovė turi teisę iš gautos sumos išskaityti 1 000 000 Eur kompensaciją pagal preliminariosios sutarties 5.6 punktą ir grąžinti privalo tik 500 000 Eur likutį. Ieškovei įskaičius atsakovės 1 000 000 Eur dydžio skolą, ieškovės prievolė grąžinti 1 000 000 Eur baigėsi. Siekiant grąžinti atsakovei likusią mokėjimo dalį, ieškovė atidarė depozitinę banko sąskaitą, kurioje buvo deponuojama 500 000 Eur suma.

124.

13Ieškovė nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 18 d. atsakovė UAB „Vilniaus miesto projektai“ pateikė notarei A. K. prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo ir vykdomojo įrašo atlikimo pagal 2016 m. rugsėjo 6 d. hipotekos sutartį, kurią sudarė 1 500 000 Eur negrąžinta avanso suma. Ieškovė 2017 m. rugsėjo 5 d. į atsakovės sąskaitą pervedė (prieš tai deponuotą) 500 000 Eur mokėjimo dalį, kuri liko po kompensacijos įskaitymo ir taip visiškai įvykdė prievolę pagal hipotekos sutartį, todėl hipoteka pasibaigė ir tapo išregistruotina. Nepaisydama to, kad jokia ieškovės prievolė atsakovei neegzistuoja, 2017 m. rugsėjo 11 d. notarė atliko vykdomąjį įrašą. Atsakovė su vykdomuoju įrašu kreipėsi į antstolį I. G., kuris pradėjo vykdomąją bylą ir pateikė ieškovei raginimą sumokėti 1 000 000 Eur skolą ir 415,21 Eur vykdymo išlaidas.

145.

15Atsakovė UAB „Vilniaus miesto projektai“ su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad 2016 m. gruodžio 21 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartis notarine tvarka nebuvo įforminta, nes iki šios datos nebuvo išspręstas tarp preliminariosios sutarties šalių likęs nesutarimas dėl akcijų pardavėjo patvirtinimų ir garantijų turinio bei apimties, taip pat dėl akcijų kainos mokėjimo tvarkos ir sąlygų. Dėl pagrindinės sutarties nesudarymo yra ieškovės kaltė, lemianti jos civilinę atsakomybę atsakovės atžvilgiu, nes ieškovė neturėjo teisinio pagrindo 2016 m. gruodžio 21 d. vienašališkai nutraukti preliminariąją sutartį. Atsakovė 2016 m. gruodžio 7 d. raštu pasiūlė ieškovei ir jos akcininkui J. K. iki UAB „DRJ NT“ akcijų pirkimo-pardavimo sandorio įforminimo atlikti naują statinių, kurie ieškovės UAB „Audėjas“ turėjo būti perleisti naujai steigiamai UAB „DRJ NT“, vertės nustatymą, perkainuoti UAB „Audėjas“ balanse esančius statinius, nurodant statinių rinkos vertę, nuo statinių vertės padidėjimo sumokėti valstybei priklausantį pelno mokestį arba UAB „Audėjas“ balanse suformuoti atsirandantį pelno mokesčio atidėjimą arba sudaryti preliminariojoje sutartyje išvardytų 8 statinių pirkimo-pardavimo sutartį už tą pačią preliminariojoje sutartyje sulygtą akcijų pardavimo kainą. Ieškovė UAB „Audėjas“ ir jos akcininkas su atsakovės rašte išdėstyta pozicija bei siūlymais nesutiko.

166.

17Atsakovė pažymėjo, kad ieškovės atlikta turto (statinių) atskyrimo procedūra neatitiko jai preliminariosios sutarties keliamų reikalavimų, todėl ieškovė nepagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį ir neturėjo teisinio pagrindo atlikti 1 000 000 Eur įskaitymą. Neteisėtai atlikto įskaitymo pagrindu negali būti laikoma tai, kad hipoteka užtikrinta ieškovės UAB „Audėjas“ pagrindinė prievolė grąžinti atsakovei 1 000 000 Eur avanso dalį yra pasibaigusi.

187.

19Atsakovė notarė A. K. su ieškovės ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad turėjo pakankamą teisinį pagrindą priimti UAB „Vilniaus miesto projektai“ prašymą dėl vykdomojo įrašo išdavimo ir jį atlikti. UAB „Vilniaus miesto projektai“ buvo hipotekos kreditorė, t. y asmuo, kuriam priklausė teisė pateikti notarui tokio pobūdžio prašymą. Ieškinio turinys patvirtina, kad ieškovė šios aplinkybės neginčija. Spręsdama UAB „Vilniaus miesto projektai“ prašymo priėmimo klausimą, notarė nenustatė prašymo neatitikimo Hipotekos registre nurodytiems duomenims.

208.

21UAB „Vilniaus miesto projektai“ kreipėsi į teismą (civilinės bylos Nr. e2-262-258/2018), prašydama priteisti iš UAB „Audėjas“ 1 000 000 Eur kompensaciją, 6 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

229.

23Ieškinyje UAB „Vilniaus miesto projektai“ (atsakovė) nurodė, kad preliminariosios sutarties šalys iki pat sutartyje numatytos akcijų pirkimo-pardavimo sutarties notarinio forminimo dienos, t. y. iki 2016 m. gruodžio 21 d. derino akcijų pirkimo-pardavimo sutarties tekstą ir sąlygas. Paaiškėjus faktui, jog 7 statiniai į naujai steigiamą įmonę buvo iškelti ne rinkos, o balansinėmis vertėmis, o 1 statinys buvo iškeltas (atskirtas) jo įsigijimo verte, tarp sutarties šalių, derinant akcijų pirkimo-pardavimo sandorio tekstą, kilo nesutarimas dėl akcijų pardavėjo patvirtinimų ir garantijų turinio bei apimties, taip pat dėl sutarties kainos mokėjimo tvarkos ir sąlygų. Atsakovė dėjo visas pastangas, siekė, kad šalys pratęstų derybas dėl galutinio akcijų pirkimo-pardavimo sutarties ir visų su tuo susijusių dokumentų suderinimo ir tokiu būdu tinkamai pasiruošti sandoriui. 2016 m. gruodžio 21 d. šalių sutartu laiku atvykus į notarų biurą atsakovės atstovai išdėstė poziciją, jog akcijų pirkimo-pardavimo sutarties atsakovei pasirašyti nėra galimybės, nes iki sutarties notarinio įforminimo tarp sutarties šalių vis dar nėra suderinti visi reikalingi akcijų perleidimo sandorio dokumentai. Išvykus iš notarų biuro atsakovės atstovas gavo elektroninį laišką su ieškovės ir Kipro bendrovės 2016 m. gruodžio 21 d. pranešimu apie vienašalį sutarties nutraukimą nuo 2016 m. gruodžio 29 d. Minėtame pranešime nurodoma, kad sutarčiai nutraukti yra numatyti pagrindai, nes atsakovė padarė esminį sutarties pažeidimą – nepagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. 2016 m. gruodžio 28 d. atsakovės atstovas elektroniniu laišku informavo ieškovės ir Kipro bendrovės atstovę, kad su tokiu vienašaliu sutarties nutraukimu nesutinka. UAB „Vilniaus miesto projektai“ vis dar turėjo lūkesčių, kad šalims pavyks susitarti dėl galutinio akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų suderinimo.

2410.

25Atsakovė pažymėjo, jog preliminariosios sutarties 5.7 punktas nustato, kad, jeigu sutartis nutraukiama dėl to, kad pardavėjas atsisakė sudaryti sandorį be priežasties, pardavėjas privalo grąžinti sumokėtą avansinį mokėjimą bei sumokėti pirkėjui 1 000 000 Eur dydžio kompensaciją už atliktą sutarties pažeidimą arba atsisakymą sudaryti akcijų pardavimo sutartį. Minėta kompensacijos suma laikoma neįrodinėtinais minimaliais pirkėjo nuostoliais, kurie turi būti atlyginami visais atvejais. Esamomis aplinkybėmis ieškovė nepagrįstai atsisakė sudaryti su atsakove pagrindinę sutartį, todėl yra pakankamas pagrindas priteisti iš ieškovės 1 000 000 Eur dydžio kompensaciją, kuri laikytina iš anksto šalių aptartais neįrodinėtinais nuostoliais.

2611.

27Ieškovė UAB „Audėjas“ su atsakovės UAB „Vilniaus miesto projektai“ ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ieškovės atliktas vienašalis preliminariosios sutarties nutraukimas buvo teisėtas. Įmonės atskyrimas vyko rinkos sąlygomis ir vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. Sąlygos, kokiomis vertėmis į naujai kuriamą bendrovę bus perkeliamas atskiriamas turtas, 2016 m. rugpjūčio 17 d. buvo viešai paskelbtos. Atskirtas turtas turėjo pereiti į naujai įkurtą UAB „DRJ NT“, kurios akcijos turėjo būti pagrindinės sutarties objektu. Derantis dėl preliminariosios sutarties nuostatų, atsakovės ir jos atstovų reikalavimu buvo numatytos atsakovės teisės atlikti patikrinimą ir patikrinimo metu nustačius aplinkybes, nurodytas preliminariosios sutarties 2.6 punkte, atsisakyti sudaryti pagrindinę sutartį be jokios atsakomybės. Numatydamos šią sąlygą šalys aiškiai įvardijo konkrečius atvejus, kuomet atsakovė turi teisę atsisakyti sudaryti pagrindinę sutartį. Sąrašas buvo baigtinis ir parengtas pagal pačios atsakovės reikalavimus. 2016 m. gruodžio 7 d. atsakovė atliko preliminariojoje sutartyje numatytą patikrinimą. Patikrinimo metu nebuvo nustatyti preliminariosios sutarties 2.6 punkte numatyti pagrindai, leidžiantys atsakovei atsisakyti sudaryti pagrindinę sutartį.

2812.

29Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 12 d. nutartimi civilinė byla Nr. 2-228-258/2018 sujungta su civiline byla Nr. 2-262-258/2018, paliekant bylai numerį e2-262-258/2018.

30II.

31Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3213.

33Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 30 d. sprendimu UAB „Vilniaus miesto projektai“ ieškinį atmetė, UAB „Audėjas“ ieškinį patenkino – pripažino hipoteką pagal 2016 m. rugsėjo 6 d. hipotekos sutartį pasibaigusia 2017 m. rugsėjo 5 d., ją išregistruojant iš hipotekos registro; panaikino Vilniaus miesto 32 notarų biuro notarės A. K. 2017 m. rugsėjo 11 d. vykdomąjį įrašą Nr. AK-4065 dėl priverstinio skolos išieškojimo iš UAB „Audėjas“ hipotekos kreditorei UAB „Vilniaus miesto projektai“ pagal 2016 m. rugsėjo 6 d. sutartinės hipotekos sutartį, patvirtintą Vilniaus m. 32-ojo notarų biuro notarės R. J.

3414.

35Teismas nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 6 d. preliminariosios sutarties 1.1 punkte numatyta, kad šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais pardavėjas (UAB „Audėjas“) įsipareigoja parduoti pirkėjui (UAB „Vilniaus miesto projektai“) įmonės, kuriai priklausys nuosavybės teisė į turtą (pramoninis pastatas su prekybos centru; aukštų garo parametrų katilinė; administracinis pastatas; pramoninis pastatas; galerija; du garažai; sandėlis) ir nuomos teisė į žemės sklypo dalį, visas išleistas akcijas, o pirkėjas įsipareigoja nupirkti įmonės akcijas ir sumokėti akcijų kainą. Preliminariosios sutarties C punkte yra nurodyta, kad pardavėjas ir akcininkas (J. K.) inicijavo pardavėjo atskyrimo procedūrą, kurios metu turtas (visi ir bet kokie su nurodytu turtu susiję priklausiniai, esantys žemės sklypo dalyje, nepriklausomai nuo to ar jie yra nurodyti sutartyje ar ne) bei šio turto eksploatavimui reikalingos 2,048 ha ploto žemės sklypo dalies nuomos teisė turi būti atskirti ir iškelti į naujai steigiamą UAB „DRJ NT“.

3615.

37Teismas nurodė, kad preliminariosios sutarties 1.3 punkte šalys susitarė, kad sandoris privalo būti sudarytas, kai atsiranda 1.3.1 – 1.3.5 punktuose numatytos sąlygos: iki 2016 m. lapkričio 21 d. atlikti statinių ir žemės sklypo nuomos teisės atskyrimo procedūrą, laikantis teisės aktų reikalavimų ir taip, kad ji atitiktų tokio pobūdžio sandoriams įprastas rinkos sąlygas; Kipro bendrovė turi būti Juridinių asmenų registre įregistruota kaip vienintelis naujai steigiamos uždarosios akcinės bendrovės akcininkas; Nekilnojamojo turto registre bus įregistruota naujai steigiamos uždarosios akcinės bendrovės nuomos teisė į žemės sklypą iki 2016 m. spalio 31 d.; pirkėjas (UAB „Vilniaus miesto projektai“) atliks statinių, žemės sklypo, naujai steigiamos įmonės teisinį, finansinį, mokestinį, techninį ar bet kokį kitą patikrinimą ir nepateiks UAB „Audėjas“ rašytinio pranešimo pagal sutarties 2.6 punktą apie tai, kad patikrinimo rezultatai pirkėjo netenkina ir kad pirkėjas praneša apie atsisakymą sudaryti akcijų pirkimo-pardavimo sutartį.

3816.

