Byla 2-410-744/2014
Dėl turtinės žalos išieškojimo, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

1Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėjas Laisvydas Zederštremas,

2sekretoriaujant J. P.,

3dalyvaujant: ieškovo AB „Lietuvos dujos“ atstovui L. B.,

4atsakovui M. V.,

5atsakovo atstovui advokatui Anatolijui Šichovcovui,

6viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos dujos“, veikiančio per Šiaulių filialą, ieškinį atsakovui M. V. dėl turtinės žalos išieškojimo, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Nustatė

7Ieškovas AB „Lietuvos dujos“, veikiantis per Šiaulių filialą, kreipėsi į teismą su ieškiniu, reikalaudamas priteisti iš atsakovo M. V. 5064,54 Lt turtinę žalą dėl neteisėto gamtinių dujų vartojimo, 5 % dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei sumokėtą 145 Lt žyminį mokestį. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2006 m. spalio 17 d. ieškovas ir atsakovas sudarė gamtinių dujų pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 47005075 dėl gamtinių dujų tiekimo į butą, esantį ( - ). Bute buvo įrengtas gamtinių dujų apskaitos prietaisas Schlumberger G-2000 Nr. 001809164. Pagal sutarties 4.3. punktą atsakovas įsipareigojo užtikrinti dujotiekių ir skaitiklių, esančių jo valdoje arba prie jo valdos ribų, saugumą, priežiūrą, apsaugą nuo mechaninių pažeidimų, skaitiklių plombų ir lipdukų neliečiamumą, tvarkingą buitinių dujinių prietaisų techninę būklę, tačiau šių savo pareigų nevykdė. 2013 m. balandžio 16 d. buvo surašytas buitinio vartotojo dujų apskaitos patikrinimo (perplombavimo) aktas, kuriame buvo užfiksuota, kad yra pažeistas dujų skaitiklis, nusiima integratorius, nusitrynę skaitiklio numeriai. Atsakovas ant akto pasirašyti atsisakė. Remiantis šia informacija 2013 m. balandžio 19 d. ieškovo darbuotojai – dujų apskaitos ir metrologijos skyriaus vyresnysis inspektorius G. P. ir šaltkalvis A. V. nuėmė dujų skaitiklį Schlumberger G-2000 Nr. 001809164, įdėjo į dėžę ir užplombavo. Tą pačią dieną dalyvaujant atsakovui buvo surašytas Vartotojo gamtinių dujų apskaitos patikrinimo bei dujų kiekio matavimo priemonių pakeitimo aktas ir atsakovas buvo pakviestas dalyvauti matavimo priemonių, jų plombų techninės būklės tyrimo, pažeidimo bei žalos nustatymo komisijos posėdyje, įvyksiančiame 2013 m. balandžio 24 d. 10 val. Nurodytu laiku įvyko komisijos posėdis, į kurį atsakovas neatvyko. Jo metu buvo nustatyta, kad ant iš atsakovo buto paimto dujų apskaitos prietaiso Schlumberger G-2000 Nr. 001809164 nėra gamyklinės plombos, išbraižytas integratoriaus laikiklis, išbraižyti skaitmenų būgneliai. Įvertinus šias aplinkybes komisija padarė išvadą, kad skaitiklis sugadintas, komercinei apskaitai netinkamas. Komisija apskaičiavo ieškovui dėl neteisėto gamtinių dujų vartojimo padarytą žalą, vadovaudamasi Gamtinių dujų pardavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo taisyklių, patvirtintų 2002 m. vasario 5 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 43, 176 punktu, bei tarp šalių sudarytos gamtinių dujų pirkimo – pardavimo sutarties 10 punktu. Buvo nustatytas neteisėtai sunaudotų dujų kiekis – 1785 m3, žala už dujas 4837,35 Lt, išlaidos pažeisto dujotiekio remontui 227,19 Lt. Viso ieškovui buvo padaryta 5064,54 Lt žala. Komisija, skaičiuodama žalą, taikė žymiai mažesnius koeficientus (0,15), nors turėjo teisę taikyti žymiai didesnį koeficientą (1). Buitinio vartotojo padarytos žalos nustatymo aktas buvo išsiųstas atsakovui, šį aktą atsakovas galėjo apskųsti nustatyta tvarka, tačiau šia teise nepasinaudojo. Atsakovas taip pat nepasinaudojo teise prašyti nepriklausomo matavimo priemonės tyrimo, nors tokia teisė jam buvo išaiškinta. Atsakovui buvo nustatytas terminas iki 2013 m. gegužės 10 d. susimokėti skolą, tačiau atsakovas šia galimybe nepasinaudojo (1-3 b.l.).

