Byla 2-1110-178/2015
Dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Plusta“ 2014 m. birželio 26 d. kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo, civilinėje byloje Nr. B2-614-124/2015

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų R. P. ir L. P. ir suinteresuoto asmens D. Š. atskiruosius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 23 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjų R. P. ir L. P. skundas dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Plusta“ 2014 m. birželio 26 d. kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo, civilinėje byloje Nr. B2-614-124/2015.

2Teismas, išnagrinėjęs atskiruosius skundus,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Pareiškėjai R. P. ir L. P. kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su skundu bei patikslintu skundu, prašydami panaikinti BUAB „Plusta“ bankroto administratoriaus KB „Jonas ir sūnūs“ pirmos eilės kreditorių L. P. 3 955,36 Lt (1 145,55 Eur) ir R. P. 24 621 Lt (7 130,73 Eur) kreditorinių reikalavimų pardavimą, nedelsiant sustabdyti minėtų skolų pardavimą, skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pareiškėjai nurodė, kad jie niekada nebuvo pripažinti BUAB „Plusta“ debitoriais, bankroto administratorius, vykdydamas bankroto procedūras neturėjo teisės reikšti skolų išieškojimų iš pirmos eilės kreditorių L. P. ir R. P., neteisėtai pardavė kreditorinius reikalavimus, melu ir apgaule siekia įteisinti savo atvirai nusikalstamus veiksmus. Pareiškėjai taip pat nurodė, kad niekada nebuvo ir nėra skolingi BUAB „Plusta“, niekada nebuvo įtraukti į BUAB „Plusta“ debitorių sąrašą. Todėl BUAB „Plusta“ teisių ir pareigų perėmėjas bankroto administratorius KB „Jonas ir sūnūs“ negalėjo (neturėjo teisės) kreditorinius reikalavimus įvardinti kaip skolą bei juos pardavinėti.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Šiaulių apygardos teismas 2015 m. kovo 23 d. nutartimi pareiškėjų skundą atmetė. Teismas nustatė, kad pareiškėjai skundu prašė panaikinti BUAB „Plusta“ bankroto administratoriaus KB „Jonas ir sūnūs“ vykdomą pirmos eilės kreditorių L. P. ir R. P. kreditorinių reikalavimų pardavimą ir nedelsiant sustabdyti skolų pardavimą, patikslintame skunde pareiškėjai tokių reikalavimų nereiškė. Teismo vertinimu, nepagrįsti pareiškėjų argumentai, kad bankroto administratorius negalėjo kreditorinius reikalavimus įvardinti kaip skolą. Byloje esantys teismų procesiniai sprendimai įrodo, kad iš L. P. (3 484 Lt ir 1 000 Lt) ir R. P. (23 700 Lt ir 1 000 Lt) priteistos sumos yra BUAB „Plusta“ debitorinės skolos, kurių pareiškėjai atlygino tik mažąją dalį. Bankroto administratoriaus teigimu neišieškota skolos dalis iš L. P. sudaro 29 83,26 Lt, o iš R. P. – 23 621 Lt. Iš BUAB „Plusta“ 2014 m. birželio 26 d. kreditorių komiteto posėdyje balsų dauguma (3 iš 3) nutarta L. P. ir R. P. reikalavimo teises pardavinėti dvejose varžytynėse, nepardavus varžytynėse, pardavinėti dar vieną mėnesį laisvame pardavime. Nepardavus varžytynėse reikalavimo teisės, rinkti komercinius pasiūlymus iki 2014 m. rugsėjo 30 d. ir parduoti už didžiausią pasiūlytą kainą. Teismas pripažino, kad toks kreditorių komiteto nutarimas neprieštarauja ĮBĮ imperatyvioms nuostatoms, o turto pardavimo iš varžytynių būdas laikomas skaidriausiu, labiausiai atitinkančiu kreditorių interesus. Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad reikalavimo teisių pardavimas, kurį vykdė bankroto administratorius KB „Jonas ir sūnūs“, yra teisėtas ir pagrįstas, atitinkantis Įmonių bankroto įstatymo nuostatas ir 2014 m. birželio 26 d. kreditorių komiteto nutarimą.