39Teismas nurodė, kad preliminariosios sutarties 3.1 punkte šalys susitarė, kad akcijų pardavimo kaina bus nustatoma akcijų pardavimo pirkėjo nuosavybėn momentu, ją apskaičiuojant pagal formulę „10 000 000 Eur minus sudengiamas avansinis mokėjimas pagal įskaitymo sutartį minus mokėtina įmonės įsipareigojimų suma sandorio dienai (pervedant pinigus tam, kam įsipareigojimas numatytas, tačiau neviršijant sumos lygios kainos minus avansinis mokėjimo suma) plius faktiškai esantys pinigai pagal balansą sandorio sudarymo dienai bei gautinos nuomos pajamų sumos pagal bendrovės balansą“. Sutarties 3.2 punktu pirkėjas, užtikrindamas preliminariosios sutarties ir akcijų pardavimo sutarties vykdymą, įsipareigojo sumokėti pardavėjui 1 500 000 Eur sumą. Sutarties 3.3 punktu šalys susitarė, kad avansinio mokėjimo grąžinimo užtikrinimui pardavėjas ir pirkėjas sudaro administracinio pastato įkeitimo sandorį.

4017.

41Teismas nurodė, kad VĮ Registrų centro svetainės išrašas patvirtina faktą, jog UAB „Audėjas“ valdybos 2016 m. rugpjūčio 17 d. patvirtintos atskyrimo sąlygos nuo 2016 m. rugpjūčio 22 d. buvo viešai paskelbtos. Sąlygų 3.3.3 punkte nurodyta, kad atskyrimas vykdomas ir atskiriamas turtas ir įsipareigojimai UAB „Audėjas“ apskaitoje registruojami balansinėmis vertėmis, kaip ir turtas bei įsipareigojimai perkeliami į naujos bendrovės apskaitą balansinėmis vertėmis. Tikrosios nekilnojamojo turto rinkos vertės buvo nustatytos 2009 ir 2013 metais nepriklausomais nekilnojamojo turto vertinimais, nekilnojamojo turto rinkos pokyčiai per laikotarpį nuo turto verčių nustatymo nepadarė reikšmingos įtakos nekilnojamojo turto tikrosiomis rinkos vertėms, bendrovės valdyba nustatė ir patvirtino bendrovės nekilnojamojo turto tikrąsias rinkos vertes, kuriomis turi būti vadovaujamasi, nustatant bendrovės akcijų keitimo santykį atskyrimo metu.

4218.

43Teismas pažymėjo, kad 41-asis Verslo apskaitos standartas „Įmonių skaidymas“, nustatęs įmonių skaidymo ir atskyrimo ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių registravimo apskaitoje ir pateikimo finansinėse ataskaitose tvarką, įmonės dalies atskyrimo 21 punkte nurodo, jog veiklą tęsiančios įmonės dalies atskyrimas apskaitoje registruojamas balansine verte. Po padalinimo, išdalinimo ar atskyrimo naujų įmonių apskaitoje visas gautas turtas ir įsipareigojimai gali būti registruojamas vienu iš būdų – arba balansine verte, arba tikrąja verte.

4419.

45Teismas nustatė, kad UAB „Vilniaus miesto projektai“ 2016 m. gruodžio 7 d. raštu informavo UAB „Audėjas“ ir J. K., kad pirkėjas, atlikęs bendrovės patikrinimą nurodė, jog atlikto patikrinimo rezultatai netenkina pirkėjo, kadangi pardavėjo turtas į bendrovę buvo perkeltas neatsižvelgiant į preliminariosios sutarties tikslus ir sąlygas (nesivadovaujant tokio projekto pardavimo tikslais praktikoje įprastai naudojamomis tikrosiomis rinkos vertėmis, tai daryta tik skaičiuojant keitimo santykį, t. y. sprendžiant išimtinai akcininko mokestinius klausimus). Pirkėjas informavo, kad dėl pardavėjo ir akcininko netinkamai atliktų veiksmų ir susijusių rizikų, sandoris negali būti sudaromas preliminariojoje sutartyje numatyta tvarka. Prieš priimant pirkėjui galutinius sprendimus dėl preliminariosios sutarties nutraukimo dėl pardavėjo kaltės bei pardavėjo atsakomybės taikymo, pirkėjas, siekdamas geranoriškai išspręsti susidariusią situaciją pateikė du pasiūlymus: 1) turto vertintojas atlieka naują turto vertės nustatytą, vadovaujantis juo bendrovė perkainuoja bendrovės balanse nurodytą tikrąją turto rinkos vertę; įmonė nuo tokio turto vertės padidėjimo skirtumo susimoka valstybei tenkančius mokesčius (pelno) arba įmonės balanse suformuoja nuo tokio turto vertės padidėjimo atsirandantį pelno mokesčio atidėjimą; 2) pirkėjas ir bendrovė sudaro ir notariškai patvirtina turto pirkimo-pardavimo sutartį už tą pačią kainą, kaip tai numatyta preliminariojoje sutartyje. Ieškovė ir ieškovės akcininkas su atsakovės rašte išdėstyta pozicija bei siūlymais nesutiko.

4620.

47Teismas nurodė, jog preliminariojoje sutartyje šalys aiškiai susitarė, kad patikrinimo rezultatai, dėl kurių pirkėjas įgyja teisę nesudaryti sandorio, yra: rizika dėl nuomos teisių į žemės sklypo dalį praradimo; rizika, susijusi su turto registracija, t. y. registracijos panaikinimu; rizika dėl pardavėjo ir/ar bendrovės nuosavybės teisių į turtą praradimu; rizika dėl pardavėjo (galutinio pardavėjo) nuosavybės teisių į akcijas praradimu ir/ar suvaržymu; sutarties dalyko (įskaitant bendrovės teises į turtą bei žemę sklypo dalį) apribojimas, sąlygotas pardavėjo neteisėtų veiksmų ar neteisėto neveikimo, dėl kurio bendrovės teisės laisvai valdyti, naudoti ar disponuoti atitinkamu turtu yra suvaržomos. Aiškumo tikslais pažymėta, kad dėl jokių kitų nenumatytų priežasčių pirkėjas neturi teisės nesudaryti sandorio (su sąlyga, kad yra pilnai ir tinkamai įvykdytos visos kitos sutarties 1.3 punkte numatytos sąlygos), o atsisakius jį sudaryti, laikoma, kad pirkėjas atliko esminį sutarties pažeidimą ir privalo mokėti pardavėjui kompensaciją.

4821.

49Teismas sprendė, kad UAB „Audėjas“ statinių, žemės sklypo nuomos teisės atskyrimą ir iškėlimą į naujai steigiamą bendrovę vykdė pagal valdybos patvirtintas reorganizavimo sąlygas, kuriose nurodyta, kad atskyrimas vykdomas ir atskiriamas turtas ir įsipareigojimai UAB „Audėjas“ apskaitoje registruojami balansinėmis vertėmis, kaip ir turtas bei įsipareigojimai perkeliami į naujos bendrovės apskaitą balansinėmis vertėmis. Sąlygose nurodyta, kad UAB „Audėjas“ balanse esančio turto, įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo balansinės vertės lygios tikrosioms rinkos kainoms, išskyrus nekilnojamojo turto objektus, kurių tikroji rinkos kaina nustatyta atskiru atsakovės UAB „Audėjas“ valdybos sprendimu, kuriuo ir turėjo būti vadovaujamasi nustatant atskiriamosios dalies santykį. Tokį sprendimą UAB „Audėjas“ valdyba priėmė 2016 m. rugpjūčio 10 d. UAB „Audėjas“ balanse 7 pastatų vertė sudarė 1 160 000 Eur sumą, t. y. statinių vertė lygi balansinei vertei (po amortizacijos), o 1 pastato vertė bendrovės balanse atspindėta šio nekilnojamojo turto objekto įsigijimo pagal 2016 m. sausio 25 d. pirkimo-pardavimo sandorį kaina, kuri lygi 124 472 Eur. Nurodytos aplinkybės patvirtina faktą, jog UAB „Audėjas“ 2016 m. balanse pastatai ir statiniai atspindėti balansine verte ir įsigijimo verte.

5022.

51Teismas darė išvadą, kad preliminarioji sutartis šalių buvo pasirašyta, UAB „Vilniaus miesto projektai“ žinant, kad atskiriamas turtas ir įsipareigojimai UAB „Audėjas“ apskaitoje bus registruojami balansinėmis vertėmis. UAB „Audėjas“ ir akcininkas J. K., nesutikę atlikti naują pastatų-statinių vertės nustatymą ir šį balanse esantį turtą perkainuoti rinkos vertėmis, nepažeidė atskyrimo sąlygų, t. y atskyrimo procedūra įvykdyta laikantis teisės aktų reikalavimų ir teismas neturi pagrindo pripažinti, jog tokio pobūdžio sandoris neatitiko įprastų rinkos sąlygų.

5223.

53Teismas nurodė, kad akcijų pirkimo-pardavimo sutartis įforminta nebuvo. UAB „Vilniaus miesto projektai“ 2016 m. gruodžio 7 d. raštas dėl UAB „DRJ NT“ patikrinimo rezultatų vertintinas kaip pirkėjo atsisakymas sudaryti sutartį. Preliminariosios sutarties 5.6 punkte nustatyta, kad pirkėjui atsisakius sudaryti sutartį, kaip nurodyta sutarties 1.7 punkte (jeigu pirkėjas atsisako atvykti sudaryti sandorį nesant sutarties 1.6 punkte numatytiems pagrindams) be priežasties, pirkėjas privalo sumokėti pardavėjui 1 000 000 Eur kompensaciją už atliktą sutarties pažeidimą arba atsisakymą sudaryti sutartį. Minėta kompensacijos suma laikoma neįrodinėtinais minimaliais pardavėjo nuostoliais, kurie turi būti atlyginti visais atvejais, pardavėjas turi teisę šią baudą išskaityti iš gautos avanso sumos. Teismas pažymėjo, kad netesybų dydis yra nustatytas šalių valia. Abi sutarties šalys yra privatūs verslo subjektai, turintys patirties ne tik versle, bet ir derybų vedime bei sutarčių sudaryme, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirinkti sudaromos sutarties sąlygas.

54III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5524.

56Atsakovė UAB „Vilniaus miesto projektai“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 30 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas UAB „Audėjas“ ieškinys, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; sprendimo dalį, kuria atmestas UAB „Vilniaus miesto projektai“ ieškinys, panaikinti ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

5724.1.

58Teismas netinkamai aiškino preliminariosios sutarties turinį ir taip neteisingai nusprendė, kad atsakovė be teisėtos priežasties atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Atsakovė yra privatus juridinis asmuo, kuris, siekdamas ekonominės (finansinės) naudos, savo lėšas investuoja į nekilnojamojo turto objektų vystymą. Atsakovė domėjosi nekilnojamojo turto objektų vystymosi perspektyva pramoninėje Vilniaus miesto teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Siekdama užsiimti tokia veikla šioje teritorijoje, dar 2015 m. rugpjūčio 12 d. atsakovė UAB „Vilniaus miesto projektai“ su ieškove buvo sudariusios senos statybos pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė pardavė atsakovei nekilnojamojo turto objektus už 3 026 000 Eur. Taigi dar iki preliminariosios sutarties sudarymo atsakovė turėjo komercinių santykių su ieškove.

5924.2.

60Turėdama ketinimų užsiimti platesne nekilnojamojo turto objektų vystymosi veikla toje pačioje Vilniaus miesto teritorijoje, 2016 m. rugsėjo 6 d. atsakovė su ieškove UAB „Audėjas“ ir jos akcininku pasirašė preliminariąją sutartį. Atsakovė, kaip pirkėja, šia sutartimi patvirtino savo norą (siekį) įsigyti ieškovei nuosavybės teise priklausiusius

618 senos statybos statinius, taip pat ieškovės nuomos teise valdomą valstybei priklausančio žemės sklypo dalį, kurioje yra statiniai. Preliminariosios sutarties preambulės C punkte aiškiai nurodyta, kad iki šios sutarties sudarymo ieškovė, ieškovės akcininkas buvo pradėję statinių ir žemės sklypo nuomos teisės atskyrimą ir jų iškėlimą į naują bendrovę. Įvertindama tai, atsakovė sutiko sudaryti preliminariąją sutartį ir šia sutartimi įsipareigojo įsigyti naujos bendrovės, kuri valdytų 8 senos statybos statinius ir kuriai priklausytų žemės sklypo nuomos teisė, visas akcijas, kurios priklausys Kipro bendrovei, kuri būtų 100 proc. valdoma ir kontroliuojama ieškovės UAB „Audėjas“ akcininko.

6224.3.

63Atsakovė preliminariąja sutartimi sutiko už naujos bendrovės akcijas sumokėti

6410 000 000 Eur sumą, kuri atitiko tuomet buvusią 8 statinių rinkos vertę. Tokiu būdu akcijų pirkimo-pardavimo sandorį atsakovė siekė sudaryti komercinėmis (rinkos) sąlygomis. Sudarant tokį sandorį rinkos sąlygomis pagal ieškovės, jos akcininko atsakovei pasiūlytą sandorio struktūrą visuomet reikšminga tai, kaip yra atliekama įmonės turto atskyrimo į naujai steigiamą įmonę procedūra ir kokie yra tokio atskyrimo rezultatai, t. y. kokiomis vertėmis įmonės turto objektai atskiriami ir perkeliami į naujai steigiamą bendrovę, kurios akcijas siekiama parduoti potencialiam pirkėjui, pageidaujančiam užsiimti įmonės, kurių akcijos įsigyjamos, turto objektų išvystymu. Nuo to priklauso, ar naujoji įmonė, kurios akcijas siekiama įsigyti, be turto objektų ateityje įgys ar neįgys mokestinių prievolių, kurios mažins tokios įmonės vertę, o tuo pačiu ir akcijų, už kurias būtų sumokėta pagal ankstesnę padėtį, vertę, arba didins įmonės akcininko įsipareigojimų įmonei mastą, kurių nebuvo galima numatyti, prieš priimant sprendimą įsigyti akcijas.

6524.4.

