Byla 2A-1106-259/2011

1Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Leono Jachimavičiaus, Algimanto Kukalio, sekretoriaujant Ingai Kalkauskaitei, dalyvaujant ieškovės B. S. atstovei advokatei Vidai Tarutienei, atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovei Jurgitai Rugieniūtei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. A2-338-451/2011 pagal ieškovės B. S. ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims VĮ Registrų centro Kauno filialui, K. S., I. S. dėl pripažinimo teisės privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas ir

Nustatė

2Ieškovė B. S. ieškiniu (b.l.3-4) prašė pripažinti jai teisę lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti nuomojamą dviejų kambarių butą, adresu ( - ), Kaune, ir įpareigoti Kauno miesto savivaldybę su ieškove sudaryti šio buto pirkimo-pardavimo sutartį.

3Kauno miesto apylinkės teismas 2011-02-02 sprendimu (b.l.146-150) ieškovės ieškinį tenkino: pripažino ieškovei teisę privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas - butą ( - ), Kaune, pagal LR butų privatizavimo įstatymą lengvatinėmis sąlygomis ir įpareigojo atsakovą Kauno miesto savivaldybę sudaryti šio buto privatizavimo sutartį; taip pat priteisė iš atsakovo 27,50 Lt pašto išlaidų valstybei.

4Teismas nustatė, kad 2006-02-14 Kauno miesto apylinkės teisme buvo priimtas sprendimas ir ieškovės ieškinys patenkintas (b.l.53-56). 2006-09-07 Kauno apygardos teismas šį Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą panaikino (b.l.90-92). Kauno apygardos teismas savo sprendime nurodė, jog byloje ieškovė nepateikė dokumento, kuris patvirtintų, jog Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu ieškovė atliko nors vieną veiksmą, susijusį su buto privatizavimu. 2010-06-03 ieškovė, kreipdamasi į teismą dėl proceso atnaujinimo (prij. civ. bylos Nr. A2-15423-541/2010, b.l.3-5), prašė teismo atnaujinti procesą, kadangi paaiškėjo naujos aplinkybės, kurių pareiškėja negalėjo pagrįsti nagrinėjant bylą 2006 m. Kauno miesto apylinkės teismas 2010-10-07 nutartimi procesą civ. byloje Nr. 2-564/2006 atnaujino (b.l.97-99).

5Teismas nustatė, kad butas, esantis ( - ), Kaune, nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei (b.l.14, 113-114). Ieškovė su šeima šiame bute gyvena nuo 1981 m. nuomos pagrindais (b.l.7-10, 12, 85-86). 1992-04-08 ieškovė kreipėsi dėl buto privatizavimo (prij. civ. bylos Nr. A2-15423-541/2010, b.l.20). Teismas nustatė, jog nors ieškovės pateikti 1992-04-08 pareiškimo, šeimos narių susitarimo nuorašai nėra patvirtinti CPK 114 str. nustatyta tvarka, juose nėra atsakovo nurodomų antspaudų, darbuotojų parašų, tačiau 1992-04-08 pareiškime yra nurodytas pareiškimo priėmimo numeris 34482-P. VĮ Registrų centro Kauno filialo pateiktame išraše iš registracijos knygos matyti, kad ieškovė 1992 m. padavė prašymą dėl buto privatizavimo, kuris buvo užregistruotas numeriu 34482-P (prij. civ. bylos Nr. A2-15423-541/2010, b.l.10). Atsižvelgdamas į šias nustatytas aplinkybes, teismas pripažino, jog šis įrašas neginčijamai patvirtina, kad ieškovė VĮ Registrų centro Kauno filialui buvo pateikusi reikiamus dokumentus. Vertindamas pateiktus rašytinius įrodymus, teismas konstatavo, jog dėl to, kad savalaikiai nuomojamo buto neprivatizavo, ieškovės kaltės nėra, priešingai - dėl ieškovės pateiktų dokumentų neįvertinimo buto privatizavimo procedūrai užbaigti yra kalti atsakovo darbuotojai, nes atsakovas neįrodė priešingai (LR CPK 185 str., 177 str., 178 str.). Teismas atmetė atsakovo argumentus, jog ieškovės prašymo kopija yra nepatvirtinta, joje nėra atžymų, spaudų, patvirtinančių, jog ji Kauno miesto savivaldybei buvo pateikta ir atitinkamai priimta. Teismas atkreipė dėmesį, jog LAT savo 2009-10-06 nutartyje (civ. byloje Nr. 3K-3-381/2009) visiškai analogiškoje situacijoje konstatavo, jog teismas, suteikdamas rašytinio pareiškimo nuorašui įrodomąją galią, jį vertino kartu su kitais rašytiniais įrodymais, t. y. pareiškimo registracijos numeris yra tapatus VĮ Registrų centro Kauno filialo išduotame registracijos žurnalo nuoraše įrašytam ieškovo pareiškimo priėmimo numeriui (Nr. 34482- P). Nustatęs visiškai analogiškas aplinkybes nagrinėjamoje civilinėje byloje, teismas atmetė atsakovo argumentus, jog pateikta prašymo kopija nelaikytina rašytiniu įrodymu. Teismas nurodė, jog ieškovės pateiktas prašymas dėl buto privatizavimo atsakovui įrodo ir nepaneigia aplinkybių, kad ieškovė turėjo teisę ir galėjo privatizuoti nuomojamą butą, tačiau ne dėl pačios savęs, bet dėl savivaldybės darbuotojų didelio darbo krūvio bei užmaršumo, ieškovė buto neprivatizavo, galiojant Butų privatizavimo įstatymui. Teismas laikė, kad atsakovas, turėdamas ieškovės pareiškimą, turėjo į jį atsakyti iki įstatymo nustatyto termino privatizuoti butus (duoti ieškovei teigiamą ar neigiamą atsakymą), kaip tai numatė LR Vyriausybės 1992-10-16 nutarimu Nr. 774 patvirtinta tuo metu galiojusi gyventojų pareiškimų, skundų ir pasiūlymų nagrinėjimo valstybės valdymo organuose, įmonėse, įstaigose ir organizacijose tvarka (8-12punktai). Tokio atsakymo nesant, ieškovė neteko galimybės apskųsti ieškovo sprendimą, kitaip ginti savo teises (LR CPK 5 str., CK 1.137 str.). Teismas pripažino, jog atsakovas nesilaikė teisės aktų reikalavimų - nepranešė ieškovei, kokių dokumentų ji nėra pateikusi, nenurodė, kaip šiuos trūkumus pašalinti, ir nedavė galutinio atsakymo, kurį ieškovė galėjo įstatymų nustatyta tvarka skųsti, ginčyti ir taip ginti savo teises. Tai, kad ieškovė domėjosi buto privatizavimo procesu, byloje patvirtino apklausti liudytojai – R. S. ir Z. B.. Teismas nurodė, jog jis neturi pagrindo netikėti liudytojų parodymais, kadangi byloje nėra nustatyta jų suinteresuotumo bylos baigtimi. Įvertinęs šalių ir liudytojų duotus paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas padarė išvadą, jog ieškovė savo valią privatizuoti nuomojamąjį butą išreiškė laiku ir tinkamai - 1992-04-08, pradėdama privatizavimo procedūrą. Kadangi atsakovas tik 2005 m. pranešė ieškovei apie privatizavimo eigą, teismas sprendė, jog ieškovė ieškinio senaties termino ginti savo pažeistas teises nepraleido (LR CPK 185 str.), nes su ieškiniu į teismą kreipėsi 2005 m., o atsakovas neįrodė priešingai. Vadovaudamasis įstatymais bei byloje esančiais įrodymais, teismas konstatavo, jog ieškovė turėjo teisę privatizuoti nuomojamas patalpas pagal butų privatizavimo įstatymą, tačiau to nepadarė dėl svarbių priežasčių, nepriklausančių nuo jos veiksmų ir valios - dėl atsakovo darbuotojų nepagrįsto vilkinimo užbaigti pradėtas privatizavimo procedūras iki galo, t. y. neveikimo, bei pačios ieškovės nerūpestingumo, išreiškiant savo reikalavimus atsakovui. Todėl, vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, teismas padarė išvadą, jog yra pagrindas pripažinti ieškovei teisę privatizuoti nuomojamą patalpą, kadangi ji, galiojant LR butų privatizavimo įstatymui, subjektinę teisę privatizuoti ginčo butą buvo įgijusi. Tokiu būdu teismas Kauno apygardos teismo 2006-09-07 sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą - ieškovės ieškinį patenkino.

6Apeliaciniu skundu (b.l.161-168) atsakovas Kauno miesto savivaldybė su teismo sprendimu nesutiko, prašė teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - taikyti ieškinio senatį ir ieškovės ieškinį atmesti, dėl šių motyvų:

71) teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovė laiku ir tinkamai kreipėsi į atsakovą dėl ginčo gyvenamųjų patalpų privatizavimo. Ketinimą įsigyti nuosavybėn LR butų privatizavimo įstatymo 2 str. numatytas gyvenamąsias patalpas nuomininkai turėjo išreikšti ne vėliau kaip iki 1991-12-31. 1991-20-20 įstatymu Nr. I-2128 LR butų privatizavimo įstatymo 1 str. buvo pakeistas, leidžiant nuomininkams išreikšti valią privatizuoti gyvenamąsias patalpas iki 1992-03-01. 1992-10-06 įstatymu Nr. I-2934 LR butų privatizavimo įstatymo 1 str. buvo pakeistas, leidžiant nuomininkams išreikšti valią privatizuoti gyvenamąsias patalpas iki 1992-12-01. 1993-04-01 įstatymu Nr. I-116 LR butų privatizavimo įstatymo 1 str. buvo papildytas nauja antra dalimi, kurioje asmenims buvo suteikta galimybė prašymus dėl buto privatizavimo pateikti ir vėliau, tačiau su išlyga, kad tokie prašymai pateikiami Seimo sudarytai Valstybinei komisijai, kuri turėjo teisę leisti tokius prašymus paduoti iki 1993-11-01. 1993-12-09 įstatymu Nr. I-329 LR butų privatizavimo įstatymo 1 str. buvo pakeistas, leidžiant nuomininkams pateikti prašymus dėl butų privatizavimo Valstybinei komisijai iki 1994-03-31. 1994-05-19 įstatymu Nr. I-470 LR butų privatizavimo įstatymo 1 str. buvo pakeistas, leidžiant nuomininkams pateikti prašymus dėl butų privatizavimo Valstybinei komisijai iki 1994-07-01. 1994-10-25 įstatymu Nr. I-616 LR butų privatizavimo įstatymo 1 str. buvo pakeistas, leidžiant nuomininkams pateikti prašymus dėl butų privatizavimo Valstybinei komisijai iki 1995-03-31. 1995-07-03 įstatymu Nr. I-998 LR butų privatizavimo įstatymo 1 str. buvo pakeistas, leidžiant nuomininkams pateikti prašymus dėl butų privatizavimo Valstybinei komisijai iki 1996-03-31. 1996-07-10 įstatymu Nr. I-1465 LR butų privatizavimo įstatymo 1 str. buvo pakeistas, leidžiant nuomininkams pateikti prašymus dėl butų privatizavimo Valstybinei komisijai iki 1996-12-31. 1997-04-29 įstatymu Nr. VIII-205 LR butų privatizavimo įstatymo 1 str. buvo pakeistas, leidžiant nuomininkams pateikti prašymus dėl butų privatizavimo Valstybinei komisijai iki 1997-12-31. Ieškovė nurodo, jog su prašymu dėl buto privatizavimo kreipėsi 1992-04-08, tačiau iš LR butų privatizavimo įstatymo pakeitimų matyti, jog laikotarpiu nuo 1992-03-01 iki 1992-10-06 pareiškimai negalėjo būti pateikiami, nes nuomininkai, kurie nepateikė atitinkamos formos prašymo įsigyti nuosavybėn nuomojamas gyvenamąsias patalpas iki 1992-03-01, tai galėjo padaryti tik nuo 1992-11-01, kuomet įsigaliojo LR butų privatizavimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimas;