7Vykdydamas kreditorių komiteto nutarimą, bankroto administratorius apie varžytynes paskelbė Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos puslapyje, 2014 m. liepos 2 d. dienraštyje „Lietuvos rytas“. 2014 m. rugpjūčio 8 d. ir 2014 m. rugpjūčio 19 d. paskelbtos varžytynės neįvyko, nedalyvavus nė vienam pirkėjui. 2014 m. rugpjūčio 22 d. dienraštyje „Lietuvos rytas“ išspausdintas skelbimas dėl renkamų komercinių pasiūlymų skolų įsigijimui, taip pat paskelbta internete skolas superkančioms įmonėms. UAB „Valaura“ pateikė pasiūlymą pirkti L. P. 3 955,36 Lt skolą už 500 Lt kainą, o R. P. 24 621 Lt skolą už 1 300 Lt, A. K. – už 600 Lt. Bankroto administratorius 2014 m. spalio 8 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimis reikalavimo teises perleido didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui – UAB „Valaura“. Kreditorių komiteto nutarimu nutarta parduoti reikalavimo teises atsižvelgiant į tai, kad bankroto procesas tęsiasi jau penkerius metus, o pardavus BUAB „Plusta“ turtą bus galimybė baigti bankroto procedūras. Teismas sutiko su šiuo argumentu, konstatuodamas, jog bankroto procedūros vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo nuostatomis turi būti baigtos per 2 metus. Nagrinėjamoje byloje bankroto procesas tęsiasi daugiau nei penkerius metus, reikalavimo teisės buvo pardavinėjamos dvejose varžytynėse, tačiau norinčių įsigyti šias reikalavimo teises neatsirado. Teismas sprendė, kad reikalavimo teisės į L. P. ir R. P. skolą bankrutavusiai UAB „Plusta“ parduotos vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo nuostatomis bei 2014 m. birželio 26 d. kreditorių komiteto nutarimu. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai, teigdami, jog bankroto administratorius negalėjo kreditorinius reikalavimus įvardinti kaip skolą ir juos pardavinėti, nepateikė įrodymų, patvirtinančių šiuos pareiškėjų argumentus, taip pat įrodymų, kad bankroto administratorius neteisėtai, pažeisdamas teisės aktų nuostatas ir kreditorių komiteto nutarimą, perleido reikalavimo teises į L. P. 3 955,36 Lt ir R. P. 24 621 Lt skolą (CPK 178 str.). Vien deklaratyvūs skundo teiginiai negali būti pagrindu pripažinti bankroto administratoriaus veiksmus neteisėtais. Be to, tenkinti pareiškėjų reikalavimo – panaikinti kreditorinių reikalavimų pardavimą, nėra galimybės, nes reikalavimo teisių perleidimas jau yra įvykęs kaip faktas.

8Pareiškėjai prašė į teismo posėdį kviesti prokurorą, tačiau CPK tokios galimybės nenumato. Teismas, nustatęs įstatymų pažeidimą, gali priimti atskirąją nutartį, informuodamas atitinkamą įstaigą apie teisės pažeidimus, tačiau šioje byloje teisės pažeidimų, vykdant reikalavimo teisių pardavimą, teismas nenustatė. Teismas netenkino pareiškėjų prašymo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes byloje yra pateikti visi įrodymai, sudarantys teismui galimybę visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti pareiškėjų skundą, įvertinti bylos aplinkybes ir priimti teisiškai pagrįstą sprendimą.

