Byla 3K-3-187-611/2015

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Andžej Maciejevski (pranešėjas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. S. ir D. P. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. S. ir D. P. ieškinį atsakovams bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Vakarų Gotika“, AB „Swedbank“, dalyvaujant tretiesiems asmenims Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notarui E. S., „Nordea Bank Finland Plc“ Lietuvos skyriui, M. G., dėl vartotojų teisių gynimo, pripažįstant hipoteką pasibaigusia.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje keliami teisės klausimai dėl hipotekos pabaigos, vartotojų teisių gynimo ir apeliacinio skundo neišnagrinėjimo.

6Ieškovai prašė pripažinti nuosavybės teise turimų poilsio patalpų ir 288/16500 dalių žemės sklypo sutartinę hipoteką, kuria užtikrintas kredito sutarties Nr. 07-026237-IN/07-026240-KL, sudarytos AB „Swedbank“ ir UAB „Vakarų Gotika“ (su visais jos pakeitimais) įvykdymas, pasibaigusia, nes įvykdė jiems tenkantį skolinį įsipareigojimą. Ieškovai nurodė, kad 2007 m. balandžio 6 d. M. G. ir UAB „Vakarų Gotika“ (statytojas) sudarė preliminariąją poilsio pastato ir 1,65 ha ploto žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. Pagal šią sutartį M. G. sumokėjo UAB „Vakarų Gotika“ 120 000 Lt. 2008 m. balandžio 15 d. ieškovai, M. G. ir UAB „Vakarų Gotika“ pasirašė susitarimą dėl teisių ir pareigų perleidimo, pagal kurį M. G. perleido ieškovams visas pirkėjo turtines ir neturtines teises bei pareigas, nustatytas preliminariojoje 2007 m. balandžio 6 d. sutartyje. 2008 m. balandžio 28 d. ieškovai ir atsakovas BUAB „Vakarų Gotika“ sudarė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurias atsakovas pardavė ieškovams nekilnojamąjį turtą – 101,18 kv. m ploto poilsio patalpą ir 288/16500 dalį žemės sklypo. Ieškovai teigė, kad savo prievoles pagal 2008 m. balandžio 28 d. sutartį įvykdė tinkamai ir į atsakovo banko sąskaitą pervedė 288 000 Lt, tačiau UAB „Vakarų Gotika“ savo įsipareigojimų neįvykdė ir nepadengė bankui likusio 120 000 Lt įsiskolinimo. Ieškovai mano, kad bankas (atsakovas) nebuvo rūpestingas, netinkamai kontroliavo UAB „Vakarų Gotika“ mokumą ir kredito sutarties vykdymą.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

