Byla 3K-3-88/2013
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo. Byloje trečiuoju asmeniu dalyvauja BUAB „Imperita“

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Laužiko,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. D. ir A. S. M. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 31 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės Šiaulių banko ieškinį atsakovams P. G. A., A. S. M., A. D. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo. Byloje trečiuoju asmeniu dalyvauja BUAB „Imperita“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje nustatyta, kad UAB „Imperita“, atstovaujama direktoriaus ir vienintelio akcininko – atsakovo P. G. A., 2008 m. balandžio 1 d. sudarė su ieškovu AB Šiaulių banku kreditavimo sutartį Nr. IL-2008-001-18, pagal kurią ieškovas suteikė UAB „Imperita“ 193 000 Lt kreditą. Tą pačią dieną ieškovas su atsakovu P. G. A. sudarė laidavimo sutartį, kuria laiduotojas, kaip solidarusis skolininkas, įsipareigojo atsakyti bankui visomis savo lėšomis ir turtu, jeigu paskolos gavėjas UAB „Imperita“ nevykdys savo prievolės pagal kreditavimo sutartį Nr. IL-2008-001-18. Kreditas pagal grafiką turėjo būti grąžintas iki 2013 m. balandžio 1 d., tačiau, skolininkui netinkamai vykdant prievoles, ieškovas 2010 m. rugpjūčio 9 d. pranešimu informavo skolininką UAB „Imperita“ ir laiduotoją P. G. A. dėl sutarties pažeidimų, o 2010 m. lapkričio 19 d. pranešimu Nr. 806 kreditavimo sutartį nutraukė prieš terminą nuo 2010 m. gruodžio 2 d. Atsakovas P. G. A. 2010 m. liepos 21 d. sudarė dvi pirkimo–pardavimo sutartis, kuriomis už 51 700 Lt pardavė atsakovams A. D. ir A. S. M. jam nuosavybės teise priklausančius 10 žemės sklypų. Kauno apygardos teismas 2011 m. kovo 30 d. sprendimu už akių priteisė iš laiduotojo P. G. A. 152 331,72 Lt skolą už UAB „Imperita“ negrąžintą kreditą pagal kreditavimo sutartį Nr. IL-2008-001-18. LITEKO duomenimis, šis sprendimas įsiteisėjęs.

6Ieškovas 2011 m. balandžio 21 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas pripažinti negaliojančiomis 9 žemės ūkio paskirties sklypų pirkimo–pardavimo sutartis, kuriomis atsakovas P. G. A. perleido jam priklausantį turtą atsakovams A. D. ir A. S. M., taikyti restituciją – grąžinti sandorių šalis į pirminę padėtį.

7Ieškovo prašymu Marijampolės rajono apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi skyrė ekspertizę nekilnojamųjų daiktų rinkos vertei sandorių sudarymo metu nustatyti, ją pavedė atlikti ieškovo nurodytam ekspertui.

8II. Pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo sprendimų esmė

9Marijampolės rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė: priteisė iš ieškovo AB Šiaulių banko atsakovui A. D. ir A. S. M. kiekvienam po 700 Lt advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti, valstybei iš ieškovo AB Šiaulių banko – 57 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.

10Teismas nurodė, kad šiuo ieškiniu kreditorius – AB Šiaulių bankas – siekia atkurti pažeistą skolininko P. G. A. mokumą, kad skolininkas visiškai ar bent iš dalies įvykdytų savo prievolę kreditoriui (CK 6.66 straipsnis).

11Dėl sandorių neprivalomumo. Teismas nustatė, kad UAB „Imperita“ vertėsi įvairiais žemės kasimo darbais, turėjo įsigijusi tam reikiamą techniką, 2010 metais pradėjo gesti buldozeris, ekskavatorius ir kt., todėl atsakovas buvo priverstas važiuoti į Vokietiją pas gamintojus, kreiptis į specialistus dėl gedimų nustatymo, pirkti atsargines detales ir kt., priešingu atveju būtų negalėjęs užtikrinti sklandžios įmonės veiklos. Kadangi šalyje jau buvo prasidėjusi ekonominė krizė ir sumažėję užsakymų, trūko apyvartinių lėšų, todėl teko realizuoti turtą, kad būtų galima rengti dokumentus kreiptis į teismą dėl netinkamos kokybės buldozerių įsigijimo, bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais ir pataisyti įmonės finansinę būklę. Teismas konstatavo, kad ginčo žemės sklypai buvo niekam neįkeisti, neareštuoti, jokių pretenzijų į juos niekas nereiškė, todėl atsakovas galėjo laisvai šiais nekilnojamaisiais daiktais disponuoti ir juos valdyti kaip tinkamas. Teismas nustatė, kad P. G. A. po 2010 m. liepos 21 d. sudarytų ginčijamų sandorių suteikė kredito gavėjai UAB „Imperita“ 35 000 Lt akcininko paskolą, kitą sumą panaudojo atsiskaityti su kreditoriais, įmonės technikos remontui ir kt. UAB „Imperita“ 2010 m. rugpjūčio 31 d. grąžino 35 000 Lt paskolą atsakovui. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas privalėjo parduoti neįkeistą žemę ir iš gautų lėšų vykdyti UAB „Imperita“ ūkinę veiklą, atsiskaityti su savo kreditoriais, naudoti lėšas pragyvenimui, nes turėjo finansinių sunkumų.

12Dėl kreditoriaus interesų pažeidimo. Teismas nustatė, kad ginčo sandoriai nepažeidė ieškovo interesų, nes UAB „Imperita“ turi kito turto, į kurį galima nukreipti skolos išieškojimą, be to, už 193 000 Lt kreditą sutartinio įkeitimo lakštu ieškovui yra įkeitusi apie 242 000 Lt vertės naują buldozerį „Shantui SD13“, turi atsakovo P. G. A. laidavimą, UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ 80 proc. kredito sumos garantą. Šis užstatas dar nėra realizuotas, garantija taip pat neišmokėta, tikėtina, kad, juos realizavus, gali būti padengta apie 152 331,72 Lt skolos ieškovui. Tai, kad UAB „Imperita“ iškelta bankroto byla, nesudaro pagrindo manyti, kad, pardavus įkeistą turtą, nebus grąžintas kreditas ieškovui. Teismas konstatavo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog jo suteiktam kreditui grąžinti nepakaktų UAB „Imperita“ įkeisto turto, garantijų ir laidavimo – bankas neįrodė, kad įkeisto turto nepakaks jo finansiniams reikalavimams patenkinti, todėl neįrodytas kreditoriaus teisių pažeidimas.