8Ieškovo atstovas L. B. teismo posėdžio metu ieškinio reikalavimus palaikė ir nurodė tas pačias faktines aplinkybes, kaip ir ieškinyje. Jis papildomai nurodė, kad iš atsakovo buto paimtam dujų skaitikliui nustatyti mechaniniai pažeidimai (nėra gamyklinės plombos, išbraižytas integratoriaus laikiklis, išbraižyti skaitmenų būgneliai) būdingi atvejams, kai bandoma mechaniškai paveikti skaitiklio rodmenis. Atsakovas deklaruodavo labai mažą dujų sunaudojimą, kas taip pat kelia įtarimą. Žala buvo paskaičiuota taip, kaip tai numatyta Gamtinių dujų pardavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo taisyklėse. Iš nustatyto neteisėtai sunaudotų dujų kiekio buvo atimtas kiekis, kurį atsakovas buvo deklaravęs ir už kurį atsiskaitęs. Kadangi iš atsakovo buto paimto dujo skaitiklio pažeidimai nekėlė abejonių, jis nebuvo siųstas nepriklausomam tyrimui, to neprašė ir atsakovas, nors tokia teisė jam buvo išaiškinta.

9Atsakovas M. V. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes padarytos žalos nustatymo aktas neatitinka realybės, jo bute esantys dujiniai prietaisai visada dirbo per apskaitą (23-24 b.l.).

10Atsakovas M. V. teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir paaiškino, kad dujų be apskaitos nevartojo, su ieškovu atsiskaitydavo pagal skaitiklio parodymus, skaitiklio pats negadino ir nematė, kad jis yra sugadintas. Jis pripažino, kad jo naudotas skaitiklis yra sugadintas ir negali būti naudojamas dujų apskaitai, tačiau kas jį sugadino nežino. Prieš aštuonerius metus buvo butą išnuomojęs šeimai, vėliau jame gyveno sugyventinė, kuri mirė 2007 metais. Po sugyventinės mirties bute, esančiame ( - ), gyveno tik jis vienas, niekam jo nenuomojo ir nedavė naudotis. Jis turi aukštąjį techninį išsilavinimą, anksčiau apie 20 metų dirbo darbą, susijusį su energijos apskaitos prietaisais, elektros tinkluose. Kad pažeista skaitiklio plomba ir nusiima integratorius, nepastebėjo. Mano, kad žala paskaičiuota neteisingai, kadangi faktiškai žala ieškovui nebuvo padaryta. Jis naudojo bute esantį dujinį katilą, tačiau tik kelias valandas per dieną, kad palaikyti temperatūrą, o po to rankiniu būdu išjungdavo. Virykle naudojosi labai mažai. Šiuo metu niekur nedirba, yra registruotas darbo biržoje. Prašė atmesti ieškovo ieškinį.

11Liudytojas G. P. parodė, kad dirba AB „Lietuvos dujos“ Šiaulių filialo dujų apskaitos ir metrologijos skyriuje vyresniuoju inspektoriumi. Jam paskambino Pakruojo skyriaus inspektorė L. V. ir pranešė, kad atsakovo bute laisvai juda dujų skaitiklio integratorius. Sekančią dieną jis nuvyko į atsakovo butą ir apžiūrėjo dujų skaitiklį. Panaudojęs veidrodėlį nustatė, kad iš apačios nuimta švininė plomba, o iš viršaus plombos vietoje įdėta plastilino, todėl konstatuota, kad nėra gamyklinės plombos. Tokio tipo skaitikliuose gamyklinė plomba neleidžia judinti integratoriaus. Jis nuėmė skaitiklį, įdėjo jį į specialią dėžę, užplombavo ir pasiūlė atsakovui dalyvauti pažeidimo bei žalos nustatymo komisijos posėdyje. Nurodė, kad jei data netinka, būtų galima ją keisti. Jis dalyvavo komisijos posėdį, o atsakovas į posėdį nenuvyko. Apžiūrėjus skaitiklį nustatyta, kad jame nėra gamyklinės plombos, išbraižytas integratoriaus laikiklis, išbraižyti skaitmenų būgneliai. Iš praktikos žinoma, kad integratoriaus laikiklis nubraižomas bandant nupjauti švino plombą iš apačios, o skaitmenų būgneliai išbraižomi mechaniškai bandant stabdyti arba persukti šiuo būgnelius, įkišant kokį kietą daiktą per atsilaisvinusi integratorių. Buitiniai vartotojai, naudojantys dujas šildymui, tikrinami ne rečiau kaip kartą per metus.

12Ieškinys tenkintinas visiškai.

13Dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo

14Iš ieškovo atstovo ir atsakovo paaiškinimų teismo posėdžio metu, liudytojo G. P. parodymų, byloje esančių rašytinių dokumentų, atsakovo teismo posėdžio metu pateiktos atsiskaitymų knygelės nustatyta, kad 2006 m. spalio 17 d. tarp ieškovo ir atsakovo M. V. buvo sudaryta gamtinių dujų pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 47005075 dėl gamtinių dujų tiekimo į butą, esantį ( - ). Bute buvo įrengtas gamtinių dujų apskaitos prietaisas Schlumberger G-2000 Nr. 001809164 (11-12 b.l.). Sutartimi atsakovas įsipareigojo užtikrinti dujotiekių ir skaitiklių, esančių jo valdoje arba prie jo valdos ribų, saugumą, priežiūrą, apsaugą nuo mechaninių pažeidimų, skaitiklių plombų ir lipdukų neliečiamumą, tvarkingą buitinių dujinių prietaisų techninę būklę (4.3 punktas), o pastebėjęs dujų sistemos avarijas, sutrikimus ir gedimus, skaitiklių mechaninius pažeidimus, jo darbo sutrikimus, pažeistą plombą, lipduką ar kitus pažeidimus, pranešti ieškovui sutartyje nurodytu telefonu (4.4 punktas). 2013 m. balandžio 16 d. AB „Lietuvos dujos“ Šiaulių filialo dujų apskaitos ir metrologijos skyriaus Pakruojo padalinio inspektorė L. V. patikrino atsakovo M. V. bute, esančiame ( - ), esančią dujų apskaitą ir nustačiusi, kad pažeistas bute sumontuotas dujų apskaitos prietaisas Schlumberger G-2000 Nr. 001809164, - nusiima integratorius, nusitrynę skaitiklio numeriai, surašė buitinio vartotojo dujų apskaitos patikrinimo (perplombavimo) aktą (13 b.l.). Atsakovas M. V. dalyvavo tikrinant skaitiklį, tačiau atsisakė pasirašyti ant patikrinimo akto, kas buvo pažymėta akte (13 b.l.). 2013 m. balandžio 19 d. AB „Lietuvos dujos“ Šiaulių filialo dujų apskaitos ir metrologijos skyriaus vyresnysis inspektorius G. P., dalyvaujant atsakovui M. V. ir šaltkalviui A. V., dar kartą patikrino atsakovo bute esantį dujų apskaitos prietaisą Schlumberger G-2000 Nr. 001809164, ir, nustatęs, kad nėra šio dujų apskaitos prietaiso gamyklinės plombos, nuėmė šį skaitiklį, jį įdėjo į dėžę Nr. 2, užplombavo vienkartine plomba Nr. SA20680 ir surašė vartotojo dujų apskaitos patikrinimo bei dujų kiekio matavimo priemonių pakeitimo aktą. Vietoje nuimto skaitiklio buvo sumontuotas kitas skaitiklis. Atsakovas M. V. atsisakė pasirašyti aktą. Atsakovui buvo įteiktas vienas akto egzempliorius ir jis buvo informuotas apie 2013 m. balandžio 24 d. 10 val. įvyksiantį matavimo priemonių, jų plombų techninės būklės tyrimo, pažeidimo bei žalos nustatymo komisijos posėdį ir pakviestas jame dalyvauti (14-15 b.l.). Atsakovas M. V. į komisijos posėdį neatvyko ir neprašė jo atidėti. 2013 m. balandžio 24 d. ieškovo sudaryta komisija, patikrinusi iš atsakovo buto paimtą dujų apskaitos prietaisą Schlumberger G-2000 Nr. 001809164, nustatė, kad jis sugadintas - nėra jo gamyklinės plombos, išbraižytas integratoriaus laikiklis, išbraižyti skaitmenų būgneliai, ir pateikė išvadą, kad šis dujų apskaitos prietaisas komercinei apskaitai netinkamas (16 b.l.). Tą pačią dieną ieškovo sudaryta komisija, vadovaudamasi Gamtinių dujų pardavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo taisyklių, patvirtintų 2002 m. vasario 5 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 43, 176 punktu, bei tarp šalių sudarytos gamtinių dujų pirkimo – pardavimo sutarties 10 punktu, apskaičiavo ieškovui dėl neteisėto gamtinių dujų vartojimo padarytą žalą, - buvo nustatytas neteisėtai sunaudotų dujų kiekis – 1785 m3, žala už dujas 4837,35 Lt, išlaidos pažeisto dujotiekio remontui 227,19 Lt, viso ieškovui buvo padaryta 5064,54 Lt žala (17-18 b.l.). Žalos nustatymo akto kopija buvo išsiųsta atsakovui, pranešimu atsakovas buvo įpareigotas iki 2013 m. birželio 1 d. apmokėti skolą (19 b.l.), tačiau to nepadarė. Atsakovas M. V. buvo informuotas apie žalos nustatymo akto apskundimą tvarką (17-18 b.l.), tačiau šio akto neskundė. Iš atsakovo teismo posėdžio metu pateiktos atsiskaitymų už gamtines dujas knygelės matyti, kad atsakovas už laikotarpį nuo 2010 m. gruodžio mėnesio iki 2013 m. kovo mėnesio deklaruodavo nuo 2 m3 iki 42 m3 dujų suvartojimą šildymo sezonų metu ir nuo 2 m3 iki 8 m3 dujų suvartojimą nešildymo sezonų metu.

15Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl Lietuvos Respublikos CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal Lietuvos Respublikos CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog jų pakanka konstatuoti atitinkamą faktą buvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.).

16Teismas nesivadovauja ir atmeta atsakovo M. V. paaiškinimus, kad jis iki patikrinimo nežinojo, jog jo bute naudojamas dujų apskaitos prietaisas Schlumberger G-2000 Nr. 001809164, yra sugadintas, kadangi šie apskaitos prietaiso sugadinimai (gamyklinės plombos nebuvimas, integratoriaus „laisvumas“, išbraižyti skaitmenų būgneliai) akivaizdūs, jiems nustatyti nereikėjo atlikti kokio tai tyrimo, tuo labiau, kad atsakovas pats pripažino, jog turi aukštąjį techninį išsilavinimą ir apie 20 metų dirbo darbą, susijusį su energijos apskaitos prietaisais, todėl akivaizdu, kad jis žinojo apie tai, kad jo bute naudojamas dujų apskaitos prietaisas yra sugadintas. Kad atsakovo bute naudotas dujų apskaitos prietaisas Schlumberger G-2000 Nr. 001809164 yra sugadintas ir dujų apskaitai netinkamas, teismo posėdžio metu pripažino ir pats atsakovas M. V. (CPK 187 str.), kuris, beje, nepasinaudojo ir savo teise prašyti atlikti nepriklausomą šio dujų apskaitos prietaiso tyrimą.

17Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

18Ieškovą ir atsakovą M. V. sieja rašytinė gamtinių dujų pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 47005075. Tokia sutartis priskiriama energijos pirkimo – pardavimo sutartims (CK 6.391 str.), kurias smulkiau reglamentuoja Lietuvos Respublikos CK Šeštosios knygos Septintasis skirsnis. Remiantis Lietuvos Respublikos CK 6.383 straipsnio 1 dalimi, pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo - pardavimo sutartį, energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto jos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2014 m. birželio 13 d.).

19Už energijos pirkimo - pardavimo sutarties pažeidimą taikytina sutartinė civilinė atsakomybė. Šios civilinės atsakomybės rūšies esmė yra ta, kad ji atsiranda tada, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti ne tik sutartinės prievolės pažeidimą – neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), bet ir padarytą žalą bei atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių nuostolių priežastinį ryšį (CK 6.249 straipsnis). Dar viena iš būtinųjų sąlygų taikyti skolininkui sutartinę civilinę atsakomybę yra kaltė (CK 6.248 straipsnis). Asmens kaltė paprastai yra preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad energijos pirkimo - pardavimo sutarties pažeidimo atveju išimčių dėl kaltės prezumpcijos įstatymuose neįtvirtinta. Tokiais atvejais įrodinėjimo pareiga, kad žala padaryta ne dėl energijos vartotojo kaltės, priklauso energijos vartotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Lietuvos energija“ filialas Vilniaus elektros tinklai v. A. K., bylos Nr. 3K-3-1296/2000; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,VST“ v. R. L., bylos Nr. 3K-3-348/2009, 2012 m. balandžio mėn. 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2012). Tuo tarpu dujų tiekėjui (ieškovui) tenka pareiga įrodyti kitas civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus atsakovo veiksmus (CK 6.246 str.), padarytą žalą bei atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių nuostolių priežastinį ryšį (CK 6.249 str.).

20Ieškovas savo reikalavimą priteisti iš atsakovo nuostolius už neteisėtai suvartotas dujas grindė tuo, kad atsakovas nevykdė savo kaip pirkėjo pareigos, susijusios su įrenginio, skirto pateiktoms dujoms apskaityti, tai yra dujų skaitiklio, priežiūra. Ieškovo ir atsakovo M. V. sudarytoje gamtinių dujų pirkimo – pardavimo sutartyje Nr. 47005075 nurodyta, kad vartotojas (atsakovas) privalo užtikrinti dujotiekių ir skaitiklių, esančių jo valdoje arba prie jo valdos ribų, saugumą, priežiūrą, apsaugą nuo mechaninių pažeidimų, skaitiklių plombų ir lipdukų neliečiamumą, tvarkingą buitinių dujinių prietaisų techninę būklę (4.3 punktas), o pastebėjęs dujų sistemos avarijas, sutrikimus ir gedimus, skaitiklių mechaninius pažeidimus, jo darbo sutrikimus, pažeistą plombą, lipduką ar kitus pažeidimus, pranešti ieškovui sutartyje nurodytu telefonu (4.4 punktas). Iš esmės šios sutarties nuostatos glaustai atkartoja Lietuvos Respublikos CK 6.387 straipsnio 1 dalies normą, pagal kurią abonentas privalo užtikrinti tinkamą jam priklausančių energijos tiekimo tinklų, kitokių įrenginių ir prietaisų būklę ir jų eksploatavimo saugumą. Lietuvos Respublikos CK 6.387 straipsnio 2 dalyje nustatyta kad kai abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją buitinėms reikmėms, energijos tiekimo tinklų, energijos vartojimo apskaitos techninę būklę ir saugų naudojimą turi užtikrinti energijos tiekimo įmonė, jeigu sutartis ar įstatymai nenumato ko kita. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju šalių sudarytoje gamtinių dujų pirkimo - pardavimo sutartyje aiškiai įtvirtinta, kad už jo valdoje esančių skaitiklių saugumą, priežiūrą, apsaugą nuo mechaninių pažeidimų, skaitiklių plombų ir lipdukų neliečiamumą yra atsakingas atsakovas (Sutarties 4.3 punktas). Paminėtina ir tai, kad šalys, sudarydamos gamtinių dujų pirkimo - pardavimo sutartį, įsipareigojo, be kita ko, laikytis Gamtinių dujų pardavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo taisyklių, patvirtintų 2002 m. vasario 5 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 43 (šių Taisyklių 2 punktas). O šių Taisyklių 121.3 punkto nuostatos įpareigoja vartotoją užtikrinti dujų apskaitos sistemų (matavimo priemonių), esančių vartotojo valdose, saugumą ir jų plombų neliečiamumą.