9III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų argumentai

10Pareiškėjai R. P. ir L. P. atskirajame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 23 d. nutartį panaikinti ir skundą išnagrinėti iš esmės: pripažinti, kad BUAB „Plusta“ 2014 m. balandžio 26 d. kreditorių komiteto posėdis buvo neteisėtas, o priimtas nutarimas parduoti L. P. ir R. P. kreditorinius reikalavimus šiurkščiai pažeidžia visų BUAB „Plusta“ kreditorių teises, imperatyviąsias įstatymo normas; panaikinti BUAB „Plusta“ teisių ir pareigų perėmėjo bankroto administratoriaus KB „Jonas ir sūnūs“ vykdomus pirmos eilės kreditorių L. P. 3 955,36 Lt (1 145,55 Eur) ir R. P. 24 621 Lt (7 130,73 Eur) kreditorinių reikalavimų pardavimą; pripažinti, kad Šiaulių apygardos teismas, 2015 m. sausio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-539-124/2015 patvirtindamas kreditoriaus R. P. 6 864 Eur ir L. P. 1 237,21 Eur trečios eilės kreditorinius reikalavimus, pervadino juo į „skolą“; skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka; prijungti civilinę bylą Nr. B2-539-124/2015; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį ir Konstitucijos 30 straipsnį, nes atėmė iš pareiškėjų teisę į teisingą ir bešališką teismą, atėmė teisę būti išklausytam teisme, tuo pateisindamas BUAB „Plusta“ bankroto administratoriaus nepagrįstus veiksmus nesilaikant įstatymo reikalavimų (CK 6.130-6.133 str.). Pareiškėjų teigimu, bankroto administratorius pardavinėja pirmos eilės kreditorių reikalavimus už menkavertes sumas neproporcingai didinant kreditorinių reikalavimų naštą BUAB „Plusta“. Todėl teismo sprendimas šališkas, neteisėtas ir nepagrįstas.
  2. Pareiškėjai kaip BUAB „Plusta“ pirmos eilės kreditoriai kreipėsi į teismą iškart kai tik sužinojo, kad BUAB „Plusta“ teisių ir pareigų perėmėjas bankroto administratorius už menkavertes sumas pardavinėja jų kreditorinius reikalavimus, melagingai pervadindamas jas į „skolas“. Nors būtent BUAB „Plusta“ yra skolinga kreditoriams R. P. 6 864 Eur (23 700 Lt), o L. P. – 1 009,04 Eur (3484 Lt), tai patvirtina Šiaulių apygardos teismo 2015 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. B2-539-124/2015.
  3. BUAB „Plusta“ bankroto administratorius 2014 m. spalio 8 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi perleido UAB „Valaura“ ne R. P. 6 864 Eur ir L. P. 1 237,21 Eur debitorinį įsiskolinimą, o kreditorinius reikalavimus, kuriuos patvirtino Šiaulių apygardos teismas 2015 m. sausio 26 d. nutartimi.
  4. Bankroto administratorius, už menkavertes sumas parduodamas pareiškėjų kreditorinius reikalavimus bei daugiau nei po 5 metų nuo bankroto pradžios kreipdamasis į teismą prašydamas pakelti kreditorinius reikalavimus tikrajai sumai, sukčiauja ir tyčia daro žalą visiems BUAB „Plusta“ kreditoriams, savo reikmėms pasisavinęs net tas menkavertes sumas gautas iš UAB „Valaura“ (1800 Lt), daro žalą antros eilės kreditoriams bei tyčiojasi iš teisės ir teisingumo.

