Byla 2A-262-730/2016
Dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondos Andrulienės, Erikos Misiūnienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo V. S. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 15 d. sprendimo ir dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 16 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovei T. A. S. dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo ir pagal atsakovės T. A. S. priešieškinį ieškovui V. S. dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo,

Nustatė

2ieškovas kreipėsi su ieškiniu atsakovei, prašydamas nutraukti santuoką, sudarytą ( - ) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 415, tarp V. S. ir T. A. S., dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nutraukus santuoką ieškovui palikti pavardę S., atsakovei S., santuokoje įgytą turtą padalyti taip: priteisti ieškovui butą, esantį ( - ), unikalus numeris ( - ), buto rinkos vertė 19000,00 Eur, priteisti atsakovei 9500,00 Eur kompensaciją iš ieškovo. Nurodė, kad santuokoje su atsakove gyveno nuo ( - ). 2014 metais šalių santykiai pašlijo, kartu gyvenimas tapo sudėtingas, šeimoje nebeliko sutarimo. 2014 m. lapkričio mėnesį ieškovui išvykus kurį laiką pagyventi pas brolį, atsakovė pakeitė buto spynas ir nebeleido ieškovui grįžti į butą. Nebegalėdamas grįžti į bendrus namus, yra priverstas gyventi pas brolį. Pagrindinė šeimos iširimo priežastis yra sutuoktinės nenoras gyventi kartu, trukdymas grįžti į namus. Santuoka yra iširusi dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovas yra invalidas, darbingumas 30 procentų, gauna invalidumo pensiją. Atsakovė yra pensininkė, gauna senatvės pensiją. Išlaikymo neprašo. Santuokos metu su atsakove įgijo nekilnojamąjį turtą – vieno kambario butą, adresu ( - ), bendras plotas 32,41 kv. m, buto rinkos vertė 19000,00 Eur. Kadangi vieno kambario buto padalyti natūra neįmanoma, butas natūra turėtų likti ieškovui, o atsakovei turėtų būti priteista jai tenkanti 1/2 buto dalies vertės kompensacija. Kito registruoto dalytino turto neturi. Santuokos metu su atsakove kreditinių įsiskolinimų neturi.

3Atsakovė pateikė priešieškinį ir prašė santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, pripažinti, kad 53/100 dalys buto, esančio ( - ), 10070,00 Eur vertės, priklauso atsakovei asmeninės nuosavybės teise, santuokoje įgytą turtą padalyti taip: priteisti atsakovei 47/100 dalis buto, adresu ( - ), 8930,00 Eur vertės, priteisti iš atsakovės ieškovui 4465,00 Eur kompensaciją. Nurodė, kad butą, adresu ( - ), gavo iki santuokos sudarymo. Klaipėdos m. savivaldybės orderis šiam kooperatiniam butui buvo išduotas 1980-01-31, o santuoka su ieškovu įregistruota tik 1983-03-25. Pateikė teismui DNSB „Raketa“ pirmininkės pažymą apie tai, kad visa buto kaina 3965,80 rublių, o pirmą pradinį įnašą 1586 rublių sumokėjo 1979 m. (40 procentų buto vertės). Likusi 60 procentų buto vertės suma buvo paskirstyta išmokėti per 15 metų, pradėta mokėti 1980 m. ir mokėta iki 1990 m. Iki santuokos sudarymo, be pradinio įnašo, sumokėjo dar 515,58 rublio, tai yra savo asmeninėmis lėšomis sumokėjo 2101,58 rublio, tai yra 53 procentų buto vertės, todėl prašo pripažinti, kad 53/100 dalys buto yra asmeninė atsakovės nuosavybė. Santuokoje įgytas turtas – 47/100 dalys buto, priteistinas atsakovei, o ieškovui iš atsakovės priteistina 4465,00 Eur kompensacija.

4Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-11-16 sprendimu ieškovo ieškinį ir atsakovės priešieškinį tenkino iš dalies. Nutraukė santuoką, įregistruotą ( - ) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 415, tarp V. S. ir T. A. S., dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pripažino, kad sutuoktinių V. S. ir T. A. S. – 47/100 dalys buto, adresu ( - ), unikalus numeris ( - ), 8930,00 Eur vertės. Santuokoje bendrąja jungtine nuosavybe įgytą turtą – 47/100 dalis buto, adresu ( - ), unikalus numeris ( - ), 8930,00 Eur vertės, priteisė asmeninės nuosavybės teise atsakovei T. A. S.. Ieškovui V. S. iš atsakovės T. A. S. priteisė 4465,00 Eur kompensaciją už 1/2 dalį 47/100 dalių buto, adresu ( - ). Po santuokos nutraukimo V. S. ir T. A. S. paliko santuokos metu turėtas pavardes S. ir S.. Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad santuokos iširimą lėmė netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas, bendro gyvenimo taisyklių pažeidimas: sutuoktiniai nebuvo vienas kitam lojalūs, dėl to sutriko tarpusavio bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos trūkumas vienas kitam ir dėl to jų bendras gyvenimas tapo nebegalimas. Šios aplinkybės sudarė pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai. Teismas laikė įrodytu, kad visa buto kaina buvo 3965,80 rublio ir atsakovė pirmą 1586 rublių pradinį įnašą sumokėjo 1979 m. (40 procentų buto vertės). Likusį 60 procentų buto vertės suma buvo paskirstyta išmokėti per 15 metų po 158,64 rublio per metus. Iki santuokos sudarymo, be pradinio įnašo, atsakovė sumokėjo dar 515,58 rublio, tai yra asmeninėmis lėšomis atsakovė sumokėjo 2101,58 rublio, tai yra 53 procentus buto vertės iki santuokos sudarymo, kuri buvo sudaryta 1983-03-25, todėl priešieškinio reikalavimas patenkintas ir pripažinta, kad 53/100 dalys buto, adresu ( - ), 10070,00 Eur vertės, yra asmeninė atsakovės nuosavybė. Pripažino, kad santuokoje sutuoktiniai įgijo turtą bendrąja jungtine nuosavybe – 47/100 dalis buto, adresu ( - ). Atsižvelgdamas į tai, kad 53/100 buto dalys priteistinos atsakovei asmeninės nuosavybės teise, į tai, kad atsakovė šiuo metu gyvena bute, butas yra vieno kambario, natūra nedalytinas, be to, ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka gauti kompensaciją už buto dalį, 47/100 dalis buto, adresu ( - ), priteisė atsakovei asmeninės nuosavybės teise, ieškovui iš atsakovės priteisė 4465,00 Eur kompensaciją už 1/2 dalį 47/100 dalių buto. Atsižvelgiant į tai, kad santuoką prašė nutraukti abi šalys, teismo sprendimu nustatyta, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, šalys nesutiko taikiai išspręsti santuokos nutraukimo bylos, atsižvelgiant į tai, kad ieškinys ir priešieškinis patenkinti iš dalies, byloje pareikšti tiek turtiniai, tiek neturtiniai reikalavimai, todėl kiekviena iš šalių palikta prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

5Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-11-16 papildomu sprendimu pripažino, kad 53/100 dalys buto, esančio ( - ), 10070,00 Eur vertės, asmeninės nuosavybės teise priklauso T. A. S.. Priteisė iš ieškovo V. S. 88,83 Eur išlaidų valstybės garantuojamai teisinei advokato pagalbai apmokėti į valstybės biudžetą.