21Byloje surinktais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad atsakovo M. V. bute naudotas dujų apskaitos prietaisas Schlumberger G-2000 Nr. 001809164, yra sugadintas - nėra jo gamyklinės plombos, išbraižytas integratoriaus laikiklis, išbraižyti skaitmenų būgneliai. Kaip jau buvo minėta, šie apskaitos prietaiso sugadinimai akivaizdūs, jiems nustatyti nereikėjo atlikti kokio tai tyrimo. Atsižvelgus į tai bei įvertinus aplinkybę, kad atsakovas, kaip jis pats pripažino teisme, turi aukštąjį techninį išsilavinimą ir apie 20 metų dirbo darbą, susijusį su energijos apskaitos prietaisais, darytina išvada, kad atsakovas galėjo ir turėjo pastebėti, kad jo bute naudojamas dujų apskaitos prietaisas sugadintas, tačiau apie tai ieškovo neinformavo, taip pažeidė jam gamtinių dujų pirkimo – pardavimo sutartyje Nr. 47005075 ir Gamtinių dujų pardavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo taisyklėse, patvirtintose 2002 m. vasario 5 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 43, nustatytas pareigas užtikrinti dujotiekių ir skaitiklių, esančių jo valdoje arba prie jo valdos ribų, saugumą, priežiūrą, apsaugą nuo mechaninių pažeidimų, skaitiklių plombų ir lipdukų neliečiamumą, tvarkingą buitinių dujinių prietaisų techninę būklę, o pastebėjęs dujų sistemos avarijas, sutrikimus ir gedimus, skaitiklių mechaninius pažeidimus, jo darbo sutrikimus, pažeistą plombą, lipduką ar kitus pažeidimus, nedelsiant pranešti ieškovui. Be to, atsakovo bute naudoto dujų apskaitos prietaiso sugadinimų pobūdis leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad šis prietaisas buvo sugadintas sąmoningai, siekiant paveikti jo rodmenis ir taip naudotis neapskaityta energija (gamtinėmis dujomis). Dėl to ieškovui buvo pateikiami netikslūs duomenys apie atsakovo bute suvartotas gamtines dujas, kas sudarė pagrindą ieškovo nuostoliams atsirasti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tokio pobūdžio bylose ne kartą yra pažymėjęs, kad tokiais atvejais svarbu nustatyti ne tą aplinkybę, ar vartotojas kaltas dėl energijos apskaitos prietaiso sugadinimo, o tai, ar jo elgesys atitiko tvarkingo energijos vartotojo, kuris rūpinasi jam priklausančiais energijos įrenginiais, imasi atitinkamų priemonių, kad šie prietaisai funkcionuotų tvarkingai, standarto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Lietuvos energija“ Alytaus elektros tinklai v. V. L., bylos Nr. 3K-3-184/2001, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB LESTO (AB Rytų skirstomųjų tinklų teisių perėmėjas) v J. K., S. K., V. C. ir M. C. (teisių perėmėja – J. K.), bylos Nr. 3K-3-356/2011). Jeigu vartotojas pažeidžia jam nustatytą pareigą užtikrinti dujotiekių ir skaitiklių, esančių jo valdoje arba prie jo valdos ribų, saugumą, priežiūrą, apsaugą nuo mechaninių pažeidimų, skaitiklių plombų ir lipdukų neliečiamumą, tvarkingą buitinių dujinių prietaisų techninę būklę (Sutarties 4.3 punktas, Gamtinių dujų pardavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo taisyklių 121.3 punktas) ir pareigą pastebėjus dujų sistemos avarijas, sutrikimus ir gedimus, skaitiklių mechaninius pažeidimus, jo darbo sutrikimus, pažeistą plombą, lipduką ar kitus pažeidimus, nedelsiant pranešti ieškovui (Sutarties 4.4 punktas, Gamtinių dujų pardavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo taisyklių 121.5 punktas), pripažintina, kad jis elgiasi nepakankamai apdairiai, rūpestingai ir atidžiai, ir dėl tokio jo elgesio energijos pardavėjui padaroma žala (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gruodžio 29 d. sprendimas, priimta administracinėje byloje Nr. I16-21/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB LESTO (AB Rytų skirstomųjų tinklų teisių perėmėjas) v J. K., S. K., V. C. ir M. C. (teisių perėmėja – J. K.), bylos Nr. 3K-3-356/2011). Dėl to konstatuotina, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus – pažeidė bendradarbiavimo principą ir gamtinių dujų pirkimo – pardavimo sutartyje Nr. 47005075 bei Gamtinių dujų pardavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo taisyklėse, patvirtintose 2002 m. vasario 5 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 43, nustatytas pareigas. Byloje pateikti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas, būdamas teisėtas energijos (gamtinių dujų) vartotojas, nevykdė sutartyje ir teisės aktuose jiems nustatytų pareigų (neteisėtas neveikimas), ir dėl to ieškovas patyrė nuostolių. Atsakovas, vartodamas energiją (gamtines dujas), nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, t. y. neatitiko tvarkingo energijos (gamtinių dujų) vartotojo standarto, nepateikė įrodymų, kurie paneigtų jo kaltę, todėl konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nustatytos visos sąlygos jam taikyti sutartinę civilinę atsakomybę.