13Dėl sandorių šalių nesąžiningumo. Teismas nustatė ir konstatavo, kad atsakovai A. D. ir A. S. M. yra sąžiningi įgijėjai, nes apie atsakovo P. G. A. ar UAB „Imperita“ kreditorius nežinojo, tuo metu dėl žemės teisminių ginčų nebuvo, turtas nebuvo įkeistas, areštuotas ar kitaip suvaržytas jo pardavimas, todėl tretieji asmenys buvo įsitikinę, kad sandoris nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir įstatymo saugomų interesų, ir sudarė žemės pirkimo–pardavimo sutartis. Teismas nustatė, kad A. D. ir A. S. M., prieš sudarydami sandorį ir pasirašydami sutartis, notarų biure prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar parduodami žemės sklypai nėra įkeisti, areštuoti, išnuomoti tretiesiems asmenims, suteikti panaudai ar kitaip apribotas jų valdymas, naudojimasis ar disponavimas, be to, ginčijamose pirkimo–pardavimo sutartyse nenurodyta jokių teisių suvaržymų. Atsakovai buvo įsitikinę, kad jiems suteikta visa informacija ir kad jokių kliūčių pirkti žemės sklypus nėra. Ginčo sandorio sudarymo metu kreditavimo sutartis nebuvo nutraukta, priverstinio skolos išieškojimo veiksmai nebuvo pradėti, nei UAB „Imperita“, nei atsakovas P. G. A. apie galimą sutarties nutraukimą nebuvo įspėti. Ieškovas dėl skolos priteisimo iš atsakovo P. G. A. į teismą kreipėsi tik 2011 metais, todėl sandorių sudarymo dieną dar nebuvo oficialių ir viešų duomenų apie atsakovo P. G. A. skolą ieškovui, atsakovas P. G. A. nežinojo, kad ieškovas nutrauks kreditavimo sutartį prieš terminą ir pradės priverstinį skolos išieškojimą. Teismas nustatė, kad P. G. A. dėjo visas pastangas įmonės veiklai vykdyti, su AB Šiaulių banku bendradarbiavo. Teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino, jog jeigu A. D. ar P. S. M. būtų kreipęsi į banką su prašymu pateikti informaciją apie P. G. A. įsipareigojimus, tokios informacijos bankas nebūtų pateikęs, tačiau galbūt būtų atkreipęs dėmesį į šią informaciją ir atitinkamai reagavęs. Teismas sprendė, kad atsakovai, kaip fiziniai asmenys, ne verslininkai, išnaudojo visus jiems prieinamus ir įmanomus būdus pasidomėti perkamu daiktu, todėl laikytini sąžiningais įgijėjais.

14Dėl P. G. A. giminystės ryšių su vienu iš atsakovų A. S. M. teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos gyventojų registre nėra duomenų apie P. G. A., A. D. ir A. S. M. tarpusavio giminystės ar svainystės ryšius, tačiau P. G. A. yra A. S. M. dukters V. M. vaikų tėvas, o A. S. M. su P. G. A. iki sandorio sudarymo nebuvo pažįstami, nes su O. M., kuri yra V. M. motina, išsituokė 1975 m., nuo to laiko nepalaikė jokių artimų santykių nei su buvusia žmona, nei su dukteria.

15Dėl ieškovo nurodytos aplinkybės, kad P. G. A. pardavė ginčo žemės sklypus už daug mažesnę negu rinkos kainą, kad, byloje atliktos nekilnojamojo turto vertės ekspertizės duomenimis, ginčo žemės sklypų rinkos vertė 2010 m. liepos 21 d. buvo 87 053 Lt, o sklypai parduoti už 51 700 Lt, teismas pažymėjo, kad, kaip matyti iš Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimo konteksto, kai valstybėje yra susidariusi ypatinga situacija (kilus ekonomikos krizei ir kt.), dėl kurios valstybės ekonominė ir finansinė padėtis bei pragyvenimo lygis pakito iš esmės, sumažėjo nekilnojamojo turto paklausa, nekilnojamasis turtas galėjo būti parduodamas mažesne negu rinkos kaina. Teismas pažymėjo, kad turtas parduotas už tokią pačią kainą, už kurią P. G. A. žemę įsigijo 2008 metais.

16Teismas taip pat konstatavo, kad ginčą sudariusių šalių sąžiningumo klausimas yra saistomas kitų actio Pauliana sąlygų, todėl, nenustačius, jog ginčijamais sandoriais buvo pažeisti kreditoriaus interesai, ir nustačius, kad skolininkas privalėjo sudaryti ginčijamus sandorius, darytina išvada, jog sudarydamos sandorius šalys buvo sąžiningos.

17Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. gegužės 31 d. sprendimu Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino:

18pripažino negaliojančia 2010 m. liepos 21 d. atsakovų P. G. A. ir A. D. sudarytą žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2739, taikė restituciją: 1) žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-1485-4881, žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-1485-4960, žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-1485-3830, žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-1485-5002, ir žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-1485-4405, grąžino P. G. A.; 2) priteisė iš P. G. A. 15 200 Lt A. D.;

19pripažino negaliojančia 2010 m. liepos 21 d. atsakovų P. G. A. ir A. S. M. sudarytą pirkimo–pardavimo sutarties Nr. RK-2673 dalį, taikė restituciją: 1) žemės sklypą, unikalus Nr.4400-1625-5951, žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-1625-8465, žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-1625-8676, žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-1625-8908, grąžino P. G. A.; 2) priteisė iš P. G. A. 34 000 Lt A. S. M.;

20priteisė ieškovui AB Šiaulių bankui iš atsakovo P. G. A. 6905 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo A. D. – 3452,50 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo A. S. M. – 3452,50 Lt bylinėjimosi išlaidų;

21priteisė iš atsakovo P. G. A. 28,50 Lt, iš atsakovo A. D. – 14,25 Lt ir iš atsakovo A. S. M. – 14,25 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą.

