Byla 2A-1790-275/2014
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Loretos Lipnickienės ir Virginijaus Kairevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui D. S. (D. S.), institucijai, teikiančiai išvadą – Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl skolos priteisimo.

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas UAB „Vilniaus energija” ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo D. S. 2092,65 Lt skolos, 5 procentų dydžio metinių materialiųjų palūkanų, kurios sudaro 163,91 Lt, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos bei 77,90 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad UAB „Vilniaus energija“ tiekia centralizuotą šilumą pastatui adresu: ( - ), kurio 113, 53 kv. m. negyvenamoji patalpa - rūsio patalpos priklauso atsakovui nuosavybės teise. Šilumos kiekis pastate ( - ), skirstomas pagal Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 2 d.. Atsižvelgiant į tai, kad pastate ( - ), dalis vartotojams priklausančių patalpų nėra šildomos nuo centralizuoto šildymo sistemos, suvartotos šilumos paskirstymui namo butų (patalpų) savininkams turi būti taikomas šilumos paskirstymo metodas Nr. 4 (toliau – Metodas Nr.4), patvirtintas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisijos) 2005-05-05 nutarimu Nr.O3-19, kartu su komisijos 2005-07-22 nutarimu Nr.O3-41 patvirtintu Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodu Nr.5 (toliau – Metodas Nr.5). Atsakovas turi pareigą mokėti už bendro naudojimo patalpų šildymą, už šilumą bendroms reikmėms. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad byla dėl skolos išieškojimo už patalpas, ( - ), buvo daugelį metų nagrinėjama skirtingos kompetencijos teismuose ir visi teismai patvirtino nuomonę, kad šildomo ploto minėtose patalpose nėra, vadinasi šildymo paslaugos yra neteikiamos, todėl ieškovas neturi reikalauti iš atsakovo apmokėjimo. Tai, kad ieškinyje nurodytas kitas laikotarpis, nedaro ieškinio reikalavimo naujo. Išvadą teikianti institucija - Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija nurodė, kad nepaisant to, ar vartotojo patalpos yra šildomos ar šildomos kitais būdais, vartotojas privalo apmokėti bendrųjų patalpų šildymą, šis šilumos kiekis išskiriamas remiantis Metodu Nr. 5.

4II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

5Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014 m. vasario 4 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo valstybės naudai 24,87 Lt pašto išlaidų. Konstatavo, kad 2009-04-08 Vilniaus rajono apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-761-95/2009 ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui D. S. dėl skolos priteisimo tenkino iš dalies ir dalyje dėl 362,98 Lt skolos priteisimo iš atsakovo už tiektą šilumos energiją laikotarpį nuo 2007-10-01 iki 2008-11-30 atsakovui priklausančioms patalpoms, ( - ), ieškinį atmetė. 2009-11-02 Vilniaus apygardos teismas nutartimi paliko nepakeistą 2009-04-08 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimą, ieškovo UAB „Vilniaus energija“ skundą atmetė. 2010-06-21 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-996-577/2010, ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui D. S. dėl skolos priteisimo tenkino ir priteisė iš atsakovo už laikotarpį nuo 2008-12-01 iki 2009-11-30 412,01 Lt skolos už šildymą, ieškovo teikiamą atsakovui nuosavybės teise priklausančioms patalpoms, ( - ), 16,26 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. 2011-06-23 Vilniaus apygardos teismas nutartimi panaikino 2010-06-21 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimą, ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atmetė. Tiek 2009-04-08 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-761-95/2009, tiek 2009-11-02 Vilniaus apygardos teismo nutartis ir 2011-06-23 Vilniaus apygardos teismo nutartis yra įsiteisėję, nėra nuginčyti ir panaikinti. Ieškovas minėtose bylose rėmėsi analogiškomis kaip ir nagrinėjamos civilinės bylos aplinkybėmis bei įrodymais, patvirtinančiais skolos paskaičiavimus. Todėl teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovo atstovės nurodytus argumentus, jog aukščiau nurodytų civilinių bylų pagrindas ir dalykas buvo kitoks nei nagrinėjamos bylos. Atsižvelgiant į tai teismas atmetė ieškovo ieškinį kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė pagrindų pripažinti, jog ieškovas, kreipdamasis su ieškiniu į teismą, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, todėl atsakovo prašymą dėl baudos skyrimo atmetė kaip nepagrįstą.