11Suinteresuotas asmuo D. Š. atskirajame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 23 d. nutartį panaikinti ir perduoti skundą nagrinėti iš esmės iš naujo kitam ne Šiaulių apygardos teismui; pripažinti, kad BUAB „Plusta“ 2014 m. birželio 26 d. kreditorių komiteto posėdis buvo neteisėtas, o priimtas nutarimas parduoti L. P. ir R. P. kreditorinius reikalavimus šiurkščiai pažeidžia visų BUAB „Plusta“ kreditorių teises, imperatyviąsias įstatymo normas; panaikinti BUAB „Plusta“ teisių ir pareigų perėmėjo bankroto administratoriaus KB „Jonas ir sūnūs“ vykdomus pirmos eilės kreditorių L. P. 3 955,36 Lt (1 145,55 Eur) ir R. P. 24 621 Lt (7 130,73 Eur) kreditorinių reikalavimų pardavimą; pripažinti, kad Šiaulių apygardos teismas, 2015 m. sausio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-539-124/2015 patvirtindamas kreditoriaus R. P. 6864 Eur ir L. P. 1 237,21 Eur trečios eilės kreditorinius reikalavimus, pervadino juo į „skolą“; skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka; prijungti civilinę bylą Nr. B2-539-124/2015. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas, neleisdamas pareiškėjams viešo proceso metu įrodinėti savo skundo argumentų, nuspręsdamas pareiškėjų skundą atmesti, skundžiama nutartimi pažeidė įstatymus, Konstituciją bei protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus.
  2. Pareiškėjai kreipėsi į teismą sužinoję, kad BUAB „Plusta“ bankroto administratorius už menkavertes sumas pardavinėja jų kreditorinius reikalavimus, melagingai pervadindamas juos į „skolas“, nors atsakovas yra skolingas kreditoriams R. P. 6 864 Eur (23 700 Lt), o L. P. – 1 009,04 Eur (3 484 Lt) kaip trečios eilės kreditoriams. Šias aplinkybes patvirtina Šiaulių apygardos teismo 2015 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. B2-539-124/2015.

12Atsakovas BUAB „Plusta“ atsiliepime į atskiruosius skundus prašo Šiaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiami šiais argumentais:

  1. BUAB „Plusta“ kreditorių komitetas 2014 m. birželio 26 d. nutarė parduoti piniginius reikalavimus: iš L. P. pagal Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 15 d. sprendimą priteistų 3 484 Lt neteisėtai gautų pinginių lėšų ir Lietuvos apeliacinio teismo skirtos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis baudos dalį 1 000 Lt, neišieškota dalis 2 983,26 Lt; iš R. P. pagal Šiaulių apygardos teismo 2012 m. sausio 27 d. sprendimą priteistos 23 700 Lt turtinės žalos atlyginimo ir Lietuvos apeliacinio teismo skirtos baudos dalį 1 000 Lt už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, neišieškota dalis 23 621 Lt. Bankroto administratorius jokių savavališkų sprendimų minėtu skundo pagrindu neatliko, o vadovaudamasis Įmonių bankroto įstatymo nuostatomis vykdė UAB „Plusta“ kreditorių komiteto sprendimą.
  2. Kreditoriniai reikalavimai nebuvo parduodami, dėl jų kokių sprendimų nėra priimta. Juo labiau, kad bankroto administratorius neturi teisės tokius reikalavimus pardavinėti.
  3. Pareiškėjai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, sistemingai teikia įvairius skundus dėl administratoriaus ir kitų kreditorių komiteto narių veiksmų.
  4. BUAB „Plusta“ bankroto byla tęsiasi daugiau nei penkerius metus, reikalavimo teisės buvo pardavinėjamos dvejose varžytynėse, tačiau norinčių įsigytas šias reikalavimo teises neatsirado. Todėl reikalavimo teisės į L. P. ir R. P. skolas buvo parduotos vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo nuostatomis bei 2014 m. birželio 26 d. kreditorių komiteto nutarimu.
  5. Tenkinti pareiškėjų reikalavimo – panaikinti kreditorinių reikalavimų pardavimą nėra galimybės, nes reikalavimo teisių perleidimas kaip faktas jau yra įvykęs.

13Suinteresuotas asmuo D. Š. atsiliepime į pareiškėjų atskirąjį skundą prašo jį tenkinti. Atsiliepime nurodomi iš esmės tie patys argumentai kaip ir paduotame atskirajame skunde. Papildomai suinteresuotas asmuo prašo į žodinį bylos nagrinėjimą kviesti prokurorą, kuris įvertintų bankroto administratoriaus veiksmus vykdant nusikalstamas BUAB „Plusta“ bankroto procedūras bei teisėjos L. A. veiksmus, įteisinant Lietuvos piliečių apiplėšinėjimus ir tyčinius žmogaus teisių ir laisvių pažeidinėjimus.

14IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

15CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

16Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

17Atskirieji skundai netenkintini.