22Dėl kreditoriaus reikalavimo teisės. Teisėjų kolegija, remdamasi nustatyta aplinkybe, kad kredito gavėjas UAB „Imperita“ nuo 2010 m. gegužės 5 d. nevykdė įsipareigojimo grąžinti pagal grafiką suteiktą kreditą dalimis, sprendė, kad nuo 2010 m. gegužės 5 d. ieškovas turėjo reikalavimo teisę į atsakovą P. G. A., kaip skolininko laiduotoją, o atsakovas P. G. A., būdamas UAB „Imperita“ direktorius ir vienintelis akcininkas, apie tai žinojo.

23Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo. Teisėjų kolegija konstatavo, kad kreditoriaus teisės buvo pažeistos skolininko atsakovo P. G. A. sudarytais ieškovo ginčijamais sandoriais, kuriais buvo sumažintas šio atsakovo turtas ir likusio turto vertės neužtenka kreditoriaus reikalavimams patenkinti. Atsakovas P. G. A. yra solidarusis kredito gavėjo skolininkas, o pagal CK 6.6 straipsnio 4 dalį, jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyriumi, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Dėl to, ne ieškovas, kaip kad konstatavo pirmosios instancijos teismas, privalėjo įrodyti, kad atsakovo turto sumažėjimas nepažeidė kreditoriaus interesų.

24Dėl ieškinio senaties termino. Teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškinį, kuriuo prašo pripažinti negaliojančiomis 2010 m. liepos 21 d. sudarytas pirkimo–pardavimo sutartis, ieškovas pateikė teismui 2011 m. balandžio 21 d., todėl ieškinio senaties terminas nepraleistas.

25Dėl neprivalomumo sudaryti ginčijamą sandorį. Teisėjų kolegija konstatavo, kad lėšų trūkumas įmonės veiklai vykdyti dar neįpareigoja įmonės vadovo parduoti asmeninį turtą, be to, atsakovo paaiškinimai apie lėšų trūkumą įmonės veiklai vykdyti, ekspertizėms apmokėti nepagrįsti byloje pateiktais įrodymais. Nesant įrodymų apie tai, kam UAB ,,Imperita“ panaudojo paskolintus 35 000 Lt, bet esant pateiktiems įrodymams, kad po mėnesio ši suma buvo grąžinta atsakovui P. G. A., nesant pateiktų įrodymų apie bendrą tuometę įmonės finansinę padėtį, negalima pripažinti, jog šis atsakovas turėjo pareigą parduoti savo turtą – žemės sklypus.

26Dėl sandorio šalių nesąžiningumo. Teisėjų kolegija nurodė, kad byloje teismo ekspertas, atlikęs ginčijamais sandoriais perleisto turto vertinimo ekspertizę, nustatė, kokia buvo pardavimo metu žemės sklypų rinkos vertė, iš šių duomenų matyti, kad atsakovui A. D. už 15 200 Lt parduotų žemės sklypų rinkos vertė pardavimo metu buvo 23 837 Lt, o atsakovui A. S. M. už 34 000 Lt parduotų žemės sklypų rinkos vertė pardavimo metu – 63 216 Lt. Teisėjų kolegija konstatavo, kad turto pardavimas už kainą, kuri mažesnė už rinkos vertę 37 ar 53 proc., leidžia preziumuoti, jog kreditoriaus interesus pažeidusių sandorių šalys buvo nesąžiningos (CK 67 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką faktas, kad turtas parduotas už daug mažesnę, nei jo rinkos vertė, kainą, teikia pagrindą konstatuoti ginčijamais sandoriais įgijusių nekilnojamąjį turtą atsakovų nesąžiningumą.

27III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

28Kasaciniu skundu atsakovai A. D. ir A. S. M. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimą. Kasaciniame skunde nurodyti šie teisiniai argumentai:

291. Dėl actio Pauliana instituto taikymo sąlygų. Atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarties laisvės principo ribomis, pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu ir taikyti teisinius padarinius galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai, kad būtų užkirstas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu ir nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje nurodė šias bendrąsias CK 6.66 straipsnyje įtvirtinto actio Pauliana instituto taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2008). Teismai, taikydami actio Pauliana, turi siekti ne tik apsaugoti kreditoriaus teises, bet ir užtikrinti kreditoriaus, skolininko ir jo turtą įsigijusio trečiojo asmens interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2006).

30Aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia actio Pauliana sąlygų buvimą, turi įrodyti sandorį actio Pauliana pagrindu ginčijantis kreditorius (ieškovas). Actio Pauliana taikymo sąlygos yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismai kiekvienu atveju sprendžia, ar kreditorius įrodė tokių aplinkybių buvimą. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad ieškovas įrodė visas actio Pauliana instituto aplinkybes.

312. Dėl kreditoriaus interesų pažeidimo. Nustatinėjant, ar dėl ginčijamų sandorių buvo pažeistos kreditoriaus teisės, neturi būti suteikiamos privilegijos kreditoriui. Jei, skolininkui sudarius ginčijamą sandorį, jis vis tiek turi pakankamai turto kreditoriaus reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai reiškia, kad nėra actio Pauliana taikymui būtinų sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2006). UAB ,,Imperita“ turi pakankamai turto atsiskaityti su kreditoriumi – yra įkeitusi apie 240 000 Lt vertės naują buldozerį, teismui buvo pateikti duomenys, kad ieškovas turi UAB ,,Investicijų ir verslo garantijos“ 80 proc. kredito sumos garantiją. Atsakovas dėl ginčijamų sandorių sudarymo netapo nemokus, nesuteikė pirmenybių kitiems kreditoriams. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai konstatavo aplinkybes, kiek santykinai sumažėjo atsakovo turtas, dėl ko galėjo būti pažeisti kreditoriaus interesai, nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas pažeidė ieškovo interesus.

323. Dėl sandorio neprivalomumo. Atsakovas ginčijamus pirkimo–pardavimo sandorius sudarė privalėdamas įnešti į UAB ,,Imperita“ kasą lėšas įmonės veiklai vykdyti, pateikė įrodymus, kad pinigai įnešti. Atsakovas turėjo tikslą gerinti įmonės finansinius reikalus, todėl pardavė savo asmeninį turtą. Žemės sklypai buvo parduoti 2010 m. liepos 21 d., atsakovui dar nežinant apie ieškovo vienašališką sutarties nutraukimą su UAB ,,Imperita“. Ieškovas kreditavimo sutartį nutraukė tik 2010 m. rugpjūčio 9 d.