6Apeliaciniuose skunduose ieškovas prašo pirmosios instancijos teismo 2015-10-15 sprendimo dalį dėl turto padalijimo pakeisti – pripažinti buto, esančio ( - ), 70/100 dalių bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, priteisti ieškovui iš atsakovės 6650,00 Eur kompensaciją už 1/2 dalį 70/100 dalių buto, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Prašo pirmosios instancijos teismo 2015-11-16 papildomo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų panaikinti ir palikti galioti 2015-10-15 sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinius skundus grindžia šiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai padalijo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą, pažeidė materialines ir procesines teisės normas. Atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteistina 30/100 dalių buto (5700,00 Eur vertės), 70/100 dalių pripažintinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir ieškovui priteistina iš atsakovės 6650,00 Eur kompensacija už jam tenkančią 1/2 dalį.
  2. Papildomu sprendimu pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 277 straipsnį, iš naujo išnagrinėjo reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuris jau buvo išnagrinėtas

    72015-10-15 sprendimu.

8Atsiliepimuose į apeliacinius skundus atsakovė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, jog orderis butui išduotas buvo 1980-01-31, santuoka su ieškovu sudaryta po trejų metų. Iki santuokos sudarymo atsakovė sumokėjo 53 procentus buto vertės, ką patvirtina byloje pateikti įrodymai. Todėl teismas pagrįstai pripažino, jog tik 47/100 dalys yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, ir priteisė ieškovui 4465,00 Eur kompensaciją. Pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

9Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

10Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

11Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinių skundų bei atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundus nagrinėti žodinio proceso tvarka.

12Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

13CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).

14Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė pridėti prie bylos papildomus įrodymus – Klaipėdos miesto liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1978-04-07 sprendimą ir jo priedą, gyvenamojo namo statybos kooperatyvo „Raketa“ atsiskaitymo kvitą, DNSB „Raketa“ paaiškinimą. Atsakovės teigimu, šie įrodymai patvirtina, jog iki santuokos sudarymo atsakovė mokėjo mokesčius už ginčo butą bei aplinkybę, jog pradinis įnašas už butą sudarė 40 procentų buto vertės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovui apeliaciniame skunde teigiant, jog rašytiniai įrodymai, esantys byloje, kuriais atsakovė įrodinėja, jog iki santuokos sudarymo mokėjo įnašus už ginčo butą, nėra patikimi, yra pagrindas pridėti prie bylos atsakovės papildomai pateiktus rašytinius įrodymus.

15Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria padalytas sutuoktinių įgytas nekilnojamasis turtas, teisėtumo ir pagrįstumo.

16Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ( - ) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 415, sudaryta santuoka tarp V. S. ir T. A. S. (b. l. 5). T. A. S. vardu įregistruotas nekilnojamasis daiktas – butas, adresu ( - ), unikalus numeris ( - ) (b. l. 13). Buto vidutinė rinkos vertė 19000,00 Eur (b. l. 14).

17Apeliaciniame skunde ieškovas teigia, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai padalijo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą, pažeidė materialines ir procesines teisės normas. Ieškovo vertinimu, atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteistina 30/100 dalių buto (5700,00 Eur vertės), 70/100 dalių pripažintinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir ieškovui priteistina iš atsakovės 6650,00 Eur kompensacija už jam tenkančią 1/2 dalį.

18Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teisme ieškovas prašė butą, esantį ( - ), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti ieškovui, atsakovei priteisiant 9500,00 Eur kompensaciją. Bylos nagrinėjimo metu savo reikalavimą pakeitė, prašydamas priteisti minėtą nekilnojamąjį turtą atsakovei, jam iš atsakovės priteisiant 9500,00 Eur kompensaciją. Tačiau apeliaciniame skunde ieškovas reiškia naują reikalavimą pripažinti sutuoktinių V. S. ir T. A. S. 70/100 dalių buto bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, priteisti ieškovui iš atsakovės 6650,00 Eur kompensaciją už 1/2 dalį 70/100 dalių buto.

19Pažymėtina, jog CPK 312 straipsnis draudžia apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą pagal apelianto reikalavimus pareikštus pirmosios instancijos teisme.

20Bendro turto padalijimo klausimą, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, teismas turi išspręsti nepriklausomai nuo to, kokiu iš CK 3.49 straipsnio 2 dalyje nustatytų būdų nutraukiama santuoka (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Šis įstatymo nustatytas reikalavimas netaikomas tik tuo atveju, jeigu turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialusis ir nematerialusis turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).

21Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad vienintelis šalių įgytas turtas butas, esantis ( - ), registruotas atsakovės T. A. S. asmeninės nuosavybės teise (b. l. 13). Kitokio nekilnojamojo, registruoto kilnojamojo turto šalys neturi, skolinių įsipareigojimų kreditoriams taip pat nėra. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tarp šalių ginčo nekilo, jog nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė yra 19000,00 Eur.

22Tarp šalių kilo ginčas dėl minėto nekilnojamojo turto padalijimo nutraukiant santuoką ir kompensacijos dydžio išmokėjimo ieškovui, kadangi iš pirmosios instancijos teismo sprendimo nustatyta, jog ieškovas sutiko, kad po santuokos nutraukimo butas būtų priteistas atsakovei, o jam iš atsakovės būtų priteista kompensacija.

231990 m. spalio 16 d. įstatymu Nr. I-680 „Dėl gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų“ buvo pakeisti ir papildyti Pavyzdiniai gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų įstatai (netekę galios Vyriausybės 1993 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 280) bei papildytos tuo metu galiojusio Butų kodekso (netekusio galios 1998 m. birželio 16 d. įstatymu Nr. VIII-796) teisės normos, reglamentavusios kooperatyvų narių teises. Pagrindinis aptariamų normų pakeitimo tikslas – išplėsti kooperatyvų narių teises ir suteikti galimybę pagal įstatymą kooperatyvo nariui tapti buto (gyvenamosios patalpos) savininku. Minėto įstatymo 1 straipsnyje nustatyta, kad gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo narys, visiškai išmokėjęs pajų už butą, tampa buto savininku ir nustoja būti kooperatyvo nariu. Iki šių teisės normų priėmimo kooperatyvo nario nuosavybė buvo tik pajiniai įnašai, o butas, kuriuo jis naudojosi, priklausė kooperatyvui (Įstatų 18, 26 punktai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2010).

24Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad butas, esantis ( - ), atsakovės asmeninės nuosavybės teise įregistruotas 1992-08-06 gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pažymos Nr. 110 pagrindu (b. l. 27). Atsakovė pateikė įrodymus, jog jai 1980-01-31 išduotas Klaipėdos miesto darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto orderis Nr. 032419 apsigyventi gyvenamajame name bute ( - ), vieno kambario su atskira virtuve bute (b. l. 28–29). Santuoka su ieškovu sudaryta tik 1983-03-25. Taigi, atsakovei 1980-01-31 gavus orderį apsigyventi ginčo bute, ji netapo šio buto savininke, jos nuosavybė buvo tik pajiniai įnašai už butą. Kadangi VĮ Registrų centro išrašas patvirtina, jog gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pažyma Nr. 110, kurios pagrindu įregistruota buto nuosavybė atsakovės vardu, išduota 1992-08-06, darytina išvada, jog ginčo butas įgytas šalių santuokos metu.

25Sutuoktinių nuosavybės teisė į butą kooperatiniame name nustatoma pagal šeimos teisinius santykius reglamentuojančius įstatymus, neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio vardu buvo įgytas butas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2010). Tiek galiojusiame 1969 m. Santuokos ir šeimos kodekse, tiek ir galiojančiame 2000 m. CK įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Be to, esant susituokus, įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, nustatytoms aplinkybėms, jog ginčo butas atsakovės vardu įregistruotas 1992-09-08, esant sudarytai šalių santuokai, tai yra įgytas santuokos metu, konstatuotina, jog minėtas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog šalys buvo susitarusios, kad kooperatinis butas, visiškai išmokėjus pajų už jį, taps ieškovo ar atsakovės asmenine nuosavybe.

26Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, jog santuokoje sutuoktiniai įgijo bendrąja jungtine nuosavybe tik 47/100 dalis buto, ir nustatydamas, kad 53/100 buto dalys yra asmeninė atsakovės nuosavybė, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos.

27Dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo nutraukiant santuoką

28Turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnis, 3.123 straipsnis). Šioje normoje nepateikta išsamaus aplinkybių sąrašo, nes vienos aplinkybės išvardytos įstatyme, o kitas gali nustatyti ir pripažinti reikšmingomis sprendžiant dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo teismas pagal konkrečios bylos faktus. Tačiau tai pripažindamas ir nukrypdamas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo teismas turi nustatyti, kad toks nukrypimas pagrįstas tam tikrų teisinių gėrių, kurių gynyba visumos aplinkybių kontekste būtų pagrįsta teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, apsauga (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). CK 3.123 straipsnyje iš esmės nurodžius pagrindines aplinkybes, kurioms esant galima nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, kitomis aplinkybėmis nuo šio principo galima nukrypti tik nustačius tokio nukrypimo realų poreikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 2 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-177/2007; 2007 m. birželio 20 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-220/2007; 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-577/2009).

29Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, jog iki santuokos sudarymo atsakovė buvo sumokėjusi 30 procentų buto vertės dydžio pradinį įnašą, o likusi suma už butą buvo sumokėta santuokos metu, todėl ieškovui priteistina kompensacija už 1/2 dalį 70/100 dalių buto. Ieškovo teigimu, rašytinių įrodymų – DNSB „Raketa“ 2014-12-01 pažymos ir buhalterinės knygos išrašų, duomenys, kuriais įrodinėjama, jog atsakovė iki santuokos sudarymo buvo sumokėjusi už ginčo butą 53 procentus kainos, kelia abejonių jų tikrumu, kadangi rašytiniuose įrodymuose duomenys teikiami nuo 1979 metų, tačiau atsakovės pavardė nurodyta santuokinė, o santuoka sudaryta tik 1983 metais. Be to, apie sumokėtas buto įmokas iki santuokos sudarymo atsakovė įrodymų nepateikė.

30Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2014 m. kovo 14 d. nutartis Nr. 3K-3-85/2014). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas civilinio proceso tvarka konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo; įstatymo nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą dėl tam tikrų aplinkybių buvimo tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Civiliniame procese vadovaujamasi pirmiau nurodyta įrodymų pakankamumo taisykle, todėl teismas išvadą dėl faktų buvimo gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; kt.).

31Atsakovė įrodinėjo, jog iki santuokos sudarymo su ieškovu buvo sumokėjusi 53 procentus ginčo buto vertės. Pirmas įnašas atliktas 1979 m. (1586 rubliai), tai sudarė 40 procentų buto vertės, o įnašai už likusią buto vertę buvo išdėstyti 15 metų laikotarpiui po 158,64 rublio per metus. Iki santuokos sudarymo papildomai atsakovė teigia sumokėjusi 515,58 rublio. Minėtas aplinkybes atsakovė įrodinėjo DNSB „Raketa“ 2014-12-01 pažyma bei buhalterinių knygų duomenimis (b. l. 50-55). Ieškovo vertinimu, atsakovė turėjo pareigą sumokėti ne 40 procentų pradinį įnašą, o 30 procentų. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentu. Su atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė pateikė 1978-04-07 Klaipėdos liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimą, kurio 4 punkte nurodyta skirti gyvenamojo namo statybos kooperatyvui „Raketa“ 27 butų namui Nr. 7 127,056 tūkstančių rublių kreditą 15 metų laikotarpiui, t. y. 60 procentų nuo sąmatinės vertės. Tas pačias aplinkybes patvirtina ir DNSB „Raketa“ 2014-12-01 pažyma, jog atsakovė 1979 metais sumokėjo 40 procentų dydžio pradinį įnašą už ginčo butą. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, jog atsakovė sumokėjo pradinį įnašą už ginčo butą, kurio dydis sudarė 40 procentų buto vertės.