66Teismas, priimdamas sprendimą, turėjo įvertinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – VMI) pateiktus paaiškinimus dėl ateityje galinčių kilti mokestinių prievolių, susijusių su akcijų pirkimo-pardavimo sandorio sudarymu, tačiau to nepagrįstai nepadarė. VMI raštas ir išvada leidžia spręsti, kad naujai įsteigta

67UAB „DRJ NT“ yra tik pasekmė, kad iš ieškovės siekta perkelti nekilnojamąjį turtą į naują įmonę, todėl, galima manyti, kad parduodant naują įmonę norima išvengti mokestinių prievolių. VMI galėtų konstatuoti, kad sudarant tokį sandorį buvo / yra siekiama mokestinės naudos, t. y. kad akcijų pardavimo sandoriu siekiama įforminti nekilnojamojo turto pardavimo sandorį. Tokiu atveju iš akcijų pardavimo gautos pajamos galėtų būti perkvalifikuojamos į pajamas, gautas už nekilnojamojo turto pardavimą. Tokios VMI išvados leidžia teigti, jog vien dėl to, kad ieškovė atliko 8 statinių ir žemės sklypo nuomos teisės atskyrimo procedūrą ne tikrosiomis (rinkos) vertėmis, o balansinėmis (likutinėmis) vertėmis, pagrindinės sutarties sudarymo atveju atsakovei / naujai bendrovei be pareigos Kipro įmonei sumokėti 10 000 000 Eur akcijų pardavimo kainą ateityje atsirastų mokestinė prievolė į Lietuvos valstybės biudžetą sumokėti dar

681 500 000 Eur dydžio pelno mokestį.

6924.5.

70Teismo klaidingai interpretuotas atsakovės 2016 m. gruodžio 7 d. raštas aiškiai liudija apie atsakovės pagrįstą siekį pagrindinės sutarties teksto derinimo stadijoje išspręsti klausimą dėl sutartinės kainos sumokėjimo tvarkos, kartu joje aptariant klausimą, kaip, kada ir kam turėtų būti mokama 1 500 000 Eur pelno mokesčio suma, arba alternatyviai šį klausimą išspręsti, remiantis ieškovės konkrečiais su atskyrimo procedūros įvykdymu susijusiais patvirtinimais, pareiškimais ir garantijomis, kartu prisiimant aiškiai apibrėžiamą pagrįstą atsakomybę už tokių pareiškimų neteisingumą, jeigu apie tai paaiškėtų ateityje. Priešingai nei byloje įrodinėjo ieškovė ir sprendė teismas, atsakovė turėjo pagrįstą ir teisėtą priežastį 2016 m. gruodžio 21 d. notarų biure atsisakyti pasirašyti ieškovės parengtą pagrindinės sutarties tekstą, nes jame nebuvo su atsakove suderintų sąlygų dėl ieškovės patvirtinimų ir garantijų akcijų pirkėjui turinio bei apimties.

7124.6.

72Naujos bendrovės patikrinimo rezultatai galėjo ir tenkinti, ir netenkinti atsakovę. Aplinkybė, jog patikrinimo rezultatai netenkina atsakovės, savaime nereiškia, kad jų pagrindu atsakovė atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, taip pat nereiškia, kad toks atsisakymas turėtų būti laikomas nepagrįstu. Apie atsisakymą sudaryti pagrindinę sutartį ar preliminariosios sutarties nutraukimą visais atvejais turi būti pareiškiama aiškiai ir nedviprasmiškai, tokio pareiškimo atsakovės 2016 m. gruodžio 7 d. rašte nėra. Sprendime teigdamas, kad 2016 m. gruodžio 7 d. raštas vertintinas kaip atsakovės atsisakymas nuo pagrindinės sutarties sudarymo, teismas tuo pačiu pagal byloje surinktus duomenis privalėjo įvertinti ir aptarti ieškovės ir atsakovės veiksmus po 2016 m. gruodžio 7 d. iki 2016 m. gruodžio 21 d., tačiau to nepadarė. Byloje surinkti įrodymai liudija apie tai, kad, nepaisant atsakovės 2016 m. gruodžio 7 d. rašto ir ieškovės pozicijos dėl šio rašto, ieškovės ir atsakovės atstovai iki pat 2016 m. gruodžio 21 d. derino pagrindinės sutarties tekstą bei sprendė kitus su pagrindinės sutarties sudarymu susijusius klausimus. Apie pagrindinės sutarties derinimo procesą (jo eigą) ir šio proceso rezultatus liudija ieškovės su antstolio 2016 m. gruodžio 27 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu pateikti ieškovės ir atsakovės atstovų elektroninio susirašinėjimo duomenys.

7324.7.

74Pagal bylos duomenis akivaizdu, kad iki sutarto 2016 m. gruodžio 21 d. notarinio pagrindinės sutarties įforminimo ieškovės ir atsakovės atstovai nesuderino visų pagrindinės sutarties sąlygų (formuluočių), nepaisant to, kad jas šalys derino. Būtent tai buvo tikroji priežastis, dėl kurios atsakovė nepasirašė notarinės akcijų pirkimo-pardavimo sutarties, pateiktos ieškovės atstovo. Atsakovė pagrindinės sutarties teksto derinimo stadijoje teikdama savo siūlymus siekė tik to, jog pagrindinėje sutartyje būtų nustatyti konkretūs pardavėjo patvirtinimai ir garantijos, susijusios su ieškovės atliktos 8 statinių atskyrimo į naują bendrovę procedūros tinkamumu (teisėtumu) bei visų su tuo susijusių mokestinių prievolių įvykdymu, taip pat aptariant pagrindinėje sutartyje pardavėjo atsakomybę, jeigu ateityje paaiškėtų, kad tokie konkretūs pareiškimai ir garantijos buvo neteisingi. Tuo tarpu ieškovė UAB „Audėjas“ pagrindinėje sutartyje numatyti tokių pareiškimų ir garantijų nepageidavo, priešingai, siekė, jog būtų pagrindinėje sutartyje numatyti pirkėjo patvirtinimai ir garantijos, jo įsipareigojimai dėl to nereikšti pretenzijų bei reikalavimų, taip pat siekė riboti pardavėjo atsakomybę iki 100 000 Eur sumos.

7524.8.

76Teismo sprendimą galima vertinti tik kaip nepagrįstą piniginę sankciją atsakovei, kuri jai taikoma už pagrindinės sutarties teksto nesuderinimą su kita šalimi, nors pagrindinėms sutarties sąlygoms, kurios buvo neaptartos preliminariojoje sutartyje, galioja sutarties laisvės principas, kuris draudžia versti kitą asmenį sutikti su tokiomis sąlygomis, su kuriomis jis nesutinka. Teismo sprendime esanti pozicija, esą pareiga sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigė atsakovei 2016 m. gruodžio 7 d. raštu atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį, prieštarauja bylos ginčo šalių pozicijai, nes nei ieškovė, nei atsakovė savo reikalavimų neįrodinėjo tokia atsakovės 2016 m. gruodžio 7 d. rašto teisine reikšme, kurią šiam raštui nepagrįstai suteikė teismas. Ieškovė ieškinį grindė 2016 m. gruodžio 21 d. pranešimu apie vienašalį preliminariosios sutarties nutraukimą nuo 2016 m. gruodžio 29 d. dienos, teigdama esą atsakovei 2016 m. gruodžio 21 d. notarų biure atsisakius pasirašyti pagrindinę sutartį, pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės.

7724.9.

78Teismas privalėjo UAB „Taxlink auditas“ 2016 m. rugpjūčio 17 d. ieškovės atskyrimo sąlygų projekto vertinimo ataskaitą įvertinti preliminariosios sutarties 1.3.1 punkto sąlygos įvykdymo kontekste, tačiau to nepadarė. Minėtoji ataskaita patvirtina, kad ieškovės turto atskyrimo metu net nebuvo nustatinėjama ir nebuvo nustatyta ieškovės akcijų tikroji (rinkos) vertė, todėl akcijų keitimo santykis nėra pagrįstas ieškovės akcijų tikrosiomis (rinkos) vertėmis, nes tokie duomenys audito įmonei nebuvo pateikti. Dėl to audito įmonės išvada dėl akcijų keitimo santykio teisingumo yra akivaizdžiai nepagrįsta. Ieškovės turto atskyrimo metu buvo vadovaujamasi ne ieškovės akcijų tikrosiomis (rinkos) vertėmis, o ieškovės nekilnojamojo turto tikrosiomis (rinkos) vertėmis, esą turto vertintojų nustatytomis 2009, 2013 m., tačiau tokie duomenys audito įmonei taip pat nebuvo pateikti. Kadangi audito įmonė laikė, kad jai pakanka vien ieškovės vadovybės patvirtinimo dėl nekilnojamojo turto rinkos verčių, tai galima daryti išvadą, kad audito įmonės išvada dėl akcijų keitimo santykio teisingumo nėra pagrista jokiomis nekilnojamojo turto vertintojų išvadomis dėl nekilnojamojo turto rinkos vertės.

7924.10.

8041-asis Verslo apskaitos standartas reikalauja, kad po atskyrimo įsteigtos naujos įmonės apskaitoje negali būti vienas gauto turto objektas ar turto grupė registruojama balansine (likutine) verte, o kitas turtas ar turto grupė tikrąja (rinkos) verte. Nagrinėjamu atveju dalis ieškovės turto, kuris nepriskirtinas nekilnojamajam turtui, pagal atskyrimo sąlygas ieškovės balanse buvo registruojama likutine (balansine) verte, 7 statiniai – likutine verte, o 1 statinys – įsigijimo (rinkos) verte. Būtent tokiomis vertėmis ieškovės turtas buvo apskaitytas ir naujos bendrovės apskaitoje. Akcijų keitimo santykiui nustatyti taip pat buvo vadovaujamasi ne tomis pačiomis vertėmis, o skirtingomis vertėmis, pavyzdžiui, taikant 7 statiniams jų tikrąją (rinkos) vertę (4 000 000 Eur), kai tuo tarpu ieškovės balanse ir naujos bendrovės balanse jie apskaityti tik 1 160 000 Eur likutine verte. Įmonių apskaitos atsargumo principas, kuriuo reikia vadovautis ir taikant 41-ąjį Verslo apskaitos standartą, reikalauja, kad įmonės pasirinktų tokius apskaitos metodus, kuriais įmonių turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų vertė nebūtų nepagristai padidinta arba nepagristai sumažinta. Ieškovės balanse ir naujos įmonės balanse registruotos 8 statinių vertės daugiau nei 75 kartus neatitinka jų tikrosios rinkos vertės.

8124.11.

82Aplinkybę, jog ieškovės turto atskyrimo procedūra netenkino preliminariosios sutarties 1.3.1 punkto reikalavimų, įrodo ir byloje atsakovės pateikta UAB „Auditas ir konsultacijos“ vadovės A. K. 2018 m. vasario 28 d. ekspertinė išvada, kurioje nurodoma, kad atskyrimas neatitiko Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2017/1132 ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo reikalavimų dėl atskyrimo sąlygose nustatyto nepagrįsto ir neatskleisto akcijų keitimo santykio taikymo, perskaičiuojant nuosavo kapitalo dydį naujoje bendrovėje; 41-ojo Verslo apskaitos standarto dėl neteisingo turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų registravimo naujos bendrovės finansinėse ataskaitose, turtą ir įsipareigojimus pateikiant balansinėmis vertėmis, o nuosavą kapitalą galimai tikrosios turto vertės pagrindu; atliekant akcijų keitimo, liekančios bendrovėje ir atskiriamosios turto dalių santykio nustatymą, buvo neteisinga vadovautis 2009, 2013 m. nekilnojamojo turto vertinimų išvadomis; turto atskyrimas neatitinka teisės aktų reikalavimų, nes turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai, kurių pagrindu buvo sukurta bendrovė, nebuvo atskirti proporcingai.

8324.12.

84Kadangi ieškovės atlikta atskyrimo procedūra neatitiko preliminariosios sutarties 1.3.1 punkto sąlygų, todėl atsakovė pagal preliminarios sutarties 1.6, 2.6 punktus turėjo teisę nesudaryti notarinės akcijų pirkimo-pardavimo sutarties, kurios tekstas nebuvo suderintas su atsakove. Teismo sprendimo išvada, esą atsakovė privalo ieškovei sumokėti kompensaciją, padaryta neteisingai aiškinant preliminariosios sutarties sąlygas. Tai reiškia, kad ieškovė neturėjo teisinio pagrindo atlikti priešpriešinių reikalavimų įskaitymą. Neteisėtai atlikto įskaitymo pagrindu negali būti laikoma, kad hipoteka užtikrinta ieškovės piniginė prievolė grąžinti atsakovei 1 000 000 Eur avanso dalį yra pasibaigusi.

8524.13.

86Teismas be pagrindo nesumažino preliminariojoje sutartyje numatytų netesybų. Atsakovė byloje iškėlė klausimą dėl ieškovei priklausančių sutartinių netesybų dydžio atitikimo įstatymui. Ieškovė byloje nepagrindė, kad pagrindinės sutarties nesudarymas jai padarė realios žalos, todėl teismas turėjo pakankamą pagrindą spręsti, kad ieškovė dėl pagrindinės sutarties nesudarymo realiai patirtų (tikėtinų) nuostolių neturėjo. Sprendime apskritai nėra pateikta argumentų, kurių pagrindu būtų galima pagrįstai teigti, kad atsakovės ieškovei mokėtina 1 000 000 Eur kompensacija laikytina protinga suma. Dėl to teismo sprendimas sudaro sąlygas ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita.

8724.14.

88Teismo sprendimas neatitinka jam civilinio proceso įstatymo keliamų reikalavimų. Teismas sprendime nepasisakė dėl atsakovo išdėstytų argumentų, susijusių su preliminariosios sutarties sudarymo aplinkybėmis, šios sutarties tikslu; dėl preliminariosios sutarties šalių atstovų elektroninio susirašinėjimo; atsakovės išdėstytų argumentų, kad ieškovė byloje neįrodinėjo (realiai) tikėtinų nuostolių, kurie yra esminis kriterijus sprendžiant dėl protingų netesybų dydžio; dėl atsakovės pateikto 2017 m. vasario 9 d. tarpusavio skolų suderinimo akto; UAB „Auditas ir konsultacijos“ vadovės A. K. ekspertizės išvados; atsakovės byloje pateiktų VMI konsultacinių išvadų.

8924.15.

90Teismas neatsižvelgė į tai, kad pastatas, kuris pagal hipotekos sutartį įkeistas atsakovei, 2016 m. lapkričio 10 d. tapo naujos bendrovės nuosavybe. Tokiu būdu ieškovė negali būti laikoma įkaito davėju, nes įkaito davėju nuo 2016 m. lapkričio 10 d. yra nauja bendrovė, kuri nėra ieškovė šioje byloje. Ieškovė ieškiniu turi teisę ginti tik savo teises ar teisėtus interesus, o trečiojo asmens (naujos bendrovės) teisių ar teisėtų interesų ieškovė savo ieškiniu ginti negali. Dėl to ieškovė taip pat neturi teisės į ieškinio patenkinimą.

9125.

92Ieškovė UAB „Audėjas“ prašo atsakovės UAB „Vilniaus miesto projektai“ apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

9325.1.

94Šalys buvo suderinę visus dokumentus, tačiau suderintą sutartį atsakovė vis tiek atsisakė pasirašyti. Pagrindinės sutarties pasirašymo išvakarėse, atsakovės atstovas elektroniniu laišku aiškiai ir vienareikšmiškai patvirtino, jog atsakovės įgalioti atstovai atvyks 2016 m. gruodžio 21 d. sandorio sudarymui. Šis atsakovės patvirtinimas paneigia skunde dėstomus argumentus, jog atsakovė neva nesutiko su parengtomis pagrindinės sutarties sąlygomis. Jeigu pagrindinės sutarties sąlygos nebūtų suderintos, tai atsakovės atstovas būtų prašęs toliau derinti akcijų pirkimo pardavimo sutartį ir informavęs, kad pas notarę neatvyks. Būtent taip atsakovė darė 2016 m. gruodžio 14 d. prieš pirminį sutarties pasirašymo terminą, kai šalys nebuvo suderinusios dokumentų ir todėl nukėlė pagrindinės sutarties pasirašymą. Tai, jog visos esminės sąlygos buvo suderintos dar preliminariojoje sutartyje, ir tai, jog 2016 m. gruodžio 21 d. nebuvo jokių kliūčių pagrindinės sutarties sudarymui, patvirtina ir atsakovės prieš ieškovę inicijuota civilinė byla Nr. e2-1953-533/2017, kurioje atsakovė prašė preliminariąją sutartį pripažinti pagrindine.

9525.2.

96Atsakovė teigia, jog preliminariosios sutarties 1.3.1 punkto pažeidimą patvirtina aplinkybė, kad turtas į naują bendrovę buvo perkeltas balansinėmis, o ne rinkos (tikrosiomis vertėmis), tačiau joks teisės aktas nenumato tokios privalomos perkėlimo tvarkos. Priešingai, 41-ojo Verslo apskaitos standarto „Įmonių skaidymas“ 17 punktas numato, jog po padalijimo, išdalijimo ar atskyrimo įsteigtų naujų įmonių apskaitoje visas gautas turtas ir įsipareigojimai gali būti registruojami vienu iš būdų: arba balansine verte, arba tikrąja verte. Verslo apskaitos standartas taip pat numato, kad padalijant, išdalijant skaidomas įmones ar atskiriant skaidomų įmonių dalį, perduodami turtas ir įsipareigojimai iš apskaitos registrų nurašomi balansinėmis vertėmis. Todėl yra visiškai pagrįsta ir logiška nurašius turtą balansine verte, atitinkamai balansine verte jį ir perkelti į naują įmonę, ypač atsižvelgiant į tai, jog leidžiama pasirinkti bet kurį iš perkėlimo būdų.

9725.3.

98Vienas nekilnojamojo turto vienetas ieškovės balanse iki atskyrimo buvo apskaitytas įsigijimo verte, kadangi jis įsigytas tik 2016 m., todėl šio turto vertė naujos įmonės balanse taip pat buvo balansinė vertė, kuri dėl aptartų aplinkybių atitiko ir įsigijimo (rinkos) vertę. Visi nekilnojamojo turto objektai į naują įmonę buvo perkelti balansinėmis vertėmis, todėl atsakovės skundo teiginiai dėl skirtingų būdų yra klaidingi.

9925.4.

10041-asis Verslo apskaitos standartas reikalavimų akcijų keitimo santykiui apskritai nereglamentuoja. Be to, akcijų keitimo santykio pagrįstumą ir teisingumą patvirtina 2016 m. rugpjūčio 17 d. UAB „Taxlink“ auditas pateikta atskyrimo sąlygų vertinimo išvada, kuri ir patvirtina, jog atskyrimas vykdytas nepažeidžiant jokių teisės aktų reikalavimų. Atsakovė nepagrįstai apeliaciniame skunde kvestionuoja atskyrimo sąlygų vertinimo išvados teisėtumą, kadangi ši išvada buvo atlikta atestuotos audito įmonės ir kaip teisės aktai įpareigoja pateikta VĮ „Registrų centras“ ir notarui. Jeigu minėta audito išvada būtų neatitikus jai keliamų reikalavimų, notaras nebūtų tvirtinęs atskyrimo, atitinkamai VĮ „Registrų centras“ nebūtų įregistravęs naujos įmonės. Be to, viešame registre įregistruota oficiali audito išvada, kol yra nenuginčyta, yra laikoma teisinga ir galiojančia.

10125.5.

102Byloje yra pateikta 2018 m. balandžio 9 d. UAB „BDO auditas ir apskaita“ išvada, kurioje yra paneigtas visas A. K. išvados vertinimas ir pripažinta, jog A. K. išvadoje nurodyti tariami atskyrimo procedūros pažeidimai neegzistuoja. Ekspertinės išvados nepagrįstumas matomas ir iš pačios išvados turinio. Auditorė išvadoje painioja sąvokas „nuosavas kapitalas“ su „kapitalas“, kurios turi visiškai skirtingas reikšmes, todėl daro nepagrįstas išvadas dėl nuosavo kapitalo registravimo naujos įmonės balanse. Išvadoje teigiama, jog atliekant atskyrimą, naujos bendrovės balanse turtas ir įsipareigojimai buvo registruojami balansine verte, o nuosavas kapitalas ne balansine, o galimai tikrąja verte. Tokią auditorės išvadą paneigia jos pačios pateiktas atskyrimo balansas, kur aiškiai nurodomas nuosavo kapitalo vertės dydis, kuris ir yra lygus jo balansinei vertei. Tuo tarpu auditorė teigia, jog ši vertė tikroji, o ne balansinė.

10325.6.

104Auditorės išvadoje teigiama, kad buvo pažeisti Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 64 straipsnio 1 dalies reikalavimai dėl ekonominių reorganizavimo sąlygų pagrindų, kurie turi būti nurodyti ataskaitoje apie numatomą reorganizavimą. Ši išvada taip pat yra nepagrįsta, kadangi auditorė sąmoningai nutyli, jog nurodytos nuostatos reikalavimai taikytini tik tada, kai rengiama ataskaita apie reorganizavimą. ABĮ 64 straipsnio 3 dalis numato, jog šio įstatymo 64 straipsnio 1 dalis uždarosioms akcinėms bendrovėms taikoma tik tuo atveju, kai akcininkai, turintys ne mažiau kaip 1/10 visų balsų, to pareikalauja. Tokio pareikalavimo nagrinėjamu atveju akcininkai nepareiškė, todėl ataskaita apie reorganizavimą neturėjo būti rengiama ir atitinkamai objektyviai negalėjo būti pažeisti auditorės nurodomi įstatymo reikalavimai.

10525.7.

106Auditorės išvadoje teigiama, kad buvo pažeista 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2017/1132. Tokia išvada taip pat nepagrįsta ir niekuo nesusijusi su byloje nagrinėjamomis aplinkybėmis, kadangi direktyva yra netiesioginio taikymo teisės aktas, kuris yra privalomas tada, kai yra perkeliamas į nacionalinę teisę, todėl ir pažeisti galima tik nacionalinės teisės aktą, kuriuo yra perkeliamos direktyvos nuostatos. Be to, direktyva atskyrimo metu dar buvo negaliojanti. Direktyva įsigaliojo 2017 m. liepos 20 d., tuo tarpu atskyrimo sąlygos patvirtintos 2016 m. rugpjūčio 19 d., atskyrimas atliktas 2016 m. lapkritį, todėl vadovautis auditorės nurodytos direktyvos reikalavimais atskyrimo metu buvo objektyviai neįmanoma. Teisė atgal netaikoma, todėl nėra net hipotetinės galimybės direktyvos reikalavimus vertinti atskyrimo atžvilgiu.

10725.8.

108Atskyrimo sąlygos buvo viešai paskelbtos nuo 2016 m. rugpjūčio 17 d. ir teismas pripažino, jog 2016 m. rugsėjo 6 d. preliminarioji sutartis pasirašyta atsakovei žinant, kad atskiriamas turtas ir įsipareigojimas bus registruojami balansinėmis vertėmis. Todėl atsakovės teiginiai, kad jai buvo ypatingai svarbu, jog turtas būtų registruojamas tikrąja verte, yra nepagrįsti, nes priešingu atveju atsakovė būtų prašiusi įtraukti šią aplinkybę į preliminariosios sutarties sąlygas, kurios šalių buvo iš anksto derinamos. Nepaisant to, jog atsakovei pradėjo nepatikti ieškovės atlikta atskyrimo procedūra, preliminariosios sutarties 2.6 punktas numatė baigtinį sąrašą atvejų, dėl kurių po įvykdyto patikrinimo atsakovė gali nesudaryti pagrindinės sutarties. Tarp šių atvejų buvo numatytos rizikos dėl nuomos teisių į žemės sklypo dalį praradimo, dėl turto registracijos, dėl nuosavybės teisių į turtą ir kt. Tačiau galimybė nesudaryti sandorio dėl to, jog atsakovei nebepatiko jau atlikta atskyrimo procedūra bei sandorio kaina, nenumatyta. Minėtas sutarties punktas pabrėžė, jog dėl kitų nenumatytų priežasčių atsakovė neturi teisės nesudaryti sandorio.

10925.9.

110Atsakovė turto registravimą balansinėmis vertėmis sieja su tuo, jog jai dėl tokio turto registravimo būdo neva kyla hipotetinės mokestinės rizikos, tačiau tai netiesa. Niekur nenumatyta, kad atsakovei ateityje kils mokestinės prievolės mokesčių administratoriui. Atsakovė mokestines rizikas bando grįsti į bylą pateiktų VMI raštų interpretacijomis, tačiau šie raštai nepateikia jokių konkrečių išvadų apie mokestines prievoles.

11125.10.

112Iš preliminariosios sutarties 1.7, 5.6 ir 6.4.1 punktų matyti, jog esminis preliminariosios sutarties pažeidimas, kuris suteikia teisę į 1 000 000 Eur dydžio kompensaciją yra siejamas būtent su atsisakymu sudaryti pagrindinę sutartį. Tuo tarpu apie atvykimą „kalba“ tik viena preliminariosios sutarties sąlyga, kuri kitų sąlygų kontekste aiškiai patvirtina, jog kompensacija mokama už atsisakymą sudaryti pagrindinę sutartį.

11325.11.

114Atsakovė nepagrįstai teigia, jog teismo priteistos netesybos yra neprotingo dydžio. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu pats tvirtino, jog atsakovė yra profesionalus investuotojas, žinantis tokio pobūdžio sandorio sudarymo pasekmes. Todėl nėra jokio pagrindo netesybų dydį laikyti neprotingu, kai atsakovė visada žinojo, kokios pasekmės laukia už preliminariosios sutarties pažeidimą. Be to, atsakovė visų derybų dėl preliminariosios sutarties sąlygų laikotarpiu buvo atstovaujama profesionalių teisininkų. Atsakovė ieškiniu (priešieškiniu) iš ieškovės reikalauja 1 000 000 Eur dydžio netesybų dėl tariamo ieškovės atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį, todėl akivaizdu, jog nelaiko netesybų dydžio nepagrįstu ar per dideliu už pareigos sudaryti pagrindinę sutartį pažeidimą.

11525.12.

116Hipoteka buvo užtikrinta ieškovės prievolė atsakovei, todėl būtent nuo to ar ieškovė įvykdė prievolę, ar ne priklauso ir hipotekos galiojimas. Kadangi hipoteka užtikrinta ieškovės prievolė pasibaigė, jis turi teisę reikšti ieškinį dėl hipotekos, kuria užtikrinta jos prievolė, pripažinimo pasibaigusia. Pati notarė 2017 m. rugpjūčio 18 d. pranešimą skolininkui, kuriuo reikalavo prievolės įvykdymo, siuntė ieškovei, todėl ieškovė yra pripažįstama teisinio santykio dėl hipotekos šalimi, t. y. hipotekos materialinių teisinių santykių su atsakove dalyve. Atitinkamai, ieškovei esant materialinio teisinio santykio šalimi, ji turi ir iš tokio teisinio santykio kylančias procesines teises, tarp jų reikšti ieškinį.

117Teisėjų kolegija

konstatuoja:

118IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11926.

120Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

121Dėl rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų priėmimo

12227.

123Lietuvos apeliaciniam teismui 2019 m. vasario 23 d. apeliantė UAB „Vilniaus miesto projektai“ pateikė rašytinius paaiškinimus, prie jų pridėdama naujus įrodymus – 2015 m. gruodžio 9 d. žemės sklypo tvarkymo plano, 2015 m. gruodžio 9 d. žemės sklypo tvarkymo plano, 2018 m. kovo 23 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties kopijas, išrašą iš 2018 m. kovo 26 d. Swedbank, AB pranešimo, 2019 m. sausio 28 d. Swedbank, AB elektroninį laišką, 2016 m. birželio 8 d. UAB „Vilniaus miesto projektai“ akcijų vertinimo ataskaitos, 2017 m. gegužės 31 d. UAB „Vilniaus miesto projektai“ akcijų vertinimo ataskaitos, 2018 m. rugsėjo 30 d. UAB „Vilniaus miesto projektai“ akcijų vertinimo ataskaitos kopijas, 2016 m. gruodžio 20 d. UAB „Vilniaus miesto projektai“ banko sąskaitos išrašą, kuriuos prašo priimti.

12428.

125Pažymėtina, kad pagal CPK nuostatas keisti (papildyti apeliacinį) skundą draudžiama (CPK 323 straipsnis), taip pat ribojama galimybė (su išlygomis) teikti papildomus įrodymus (CPK 314 straipsnis). Bet koks apeliacinio skundo keitimas (pildymas), nesvarbu, kokia procesine forma jis teikiamas, yra leistinas tik iki apeliacinio skundo padavimo termino pabaigos.

12629.

127Atsakovės pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta, kad juose esantys argumentai turėtų būti laikomi pagrindiniais UAB „Vilniaus miesto projektai“ argumentais, kurių pagrindu apeliantė grindžia savo reikalavimus apeliacinės instancijos teisme, likę argumentai nurodyti apeliaciniame skunde yra išvestiniai rašytinių paaiškinimų atžvilgiu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės teikiamas procesinis dokumentas, pavadintas rašytiniais paaiškinimais, pagal savo turinį yra jos pateikto apeliacinio skundo argumentų keitimas (pildymas). Kadangi keisti apeliacinio skundo turinį šioje bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje stadijoje draudžiama, atsakovės pateiktus rašytinius paaiškinimus atsisakoma priimti (CPK 323 straipsnis).

12830.

129Pagal CPK 314 straipsnį naujus įrodymus galima pateikti tik tuo atveju, jei pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti, arba jei šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Aiškindamas CPK 314 straipsnio normą kasacinis teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016). Taip siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, skatinti bylos dalyvius veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Šie ribojimai pirmiausia nukreipti prieš tokius proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

13031.

131Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti atsakovės teikiamus naujus įrodymus, kadangi šiuos dokumentus (įrodymus), pagal jų pobūdį ir sudarymo datą, atsakovė galėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau šia teise nepasinaudojo, be to, nenurodė jokių svarbių dokumentų teikimo pavėluotai priežasčių. Kaip minėta, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) skundą draudžiama, todėl apeliaciniame procese teikiami nauji įrodymai, kaip rašytinių paaiškinimų, kuriais keičiamas (pildomas) apeliacinis skundas, priedai (jais grindžiami rašytiniuose paaiškinimuos išdėstyti motyvai), negali būti vertinami ir dėl CPK 323 straipsnyje apeliantei nustatytų ribojimų.

13232.

133Atsisakius priimti atsakovės rašytinius paaiškinimus ir naujus įrodymus, jie grąžinami padavusiam asmeniui. Atsižvelgiant į tai, klausimas dėl naujų įrodymų (UAB „Vilniaus miesto projektai“ akcijų vertinimo ataskaitų) pripažinimo neviešais duomenimis nesprendžiamas.

134Dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir naujų įrodymų išreikalavimo

13533.

136Pagal bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, įtvirtintą CPK 321 straipsnio 1 dalyje, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecijos teisė skirti apeliacinio skundo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka tais atvejais, kai teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Pažymėtina, kad šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė šiuo atveju nepagrindė savo prašymo dėl skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka būtinumo.

13734.

138Kaip matyti iš atsakovės 2019 m. vasario 23 d. ir 2019 m. balandžio 16 d. rašytinių paaiškinimų, prašymo bylą nagrinėti žodine tvarka būtinybė grindžiama tuo, kad byla yra sudėtinga, be to, teismas nevertino bylos aplinkybių, susijusių su pelno mokesčio taikymu.

13935.

140Teisėjų kolegija pažymi, kad vien atsakovės nuomonė, jog byla yra sudėtinga, nelaikytina išimtine aplinkybe, dėl kurios būtų tikslinga bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju pakanka byloje esančių duomenų, įskaitant šalių procesinius dokumentus apeliacinės instancijos teisme, kurių pagrindu būtų galima įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu ginčas buvo išspręstas teisingai. Be to, bylos šalys nenurodė, o apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva nenustatė poreikio į bylos nagrinėjimą kviesti liudytojus ir juos apklausti. Bylos aplinkybės, susijusios su pelno mokesčio taikymu, yra kvestionuojamos atsakovės apeliaciniame skunde, į bylą yra pateikti duomenys, kurie susiję su šiomis aplinkybėmis (VMI konsultacinės išvados), todėl apeliacinės instancijos teismas turi galimybę šias aplinkybes įvertinti bylą nagrinėdamas rašytinio proceso tvarka. Papildomos aplinkybės, susijusios su pelno mokesčio taikymu, kurias atsakovė nurodė 2019 m. vasario 23 d. rašytiniuose paaiškinimuose, apeliacinės instancijos teismo negali būti vertinimas dėl CPK 323 straipsnyje nustatytų ribojimų, todėl dėl jų žodinis teismo posėdis taip pat neskirtinas.

14136.

142Atsakovė UAB „Vilniaus miesto projektai“ apeliacinės instancijos teismo prašo išreikalauti iš ieškovės UAB „Audėjas“ sąlyginio atsiskaitymo sutartį tarp Swedbank, AB, UAB „Audėjas“ ir UAB „S.U.B. projektai“, nurodytą išraše iš 2018 m. kovo 26 d. Swedbank, AB pranešimo Nr. SR/18-7262. Atsakovė nurodė, kad šis įrodymas yra reikalingas tam, kad būtų įrodytas ieškovės UAB „Audėjas“ elgesys po pagrindinės sutarties nesudarymo ir ieškovės pasirinktas sandorių struktūras, skirtas teisių į žemės sklypo nuomą bei statinių pardavimui.

14337.

144Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad aplinkybė apie ginčo žemės sklypo nuomos teisių ir jame esančių statinių perleidimą tretiesiems asmenims (pagal Swedbank, AB pranešimo datą) buvo (turėjo būti) žinomas ieškovei iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos pirmosios instancijos teisme. Nepaisant to, prašymo išreikalauti šį įrodymą – atsiskaitymo sutartį tarp Swedbank, AB, UAB „Audėjas“ ir UAB „S.U.B. projektai“ atsakovė pirmosios instancijos teismo neprašė. Šio įrodymo reikšmė nėra minima ir atsakovės apeliaciniame skunde. Įvertinus nurodytas aplinkybes, atsižvelgus į įstatyme numatytą draudimą pildyti apeliacinį skundą taip pat ribojimą teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme (CPK 314, 323 straipsniai), atsakovės prašymas išreikalauti pageidaujamus įrodymus atmestinas.

145Dėl preliminariosios sutarties sąlygų

14638.

147Preliminarioji sutartis yra organizacinė sutartis, kuri priskirtina iki sutartinių santykių stadijai. Tai sutartis dėl kitos (pagrindinės) sutarties sudarymo, iš jos kyla šalių prievolė aptartomis sąlygomis sudaryti pagrindinę sutartį. Preliminariosios sutarties pažeidimo santykius reglamentuoja CK 6.165 straipsnio 4 dalis, o teismas, taikydamas nurodytą teisės normą, vadovaujasi CK 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintais principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2011; kt.).

14839.

149CK 6.165 straipsnyje nenustatyta preliminariosios sutarties nutraukimo taisyklių (bendrosios sutarčių nutraukimą dėl esminio sutarties pažeidimo reglamentuojančios teisės normos, įtvirtintos CK 6.217 straipsnyje, preliminariajai sutarčiai netaikytinos), tačiau įtvirtinta sutarties šalies atsakomybė tuo atveju, jeigu ši nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį. Preliminariosios sutarties šalies pareiškimas apie sutarties nutraukimą iš esmės yra atsisakymas (vengimas) sudaryti pagrindinę sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-687/2016). Taigi, sprendžiant dėl preliminariosios sutarties šalies atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį padarinių, t. y. civilinės atsakomybės, reikia nustatyti, ar atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį konkrečiu atveju buvo pagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2011; kt.). Neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2016 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-687/2016 29 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

15040.

151Šalys, sudarydamos preliminariąją sutartį, joje nustatytų sutartinių prievolių įvykdymui užtikrinti gali susitarti dėl netesybų. Avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Tokią sankciją sutartyje nustačius, reikalavimas grąžinti tokias pinigų sumas negali būti tenkinamas ta apimtimi, kiek jis įskaitomas priešpriešiniu vienarūšiu reikalavimu taikyti netesybas (CK 6.130 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2015 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22-219/2015).

15241.

153Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl to, kuri iš preliminariosios sutarties šalių (ieškovė UAB „Audėjas“ ar atsakovė UAB „Vilniaus miesto projektai“) atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, atitinkamai kuriai iš sandorio šalių kyla pareiga mokėti preliminariojoje sutartyje numatytas netesybas. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad pagrindę akcijų pirkimo-pardavimo sutartį nepagrįstai atsisakė sudaryti atsakovė UAB „Vilniaus miesto projektai“, todėl jai atsirado prievolė mokėti 1 000 000 Eur netesybas, kurias ieškovė UAB „Audėjas“ kaip priešpriešinį vienarūšį reikalavimą įskaitė iš atsakovės sumokėto 1 500 000 Eur avanso.

15442.

155Apeliantė UAB „Vilniaus miesto projektai“, kvestionuodama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą, apeliaciniame skunde iš esmės neginčija aplinkybės, kad ji 2016 m. gruodžio 21 d. notarų biure atsisakė pasirašyti pagrindinę akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau teigia, kad atsisakymas buvo pagrįstas ir galimas pagal preliminariosios sutarties sąlygas. Apeliantė teigia, kad iki galo nebuvo suderintas pagrindinės sutarties tekstas, nes jame nebuvo sąlygų dėl ieškovės garantijų akcijų pirkėjui turinio bei apimties. Be to, ieškovė tinkamai neatliko preliminariojoje sutartyje jai numatytų įpareigojimų – įmonės atskyrimo procedūrų.

15643.

157Byloje nustatyta, kad UAB „Audėjas“ (pardavėjas) ir J. K. (akcininkas) bei UAB „Vilniaus miesto projektai“ (pirkėjas) 2016 m. rugsėjo 6 d. pasirašė preliminariąją sutartį, kurioje aiškiai deklaravo, kad pirkėjas patvirtina norą įsigyti sutartyje išvardintus 8 pastatus ir žemės sklypo nuomos teisę, sutarties sudarymo metu priklausančius pardavėjui, kad pardavėjas ir akcininkas iniciavo pardavėjo atskyrimo procedūrą, kurios metu turtas turi būti atskirtas ir iškeltas į naujai steigiamą bendrovę – UAB „DRJ NT“, kad pirkėjas pageidauja įsigyti bendrovę, kuri valdys turtą ir kuriai priklausys žemės sklypo nuomos teisė, ir kad bendrovę po vidinių pardavėjo reorganizacijų valdys akcininko šimtu procentų valdoma ir kontroliuojama Kipro Respublikoje įsteigta ribotos atsakomybės bendrovė, sutartyje įvardinta „galutinis pardavėjas“. Šalys aiškiai nurodė, kad prieš pasirašydamas su pirkėju akcijų pirkimo – pardavimo sutartį ir kitus sandorio dokumentus galutinis pardavėjas taps vieninteliu UAB „DRJ NT“ akcijų savininku.

15844.

159Preliminariosios sutarties 1 punktu šalys apibrėžė sutarties objektą ir susitarė dėl sandorio terminų. Pardavėjas įsipareigojo parduoti pirkėjui bendrovės, kuriai priklausys nuosavybės teisė į turtą (pastatus) ir žemės sklypo nuomos teisė, visas išleistas akcijas, o pirkėjas įsipareigojo nupirkti bendrovės akcijas ir sumokėti akcijų kainą (1.1 punktas). Sutarties 1.2 punkte įtvirtinta akcininko ir pardavėjo garantija, kad galutiniam pardavėjui priklausančios akcijos bus parduodamos ir nuosavybės teisė į jas bus perleista pirkėjui šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis pagal galutinio pardavėjo ir pirkėjo pasirašomą akcijų pirkimo-pardavimo sutartį. Sutarties 1.3 punktu šalys susitarė, kad pagrindinis sandoris privalo būti sudarytas, kai atsiranda tam tikros sąlygos, kurias jie aptarė sutarties 1.3.1 – 1.3.5 punktuose. Sutarties 1.4 punktu buvo įtvirtintas šalių susitarimas akcijų pirkimo-pardavimo sutartį sudaryti ne vėliau kaip 2016 m. gruodžio 21 d. bei nustatyta pareiga pirkėjui atvykti sudaryti sandorį.

16045.