334. Dėl atsakovų nesąžiningumo netinkamo aiškinimo. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo kasatorių nesąžiningumą, nepagrįstai ir neteisėtai taikė CK 6.66 straipsnį. Kasatoriai (turto įgijėjai) pasidomėjo ir žinojo, kad jų perkamas turtas nėra areštuotas ar kitaip nėra apribotos teisės dėl jo naudojimo, disponavimo ir valdymo, todėl pagrįstai padarė išvadą, kad atsakovas neturi kreditorių. Kasatoriai, kaip fiziniai asmenys, nebūdami verslininkai, neturėjo žinoti apie UAB ,,Imperita“ prievoles, kreditorius ar kitą konfidencialią juridinio asmens informaciją, juolab kad juridinių asmenų kreditorių sąrašai neskelbiami viešame registre ir kitaip nepasiekiami. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ginčijamų sandorių nesąžiningumą įrodo sudarytų sandorių maža kaina. Statybos ir nekilnojamojo turto ekonominio nuosmukio situacija 2010 m. lėmė sumažėjusią paklausą ir žemas nekilnojamojo turto kainas (visiems žinoma aplinkybė). Faktas, kad atsakovas pardavė žemės sklypus už tokią kainą, už kurią pirko, įrodo, kad dirbtinai nemažino kainos.

345. Dėl CPK 178, 179, 185 straipsnių pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles civiliniame procese. Actio Pauliana instituto taikymui būtinų sąlygų – kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės, kreditoriaus teisių pažeidimo ginčijamais sandoriais, skolininko nesąžiningumo ir kt. – buvimą privalo įrodyti actio Pauliana ieškinį kaip teisių gynimo būdą pasirinkęs ir tokį ieškinį pareiškęs kreditorius (ieškovas).

356. Dėl CPK 260, 279 straipsnių pažeidimo. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2011 m. birželio 1 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-474-374/2011, atmetė ieškovo AB ,,Citadelė“ ieškinį A. S. M. Šakių rajono apylinkės teismas 2011 m. liepos 26 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-120-876/2011, atmetė ieškovo AB ,,Citadelė“ ieškinį A. D. Šie teismo sprendimai įsiteisėję, jais nustatyti prejudiciniai faktai. Ieškovo AB ,,Citadelė“ ieškiniai buvo grindžiami tomis pačiomis aplinkybėmis, tais pačiais pagrindais, tiems patiems asmenims, ieškovas prašė pripažinti negaliojančiais tuos pačius žemės sklypų pirkimo–pardavimo sandorius.

36Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl pripažinimo yra privalomas, turi res judicata galią ir prejudicialumą net ir byloje nedalyvavusiems asmenims. Taigi jie kitose bylose negali ginčyti tokiu sprendimu nustatytų aplinkybių (faktų), t. y. tokių, kurias teismas pripažino įrodytomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2009). CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas byloje pagal ieškinį (pareiškimą, prašymą), kuriuo siekiama tam tikros teisės arba tam tikrų materialiųjų teisinių santykių buvimo ar nebuvimo teisinio pripažinimo (ieškiniai, pareiškimai, prašymai dėl pripažinimo), turi prejudicinę galią ir byloje nedalyvavusiems asmenims. Pirmesnėse civilinėse bylose nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008).

37Atsakovas P. G. A. pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo.

38Atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

39Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodyti šie teisiniai argumentai:

401. Kasatorių argumentai paremti faktinėmis bylos aplinkybėmis. Kasacinis teismas nesprendžia fakto klausimų.

412. Ginčo sandoriai pažeidžia ieškovo teises ir teisėtus interesus. Kauno apygardos teismas 2011 m. kovo 30 d sprendimu priteisė bankui iš P. G. A. 152 331,72 Lt skolos. Atsakovo P. G. A. likusio, ginčo sandoriais neperleisto, nekilnojamojo turto vertė yra 66 771 Lt. Kito vertingo turto, į kurį ieškovas galėtų nukreipti išieškojimą, P. G. A. neturi. Šios faktinės aplinkybės vienareikšmiškai patvirtina, kad ginčo sandoriai pažeidė ieškovo teises ir teisėtus interesus – sudarius šiuos sandorius, sumažėjo P. G. A. mokumas ir ieškovo galimybė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš atsakovo P. G. A. turimo turto.

423. Buldozeris ,,Shantui SD13“, teisės, susijusios su UAB ,, Investicijų ir verslo garantijos“ išduota garantija, yra ne atsakovo P. G. A., o BUAB ,,Imperita“ turtas. Dėl to kasatorių argumentai dėl BUAB ,,Imperita“ turto, mokumo nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

434. Atsakovas P. G. A. neprivalėjo sudaryti ginčo sandorių. Jų pagrindu gautos lėšos nebuvo panaudotos UAB ,,Imperita“ finansinei padėčiai pagerinti. Bendrovė nenaudojo jai paskolintų 35 000 Lt.

445. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjo ir tinkamai įvertino atsakovo P. G. A. ir kasatorių nesąžiningumą. Atsakovas P. G. A., sudarydamas ginčo sandorius, buvo nesąžiningas. UAB ,,Imperita“ nuo 2010 m. gegužės 5 d. tinkamai nebevykdė sutartinių įsipareigojimų – negrąžino kredito dalių, o nuo 2010 m. rugpjūčio 5 d. nemokėjo apskaičiuotų palūkanų. UAB ,,Imperita“ finansinių sunkumų turėjo anksčiau, nei buvo sudaryti ginčo sandoriai. Atsakovo P. G. A. teisinis statusas lemia, kad jam turėjo būti žinomos šios aplinkybės.

45Atsakovas P. G. A. ir A. S. M. yra artimieji giminaičiai. Šiuo atveju A. S. M. laikytinas nesąžiningu CK 6.67 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintos prezumpcijos pagrindu. Ši prezumpcija nepaneigta bylos įrodymais. Turto ekspertizės akte patvirtinta, kad ginčo sklypai buvo perleisti už gerokai mažesnę kainą. Kasatorių nesąžiningumą patvirtina jų neveikimas nesidomint P. G. A. padėtimi. Kasatoriai visiškai nesidomėjo, ar atsakovas P. G. A. turi įsipareigojimų tretiesiems asmenims.

466. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą ir nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymą vertinimą reglamentuojančių normų. CK 6.6 straipsnio pagrindu ieškovas privalo įrodyti tai, kad dėl ginčo sandorių sudarymo atsakovo P. G. A. turto sumažėjimas pažeidė jo teises ir teisėtus interesus, pareiga įrodyti priešingai keliama išskirtinai atsakovams.

477. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinės bylos Nr. 3K-7-173/2010 ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi skiriasi. Civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2009 nebuvo suformuota teisės aiškinimo ir taikymo praktika.

48Civilinėse bylose Nr. 2-474-374/2011 ir Nr. 2-120-876/2011 priimti sprendimai neturi prejudicinės galios nagrinėjamai bylai. Ieškovas AB ,,Šiaulių bankas“ nedalyvavo nagrinėjant šias bylas, šiose bylose nustatytos aplinkybės neturi prejudicinės galios nagrinėjamai bylai.

49Teisėjų kolegija

konstatuoja:

50IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

51Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

52Dėl CK 6.66 straipsnio taikymo sąlygų

53Kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.66 straipsnį. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad ginčijamais sandoriais buvo pažeistos kreditoriaus teisės, jų ieškovas neprivalėjo sudaryti, o sandorius sudariusios šalys yra nesąžiningos.

54Atsakydama į šiuos kasacinio skundo argumentus teisėjų kolegija pasisako tik dėl kasaciniame skunde nurodomų CK 6.66 straipsnio taikymo sąlygų ir jų konstatavimo apeliacinės instancijos teismo sprendime, atsižvelgiant į kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį keliamus teisės taikymo klausimus. CK 6.66 straipsnyje nustatyta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Šiame straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana institutas yra specialus kreditoriaus interesų gynimo būdas, kuriuo jam suteikiama galimybė panaikinti skolininko piktnaudžiavimo savo teisėmis padarinius, taip užtikrinant skolininko prisiimtų įsipareigojimų kreditoriui įvykdymą.

55Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. A. M., D. M., kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012). Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra visos įstatyme nustatytos sąlygos ginčijamus sandorius pripažinti negaliojančiais.

56Dėl kreditoriaus interesų pažeidimo

57Kasaciniame skunde nurodoma, kad atsakovas dėl gičijamų sandorių sudarymo netapo nemokus, nesuteikė pirmenybių kitiems kreditoriams, apeliacinės instancijos teismas netinkamai konstatavo aplinkybes, kiek santykinai sumažėjo atsakovo turtas, dėl ko galėjo būti pažeisti kreditoriaus interesai. CK 6.66 straipsnyje nurodyta viena iš šio straipsnio taikymo būtinų sąlygų, pagal kurią actio Pauliana pagrindu ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus interesus ir teises. Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad teismui sprendžiant actio Pauliana turi būti nustatoma, kaip konkrečiai pažeidžiamos kreditoriaus teisės ir interesai: ar dėl sudaryto ginčijamo sandorio susidaro faktinis skolininko nemokumas, nulemiantis skolininko nesugebėjimą vykdyti prievoles, ar kreditoriaus teisės ir interesai pažeidžiami kitais būdais, pasunkinant galimybę kreditoriui nukreipti reikalavimus į skolininką. Kreditorius pagrįstai gali reikšti actio Pauliana dėl skolininko sudaryto sandorio nuginčijimo ne tik tais atvejais, kai dėl tokio sandorio skolininkas tampa nemokus, bet ir kitais atvejais, kai ginčijamas sandoris kitaip pažeidžia kreditoriaus teises ir interesus. Kreditoriaus teises pažeidžia tie skolininko sudaryti sandoriai, kurie, nors ir nesukelia bendro skolininko nemokumo, bet sumažina turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę, ir to sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditorių reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB ,,Cetarium“, UAB ,,Ortofina“, bylos Nr. 3K-3-17/2006; 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Murena“ v. UAB „Grand SPA Lietuva“, UAB „Alseka Kaunas“, bylos Nr. 3K-3-398/2012; kt.). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, konstatavo, kad ginčo sandoriai pažeidė ieškovo teises ir teisėtus interesus, nes sudarius ginčijamus sandorius sumažėjo atsakovo mokumas ir ieškovo galimybė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš atsakovo turto, likusios turto vertės neužtenka kreditoriaus reikalavimams patenkinti. Teismas apie pasikeitusį atsakovo mokumą sprendė iš pateiktų į bylą duomenų, nurodė, kad dėl sudarytų sandorių sumažejo atsakovo mokumas (teismas atliko atitinkamą apskaičiavimą, kuris nėra paneigiamas bylos duomenimis ir kasacinio skundo argumentais), kad atsakovas kito vertingo turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi. Be to, teismas nustatė, kad žemės sklypai parduoti mažesne nei rinkos kaina. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad turto pardavimas mažesne nei rinkos kaina vertintinas kaip kreditoriaus teisių pažeidimas CK 6.66 straipsnio 1 dalies prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai” v. BAB „Alytaus tekstilė“, UAB „Marijampolės gelžbetonis“, bylos Nr. 3K-3-15/2010; kt.). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kreditoriaus teisių ir teisėtų interesų pažeidimo, taip pat nurodė, kad ginčijami sandoriai atsakovo (vienintelio trečiojo asmens akcininko ir vadovo, solidariai laidavusio už trečiojo asmens paskolą iki visiško paskolos įvykdymo) sudaryti žinant trečiojo asmens negalimumą atsiskaityti su ieškovu pagal paskolos sutartį. Teismas nustatė, kad atsakovas jam priklausančius žemės sklypus pardavė po to, kai trečiasis asmuo, už kurio paskolos grąžinimą jis laidavo, nebevykdė įsipareigojimų pagal paskolos sutartį (trečiasis asmuo nuo 2010 m. gegužės 5 d. nevykdė įsipareigojimų pagal paskolos sutartį, ginčijami sandoriai sudaryti 2010 m. liepos 21 d.). Teismas nurodė, kad ieškovo (kreditoriaus) reikalavimo teisė į atsakovą kaip solidarųjį laiduotoją atsirado nuo to momento, kai pagrindinis skolininkas nebevykdė įsipareigojimų ir nebegalėjo atsiskaityti pagal paskolos sutartį (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegijos požiūriu, remiantis tuo, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai sprendė, kad ginčijami sandoriai pažeidė ieškovo teises ir teisėtus interesus. Pažymėtina, kad skola pagal trečiojo asmens paskolos sutartį priteista iš atsakovo kaip laiduotojo, trečiasis asmuo – įmonė, už kurios paskolą iki visiško paskolos grąžinimo laidavo atsakovas, bankroto procedūrų procese yra likviduota. Kasacinio skundo argumentai, jog ginčijamais sandoriais nebuvo pažeistos kreditoriaus teisės ir teisėti interesai, nelaikytini pagrįstais.