6III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

7Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovo D. S. 2092,65 Lt skolą, 5 proc. dydžio metinių materialiųjų palūkanų, kurios sudaro 163,91 Lt, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, taip pat bylinėjimosi išlaidas 77,90 Lt, priteisti iš atsakovo D. S. 72 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį procesą. Tačiau siekiant ištaisyti 2014-02-04 sprendimo trūkumus dėl neįtrauktų į bylą asmenų, prašo panaikinti minėtą sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui naujam nagrinėjimui. Apeliacinį skundą grindžia tokiomis aplinkybėmis:

81. Teismas neįvertino, kad šalių tarpusavio šilumos pirkimo - pardavimo teisinių santykių statusas nustatytas teisės aktais (CK 4.76 str., 4.82 str., 6.383, 6.384, Šilumos ūkio įstatymo 12, 19, 25 str., 29 str. 3 d., 2010-10-25 Energetikos ministro įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (toliau - Taisyklės) 124 p. (tapatus 2003-06-30 redakcijos (Ūkio ministro įsakymas Nr. 4258) Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 262 p., jog buto/patalpos savininkas, kuris nešildo savo nuosavybės iš centralizuotos šildymo sistemos, kol nėra sudaryta individuali rašytinė sutartis, atsiskaito su šilumos tiekėju už šilumą bendroms reikmėms pagal standartines sąlygas) ir jiems ginčo laikotarpiu (2009.12-2013.04) buvo taikomos LR ūkio ministro 2003-07-10 įsakymu Nr.4-289 patvirtintos Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinės sąlygos (toliau - Sąlygos), 2012-09-07 Energetikos ministro įsakymu Nr. 1-173 patvirtintų Šilumos pirkimo - pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašas (toliau - Aprašas). Atsižvelgiant į tai, kad ( - ) name dalis vartotojams (įskaitant ir atsakovą) priklausančių patalpų nėra šildomos nuo centralizuoto šildymo sistemos, vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 2 d., Komisija 2004-11-11 nutarimu Nr. 03-121 patvirtintų Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių 9 p., Taisyklių 29.2.4. p. (2003 m. redakcijos 210.2 p.), suvartotos šilumos paskirstymui namo butų (patalpų) savininkams turi būti taikomas Šilumos paskirstymo metodas Nr. 4 (toliau - Metodas Nr. 4), patvirtintas Komisijos 2005-05-05 nutarimu N 03-19, kartu su Komisijos 2005-07-22 nutarimu Nr. 03-41 patvirtintu Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodu Nr. 5 (toliau - Metodas Nr. 5).

92. Teismas, netenkindamas ieškinio reikalavimo dėl mokesčio atsakovui už šilumos energiją bendro naudojimo patalpų šildymui/bendroms reikmėms, visiškai nevertino byloje apelianto pateiktų įrodymų, teisės aktų (įskaitant ir Metodo Nr. 5) taikymo. Tai, kad pastatui tiekiama šilumos energija, įrodo į bylą pateikti įrodymai. Mokėtinos sumos nustatymui visiškai neturi įtakos šildomos ar nešildomos yra bendrojo naudojimo patalpos. Bet kuriuo atveju dėl šilumos sklaidos, šilumos energijos nuostoliai patiriami bendroje inžinerinėje sistemoje, kurių bendrasavininkas taip pat yra ir atsakovas. Kadangi atsakovas susitarimo su pastato bendraturčiais nėra sudaręs, atleisti atsakovą nuo įstatymu nustatytos pareigos mokėti mokesčius už bendrojo naudojimo patalpų šildymą nėra jokio teisinio pagrindo. Vilniaus rajono apylinkės teismas, atmesdamas ieškinį ir taip atleisdamas atsakovą nuo įstatyminės pareigos prisidėti prie namo išlaikymo, nepagrįstai suteikė atsakovui pranašesnę padėtį/privilegijas prieš kitus to namo vartotojus, paneigė ir įstatymo leidėjo valią dėl bendraturčių pareigų išlaikant bendrą turtą. Priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas nepasisakė, kaip apeliantui skirstyti šilumos kiekį, nepažeidžiant viešosios sutarties/viešųjų paslaugų teikimo principų, Šilumos ūkio įstatymo 12 str., pagal kurį to paties namo atskiriems vartotojams negali būti taikoma skirtinga šilumos paskirstymo metodika ir mokesčių skaičiavimo taisyklės.