161Preliminariosios sutarties 1.3.1 – 1.3.5 punktuose numatytos sąlygos, kurioms esant 1.3 punkte šalys susitarė, kad sandoris privalo būti sudarytas, buvo: iki 2016 m. lapkričio 21 d. atlikti statinių ir žemės sklypo nuomos teisės atskyrimo procedūrą, laikantis teisės aktų reikalavimų ir taip, kad ji atitiktų tokio pobūdžio sandoriams įprastas rinkos sąlygas; Kipro bendrovė turi būti Juridinių asmenų registre įregistruota kaip vienintelis naujai steigiamos uždarosios akcinės bendrovės akcininkas; Nekilnojamojo turto registre bus įregistruota naujai steigiamos uždarosios akcinės bendrovės nuomos teisė į žemės sklypą iki 2016 m. spalio 31 d.; pirkėjas (UAB „Vilniaus miesto projektai“) atliks statinių, žemės sklypo, naujai steigiamos įmonės teisinį, finansinį, mokestinį, techninį ar bet kokį kitą patikrinimą ir nepateiks UAB „Audėjas“ rašytinio pranešimo pagal sutarties 2.6 punktą apie tai, kad patikrinimo rezultatai pirkėjo netenkina ir kad pirkėjas praneša apie atsisakymą sudaryti akcijų pirkimo-pardavimo sutartį.

16246.

163Preliminariosios sutarties 2.6 punkte šalys susitarė, kad patikrinimo rezultatai, dėl kurių pirkėjas įgyja teisę nesudaryti sandorio, yra: rizika dėl nuomos teisių į žemės sklypo dalį praradimo; rizika, susijusi su turto registracija, t. y. registracijos panaikinimu; rizika dėl pardavėjo ir / ar bendrovės nuosavybės teisių į turtą praradimu; rizika dėl pardavėjo (galutinio pardavėjo) nuosavybės teisių į akcijas praradimu ir / ar suvaržymu; sutarties dalyko (įskaitant bendrovės teises į turtą bei žemę sklypo dalį) apribojimas, sąlygotas pardavėjo neteisėtų veiksmų ar neteisėto neveikimo, dėl kurio bendrovės teisės laisvai valdyti, naudoti ar disponuoti atitinkamu turtu yra suvaržomos. Aiškumo tikslais pažymėta, kad dėl jokių kitų nenumatytų priežasčių pirkėjas neturi teisės nesudaryti sandorio (su sąlyga, kad yra pilnai ir tinkamai įvykdytos visos kitos sutarties 1.3 punkte numatytos sąlygos), o atsisakius jį sudaryti, laikoma, kad pirkėjas atliko esminį sutarties pažeidimą ir privalo mokėti pardavėjui kompensaciją, kurios dydis numatytas sutarties 5.6 punkte, t. y. 1 000 000 Eur kompensaciją.

16447.

165Preliminariosios sutarties 1.6 punkte nurodyta, kad šalys neprivalės sudaryti sandorio, jei kuri nors iš sutarties 1.3 punkte nurodytų sąlygų buvo neįvykdyta, ar jei atsiranda kitos aplinkybės, suteikiančios teisę pirkėjui nutraukti sutartį 6.5 punkto pagrindu arba pardavėjui nutraukti sutartį 6.4 punkto pagrindu. Šalys patvirtina savo supratimą, kad pardavėjas ir akcininkas dės visas įmanomas pastangas ir atliks visus nuo jų priklausančius veiksmus tam, kad sutarties 1.3 punkte numatytos sąlygos galėtų įvykti laikantis teisės aktų reikalavimų bei atitiktų įprastas rinkos sąlygas. Pagal sutarties 1.7 punktą, jeigu pirkėjas atsisako atvykti sudaryti sandorį nesant sutarties 1.6 punkte numatytiems pagrindams, tai laikoma esminiu sutarties pažeidimu ir jis privalo mokėti pardavėjui kompensaciją, kurios dydis numatytas sutarties 5.6 punkte.

16648.

167Preliminariosios sutarties 6.5 punkte nurodyta, kad pirkėjas, raštu įspėjęs pardavėją ir akcininką ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas, turi teisę vienašališkai ir nesikreipdamas į ginčus nagrinėjančią instituciją nutraukti šią sutartį, ir pirkėjas nebus laikomas atsakingu ar jam nebus skirtos sankcijos, jeigu: sandorio sudarymo dieną bet kuri pardavėjo garantija ar pareiškimas, buvo neteisingas arba pardavėjas yra iš esmės pažeidęs šią sutartį arbą pirkėjo netenkina patikrinimo rezultatai (tik dėl priežasčių, nurodytų sutarties 2.6 punkte) arba neįvykdomos sutarties 1.3 punkte nurodyto sandorio išankstinės sąlygos ir pirkėjui raštu pareikalavus pardavėjas tokių aplinkybių nepašalina per ne trumpesnis kaip 10 darbo dienų laikotarpį.

16849.

169Teismų praktikoje pažymima, kad preliminariosios sutartys įprastai sudaromos, kai civilinių santykių dalyviai dėl kokių nors priežasčių, pavyzdžiui: tam tikro reikalingo leidimo neturėjimo, subjektinės teisės į daiktą neturėjimo, nepakankamo daikto parengimo parduoti ir pan., gali nuspręsti pagrindinės sutarties nesudaryti iš karto, o numatyti, kad ją sudarys ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-434-695/2018). Nors preliminarioji sutartis laikoma iki sutartinių teisinių santykių stadija, tačiau joje yra fiksuojami gana toli pažengę šalių iki sutartiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010). Pagal CK 6.165 straipsnyje įtvirtintą preliminariosios sutarties sampratą, vienas iš būtinųjų preliminariosios sutarties elementų yra pagrindinės sutarties esminių sąlygų aptarimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2009). Atkreiptinas dėmesys, kad nedraudžiama preliminariojoje sutartyje įtvirtinti netesybas dėl pagrindinės sutarties nesudarymo.

17050.

171Kaip matyti iš preliminariosios sutarties sąlygų ir bylos šalių nurodytų aplinkybių, preliminariosios sutarties sudarymas buvo sąlygotas atsakovės siekio įgyti ieškovei priklausančius pastatus ir teisę į ieškovės nuomojamą valstybei priklausantį žemės sklypą. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš pačios sutarties sąlygų matyti, kad preliminarioji sutartis buvo sudaryta vien tam, kad ieškovė turėtų laiko atlikti savo įmonės atskyrimą, kurio metu į naujai steigiamą įmonę būtų perkeltas atsakovės siekiamas įgyti nekilnojamasis turtas kartu su teise į žemės sklypo nuomą. Iš preliminariosios sutarties turinio matyti, kad šalys susitarė iš esmės dėl visų pagrindinių akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų (sutarties objekto, kainos, garantijų, kt.). Nurodytos aplinkybės paneigia apeliacinio skundo argumentus, kad atsakovė atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį dėl to, kad nebuvo suderintos visos akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos. Atsakovės į bylą pateiktas sutarties šalių atstovų susirašinėjimas, kurio apeliantės teigimu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino, taip pat nepatvirtina aplinkybės, kad 2016 m. gruodžio 21 d. šalys nebuvo suderinusios visų sutarties sąlygų (sutarties teksto). Tai, jog visos esminės sąlygos buvo suderintos dar preliminariojoje sutartyje ir tai, jog 2016 m. gruodžio 21 d. nebuvo reikšmingų kliūčių pagrindinės akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymui, patvirtina ir atsakovės prieš ieškovę inicijuota civilinė byla Nr. e2-1953-533/2017, kurioje atsakovė prašė preliminariąją sutartį pripažinti pagrindine.

17251.

173Nepaisant nurodytų aplinkybių šalys preliminariojoje sutartyje buvo numačiusios tik tam tikrus atvejus, kuriems esant šalys gali atsisakyti susidaryti pagrindinę sutartį netaikant netesybų. Nors vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų (principų) yra tas, kad šios sutarties negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau preliminariojoje sutartyje įtvirtintas ribotas pagrindinės sutarties sudarymo atsisakymo atvejų, kurių pagrindu netaikomos netesybos, sąrašas, šiuo atveju negali būti vertinamas kaip nurodyto preliminariosios sutarties bruožo (principo) pažeidimas ar sutarties laisvės principo, kuris draudžia versti kitą asmenį sutikti su tokiomis sąlygomis, su kuriomis jis nesutinka, nepaisymas. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju būtina įvertinti bylos šalių iki sutartinių santykių stadiją, kuriai esant šalys sudarė preliminariąją sutartį, t. y. preliminarioji sutartis buvo pasirašyta jau ieškovei pradėjus savo įmonės atskyrimo procedūras, buvo suderintos esminės pagrindinės sutarties sąlygos. Atsižvelgtina ir į tai, kad netesybos buvo nustatytos tiek pirkėjo, tiek pardavėjo atžvilgiu, preliminariosios sutarties šalys yra verslininkai, kuriems sudarant sutartį atstovavo teisininkai.

17452.

175Sistemiškai vertinant preliminariosios sutarties sąlygas, atvejai, kuriems esant atsakovė (pirkėjas) galėjo atsisakyti sudaryti pagrindinę sutartį, jos atžvilgiu netaikant netesybų buvo: 1) atsakovės patikrinimo metu nustatyta rizika dėl nuomos teisių į žemės sklypo dalį praradimo; 2) nustatyta rizika, susijusi su turto registracija, t. y. registracijos panaikinimu; 3) rizika dėl pardavėjo ir / ar bendrovės nuosavybės teisių į turtą praradimo; 4) rizika dėl galutinio pardavėjo nuosavybės teisių į akcijas praradimo ir/ar suvaržymo; sutarties dalyko (įskaitant bendrovės teises į turtą bei žemę sklypo dalį) apribojimas, sąlygotas pardavėjo neteisėtų veiksmų ar neteisėto neveikimo, dėl kurio bendrovės teisės laisvai valdyti, naudoti ar disponuoti atitinkamu turtu yra suvaržomos; 5) neteisinga bet kuri pardavėjo garantija ar pareiškimas sandorio sudarymo dieną (pardavėjo mokumas, įgaliojimai sudaryti sandorį, kompetentingų institucijų leidimai, kt.); 6) iki 2016 m. lapkričio 21 d. neatlikta statinių ir žemės sklypo nuomos teisės atskyrimo procedūra, laikantis teisės aktų reikalavimų, taip pat tokio pobūdžio sandoriams įprastos rinkos; 7) Kipro Respublikos bendrovė neįregistruota Juridinių asmenų registre kaip vienintelis naujai steigiamos uždarosios akcinės bendrovės akcininkas; 8) Nekilnojamojo turto registre neįregistruota naujai steigiamos bendrovės nuomos teisė į žemės sklypą; 9) negautas AB SEB banko sutikimas vykdyti atskyrimo procedūrą ir perkelti turtą į naujai steigiamą bendrovę.

17653.

177Atkreiptinas dėmesys, kad visais kitais atvejais pirkėjui (atsakovei) atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį aiškiai buvo numatyta pardavėjo (ieškovės) teisė į netesybas. Teisėjų kolegija pažymi, kad vienintelė sąlyga iš pateikto sąrašo, kuria remiantis atsakovė įrodinėja savo teisę pagrįstai atsisakyti sudaryti pagrindinę akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, yra įvardijama ieškovės iki 2016 m. lapkričio 21 d. neatlikta statinių ir žemės sklypo nuomos teisės atskyrimo procedūra, laikantis teisės aktų reikalavimų ir tokio pobūdžio sandoriams įprastos praktikos.

17854.

179Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovės (UAB „Audėjas“) atskyrimas turėjo būti atliktas laikantis teisės aktų ir pagal įprastines rinkos sąlygas, t. y. ieškovės turtas į naują bendrovę turėjo būti perkeliamas rinkos (tikrosiomis) vertėmis, o ne likutinėmis vertėmis. Be to, turto atskyrimo metu nebuvo nustatyta ieškovės akcijų tikroji (rinkos) vertė, todėl akcijų keitimo santykis nėra pagrįstas ieškovės akcijų tikrosiomis (rinkos) vertėmis. Atsakovės teigimu, vien dėl to, kad ieškovė atliko 8 statinių ir žemės sklypo nuomos teisės atskyrimo procedūrą ne tikrosiomis (rinkos) vertėmis, o balansinėmis (likutinėmis) vertėmis, pagrindinės sutarties sudarymo atveju atsakovei / naujai bendrovei be pareigos Kipro Respublikos įmonei sumokėti 10 000 000 Eur sutarties kainą ateityje atsirastų mokestinė prievolė į Lietuvos Respublikos biudžetą sumokėti dar 1 500 000 Eur dydžio pelno mokestį.

180Dėl juridinio asmens reorganizavimo sąlygų

18155.

182Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 71 straipsnio 1 dalį, bendrovės, kuri tęsia veiklą, dalis gali būti atskiriama ir šiai daliai priskirtų turto, teisių bei pareigų pagrindu gali būti kuriama viena ar kelios tos pačios teisinės formos naujos bendrovės. Nurodytam atskyrimui mutatis mutandis taikomos Civilinio kodekso ir šio Įstatymo nuostatos, reglamentuojančios reorganizavimą padalijimo būdu (ABĮ 71 straipsnio 2 dalis).

18356.

184Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.97 straipsnio 1 – 8 dalys numato, kad juridiniai asmenys gali būti reorganizuojami jungimo ir skaidymo būdu. Galimi juridinių asmenų jungimo būdai yra prijungimas ir sujungimas. Prijungimas – tai vieno ar daugiau juridinių asmenų prijungimas prie kito juridinio asmens, kuriam pereina visos reorganizuojamo juridinio asmens teisės ir pareigos. Sujungimas – tai dviejų ar daugiau juridinių asmenų susivienijimas į naują juridinį asmenį, kuriam pereina visos reorganizuotų juridinių asmenų teisės ir pareigos. Galimi juridinių asmenų skaidymo būdai yra išdalijimas ir padalijimas

185(5 dalis). Išdalijimas – tai reorganizuojamo juridinio asmens teisių ir pareigų išdalijimas kitiems veikiantiems juridiniams asmenims. Padalijimas – tai vieno reorganizuojamo juridinio asmens pagrindu įsteigimas dviejų ar daugiau juridinių asmenų, kuriems tam tikromis dalimis pereina reorganizuoto juridinio asmens teisės ir pareigos. Negalima reorganizuoti likviduojamo juridinio asmens, kuris likviduojamas ne juridinio asmens dalyvių sprendimu, arba kai bent vienam juridinio asmens dalyviui yra perduota dalis likviduojamo juridinio asmens turto.