82) vadovaujantis LR valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 str. 1 d. 2 p. ir LAT suformuota praktika (LAT 2000-10-18 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-1025/2000 ir kt.), pirmosios instancijos teismas privalėjo nustatyti, ar LR butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu ir jame nustatyta tvarka ieškovė atliko visus veiksmus, būtinus šiai subjektinei teisei įgyti, tačiau visų LR butų privatizavimo įstatyme nurodytų privalomų aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenustatė. LAT 2006-04-10 nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-261/2006 pasisakė, jog sprendžiant, ar ieškovas turėjo teisę privatizuoti ginčo butą pagal Butų privatizavimo įstatymą, galiojusį iki 1998-07-01, pirmiausia reikia nustatyti visas šiame įstatyme nustatytas tokio privatizavo, sąlygas, t. y. ar ieškovas yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą (Butų privatizavimo įstatymo 4 str.), ar ginčo butas yra gyvenamoji patalpa ir gali būti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2 str. ir 3 str.), taip pat ar ieškovas, kaip subjektas, kuriam įstatymas suteikė teisę privatizuoti butą, šia teise pasinaudojo, atlikdamas veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti, ir tarp ieškovo ir atsakovo, kaip buto privatizavimo (pirkimo-pardavimo) subjektų, susiklostė santykiai dėl ginčo buto privatizavimo (Butų privatizavimo įstatymo 1, 5, 10, 11 ir kiti straipsniai), t. y. nuomininkai, norėję privatizuoti jų nuomojamas gyvenamąsias patalpas, turėjo įstatymų nustatytais terminais pareikšti norą jas įsigyti nuosavybėn. Be to, pagal Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnio prasmę privatizuojamo buto nuomininko ir jo šeimos narių notariškai patvirtinto susitarimo sudarymas taip pat buvo būtina buto privatizavimo (pirkimo-pardavimo) sutarties sudarymo sąlyga. Teismas pažeidė materialinės teisės normas, kadangi netinkamai nustatė LR butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnyje numatytą privalomą sąlygą lengvatinio privatizavimo teisei įgyti. Iš teismui pateikto nepatvirtinto pareiškimo antro lapo pusės (prij. civ. bylos Nr. A2-15423-541/2010, b.l.20, antra pusė) matyti, jog sutikimo grafose tik nurodytas kartu gyvenantis šeimos narys bei jo parašas. Tačiau šis susitarimas nepatvirtintas nei notariškai, nei įgaliojimus turinčio atsakingo darbuotojo. Vadinasi, nebuvo teisės aktų nustatyta tvarka ir forma pateikto susitarimo;

93) pareiškimus gyvenamiesiems namams, butams įsigyti asmenys turėjo paduoti savivaldybei pagal gyvenamąją vietą, o jei namas, butas yra įmonės, įstaigos ar organizacijos balanse - atitinkamai jų administracijai. Vadinasi, ieškovė atitinkamoms institucijoms privalėjo pateikti pareiškimą ir kartu gyvenančių šeimos narių notariškai patvirtintą susitarimą, kieno vardu bus perkamas butas. Jeigu buto nuomininkai teisės aktų numatyta tvarka ir terminais į institucijas, įpareigotas spręsti butų privatizavimo klausimus, nesikreipė, vadinasi, jie neišreiškė, kaip to reikalavo įstatymas, savo valios (ketinimų) įsigyti nuosavybėn nuomojamas patalpas ir tokiu būdu, galiojant LR butų privatizavimo įstatymui, jie subjektinės teisės privatizuoti nuomojamas patalpas neįgijo (LAT nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-394/2002). Ieškovė nepateikė įrodymų, kad jos valia privatizuoti ginčo gyvenamąsias patalpas buvo tinkamai išreikšta, galiojant LR butų privatizavimo įstatymui, t. y. iki 1998-07-01. Teismui pateiktame 1992-04-08 pareiškimo Nr. 34482-P dėl ginčo buto pirkimo Kauno miesto valdybai nepatvirtintame nuoraše nėra būtinų rekvizitų - dokumento priėmimo žymos, dokumentą tikrinusio darbuotojo parašo, antspaudo. Taigi, iš šio pareiškimo matyti, jog jo „originalas“ niekada nebuvo pateiktas nurodytam adresatui - Kauno miesto valdybai, taip pat nesuprantama, kaip adresuotas Kauno miesto valdybai, tariamai priimtas „3 B. Ū. V.“, šio pareiškimo „originalas“ pateko į Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialą ir kodėl, jei jis tikrai buvo pateiktas, nebuvo persiųstas Kauno miesto savivaldybei. Todėl atšviestas ir nepatvirtintas pareiškimo nuorašas negali patvirtinti, kad ieškovė LR butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais kreipėsi dėl ginčo buto privatizavimo;

104) teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą. Ieškovės pateiktas teismui 1992-04-08 pareiškimo Nr. 34482-P nuorašas nėra tinkamai patvirtintas, kaip to reikalauja LR CPK 114 str., todėl teismo negalėjo būti laikomas tinkamu įrodymu šioje civilinėje byloje. Be to, ant šio pareiškimo nėra jokios žymos, patvirtinančios, jog šis pareiškimas būtų pateiktas atitinkamai institucijai, prie skilties „Duomenys patikrinti“ nėra nei tikrinusio asmens pavardės, parašo, nei tos institucijos antspaudo. Ieškovės pateiktame VĮ Registrų centro Kauno filialo 2010-03-09 rašte Nr. (3.1.6) S-1081 (prij. civ. bylos Nr. A2-15423-541/2010, b.l.8) tik nurodoma, kad buvo padaryta ginčo gyvenamųjų patalpų inventorizacinė byla, tačiau nei data, nei kokiu dokumentu inventorizacinė byla buvo perduota Kauno miesto savivaldybei, nenurodyta. Be to, inventorizacinės bylos padarymas negali patvirtinti, jog su pareiškimu būtų kreiptasi dėl privatizavimo, todėl VĮ Registrų centro Kauno filialo 2010-03-09 rašte nurodytos aplinkybės nepatvirtina, kad atsakovui dokumentai apskritai buvo perduoti. Teismas nevertino aplinkybės, kodėl VĮ Registrų centro Kauno filialo 2006-05-10 rašte Nr. S-1548-2025 (b.l.72) buvo nurodyta, jog informacijos apie tai, ar ieškovė buvo pateikusi prašymą dėl ginčo gyvenamųjų patalpų, adresu ( - ), Kaune, privatizavimo, VĮ Registrų centras neturi. Tuo tarpu VĮ Registrų centro Kauno filialo 2010-03-09 rašte Nr. (3.1.6) S-1081 jau tvirtinama, kad Registrų centre 1992 m. buvo gautas prašymas dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo Nr. 34482-P. Ieškovės pateiktas VĮ Registrų centro Kauno filialo išrašas iš registracijos žurnalo nepatvirtina aplinkybės, jog ieškovė 1992 m. pateikė pareiškimą dėl ginčo gyvenamųjų patalpų privatizavimo Nr. 34482-P ir kitus dokumentus bei kad pagal jos prašymą buvo padaryta gyvenamųjų patalpų inventorizacinė byla, kuri buvo perduota Kauno miesto savivaldybei galutiniam įforminimui. Pagal Buto apžiūros registracijos lapą (prij. civ. bylos Nr. A2-15423-541/2010, b.l.10) visiškai neįmanoma nustatyti, kokia informacija ir apie ką jį nurodyta. Be to, privatizavimo procedūrai pradėti pagal LR butų privatizavimo įstatymą turėjo būti pateikti pareiškimas, šeimos narių sutikimas ir kiti šiame įstatyme ir jį lydinčiuose teisės aktuose nurodyti dokumentai. Todėl teismas, konstatuodamas, jog ieškovė tinkamai ir laiku išreiškė savo valią dėl buto privatizavimo, netinkamai rėmėsi tik ieškovės pateiktu pareiškimo nuorašu, kuris net negali būti laikomas tinkamu įrodymu šioje byloje (nuorašas užpildytas ant visiems tuo metu pasiekiamo blanko paties ieškovo, nėra jokių antspaudų bei parašų, patvirtinančių, kad pareiškimas gautas ir patvirtintas savivaldybės darbuotojo), ir VĮ Registrų centro Kauno filialo 2010-03-09 raštu Nr. (3.1.6.) S-1081, kuriame pateikta informacija nėra grindžiama įrodymais (neargumentuota, kuo remiantis nustatyta, jog VĮ Registrų centre registruotas prašymas Nr. 34482-P atitinka ieškovės prašymą, neįrodytas duomenų persiuntimo faktas Kauno miesto savivaldybės Privatizavimo tarnybai). Darytina išvada, jog teismas, vertindamas pateiktus procesinius dokumentus, nukrypo nuo LAT formuojamos praktikos ir LR CPK 185 str. nustatytų įrodymų vertinimo kriterijų, todėl nepagrįstai skundžiamame sprendime nustatė, jog ieškovė laiku ir tinkamai kreipėsi dėl nuomojamos gyvenamosios patalpos privatizavimo;

115) teismo išvada, jog ginčo buto privatizavimas neatliktas dėl privatizavimo procedūras vykdančių institucijų darbuotojų kaltės, nepagrįsta. Nors ieškovė teigė, jog savalaikiai ginčo butas nebuvo privatizuotas dėl atsakovo kaltės, tačiau savo teiginių rašytiniais įrodymais nepagrindė. Ieškovė neįrodė, kad jos teisė privatizuoti gyvenamąsias patalpas LR butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu buvo pažeista ir ji tos teisės negalėjo realizuoti dėl ne nuo jos priklausančių aplinkybių. Atsakovas pateikė teismui Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Aprūpinimo būstu skyriaus 2005-11-29 raštą Nr. 62-2-896 (b.l.43), kuriame teigiama, jog nėra dokumentų, įrodančių, jog ieškovė LR butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikotarpiu kreipėsi dėl ginčo patalpų privatizavimo. Vadovaujantis CPK 197 str. 2 d. ir LAT suformuota praktika analogiškose bylose (LAT 2005-03-07 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-142/2005), šis byloje pateiktas Aprūpinimo būstu skyriaus raštas laikomas oficialiu dokumentu, turinčiu didesnę įrodomąją galią;

126) nuspręsdamas, kad ieškovė atliko visus būtinus veiksmus kaip viena iš sandorio šalių ir įgijo subjektinę teisę privatizuoti ginčo butą, teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus ir vadovavosi vien liudytojų parodymais. Teismo argumentas, kad atsakovas, turėdamas ieškovės pareiškimą, turėjo į jį atsakyti iki įstatymo nustatyto termino privatizuoti butus (duoti teigiamą ar neigiamą atsakymą), kaip tai numatė LR Vyriausybės 1992-10-16 nutarimu Nr. 774 patvirtinta tuo metu galiojusi Gyventojų pareiškimų, skundų ir pasiūlymų nagrinėjimo valstybės valdymo organuose, įmonėse, įstaigose ir organizacijose tvarka, nepagrįstas. 1992 m. negavęs rašytinio ieškovės kreipimosi dėl ginčo gyvenamųjų patalpų privatizavimo, atsakovas neturėjo galimybės ar pareigos ieškovės prašymą išnagrinėti ir į jį atsakyti minėtoje tvarkoje nustatytais terminais. LAT 2007-10-12 nutartyje Nr. 3K-3-440/2007 konstatavo, kad iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo turi būti tinkamai atlikti atitinkami veiksmai, kurie privalomi ir suinteresuotajam asmeniui (ieškovui), gyvenamosios patalpos privatizavimo teisei įgyti, t. y. tinkamas suinteresuoto asmens kreipimasis, kurio pagrindu savivaldybės institucijai atsiranda pareiga pradėti privatizavimo procedūras ir kurios užbaigiamos pirkėjui sumokėjus nustatytą kainą ir notarine forma sudarius pirkimo-pardavimo sutartį, dalyvaujant pirkėjui ir pardavėjui. Taigi, nuosavybės teisei į gyvenamąją patalpą privatizavimo pagrindu atsirasti atitinkamus veiksmus tinkamai turi atlikti ne tik savivaldybės institucija, bet ir reikalavimo teisę turintis asmuo, t. y. buto nuomininkas bei jo šeimos nariai turi laikytis pareigos gyvenamosios patalpos privatizavimo santykiuose elgtis rūpestingai ir atsakingai. Vien asmens kreipimasis dėl gyvenamosios patalpos privatizavimo nereiškia, kad jis atliko visus privalomus veiksmus ir toliau neturėjo įstatyminės pareigos dalyvauti gyvenamosios patalpos privatizavimo eigoje. Taigi, teismas, pažeisdamas proporcingumo ir šalių lygiateisiškumo principus, nepagrįstai didžiąją atsakomybės dalį dėl tariamai pradėtos, bet nebaigtos ginčo buto privatizavimo procedūros perkėlė atsakovui, nors tuo metu galioję teisės aktai numatė ieškovės aktyvią pareigą atlikti veiksmus, būtinus teisei privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis įgyvendinti;

137) teismas netinkamai pritaikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės aktų normas, nustatydamas, kad ieškovė apie savo pažeistą teisę sužinojo tik 2005 m., gavusi Kauno miesto savivaldybės atsakymus į ieškovės paklausimus. LR butų privatizavimo įstatymo 10 str. numatyta, kad sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis turi būti tvirtinama notariškai. Ieškovė puikiai žinojo, jog ji pirkimo-pardavimo sutarties nepasirašė, atitinkamai neįgijo nuosavybės teisės į ginčo gyvenamąsias patalpas. Teismas neįvertino aplinkybių, kada ieškovė turėjo sužinoti apie teisės pažeidimą, kaip apdairus ir rūpestingas asmuo tokioje situacijoje. Teismas nepagrįstai nevertino, kad ieškovė veikė aplaidžiai ir nerūpestingai, norėdama įgyvendinti teisę į buto privatizavimą lengvatinėmis sąlygomis. Ieškovė nesiekė ginti tariamai pažeistų teisių per nustatytą ieškinio senaties terminą, nors turėjo tai daryti, jei manė, kad savivaldybės institucijos neveikimu atsisako sudaryti su ja gyvenamosios patalpos pirkimo - pardavimo sutartį ar kad savivaldybės institucijų darbuotojų veiksmai pažeidžia jos teises. Ieškovė dėl buto privatizavimo su pareiškimu kreipėsi 1992-04-08, o ieškinį dėl savo pažeistų teisių pateikė tik 2005 m., t. y. praleidusi ne tik 1964 m. LR CK numatytą 3 metų senaties terminą (terminas 1995-04-08), bet ir 10 metų bendrąjį senaties terminą (terminas 2002-04-08) pagal 2000 m. LR CK. Net jei senaties eigos pradžios terminas ieškovei apginti jos pažeistas teises būtų skaičiuojamas nuo 1998-07-01, t. y. nuo LR butų privatizavimo įstatymo galiojimo pabaigos, tokiu atveju ieškinio senaties terminas baigėsi 2008-07-01. Darytina išvada, jog ieškovės pateikto ieškinio senaties terminas praleistas, jo atnaujinti ieškovė neprašė. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog iki ieškinio padavimo teismui dienos (2005-10-03) ji ar jos šeimos nariai būtų kokiu nors būdu gynę savo pažeistas teises arba atlikę kokius nors veiksmus dėl pateikto prašymo nevykdymo, nors nuosavybės teisei į gyvenamąją patalpą privatizavimo pagrindu atsirasti, atitinkamus veiksmus tinkamai turi atlikti reikalavimo teisę turintis asmuo, kuris gyvenamosios patalpos privatizavimo santykiuose turi elgtis rūpestingai ir atsakingai. Todėl ieškovės pateikto ieškinio senaties terminas yra praleistas. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo, kai ginčo šalis ieškinio senatį reikalauja taikyti, yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti (LAT 2003-11-24 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-761/2003).

14Atsiliepime į atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą (b.l.173-175) ieškovė B. S. prašė atsakovo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, dėl šių motyvų:

151) teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, teismas teisingai ištyrė šiai bylai turinčias reikšmės aplinkybes, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus bei priėjo teisingą išvadą, teismas teisingai pritaikė materialines bei procesines teisės normas. LAT yra išaiškinęs, jog sprendžiant ginčus dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, teismo pareiga yra aiškinti ir taikyti teisės normas ne formaliai, bet įvertinant individualias konkrečios situacijos aplinkybes, nes gyvenamųjų patalpų privatizavimo įstatymų socialinė paskirtis yra svarbi, jų pagrindu atsiradę teisiniai santykiai specifiniai. Šios kategorijos bylose visada turi būti atkreipiamas dėmesys į tai, kad jose iš esmės vyksta ginčai dėl socialiai aktualios asmenų teisės - teisės į būstą pažeidimo, bet ne dėl privatizavimo normų apskritai aiškinimo (civ. byla 3K-3-543/2008);

162) teismas teisingai nustatė, kad ieškovė kreipėsi dėl buto privatizavimo įstatymo galiojimo metu, kad ji buvo pateikusi VĮ Registrų centro Kauno filialui reikiamus dokumentus. Skundo motyvas, jog nuo 1992-03-01 iki 1992-10-06 pareiškimai negalėjo būti pateikiami, todėl teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovė laiku ir tinkamai kreipėsi dėl ginčo gyvenamųjų patalpų privatizavimo, nepagrįstas. Atkurti visus įvykius, datas, susijusias su buto privatizavimu 1991 m.-1992 m., yra nepaprastai sunku, sudėtinga. Kadangi byloje pateiktas pareiškimas yra ne foto kopija, bet ranka nurašytas nuo Inventorizacijos biurui pateikto pareiškimo, nurodant datą, galėjo įvykti ir rašymo klaida. VĮ Registrų centro Kauno filialas nurodė, kad toks pareiškimas buvo užregistruotas 1992 m. ir sudaryta inventorinė byla bei visi dokumentai perduoti savivaldybės privatizavimo tarnybai. Pareiškimą priėmusių ir įregistravusių specialistų-darbuotojų veikla nuo ieškovės valios nepriklausė. Be to, pareiškimo užpildymo data nebūtinai turėjo sutapti su pareiškimo įregistravimo data. Tai, kad pareiškimas buvo priimtas ir įregistruotas, patvirtina rašytiniai įrodymai;

173) LAT savo nutartyse yra ne kartą nurodęs, kad LR valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 str. l d. 2 p. normos neleidžia pradėti butų privatizavimo procedūros, kad šiuo įstatymo pagrindu siekiama sudaryti galimybę LR butų privatizavimo įstatymo pagrindu pradėtas ir nebaigtas butų privatizavimo procedūras užbaigti, šiam įstatymui nustojus galioti. Ieškovė nepriskirtina tai nuomininkų kategorijai, kurie nustatyta tvarka ir terminais nesikreipė ir neišreiškė savo valios privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas, tai pagrįstai pripažino teismas ir tai įrodyta surinkta bylos medžiaga;

184) skundo motyvas dėl privalomumo pateikti notariškai patvirtintą susitarimą, kieno vardu bus perkamas butas, nepagrįstas. Sutikimas pilnamečio šeimos nario - K. S. buvo pateiktas ir tinkamai patvirtintas. Notarine tvarka sutikimo tuo metu tvirtinti nebuvo privaloma, ką patvirtina LR 1991-07-29 įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio natūrinio įstatymo papildymo“;

195) skundo argumentai, susiję su ieškovės pateikto 1992-04-08 pareiškimo įrodomąja galia bei pateikimu VĮ Registrų centro Kauno filialui, nepagrįsti. Spręsti, kas ir kokia tvarka turi ir privalo priiminėti iš nuomininkų pareiškimus, o po to vykdyti privatizavimo procedūras, buvo nustatyta valstybės priimtais norminiais aktais. Nuomininkai tik vykdė valdžios atstovų nurodymus. Kodėl pareiškimai tuo metu buvo priiminėjami Inventorizacijos biure, ieškovė nežino. Norint racionaliau įgyvendinti butų privatizavimo tvarką, buvo patvirtinta LR teisingumo ministerijos 1991-09-05 metodinė medžiaga, išleista Lietuvos vadybos akademijos 1991 m., vykdant LR Vyriausybės 1991-05-14 potvarkį Nr. 309. Iš šio akivaizdu, kad Kaune komunalinių namų, butų pardavimą organizavo Inventorizacijos biuras, sprendimus priiminėjo savivaldybės patvirtintos komisijos. Be to, LAT 2009-10-06 nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-381/2009 konstatavo, kad kai pateikiamas prašymas privatizuoti įstatyme nustatytu terminu, bet kreiptasi ne į tą asmenį, ši aplinkybė nelaikytina turinti esminės reikšmės, nes netinkamai adresuotas pareiškimas, kuriame aiškiai nurodyta prašymo esmė, turi būti perduodamas atitinkamam subjektui. Šioje byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog visa medžiaga kartu su inventorine byla perduota Kauno miesto savivaldybei. Teismas tinkamai įvertino ir ieškovės pateiktą 1992-04-08 pareiškimą, kadangi jis, nors ir nebuvo tinkamai patvirtintas, tačiau įrodo, jog ieškovė savo valią išreiškė tinkamai ir laiku. Šis įrodymas nenuginčytas, įrodymų, kad tokio pareiškimo ar registracijos nebuvo, nėra. Priešingai, byloje pateiktas VĮ Registrų centro rašytinis įrodymas patvirtina, kad toks pareiškimas buvo, kad jis įregistruotas. Liudytojų R. S., Z. B. parodymų atsakovas taip pat nenuginčijo. Visų įrodymų visuma pagrindžia teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą;

206) atsakovas nepagrįstai įrodinėja, kad jo pateiktas Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinių reiklų departamento Aprūpinimo būstu skyriaus 2005-11-29 raštas laikytinas oficialiuoju rašytiniu įrodymu. Šis raštas negali būti vertinamas kaip įrodymas, jog ieškovė nepateikė prašymo ir dokumentų. LAT yra išaiškinęs, kuomet tam tikras rašytinis įrodymas gali būti teismo pripažintas oficialiuoju (civ. byla 3K-3-192/2008). Šiuo atveju 2005-11-29 raštas nelaikytinas oficialiuoju įrodymu. Priešingai, jis patvirtina, jog LR butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu savivaldybės darbuotojai tinkamai savo pareigų neatliko, ir vietoje to, kad tai pripažintų ir neprieštarautų, jog piliečiai pratęstų pradėtas privatizavimo procedūras, tik toliau trukdo gyventojams apginti savo pažeistas teises. Atsakovas savo teisinį interesą dėl bylos baigties išdėstė bylos eigoje. Gindamas savo teisinį interesą, atsakovas pateikė raštą, tačiau šis raštas jokios viršenybės prieš kitas faktines ir įrodytas bylos aplinkybes neturi ir turėjo būti bei buvo vertinimas kartu su kitais byloje surinktais įrodymais;

217) skundo motyvai dėl ieškininės senaties taikymo nepagrįsti. Teismo išvados dėl ieškininės senaties taikymo yra teisingos. Byloje esantys įrodymai pagrindžia, jog ieškininė senatis nepraleista.

22Apeliacinis skundas atmestinas.

231991 m. gegužės 21 d. priimtas Butų privatizavimo įstatymas, kuriame buvo įtvirtinta Lietuvos gyventojų, nuomojančių iš valstybės (savivaldybės) gyvenamąsias patalpas, teisė įsigyti vieną gyvenamąją patalpą privačion nuosavybėn lengvatine tvarka, galiojo iki 1998 m. liepos 1 d., išskyrus nuomininkams, gyvenantiems įstatymo 2 straipsnio 3, 4, 5 dalyse įvardytose gyvenamosiose patalpose (Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. balandžio 29 d. nutarimas Nr. VIII-206). Įstatymo pripažinimas netekusiu galios reiškia, kad šis neveikia į ateitį, tačiau nereiškia, jog išnyksta teisės ir pareigos, įgytos pagal galiojusį įstatymą. Ir pasibaigus įstatymo galiojimui, galima įgyvendinti teisę, kuri buvo įgyta remiantis įstatymu, įstatymo galiojimo metu, tačiau dėl tam tikrų priežasčių nebuvo įgyvendinta galiojant įstatymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje E. K., R. K. v. Panevėžio žemės ūkio ir hidromelioracijos mokykla, bylos Nr. 3K-3-783/2000; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje A. G. v. Kauno m. savivaldybė, bylos Nr.3K-3-254/2008).

24Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad, sprendžiant dėl ieškovo teisės privatizuoti butą pagal Butų privatizavimo įstatymą, reikia nustatyti visas šiame įstatyme įtvirtintas tokio privatizavimo sąlygas: 1) ieškovas yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis); 2) nurodytas butas yra gyvenamoji patalpa, galinti būti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2, 3 straipsniai); 3) ieškovas, kaip subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą, šia teise pasinaudojo, atlikdamas veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti, ir tuo pagrindu susiklostė ieškovo bei atsakovo, kaip buto privatizavimo (pirkimo-pardavimo) subjektų, santykiai dėl buto privatizavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje J. L. v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-394/2002; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje E. K. v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-261/2006; 2007 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje T. B. v. Klaipėdos miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-324/2007; 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje V. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-548/2009).

25Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka sprendžia, kad Kauno miesto apylinkės teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime teisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias butų privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis sąlygas ir procedūras, taip pat tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, nustatančias įrodinėjimo pareigas, įrodymų vertinimo procedūras, dėl ko buvo teisingai išspręsta byla, teismo sprendimo išvados atitinka nustatytas faktines aplinkybėms byloje. Dėl to skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

26Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad butas, esantis ( - ), Kaune, nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei (b.l.14, 113-114). Ieškovė su šeima šiame bute gyvena nuo 1981 m. nuomos pagrindais (b.l.7-10, 12, 85-86). Teisėjų kolegija todėl konstatuoja, kad ieškovė yra tinkamas subjektas privatizuoti nuomojamą gyvenamąją patalpą, taip pat kad ši gyvenamoji patalpa gali būti privatizavimo objektas. Apeliantas nagrinėjamoje byloje ginčija ieškovės teisę privatizuoti ginčo butą lengvatine tvarka dėl to, kad, jo teigimu, ieškovė Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu neįgijo teisės privatizuoti ginčo butą, nes laiku ir tinkamai nepateikė prašymo ir kitų privatizavimui reikalingų dokumentų.

27Dėl įrodinėjimo pareigos ir įrodymų vertinimo.

28Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, tai lėmė nepagrįstą išvadą, jog ieškovė, galiojant Butų privatizavimo įstatymui, kreipėsi dėl ginčo buto privatizavimo į tinkamą subjektą, todėl įgijo subjektinę teisę privatizuoti šį butą.

29Nagrinėjamoje byloje teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime, spręsdamas dėl to, ar ieškovė, galiojant Butų privatizavimo įstatymui, įgijo teisę privatizuoti ginčo butą lengvatine tvarka, pažymėjo, kad ta aplinkybė, jog neišliko ieškovės pateikto prašymo originalas privatizuoti butą, nėra besąlygiškas pagrindas ieškiniui atmesti. Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, padarė teisingą išvadą, kad Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu ieškovė padavė pareiškimą ir pradėjo įgyvendinti teisę privatizuoti ginčo butą, šio buto privatizavimo procedūra nebuvo baigta ne dėl ieškovės kaltės, todėl yra pakankamas pagrindas pripažinti jos teisę privatizuoti gyvenamąsias patalpas lengvatinėmis sąlygomis.

30Dėl apelianto argumentų, kad teismas, vertindamas Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinių reiklų departamento Aprūpinimo būstu skyriaus 2005-11-29 raštą (b.l.43) nepagrįstai juo nesivadovavo, jo nelaikė oficialiuoju rašytiniu įrodymu, tuo pažeidė CPK 197 straipsnio 2 dalies nuostatas. Teisėjų kolegija pažymi, kad įvardytas dokumentas išduotas institucijos, kuri byloje yra atsakovas, turintis materialųjį teisinį interesą dėl bylos baigties, ir surašytas prasidėjus teismo procesui nagrinėjamoje byloje. Dėl to nurodytas dokumentas neatitinka prima facie įrodymui keliamų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje A. G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-192/2008). Kartu pažymėtina tai, kad aptariamame rašte nurodyta, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos Aprūpinimo būstu skyriuje nėra Butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikotarpiu pateikto ieškovės prašymo ir kitų reikalingų dokumentų, reikalingų butui privatizuoti. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju byloje nustatinėjama ne tai, yra Kauno miesto savivaldybėje ieškovės Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu pateiktas pareiškimas dėl ginčo buto privatizavimo ar ne; jeigu toks pareiškimas būtų, nebūtų kilęs šis teisminis ginčas ir ieškovei netektų įrodinėti, kad tokį pareiškimą padavė laiku, tik jis yra neišlikęs. Atsakovo išduotame dokumente nurodyta informacija neįrodo, jog ieškovė įstatymo nustatytu terminu nepateikė pareiškimo dėl ginčo buto privatizavimo. Dėl nurodytų motyvų apelianto argumentai dėl CPK 197 straipsnio 2 dalies pažeidimo atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

31Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu. Išimtis yra įrodymai, kuriems didesnė įrodomoji galia suteikta įstatymo – tai oficialieji rašytiniai įrodymai (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teisėjų kolegija pabrėžia, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje V. D. v. T. E., bylos Nr. 3K-3-516/2004;2006 m.lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje R. S. v. V. K.; bylos Nr. 3K-3-563/2006; 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „ Vombatas“ v. A. Š.; bylos Nr. 3K-3-335/2009; kt.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog teismas, nustatydamas šios konkrečios ginčo situacijos aplinkybes ir vertindamas byloje surinktus įrodymus, pažeidė civilinio proceso normų įtvirtintas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai).

32Dėl ieškinio senaties termino.

33Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad teismas pažeidė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, nes neteisingai nustatė ieškinio senaties termino eigos pradžios momentą, nepagrįstai netaikė šio termino pabaigos teisinių pasekmių. Bylą nagrinėjęs Kauno miesto apylinkės teismas nustatė, kad, 1992 m. lapkričio mėn. išreiškusi savo valią dėl ginčo buto privatizavimo, ieškovė nuolat domėjosi, kaip vyksta buto privatizavimo procesas, pateikinėjo reikiamus ir reikalaujamus papildomus dokumentus, ne kartą lankėsi savivaldybės Butų privatizavimo tarnyboje; iš bylos medžiagos matyti, kad savivaldybės darbuotojai tik 2005 m. pranešė ieškovei apie privatizavimo eigą, todėl Kauno miesto apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovė ieškinio senaties termino ginti savo pažeistas teises nepraleido (LR CPK 185 str.), nes su ieškiniu į teismą kreipėsi jau 2005 (b.l. 3). Esant šioms nustatytoms aplinkybėms apeliacinio skundo argumentai dėl ieškinio senaties termino yra nepagrįsti, todėl atmestini (LR CPK 178 str.)

34Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2, 3 dalys).

35Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

36

37apeliacinį skundą atmesti.

38Kauno miesto apylinkės teismo 2011-02-02 sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Ieškovė B. S. ieškiniu (b.l.3-4) prašė pripažinti jai teisę... 3. Kauno miesto apylinkės teismas 2011-02-02 sprendimu (b.l.146-150) ieškovės... 4. Teismas nustatė, kad 2006-02-14 Kauno miesto apylinkės teisme buvo priimtas... 5. Teismas nustatė, kad butas, esantis ( - ), Kaune, nuosavybės teise priklauso... 6. Apeliaciniu skundu (b.l.161-168) atsakovas Kauno miesto savivaldybė su teismo... 7. 1) teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovė laiku ir tinkamai kreipėsi... 8. 2) vadovaujantis LR valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir... 9. 3) pareiškimus gyvenamiesiems namams, butams įsigyti asmenys turėjo paduoti... 10. 4) teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų... 11. 5) teismo išvada, jog ginčo buto privatizavimas neatliktas dėl privatizavimo... 12. 6) nuspręsdamas, kad ieškovė atliko visus būtinus veiksmus kaip viena iš... 13. 7) teismas netinkamai pritaikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės... 14. Atsiliepime į atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą... 15. 1) teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, teismas teisingai ištyrė... 16. 2) teismas teisingai nustatė, kad ieškovė kreipėsi dėl buto privatizavimo... 17. 3) LAT savo nutartyse yra ne kartą nurodęs, kad LR valstybės paramos būstui... 18. 4) skundo motyvas dėl privalomumo pateikti notariškai patvirtintą... 19. 5) skundo argumentai, susiję su ieškovės pateikto 1992-04-08 pareiškimo... 20. 6) atsakovas nepagrįstai įrodinėja, kad jo pateiktas Kauno miesto... 21. 7) skundo motyvai dėl ieškininės senaties taikymo nepagrįsti. Teismo... 22. Apeliacinis skundas atmestinas.... 23. 1991 m. gegužės 21 d. priimtas Butų privatizavimo įstatymas, kuriame buvo... 24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad, sprendžiant dėl ieškovo... 25. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka sprendžia, kad... 26. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad butas, esantis ( - ), Kaune, nuosavybės... 27. Dėl įrodinėjimo pareigos ir įrodymų vertinimo.... 28. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė... 29. Nagrinėjamoje byloje teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime,... 30. Dėl apelianto argumentų, kad teismas, vertindamas Kauno miesto savivaldybės... 31. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus... 32. Dėl ieškinio senaties termino.... 33. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad teismas pažeidė ieškinio senatį... 34. Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms apeliacinis skundas atmestinas... 35. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1... 36. ... 37. apeliacinį skundą atmesti.... 38. Kauno miesto apylinkės teismo 2011-02-02 sprendimą palikti nepakeistą....