22Žala – viena civilinės atsakomybės taikymo būtinųjų sąlygų – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, o tuo atveju, kai šalis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad tais atvejais, kai energija vartojama pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t. y. savavališkai prisijungiant prie energijos tiekimo tinklų ne per apskaitos prietaisus arba kai apskaitos prietaisai sugadinti, suvartotos energijos kiekio objektyviai neįmanoma nustatyti pagal apskaitos prietaisų rodmenis, nes šie neužfiksuoja tikrojo suvartotos energijos kiekio, suvartotos energijos kiekis ir atitinkamai šios energijos tiekėjo patirtų nuostolių dydis nustatomas remiantis kitais apskaičiavimo būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje SB ,,Šermukšnėlė“ v. J. Z., bylos Nr. 3K-3-460/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB LESTO (AB Rytų skirstomųjų tinklų teisių perėmėjas) v B. P. ir T. P., bylos Nr. 3K-3-92/2012). Žalos už neapskaitinį gamtinių dujų vartojimą apskaičiavimo tvarka įtvirtinta Gamtinių dujų pardavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo taisyklėse, patvirtintose 2002 m. vasario 5 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 43, ir tarp šalių sudarytose gamtinių dujų pirkimo – pardavimo sutartyse. Gamtinių dujų pardavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo taisyklių 172 punkte nurodyta, kad dujų įmonei padarytą žalą dėl matavimo priemonės pažeidimo ar taikant dujų apskaitos apėjimo metodus nustato dujų įmonės sudaryta žalos nustatymo komisija. Taisyklių 176 punkte nurodyta, kad Žalos nustatymo komisija nustato: dujų vartojimo pažeidimo datą (paskutinio dujų vartojimo patikrinimo iki pažeidimo datą arba kitą žalos nustatymo komisijos ne daugiau kaip prieš 1 metus nustatytą datą) ir jo trukmę paromis; skaičiuojamąjį dujų kiekį pagal didžiausią visų dujinių prietaisų galią, kuris neturi viršyti didžiausio dujotiekio laidumo; faktinę žalą, kurią turi atlyginti vartotojas, įvertinusi vartotojo mokėjimus už dujas per skaičiuojamąjį laikotarpį; žalos atlyginimo terminą. Be to, Žalos nustatymo komisija gali nustatyti vartotojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes (Taisyklių 177 punktas). Šalių 2006 m. spalio 17 d. gamtinių dujų pirkimo – pardavimo sutartyje Nr. 47005075 numatyta, kad vartotojui neužtikrinus skaitiklio eksploatavimo saugumo (sugadintas, išmontuotas at sunaikintas skaitiklis, pažeistos ir nutrauktos plombos, lipdukas, įrengta skaitiklio aplankos linija, priverstinai stabdomas arba kitaip gadinamas skaičiavimo mechanizmas), suvartotas dujų kiekis nuo pažeidimo pradžios skaičiuojamas pagal didžiausią projektinį buitinių dujinių prietaisų galingumą (skaičiuojama taip, tarsi jie nuo pažeidimo pradžios būtų dirbę ištisas paras). Pažeidimus tiria Tiekėjo sudaryta matavimo priemonių techninės būklės tyrimo ir žalos nustatymo komisija, kuri nustato pažeidimo datą, jo trukmę paromis, skaičiuojamą dujų kiekį pagal didžiausią visų dujinių prietaisų galią, padarytos faktinės žalos Tiekėjui dydį, jos atlyginimo terminą, priima sprendimą dėl tolimesnio dujų tiekimo ir informuoja vartotoją apie priimtą sprendimą.