32Apeliaciniame skunde ieškovas taip pat teigia, jog buhalterinių knygų 1979–1985 ir 1986–1991 metų laikotarpių išrašuose nurodyti duomenys negali atitikti tikrovės, kadangi atsakovės pavardė kaip asmens, mokančio kasmetinius įnašus, nurodyta santuokinė. Pažymėtina, jog su atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė pateikė DNSB „Raketa“ pažymą, kurioje nurodyta, jog buhalterinės knygos sudarytos po 1983 metų, tai yra atsakovei pakeitus pavardę, todėl atsakovės pavardė buhalterinės knygos išrašuose nurodyta santuokinė. Be to, atsakovė su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė 1980 m. išduotą kvitą, kurio pagrindu atsakovė mokėjo mokesčius už butą, iš jo matyti, kad ir jame atsakovės pavardė nurodyta Dirmeikytė (ikisantuokinė). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškovas nepateikė jokių įrodymų, išskyrus savo paaiškinimus, kurie paneigtų byloje esančius rašytinius įrodymus apie tai, jog atsakovė iki santuokos sudarymo su ieškovu buvo sumokėjusi už ginčo butą 40 procentų vertės pradinį įnašą, kas sudaro 1586 rublius, bei po 158,64 rublio kiekvienais metais iki santuokos su ieškovu sudarymo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti DNSB „Raketa“ pateiktų išrašų iš buhalterinių knygų duomenų tikrumu, kadangi matyti, jog šiuose išrašuose nurodyti duomenys ne tik apie atsakovės, bet ir apie kitų namo gyventojų pradinių įnašų, kasmetinių įnašų dydį, mokėjimo tvarką. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė ir jam nėra pateiti įrodymai, jog DNSB „Raketa“ pirmininkė Z. B. turėtų suinteresuotumą bylos baigtimi, todėl neturi pagrindo abejoti pateiktų rašytinių įrodymų objektyvumu.

33Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog atsakovė iki santuokos sudarymo su ieškovu, tai yra iki ( - ), už ginčo butą sumokėjo iš asmeninių lėšų 2061,92 rublio (1586 rubliai pradinis įnašas ir 475,92 rublio kasmetiniai įnašai), kas sudaro 51,99 procento bendros buto kainos. Ši aplinkybė vertintina kaip pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo atsakovės naudai. Teismo nuomone, atsakovė neįrodė aplinkybės, jog ji iki santuokos sudarymo papildomai sumokėjo 515, 58 rublio.

34Be to, iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog santuokos metu ieškovas neprisidėjo prie buto išlaikymo, kadangi visas išlaidas padengdavo atsakovė (b. l. 31). Tą aplinkybę, jog prie buvo išlaikymo ir priežiūros ieškovas neprisidėjo, patvirtino teismo posėdžio metu apklausta liudytoja N. J., kuri parodė, jog ieškovas dirbo tarybiniais metais, vėliau nebedirbo, girtuokliavo, atsakovė dirbo iki pensijos. Atsakovės atstovas pagal įgaliojimą V. D. taip pat paaiškino, jog ieškovas girtuokliavo, šeimos neprižiūrėjo, gyveno iš atsakovės pensijos. Dėl šių aplinkybių, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taip pat yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovui nuo 2014-05-20 nustatytas 30 procentų darbingumo lygis, jo pajamas sudaro 713,35 Lt (206,60 Eur) netekto darbingumo pensija. Atsakovei nuo 2014-05-20 nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, jos pajamas sudaro 653,43 Lt (189,25 Eur) senatvės pensija. Kadangi abiejų sutuoktinių finansinė padėtis bei sveikatos sutrikimai yra panašūs, ši aplinkybė neturi reikšmės nukrypimui nuo sutuoktinių lygių dalių principo.