18Dėl procesinių prašymų

19Apeliantai prašo atskiruosius skundus nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tačiau CPK 336 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atskiruosius skundus nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Taigi, pagrindinė atskirųjų skundų nagrinėjimo forma yra rašytinis procesas. Pažymėtina, kad apeliantai žodinio nagrinėjimo būtinumo nepagrindė, o apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva tokio būtinumo neįžvelgia. Be to, apeliantai savo argumentus išsamiai yra išdėstę savo procesiniuose dokumentuose, inter alia atskiruosiuose skunduose. Todėl šis apeliantų prašymas netenkintinas. Netenkinus prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, atmestinas ir apelianto D. Š. prašymas dėl prokuroro iškvietimo. Juo labiau, kaip pagrįstai nurodo pirmosios instancijos teismas CPK tokios galimybės ir nenumato.

20Apeliantai taip pat prašo prijungti civilinę bylą Nr. B2-539-124/2015, tačiau šis prašymas taip pat netenkintinas. Iš apeliantų argumentų matyti, kad šios bylos duomenimis apeliantai įrodinėja L. P. ir R. P. kreditorinių reikalavimų patvirtinimą BUAB „Plusta“ bankroto byloje. Tačiau nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas ne kreditorinių reikalavimų tvirtinimo klausimas, o BUAB „Plusta“ reikalavimo teisių į L. P. ir R. P. skolas pardavimo teisėtumas. Be to, apeliacinės instancijos teismas naudojasi ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis bei esant būtinybei gali matyti bei vadovautis apeliantų prašomoje išreikalauti civilinėje byloje priimtais teismo procesiniais sprendimais (CPK 179 str. 3 d.).

21Dėl procesinės normos pažeidimų

22Apeliantai atskiruosiuose skunduose nurodo, kad teismas, išnagrinėjęs bylą rašytinio proceso tvarka, atėmė teisę į teisingą ir bešališką teismą, atsisakydamas pareiškėjus išklausyti teismo posėdyje. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pozicija nesutinka.

23Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.). Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra Įmonių bankroto įstatymas (toliau- ĮBĮ), o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio specialiojo įstatymo nuostatoms. ĮBĮ nėra imperatyviai įtvirtinta, kad skundai dėl kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų ar administratoriaus veiksmų būtų nagrinėjami žodinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, negalima daryti išvados, jog, pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus pareiškėjų skundus rašytinio proceso tvarka, buvo pažeistos procesinės teisės normos ir pareiškėjų teisė būti išklausytam ar bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka laikytinas teisėjo šališkumo požymiu. Paprastai tokios kategorijos teisminėje praktikoje nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, nebent teismas nusprendžia žodinį bylos nagrinėjimą esant būtinu. Tokia nuostata yra pripažinta ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-729/2014). Šiame kontekste pastebėtina, kad apeliantai atskiruosiuose skunduose nenurodo nei jokių aplinkybių, dėl kurių negalėjo išdėstyti savo argumentų skunde pirmosios instancijos teismui, nei naujų argumentų atskiruosiuose skunduose, nei svarbių priežasčių, dėl kurių negali išdėstyti argumentų atskiruosiuose skunduose.

24Dėl atskirųjų skundų (ne)pagrįstumo

25Iš pareiškėjų procesinių dokumentų matyti, kad pareiškėjai kvestionuoja kreditorių komiteto 2014 m. birželio 26 d. nutarimą, kuriuo nutarta parduoti BUAB „Plusta“ reikalavimo teises į pareiškėjų skolas, bei administratoriaus veiksmų, susijusių su minėtų reikalavimo teisių pardavimu, teisėtumą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje išdėstė argumentus dėl 2014 m. birželio 26 d. kreditorių komiteto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo bei pripažino, kad minėtas kreditorių komiteto nutarimas neprieštarauja ĮBĮ imperatyvioms normoms, taip pat sprendė, kad reikalavimo teisės į L. P. ir R. P. skolą bankrutavusiai UAB „Plusta“ parduotos vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo nuostatomis. Su šiais argumentais sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.