58Dėl privalomumo sudaryti ginčijamus sandorius

59Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 6.66 straipsnio normas, pripažįstant, kad atsakovas neturėjo sudaryti ginčo sandorių. Sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu tik tuo atveju, jeigu skolininkas jo sudaryti neprivalėjo (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Ši sąlyga visų pirma suprantama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Kasacinio teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiai gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Cetarium“, UAB „Ortofina“ ir R. G. K., bylos Nr. 3K-3-17/2006; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB „Alytaus tekstilė“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-485/2010; kt.). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susidėjusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (žr., pvz., 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BAB „Alytaus tekstilė“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-485/2010; kt.). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, konstatavo, kad atsakovas (skolininkas) neprivalėjo sudaryti ginčijamų žemės sklypų pardavimo sandorių. Teismas nurodė, kad byloje nėra pateiktų duomenų, jog atsakovas (skolininkas) žemės sklypus būtų pardavęs veikdamas kreditorių interesais, taip pat jog kitos svarbios aplinkybės būtų lėmusios ginčo sandorių sudarymą. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad gautos lėšos už parduotus žemės sklypus nebuvo panaudotos trečiojo asmens finansinės padėties gerinimui (teismo nustatyta, kad dalis lėšų, gautų už parduotus žemės sklypus, buvo paskolintos atsakovo įmonei, įneštos į jos kasą, vėliau atsiimtos, nepanaudojus jų įmonės ūkinėje veikloje), kad sandoriai atsakovo (vienintelio trečiojo asmens akcininko ir vadovo) sudaryti žinant trečiojo asmens negalimumą atsiskaityti su ieškovu. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio skundo argumentai, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 6.66 straipsnio 1 dalies nuostatas aptariamu aspektu, nelaikytini pagrįstais.

60 Dėl sandorio šalių sąžiningumo

61Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl sandorio šalių nesąžiningumo, netinkamai aiškino ir taikė CK 6.66 straipsnio 2 dalies nuostatas, nepasisakė dėl atsakovo (skolininko) nesąžiningumo. Atsakydama į šį kasacinio skundo argumentą, teisėjų kolegija pažymi, kad taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris (CK 6.66 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, taip pat, kad sandorį sudariusių šalių sąžiningumo klausimas yra saistomas kitų actio Pauliana sąlygų. Minėta, kad apeliacinės instancijos teismas pasisakydamas dėl CK 6.66 straipsnio 1 ir 2 dalių taikymo nurodė, kad ginčijami sandoriai pažeidė kreditoriaus teises, kad skolininkas ginčijamų sandorių neprivalėjo sudaryti. Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad ginčijamais sandoriais buvo pažeisti kreditoriaus interesai ir kad skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamų sandorių, pagrįstai sprendė, jog atsakovas (skolininkas) nebuvo sąžiningas. Nors apeliacinės instancijos teismas konkrečiai nepasisakė dėl atsakovo (skolininko) nesąžiningumo, tačiau nurodytos aplinkybės dėl CK 6.66 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo tiesiogiai yra susijusios su atsakovu (skolininku). Dėl to, teisėjų kolegijos požiūriu, negalima teigti, kad teismas nesprendė dėl skolininko sąžiningumo. Spręsdamas dėl turto įgijėjo sąžiningumo, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sąžiningu gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2007 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Neringos žuvis“ v. A. P. IĮ ,,Altana“, bylos Nr. 3K-3-168/2007; kt.). Kasaciniame skunde teigiama, kad atsakovai yra fiziniai asmenys ir jų galimybė domėtis žemės sklypų pardavėjo sąžiningumu ir jo įsipareigojimais tretiesiems asmenims yra suvaržyta. Atsakydama į šį kasacinio skundo argumentą teisėjų kolegija pažymi, kad, bylos duomenimis, nėra pagrindo teigti, jog atsakovai būtų nepatyrę nekilnojamojo turto rinkos subjektai, tai patvirtina ir ieškovo atsiliepime į šį kasacinio skundo argumentą nurodomos aplinkybės, kad atsakovai žemės sklypus pirko verslo tikslais juos nuomoti, o vėliau ir naudingai parduoti, bei duoti teisme paaiškinimai, kad atsakovo turtine padėtimi ir kreditoriais nesidomėjo. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl turto įgijėjų (kasatorių) sąžiningumo, vadovavosi nurodytais kasacinio teismo ginčo santykiams reglamentuoti taikytinos teisės išaiškinimais, taip pat nurodė, kad ginčijami sandoriai dėl žemės sklypo pardavimo sudaryti žemesne nei rinkos vertė kaina. Pagal kasacinio teismo teisės taikymo praktiką, be kita ko, tai pagrindas konstatuoti turtą įgijusių atsakovų nesąžiningumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Kauno miesto savivaldybė, Lietuvos Respublikos Vyriausybė v. UAB „Tomis“, V. B., bylos Nr. 3K-3-367/2010; 2010 m. vasario 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai” v. BAB „Alytaus tekstilė“, UAB „Marijampolės gelžbetonis“, bylos Nr. 3K-3-15/2010; kt.). Teisėjų kolegijos požiūriu, apeliacinės instancijos teismas iš sprendime nurodytų argumentų, kurie paremti bylos duomenimis, visumos sprendė dėl ginčijamus sandorius sudariusių šalių nesąžiningumo.

62Pažymėtina, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija – kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip – CK 6.67 straipsnyje įtvirtinti konkretūs nesąžiningumo prezumpcijos atvejai, kurie traktuotini kaip bendrosios taisyklės išimtys. Įrodžius aplinkybes, pagrindžiančias vienos iš CK 6.67 straipsnyje nustatytų nesąžiningumo prezumpcijų taikymą, atsakovų nesąžiningumas preziumuojamas, todėl įrodinėjimo našta siekiant paneigti atsakovų nesąžiningumą ir apsiginti nuo ieškinio tenka atsakovams. Ieškovas atsiliepime į kasacinį skundą nurodo, kad atsakovus P. G. A. ir A. S. M. saisto giminystės ryšiai (P. G. A. yra A. S. M. dukters G. M. vaikų tėvas), dėl to, ieškovo manymu, esant įrodytiems atsakovų artimos giminystės ryšiams (CK 6.67 straipsnio 1 punktas), atsakovams teko pareiga įrodyti savo sąžiningumą sudarant ginčo sandorį. Teisėjų kolegija pažymi, kad nurodytos aplinkybės byloje nėra paneigtos, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ši aplinkybė neturėjo įtakos vertinant atsakovų sąžiningumą, o apeliacinės instancijos teismas dėl faktų taikant CK 6.67 straipsnio 1 punkto nuostatas nepasisakė ir nurodyta teisės norma, priimdamas sprendimą, nesirėmė. Dėl to teisėjų kolegija dėl šios normos taikymo, reglamentuojant ginčo santykius, nepasisako.

63Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su ieškovo teisių pažeidimu sudarant ginčijamus sandorius, pagrįstai konstatavo atsakovų nesąžiningumą. Teisėjų kolegija nurodo, kad kasacinio skundo argumentai aptariamu aspektu nelaikytini pagrįstais.

64Dėl CPK 178, 179, 185 straipsnių normų pažeidimo

65Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles civiliniame procese. Actio Pauliana instituto taikymui būtinas sąlygas – kreditoriaus teisių pažeidimą ginčijamais sandoriais, skolininko nesąžiningumą ir kt. – turi įrodyti actio Pauliana ieškinį kaip teisių gynimo būdą pasirinkęs ir tokį ieškinį pareiškęs kreditorius (ieškovas). Kasatorių manymu, ieškovas tokių sąlygų neįrodė. Teisėjų kolegija laiko pagrįstais kasacinio skundo argumentus, kad kreditoriaus teisių pažeidimą kaip vieną iš acio Pauliana sąlygų turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis); nurodo, kad pagrįsdamas ieškinį savo teisių pažeidimu kreditorius turi įrodyti, kad turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę (kaip vieną iš acio Pauliana sąlygų), kad ši jo teisė atsirado iki ginčijamų sandorių sudarymo. Jau buvo minėta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamos bylos kontekste sprendė, jog ieškovas turėjo reikalavimo teisę į atsakovą ir, jog ši jo teisė atsirado iki ginčijamų sandorių sudarymo, be to, ši teisė vėliau įgyvendinta teismo sprendimu pagal ieškovo ieškinį, taip pat kad apeliacinės instancijos teismas išvadas dėl kitų būtinų kasaciniame skunde nurodomų acio Pauliana sąlygų: kad ieškovas sudarydamas ginčijamus sandorius pažeidė ieškovo teises ir teisėtus interesus, mažindamas savo mokumą; kad neprivalėjo sudaryti ginčijamų sandorių; kad sandorių šalys nelaikytinos sąžiningomis, pagrindė faktinėmis aplinkybėmis nustatytomis remiantis bylos duomenimis. Kasacinis teismas dėl įrodymų vertinimo yra nurodęs, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai tai leidžia byloje esančių įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009). Teisėjų kolegijos požiūriu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad apeliacinės instancijos teismas būtų pažeidęs kasatoriaus nurodytas civilinio proceso teisės normas dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo. Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija nelaiko pagrįstais nurodytus kasacinio skundo argumentus.

66Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, nes nesirėmė prejudiciniais faktais, reikšmingais nagrinėjamai bylai, ir nustatytais įsiteisėjusiais teismų sprendimais (Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu ieškovo Citadele banko ieškinys atsakovams P. G. A., A. S. M. ir Šakių rajono apylinkės teismo sprendimu ieškovo Citadele banko ieškinys atsakovams P. G. A., A. D. atmesti, ieškiniai dėl žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis buvo grindžiami tomis pačiomis aplinkybėmis). Pagal CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktą nebereikia įrodinėti faktų, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems asmenims. Pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai prejudiciniais pripažintini tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis. Svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2009 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. S. v. Z. S., kt., bylos Nr. 3K-3-73/2009; kt.). Atsakydama į šį kasacinio skundo argumentą, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju buvo sprendžiama dėl kito kreditoriaus teisių pažeidimo ir skolininkų galėjimo vykdyti su šiuo kreditoriu sudarytą paskolos sutartį joje nustatytomis sąlygomis. Taigi įrodinėjimo dalykas dėl kreditoriaus teisių pažeidimo nagrinėtose bylose buvo kitas. Teismai, atmesdami ieškinį, kasatoriaus nurodytose bylose, be kita ko, pažymėjo, kad ieškovas neįrodė jo teisių pažeidimo ginčijamais sandoriais ir kad paskolos gavėjas negalės atsiskaityti su banku, kad kreipimosi į teismą metu nebuvo pareikšto banko reikalavimo atsakovui priteisti skolą pagal paskolos sutartį. Nagrinėjamojoje byloje, ieškovui kreipiantis į teismą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, buvo įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl skolos priteisimo iš atsakovo (žemės sklypų pardavėjo), konstatuotos ir kitos pirmiau išvardytos aplinkybės dėl kreditoriaus teisių pažeidimo ginčijamais sandoriais. Kasacinio skundo argumentai dėl CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimo, teisėjų kolegijos požiūriu, nagrinėjamu atveju nelaikytini pagrįstais.

67Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė CK 6.66 straipsnį, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos nagrinėjamu teisės klausimu, todėl apeliacinės instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti, kasacinis skundas netenkintinas.