23Nustatyta, kad ieškovo sudarytos žalos nustatymo komisijos posėdis įvyko 2013 m. balandžio 24 d. 10 val. (17-18 b.l.). Atsakovas apie šio posėdžio laiką ir vietą buvo informuotas tinkamai (14 b.l.), tačiau į posėdį neatvyko ir neprašė jo nukelti, nepranešė neatvykimo priežasčių, todėl komisija turėjo teisę nustatyti ieškovui padarytą žalą nedalyvaujant atsakovui (Gamtinių dujų pardavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo taisyklių 174 punktas). Teismo posėdžio metu atsakovas pripažino, kad apie komisijos posėdį žinojo, tačiau į jį neatvyko, kadangi, jo teigimu, neturėjo tam lėšų.

24Komisija ieškovui padarytą žalą paskaičiavo Gamtinių dujų pardavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo taisyklėse ir tarp šalių sudarytoje sutartyje nustatyta tvarka. Komisija nustatė, kad pažeidimas truko nuo 2012 m. spalio 30 d., kai atsakovo naudojamas skaitiklis buvo patikrintas paskutinį kartą (ieškovo atstovo paaiškinimai teismo posėdžio metu), tai yra 168 paras, visas pažeidimo laikotarpis patenka į šildymo laikotarpį, nustatė, kad atsakovo bute naudotų dujinių prietaisų (dujinės viryklės ir dujinio šildymo katilo) didžiausia projektinė galia šildymo sezono metu yra 3,23 m3/val. Komisija nustatė, kad naudojant atsakovo bute buvusius dujinius prietaisus (dujinę viryklę ir dujinio šildymo katilą) didžiausia projektine galia visą parą, per pažeidimo laikotarpį (168 paras) būtų sunaudota 13023 m3 dujų. Tačiau komisija taikė žymiai mažesnį koeficientą – 0,15, kai galėjo taikyti 1, kadangi dujos neteisėtai buvo naudojamos šildymo sezono metu. Iš gauto dujų kiekio (1953 m3) buvo atimtas atsakovo per šį laikotarpį deklaruotas ir apmokėtas sunaudotų dujų kiekis (168 m3) ir buvo nustatyta, kad neteisėtai suvartotų dujų kiekis yra 1785 m3. Padauginus šį kiekį iš tuo metu buvusios dujų kainos (2,71 Lt), nustatyta ieškovui padaryta žala už neteisėtai suvartotas dujas – 4837,35 Lt (su PVM). Be to, prie šios sumos buvo pridėtos kitos būtinos pažeidimo (neteisėto dujų vartojimo) nustatymo ir pašalinimo išlaidos, kurios detaliai nurodytos buitinio vartotojo padarytos žalos nustatymo akte, - 227,19 Lt (su PVM), tad bendras ieškovui atsakovo neteisėtais veiksmais padarytos žalos dydis yra 5064,54 Lt (su PVM). Teismas sprendžia, jog ieškinio reikalavimas priteisti 5064,54 Lt žalą už be apskaitos suvartotas dujas yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas visiškai.

25Lietuvos Respublikos CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo principas. Šio principo išimtį reglamentuoja Lietuvos Respublikos CK 6.251 straipsnio 2 dalis, suteikianti teismui teisę, atsižvelgus į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių padarinių. Teismas tai gali padaryti tiek savo iniciatyva, tiek atsakovo prašymu. Ši teisės norma gali būti taikoma tiek sutartinės, tiek ir deliktinės atsakomybės atveju. Ji leidžia teismui įgyvendinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus tais atvejais, kai visiško nuostolių atlyginimo principo įgyvendinimas sukeltų atsakovui arba kitiems asmenims labai sunkių padarinių. Tačiau ši teisės norma gali būti taikoma tik išimtiniais atvejais ir labai atsargiai, kai yra jos taikymo sąlygos ir sąžiningumas, protingumas bei teisingumas iš tiesų reikalauja sumažinti nuostolių atlyginimo dydį. Atsižvelgus į tai, kad ieškovo sudaryta komisija, nustatydama ieškovui padarytos žalos dydį, taikė žymiai mažesnį koeficientą – 0,15, kai galėjo taikyti 1, ko pagrindu atsakovui priskaičiuotos žalos dydis sumažėjo net 85 procentais, teismo nuomone šioje byloje nėra pagrindų taikyti visiško nuostolių atlyginimo principo išimtį ir sumažinti nuostolių atlyginimo dydį.

26Dėl procesinių palūkanų priteisimo

27Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios, kaip išaiškino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nereiškia naujos Civiliniame kodekse neįtvirtintos palūkanų rūšies, nes procesinės palūkanos yra kompensuojamosios palūkanos. Procesinės palūkanos pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius kreditoriaus nuostolius. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. V. N., bylos Nr. 3K-3-595/2008). Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Kai prasideda teismo procesas, skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau sumokėti kreditoriui. Atsižvelgiant į tai, kad procesinės palūkanos yra kompensuojamosios palūkanos, Lietuvos Respublikos CK 6.210 straipsnyje nustatyti kompensuojamųjų palūkanų dydžiai taikytini ir procesinėms palūkanoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimta civilinėje byloje D. Z. v. UAB Klaipėdos autobusų parkas, bylos Nr. 3K-3-298/2007).

28Procesinių palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga nustatyta įstatyme: procesinės palūkanos mokamos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Bylos iškėlimo momentu laikomas teisėjo rezoliucijos priėmimo momentas (CPK 137 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad nors pareiga mokėti procesines palūkanas yra nustatyta įstatymo, procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui jas skaičiuoti. Taigi, procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. O. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-233/2006; 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos ir Kanados UAB „Besserlita“ v. G. B., bylos Nr. 3K-3-505/2010).

29Kadangi ieškinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo tenkintinas, byla iškelta 2014 m. gegužės 6 d., ieškovas reikalauja priteisti procesines palūkanas, todėl šis ieškovo reikalavimas tenkintinas visiškai, jam priteisiant iš atsakovo 5 procentų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis) metines palūkanas už priteistą sumą (5064,54 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2014 m. gegužės 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

30Dėl bylinėjimosi išlaidų

31Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis), todėl ieškinį tenkinus visiškai, ieškovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos - 2013 m. gruodžio 18 d. mokėjimo nurodymu sumokėtas žyminis mokestis – 145 litai (4 b.l.).

32Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo į valstybės pajamas turėtų būti priteistinos bylos nagrinėjimo metu patirtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, tačiau, atsižvelgus į tai, kad procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (9,16 Lt) yra mažesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, šios išlaidos į valstybės biudžetą iš atsakovo nepriteistinos (CPK 96 str. 6 d.).

33Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 263-271, 275, 279, 281-282 straipsniais, teismas

Nutarė

34Ieškinį tenkinti visiškai.

35Priteisti ieškovui AB „Lietuvos dujos“, juridinio asmens kodas 120059523, buveinė Vilnius, Aguonų 24, a/s ( - ) AB SEB banke, banko kodas 70440, iš atsakovo M. V., asmens kodas ( - ) gyvenančio ( - ), 5064,54 Lt (penkis tūkstančius šešiasdešimt keturis litus ir 54 centus) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (5064,54 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2014 m. gegužės 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 145 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt penkis litus) sumokėto žyminio mokesčio.

36Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui apeliacine tvarka, skundą paduodant šiame teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėjas Laisvydas Zederštremas,... 2. sekretoriaujant J. P.,... 3. dalyvaujant: ieškovo AB „Lietuvos dujos“ atstovui L. B.,... 4. atsakovui M. V.,... 5. atsakovo atstovui advokatui Anatolijui Šichovcovui,... 6. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę... 7. Ieškovas AB „Lietuvos dujos“, veikiantis per Šiaulių filialą, kreipėsi... 8. Ieškovo atstovas L. B. teismo posėdžio metu ieškinio reikalavimus palaikė... 9. Atsakovas M. V. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į... 10. Atsakovas M. V. teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir paaiškino, kad... 11. Liudytojas G. P. parodė, kad dirba AB „Lietuvos dujos“ Šiaulių filialo... 12. Ieškinys tenkintinas visiškai.... 13. Dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo... 14. Iš ieškovo atstovo ir atsakovo paaiškinimų teismo posėdžio metu,... 15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl Lietuvos... 16. Teismas nesivadovauja ir atmeta atsakovo M. V. paaiškinimus, kad jis iki... 17. Dėl civilinės atsakomybės sąlygų... 18. Ieškovą ir atsakovą M. V. sieja rašytinė gamtinių dujų pirkimo –... 19. Už energijos pirkimo - pardavimo sutarties pažeidimą taikytina sutartinė... 20. Ieškovas savo reikalavimą priteisti iš atsakovo nuostolius už neteisėtai... 21. Byloje surinktais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad atsakovo M. V. bute... 22. Žala – viena civilinės atsakomybės taikymo būtinųjų sąlygų – tai... 23. Nustatyta, kad ieškovo sudarytos žalos nustatymo komisijos posėdis įvyko... 24. Komisija ieškovui padarytą žalą paskaičiavo Gamtinių dujų pardavimo,... 25. Lietuvos Respublikos CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienas iš... 26. Dėl procesinių palūkanų priteisimo ... 27. Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas... 28. Procesinių palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga nustatyta įstatyme:... 29. Kadangi ieškinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo tenkintinas, byla... 30. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 31. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 32. Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo į valstybės pajamas turėtų būti... 33. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 263-271, 275, 279, 281-282... 34. Ieškinį tenkinti visiškai.... 35. Priteisti ieškovui AB „Lietuvos dujos“, juridinio asmens kodas 120059523,... 36. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...