Byla 2S-1276-392/2011

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Virginijaus Kairevičiaus, kolegijos teisėjų Dalios Kačinskienės ir Andrutės Kalinauskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Šnipiškių ūkis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Šnipiškių ūkis“ patikslintą ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-07-02 įsakymo Nr.30-1516 „Dėl administracijos direktoriaus 2009-05-08 įsakymo Nr.30-807 „Dėl UAB „Statybų fabrikas“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ papildymo panaikinimo, tretieji asmenys – UAB „Asvis“, A. B. ir A. B.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovas UAB „Šnipiškių ūkis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-07-02 įsakymo Nr.30-1516 „Dėl administracijos direktoriaus 2009-05-08 įsakymo Nr.30-807 „Dėl UAB „Statybų fabrikas“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ papildymo panaikinimo, kuriuo prašė panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-07-02 įsakymą Nr. 30-1516 bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

4Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu su ieškovo pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį kaip nepagrįstą atmesti.

5Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 3 d. nutartimi ieškovo ieškinys atsakovui buvo paliktas nenagrinėtas. Teismas nurodė, kad ieškovo atstovas, kuris apie parengiamąjį teismo posėdį buvo informuotas pasirašytinai, jame nedalyvavo, prašymų dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo nepateikė, taip pat nepateikė ir duomenų apie savo neatvykimo priežastis. Tuo tarpu, atsakovo ir trečiųjų asmenų atstovai, dalyvavę parengiamajame teismo posėdyje, prašė tokiu atveju ieškinį palikti nenagrinėtą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, jog atsakovas neprašė teismo primti sprendimą už akių, pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtą Lietuvos Respublikos CPK 296 str. 1 d. 5 p. pagrindu.

6Ieškovas UAB „Šnipiškių ūkis“ atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 3 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad šioje byloje buvo paskirtas ne bylos nagrinėjimas iš esmės, bet parengiamasis teismo posėdis. Pažymėjo, kad civilinio proceso įstatymas atskirai reglamentuoja bylos nagrinėjimo ypatumus parengiamojo posėdžio bei teismo posėdžio metu. Nors parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovo bei trečiųjų asmenų atstovai ir prašė ieškinį palikti nenagrinėtą, tačiau proceso įstatymas nenumato galimybės parengiamojo posėdžio metu palikti ieškinį nenagrinėtą, neatvykus tik vienai iš šalių. Tik abiem šalims be svarbių priežasčių neatvykus į parengiamąjį posėdį, teismas turi teisę palikti ieškinį nenagrinėtą, kitu atveju yra galimas tik sprendimo už akių priėmimas arba posėdžio atidėjimas. Teigė, kad ieškovas kaip proceso šalis visuomet buvo aktyvus, pareigingas bei nuolat domėjosi ir rūpinosi proceso eiga, neturėjo jokio tikslo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, todėl ieškinio palikimas nenagrinėto pasirengimo nagrinėti bylos stadijoje pažeidžia ieškovo teisę į teisminę gynybą bei prieštarauja protingumo ir teisingumo principams.

7Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija su ieškovo atskiruoju skundu nesutiko, prašė jį kaip nepagrįstą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad pats ieškovas pripažino, jog jam apie parengiamąjį teismo posėdį buvo pranešta tinkamai, tačiau jis nepateikė prašymo posėdį atidėti, taip pat nepateikė jokių įrodymų teismui, kuriais remiantis šalies neatvykimo priežastis būtų galima laikyti svarbiomis. Atkreipė dėmesį į tai, kad į parengiamąjį teismo posėdį neatvykus vienai iš šalių, kuriai apie teismo posėdį yra pranešta tinkamai, atvykusi į teismo posėdį šalis gali prašyti teismo priimti sprendimą už akių, tačiau jeigu atvykusi šalis neprašo priimti sprendimo už akių, tuomet yra taikomos CPK 246 str. nuostatos. Susidarius tokiai situacijai, t. y. į parengiamąjį teismo posėdį neatvykus ieškovo atstovui bei atsakovo ir trečiųjų asmenų atstovams prašant ieškinį palikti nenagrinėtą, bet neprašant priimti sprendimą už akių, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į CPK 230 str. 4 d. bei CPK 246 str. 1 d. numatytas nuostatas, pagrįstai ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtą.

8Atskirasis skundas tenkintinas.

9Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovo AB „Šnipiškių ūkis“ atstovas, kuris apie parengiamąjį teismo posėdį buvo informuotas pasirašytinai (b. l. 238), 2011-03-03 vykusiame parengiamajame teismo posėdyje nedalyvavo, prašymų dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo nepateikė, taip pat nepateikė ir jokių duomenų apie savo neatvykimo priežastis. Tuo tarpu, atsakovo ir trečiųjų asmenų atstovai, dalyvavę parengiamajame teismo posėdyje, prašė tokiu atveju ieškinį palikti nenagrinėtą. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, jog atsakovas neprašė teismo primti sprendimą už akių, ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtą (b. l. 243 – 244).

10Ginčas byloje kilęs dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo ieškinys atsakovui paliktas nenagrinėtas, teisėtumo bei pagrįstumo.