103. Surašydamas skundžiamą 2014-02-04 sprendimą pirmosios instancijos teismas nesilaikė CPK 270 str. 4 d. reikalavimų, nenurodė argumentų, kuriais atmeta apelianto įrodymus (pvz. pateiktus duomenis apie pastate suvartotą šilumos kiekį, atsakovui priskirtą šilumos energiją pagal teisinį reguliavimą), o iš esmės rėmėsi tik vienu motyvu - neva prejudiciniais faktais, pacituojant ankstesnius bylų su atsakovu rezultatus ir 2013-11-22 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-608/2013, pastraipas apie prejudicinę reikšmę. Apeliantas teismo posėdžių metu nurodė, kad skiriasi iki šiol išnagrinėtų bylų tarp apelianto ir atsakovo bei šios civilinės bylos įrodinėjimo dalykas, pasikeitęs ir teisinis reguliavimas.

114. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apeliantas pasisakė, jog šią civilinę bylą tikslinga įtraukti pastato ( - ) visus butų/patalpų savininkus, kadangi teismo sprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms. Vilniaus rajono apylinkės teismui atmetus apelianto ieškinį dėl mokesčių už šilumos energiją bendrojo naudojimo patalpų šildymui priteisimo iš atsakovo, sektų išvada, kad tą šilumos kiekį, kuris buvo priskirtas atsakovui, apeliantas turi perskirstyti ir atitinkamai perskaičiuoti mokesčius kitiems namo butų/patalpų savininkams, kuriems dėl to mokestinė našta padidės. Pastariesiems nedalyvavus šios bylos nagrinėjime mano, kad teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų bei tai yra absoliutus 2014-02-04 sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 2 p.).

12Išvadą teikianti institucija Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad palaiko 2013-10-17 pateiktą išvadą. Atsakovas, kuriam priklauso patalpos name, esančiame ( - ), taip pat yra namo bendrasavininkas, jis privalo apmokėti jam priskirtą šilumos dalį už bendrų patalpų šildymą, nepaisant to, kad jam priklauso negyvenamos patalpos-rūsys ir kaip jos yra šildomos ar visai nešildomos. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad atsakovas privalo mokėti ir už bendrųjų patalpų šildymą tol, kol jis yra daugiabučio namo bendrasavininkas.

13IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Skundas dalinai tenkintinas.

