Byla 3K-3-596/2012

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Gražinos Davidonienės (pranešėja) ir Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 29 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. A. ieškinį atsakovams Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (teisių perėmėja – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos), antstolei N. M., notarei J. R. dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo ir atsakovės Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (teisių perėmėja – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos) priešieškinį ieškovei dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje nustatyta, kad 1992 m. birželio 15 d. mirė J. A. Č. Po mirties liko jos vardu nuosavybės teise registruotas vieno kambario butas, esantis (duomenys neskelbtini).

62006 m. gegužės 31 d. ieškovė G. A. pareiškimu kreipėsi į teismą, suinteresuotu asmeniu nurodydama Kauno apskrities valstybinę mokesčių inspekciją, dėl nuosavybės teisės į butą, esantį (duomenys neskelbtini), įgijimo įgyjamosios senaties būdu. Kauno miesto apylinkės teismas 2006 m. lapkričio 8 d. nutartimi pareiškimą paliko nenagrinėtą.

7Kauno apskrities archyvo 2006 m. gruodžio 14 d. duomenimis, dokumentų fonduose žinių apie J. A. Č. palikimo paveldėjimo bylos sudarymą nebuvo, todėl Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija kreipėsi į teismą dėl valstybės paveldimo turto apyrašo sudarymo po J. A. Č. mirties. Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. gegužės 8 d. nutartimi pavedė antstoliui sudaryti turto, likusio po J. A. Č. mirties, apyrašą. A. N. M. 2007 m. birželio 28 d., dalyvaujant ieškovei G. A., sudarė turto, likusio po J. A. Č. mirties, aprašą, kurio G. A. įstatymo nustatyta tvarka neginčijo.

82007 m. gruodžio 4 d. nutartimi apeliacinės instancijos teismas atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. 2-8783-717/2007 pagal Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos prašymą sudaryti paveldimo turto apyrašą.

92008 m. sausio 30 d. G. A. pateikė patikslintą prašymą, kuriuo prašė: nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. A., paveldėtoja pagal 1989 m. kovo 25 d. sudarytą testamentą, priėmė J. A. Č., mirusios 1992 m. liepos 14 d., paskutinės nuolatinės gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti; panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-8783-717/2007; pripažinti negaliojančiu antstolės N. M. 2007 m. birželio 28 d. sudarytą turto apyrašą vykdomojoje byloje Nr. 0101/07/11225; pripažinti negaliojančiu notarės J. R. išduotą 2007 m. rugsėjo 5 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 8686 ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), 2007 m. rugsėjo 6 d. priėmimo–perdavimo aktą Nr. N22-151.

102009 m. gegužės 25 d. nutartimi teismas išskyrė civilinėje byloje suinteresuoto asmens G. A. reikalavimus dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, antstolės N. M. sudaryto turto apyrašo vykdomojoje byloje Nr. 0101/07/11225 pripažinimo negaliojančiu, notarės J. R. išduoto 2007 m. rugsėjo 5 d. paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu į atskirą bylą, o civilinę bylą pagal Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimą dėl valstybės paveldimo turto apyrašo sudarymo po J. A. Č. mirties sustabdė.

11Ieškovė prašė: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji, kaip J. A. Č., mirusios 1992 m. liepos 14 d., įpėdinė pagal testamentą, priėmė palikimą pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti; 2) pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento atsakovės antstolės N. M. 2007 m. birželio 28 d. sudarytą turto apyrašą vykdomojoje byloje Nr. 0101/07/11225, pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento atsakovės notarės J. R. 2007 m. rugsėjo 5 d. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 8686 dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir 2007 m. rugsėjo 6 d. priėmimo–perdavimo aktą Nr. N22-151, taikyti restituciją, priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

12Ieškovė nurodė, kad ji ir palikėja buvo geriausios draugės. Palikėja kurį laiką gyveno Taškente, tačiau, nusprendusi grįžti į Lietuvą, 1989 m. savo ten turėtą butą iškeitė į esantį Lietuvoje, kuris ir sudaro palikimo turinį. 1989 m. kovo 25 d., prieš grįždama į Lietuvą, palikėja Taškente gulėjo ligoninėje, kur surašė testamentą, pagal kurį visą turtą paliko ieškovei. Nors ieškovei buvo žinoma apie testamento surašymo faktą, paties testamento ji nebuvo mačiusi. Testamentą ieškovė atrado 2008 m. sausio 10 d. nuardžiusi bute, kuris liko po palikėjos mirties, durų apmušalą. Tiek testamento forma, tiek turinys atitiko tuo metu galiojusius teisės aktų reikalavimus. Ieškovė nurodė ginčo bute kartu su palikėja apsigyvenusi iki palikėjos mirties ir gyvenanti iki šiol, prisidėjusi prie buto privatizavimo, pasirūpinusi palikėjos sveikata, gydymu ir laidotuvėmis, mokanti visus mokesčius už komunalinius patarnavimus. Kadangi ieškovė priėmė palikimą faktiškai pradėdama turtą valdyti, tai nepagrįstais laikytini palikimo priėmimas valstybės vardu ir visi su tuo susiję veiksmai.

13Priešieškiniu atsakovė Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (teisių perėmėja – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos) prašė palikėjos 1989 m. kovo 25 d. Taškente sudarytą testamentą pripažinti negaliojančiu ir nurodė, kad Kaune palikėja buvo įregistruota 1989 m. kovo 9 d., todėl 1989 m. kovo 25 d. negalėjo gydytis Taškento ligoninėje. Be to, tuo metu Taškente buvusi ligoninė vadinosi kitaip, nei nurodyta testamente, jai vadovavo kitas asmuo, ligoninėje nebuvo atliekamas testamentų tvirtinimas, palikėja toje ligoninėje nesigydė. Be to, testamente nenurodytas pilnas testatorės adresas, testamentas nustatyta tvarka neperduotas valstybinei notarinei kontorai pagal paskutinę nuolatinę testatorės gyvenamąją vietą, todėl negali būti laikomas galiojančiu. Atsakovės teigimu, teisės aktuose buvo nustatyti konkretūs reikalavimai įstaigai, kurios pareigūnai gali tvirtinti testamentus. Duomenų apie tai, kad testamente nurodyta įstaiga atitinka nustatytus reikalavimus, byloje nėra.

14II. Pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo sprendimų esmė

15Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. sausio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį patenkino: testamentą, sudarytą 1989 m. kovo 25 d. Taškento mieste, pripažino negaliojančiu; priteisė iš ieškovės valstybės naudai 59,97 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

16Dėl ieškinio. Teismas nurodė, kad ieškovė prašo nustatyti faktinį palikimo priėmimo juridinį faktą, jog palikimą priėmė pagal testamentą, kurio notarui vykdyti nepateikė, ir padarė išvadą, kad ieškovė, nebūdama mirusios palikėjos įpėdinė, neturi teisės ginčyti valstybei išduoto paveldėjimo teises liudijimo.

17Teismas nurodė, kad pagal 1964 m. Civilinio kodekso 581 straipsnį testamentas turėjo būti sudarytas raštu, nurodant jo sudarymo vietą ir laiką, paties testatoriaus pasirašytas ir jo akivaizdoje notariškai patvirtintas. Notariškai patvirtintiems testamentams buvo prilyginami piliečių, besigydančių ligoninėse, kitose stacionarinėse gydymo–profilaktikos įstaigose, sanatorijose arba gyvenančių senelių ir invalidų namuose testamentai, patvirtinti tų ligoninių, gydymo įstaigų, sanatorijų vyriausiųjų gydytojų, jų pavaduotojų medicinos reikalams arba budinčių gydytojų, taip pat šių senelių ir invalidų namų direktorių ir vyriausiųjų gydytojų (1964 m. CK 582 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ligoninėse, kitose stacionarinėse gydymo ir profilaktikos įstaigose, senelių ir invalidų namuose testamentų tvirtinimo tvarka buvo nustatyta TSRS teisingumo ministerijos 1974 m. birželio 20 d. instrukcija „Dėl ligoninių, kitų stacionarinių gydymo įstaigų, sanatorijų vyriausiųjų gydytojų, jų pavaduotojų medicinos reikalams arba budinčiųjų gydytojų, taip pat senelių ir invalidų namų direktorių ir vyriausiųjų gydytojų patvirtinamų testamentų tvarkos“, suderinta su TSRS sveikatos apsaugos ministerija ir sąjunginių respublikų socialinio aprūpinimo ministerijomis (toliau – ir Instrukcija). Instrukcijos 6 punkte nurodyta, kad gydymo įstaigos pareigūnai, patvirtindami piliečių testamentus, turi nustatyti testatoriaus asmenybę ir patikrinti jo amžių, 7 punkte – kad pareigūnas, prieš tvirtindamas testamentą, privalo garsiai perskaityti testamento turinį arba testatorius pats perskaito ir testatorius pareigūno akivaizdoje jį pasirašo, 16 punkte – kad testamentas surašomas dviem egzemplioriais, jame turi būti nurodyta jo sudarymo vieta ir laikas, testatoriaus pavardė, vardas, tėvavardis, testatoriaus pilnas adresas pagal jo pasą ar jį atstojantį dokumentą, 20 punkte – kad gydymo įstaigos pareigūnas, patvirtinantis testamentą, vieną jo egzempliorių atiduoda testatoriui, o antrą egzempliorių perduoda (išsiunčia) valstybinei notarinei kontorai pagal paskutinę pastovią testatoriaus gyvenamąją vietą, 24 punkte – kad patvirtintas testamentas turi būti užregistruotas specialiame testamentų registravimo žurnale, o ant abiejų testamento egzempliorių užrašomas registracijos numeris.

18Teismas pažymėjo, kad, ieškovei teigiant, jog mirusioji gydėsi Taškente ir ten surašė testamentą, jo turinys ir forma privalėjo atitikti Instrukcijos reikalavimus. Testamento sudarymo metu galiojusio Lietuvos TSRS valstybinio notariato įstatymo (1974 m. birželio 26 d. redakcija) 16 straipsnyje buvo nustatyta, kad pareigūnai, išvardyti šiame straipsnyje, privalo nedelsiant perduoti po vieną jų patvirtintų testamentų egzempliorių saugoti nuolatinės testatoriaus gyvenamosios vietos valstybinei notarinei kontorai. Jeigu testatorius neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos TSR Sąjungoje arba jeigu testatoriaus gyvenamoji vieta buvo nežinoma, testamentas buvo siunčiamas valstybinei notarinei kontorai, kurią nustato TSRS teisingumo ministerija. Valstybinis notaras privalėjo patikrinti gauto saugoti testamento teisėtumą ir, jeigu nustatoma, kad jis neatitinka įstatymo, apie tai pranešti testatoriui ir pareigūnui, patvirtinusiam testamentą. Šiame straipsnyje nurodyti pareigūnai tvirtindavo testamentus ir įgaliojimus, laikydamiesi TSRS valstybinio notariato įstatymo 6–8, 20, 20 straipsnių reikalavimų, TSRS Ministrų Tarybos nustatoma tvarka.

19Teismas pažymėjo, kad iš ieškovės pateikto 1989 m. kovo 25d. testamento turinio ir formos akivaizdžiai matyti, kad jis neatitiko testamento tvirtinimo metu galiojusių TSRS ir Sąjunginių Respublikų įstatymų, reglamentavusių testamentų tvirtinimą (CK 1.60 straipsnis, 1.161 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nepateikė neginčijamų įrodymų, kad J. A. Č. 1989 m. kovo 25 d. gydėsi Taškento valstybinėje geležinkeliečių ligoninėje. Šią aplinkybę patvirtina ir Taškento stoties Kelių klinikinės ligoninės vyriausiosios gydytojos A. P. P. 2008 m. birželio 5 d. raštas Nr. 163, kuriame nurodyta, kad 1989 metais ši ligoninė vadinosi Taškento st. Kelių klinikinė ligoninė, kurioje tuo metu vyriausiuoju gydytoju dirbo T. L. T., o ne B. N. I., kuri neva patvirtino testamentą. Toliau rašte nurodyta, kad 1989 metais J.–A. A. Č. šioje ligoninėje nesigydė. Vyriausioji gydytoja A. P. P. rašte nurodė, kad Kelių klinikinėje ligoninėje nebuvo atliekamas testamentų tvirtinimas, o tuo atveju, kai tai buvo būtina, ligonio giminės iškviesdavo notarą į vietą. Teismui pateikto į teisinės pagalbos prašymą Taškento Mirabado tarprajoninio civilinio teismo atsakymo duomenimis, Taškento m. teritorijoje nebuvo ligoninės pavadinimu „Taškento Valstybinė Geležinkeliečių ligoninė“, B. N. I. niekada nebuvo šios ligoninės vyr. gydytoja, herbinio anspaudo su užrašu „Taškento valstybinė geležinkeliečių ligoninė“ nebuvo, todėl ieškovės pateikto testamento patvirtinti negalėjo. Šias aplinkybes patvirtina ir papildomai gauti atsakymai į prašymą dėl teisinės pagalbos.

20Teismas konstatavo, kad ieškovė nėra mirusios J. A. Č. įpėdinė pagal įstatymą, todėl negalėjo priimti palikimo, faktiškai pradėdama turtą valdyti (CK 573 straipsnis). Dėl to teismas nevertino ieškovės įrodymų apie faktinį palikimo priėmimą, nes tai jai nesukelia teisinių padarinių.

21Teismas konstatavo, kad, atmetus šį ieškinio reikalavimą, atmestini ir ieškovės reikalavimai pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento atsakovės antstolės N. M. 2007 m. birželio 28 d. sudarytą turto apyrašą vykdomojoje byloje Nr. 0101/07/11225, pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento atsakovės notarės J. R. 2007 m. rugsėjo 5 d. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 8686 dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir 2007 m. rugsėjo 6 d. priėmimo–perdavimo aktą Nr. N22-151.

22Dėl priešieškinio. Teismas konstatavo, kad ieškovės pateiktas testamentas neatitinka pagrindinių Instrukcijos reikalavimų ir negali būti palikimo priėmimo pagrindas (testatorė testamente nurodytoje gydymo įstaigoje tuo metu nesigydė, testamentas patvirtintas ne tuo metu dirbusio vyriausiojo gydytojo, nenurodytas pilnas testatorės adresas pagal pasą, testamentas Instrukcijos nustatyta tvarka neperduotas valstybinei notarinei kontorai pagal paskutinę nuolatinę testatorės gyvenamąją vietą), todėl šis pateiktas testamentas prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ir pripažintinas negaliojančiu (CK 1.80 straipsnis).

23Vertindamas Uzbekistano Respublikos teisingumo ministerijos raštą, kuriame nurodyta, kad toks ieškovės pateiktas testamentas Taškente iš viso nebuvo patvirtintas, kad esant būtinybei į ligoninę buvo kviečiamas notaras, teismas padarė išvadą, kad šis testamentas neatitinka testamento formai ir turiniui keliamų reikalavimų ir negali būti pagrindas ieškovei tapti mirusios J. A. Č. įpėdine pagal testamentą (1964 m. CK 581 straipsnio 1 dalis, 582 straipsnio 1, 2 dalys, CK 5.28 straipsnio 1, 6 dalys).

24Atsižvelgdamas į pagal Lietuvos Respublikos ir Uzbekistano Respublikos teisinės pagalbos sutartį gautus atsakymus, kuriuose nurodyta, kad J. A. Č. testamento sudarymo metu Taškente nesigydė, kad testamente nurodyta ligoninė testamentų netvirtino, kad N. I. B. testamente nurodytoje ligoninėje vyriausiąja gydytoja nedirbo, nebuvo testamentą nurodyto herbinio antspaudo ir kad testamente nurodyta ligoninė testamento sudarymo metu vadinosi kitaip, teismas padarė išvadą, kad šis sandoris neatitiko tuo metu galiojusių įstatymo reikalavimų, todėl kaip sandoris, neatitinkantis įstatymo reikalavimų, negalioja (1964 m. CK 47 straipsnis, CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

25Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. gegužės 29 d. sprendimu apeliacinį skundą patenkino iš dalies: Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 30 d. sprendimą panaikino, priešieškinio reikalavimų pagrįstumą įvertino iš esmės, priešieškinį atmetė, ieškinį grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

26Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad atsakovas neįvykdė jai tenkančios pareigos nuginčyti testamento sudarymo aplinkybes. Abejonių dėl testamento sudarymo aplinkybių egzistavimo kilo atsakovui, todėl būtent jam teko pareiga paneigti tai, kas nurodyta teismui pateiktame rašytiniame įrodyme. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo konstatavo, jog ieškovė neįvykdė pareigos paneigti visas abejones dėl to, ar testamento sudarymo metu Taškente buvo testamente nurodyta ligoninė, ar mirusioji tuo metu toje ligoninėje gydėsi, ar vyr. gydytoja ligoninėje iš tikrųjų buvo mirusiosios valią patvirtinusi moteris. Kaip teisingai apeliaciniame skunde nurodė ieškovė, byloje pateikta informacija yra akivaizdžiai prieštaringa. Nėra ginčijama aplinkybė, nustatyta atlikus ekspertizę, kad testamente yra būtent mirusiosios parašas, todėl vertinti testamentą kaip suklastotą dokumentą nėra pagrindo. Teisinės pagalbos pagrindu iš Uzbekistano Respublikos teisminės institucijos gauti duomenys neleidžia daryti vienareikšmių išvadų, nes, pirma, gauta informacija, jog mirusioji Taškente apskirtai nebuvo registruota, kelianti abejonių dėl to, ar mirusioji ten iš viso gyveno, yra paneigta į bylą pateiktais darbo knygelės, pensininko pažymėjimo kopijų vertimais, visuomeninės keitimosi gyvenamosiomis patalpomis sektoriaus butų ir individualių automobilių (motociklų) garažų keitimo komisijos 1989 m. sausio 5 d. protokolo kopija; antra, galimybę, kad Taškente testamento pasirašymo metu buvo gydymo įstaiga testamente nurodytu pavadinimu, kurios patikrinti neįmanoma dėl neišlikusių archyvinių dokumentų, patvirtinta tiek Uzbekistano Respublikos sveikatos ministerijos, tiek geležinkelių kompanijos atsiųstuose raštuose nurodyti duomenys, o Uzbekistano Respublikos teisminės institucijos parengta informacija paremta ne tiek faktu, jog atitinkamos gydymo įstaigos nebuvo, kiek duomenų apie jos buvimą neturėjimu. Ginčijamame sprendime nurodyta aplinkybė, kad mirusioji likus kelioms dienoms iki testamento sudarymo savo gyvenamąją vietą registravo Kaune, taip pat nelaikytina pagrindu išvadai, jog ji negalėjo gydytis Taškente, daryti, nes kaip tikėtinas vertintinas ieškovės nurodytas faktas, kad po butų keitimo ir registracijos dokumentų sutvarkymo palikėja buvo grįžusi į ankstesnę savo gyvenamąją vietą parsivežti daiktų.

27Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje reikšminga laikytina aplinkybė, jog, kaip matyti iš bylos medžiagos, nėra išlikusių archyvinių dokumentų, todėl nėra galimybės atsakyti į klausimą, ar testamentas nebuvo perduotas registruoti, ar jis buvo įregistruotas, tačiau registro įrašai neišliko. Vertinant argumentą dėl testatoriaus gyvenamosios vietos nurodymo testamente, atkreiptinas dėmesys į tai, kad šie duomenys buvo reikalingi asmens identifikavimui ir testamentų apskaitai, tačiau, nesant ginčo dėl to, kad testamentą pasirašė būtent J. A. Č., faktas, jog nebuvo nurodyta jos gyvenamoji vieta, nepaneigia tikrosios testatorės valios išraiškos. Nurodytomis aplinkybėmis formalus, pažodinis atskirų teisės normos vertinimas, galimas testamentą patvirtinusio asmens pareigų neįvykdymas neperduodant testamento registruoti, nulėmė protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams prieštaraujančią teismo išvadą, nepagrįstai paneigiančią tiek testatorės valią, tiek ir iš šios valios kylančias įpėdinės pagal testamentą teises. Teisėjų kolegija sprendė, kad priešieškinio reikalavimas buvo patenkintas ir testamentas pripažintas negaliojančiu nesant tam pakankamo teisinio pagrindo, nesivadovaujant proceso teisės normomis, reglamentuojančiomis įrodinėjimo pareigos paskirstymo tvarką, nepašalinant pagrįstų abejonių dėl priešieškinyje nurodytų aplinkybių egzistavimo.

28Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik argumentu, jog, pripažinus testamentą negaliojančiu, ieškovė nelaikytina įpėdine, todėl negalėjo priimti po palikėjos mirties atsiradusio palikimo. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad šį argumentą paneigus apeliacine tvarka, t. y. pripažinus, jog, išreikšdama savo valią, palikėja visą jai priklausiusį turtą paliko būtent ieškovei, privalo būti įvertintas klausimas, ar ieškovė tinkamai, 1964 m. CK 587 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais įgyvendino savo teises į palikimą. Juridinę reikšmę turintis palikimo priėmimo pradedant turtą faktiškai valdyti faktas nustatomas išsamiai įvertinant įpėdinio elgesį, t. y. išsiaiškinant, ar įpėdinis išreiškė valią palikimą priimti, ar su priimtu turtu elgėsi kaip su savu, juo rūpinosi ir jį išlaikė, ar turėjo pagrindą manyti esąs teisėtas palikėjo įpėdinis. Pirmosios instancijos teismas dėl šių aplinkybių nepasisakė, iš esmės neįvertino ieškovės elgesio po palikėjos mirties, neanalizavo aplinkybių, susijusių su ieškovės sužinojimo apie testamento egzistavimą momentu.

29III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

30Kasaciniu skundu atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 29 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 30 d. sprendimą. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:

311. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė nevykdė pareigos nuginčyti testamento sudarymo aplinkybes, tokia apeliacinės instancijos teismo išvada netinkama. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, teismas bylą turėjo nagrinėti ypatingąja teisena. Dėl to nors apeliacinės instancijos teismas sprendime nepasisakė dėl teisenos taikymo, negalėjo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, jeigu kilo abejonių, ar byla išnagrinėta ne ta teisena. Proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų taikymas yra pagrindas naikinti sprendimą, jeigu dėl to pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

32Nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą. Ieškovei neįvykdžius pareigos paneigti abejones, ar testamento sudarymo metu Taškente buvo testamente nurodyta ligoninė, ar mirusioji toje ligoninėje gydėsi, ar vyr. gydytoja ligoninėje iš tikrųjų buvo mirusiosios valią patvirtinusi moteris, pirmosios instancijos teismas ėmėsi iniciatyvos surinkti įrodymus – 2009 m. gruodžio 17 d. nutartimi nusprendė kreiptis per Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją į kompetentingą Uzbekistano Respublikos teritorijoje esantį teismą prašant atlikti nutartyje išvardytus veiksmus surenkant įrodymus ir pateikiant teisės aktus. Pirmosios instancijos teismas nuosekliai ir tinkamai rinko įrodymus, juos vertino įrodymų lygybės principu. Atsakovė pareigą nuginčyti testamento sudarymo aplinkybes įvykdė pateikdama atsiliepimą į ieškinį ir priešieškinį.

33Apeliacinės instancijos teismas neobjektyviai, nevisapusiškai ištyręs vertino pirmosios instancijos teismo surinktus įrodymus, priėmė nepagrįstą sprendimą.

342. Ieškovė paveldėjimo tikslu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji kaip mirusiosios įpėdinė pagal testamentą priėmė palikimą pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti. Dėl to pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovė nėra įpėdinė pagal įstatymą, padarė tinkamą išvadą, kad dėl to ieškovė negalėjo priimti palikimo, faktiškai pradėdama turtą valdyti (CK 573 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad ieškovė nėra įpėdinė pagal įstatymą, pagrįstai nevertino ieškovės įrodymų apie faktinį palikimo priėmimą, nes tai ieškovei nesukelia teisinių padarinių.

35IV. Atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

36Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė prašo atmesti kasacinį skundą, ginčijamą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas, turėtas kasaciniame teisme. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:

371. Apeliacinės instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nurodė, kad, pripažinus, jog išreikšdama savo valią, palikėja visą jai priklausiusį turtą paliko būtent ieškovei, privalo būti įvertintas klausimas, ar ieškovė tinkamai, 1964 m. CK 587 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais įgyvendino savo teises į palikimą. Pirmosios instancijos teismas netyrė ir neanalizavo ieškovės elgesio po palikėjos mirties aplinkybių. Teisėjų kolegija sprendė, kad nurodytas proceso teisės normų pažeidimas negali būti pašalinamas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.

38Atsakovas priešieškiniu ginčijo 1989 m. kovo 25 d. sudarytą testamentą, todėl jo pareiga įrodyti savo priešieškinį.

392. Nepagrįstas kasatoriaus argumentas, kad bylą turėjo būti nagrinėjama ypatingąja teisena. Byla teisingai nagrinėta ieškinio teisena.

403. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai rėmėsi įrodymų pakankamumo taisykle. Byloje esančių įrodymų visuma sudaro pagrindą tikėti, kad Taškento mieste 1989 m. kovo 25 d. buvo Valstybinė geležinkeliečių ligoninė, kurios dokumentai neišlikę, kaip ir nurodė Uzbekistano Respublikos sveikatos ministerija, kurios pavaldume ir buvo ši ligoninė. Testatoriaus nurodytos aplinkybės dėl ginčijamo testamento perdavimo ir įregistravimo žurnale negali būti įrodytos ne dėl ieškovės kaltės, bet dėl to, kad, likvidavus ligoninę, dokumentų neišliko ir tai patvirtina Uzbekistano Respublikos sveikatos ministerija. Teisėjų kolegija pagrįstai nurodė, kad tai, jog testamente nebuvo nurodyta testatorės gyvenamoji vieta, nepaneigia tikrosios testatorės valios išraiškos.

41Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ieškovė pas J. A. Č. apsigyveno iki jos mirties, remontavo butą, rūpinosi šiuo nekilnojamuoju daiktu kaip savo turtu, nes kito būsto neturėjo ir neturi.

42Teisėjų kolegija

konstatuoja:

43V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

44Dėl teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo

45Nagrinėjamoje byloje kasatorius kelia proceso teisės normų pažeidimo klausimą, nurodydamas, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl turinčio juridinę reikšmę palikimo priėmimo fakto nustatymo, todėl, kasatoriaus teigimu, pirmosios instancijos teismas bylą turėjo išnagrinėti ypatingosios teisenos tvarka. Anot kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas turėjo pasisakyti, ar byla išnagrinėta tinkama teisena, nes tinkamos teisenos nustatymas turėjo įtakos įrodymų rinkimo bei vertinimo procesui.

46Pagal CPK 442 straipsnio 1 punktą bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo teismas nagrinėja ypatingosios teisenos tvarka. Vienas iš civilinio proceso teisės tikslų – asmenų pažeistų ar ginčijamų materialiųjų teisių ar įstatymų saugomų interesų gynyba. Šio tikslo įgyvendinimą užtikrina teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam suinteresuotam asmeniui yra užtikrinama ir prieinama teisminė gynyba. Teisė kreiptis į teismą priklauso nuo įstatyme nurodytų aplinkybių, kurios civilinio proceso teisės teorijoje vadinamos teisės kreiptis į teismą prielaidomis ir šios teisės tinkamo įgyvendinimo sąlygomis. Asmens teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinama tiek ieškinio, tiek ypatingosios teisenos tvarka.

47Nagrinėjamoje byloje ieškovė reiškė ne tik reikalavimą nustatyti turintį juridinę reikšmę palikimo priėmimo faktą, bet ir prašė pripažinti negaliojančiu antstolės sudarytą turto apyrašą bei paveldėjimo teisės liudijimą, kuriuo buvo įformintas palikimo perėjimas valstybei. Pagal ieškovės reikalavimų apimtį akivaizdu, kad ji siekė apginti savo materialiąsias teises į palikimą. Civilinio kodekso 5.8 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui. Ieškovė savo teisę į palikimą grindė testamentu, o prašydama nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą siekė įrodyti, jog nėra praleidusi įstatyme nustatyto termino palikimui priimti, nes palikimą priėmė faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Taigi, nagrinėjamos bylos dalyką sudaro ginčas dėl ieškovės teisės į palikimą pagrindo (testamento) bei palikimo priėmimo šiuo pagrindu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokiu atveju, kai asmuo, pretenduojantis į palikimą ginčija kito asmens palikimo priėmimo teisėtumą ir siekia įrodyti, jog palikimą faktiškai yra priėmęs jis, reikalavimas nustatyti turintį juridinę reikšmę palikimo priėmimo faktą gali būti reiškiamas ieškinio teisenos tvarka kartu su kitais reikalavimais. Dėl to kasatoriaus argumentai, kad byla buvo išnagrinėta netinkama teisena, nelaikytini pagrįstais.

48Dėl įrodymų vertinimo taisyklių

49Kasatorius šioje byloje taip pat kelia klausimą dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimo taisykles, taikymo ir aiškinimo, teigdamas, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė šias normas, nepagrįsta.

50Pažymėtina tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais yra nuosekliai išplėtota. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,JG Property developments“ v. A. B., bylos Nr. 3K-3-500/2010; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. UAB „TELE-3“, bylos Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Geosprendimai“ v. G. K., bylos Nr. 3K-3-177/2011).

51Nagrinėjamoje byloje kasatorius prašė pripažinti negaliojančiu testamentą dėl formos trūkumų. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas šį jo reikalavimą, neobjektyviai, nevisapusiškai vertino pirmosios instancijos teismo surinktus įrodymus, nesivadovavo proceso teisės normomis, reglamentuojančiomis įrodinėjimo pareigos paskirstymo tvarką.

52Testamentas yra asmeninis, vienašalis įstatymo nustatyta tvarka ir forma sudarytas sandoris, kurio teisiniai padariniai atsiranda tik testatoriui mirus (CK 5.2 straipsnio 2 dalis). Kaip ir kiekvienas sandoris, testamentas turi turėti būtinus elementus: subjektą, valią, valios išraišką, turinį bei formą. Nagrinėdami bylas dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais, teismai turi tirti ir vertinti aplinkybes, kurios yra nurodytos ieškinio pagrindu. Kasacinis teismas bylose dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais yra konstatavęs, kad testamento atveju itin reikšmingas sandorio elementas – testatoriaus valia, t. y. ar testamento turinys atitinka palikėjo valią. Nagrinėdami šios kategorijos bylas, teismai, atsižvelgdami į ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes, turi tirti ir vertinti, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma išreikšta palikėjo valia atitinka jo tikrąją valią, nes tarp vidinės testatoriaus valios ir jos išreiškimo negali būti prieštaravimų. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikšminga tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė, taip pat gali turėti reikšmės ir valios įforminimo trūkumai, nors atskirai paėmus sandorio galiojimui įstatymo reikalaujamos formos laikymosi prasme jie ir nėra esminiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. v. S. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-443/2010; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. S. v. L. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-539/2011). Ar testamento formos, jo tvirtinimo tvarkos trūkumai yra pagrindas pripažinti testamentą negaliojančiu, turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į tai, ar dėl jų galėjo būti neišreikšta tikroji testatoriaus valia, ar, net ir nustačius tam tikrų testamento sudarymo ir tvirtinimo tvarkos pažeidimų, kitų įrodymų visuma sudaro pagrindą konstatuoti, kad testatoriaus valia atitinka sudaryto testamento turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. S. v. L. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-539/2011). Taigi, kasacinio teismo praktika bylose dėl testamento pripažinimo negaliojančiu patvirtinta, jog lemiamą reikšmę turi kasatoriaus tikroji kasatoriaus valia, kuri yra gerbtina, o testamento pripažinimas negaliojančiu galimas tik išskirtiniais atvejais.

53Nagrinėjamos bylos atveju ginčijamas testamentas sudarytas 1989 m. kovo 25 d. Taškento mieste, gydymo įstaigoje. Testamento sudarymo metu galiojo 1964 m. Civilinis kodeksas, kurio 582 straipsnio 1 punkte buvo nustatyta, jog notariškai patvirtintiems testamentams prilyginami piliečių, besigydančių ligoninėse, testamentai, patvirtinti tų ligoninių vyriausiųjų gydytojų, jų pavaduotojų medicinos reikalams arba budinčių gydytojų ir pan. Testamento sudarymo metu galiojusio Lietuvos TSR valstybinio notariato įstatymo (1974 m. birželio 26 d. redakcija) 16 straipsnyje buvo nustatyta, kad pareigūnai, išvardyti šiame straipsnyje, privalo nedelsiant perduoti po vieną jų patvirtintų testamentų egzempliorių saugoti nuolatinės testatoriaus gyvenamosios vietos valstybinei notarinei kontorai. Kasatorius, prašydamas testamentą pripažinti negaliojančiu, nurodė, kad Kaune palikėja buvo priregistruota 1989 m. kovo 9 d., todėl 1989 m. kovo 25 d. negalėjo gydytis Taškento ligoninėje. Be to, tuo metu Taškente buvusi ligoninė vadinosi kitaip, nei nurodyta testamente, jai vadovavo kitas asmuo, ligoninėje nebuvo atliekamas testamentų tvirtinimas, be to, testamente nenurodytas pilnas testatorės adresas, testamentas nustatyta tvarka neperduotas valstybinei notarinei kontorai pagal paskutinę nuolatinę testatorės gyvenamąją vietą, todėl jis negali būti laikomas galiojančiu. Taigi, kasatoriaus priešieškinyje nurodytos aplinkybės, esančios reikalavimų pagrindu, duoda pagrindą išvadai, jog testamentas yra ginčijamas dėl tam tikrų jo sudarymo bei tvirtinimo tvarkos pažeidimų.

54Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad byloje surinkti įrodymai yra prieštaringi, vertindamas šiuos įrodymus vadovavosi CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatytomis taisyklėmis ir nustatė, jog byloje surinktų įrodymų visuma yra pakankama patvirtinti faktui, jog ginčijamas testamentas buvo sudarytas ir jame išreikšta palikėjos valia. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle išvadas apie konkrečių reikšmingų bylai aplinkybių egzistavimą padarė pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, todėl proceso teisės normų nepažeidė, nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos nenukrypo. Kasatoriaus argumentai nesudaro pagrindo skundžiamam sprendimui panaikinti, todėl apeliacinės instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

55Dėl bylinėjimosi išlaidų

56Kasaciniame teisme patirta 48,33 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 20 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteistinos iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

57Ieškovė turėjo 1936 Lt advokato pagalbos surašant atsiliepimą į kasacinį skundą išlaidų, pateikė pinigų priėmimo kvitą (serija LAT Nr. 608377). Atmetus kasacinį skundą, palikus galioti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą, ko prašė ieškovė atsiliepime į kasacinį skundą, ieškovei iš kasatoriaus priteistina 1700 Lt advokato pagalbos išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnis, 98 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85).

58Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

59Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

60Priteisti valstybės naudai iš kasatoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188729019) – 48,33 Lt (keturiasdešimt aštuonis Lt 33 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

61Priteisti ieškovei G. A. (duomenys neskelbtini) iš kasatoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188729019) – 1700 (vieną tūkstantį septynis šimtus) Lt advokato pagalbos išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo.

62Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje nustatyta, kad 1992 m. birželio 15 d. mirė J. A. Č. Po mirties liko... 6. 2006 m. gegužės 31 d. ieškovė G. A. pareiškimu kreipėsi į teismą,... 7. Kauno apskrities archyvo 2006 m. gruodžio 14 d. duomenimis, dokumentų... 8. 2007 m. gruodžio 4 d. nutartimi apeliacinės instancijos teismas atnaujino... 9. 2008 m. sausio 30 d. G. A. pateikė patikslintą prašymą, kuriuo prašė:... 10. 2009 m. gegužės 25 d. nutartimi teismas išskyrė civilinėje byloje... 11. Ieškovė prašė: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji,... 12. Ieškovė nurodė, kad ji ir palikėja buvo geriausios draugės. Palikėja... 13. Priešieškiniu atsakovė Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija... 14. II. Pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo sprendimų... 15. Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. sausio 30 d. sprendimu ieškinį... 16. Dėl ieškinio. Teismas nurodė, kad ieškovė prašo nustatyti faktinį... 17. Teismas nurodė, kad pagal 1964 m. Civilinio kodekso 581 straipsnį testamentas... 18. Teismas pažymėjo, kad, ieškovei teigiant, jog mirusioji gydėsi Taškente ir... 19. Teismas pažymėjo, kad iš ieškovės pateikto 1989 m. kovo 25d. testamento... 20. Teismas konstatavo, kad ieškovė nėra mirusios J. A. Č. įpėdinė pagal... 21. Teismas konstatavo, kad, atmetus šį ieškinio reikalavimą, atmestini ir... 22. Dėl priešieškinio. Teismas konstatavo, kad ieškovės pateiktas testamentas... 23. Vertindamas Uzbekistano Respublikos teisingumo ministerijos raštą, kuriame... 24. Atsižvelgdamas į pagal Lietuvos Respublikos ir Uzbekistano Respublikos... 25. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m.... 26. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad atsakovas neįvykdė jai tenkančios... 27. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje reikšminga laikytina... 28. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik... 29. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai... 30. Kasaciniu skundu atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos... 31. 1. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė nevykdė pareigos... 32. Nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pirmosios instancijos... 33. Apeliacinės instancijos teismas neobjektyviai, nevisapusiškai ištyręs... 34. 2. Ieškovė paveldėjimo tikslu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį... 35. IV. Atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 36. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė prašo atmesti kasacinį skundą,... 37. 1. Apeliacinės instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nurodė, kad,... 38. Atsakovas priešieškiniu ginčijo 1989 m. kovo 25 d. sudarytą testamentą,... 39. 2. Nepagrįstas kasatoriaus argumentas, kad bylą turėjo būti nagrinėjama... 40. 3. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai rėmėsi įrodymų pakankamumo... 41. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ieškovė pas J. A. Č. apsigyveno... 42. Teisėjų kolegija... 43. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 44. Dėl teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo... 45. Nagrinėjamoje byloje kasatorius kelia proceso teisės normų pažeidimo... 46. Pagal CPK 442 straipsnio 1 punktą bylas dėl juridinę reikšmę turinčių... 47. Nagrinėjamoje byloje ieškovė reiškė ne tik reikalavimą nustatyti turintį... 48. Dėl įrodymų vertinimo taisyklių... 49. Kasatorius šioje byloje taip pat kelia klausimą dėl proceso teisės normų,... 50. Pažymėtina tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika įrodinėjimo... 51. Nagrinėjamoje byloje kasatorius prašė pripažinti negaliojančiu testamentą... 52. Testamentas yra asmeninis, vienašalis įstatymo nustatyta tvarka ir forma... 53. Nagrinėjamos bylos atveju ginčijamas testamentas sudarytas 1989 m. kovo 25 d.... 54. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad byloje surinkti įrodymai yra... 55. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 56. Kasaciniame teisme patirta 48,33 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 57. Ieškovė turėjo 1936 Lt advokato pagalbos surašant atsiliepimą į kasacinį... 58. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 59. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m.... 60. Priteisti valstybės naudai iš kasatoriaus – Valstybinės mokesčių... 61. Priteisti ieškovei G. A. (duomenys neskelbtini) iš kasatoriaus –... 62. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...