18657.

187Pagal CK 2.99 straipsnio 1 dalį, reorganizavime dalyvaujančių juridinių asmenų valdymo organai privalo parengti juridinio asmens reorganizavimo sąlygas, kuriose turi būti numatyta: šio kodekso 2.44 straipsnyje nurodyta informacija apie visus reorganizavime dalyvaujančius juridinius asmenis; reorganizavimo būdas, pasibaigiantys juridiniai asmenys ir tęsiantys veiklą po reorganizavimo juridiniai asmenys; reorganizuojamo juridinio asmens dalyvio tapimo tęsiančio veiklą po reorganizavimo juridinio asmens dalyviu tvarka, sąlygos ir terminai bei išmokos juridinio asmens dalyviams; momentas, nuo kurio pasibaigiančio juridinio asmens teisės ir pareigos pereina tęsiančiam veiklą po reorganizavimo juridiniam asmeniui; juridinio asmens valdymo ir kitiems organams, administracijos darbuotojams ar šio kodekso 2.100 straipsnyje nurodytiems ekspertams suteikiamos papildomos teisės. Pagal CK 2.99 straipsnio 2 dalį, reorganizavimo sąlygos turi būti paskelbtos pagal šio kodekso 2.101 straipsnio 1 dalį ir pateiktos juridinių asmenų registrui ne vėliau kaip pirmą viešo paskelbimo dieną, mutatis mutandis taikant šio kodekso 2.66 straipsnio 3 dalį. Juridinių asmenų reorganizavimo sąlygas įvertina turintys reikiamą kvalifikaciją nepriklausomi ekspertai, jeigu tai nustatyta atskirų juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose (CK 2.100 straipsnio 1 dalis).

18858.

189ABĮ 63 straipsnio 8 dalis numato, kad reorganizavimo sąlygos juridinių asmenų registro tvarkytojui turi būti pateiktos ne vėliau kaip pirmą viešo paskelbimo apie jų sudarymą bendrovės įstatuose nurodytame šaltinyje dieną. Kartu su reorganizavimo sąlygomis juridinių asmenų registro tvarkytojui turi būti pateikta reorganizavimo sąlygų vertinimo ataskaita, jeigu ji rengiama. Juridinių asmenų registro tvarkytojas paskelbia apie gautas reorganizavimo sąlygas (ABĮ 63 straipsnio 9 dalis). Nustatytas reikalavimas netaikomas, jeigu bendrovė ne vėliau kaip pirmą viešo paskelbimo apie reorganizavimo sąlygų sudarymą bendrovės įstatuose nurodytame šaltinyje dieną juridinių asmenų registro tvarkytojui kartu su šio straipsnio 8 dalyje nurodytais dokumentais pateikia bendrovės interneto svetainės, kurioje skelbiamos reorganizavimo sąlygos, nuorodą, suteikiančią prieigą prie šių reorganizavimo sąlygų ir jų paskelbimo bendrovės interneto svetainėje datos. Tokiu atveju juridinių asmenų registro tvarkytojas paskelbia bendrovės pateiktą interneto svetainės nuorodą (ABĮ 63 straipsnio 10 dalis). Šio straipsnio 10 dalyje nurodytu atveju bendrovė visą laikotarpį, prasidedantį ne vėliau kaip pirmą viešo paskelbimo apie reorganizavimo sąlygų sudarymą bendrovės įstatuose nurodytame šaltinyje dieną ir pasibaigiantį ne anksčiau kaip reorganizavimo pabaigos dieną, reorganizavimo sąlygas privalo viešai ir neatlygintinai skelbti savo interneto svetainėje ir nurodyti jų paskelbimo šioje interneto svetainėje datą (ABĮ 63 straipsnio 11 dalis). Juridinių asmenų registro tvarkytojas informaciją apie gautas reorganizavimo sąlygas ar bendrovės pateiktą interneto svetainės nuorodą skelbia iki reorganizavimo pabaigos. Su šia informacija ar nuoroda kiekvienas asmuo turi teisę susipažinti neatlygintinai (ABĮ 63 straipsnio 12 dalis).

19059.

191Nagrinėjamu atveju UAB „Audėjas“ valdybos 2016 m. rugpjūčio 17 d. patvirtintos atskyrimo sąlygos nuo 2016 m. rugpjūčio 22 d. buvo viešai paskelbtos. Sąlygų 3.3.3 punkte yra nurodyta, kad atskyrimas vykdomas ir atskiriamas turtas ir įsipareigojimai atsakovės UAB „Audėjas“ apskaitoje registruojami balansinėmis vertėmis, kaip ir turtas bei įsipareigojimai perkeliami į naujos bendrovės apskaitą balansinėmis vertėmis. Pažymėtina, kad preliminarioji sutartis buvo sudaryta 2016 m. rugsėjo 6 d., t. y. jau esant patvirtintoms ir viešai paskelbtoms UAB „Audėjas“ atskyrimo sąlygoms. Pagal nurodytą teisinį reglamentavimą ir pagal preliminariosios sutarties C punktą, kuriame aiškiai nurodyta, kad pardavėjas ir akcininkas yra pradėję atskyrimo procedūrą, atsakovei kaip verslininkei (profesionaliai investuotojai) buvo (turėjo) būti žinomos UAB „Audėjas“ valdybos 2016 m. rugpjūčio 17 d. patvirtintų atskyrimų sąlygų turinys. Atsakovė, žinodama turto apskaitymo pobūdį, galėjo preliminariosios sutarties nesudaryti arba į ją įtraukti nuostatą, kuria būtų susitarta, kad ieškovės turtas perkeliamas rinkos vertėmis.

19260.

193Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad ieškovės įmonės atskyrimas buvo atliktas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, todėl atsakovei atsirado preliminariojoje sutartyje nustatytas pagrindas atsisakyti sudaryti pagrindinę sutartį. Pažymėtina, kad 41-ojo Verslo apskaitos standarto „Įmonių skaidymas“ 17 punktas numato, jog po padalijimo, išdalijimo ar atskyrimo įsteigtų naujų įmonių apskaitoje visas gautas turtas ir įsipareigojimai gali būti registruojami vienu iš būdų: arba balansine verte, arba tikrąja verte. Verslo apskaitos standartas taip pat numato, kad padalijant, išdalijant skaidomas įmones ar atskiriant skaidomų įmonių dalį, perduodami turtas ir įsipareigojimai iš apskaitos registrų nurašomi balansinėmis vertėmis. Taigi, teisės aktais iš esmės leidžiama pasirinkti alternatyvius būdus, kuriais apskaitomas reorganizuojamos įmonės turtas. Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad reorganizavimo atveju buvo taikytas mišrus būdas, t. y. tiek balansine, tiek tikrąja verte, nepagrįstas. Kaip matyti iš bylos duomenų, vienas nekilnojamojo turto objektas ieškovės balanse iki atskyrimo buvo apskaitytas įsigijimo verte, kadangi jis įsigytas tik 2016 m., todėl šio turto vertė naujos įmonės balanse tuo pačiu metu atitiko ir įsigijimo (rinkos) vertę.

19461.

195Nors apeliantė teigia, kad pagal įprastą verslo praktiką ieškovės turtas į naują bendrovę turėjo būti perkeliamas rinkos (tikrosiomis) vertėmis, tačiau nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, kad būtent toks būdas įprastai yra taikomas versle, t. y. nepateikė tokios praktikos pavyzdžių. Pažymėtina, kad atsakovės nurodomos VMI konsultacinės išvados, kuriomis atsakovė grindžia jai galėjusią kilti prievolę mokėti pelno mokestį valstybei, nėra laikytinos pakankamais įrodymais, kurie tokią atsakovės prievolę patvirtintų. VMI išvados neturi teisinės galios, be to, yra visiškai nekonkrečios, jose nurodoma, kad nėra vertinamas sandorio šalių veiksmų teisingumas, auditas neatliekamas bei nesiekiama numatyti galimų mokesčio mokėtojo tikslų, mokesčių administratorius negali pasisakyti dėl konkretaus veiksmo ar ateities rezultato.

19662.

197Apeliacinės instancijos teismo vertimu atsakovės pateikta UAB „Auditas ir konsultacijos“ vadovės A. K. 2018 m. vasario 28 d. ekspertinė išvada taip pat nepatvirtina aplinkybės, kad ieškovės įmonės atskyrimas buvo atliktas pažeidžiant teisės aktus. Išvadoje teigiama, kad atliekant atskyrimą, naujos bendrovės balanse turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai buvo registruojami pažeidžiant ABĮ 63 straipsnio 1 dalies 4 punktą, kadangi atskyrimo sąlygose nėra nurodyta iki atskyrimo veiklą vykdančios UAB „Audėjas“ akcijų rinkos kaina, jos apskaičiavimo seka, nėra pateikiamas akcijų keitimo santykio apskaičiavimas. Tokia išvada laikytina nepagrįsta, kadangi nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų registravimas balanse su akcijų keitimo santykiu yra niekuo nesusijęs, todėl objektyviai neįmanoma, kad balanso duomenų registravimas galėjo pažeisti įstatymo nuostatas dėl akcijų keitimo reorganizuojant bendrovę. Pažymėtina, kad tokių reikalavimų ABĮ 63 straipsnio 1 dalies 4 punktas apskritai nenumato, minėtoje normoje nurodyta, kad atskyrimo sąlygose turi būti numatyta po reorganizavimo pasibaigiančių bendrovių akcijų keitimo į po reorganizavimo veiksiančių bendrovių akcijas santykis, jo pagrindimas, po reorganizavimo veiksiančių bendrovių akcijų skaičius pagal klases ir jų nominali vertė, taip pat akcijų skirstymo akcininkams taisyklės. Nagrinėjamu atveju ABĮ 63 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytos sąlygos ieškovės buvo nurodytos. Atkreiptinas dėmesys, kad į bylą pateikta 2019 m. balandžio 9 d. UAB „BDO auditas ir apskaita“ konsultacinė išvada taip pat patvirtina atlikto reorganizavimo tinkamumą. Joje nurodyta, kad UAB „Audėjas“ patvirtino nekilnojamojo turto vertinimą bei atskyrimo metu akcijų keitimo santykiui nustatyti vadovavosi nekilnojamojo turto tikrosiomis rinkos vertėmis, o ne balansinėmis. Nekilnojamojo turto tikrosios rinkos vertės buvo panaudotos tik akcijų keitimo santykiui apskaičiuoti, o ne turto, kuris buvo pripažintas balansine verte, pripažinimui naujoje įmonėje, taip pat kaip ir įsipareigojimai bei nuosavas kapitalas, kurie buvo pripažinti balansinėmis vertėmis. Dėl šios priežasties, tas faktas, kad įmonių skaidymo atveju akcijų keitimo santykis atsižvelgė į nekilnojamojo turto tikrąsias vertes, yra teisingas būdas, kadangi toks būdas tiksliau atspindi skaidomos įmonės visą vertę.

19863.

199Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja pirmosios instancijos teismo išvados, kad atsakovė nepagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, todėl jai atsirado pareiga mokėti netesybas, pagrįstumą.

200Dėl netesybų dydžio ir ieškovės subjektinių teisių

20164.

202Netesybos tarp šalių nustatomos siekiant keleto tikslų. Pirmiausia, kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Kitaip tariant, vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus. Kita vertus, kaip nurodoma kasacinio teismo jurisprudencijoje, netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005) bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007).

20365.

204CK 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti du savarankiški pagrindai, kada teismas gali mažinti netesybas – jeigu jos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės. Teismo teisė mažinti netesybas kyla tik nustačius vieną arba abi šias sąlygas.

20566.

206Kasacinio teismo išaiškinta, kad ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Neprotingai didelės netesybos turi būti mažinamos tiek, kad būtų užtikrinta prievolės šalių interesų pusiausvyra – tiek skolininko interesas, jog netesybos išliktų kompensuojamojo pobūdžio ir nebūtų baudinės, tačiau taip pat turi būti gerbiamas kreditoriaus interesas, kad netesybos atliktų ir sutartinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės funkciją, todėl mažinant netesybas neturi būti visiškai pažeistas sutarčių laisvės principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis bylos Nr. 3K-7-409/2010).

20767.

208Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad dėl akcijų pirkimo-padavimo sutarties sudarymo ieškovė jau buvo pradėjusi savo įmonės atskyrimo procedūrą, atliko auditą, teikė įvairias pažymas įstaigoms ir institucijoms dėl tinkamo procedūrų įgyvendinimo, patyrė laiko ir finansines sąnaudos deryboms (konsultantams), todėl negalima teigti, kad atsakovė nepatyrė jokių nuostolių dėl ieškovės atsisakymo sudaryti pagrindę sutartį. Įvertinus nurodytą kasacinio teismo praktiką, sandorio vertę, taip pat aplinkybes, kad atsakovė yra verslininkė, kuri visų derybų dėl preliminariosios sutarties sąlygų metu buvo atstovaujama profesionalių teisininkų, jos interesams užtikrinti taip pat buvo įtvirtintos analogiško dydžio (1 000 000 Eur) netesybos, kurių atsakovė ieškiniu (priešieškiniu) reikalavo iš ieškovės, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė sumažinti preliminariojoje sutartyje numatytas netesybas.

20968.

210Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio

2111 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad CPK 5 straipsnyje teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos įtvirtinta kaip vienas iš civilinio proceso principų. Pagal šią normą teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Joje įtvirtinta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-404/2011). Pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, jog jų teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, kad jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009).

21269.

213Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo motyvais, kad administraciniam pastatui, kuris pagal hipotekos sutartį buvo įkeistas atsakovei, po 2016 m. lapkričio 10 d. tapus naujai įsteigtos įmonės turtu, ieškovė prarado teisę reikšti teismui reikalavimus, susijusius su hipotekos pripažinimu pasibaigusia. Pažymėtina, kad minėta hipoteka buvo užtikrinta būtent ieškovės prievolė, todėl nuo to, ar ieškovė įvykdė prievolę ar ne, priklausė ir hipotekos galiojimas. Nurodytos įmonės, t. y. tiek skolininkė, tiek naujasis įkaito davėjas UAB „DRJ NT“, buvo betarpiškai (po atskyrimo) susijusios įmonės, į šią bylą trečiuoju asmeniu įtraukta UAB „DRJ NT“ ieškovės reikalavimų patenkinimui neprieštaravo. Be to, tokių ieškinio reikalavimų suformulavimas buvo nulemtas ieškovės siekio gintis nuo atsakovės nukreipto išieškojimo į ieškovę. Net ir pripažinus, kad dėl hipotekos išregistravimo turėtų (turėjo) tiesiogiai kreiptis įkaito davėjas, dėl nurodytų aplinkybių toks pažeidimas galėtų būti laikomas tik formaliu, nesudarančiu pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

214Dėl bylos procesinės baigties

21570.

216Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai ištyrė ir įvertino visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčui aktualias materialiosios bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunduose išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

21771.

218Į esminius apeliacinio skundų argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

219Dėl bylinėjimosi išlaidų

22072.

221Apeliacinį skundą atmetus, apeliantė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK

22293 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teisme ieškovė UAB „Audėjas“ patyrė 1 450,19 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Nurodytos išlaidos yra pagrįstos įrodymais (PVM sąskaita-faktūra ir mokėjimo nurodymu), iš esmės atitinka Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius, todėl priteistinos iš apeliantės.

223Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

224Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

225Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus miesto projektai“, j. a. k. 303089021, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Audėjas“, j. a. k. 121924453, 1 450,19 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimties eurų 19 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

226Atsisakyti priimti 2019 m. vasario 23 d. atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus miesto projektai“ Lietuvos apeliaciniam teismui pateikus rašytinius paaiškinimus ir juos kartu su priedais grąžinti padavusiam asmeniui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė UAB „Audėjas“ kreipėsi į teismą (civilinės bylos Nr.... 8. 2.... 9. Ieškovė nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 6 d. UAB „Audėjas“, J. K. ir UAB... 10. 3.... 11. Ieškovė pažymėjo, kad 2016 m. gruodžio 21 d. turėjo vykti pagrindinės... 12. 4.... 13. Ieškovė nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 18 d. atsakovė UAB „Vilniaus... 14. 5.... 15. Atsakovė UAB „Vilniaus miesto projektai“ su ieškiniu nesutiko ir nurodė,... 16. 6.... 17. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovės atlikta turto (statinių) atskyrimo... 18. 7.... 19. Atsakovė notarė A. K. su ieškovės ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad... 20. 8.... 21. UAB „Vilniaus miesto projektai“ kreipėsi į teismą (civilinės bylos Nr.... 22. 9.... 23. Ieškinyje UAB „Vilniaus miesto projektai“ (atsakovė) nurodė, kad... 24. 10.... 25. Atsakovė pažymėjo, jog preliminariosios sutarties 5.7 punktas nustato, kad,... 26. 11.... 27. Ieškovė UAB „Audėjas“ su atsakovės UAB „Vilniaus miesto projektai“... 28. 12.... 29. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 12 d. nutartimi civilinė byla Nr.... 30. II.... 31. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 32. 13.... 33. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 30 d. sprendimu UAB „Vilniaus... 34. 14.... 35. Teismas nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 6 d. preliminariosios sutarties 1.1... 36. 15.... 37. Teismas nurodė, kad preliminariosios sutarties 1.3 punkte šalys susitarė,... 38. 16.... 39. Teismas nurodė, kad preliminariosios sutarties 3.1 punkte šalys susitarė,... 40. 17.... 41. Teismas nurodė, kad VĮ Registrų centro svetainės išrašas patvirtina... 42. 18.... 43. Teismas pažymėjo, kad 41-asis Verslo apskaitos standartas „Įmonių... 44. 19.... 45. Teismas nustatė, kad UAB „Vilniaus miesto projektai“ 2016 m. gruodžio 7... 46. 20.... 47. Teismas nurodė, jog preliminariojoje sutartyje šalys aiškiai susitarė, kad... 48. 21.... 49. Teismas sprendė, kad UAB „Audėjas“ statinių, žemės sklypo nuomos... 50. 22.... 51. Teismas darė išvadą, kad preliminarioji sutartis šalių buvo pasirašyta,... 52. 23.... 53. Teismas nurodė, kad akcijų pirkimo-pardavimo sutartis įforminta nebuvo. UAB... 54. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 55. 24.... 56. Atsakovė UAB „Vilniaus miesto projektai“ apeliaciniame skunde prašo... 57. 24.1.... 58. Teismas netinkamai aiškino preliminariosios sutarties turinį ir taip... 59. 24.2.... 60. Turėdama ketinimų užsiimti platesne nekilnojamojo turto objektų vystymosi... 61. 8 senos statybos statinius, taip pat ieškovės nuomos teise valdomą valstybei... 62. 24.3.... 63. Atsakovė preliminariąja sutartimi sutiko už naujos bendrovės akcijas... 64. 10 000 000 Eur sumą, kuri atitiko tuomet buvusią 8 statinių rinkos vertę.... 65. 24.4.... 66. Teismas, priimdamas sprendimą, turėjo įvertinti Valstybinės mokesčių... 67. UAB „DRJ NT“ yra tik pasekmė, kad iš ieškovės siekta perkelti... 68. 1 500 000 Eur dydžio pelno mokestį.... 69. 24.5.... 70. Teismo klaidingai interpretuotas atsakovės 2016 m. gruodžio 7 d. raštas... 71. 24.6.... 72. Naujos bendrovės patikrinimo rezultatai galėjo ir tenkinti, ir netenkinti... 73. 24.7.... 74. Pagal bylos duomenis akivaizdu, kad iki sutarto 2016 m. gruodžio 21 d.... 75. 24.8.... 76. Teismo sprendimą galima vertinti tik kaip nepagrįstą piniginę sankciją... 77. 24.9.... 78. Teismas privalėjo UAB „Taxlink auditas“ 2016 m. rugpjūčio 17 d.... 79. 24.10.... 80. 41-asis Verslo apskaitos standartas reikalauja, kad po atskyrimo įsteigtos... 81. 24.11.... 82. Aplinkybę, jog ieškovės turto atskyrimo procedūra netenkino... 83. 24.12.... 84. Kadangi ieškovės atlikta atskyrimo procedūra neatitiko preliminariosios... 85. 24.13.... 86. Teismas be pagrindo nesumažino preliminariojoje sutartyje numatytų netesybų.... 87. 24.14.... 88. Teismo sprendimas neatitinka jam civilinio proceso įstatymo keliamų... 89. 24.15.... 90. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pastatas, kuris pagal hipotekos sutartį... 91. 25.... 92. Ieškovė UAB „Audėjas“ prašo atsakovės UAB „Vilniaus miesto... 93. 25.1.... 94. Šalys buvo suderinę visus dokumentus, tačiau suderintą sutartį atsakovė... 95. 25.2.... 96. Atsakovė teigia, jog preliminariosios sutarties 1.3.1 punkto pažeidimą... 97. 25.3.... 98. Vienas nekilnojamojo turto vienetas ieškovės balanse iki atskyrimo buvo... 99. 25.4.... 100. 41-asis Verslo apskaitos standartas reikalavimų akcijų keitimo santykiui... 101. 25.5.... 102. Byloje yra pateikta 2018 m. balandžio 9 d. UAB „BDO auditas ir apskaita“... 103. 25.6.... 104. Auditorės išvadoje teigiama, kad buvo pažeisti Lietuvos Respublikos akcinių... 105. 25.7.... 106. Auditorės išvadoje teigiama, kad buvo pažeista 2017 m. birželio 14 d.... 107. 25.8.... 108. Atskyrimo sąlygos buvo viešai paskelbtos nuo 2016 m. rugpjūčio 17 d. ir... 109. 25.9.... 110. Atsakovė turto registravimą balansinėmis vertėmis sieja su tuo, jog jai... 111. 25.10.... 112. Iš preliminariosios sutarties 1.7, 5.6 ir 6.4.1 punktų matyti, jog esminis... 113. 25.11.... 114. Atsakovė nepagrįstai teigia, jog teismo priteistos netesybos yra neprotingo... 115. 25.12.... 116. Hipoteka buvo užtikrinta ieškovės prievolė atsakovei, todėl būtent nuo to... 117. Teisėjų kolegija... 118. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 119. 26.... 120. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 121. Dėl rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų priėmimo... 122. 27.... 123. Lietuvos apeliaciniam teismui 2019 m. vasario 23 d. apeliantė UAB „Vilniaus... 124. 28.... 125. Pažymėtina, kad pagal CPK nuostatas keisti (papildyti apeliacinį) skundą... 126. 29.... 127. Atsakovės pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta, kad juose... 128. 30.... 129. Pagal CPK 314 straipsnį naujus įrodymus galima pateikti tik tuo atveju, jei... 130. 31.... 131. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti... 132. 32.... 133. Atsisakius priimti atsakovės rašytinius paaiškinimus ir naujus įrodymus,... 134. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir naujų įrodymų išreikalavimo... 135. 33.... 136. Pagal bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, įtvirtintą... 137. 34.... 138. Kaip matyti iš atsakovės 2019 m. vasario 23 d. ir 2019 m. balandžio 16 d.... 139. 35.... 140. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien atsakovės nuomonė, jog byla yra... 141. 36.... 142. Atsakovė UAB „Vilniaus miesto projektai“ apeliacinės instancijos teismo... 143. 37.... 144. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad aplinkybė apie ginčo... 145. Dėl preliminariosios sutarties sąlygų ... 146. 38.... 147. Preliminarioji sutartis yra organizacinė sutartis, kuri priskirtina iki... 148. 39.... 149. CK 6.165 straipsnyje nenustatyta preliminariosios sutarties nutraukimo... 150. 40.... 151. Šalys, sudarydamos preliminariąją sutartį, joje nustatytų sutartinių... 152. 41.... 153. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl to, kuri iš preliminariosios... 154. 42.... 155. Apeliantė UAB „Vilniaus miesto projektai“, kvestionuodama pirmosios... 156. 43.... 157. Byloje nustatyta, kad UAB „Audėjas“ (pardavėjas) ir J. K. (akcininkas)... 158. 44.... 159. Preliminariosios sutarties 1 punktu šalys apibrėžė sutarties objektą ir... 160. 45.... 161. Preliminariosios sutarties 1.3.1 – 1.3.5 punktuose numatytos sąlygos,... 162. 46.... 163. Preliminariosios sutarties 2.6 punkte šalys susitarė, kad patikrinimo... 164. 47.... 165. Preliminariosios sutarties 1.6 punkte nurodyta, kad šalys neprivalės sudaryti... 166. 48.... 167. Preliminariosios sutarties 6.5 punkte nurodyta, kad pirkėjas, raštu... 168. 49.... 169. Teismų praktikoje pažymima, kad preliminariosios sutartys įprastai... 170. 50.... 171. Kaip matyti iš preliminariosios sutarties sąlygų ir bylos šalių nurodytų... 172. 51.... 173. Nepaisant nurodytų aplinkybių šalys preliminariojoje sutartyje buvo... 174. 52.... 175. Sistemiškai vertinant preliminariosios sutarties sąlygas, atvejai, kuriems... 176. 53.... 177. Atkreiptinas dėmesys, kad visais kitais atvejais pirkėjui (atsakovei)... 178. 54.... 179. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovės (UAB „Audėjas“)... 180. Dėl juridinio asmens reorganizavimo sąlygų... 181. 55.... 182. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 71... 183. 56.... 184. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.97 straipsnio 1 – 8... 185. (5 dalis). Išdalijimas – tai reorganizuojamo juridinio asmens teisių ir... 186. 57.... 187. Pagal CK 2.99 straipsnio 1 dalį, reorganizavime dalyvaujančių juridinių... 188. 58.... 189. ABĮ 63 straipsnio 8 dalis numato, kad reorganizavimo sąlygos juridinių... 190. 59.... 191. Nagrinėjamu atveju UAB „Audėjas“ valdybos 2016 m. rugpjūčio 17 d.... 192. 60.... 193. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais,... 194. 61.... 195. Nors apeliantė teigia, kad pagal įprastą verslo praktiką ieškovės turtas... 196. 62.... 197. Apeliacinės instancijos teismo vertimu atsakovės pateikta UAB „Auditas ir... 198. 63.... 199. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja pirmosios... 200. Dėl netesybų dydžio ir ieškovės subjektinių teisių... 201. 64.... 202. Netesybos tarp šalių nustatomos siekiant keleto tikslų. Pirmiausia, kaip yra... 203. 65.... 204. CK 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti du savarankiški pagrindai, kada... 205. 66.... 206. Kasacinio teismo išaiškinta, kad ar netesybos yra neprotingai didelės, turi... 207. 67.... 208. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad dėl akcijų pirkimo-padavimo... 209. 68.... 210. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka... 211. 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad CPK 5 straipsnyje teisė... 212. 69.... 213. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo motyvais, kad... 214. Dėl bylos procesinės baigties... 215. 70.... 216. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės... 217. 71.... 218. Į esminius apeliacinio skundų argumentus atsakyta, dėl kitų skundo... 219. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 220. 72.... 221. Apeliacinį skundą atmetus, apeliantė neįgijo teisės į bylinėjimosi... 222. 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teisme ieškovė UAB... 223. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 224. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti... 225. Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus miesto... 226. Atsisakyti priimti 2019 m. vasario 23 d. atsakovės uždarosios akcinės...