15Ieškovas reikalavimą priteisti jo priskaičiuotą atsakovui už bendrojo naudojimo patalpų šildymą mokestį grindė tuo, kad atsakovas yra bendrosios dalinės nuosavybės savininkas. Atsakovo atžvilgiu ieškovo reikalavimai buvo reiškiami ir kitoje civilinėje byloje – Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-761-95/2009, kurioje priimtu 2009-04-08 teismo sprendimu buvo dalinai patenkinti reikalavimai ir ieškovo ieškinys atsakovui dėl skolos už patalpų, esančių ( - ), bendro naudojimo patalpų šildymą laikotarpiu nuo 2007-10-01 iki 2008-11-30 buvo atmestas. Šis sprendimas įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo 2009-11-02 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-930-467/2009, palikus nepakeistą Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimą. Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-996-577/2010 buvo priimtas 2010-06-21 sprendimas patenkinti ieškovo reikalavimus, tačiau apeliacinės instancijos –Vilniaus apygardos teismo ( civilinėje byloje Nr. 2A-616-623/2011 ) 2011-06-23 sprendimu apylinkės teismo sprendimas buvo panaikintas ir ieškovo reikalavimai atmesti. Ieškovas ieškininiame pareiškime teismui nenurodė argumentų, kuo skiriasi ieškinio, reiškiamo šioje byloje ir dviejose anksčiau išnagrinėtose bylose tarp tų pačių šalių, pagrindas. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad jog anksčiau išnagrinėtose bylose ieškovas rėmėsi analogiškomis kaip ir nagrinėjamos civilinės bylos aplinkybėmis bei įrodymais, patvirtinančiais skolos paskaičiavimus. Šios išvados neatitinka bylose esantiems įrodymams. Civilinėje byloje Nr. 2-761-95/2009 apskaičiuojant ekvivalentinį šildomą plotą, tenkantį rūsio patalpoms, bendras namo plotas nurodytas 2466,57 m2 . Nagrinėjamoje byloje mokesčių už bendrojo naudojimo patalpų šildymą skaičiuotėje ( b.l.68) nurodyta, kad visų butų ir patalpų plotų suma yra 2515,19 m2. Atsižvelgiant į tai, kad bylose pateikti skirtingi duomenys apie namo, esančio ( - ) plotus, teismas turėjo pašalinti šiuos prieštaravimus, įpareigodamas ieškovą pateikti įrodymus, kurie duomenys apie namo patalpas yra atitinkantys faktinę padėtį, dėl kokios priežasties pasikeitė bendras namo plotas. Nagrinėjamoje byloje apylinkės teismas sprendime padarė išvadą, kad ieškovas nei ieškinyje, nei pateiktose pažymose neatskleidė teismui, kokiu būdu atsakovui kaip bendro naudojimo patalpų bendrasavininkiui skaičiuojamas jam tenkantis mokestis už bendro naudojimo patalpų šildymą adresu: ( - ), nurodė, kad ieškovas nepateikė duomenų, apie atsakovui kaip bendrasavininkiui tenkančią bendro naudojimo patalpų dalį, todėl šioje byloje nėra pagrindo priimti kitokio sprendimo, nei byloje Nr. 2-761-95/2009. Pripažintina, kad ieškovo pateikta mokesčių už bendro naudojimo patalpų šildymą skaičiuotė ( b. l. 68-70) nėra pakankamu įrodymu, kad ieškovas pagrįstai priskaičiavo mokesčius už bendro naudojimo patalpų šildymą atsakovui, tačiau šiuo atveju teismas turėjo pasiūlyti ieškovui pateikti papildomus įrodymus CPK 179 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes pateiktų įrodymų neužteko aplinkybei, kad buvo tiekiama šiluma bendro naudojimo patalpoms šildyti, nustatyti. Pateiktoje skaičiuotėje nurodyta tik bendra namo butų ar patalpų plotų suma, tačiau nėra duomenų apie tai, koks visas namo naudingas plotas, koks bendro naudojimo patalpų plotas. Tai, kad ieškovas siekia prisiteisti skolą iš vieno namo bendrasavininkių, leidžia daryti išvadą, kad teismas šiuo atveju turi teisę rinkti įrodymus, nes to reikalauja viešasis interesas. Priklausomai nuo to, kokia išvada bus padaryta pagal pareikštą reikalavimą, pasikeis arba liks tokia pati mokėtina už šildymą bendrųjų patalpų kitų bendrasavininkių dalis. Nenustačius byloje aplinkybės, kokia bendro naudojimo patalpų dalis tenka atsakovui, nėra galimybės nustatyti, ar priskaičiuota jam mokėti mokesčių dalis yra proporcinga jo turimam naudingam plotui, nėra galimybės padaryti išvados dėl reikalavimo pagrįstumo.

16Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo kaip taikytiną byloje Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009-11-27 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009 ( ieškovas UAB „ Kaunuva“, atsakovas Smėlynės g. 49-ojo daugiabučio namo savininkų bendrija dėl bendrijos susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais ir atsakovo priešieškinį dėl skolos priteisimo). Pripažintina, kad teismas turėjo vadovautis šioje nutartyje suformuota teisės taikymo praktika, nes bylos yra analogiškos. Nutartyje teigiama, kad pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, buto ir kitų patalpų savininkui nustatyta daiktinės teisės normomis. Aiškinant CK 4.82 straipsnio 5 dalies nuostatas, kasacinis teismas teigia, kad CK 4.82 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Šioje teisės normoje įtvirtintas proporcingumo principas, kuris reiškia, kad kiekvieno butų ir kitų patalpų savininko bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra nustatoma kaip atitinkama proporcija. Ji apskaičiuojama visą konkrečiam butų ir kitų patalpų savininkui nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingąjį plotą palyginant su gyvenamojo namo visu naudinguoju plotu. Taikant šią teisės normą gali kilti neaiškumų, ar į proporcijai apskaičiuoti imamus naudinguosius plotus turi būti įskaičiuoti rūsio patalpų plotai, taip pat ar nustatant aptariamą proporciją ir konkretaus butų ir kitų patalpų savininko bendrosios dalinės nuosavybės dalį turi būti atsižvelgiama į šio asmens faktiškai naudojamą didesnį nei nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingąjį plotą, pavyzdžiui, į namo bendrojo naudojimo koridoriuje šio asmens įsirengtų ir naudojamų pagalbinių patalpų ar pan., kurios nėra teisiškai įregistruotos bei įteisintos, plotą. Išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į CK 4.82 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos teisės normos tikslus ir su bendrosios dalinės nuosavybės dalimi įstatymų siejamas savininko teises ir pareigas, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad nustatant butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis į palyginamuosius naudinguosius plotus turi būti įskaičiuojamas ir rūsio patalpų plotas, taip pat ir bendraturčio, kurio bendrosios dalinės nuosavybės dalis nustatinėjama, atitinkamame gyvenamajame name faktiškai turimų (užimamų) patalpų naudingasis plotas, nesvarbu, kad šios patalpos nėra teisiškai įregistruotos bei įteisintos. Šios teisės normos prasme butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingasis plotas suprantamas kaip visas tame name savininko faktiškai turimas (užimamas) plotas. Pažymėtina ir tai, kad nustatant bendraturčio faktiškai turimą (užimamą) plotą yra teisiškai nereikšminga atitinkamų patalpų funkcinė bei naudojimo paskirtis, taip pat naudojimosi jomis dažnumas, intensyvumas ir pan. Priešingas aptariamosios teisės normos aiškinimas galėtų iškreipti proporcingumo principą ir nulemti neproporcingai dideles arba mažas konkretaus butų ar kitų patalpų savininko išlaidas, susijusias su nuosavybės teisės į bendrąją dalinę nuosavybę įgyvendinimu. Tai, kad poįstatyminiai teisės aktai nereglamentuoja tokio, kaip pirmiau nurodytas, patalpų naudingojo ploto skaičiavimo, neteikia teisinio pagrindo kitaip aiškinti CK 4.82 straipsnio 5 dalį. Šiai teisės normai taikyti reikšmingas patalpų naudingasis plotas apskaičiuotinas atitinkamai pagal analogiją taikant teisės aktus, reglamentuojančius buto bendrojo ploto ir negyvenamųjų pastatų bendrojo ploto skaičiavimą. Šia nutartimi buvo suformuota teisės taikymo – CK 4.82 straipsnio 5 dalies taikymo praktika bylose, kuriose turi būti nustatoma butų ar kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis. Taigi, ieškovas siekdamas apmokėjimo už paslaugas, suteiktas bendrajai dalinei nuosavybei, turi pateikti duomenis apie atsakovui priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingo ploto santykį. Kadangi ieškovas siekia skolos priteisimo už bendro naudojimo patalpų šildymą bei šilumos pardavimo mokesčio, jis turi pateikti byloje duomenis apie bendro naudojimo patalpų plotą, kurio šildymui turi išlaidų, kokiu būdu apskaičiuoja atsakovui tenkančią mokesčio dalį, bei šilumos pardavimo mokesčio apskaičiavimo tvarką.