68Dėl bylinėjimosi išlaidų

69Kasaciniame teisme turėta 87,57 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteistinos iš kasatorių (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

70Ieškovas nurodė, kad turėjo 6924,86 Lt bylinėjimosi išlaidų šioje byloje, nurodė, kad pateikė 2012 m. liepos 30 d. PVM sąskaitą–faktūrą MG12/0156, 2013 m. vasario 4 d. išrašą, prašė priteisti iš atsakovų apelianto naudai 6924,86 Lt atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas pateikė 2012 m. vasario 4 d. išrašą, kuriame nurodyta, kad G. M. sumokėta 6980,78 Lt už teisines paslaugas pagal 2012 m. rugsėjo 28 d. PVM sąskaitą–faktūrą NR. MG12/0226, skolininkai UAB ,,Senoji smuklė“, UAB ,,Imperita“. Taip pat pateikė PVM sąskaitos–faktūros Nr. MG12/0226 kopiją, kurioje pardavėju nurodytas advokatas M. G., pirkėju – ieškovas, išvardytos paslaugos. Iš ieškovo nurodytų ir pateiktų dokumentų neaišku, už kokias būtent paslaugas kokiose bylose atsiskaitė ieškovas, kokias sumas ir už ką sumokėjo. Toks ieškovo reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas, nenurodant tikslių duomenų ir nepateikiant prašymą pagrindžiančių dokumentų, netenkintinas.

71Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

72Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

73Priteisti valstybės naudai iš kasatorių – atsakovų A. D. (duomenys neskelbtini), A. S. M. (duomenys neskelbtini) – po 43,78 Lt (keturiasdešimt tris litus 78 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo.

74Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje nustatyta, kad UAB „Imperita“, atstovaujama direktoriaus ir... 6. Ieškovas 2011 m. balandžio 21 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu... 7. Ieškovo prašymu Marijampolės rajono apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 9... 8. II. Pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo sprendimų... 9. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimu... 10. Teismas nurodė, kad šiuo ieškiniu kreditorius – AB Šiaulių bankas –... 11. Dėl sandorių neprivalomumo. Teismas nustatė, kad UAB „Imperita“ vertėsi... 12. Dėl kreditoriaus interesų pažeidimo. Teismas nustatė, kad ginčo sandoriai... 13. Dėl sandorių šalių nesąžiningumo. Teismas nustatė ir konstatavo, kad... 14. Dėl P. G. A. giminystės ryšių su vienu iš atsakovų A. S. M. teismas... 15. Dėl ieškovo nurodytos aplinkybės, kad P. G. A. pardavė ginčo žemės... 16. Teismas taip pat konstatavo, kad ginčą sudariusių šalių sąžiningumo... 17. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m.... 18. pripažino negaliojančia 2010 m. liepos 21 d. atsakovų P. G. A. ir A. D.... 19. pripažino negaliojančia 2010 m. liepos 21 d. atsakovų P. G. A. ir A. S. M.... 20. priteisė ieškovui AB Šiaulių bankui iš atsakovo P. G. A. 6905 Lt... 21. priteisė iš atsakovo P. G. A. 28,50 Lt, iš atsakovo A. D. – 14,25 Lt ir... 22. Dėl kreditoriaus reikalavimo teisės. Teisėjų kolegija, remdamasi nustatyta... 23. Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo. Teisėjų kolegija konstatavo, kad... 24. Dėl ieškinio senaties termino. Teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškinį,... 25. Dėl neprivalomumo sudaryti ginčijamą sandorį. Teisėjų kolegija... 26. Dėl sandorio šalių nesąžiningumo. Teisėjų kolegija nurodė, kad byloje... 27. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai... 28. Kasaciniu skundu atsakovai A. D. ir A. S. M. prašo panaikinti Kauno apygardos... 29. 1. Dėl actio Pauliana instituto taikymo sąlygų. Atsižvelgiant į tai, kad... 30. Aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia actio Pauliana sąlygų buvimą, turi... 31. 2. Dėl kreditoriaus interesų pažeidimo. Nustatinėjant, ar dėl ginčijamų... 32. 3. Dėl sandorio neprivalomumo. Atsakovas ginčijamus pirkimo–pardavimo... 33. 4. Dėl atsakovų nesąžiningumo netinkamo aiškinimo. Apeliacinės... 34. 5. Dėl CPK 178, 179, 185 straipsnių pažeidimo. Apeliacinės instancijos... 35. 6. Dėl CPK 260, 279 straipsnių pažeidimo. Marijampolės rajono apylinkės... 36. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas... 37. Atsakovas P. G. A. pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie kasacinio... 38. Atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 39. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti,... 40. 1. Kasatorių argumentai paremti faktinėmis bylos aplinkybėmis. Kasacinis... 41. 2. Ginčo sandoriai pažeidžia ieškovo teises ir teisėtus interesus. Kauno... 42. 3. Buldozeris ,,Shantui SD13“, teisės, susijusios su UAB ,, Investicijų ir... 43. 4. Atsakovas P. G. A. neprivalėjo sudaryti ginčo sandorių. Jų pagrindu... 44. 5. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjo ir tinkamai įvertino atsakovo... 45. Atsakovas P. G. A. ir A. S. M. yra artimieji giminaičiai. Šiuo atveju A. S.... 46. 6. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą... 47. 7. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinės bylos Nr. 3K-7-173/2010 ir... 48. Civilinėse bylose Nr. 2-474-374/2011 ir Nr. 2-120-876/2011 priimti sprendimai... 49. Teisėjų kolegija... 50. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 51. Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus... 52. Dėl CK 6.66 straipsnio taikymo sąlygų... 53. Kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos... 54. Atsakydama į šiuos kasacinio skundo argumentus teisėjų kolegija pasisako... 55. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra... 56. Dėl kreditoriaus interesų pažeidimo... 57. Kasaciniame skunde nurodoma, kad atsakovas dėl gičijamų sandorių sudarymo... 58. Dėl privalomumo sudaryti ginčijamus sandorius... 59. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai... 60. Dėl sandorio šalių sąžiningumo... 61. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas... 62. Pažymėtina, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija –... 63. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes,... 64. Dėl CPK 178, 179, 185 straipsnių normų pažeidimo... 65. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė... 66. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK... 67. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 68. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 69. Kasaciniame teisme turėta 87,57 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 70. Ieškovas nurodė, kad turėjo 6924,86 Lt bylinėjimosi išlaidų šioje... 71. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 72. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m.... 73. Priteisti valstybės naudai iš kasatorių – atsakovų A. D. (duomenys... 74. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...