35Esant anksčiau minėtų aplinkybių visumai, pripažintina, jog yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, dalijant santuokoje įgytą bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą butą, atsakovei priskiriant 76/100 dalis buto (52/100 dalys, kadangi 52 procentai už ginčo butą sumokėta iki santuokos sudarymo, ir 24/100 dalys, kadangi ieškovas minimaliai prisidėjo prie buto išlaikymo), o ieškovui 24/100 dalis buto, esančio ( - ).

36Pagal CK 3.127 straipsnio nuostatas dėl turto padalijimo būdų parinkimo, laikomasi nuoseklios pozicijos, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes šis padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Tačiau praktikoje taip pat pripažįstama, kad tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių). Kitais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378-248/2015; kt.).

37Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog ieškovas sutiko, jog ginčo butas natūra būtų priteistas atsakovei, jam išmokant kompensaciją už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį. Be to, iš byloje esančių įrodymų matyti, jog butas yra vieno kambario, šiuo metu bute gyvena atsakovė, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog turtas natūra šiuo atveju nedalytinas. Kadangi yra nustatytos aplinkybės, jog yra pagrindas dalijant bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalių įgytą turtą nukrypti nuo lygių dalių principo, tai yra jog atsakovei priklauso 76/100 dalys ginčo buto, o ieškovui 24/100 buto dalys, nesant ginčo, jog šalių turto vertė yra 19000,00 Eur, nutraukus santuoką atsakovei nuosavybės teise priteistinas butas, esantis ( - ), ieškovui priteisiant iš atsakovės 4560,00 Eur kompensaciją už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį.

38Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliacinio skundo teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

39Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė materialines teisės normas, reglamentuojančias sutuoktinių turto padalijimą, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas pirmosios instancijos teismo skundžiamo teismo sprendimo dalį, kuriuo padalytas šalių santuokos metu įgytas turtas bei priteista kompensacija ieškovui už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį, pakeisti – po santuokos nutraukimo atsakovei T. A. S. asmeninės nuosavybės teise priteisti butą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), ieškovui V. S. priteisti iš atsakovės T. A. S. 4560,00 Eur kompensaciją (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kitą sprendimo dalis palikti nepakeistą.

40Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

41Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas tarp šalių priimdamas papildomą sprendimą. Kadangi yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti, atitinkamai keičiamos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Dėl šios priežasties ieškovo argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nevertintini.

42Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

43Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovas už ieškinį sumokėjo 20,00 Eur žyminį mokestį, nuo likusios žyminio mokesčio dalies atleistas. Atstovavimo išlaidas sudaro 300,00 Eur. Atsakovei suteikta valstybės garantuojama ir 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidas sudaro 415,04 Eur.

44Kadangi patenkinta 74 procentai ieškinio reikalavimų, iš atsakovės priteistina ieškovui 236,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, kadangi atsakovė nėra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktus. Kadangi patenkinta atsakovės priešieškinio 87 procentai iš ieškovo priteistina į valstybės biudžetą 361,08 Eur atsakovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 468,87 Eur žyminio mokesčio.

45Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

46Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

47Už apeliacinį skundą ieškovas sumokėjo 20,00 Eur žyminį mokestį, nuo kitos dalies ieškovas buvo atleistas. Atstovavimo išlaidas sudaro 150,00 Eur. Atsakovės antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 133,17 Eur.

48Kadangi ieškovo apeliacinis skundas patenkintas 4 procentais, jam iš atsakovės priteistina 6,80 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų. Iš ieškovo priteistina 127,84 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų į valstybės biudžetą.

49Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

50pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 15 d. sprendimą ir 2015 m. lapkričio 16 d. papildomą sprendimą.

51Pripažinti, kad butas, esantis ( - ), unikalus Nr. ( - ), yra įgytas atsakovės T. A. S. ir ieškovo V. S. bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

52Priteisti po santuokos nutraukimo atsakovei T. A. S. asmeninės nuosavybės teise butą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ).

53Priteisti ieškovui V. S. iš atsakovės T. A. S. 4560,00 Eur kompensaciją už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį.

54Priteisti iš atsakovės T. A. S. 236,80 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui V. S., patirtas pirmosios instancijos teisme.