11Parengiamasis teismo posėdis vyksta pagal bendrąsias bylų nagrinėjimo pirmojoje instancijoje taisykles (CPK 230 str. 4 d.). Lietuvos Respublikos CPK 246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ar jo atstovas, kuriems apie teismo posėdį pranešta tinkamai, teismo posėdis gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu teismui pateikiami dokumentai, pateisinantys neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis; liga, atostogos, komandiruotė, šalies atstovo užimtumas kitose bylose, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai paprastai nelaikomi svarbiomis neatvykimo priežastimis; jeigu neatvykimo priežastis yra pripažįstama nesvarbia, o atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių – ieškinys paliekamas nenagrinėtas (CPK 296 str. 1 d. 5 p.). Įstatymas įpareigoja proceso dalyvius sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems suteiktomis procesinėmis teisėmis (CPK 7 str. 2 d.), bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 str.), kad teismas kuo greičiau išspręstų ginčą ir priimtų teisingą sprendimą. Neigiamų procesinių padarinių taikymas šalims už neatvykimą į teismo posėdį – tai įstatymo leidėjo nustatyta priemonė, skatinanti šalis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1564/2009, 2011 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-117/2011, 2011 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-352/2011). Ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto paskirtis – užkirsti kelią nepagrįstai užtęsti (vilkinti) procesą (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-303/2008).

12Bylos šalis, kuri ketina asmeniškai dalyvauti teismo posėdyje, gavusi teismo šaukimą ar pranešimą, turi atvykti į teismo posėdį numatytu laiku, o jei šalis pageidauja vesti bylą per atstovą – privalo pasirūpinti atstovavimu (CPK 51 str. 1 d., 2 d.). Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad bylą ves per advokatą M. P., prašė visą korespondenciją siųsti atstovui (b. l. 186). Nors ieškovo atstovui teismo šaukimas į parengiamąjį posėdį buvo įteiktas tinkamai (b. l. 238), tačiau ieškovo atstovas į parengiamąjį posėdį nustatytu laiku neatvyko, apie neatvykimo priežastis jokiomis priemonėmis (telefonu, elektroniniu paštu, faksu) nepranešė. Kadangi atsakovo atstovė neprašė priimti sprendimo už akių, pirmosios instancijos teismas ieškinį paliko nenagrinėtą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas formaliai turėjo teisinį pagrindą palikti ieškinį nenagrinėtą.

13Apeliantas atskirajame skunde nurodė, kad nei jis, nei jo atstovas į teismo posėdį neatvyko dėl įvykusios klaidos. CPK 7 straipsnio 2 dalyje, 42 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta bendroji šalių pareiga procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai ir jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu. Nurodytos nuostatos taikytinos ir šalių atstovams. Ieškinio palikimo nenagrinėto instituto paskirtis – užkirsti galimybes vilkinti procesą. Tačiau civilinio proceso paskirtis – užtikrinti ne tik greitą, bet ir teisingą ginčų išsprendimą. Į pirmą vietą iškėlus materialiosios tiesos nustatymo tikslą, proceso koncentracija turėtų tapti jam pavaldi. Kilus šių dviejų tikslų kolizijai (CPK 2 str.), pirmenybę reikia skirti tiesos nustatymo tikslui. Taip pat pažymėtina, kad neatvykimas į teismo posėdį be svarbių priežasčių ne visada gali reikšti piktnaudžiavimą procesu. Pagrindinis principas, leidžiantis šaliai išvengti neigiamų procesinių teisinių padarinių jai (šaliai) neatvykus į teismo posėdį, yra pareiga laiku informuoti teismą apie nedalyvavimą teismo posėdyje.

14Teisėjų kolegija, pažymi, jog iš bylos medžiagos yra matyti, kad apelianto atstovas nuo pat civilinės bylos iškėlimo buvo aktyvus, teikdamas procesinius dokumentus pirmosios instancijos teismui. Apie įvyksiantį parengiamąjį teismo posėdį pačiam apeliantui pranešta nebuvo, o apelianto atstovas suklydo dėl teismo posėdžio datos. Byloje duomenų, leidžiančių teigti, jog apeliantas ar jo atstovas nesąžiningai naudojosi arba piktnaudžiavo jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, nėra, todėl negalima teigti, kad apeliantas ir jo atstovas siekė vilkinti bylos nagrinėjimą. Civilinio proceso paskirtis – užtikrinti ne tik greitą, bet ir teisingą ginčo išsprendimą. Įvertinus, kad bylos procesas truko gana ilgą laiką, – ieškinys iš pradžių buvo pateiktas Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir tik vėliau pagal teismingumą perduotas nagrinėti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui, bei tai, kad apeliantas ir jo atstovas nepiktnaudžiavo procesu, vadovaujantis protingumo, teisingumo principais, vien dėl aptartos priežasties palikti ieškinį nenagrinėtą šiuo konkrečiu atveju nebuvo pakankamo pagrindo.

15Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, bei įvertinusi tai, jog civilinė byla nagrinėjama gana ilgą laiko tarpą, todėl ieškinio palikimas nenagrinėtu pažeistų ne tik ieškovų teises ir interesus, bet ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų, patyrusių daug laiko ir kitokių sąnaudų šioje byloje, interesus ir teisę į ginčo išnagrinėjimą iš esmės, baigiant bylą galutiniu procesiniu sprendimu dėl ginčo esmės, vadovaudamasi proceso koncentruotumo bei ekonomiškumo principais, konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turi būti panaikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 3 p.)

16Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 3 p., teisėjų kolegija

Nutarė

17Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 3 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Proceso dalyviai
Ryšiai