17Civilinėje byloje Nr. 2-761-95/2009 ieškovas prašė priteisti iš atsakovo už patalpoms, esančioms ( - ), priskirtą šilumos energiją, nurodė, kad pastate yra 7 šildomos laiptinės, atsakovas, kaip šių patalpų bendrasavininkas, turi mokėti mokesčius už jų šildymą. Tiek Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-04-08 sprendime, tiek Vilniaus apygardos teismo 2009-11-02 nutartyje nėra išvados jog bendrojo naudojimo patalpoms ieškovas neteikė šilumos. Teismai, darydami išvadą, ar atsakovas neprivalo mokėti už bendro naudojimo patalpų šildymą, įvertino tai, kad jo turimoms nuosavybės teisėmis patalpoms ieškovas šilumos energijos netiekia, nes jo patalpoje buvusios šildymo sistemos yra demontuotos, todėl šis faktas yra pagrindu jį atleisti nuo mokėjimo už šildymo paslaugas, teikiamas bendrojo naudojimo patalpoms. Nei šioje byloje, nei kitoje anksčiau nagrinėtoje byloje Nr. 12-3084-494/2011 nebuvo nustatyta aplinkybė, jog bendrojo naudojimo patalpoms ieškovas netiekia šilumos energijos. Apylinkės teismas sprendime nenurodė, koks faktas , kokia aplinkybė, nustatyta anksčiau nagrinėtose bylose yra pagrindu ieškinį atmesti šioje byloje. Pripažintina, kad teismas nepagrįstai taikė CPK 182 straipsnio 2 dalį ir įrodymų vertinimo išvadą laikė prejudiciniu faktu, t.y. nustatyta kitoje byloje aplinkybe, kurios nereikia įrodinėti šalims šioje byloje. Išvados, jog tuo atveju, kai vartotojas atsijungęs nuo šilumos įrenginių savo nuosavybėje turimą patalpą jis neturi mokėti už bendro naudojimo patalpoms tiekiamą šilumos energiją, negalima laikyti aplinkybe byloje, nes tai yra ne teismo nustatyta byloje aplinkybė, o teisiniai argumentai, kuriais remiantis padaryta išvada dėl reikalavimo nepagrįstumo.

18Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą byloje dėl prejudicinių faktų, nustatytų ankstesniais teismų sprendimais taikymo, atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013-11-22 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-608/2013, kurioje konstatuota, kad priimti teismų sprendimai byloje naikinami atsižvelgus į Europos Žmogaus Teisių Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Nutartyje nurodyta, kad Palangos miesto apylinkės teismo 2004 m. birželio 11 d. ir 2007 m. lapkričio 19 d. sprendimais nustatyta aplinkybė, jog namo bendrojo naudojimo patalpos neapšildomos, laikytina prejudiciniu faktu, kurio tiek proceso šalys, tiek ir teismas negalėjo nepripažinti įrodyta aplinkybe ir reikalauti, kad atsakovai dar kartą įrodytų, kad šildymas į gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpas nebuvo tiekiamas (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Kasacinis teismas nurodė, jog nagrinėjamoje byloje turėjo būti taikomas ir CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas draudimas ginčyti nurodytą teismo nustatytą faktą, taip pat draudimas teismui iš naujo nustatinėti išspręstose bylose konstatuotą faktą. Kadangi bylą nagrinėję teismai nurodytų proceso teisės normų netaikė, tai konstatuotini teismo sprendimų res judicata galios, Europos žmogaus teisių Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio tikrumo principo pažeidimai. Teisėjų kolegija nustatė, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė CPK 182 straipsnio 2 punkto, CPK 279 straipsnio 4 dalies nuostatas, dėl to buvo neteisingai išspręsta byla, priimtas neteisėtas sprendimas. Taikydamas šios nutarties išvadas, apylinkės teismas turėjo nurodyti, koks prejudicinę reikšmę turintis faktas buvo nustatytas anksčiau išnagrinėtose tarp tų pačių šalių bylose, tačiau to nenurodė. Apylinkės teismo sprendime nurodyta kasacinės instancijos teismo byla( Nr.3K-3-608/2013 nėra analogiška su nagrinėjama byla. LAT 2013-11-22 nutartyje teigiama, kad teisėjų kolegijai nagrinėjamos bylos atveju yra svarbu tai, kad pagal LITEKO duomenų bazėje esančius duomenis Palangos miesto apylinkės teismo 2004 m. birželio 11 d. ir 2007 m. lapkričio 19 d. sprendimais (atitinkamai civilinė byla Nr. 2-135-02/2004 ir Nr. 2-508-588/2007) buvo atmesti ieškovo reikalavimai priteisti iš atsakovo A. P. už tiektą šilumos energiją namui be kita ko, nustačius, kad namo bendrojo naudojimo patalpos neapšildomos. Šis faktas nurodytose bylose buvo įrodinėjimo dalykas (jo dalis), reikšmingas tiek tose bylose, tiek ir nagrinėjamoje byloje. Nurodyta, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje DnB Nord bankas v. UAB „Dama“, bylos Nr. 3K-3-37/2008; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. D. S. , bylos Nr. 3K-3-282/2012; 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Šiaulių bankas v. P. G. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-88/2013; kt.). Taigi, kasacinės instancijos teismas rėmėsi faktu, nustatytu anksčiau išnagrinėtose bylose, t.y. faktu, kad bendrojo naudojimo patalpos nebuvo šildomos ir tai buvo pagrindu atmesti šilumos tiekėjo reikalavimą vartotojui naujai užvestoje byloje, siekiant prisiteisti už paslaugą, suteiktą kitu laikotarpiu, nei anksčiau išnagrinėtose bylose.

19Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarime "Dėl teismų precedentų ir teismo nutarties kreiptis į Konstitucinį Teismą ar administracinį teismą apskundimo" nurodyta, kad rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Todėl teismų precedentai negali būti nemotyvuotai ignoruojami. Teismų precedentai taip pat turi neprieštarauti oficialiai konstitucinei doktrinai. Pabrėžtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu. Taip pat atsižvelgtina į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius, kaip antai: į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar atitinkamą sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kt.

20Kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju teismas turėjo atsižvelgti į aukštesnės instancijos teismo sukurtą precedentą byloje, kurią nagrinėjo išplėstinė Lietuvos Aukščiausiojo teismo kolegija ir priėmė 2009-11-27 nutartį ( civilinės bylos Nr. 3K-7-515/2009), nes nustatyta precedentų konkurencija. Byloje būtina nustatyti, ar atsakovo turimos nuosavybės teisėmis patalpos priskirtinos naudingam plotui, kokią dalį bendro namo naudingo ploto sudaro jo turima dalis, kokio dydžio šilumos tiekimo mokesčiai išskaičiuotini šiai daliai. Tai sudaro bylos esmę. Bylos negalima išnagrinėti pagal pateiktus įrodymus iš esmės apeliacinėje instancijoje, todėl teismo sprendimas naikinamas CPK 329 straipsnio 1 dalies pagrindu, perduodant bylą naujam nagrinėjimui ( CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas ).

21Apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų - kitų patalpų, esančių name, bendrasavininkių materialiųjų teisių ir pareigų, yra atmestinas, nes teismo sprendime nėra išvadų dėl kitų butų ir patalpų savininkų pareigos apmokėti ieškovui už šilumos tiekimo paslaugą sumą, kuri nebuvo priteista iš atsakovo.

22Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

23Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 4 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą naujam nagrinėjimui tam pačiam teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovas UAB „Vilniaus energija” ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo... 4. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 5. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014 m. vasario 4 d. sprendimu ieškovo... 6. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 7. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m.... 8. 1. Teismas neįvertino, kad šalių tarpusavio šilumos pirkimo - pardavimo... 9. 2. Teismas, netenkindamas ieškinio reikalavimo dėl mokesčio atsakovui už... 10. 3. Surašydamas skundžiamą 2014-02-04 sprendimą pirmosios instancijos... 11. 4. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apeliantas pasisakė, jog... 12. Išvadą teikianti institucija Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės... 13. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 14. Skundas dalinai tenkintinas.... 15. Ieškovas reikalavimą priteisti jo priskaičiuotą atsakovui už bendrojo... 16. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo kaip taikytiną byloje Lietuvos... 17. Civilinėje byloje Nr. 2-761-95/2009 ieškovas prašė... 18. Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą byloje dėl prejudicinių... 19. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarime "Dėl... 20. Kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju teismas turėjo atsižvelgti į... 21. Apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nusprendė dėl neįtrauktų į... 22. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 23. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 4 d. sprendimą panaikinti ir...