55Priteisti iš ieškovo V. S. į valstybės biudžetą 361,08 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, 468,87 Eur žyminį mokestį.

56Kitas sprendimų dalis palikti nepakeistas.

57Priteisti iš atsakovės T. A. S. 6,80 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui V. S., patirtų apeliacinės instancijos teisme.

58Priteisti iš ieškovo V. S. 127,84 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų į valstybės biudžetą, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovas kreipėsi su ieškiniu atsakovei, prašydamas nutraukti santuoką,... 3. Atsakovė pateikė priešieškinį ir prašė santuoką nutraukti dėl atsakovo... 4. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-11-16 sprendimu ieškovo ieškinį ir... 5. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-11-16 papildomu sprendimu pripažino,... 6. Apeliaciniuose skunduose ieškovas prašo pirmosios instancijos teismo... 7. 2015-10-15 sprendimu.... 8. Atsiliepimuose į apeliacinius skundus atsakovė prašo pirmosios instancijos... 9. Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies. ... 10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis... 11. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai... 12. Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos... 13. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako... 14. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė pridėti prie bylos... 15. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria... 16. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ( - ) Klaipėdos miesto... 17. Apeliaciniame skunde ieškovas teigia, jog pirmosios instancijos teismas... 18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teisme... 19. Pažymėtina, jog CPK 312 straipsnis draudžia apeliaciniame skunde kelti... 20. Bendro turto padalijimo klausimą, be kitų privalomai spręstinų santuokos... 21. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad vienintelis šalių įgytas turtas... 22. Tarp šalių kilo ginčas dėl minėto nekilnojamojo turto padalijimo... 23. 1990 m. spalio 16 d. įstatymu Nr. I-680 „Dėl gyvenamųjų namų statybos... 24. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad butas, esantis ( - ), atsakovės... 25. Sutuoktinių nuosavybės teisė į butą kooperatiniame name nustatoma pagal... 26. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios... 27. Dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo nutraukiant santuoką... 28. Turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas... 29. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, jog iki santuokos sudarymo atsakovė... 30. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami... 31. Atsakovė įrodinėjo, jog iki santuokos sudarymo su ieškovu buvo sumokėjusi... 32. Apeliaciniame skunde ieškovas taip pat teigia, jog buhalterinių knygų... 33. Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog atsakovė iki santuokos... 34. Be to, iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog santuokos metu ieškovas... 35. Esant anksčiau minėtų aplinkybių visumai, pripažintina, jog yra pagrindas... 36. Pagal CK 3.127 straipsnio nuostatas dėl turto padalijimo būdų parinkimo,... 37. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog ieškovas sutiko, jog ginčo butas... 38. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti... 39. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios... 40. Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme... 41. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas... 42. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 43. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovas už ieškinį sumokėjo... 44. Kadangi patenkinta 74 procentai ieškinio reikalavimų, iš atsakovės... 45. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ... 46. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 47. Už apeliacinį skundą ieškovas sumokėjo 20,00 Eur žyminį mokestį, nuo... 48. Kadangi ieškovo apeliacinis skundas patenkintas 4 procentais, jam iš... 49. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331... 50. pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 15 d. sprendimą ir... 51. Pripažinti, kad butas, esantis ( - ), unikalus Nr. ( - ), yra įgytas... 52. Priteisti po santuokos nutraukimo atsakovei T. A. S. asmeninės nuosavybės... 53. Priteisti ieškovui V. S. iš atsakovės T. A. S. 4560,00 Eur kompensaciją už... 54. Priteisti iš atsakovės T. A. S. 236,80 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui... 55. Priteisti iš ieškovo V. S. į valstybės biudžetą 361,08 Eur antrinės... 56. Kitas sprendimų dalis palikti nepakeistas.... 57. Priteisti iš atsakovės T. A. S. 6,80 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui V.... 58. Priteisti iš ieškovo V. S. 127,84 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų...