Byla 2-1702/2014
Dėl skolos ir palūkanų priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „FIRST partneriai“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 3 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-2098-260/2014 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Ūkio banko investicinė grupė“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „FIRST partneriai“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

2Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo.

5Ieškovas BUAB „Ūkio banko investicinė grupė“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu atsakovui UAB „FIRST partneriai“, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 240 317,91 Lt skolą, 29 074,39 Lt palūkanas, 8,75 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

6Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai areštuoti atsakovo pinigines lėšas ir turtines teises 269 392,30 Lt sumai. Ieškovas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė didele pareikšto reikalavimo suma, atsakovo vengimu gera valia vykdyti savo prievoles ir grąžinti skolą. Nurodė, kad atsakovas neturi nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, kas taip pat mažina ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo galimybę. Be to, atsakovo turtinė padėtis yra bloga, iš 2011 metų balanso matyti, kad atsakovo pradelsti įsipareigojimai viršija į balansą įrašyto ilgalaikio turto vertę, kas reiškia įmonės nemokumą. Ieškovo teigimu, šios aplinkybės pagrindžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Kauno apygardos teismas 2014 m. birželio 3 d. nutartimi prašymą tenkino. Taikė laikinąsias apsaugos priemones ieškovo BUAB „Ūkio banko investicinė grupė“ reikalavimams užtikrinti ir 269 392,30 Lt sumai areštavo atsakovui UAB „FIRST partneriai“ priklausančius nekilnojamuosius ir/ar kilnojamuosius daiktus, esančius pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovui daiktais naudotis, tačiau draudžiant juos perduoti, dovanoti, įkeisti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims. Nesant ar esant nepakankamai nekilnojamųjų ir/ar kilnojamųjų daiktų areštavo atsakovui priklausančias pinigines lėšas ar turtines teises, esančias pas atsakovą, banke ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant atlikti su pinginėmis lėšomis bet kokias pinigų išmokėjimo, pervedimo ar kitas disponavimo operacijas, leidžiant įskaityti į sąskaitas gautas lėšas ir iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti darbo užmokestį darbuotojams, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei atsiskaityti su ieškovu (b.l. 88-90). Teismas sprendė, kad nėra byloje duomenų, paneigiančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą, bei preziumavo, kad pareikšto reikalavimo suma yra didelė. Todėl, teismo vertinimu, yra pakankamas pagrindas manyti, jog atsakovas, sužinojęs apie pareikštą ieškinį, gali imtis priemonių perleisti ar paslėpti jam priklausantį turtą ar turtines teises, suvaržyti teises į jį ar kitaip apsunkinti disponavimą juo, dėl ko nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo, jei jis būtų palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str.). Ieškovo, kuriam iškelta bankroto byla, o kartu ir jo kreditorių interesų apsauga sietina su prioritetiniu viešojo intereso įgyvendinimu, todėl teismas sutiko su ieškovo nurodytais argumentais ir konstatavo, jog yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas pažymėjo, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nevertino ieškinio pagrįstumo, tik pripažino, kad ieškovas tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus, nes, jei pasitvirtintų ieškovo nurodomos aplinkybės, būtų pagrindas ieškinį patenkinti.

9III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo ir jį argumentai

10Atsakovas UAB „FIRST partneriai“ (toliau – apeliantas) atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 3 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti ieškovo prašymo pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones (b.l. 93-100). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Ieškinio reikalavimai yra prima facie nepagrįsti, ieškinys akivaizdžiai neperspektyvus ir negalėtų būti tenkinamas, nes paremtas prieštaringai įrodymais ir melagingais teiginiais. Atskirojo skundo padavimo metu apeliantas neskolingas ieškovui jo reikalaujamos sumos. Visus pateiktus mokėjimo pavedimus ieškovas nepagrįstai įvardino kaip jo apeliantui suteiktas ir apelianto negrąžintas paskolas, o PVM sąskaitas – faktūras - kaip išrašytas už palūkanas ir mokėtinas. Apelianto teigimu, dalis mokėjimo pavedimų įrodo ieškovo atsiskaitymą su apeliantu pagal pastarojo ieškovui suteiktas paskolas ir(ar) parduotą turtą. Tos paskolos, kurias patvirtina dalis pateiktų mokėjimo pavedimų, apelianto ieškovui yra grąžintos ir palūkanos už jas sumokėtos arba įsipareigojimus pagal jas yra perėmę tretieji asmenys. Likusios dalies PVM sąskaitų – faktūrų nenurodytas išrašymo pagrindas, jos nepriimtos apelianto. Dėl to laikinųjų apsaugos priemonių taikymas apelianto atžvilgiu yra nepagrįstas.
  2. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos ir nesąžiningos apelianto atžvilgiu, nes apelianto pateikti įrodymai patvirtina įsiskolinimo ieškovui nebuvimą. Siekiant užtikrinti ieškovo reikalavimą ne tik atimamos apelianto galimybės vykdyti savo veiklą, bet ir pažeidžiamos trečiųjų asmenų, su kuriais apeliantas turi komercinių santykių, teisės ir teisėti interesai. Teismas neįvertino to, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sutrikdys apelianto galimybę vykdyti ūkinę – komercinę veiklą, nes vykdant skundžiamą nutartį gali būti areštuotas apelianto turtas bei lėšos. Areštavus pinigines lėšas, apeliantas nebegalės vykdyti einamųjų mokėjimų savo kreditoriams, atsiskaityti su paslaugų tiekėjais, vykdyti kitų sutartinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims.
  3. Laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas nepažeistų ieškovo teisių ir teisėtų interesų, nes jų netaikymas šioje stadijoje neužkerta kelio ieškovui kreiptis dėl laikinųjų apsaugos priemonių vėliau.
  4. Ieškovas yra nesąžiningas ir piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis siekdamas nepagrįstai pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones apelianto turto atžvilgiu ir suvaržyti apelianto veiklą. Dėl to, jei asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti.

11Ieškovas BUAB „Ūkio banko investicinė grupė“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą (b.l. 123-126). Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

  1. Atskirajame skunde nurodyti teiginiai yra susiję su bylos nagrinėjimu iš esmės, o ne laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo klausimu. Ieškovas su ieškiniu pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad paskola apeliantui buvo suteikta. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys yra prima facie pagrįstas, ieškinio suma didelė, todėl yra sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovo teigimu, skundžiama nutartis priimta pagrįstai ir turi būti palikta galioti.
  2. Apeliantas neturi jokio nekilnojamojo ir materialaus kilnojamojo turto, tą patvirtina tiek 2014 m. birželio 11 d. turto aprašas, tiek 2014 m. liepos 16 d. apelianto raštas. Be to, Šiaulių banko pateiktais duomenimis apeliantas banko sąskaitose teturi 2 034,16 Lt. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju nebūtų grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Todėl iš turimų duomenų darytina išvada, kad palankaus teismo sprendimo atveju nebūtų turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą.
  3. Apeliantas piktybiškai delsia padengti susidariusį įsiskolinimą ir sieks išvengti skolos grąžinimo, nes pradelsė mokėjimus ieškovui, dėl įsiskolinimo padengimo ar bent skolos mokėjimo grafiko suderinimo į ieškovą nesikreipė.
  4. Ieškinio suma 269 392,30 Lt yra didelė, o tai patvirtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę. Grėsmę, kad teismo sprendimas nebus įvykdytas taip pat patvirtina apelianto nemokumas, nes apelianto pradelsti įsipareigojimai viršija į balansą įrašyto ilgalaikio turto vertę. Todėl apeliantui bet kuriuo metu gali būti iškelta bankroto byla.

12IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

13CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

14Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15Atskirasis skundas netenkintinas.

16Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Civilinio proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai (1) prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmuo tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir (2) yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

17Nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė ieškinį apeliantui dėl 269 392,30 Lt skolos ir palūkanų priteisimo. Pirmosios instancijos teismas pareikšto ieškinio reikalavimų užtikrinimui pritaikė CPK 145 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytas laikinųjų apsaugos priemonių rūšis – apelianto nekilnojamojo, kilnojamojo turto, turtinių teisių bei piniginių lėšų areštą. Apeliantas, kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo nutartį, teigia, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog ieškinys prima facie nepagrįstas. Sutiktina su apeliantu, kad tuo atveju, jei ieškovas tikėtinai nepagrindžia pareikšto ieškinio reikalavimo, laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos. Tačiau teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo klausimą, tik preliminariai vertina ieškovo pareikšto ieškinio pagrįstumą, t. y. pats ieškinys (ginčas) bei jo reikalavimų pagrįstumas nėra nagrinėjami iš esmės ir teismas netiria bei nevertina ieškinio teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo, nes, kaip minėta, jie tirtini ir vertintini tik nagrinėjant ginčą iš esmės. Taigi, ieškovas ieškinyje nurodė savo argumentus, pateikė prie ieškinio atitinkamus dokumentus, kurie, jo manymu, patvirtina reikalavimo pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju nėra akivaizdžių duomenų, kad pagal ieškovo pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jam palankus teismo sprendimas. Todėl šioje stadijoje konstatuoti, kad ieškinys nėra net tikėtinai pagrįstas, nėra pagrindo. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad preliminarus ieškinio įvertinimas nėra ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, tai atliekama bylos nagrinėjimo iš esmės metu, todėl jis neturi jokios prejudicinės galios bylos išsprendimui, kadangi ieškinys gali būti atmestas iš esmės išnagrinėjus bylą arba ieškovas bylos nagrinėjimo metu pasinaudos savo teise pakeisti ieškinio pagrindą ar dalyką, padidinti/sumažinti ieškinio reikalavimus, pateikti naujus įrodymus ir t.t. Todėl nesant aplinkybių, iš kurių jau šioje stadijoje būtų akivaizdžiai matyti, kad pareikštas ieškinys negalėtų būti tenkinamas, nėra pagrindo daryti išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negalimumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1186/2013).