8Šiaulių apygardos teismas 2013 m. spalio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad 2007 m. kovo 27 d. AB „Swedbank“ ir UAB „Vakarų Gotika“ pasirašė kredito sutartį Nr. 07-026237-IN/07-026240-KL (su visais pakeitimais ir papildymais), pagal kurią UAB „Vakarų Gotika“ buvo suteiktas 17 062 000 Lt kreditas, ir sutarties įvykdymas, be kita ko, buvo užtikrintas hipotekos lakštais įkeistu žemės sklypu ir poilsio pastato įkeitimu. 2008 m. balandžio 8 d. padarytas hipotekos lakšto pakeitimas ir įkeistas pastatas padalytas į atskirus turtinius vienetus. 2007 m. balandžio 6 d. M. G. (pirkėjas) ir UAB „Vakarų Gotika“ (pardavėjas) sudarė preliminariąją poilsio pastato ir 1,65 ha ploto žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią pardavėjas įsipareigojo pastatyti ir parduoti, o pirkėjas už 408 000 Lt nupirkti vieną poilsio pastatą ir 1/55 dalį 1,65 ha žemės sklypo. Pagal sutarties 8 punktą prieš pasirašydamas sutartį pirkėjas įsipareigojo sumokėti 120 000 Lt avansą. 2007 m. balandžio 13 d. M. G. sumokėjo UAB „Vakarų Gotika“ 120 000 Lt pagal šią sutartį. 2008 m. balandžio 15 d. ieškovai, trečiasis asmuo M. G. ir atsakovas UAB „Vakarų Gotika“ pasirašė susitarimą dėl teisių ir pareigų perleidimo, pagal kurį M. G. perleido ieškovams visas pirkėjo turtines ir neturtines teises ir pareigas, nustatytas 2007 m. balandžio 6 d. preliminariojoje sutartyje. 2008 m. birželio 11 d. trečiasis asmuo M. G. ir ieškovė V. P. (S.) pasirašė pakvitavimą, ir jame M. G. patvirtino, kad ieškovai su juo atsiskaitė pagal 2008 m. balandžio 15 d. susitarimą. 2008 m. balandžio 28 d. ieškovai ir atsakovas UAB „Vakarų Gotika“ notarine tvarka sudarė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Vakarų Gotika“ pardavė ieškovams nekilnojamąjį turtą – 101,18 kv. m ploto poilsio patalpą ir 288/16500 dalį žemės sklypo. UAB „Vakarų Gotika“ patvirtino, kad prieš sutarties sudarymą gavo iš ieškovų 120 000 Lt, o likusius 288 000 Lt ieškovai, gavę kreditą iš banko, įsipareigojo pervesti į AB banko „Hansabankas“ (šiuo metu AB „Swedbank“) sąskaitą. 2008 m. gegužės 20 d. ieškovai ir trečiasis asmuo „Nordea Bank Finland Plc“ Lietuvos skyrius sudarė būsto kreditavimo sutartį, pagal kurią ieškovams buvo suteiktas 228 175,06 JAV dolerių kreditas poilsio pastatui su žemės sklypo dalimi pirkti, sumokėtam avansui refinansuoti ir apdailos darbams užbaigti. 2008 m. birželio 12 d. AB „Swedbank“ buvo pervesti 288 000 Lt. Šiaulių apygardos teismo 2011 m. sausio 13 d. nutartimi UAB „Vakarų Gotika“ iškelta bankroto byla. Byloje kilo ginčas dėl hipotekos pabaigos ir sprendžiamas klausimas, ar įkeistų nekilnojamųjų daiktų (poilsio patalpos ir žemės sklypo dalies) pirkėjų prievolės pardavėjui (hipotekos skolininkui) įvykdymas yra pagrindas pripažinti, kad hipoteka yra baigta, kai pardavėjas (hipotekos skolininkas) neįvykdė savo prievolių hipotekos kreditoriui, taip pat sprendžiamas vartojimo pirkimo–pardavimo teisinių santykių buvimo klausimas. Atsakovas AB „Swedbank“ (hipotekos kreditorius) nurodė, kad nei ieškovai, nei BUAB „Vakarų Gotika“ nesumokėjo jam likusių 120 000 Lt už negyvenamosios poilsio patalpos ir 288/16500 dalių žemės sklypo hipotekos atsisakymą. Teismas pažymėjo, kad AB „Swedbank“ nėra 2008 m. balandžio 28 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties šalimi, todėl ši sutartis neturi bankui įstatymo galios. Pagal šios sutarties 3.13 punktą pardavėjas UAB „Vakarų Gotika“ įsipareigojo padengti likusį įsipareigojimą bankui ir kreiptis į šį dėl hipotekos išregistravimo. Taigi šios sutarties sudarymo metu ieškovai žinojo, kad UAB „Vakarų Gotika“ neatsiskaitė su banku. 2007 m. gruodžio 18 d. pažymoje atsakovas AB „Swedbank“ pažymėjo, jog leidžia UAB „Vakarų Gotika“ parduoti ir įkeisti pakartotiniu įkeitimu (su sąlyga, kad kreditas (paskola), užtikrinama paskesniu įkeitimu, yra suteikiama tokiam nekilnojamajam turtui įsigyti) bankui įkeistą nekilnojamąjį turtą su sąlyga, kad kredito gavėjas ne mažiau kaip 80 proc. pardavimo kainos, neįskaitant PVM, bet ne mažiau kaip po 4000 Lt už kiekvieną parduodamo ploto kvadratinį metrą nukreips kreditui grąžinti. Pažymoje nurodyta, kad bankas atsisakys tokio parduoto nekilnojamojo turto įkeitimo, kai šiame punkte nurodyta nekilnojamojo turto pardavimo kainos dalis bus nukreipta kreditui padengti. Gautas pajamas už parduotus butus bankas nurodė pervesti į nurodytą banko sąskaitą ir nurodyti mokėtoją ir tai, jog grąžinama kredito Nr. 07-026237-IN/07-026240-KL dalis. Ieškovų teiginius, kad iki 2013 m. vasario 25 d. banko pranešimo gavimo jie nežinojo apie šį AB „Swedbank“ sutikimą, paneigia tos aplinkybės, jog 2007 m. gruodžio 18 d. banko pažyma buvo nurodyta 2008 m. balandžio 28 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartyje (3.1 punktas), ir notaras patvirtino, kad rengiant šią sutartį su ieškovais sutarties sąlygos buvo individualiai aptartos. Trečiasis asmuo „Nordea Bank Finland Plc“ Lietuvos skyrius taip pat pažymėjo, kad pakartotiniam turto įkeitimui „Nordea“ pirmosios eilės hipotekos turėtojas AB „Swedbank“ buvo pateikęs 2007 m. gruodžio 18 d. pažymą (sutikimą). 2007 m. gruodžio 18 d. pažymoje nurodyta sąskaita, į kurią turėjo būti pervesti pinigai už parduotus butus, ir į ją buvo įnešti tik 288 000 Lt už ieškovams parduotą turtą. Teismo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad 2008 m. kovo 21 d. UAB „Vakarų Gotika“ pinigus pervedė ne į 2007 m. gruodžio 18 d. pažymoje nurodytą sąskaitą, nėra pagrindo spręsti, jog atsakovas UAB „Vakarų Gotika“ padengė likusį įsipareigojimą bankui už ginčo nekilnojamąjį turtą. Be to, šis mokėjimas buvo atliktas 2008 m. kovo 21 d., o nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta 2008 m. balandžio 28 d. ir joje nustatyta, kad UAB „Vakarų Gotika“ padengs likusį įsiskolinimą bankui (sutarties 3.13 punktas). Patys ieškovai nurodė, kad po sutarties sudarymo kreipėsi į UAB „Vakarų Gotika“, prašydami įvykdyti sutarties 3.13 punkto sąlygą. Teismas nurodė, kad ieškovai notarine tvarka sudarydami 2008 m. balandžio 28 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį turėjo galimybes įvertinti sutarties 3.1 punktą, kuriame nurodyta, jog parduodamas turtas yra įkeistas bankui. Teismas, nustatęs, kad ginčo objektas yra negyvenamoji – poilsio patalpa, kuri, atsižvelgiant į turto pobūdį ir naudojimą, negali būti šiuo atveju priskiriama gyvenamajai patalpai, skirtai šeimos poreikiams tenkinti, kad ieškovai įgijo suformuotą turtinį vienetą, kurio baigtumas siekė 86 proc., sprendė, jog nagrinėjamu atveju netaikytinos CK 6.401 straipsnio ir vartotojų interesus apsaugančios specialiosios teisės normų nuostatos.

9Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. birželio 2 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 16 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir sprendė, kad ieškovų apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo daryti kitokias išvadas.

10III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

11Kasaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 2 d. nutartį ir Šiaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

121. Pagal kasacinio teismo praktiką vartojimo sutarties požymiai: 1) prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; 2) fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; 3) prekes ar paslaugas teikia verslininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo AB „Citadele“ banko pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-189/2012; kt.). Taigi vartojimo sutarties kvalifikavimą lemia įsigijimo tikslas. Nagrinėjamu atveju teismai nenustatė, kad daiktas įsigytas dėl ūkinės komercinės ar profesinės veiklos. Atsakovai privalėjo įrodyti, kad patalpos įsigytos verslui, o ne asmeniniams poreikiams tenkinti. Byloje atsakovai iš viso neįrodinėjo patalpų įsigijimo tikslo. Kadangi patalpas įsigijo fiziniai asmenys iš verslininko asmeniniams poreikiams, tai 2008 m. balandžio 28 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartis laikytina vartojimo sutartimi ir jai taikomos specialiosios, užtikrinančios didesnę vienos iš sutarties šalių – vartotojo – teisių apsaugą, taisyklės. Kasatoriaus nuomone, sutarties tinkamas kvalifikavimas šioje byloje turėjo esminę reikšmę ir sprendžiant hipotekos pasibaigimo klausimą.

132. Teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punktą, reglamentuojantį hipotekos pripažinimą pasibaigusia, ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Teismai, nustatę, kad su patalpų pardavėju buvo atsiskaityta, privalėjo pripažinti, jog hipoteka pasibaigė CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, nepriklausomai nuo to, kad hipotekinis skolininkas UAB „Vakarų Gotika“ bankui nesumokėjo 120 000 Lt (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. BUAB „Atolas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-72/2013; 2011 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. BUAB ,,Eudanas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-261/2011). Kadangi ginčo sutartis pripažintina vartojimo sutartimi, tai teismai, aiškindami ir taikydami CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punktą, turėjo atsižvelgti į vartotojų teisių gynimo specifiką (CK 1.39 straipsnis, 6,193 straipsnio 4 dalis, 6.188 straipsnis, 1.5 straipsnis). Kasacinis teismas pažymėjo, kad pirkėjo (vartotojo) prievolė negali atsirasti iš nesąžiningų, iškreiptų, primestų, neaiškių sutarties sąlygų, nes, įvykdęs savo įsipareigojimus, ieškovas įgijo teisę turėti daiktus be daiktinių teisių į juos suvaržymo, hipoteka laikytina pasibaigusia CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Ieškovo su daiktų pardavėjo kreditoriumi jokie prievoliniai santykiai nesiejo, todėl jų neįvykdymo padarinių ieškovui neturėtų kilti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. BUAB „Atkirtos būstas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-134/2014; 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. AB „Swedbank“, bylos Nr. 3K-3-386/2011). Teismų išvados, kad hipotekos pasibaigimo pagrindas nagrinėjamu atveju yra ne pirkėjo prievolės pardavėjui įvykdymas, o hipotekos skolininko prievolės hipotekos kreditoriui įvykdymas, taip pat kad ieškovai, žinodami turto suvaržymo hipoteka faktą, ir tai, jog UAB „Vakarų Gotika“ nėra atsiskaitęs su banku, pasirašydami pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį prisiėmė visą riziką, prieštarauja nurodytai kasacinio teismo praktikai.

143. Bankas, kaip kreditavimo srities profesionalas, turėjo imtis visų priemonių sukontroliuoti, kaip pardavėjas vykdo savo įsipareigojimus, kylančius iš kreditavimo santykių. Pirmosios instancijos teismas nevertino banko veiksmų, o apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl apeliacinio skundo argumentų dėl banko veiksmų vertinimo sąžiningumo ir protingumo, rūpestingumo aspektais ir jų įtakos hipotekos pasibaigimui.

154. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 320 straipsnį ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Lietuvių katalikų mokytojų sąjunga ir kt., bylos Nr. 3K-7-38/2008; 2007 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Gregaris“ v. UAB ,,Vilniaus ūkas“, bylos Nr. 3K-3-71/2007; kt.). Apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo apeliaciniame skunde pateiktų argumentų, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai nepripažino 2008 m. balandžio 28 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutarties vartojimo sutartimi.

16Prisidėjimu prie kasacinio skundo trečiasis asmuo Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notaras E. S. prisidėjo prie ieškovų kasacinio skundo ir prašo jį tenkinti.

17Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas AB „Swedbank“ prašo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 2 d. nutartį ir Šiaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 16 d. sprendimą palikti nepakeistus. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

181. Kasatorių teiginiai, kad jų teisės turi būti ginamos vadovaujantis vartotojų interesus apsaugančiomis teisės normomis, yra nepagrįsti. Oficialiais rašytiniais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad ginčo objektas yra negyvenamoji – poilsio patalpa, kuri pagal savo pobūdį ir naudojimą negali būti priskirta gyvenamajai patalpai, skirtai šeimos poreikiams tenkinti.

192. Hipoteka yra daiktinė teisė, sandoris tvirtinamas notariškai, registruojamas viešame registre. Šiuo atveju teisėtų lūkesčių, teisinio apibrėžtumo principais reikalauja, kad hipoteka būtų stabili, ir hipotekos kreditorius privalo būti tikras, kad hipoteka nebus panaikinta ar nepasibaigs kitaip, kaip įstatyme nustatytas pagrindais ir tvarka, o įkeisto turto pardavimo atveju – tik įvykdžius hipotekos kreditoriaus sutikime dėl įkeisto turto pardavimo ir hipotekos atsisakymo išdėstytas sąlygas. Pasirašydami 2008 m. balandžio 28 d. sutartį, kasatoriai žinojo, kad hipoteka jų įsigyjamam turtui bus panaikinta tik po to, kai bankrutavusi UAB „Vakarų Gotika“ tinkamai ir laiku AB „Swedbank“ sumokės 120 000 Lt ir mokėjimo pavedime nurodys, kad ši suma mokama būtent už šiuo metu kasatoriams nuosavybės teise priklausančio ginčo turto pardavimą. CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad hipotekos pasibaigimo pagrindas yra ne pirkėjo prievolės pardavėjui įvykdymas, o hipotekos skolininko prievolės hipotekos kreditoriui įvykdymas. AB „Swedbank“ nėra ir nebuvo 2008 m. balandžio 28 d. sutarties šalimi, todėl ši sutartis AB „Swedbank“ negali sukelti ir nesukelia jokių pareigų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2009 m. gruodžio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V. G. v. K. P. ir kt., bylos Nr. 3K-7-540/2009, yra išaiškinęs sutarties uždarumo principą ir nurodęs, kad sutarties uždarumo principas įtvirtina, jog sutarties sąlygos galioja tik sutarties šalims bei nustato tik sutarties šalių teises ir pareigas. Sutarties uždarumo principas taip pat lemia, kad sutartis gali sukelti pareigas tik sutarties šalims ir negali sukelti pareigų tretiesiems asmenims, nesantiems sutarties šalimi. Kadangi nurodyta sutartimi bankrutavusi UAB „Vakarų Gotika“ prisiėmė įsipareigojimus kasatoriams, todėl kasatoriai savo reikalavimus ir turi nukreipti įsipareigojimų neįvykdžiusiam asmeniui, o ne įsipareigojimų neįvykdžiusio asmens kreditoriui. Atsižvelgiant į tai, nepagrįstais laikytini kasatorių teiginiai, esą AB „Swedbank“ privalėjo stebėti bankrutavusios UAB „Vakarų Gotika“ lėšų judėjimą, kontroliuodamas, kur yra naudojami pagal sandorius su trečiaisiais asmenimis įgyti pinigai. Nebūdamas UAB „Vakarų Gotika“ su trečiaisiais asmenimis sudarytų sandorių šalimi, AB „Swedbank“ neturėjo nei tokios teisės, nei pareigos. Kredito suteikimo faktas hipotekos kreditoriui nesukuria teisės be pagrindo kištis ir varžyti skolininko veiklos laisvę. Kita vertus, skolininko sąskaitų nuolatinė stebėsena ir kontrolė itin apsunkintų banko veiklą, todėl tokios pareigos nustatymas būtų neproporcingas bankui keliamiems rūpestingumo ir atsargumo reikalavimams. Kasatoriai nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje A. B. v. BUAB „Atolas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-72/2013; 2011 m. birželio 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje R. B. v. BUAB ,,Eudanas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-261/2011, nes šių bylų faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Civilinės bylos Nr. 3K-3-72/2013 faktinės aplinkybės buvo susijusios su teisiniais santykiais, kilusiais iš nepastatyto būsto pirkimo–pardavimo sutarties, o civilinės bylos Nr. 3K-3-261/2011 – iš buto statybos sutarties, kada pirkimo–pardavimo sutartys nebuvo sudarytos.

203. CK 6.401 str. teisinių santykių kvalifikavimas galimas tik tada, kai egzistuoja jo taikymo sąlygos: preliminariąją sutartį sudarantis asmuo yra fizinis asmuo ir preliminariosios sutarties objektas yra nepastatytas gyvenamasis namas ar butas. Taigi, banko nuomone, CK 6.401 straipsnis nagrinėjamu atveju negalėjo būti taikomas.

214. Jeigu nenustatoma kitų pagrindų, tai apeliacinės instancijos teismo nutartis nėra naikinama vien dėl to, kad jos motyvai neišsamūs, o visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas atmetė apeliacinį skundą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Lietuvių katalikų mokytojų sąjunga ir kt., bylos Nr. 3K-7-38/2008; kt.). Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. AB „Gubernija“, bylos Nr. 3K-3-27/2012; kt.). Apeliacinės instancijos teismas argumentuotai atsakė į pagrindinius išnagrinėtų klausimų aspektus.

22Teisėjų kolegija

konstatuoja:

23IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

24Dėl pirkimo–pardavimo sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo sutarties

25Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad Vartotojo teisių apsaugos garantijos ir šių teisių gynimo prioritetas įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje, kurioje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Viena iš priemonių, skirtų silpnesniajai sutarties šaliai apginti, yra vartotojo teisių apsaugos institutas, kurio normos, nepaneigdamos sutarties laisvės principo, saugo silpnesniąją šalį ir įpareigoja verslininką (prekių pardavėją ar paslaugų teikėją) atsižvelgti į vartotojo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. Š. ir kt. v. BUAB „Atolas“ ir kt., Nr. 3K-3-579/2013). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 16 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012, pažymėta, kad, remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties apibrėžtimi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ar paslaugas perka savo asmeniniams (ne verslo ar profesiniams) poreikiams; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais). Teismui konkrečiu atveju sprendžiant, ar sudaryta sutartis yra vartojimo, būtina identifikuoti sutarties šalis (vartotoją ir prekių (paslaugų) tiekėją) bei nustatyti, kokio tikslo, sudarydama sutartį, siekia viena sutarties šalių – vartotojas.

26Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai kasatorių su atsakovu UAB „Vakarų Gotika“ sudarytos nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo (pagrindinės) sutarties nepripažino vartojimo sutartimi, remdamiesi vien ta aplinkybe, kad kasatorių perkamų patalpų paskirtis yra negyvenamoji – poilsio, todėl nelaikė jų skirtomis šeimos poreikiams tenkinti, iš esmės netirdami ir nevertindami minėtų vartojimo sutarties požymių. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, kaip matyti iš teismų nustatytų aplinkybių, ieškovai yra fiziniai asmenys, atsakovas UAB „Vakarų Gotika“ buvo profesionalus verslininkas, besiverčiantis nekilnojamojo turto statyba bei prekyba. Kasatoriai įsigijo vieną objektą ir nurodo, kad ginčo patalpas pirko savo asmeniniams poreikiams tenkinti, bylą nagrinėję teismai nenustatė, kad kasatoriai ginčo patalpas pirko ūkinei komercinei veiklai vykdyti. Atsakovai ieškovų ginčo patalpų pirkimo kitais nei asmeninio naudojimo tikslais taip pat neįrodinėjo, nors, teigdami, kad sudaryta sutartis nėra vartojimo, būtent atsakovai turėjo įrodyti tokias aplinkybes (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodytos aplinkybės patvirtina, kad susiklostė vartojimo santykiai, kad kasatorių (ieškovų) su atsakovu UAB „Vakarų Gotika“ sudaryta pagrindinė sutartis atitinka visus vartojimo sutarties požymius, todėl bylą nagrinėję teismai nepagrįstai šios sutarties nekvalifikavo kaip vartojimo sutarties su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Šiuo atveju patalpų paskirtis (poilsio) šalių sandorio kvalifikavimui neturi teisinės reikšmės. Pripažinus kasatorių ir atsakovo UAB „Vakarų Gotika“ pagrindinę sutartį vartojimo sutartimi, ieškovų, kaip vartotojų, sumokėjusių visą įsigyjamo ginčo turto kainą, teisių apsauga bankroto procese turi būti užtikrinama taip, kad UAB „Vakarų Gotika“ nemokumo padariniai nebūtų jiems neproporcingai perkelti, ieškovams negali tekti atsakovo BUAB „Vakarų Gotika“ nemokumo rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. Š. ir kt. v. BUAB „Atolas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-579/2013).

27Dėl CK 6.401 straipsnio taikymo

28Pagal CK 6.401 straipsnio 1 dalį pirkėjas – fizinis asmuo – gali sudaryti preliminariąją nepastatyto gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią pardavėjas – juridinis asmuo – įsipareigoja pats ar pasitelkęs kitus asmenis pastatyti preliminariojoje sutartyje numatytą gyvenamąjį namą ar butą ir po to sudaryti su pirkėju gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutartį, o pirkėjas įsipareigoja pastatytą gyvenamąjį namą ar butą nupirkti už preliminariojoje sutartyje nurodytą kainą. Visišką nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą ar butą pirkėjas įgyja nuo visos preliminariojoje sutartyje numatytos statybos kainos sumokėjimo (CK 6.401 straipsnio 5 dalis). Aptariamose įstatymo normose suformuluota preliminariosios nepastatyto gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutarties sąvoka, pagrindinės tokios sutarties šalių teisės ir pareigos, taip pat nuosavybės teisės perėjimas pirkėjui nuo visos kainos sumokėjimo. Iš kitoms preliminariosioms sutartims nustatyto teisinio reglamentavimo CK 6.401 straipsniu išskiriamos preliminariosios nepastatyto gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutartys, kurių esminis išskirtinumas iš kitų preliminariųjų sutarčių yra sutarties dalykas – būsimas nepastatytas gyvenamasis namas ar butas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad sudarydamas CK 6.401 straipsnyje reglamentuojamą sutartį pirkėjas siekia patenkinti savo gyvenamojo būsto poreikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. BUAB ,,Eudanas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-261/2011). Jei preliminariąja sutartimi siekiama įgyti ne gyvenamosios paskirties daiktus, t. y. ne gyvenamąjį namą ar butą, kaip tai nurodyta įstatyme, o sutarties dalykas – kitokios paskirties nekilnojamasis daiktas, tai iš tokios preliminariosios sutarties atsiradusiam teisiniam ginčui netaikytinos CK 6.401 straipsnio nuostatos dėl pirkėjo ir pardavėjo teisių bei pareigų, nes šios teisės ir pareigos nustatytos tik įstatyme apibrėžtam preliminariosios sutarties dalykui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. E. v. BUAB „Kelmeda“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-197/2012). Atsižvelgdama į aptartą kasacinio teismo CK 6.401 straipsnio nuostatų aiškinimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai pagrįstai netaikė CK 6.401 straipsnio nuostatų. Kita vertus, minėta CK norma nėra aktuali nagrinėjamu ginču, nes šalys nuosavybės teises į ginčo patalpas įgijo pagal nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, jų įgytos nuosavybės teisės bylos šalių nėra ginčijamos, reikalavimo dėl jų pripažinimo nėra pareikšta.

29Dėl daikto įkeitimo hipoteka pasibaigimo pagal CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punktą

30Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įkeitimo teisė tarnauja pagrindinei prievolei užtikrinti, todėl įkeitimo teisė (hipoteka) ir kitos papildomos (šalutinės) teisės, atsirandančios iš pradinės prievolės, gali pasibaigti, pasibaigus pagrindinei prievolei CK šeštosios knygos IX skyriuje išvardytais prievolių pabaigos pagrindais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Balgva“ v. BAB „Metalų komercija, bylos Nr. 3K-3-3/2007). Pagal šiuo metu galiojančias CK nuostatas hipoteka – tai daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, kuria užtikrinamas esamos ar būsimos turtinės prievolės įvykdymas, kai įkeistas turtas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 straipsnio 1 dalis); hipoteka ir jos galiojimas priklauso nuo hipoteka užtikrintos pagrindinės prievolės galiojimo (CK 4.170 straipsnio 4 dalis); CK 4.197 straipsnio, reglamentuojančio hipotekos pabaigos pagrindus, 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad hipoteka pasibaigia, kai yra tinkamai įvykdytas skolinis įsipareigojimas arba hipoteka užtikrinta prievolė pasibaigia kitais hipotekos sandoryje ar įstatymuose nustatytais pagrindais. Taigi vienas iš hipotekos pasibaigimo pagrindų pagal CK yra turtinės prievolės – skolinio įsipareigojimo – įvykdymas (CK 6.123 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog buto pirkėjui – fiziniam asmeniui – pagal būsimo būsto pirkimo–pardavimo sutartį atsiskaičius su pardavėju – to būsto statytoja įmone, kuriai iškelta bankroto byla, – o ne jos kreditoriais, pirkėjo nuosavybės teisės suvaržymas hipoteka pasibaigia CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Tai, kad patalpų pirkėjas visiškai atsiskaitė ne su banku, kaip hipotekos kreditoriumi, o su hipoteka įkeistų patalpų pardavėju, nekeičia fakto, kad turto pirkėjai savo skolinį įsipareigojimą įvykdė (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. B. v. BUAB „Atolas“ ir kt., bylos Nr.3K-3-72/2013). Nagrinėjamu atveju teisiškai reikšmingas yra kasatorių, atsakovui AB „Swedbank“ įkeisto turto savininkų, skolinių įsipareigojimų pagal preliminariąją ir pagrindinę sutartis identifikavimas ir prievolių pagal šias sutartis pasibaigimo konstatavimas.

31Pagal 2007 m. balandžio 6 d. preliminariąją sutartį atsakovas BUAB „Vakarų Gotika“ įsipareigojo pastatyti ir parduoti trečiajam asmeniui M. G. poilsio patalpas su žemės sklypo dalimi už 408 000 Lt (įskaitant PVM) (1, 6 punktai); kainą pirkėjas įsipareigojo sumokėti pardavėjui tokiomis dalimis ir terminais: 120 000 Lt – prieš pasirašant preliminariąją sutartį, likusius 288 000 Lt – per trisdešimt kalendorinių dienų nuo notarinės pirkimo–pardavimo sutarties ir perdavimo–priėmimo akto pasirašymo dienos, bet ne anksčiau nei 2007 m. gruodžio 1 d. (8 punktas); pasirašydamas preliminariąją sutartį pirkėjas išreiškė sutikimą, kad pardavėjas ginčo patalpas įkeistų AB „Swedbank“. Pirkėjas M. G. 2007-04-13 sumokėjo UAB „Vakarų Gotika“ 120 000 Lt. 2008-04-15 ieškovai, trečiasis asmuo M. G. ir atsakovas UAB „Vakarų Gotika“ pasirašė susitarimą dėl teisių ir pareigų perleidimo, pagal kurį M. G. perleido ieškovams visas pirkėjo turtines ir neturtines teises ir pareigas pagal 2007 m. balandžio 6 d. preliminariąją sutartį, jo sumokėtas avansas buvo įskaitytas kaip ieškovų avansas už perkamą turtą (susitarimo 2.1 punktas), 2008-06-11 trečiasis asmuo M. G. pakvitavimu patvirtino, kad ieškovai sumokėjo jam 120 000 Lt. 2008-04-28 ieškovai ir atsakovas UAB „Vakarų Gotika“ sudarė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Vakarų Gotika“ pardavė ieškovams nekilnojamąjį turtą – 101,18 kv. m ploto poilsio patalpą ( - ) ir 288/16500 dalį žemės sklypo ( - ). UAB „Vakarų Gotika“ patvirtino, kad prieš sutarties sudarymą gavo iš ieškovų 120 000 Lt (2.1 punktas). Ieškovai 2008-06-12 pervedė 288 000 Lt į nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties 2.2 punkte nurodytą atsakovo BUAB „Vakarų Gotika“ sąskaitą AB „Swedbank“ atsakovo BUAB „Vakarų Gotika“ kreditui pagal kredito sutartį Nr.07-026237-IN/07-026240-KL dengti. Sutarties 3.1 punkte nurodyta, kad parduodamas turtas yra įkeistas AB „Swedbank“ pagal hipotekos lakštą ( - ); AB „Swedbank“ sutiko, kad įkeistas jam turtas būtų parduotas, pagrindas – banko 2007 m. gruodžio 18 d. pažyma Nr. KL-SR-8026. Pardavėjas BUAB „Vakarų Gotika“ įsipareigojo padengti likusį įsiskolinimą AB „Swedbank“ ir per 5 darbo dienas po visiško atsiskaitymo pagal šią sutartį, bet ne anksčiau kaip po 40 kalendorinių dienų nuo šio sutarties patvirtinimo, kreiptis į AB „Swedbank“ dėl parduodamo turto hipotekos išregistravimo ir atlikti visus nuo jo priklausančius veiksmus, kad būtų išregistruota hipoteka (3.13 punktas). Pagal teismų nustatytas faktines aplinkybes ieškovai savo pirmiau nurodytus įsipareigojimus BUAB „Vakarų Gotika“ pagal nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį įvykdė visiškai, laiku ir tinkamai, 2008 m. birželio 12 d. į sutarties 2.2 punkte nurodytą sąskaitą pervesdami 288 000 Lt; atsakovas BUAB „Vakarų Gotika“, kuriam Šiaulių apygardos teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartimi buvo iškelta restruktūrizavimo byla, o nutraukus restruktūrizavimo bylą, Šiaulių apygardos teismo 2011 m. sausio 13 d. nutartimi iškelta bankroto byla, savo įsipareigojimų neįvykdė, nesumokėjo atsakovui AB „Swedbank“ 120 000 Lt.

32Byloje nustatyta, kad ieškovai žinojo, jog ketinamas įsigyti ginčo turtas yra įkeistas atsakovui AB „Swedbank“, finansavusiam statybą. Ieškovai, įsigydami hipoteka suvaržytą ginčo turtą, šio turto hipotekos pasibaigimą pagrįstai siejo su savo skolinių įsipareigojimų įvykdymu kitai sutarties šaliai – BUAB „Vakarų Gotika“, o ne šios – kasatoriui. Pagal sutarties 11 punktą ieškovai įsipareigojo turto niekam neperleisti, nedisponuoti kitokiu būdu iki visiško, tinkamo ir galutinio atsiskaitymo su pardavėju BUAB „Vakarų Gotika“ pagal šią sutartį. Visiško, tinkamo ir galutinio ieškovų atsiskaitymo su atsakovu BUAB „Vakarų Gotika“ faktas šioje byloje, kaip jau minėta, yra nustatytas. Taip pat nustatyta, kad ginčo turtas, ieškovams priklausantis nuosavybės teise, liko suvaržytas hipoteka dėl turto pardavėjo BUAB „Vakarų Gotika“ neveikimo. Pardavėjas nesumokėjo kasatoriui nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytos sumos ir nesiėmė įkeisto turto hipotekos pabaigimo veiksmų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovams, kaip vartotojams, negali tekti ginčo turto pardavėjo nemokumo padariniai, jie neturi pareigos prisiimti BUAB „Vakarų Gotika“ nemokumo riziką. Ieškovams sumokėjus visą ginčo turto kainą, nustatytą preliminariojoje ir pagrindinėje sutartyse, už hipoteka suvaržyto turto įsigijimą, hipotekos pasibaigimą jiems siejant su jų skolinių įsipareigojimų BUAB „Vakarų Gotika“ įvykdymu, laikytina, kad ieškovų prievolė pasibaigė ir jie pagal pagrindinės sutarties 3.13 punktą įgijo teisę reikalauti, kad turto hipoteka būtų išregistruota esant CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytam pagrindui. Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, nustatę minėtas aplinkybes, netinkamai jas kvalifikavo, neatsižvelgė į visas nagrinėjamai bylai reikšmingas aplinkybes, nepagrįstai atmesdami ieškovų reikalavimą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos aptariamu klausimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. B. v. BUAB „Atolas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-72/2013; 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. Š. ir kt. v. BUAB „Atolas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-579/2013). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčo turto palikimas suvaržyto po skolinių įsipareigojimų atsakovui BUAB „Vakarų Gotika“ visiško įvykdymo prieštarautų ieškovų teisėtiems lūkesčiams laisvai disponuoti nuosavybės teise priklausančiu turtu, jų, kaip vartotojų, teisės turi būti prioritetiškai ginamos. AB „Swedbank“, pagal susitarimą su BUAB „Vakarų Gotika“ išreiškęs neprieštaravimą įkeisto turto išskaidymui į atskirus turtinius vienetus ir, pakeitus įkeitimo lakštus, šių vienetų pardavimui ir įkeitimui paskesniu įkeitimu su sąlyga, kad ne mažesnė kaip 80 proc. (neįskaitant PVM) pardavimo kainos dalis, bet ne mažiau kaip po 4000 Lt už kiekvieną parduodamo ploto kvadratinį metrą, būtų nukreipta jo suteiktam kreditui grąžinti, gavęs iš ieškovų 288 000 Lt įplaukų pagal 2008 m. birželio 12 d. jų atliktą pavedimą ir tikėdamasis už šį turtą gauti pažymoje nurodytą kainą, būdamas apdairus, turėjo pakankamai laiko iki restruktūrizavimo, o vėliau ir bankroto bylos BUAB „Vakarų Gotika“ iškėlimo pasidomėti likusios sumos už ginčo turtą išsireikalavimu iš BUAB „Vakarų Gotika“. Ieškovams neturi tekti neigiami atsakovų neveikimo padariniai. Dėl nurodytų motyvų Šiaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 16 d. sprendimas ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 2 d. nutartis, kuriais buvo atmestas ieškovų ieškinys, naikinami, priimant byloje naują sprendimą – ieškovų ieškinį tenkinti, pripažįstant sutartinę hipoteką pasibaigusia.

33Kiti ieškovų kasacinio skundo argumentai nebeturi teisinės reikšmės ginčui, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

34Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

35Kasaciniame teisme patirta 30,4 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2015 m. balandžio 2 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu) ir pirmosios instancijos teisme 97,44 Lt (28 Eur pagal Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 straipsnio 4 dalį) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tenkinus ieškovų kasacinį skundą, nurodytos 58,4 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovų lygiomis dalimis (po 29,2 Eur). Tenkinus ieškovų kasacinį skundą, trečiajam asmeniui „Nordea Bank Finland Plc“ Lietuvos skyriui iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 1000 Lt (289,62 Eur pagal Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 straipsnio 2 dalį) advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti.

36Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

37Šiaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 16 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 2 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą: ieškovų V. S. ir D. P. ieškinį patenkinti, pripažinti poilsio patalpų – 101,18 kv. m ploto poilsio patalpos ( - ) ir 288/16500 dalių žemės sklypo ( - ) sutartinę hipoteką ( - ), kuria užtikrintas kredito sutarties Nr. 07-026237-IN/07-026240-KL, sudarytos AB „Swedbank“ (kreditorius) ir BUAB „Vakarų Gotika“ (skolininkas) (su visais jos pakeitimais) įvykdymas, pasibaigusia.

38Priteisti „Nordea Bank Finland Plc“ Lietuvos skyriui (j. a. k. 112025592) iš BUAB „Vakarų Gotika“ (j. a. k. 180109525) 144,81 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt keturis Eur 81 ct) ir AB „Swedbank“ (j. a. k. 112029651) 144,81 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt keturis Eur 81 ct) išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti.

39Priteisti valstybės naudai 29,2 Eur (dvidešimt devynis Eur 20 ct) iš BUAB „Vakarų Gotika“ (j. a. k. 180109525) ir iš atsakovo AB „Swedbank“ (j. a. k. 112029651) 29,2 Eur (dvidešimt devynis Eur 20 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

40Informaciją apie priimtą teismo nutartį perduoti Hipotekos registrui.

41Nutarties kopiją nusiųsti antstoliams V. D. ir G. J.

42Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje keliami teisės klausimai dėl hipotekos pabaigos, vartotojų teisių... 6. Ieškovai prašė pripažinti nuosavybės teise turimų poilsio patalpų ir... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 8. Šiaulių apygardos teismas 2013 m. spalio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 9. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014... 10. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 11. Kasaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo... 12. 1. Pagal kasacinio teismo praktiką vartojimo sutarties požymiai: 1) prekes ar... 13. 2. Teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1... 14. 3. Bankas, kaip kreditavimo srities profesionalas, turėjo imtis visų... 15. 4. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 320 straipsnį ir nukrypo nuo... 16. Prisidėjimu prie kasacinio skundo trečiasis asmuo Klaipėdos miesto 1-ojo... 17. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas AB „Swedbank“ prašo Lietuvos... 18. 1. Kasatorių teiginiai, kad jų teisės turi būti ginamos vadovaujantis... 19. 2. Hipoteka yra daiktinė teisė, sandoris tvirtinamas notariškai,... 20. 3. CK 6.401 str. teisinių santykių kvalifikavimas galimas tik tada, kai... 21. 4. Jeigu nenustatoma kitų pagrindų, tai apeliacinės instancijos teismo... 22. Teisėjų kolegija... 23. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 24. Dėl pirkimo–pardavimo sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo sutarties... 25. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad Vartotojo teisių apsaugos garantijos ir... 26. Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai kasatorių su... 27. Dėl CK 6.401 straipsnio taikymo... 28. Pagal CK 6.401 straipsnio 1 dalį pirkėjas – fizinis asmuo – gali sudaryti... 29. Dėl daikto įkeitimo hipoteka pasibaigimo pagal CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1... 30. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įkeitimo teisė tarnauja pagrindinei... 31. Pagal 2007 m. balandžio 6 d. preliminariąją sutartį atsakovas BUAB... 32. Byloje nustatyta, kad ieškovai žinojo, jog ketinamas įsigyti ginčo turtas... 33. Kiti ieškovų kasacinio skundo argumentai nebeturi teisinės reikšmės... 34. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 35. Kasaciniame teisme patirta 30,4 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios... 36. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 37. Šiaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 16 d. sprendimą ir Lietuvos... 38. Priteisti „Nordea Bank Finland Plc“ Lietuvos skyriui (j. a. k. 112025592)... 39. Priteisti valstybės naudai 29,2 Eur (dvidešimt devynis Eur 20 ct) iš BUAB... 40. Informaciją apie priimtą teismo nutartį perduoti Hipotekos registrui.... 41. Nutarties kopiją nusiųsti antstoliams V. D. ir G. J.... 42. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...