26Bylos duomenimis Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 15 d. sprendimu už akių iš L. P. priteista BUAB „Plusta“ naudai 3 484 Lt bei Šiaulių apygardos teismo 2012 m. sausio 27 d. sprendimu iš R. P. priteista BUAB „Plusta“ naudai 23 700 Lt neteisėtai išmokėtų lėšų, minėti teismo sprendimai įsiteisėję (b.l. 38-39, 48-50). Taip pat Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. lapkričio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2570/2013 R. P. ir L. P. skyrė baudas po 2 000 Lt, iš kurios po 1 000 Lt turėjo būti sumokėta į BUAB „Plusta“ banko sąskaitą (b.l. 78-80). Bankroto administratoriaus teigimu, pareiškėjai atlygino tik mažąją dalį skolos, todėl neišieškota skolos dalis iš L. P. sudaro 29 83,26 Lt, o iš R. P. – 23 621 Lt. Byloje neginčytina, kad L. P. ir R. P. yra BUAB „Plusta“ kreditoriai, tačiau jie taip pat aukščiau minėtais įsiteisėjusiais teismo sprendimais yra ir BUAB „Plusta“ debitoriai. Pažymėtina, kad apeliantai nepagrįstai kreditorinius įsiskolinimus sutapatina su debitorinėmis skolomis, todėl atmestini kaip nepagrįsti apeliantų argumentai, kad BUAB „Plusta“ bankroto administratorius pardavinėja pareiškėjų kreditorinius reikalavimus, melagingai pervadindamas jas į „skolas“.

27Iš BUAB „Plusta“ 2014 m. birželio 26 d. kreditorių komiteto posėdžio protokolo matyti, kad buvo svarstytas reikalavimo teisių pardavimas bei kreditorių komiteto posėdyje dalyvavusių narių vienbalsiai nutarta reikalavimo teises pardavinėti dvejose varžytynėse, nepardavus varžytynėse, pardavinėti dar vieną mėnesį laisvame pardavime. Pardavimo kainą pirmose varžytynėse mažinti 20 proc. nuo skolos dydžio, antrose varžytynėse mažinti kainą 20 proc. nuo pirmųjų varžytynių pardavimo kainos. Nepardavus varžytynėse reikalavimo teisės, rinkti komercinius pasiūlymus iki 2014 m. rugsėjo 30 d. ir parduoti už didžiausią pasiūlytą kainą (b.l. 12-13). BUAB „Plusta“ bankroto administratorius pateikė duomenis apie vykdytą reikalavimo teisių pardavimą, iš kurių matyti, kad bankroto administratorius apie varžytynes paskelbė Įmonių bankroto valdymo departamento puslapyje bei 2014 m. liepos 2 d. dienraštyje „Lietuvos rytas“ (b.l. 65, 66). 2014 m. rugpjūčio 8 d. ir 2014 m. rugpjūčio 19 d. paskelbtos varžytynės neįvyko, nedalyvavus nė vienam pirkėjui (b.l. 67-70). 2014 m. rugpjūčio 22 d. dienraštyje „Lietuvos rytas“ išspausdintas skelbimas dėl renkamų komercinių pasiūlymų skolų įsigijimui, taip pat paskelbta internete skolas superkančioms įmonėms (b.l. 71-73). BUAB „Plusta“ bankroto administratoriaus teigimu, iš pateiktų pasiūlymų (b.l. 74-77), BUAB „Plusta“ reikalavimo teises 2014 m. spalio 8 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimis perleido didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui – UAB „Valaura“. Šiaulių apygardos teismas 2014 m. lapkričio 7 d. nutartimi pakeitė Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 15 d. sprendimo už akių vykdymo procese išieškotoją BUAB „Plusta“ į išieškotoją UAB „Valaura“ (b.l. 43-44). Taip pat Šiaulių apygardos teismas 2014 m. lapkričio 7 d. nutartimi pakeitė Šiaulių apygardos teismo 2012 m. sausio 27 d. sprendimo vykdymo procese išieškotoją BUAB „Plusta“ į išieškotoją UAB „Valaura“ (b.l. 48-59). Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad BUAB „Plusta“ reikalavimo teises į L. P. ir R. P. skolas pardavė vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis bankrutuojančios įmonės turto pardavimą. Tai pagrįstai nustatė ir pirmosios instancijos teismas.

28Taigi, BUAB „Plusta“ bankroto administratorius, vykdydamas kreditorių komiteto 2014 m. birželio 26 d. nutarimą, pardavė ne pareiškėjų kreditorinius reikalavimus, o reikalavimo teises į L. P. ir R. P. skolas. Reikalavimo teisės yra parduotos vykdant kreditorių valią, dėl ko laikyti bankroto administratoriaus veiksmus neteisėtais nėra pagrindo. Be to, apeliantų procesiniuose dokumentuose inter alia atskiruosiuose skunduose nurodyti argumentai yra susiję tik su neva jų kreditorinių reikalavimų pardavimu, tačiau nepateikti jokie argumentai, patvirtinantys debitorinių skolų pardavimo neteisėtumą. Apeliantai procesiniuose dokumentuose net nepasisako bei nepateikia jokių argumentų, susijusių su įsiteisėjusiais teismo sprendimais priteistomis iš L. P. ir R. P. skolomis BUAB „Plusta“ naudai. Civiliniame procese vyraujant rungimosi principui, kas reiškia, jog pačios šalys turi pareigą įrodinėti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str., 178 str.), spręstina, kad apeliantai neįrodė nei 2014 m. birželio 26 d. kreditorių komitento nutarimo, nei administratoriaus veiksmų parduodant reikalavimo teises neteisėtumo. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad vien deklaratyvūs skundo teiginiai negali būti pagrindu pripažinti bankroto administratoriaus veiksmus neteisėtais. Atskiruosiuose skunduose apeliantai nepateikia argumentų, kuriais remiantis galima būtų jų procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus laikyti pagrįstais. Be to, apeliantai atskiruosiuose skunduose iš esmės tik atkartoja pirmosios instancijos teismui teikto skundo teiginius, į kuriuos pirmosios instancijos teismas yra atsakęs.

29Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad atskirųjų skundų motyvai neteikia pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą nutartį, dėl to Šiaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 23 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

30Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,

Nutarė

31Šiaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus... 2. Teismas, išnagrinėjęs atskiruosius skundus,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Pareiškėjai R. P. ir L. P. kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su skundu... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Šiaulių apygardos teismas 2015 m. kovo 23 d. nutartimi pareiškėjų skundą... 7. Vykdydamas kreditorių komiteto nutarimą, bankroto administratorius apie... 8. Pareiškėjai prašė į teismo posėdį kviesti prokurorą, tačiau CPK tokios... 9. III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų argumentai... 10. Pareiškėjai R. P. ir L. P. atskirajame skunde prašo Šiaulių apygardos... 11. Suinteresuotas asmuo D. Š. atskirajame skunde prašo Šiaulių apygardos... 12. Atsakovas BUAB „Plusta“ atsiliepime į atskiruosius skundus prašo... 13. Suinteresuotas asmuo D. Š. atsiliepime į pareiškėjų atskirąjį skundą... 14. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai... 15. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 16. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus... 17. Atskirieji skundai netenkintini.... 18. Dėl procesinių prašymų... 19. Apeliantai prašo atskiruosius skundus nagrinėti žodinio proceso tvarka.... 20. Apeliantai taip pat prašo prijungti civilinę bylą Nr. B2-539-124/2015,... 21. Dėl procesinės normos pažeidimų... 22. Apeliantai atskiruosiuose skunduose nurodo, kad teismas, išnagrinėjęs bylą... 23. Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus... 24. Dėl atskirųjų skundų (ne)pagrįstumo... 25. Iš pareiškėjų procesinių dokumentų matyti, kad pareiškėjai kvestionuoja... 26. Bylos duomenimis Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 15 d. sprendimu... 27. Iš BUAB „Plusta“ 2014 m. birželio 26 d. kreditorių komiteto posėdžio... 28. Taigi, BUAB „Plusta“ bankroto administratorius, vykdydamas kreditorių... 29. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad atskirųjų... 30. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 31. Šiaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 23 d. nutartį palikti nepakeistą....