18Konstatavus, jog preliminarus (lot. „prima facie“) bylos duomenų vertinimas neleidžia manyti, jog ieškovui palankus teismo sprendimas negalėtų būti priimtas, spręstina, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

19Kaip pagrindinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo motyvą tiek ieškovas, tiek ir pirmosios instancijos teismas nurodė didelę ieškinio sumą. Aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2009). Taikydamas šią prezumpciją, teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes, t. y. ar apeliantui ieškiniu pareikšto reikalavimo suma yra didelė. Apeliantas, paduodamas atskirąjį skundą, taip pat gali paneigti šią prezumpciją, pateikdamas duomenis, įrodančius jo (gerą) turtinę padėtį (CPK 12 str., 178 str., 314 str., 338 str.). Pažymėtina tai, kad apeliantas nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo argumentų dėl teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimo bei nepateikia jokių duomenų, kad jo turtinė padėtis yra tokia gera, kad teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas ir netaikius laikinųjų apsaugos priemonių. Kaip matyti iš atskirojo skundo argumentų, apeliantas, kvestionuodamas skundžiamą nutartį, teigia, kad jo atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos ir nesąžiningos bei ieškovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Tačiau su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

20VĮ Registrų centras duomenimis apelianto finansinė atskaitomybė nei už 2013 metus, nei už 2012 metus juridinių asmenų registrui nepateikta, jokių savo finansinių rodiklių nepateikė ir apeliantas. Todėl jo finansinė padėtis vertintina šalių paaiškinimų bei kitų byloje esančių įrodymų kontekste. VĮ Registrų centras duomenimis nekilnojamojo turto registre registruotino nekilnojamojo turto apeliantas neturi. Iš ieškovo pateiktų įrodymų taip pat matyti, kad perdavus skundžiamą nutartį antstoliui, pastarasis jokio materialaus apelianto kilnojamojo turto nerado, o apelianto banko sąskaitose buvo tik 2 034,16 Lt (b.l. 127-128, 130). Be to, apeliantas 2014 m. liepos 16 d. raštu antstoliui patvirtino, kad nekilnojamojo ir materialaus kilnojamojo turto jis neturi (b.l. 129). Esant aukščiau nurodytiems duomenimis, darytina išvada, kad ieškinio suma 269 392,30 Lt apelianto atžvilgiu laikytina didele, o apeliantas nepaneigė būtinybės jo atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti (CPK 12 str., 178 str., 185 str.). Kita vertus, apeliantas, jei jo finansinė padėtis yra gera ir prašoma priteisti suma jam nėra didelė, gali be itin ženklių nuostolių pasinaudoti įstatymo suteikta teise sumokėti reikalaujamą sumą į teismo depozitinę sąskaitą ir tokiu būdu apskritai išvengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 148 str. 2 d.) arba kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones kitomis (CPK 148 str. 1 d.).

21Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepažeidžia ekonomiškumo ir proporcingumo principų, o jų netaikius galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 2 d.). Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 3 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

22Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,

Nutarė

23Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus... 2. Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo... 5. Ieškovas BUAB „Ūkio banko investicinė grupė“ kreipėsi į Kauno... 6. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Kauno apygardos teismas 2014 m. birželio 3 d. nutartimi prašymą tenkino.... 9. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo ir jį argumentai... 10. Atsakovas UAB „FIRST partneriai“ (toliau – apeliantas) atskiruoju skundu... 11. Ieškovas BUAB „Ūkio banko investicinė grupė“ atsiliepimu į atskirąjį... 12. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai... 13. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 14. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria... 15. Atskirasis skundas netenkintinas. ... 16. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar... 17. Nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė ieškinį apeliantui dėl 269 392,30... 18. Konstatavus, jog preliminarus (lot. „prima facie“) bylos duomenų... 19. Kaip pagrindinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo motyvą tiek... 20. VĮ Registrų centras duomenimis apelianto finansinė atskaitomybė nei už... 21. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad... 22. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338... 23. Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą....