Byla 2-1969-330/2016
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutarties dalies, kuria patvirtinti uždarosios akcinės bendrovės „Autorail“, International Railway company Limited ir „Tranzit SV“ SIA finansiniai reikalavimai, priimtos uždarosios akcinės bendrovės „Autorail logistics“ bankroto byloje (Nr. B2-4344-562/2016)

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Danguolės Martinavičienės ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (kreditoriaus) Targona Alliance LTD atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutarties dalies, kuria patvirtinti uždarosios akcinės bendrovės „Autorail“, International Railway company Limited ir „Tranzit SV“ SIA finansiniai reikalavimai, priimtos uždarosios akcinės bendrovės „Autorail logistics“ bankroto byloje (Nr. B2-4344-562/2016)

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 2 d. nutartimi atsakovei UAB „Autorail logistics“ iškėlė bankroto bylą, įmonės bankroto administratoriumi paskyrė G. P.. Nutartis iškelti bankroto bylą įsiteisėjo 2016 m. gegužės 13 d.
  2. UAB „Autorail logistics“ bankroto administratorius pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą patvirtinti įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi atsakovės UAB „Autorail logistics“ bankroto byloje patvirtino UAB „Autorail logistics“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą.
  2. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo neturįs duomenų, dėl kurių pateiktas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas negalėtų būti tvirtinamas.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
  1. Atskirajame skunde pareiškėjas (atsakovės kreditorius) Targona Alliance LTD prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutarties dalį, kuria buvo patenkintas atsakovės UAB „Autorail logistics“ bankroto administratoriaus prašymas patvirtinti įmonės kreditorių UAB „Autorail“, International Railway company Limited ir „Tranzit SV“ SIA finansinius reikalavimus, ir grąžinti šių kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo klausimą Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Kreditorės UAB „Autorail“ finansinis reikalavimas patvirtintas remiantis nepagrįstai išrašytomis sąskaitomis faktūromis ir nepateikus visų reikiamų įrodymų. Kreditorė per akcininkus ir vadovą yra susijusi su bankrutuojančia įmone, kas sudarė galimybę daryti įtaką įmonių tarpusavio bendradarbiavimui (tikėtina, sudarant ekonomiškai nepagrįstus sandorius).
    2. Dokumentai, kurių pagrindu išrašytos kreditorės UAB „Autorail“ sąskaitos faktūros, pasirašyti to paties asmens (dokumentą įmonės vadovas pasirašė pats su savimi). Esant tokiai aplinkybei, bankroto administratorius turėjo ginčyti kreditorės finansinį reikalavimą.
    3. Kreditorės UAB „Autorail“ sąskaitose nepagrįstai padidinta vieno vagono nuomos kaina, nors šalių susitarimu buvo numatyta, kad ši kaina bus dvigubai mažesnė, todėl 2015 m. rugpjūčio 31 d. sąskaitoje faktūroje Nr. 003236 įrašyta suma už nuomą turėtų būti sumažinta iki 22 320 JAV dolerių.
    4. Daugumoje kreditorės UAB „Autorail“ pateiktų sąskaitų faktūrų nėra šalių parašų, todėl neįmanoma patikrinti jų realumo. Sąskaitos faktūros išrašytos už neaiškių paslaugų suteikimą.
    5. Sudarytas bankrutuojančiai įmonei ekonomiškai nenaudingas automobilio nuomos sandoris, kuris nepagrįstai padidino bankrutuojančios įmonės įsiskolinimą kreditorei UAB „Autorail“. Automobilio nuomos kaina nepagrįstai didelė.
    6. Kreditoriaus International Railway company Limited finansinis reikalavimas patvirtintas remiantis neaiškiais dokumentais, kurie nebuvo išversti į valstybinę kalbą, taip pat kurie kelia kitų abejonių. Kreditorius nepateikė finansinį reikalavimą patvirtinančių pirminių buhalterinių dokumentų. Kreditorius nepateikė visų paslaugų suteikimo atsakovei aktų.
    7. Kreditoriaus „Tranzit SV“ SIA finansinis reikalavimas patvirtintas remiantis neaiškiais dokumentais, kurie neišversti į valstybinę kalbą ir kelia daug abejonių. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl nurodytų kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo, turėjo būti aktyvus.
  2. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė BUAB „Autorail logistics“ prašo atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
    1. Pareiškėjo argumentai dėl kreditoriaus International Railway company Limited finansinio reikalavimo nepagrįsti. Tai, jog tam tikri dokumentai nėra išversti į lietuvių kalbą, nepaneigia finansinio reikalavimo pagrįstumo ir nesutrukdė bankroto administratoriui tinkamai jį įvertinti. Bankroto administratoriui pakako pateiktų finansinės apskaitos dokumentų. Tuo atveju, jei pateikti dokumentai pareiškėjui yra nepakankami, jis gali susipažinti su papildomais bankroto administratoriui pateiktais duomenimis ir dokumentais.
    2. Pareiškėjo argumentai dėl kreditorės UAB „Autorail“ finansinio reikalavimo taip pat nepagrįsti. Pareiškėjo nurodyti bankrutuojančią įmonę ir kreditorę siejantys santykiai nepaneigia finansinio reikalavimo pagrįstumo. Finansinį reikalavimą pagrindžiančios sąskaitos pasirašytos tinkamų asmenų. Kreditorė ir bankrutuojanti įmonė sudarė dvi sutartis – dėl vagonų nuomos ir dėl krovinių ekspedijavimo. Visos paslaugos atsakovei buvo suteiktos pagal šias sutartis. Vagonų kainos kitimas užfiksuotas sutarties pakeitimuose. Kreditorės pateiktų sąskaitų faktūrų tikrumo nepaneigia jų nepasirašymo faktas. Pareiškėjo duomenys dėl automobilio nuomos nepatikimi.
    3. Pareiškėjo argumentai dėl kreditoriaus „Tranzit SV“ SIA finansinio reikalavimo nepagrįsti. Dokumentų neišvertimas į valstybinę kalbą bankroto administratoriui nesudarė kliūčių įsitikinti finansinio reikalavimo pagrįstumu. Pareiškėjas turėjo galimybę susipažinti su papildomais duomenimis, esančiais bankroto administratoriaus žinioje.
  3. Atsakovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus.
  4. Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditorė UAB „Autorail“ prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
    1. UAB „Autorail“ ir UAB „Autorail logistics“ yra susijusios įmonės, tačiau tai nesuponuoja šalių nesąžiningumo ir finansinio reikalavimo nepagrįstumo. Apeliantas neįrodė, kad tarp susijusių asmenų sudaryti sandoriai neatitinka rinkos sąlygų.
    2. UAB „Autorail“ ir UAB „Autorail logistics“ sudarė dvi sutartis, kurių pagrindu atsakovei buvo išrašytos sąskaitos faktūros už suteiktas ekspedijavimo paslaugas, vagonų nuomą ir remontą. Paslaugų kainų kitimas užfiksuotas sudarytuose sandoriuose ir sąlygotas veiklos veiksnių.
    3. Nėra privalomo reikalavimo, kad sąskaitos faktūros būtų pasirašytos. Bankroto administratoriui buvo pateiktos sąskaitos faktūros ir sutartys, iš kurių galima nustatyti, už kokias paslaugas buvo išrašytos konkrečios sąskaitos.
    4. Skundo argumentai dėl automobilio nuomos sandorio nepagrįsti. Automobilis buvo būtinas atsakovės veikloje. Kreditorė UAB „Autorail“ skunde nurodytą automobilį valdė lizingo pagrindu. Lizingo bendrovė sutikimą dėl automobilio subnuomos davė tik su sąlyga, kad subnuomos kaina nebus mažesnė nei 1 135 Eur per mėnesį. Atsiradus galimybei, automobilio nuomos kaina buvo sumažinta.
  5. Kreditorė UAB „Autorail“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus.
  6. 2016 m. spalio 24 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gauti apelianto (pareiškėjo) Targona Alliance LTD rašytiniai paaiškinimai ir prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

5Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties dalies, kuria patvirtinti kreditorių UAB „Autorail“, International Railway company Limited ir „Tranzit SV“ SIA finansiniai reikalavimai atsakovės UAB „Autorail logistics“ bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teisėjų kolegija sprendžia vadovaudamasi atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai).
  2. Lietuvos apeliaciniame teisme 2016 m. spalio 24 d. gauti pareiškėjo (apelianto) Targona Alliance LTD rašytiniai paaiškinimai. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Vadovaujantis CPK 323 straipsnyje įtvirtinta teisės norma, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Šios proceso įstatymo ir teismų praktikos nuostatos taikytinos ir nagrinėjant atskiruosius skundus (CPK 338 straipsnis). Įvertinusi rašytinių paaiškinimų turinį teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog šiuo procesiniu dokumentu papildomai argumentuojama atskirajame skunde išreikšta apelianto pozicija dėl apskųstąja teismo nutarties dalimi patvirtintų finansinių reikalavimų nepakankamo pagrįstumo, sąlygojančio būtinumą šį klausimą spręsti iš naujo pirmosios instancijos teisme, atsikertama į kitų bylos dalyvių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, tačiau iš esmės nauji (atskirajame skunde nenurodyti) argumentai nepateikiami. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apelianto pateikti rašytiniai paaiškinimai nepažeidžia CPK 323 straipsnyje nustatyto draudimo, todėl priimami.
  3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad bankroto ir restruktūrizavimo bylose egzistuoja viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2010; 2003 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1099/2003), reikalaujantis teismo spręsti visus klausimus atsižvelgiant į bankrutavusios įmonės ir jos kreditorių interesus. Bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Bankroto procese siekiama apsaugoti tiek finansinių įsipareigojimų nevykdančios įmonės kreditorių, darbuotojų, tiek pačios bankrutuojančios įmonės interesus, todėl teismas, spręsdamas dėl bankroto bylos iškėlimo, turi būti aktyvus, nes tinkamu bankroto procesą nustatančių teisės normų aiškinimu ir taikymu iš esmės grindžiamas būtinumas apginti viešąjį interesą. Viešasis interesas, o tuo pačiu ir teismo pareiga būti aktyviu, neišnyksta ir įmonei iškėlus bankroto bylą, todėl teismui tvirtinant kreditorių finansinius reikalavimus, išlieka pareiga ex officio įvertinti jų pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2006). Tinkamas kreditorių finansinių reikalavimų dydžio nustatymas yra svarbus sklandžiam bankroto proceso vykdymui bei kreditorių tarpusavio santykiams. Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti taip pat lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai, todėl siekiant įgyvendinti minėtus bankroto proceso tikslus, svarbu įvertinti kiekvieno kreditoriaus teikiamo reikalavimo pagrįstumą.
  4. Bankroto proceso vienas iš pagrindinių tikslų – iš bankrutavusios įmonės turto patenkinti visiškai ar kiek įmanomą didesnę dalį įrodymais pagrįstų bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimų (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 3 dalies 10 punktas, 21 straipsnio 1 dalis, 26 straipsnis, 34-35 straipsniai). Iš pradžių kreditoriaus pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės administratorius, kuriam įstatymo leidėjas įtvirtino pareigą teismui teikti tvirtinti kaip neginčijamus tik tokius reikalavimus, kurie atitinka įmonės apskaitos dokumentus (Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 10 punktas). Nepriklausomai nuo to, kokia yra teismui pateikiama administratoriaus pozicija dėl tvirtintinų kreditorių sąrašo, kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumą dar kartą tikrina teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-188/2011). Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima prieiti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-369/2009). Atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, imtis priemonių išaiškinti kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui reikšmingas aplinkybes. Tai apima ir teisę rinkti įrodymus (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 179 straipsnio 2 dalis, ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalis, 10 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-188/2011). Tačiau aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, 182 straipsnis).
  5. Iš bylos duomenų nustatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti atsakovei UAB „Autorail logistics“ bankroto bylą, pirmosios instancijos teismas 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi atsakovės bankroto byloje patvirtino įmonės bankroto administratoriaus neginčijamų kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą. Šia nutartimi į įmonės kreditorių sąrašą, be kita ko, įtraukti kreditoriai UAB „Autorail“, International Railway company Limited ir „Tranzit SV“ SIA bei patvirtinti jų finansiniai reikalavimai. Kaip matyti iš apskųstosios nutarties motyvuojamosios dalies, pirmosios instancijos teismas patvirtino visus bankroto administratoriaus pateiktus tvirtinti kreditorių, įskaitant ir UAB „Autorail“, International Railway company Limited ir „Tranzit SV“ SIA finansinius reikalavimus, nurodydamas neturįs duomenų, dėl kurių pateiktas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas negalėtų būti tvirtinamas. Remdamasis vien šiuo argumentu pirmosios instancijos teismas patvirtino administratoriaus neginčijamus finansinius reikalavimus. Vertinant tokį abstraktų teismo nutarties motyvą galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė tikrinti bankroto administratoriaus pateiktų tvirtinti, o po to pareiškėjo (apelianto) užginčytų UAB „Autorail“, International Railway company Limited ir „Tranzit SV“ SIA finansinių reikalavimų pagrįstumo, tai yra neatliko įrodymų, pagrindžiančių pateiktus tvirtinti kreditorių finansinius reikalavimus, išsamaus tyrimo ir vertinimo.
  6. Teismų praktikoje išaiškinta, kad bankroto administratorius, kuriam kreditoriai reiškia reikalavimus, išdėstęs teismui argumentuotą nuomonę dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, teikia juos tvirtinti arba prašo teismo netvirtinti tokių reikalavimų, tačiau teismas neįpareigotas tvirtinti visus administratoriaus pateiktus teismui tvirtinti kreditorių finansinius reikalavimus. Kreditoriaus reikalavimą teismas tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima prieiti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais; ar reikalavimas pagrįstas, teismas sprendžia, įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus nurodyto dydžio reikalavimas į bankrutuojančią įmonę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012).
  7. Iš apskųstąja teismo nutartimi patvirtinto bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašo matyti, kad UAB „Autorail“, International Railway company Limited ir „Tranzit SV“ SIA yra didžiausi atsakovės BUAB „Autorail logistics“ kreditoriai, kurių bankroto procese pareikštų finansinių reikalavimų bendra suma sudaro 544 899,82 Eur, t. y. maždaug 70 proc. visų teismo nutartimi patvirtintų įmonės kreditorių finansinių reikalavimų. Apelianto atskirasis skundas grindžiamas keliomis argumentų grupėmis. Apelianto nuomone, atsižvelgiant į tai, jog atsakovė BUAB „Autorail logistics“ ir jo kreditorė UAB „Autorail“ yra per valdymo organus susijusios įmonės, būtina išsamiai įvertinti šios kreditorės finansinį reikalavimą pagrindžiančius sandorius ir ūkines operacijas patvirtinančius dokumentus. Pareiškėjas išdėstė konkrečius argumentus, keliančius abejonių dėl tvirtintino finansinio reikalavimo realumo ir dydžio, akcentavo UAB „Autorail“ ir likusių kreditorių, kurių finansinius reikalavimus ginčijo, pateiktų duomenų trūkumus (nepakankamumą, pateikimo formą ir kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto nurodyti argumentai, atsižvelgiant į prašomų patvirtinti ginčijamų finansinių reikalavimų sumą ir dalį bendroje įmonės kreditorių finansinių reikalavimų apimtyje, yra pakankami tam, jog šių kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumo klausimas būtų nagrinėjamas iš esmės bendrąja ginčo teisenos tvarka, tokiu būdu realizuojant šalių rungimosi principą. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismo nutarties turinys leidžia daryti išvadą, jog atskiruoju skundu ginčijamų kreditorinių reikalavimų pagrįstumas nebuvo tiriamas ir vertinamas iš esmės, o pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimą iš esmės nulėmė bankroto administratoriaus pozicija neginčyti šių kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumo. Kita vertus, aplinkybę, jog apelianto ginčijami finansiniai reikalavimai nebuvo išsamiai grindžiami teikiant juos bankroto administratoriui ir/ar teismui, patvirtina ir tai, jog proceso dalyviai, atsikirsdami į atskirojo skundo argumentus, teikia naujus, apelianto nuomone, trūkstamus duomenis, arba nurodo likusiųjų ginčui galinčių būti aktualiais duomenų buvimo vietą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, jog, atsižvelgiant į apelianto procesiniuose dokumentuose pareikštas pastabas ir abejones, šiuo atveju svarbu nustatyti bankrutuojančios įmonės kreditorių (su kurių finansinių reikalavimų pagrįstumu nesutinka apeliantas) sudarytų sandorių, jų suteiktų paslaugų realumą ir pagrįstumą, tuomet įvertinti, ar kreditorių reikalavimai (fakto ir dydžio aspektu) užfiksuoti bankrutuojančios įmonės buhalterinėje apskaitoje, tam, kad būtų galima spręsti apie kreditorių UAB „Autorail“, International Railway company Limited bei „Tranzit SV“ SIA finansinių reikalavimų pagrįstumą ir teisėtumą. Pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas, kurio priėmimą iš esmės nulėmė bankroto administratoriaus pozicija, neleidžia daryti išvados, jog tokio masto teisminis tyrimas iš tiesų buvo atliktas.
  8. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą kreditorių pagrįstus reikalavimus bei juos patvirtinančius dokumentus, sutikrintus pagal įmonės apskaitos dokumentus, bankroto administratorius perduoda teismui, o teismas iš byloje esančių duomenų sprendžia, ar reikalavimas yra visiškai ar iš dalies pagrįstas, ir jį visiškai ar iš dalies patvirtina arba atsisako tvirtinti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. spalio 31 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012, išaiškino, kad teismas, gavęs kreditoriaus atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria be nagrinėjimo iš esmės teisme buvo patvirtinti kreditoriaus finansiniai reikalavimai, ir nustatęs, kad yra pagrindas sutikti su atskiruoju skundu, pats gali panaikinti skundžiamą nutartį ar jos dalį. Kadangi teismas bankroto bylose turi būti aktyvus, o proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų laikymasis ypač svarbus, norint pasiekti vieną esminių bankroto instituto taikymo tikslų – iš bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės turto kuo operatyviau bei kiek įmanoma daugiau patenkinti kreditorių patvirtintų pagrįstų finansinių reikalavimų, todėl CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkto suteikiama teisė atskirąjį skundą gavusiam teismui pačiam panaikinti skundžiamą nutartį, turi būti taikoma bankroto procese skundžiant nutartį dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo. Todėl ir aptariamu atveju pirmosios instancijos teismas, gavęs atskirąjį skundą dėl 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutarties dalies, įvertinęs apelianto atskirojo skundo turinį, atspindintį nesutikimo su trijų kreditorių finansiniais reikalavimais argumentus, apelianto iškeltas abejones ir akcentuotą pateiktų įrodymų nepakankamumo bei formos trūkumų klausimą, realizuodamas bankroto proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principus, turėjo pats panaikinti priimtą nutartį ginčijamų finansinių reikalavimų dalyje ir šių kreditorių pareikštų finansinių reikalavimų tvirtinimo klausimą išspręsti teismo posėdyje, užtikrindamas kreditorių, kurių finansiniai reikalavimai ginčijami, dalyvavimą tokiame teismo procese.
  9. Apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek teisės klausimus, todėl dažniausiai gali ištaisyti pirmosios instancijos teismo klaidas. Bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui atvejai yra riboti įstatymo, konkretūs tokio perdavimo pagrindai nustatyti CPK 327 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009). Kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, todėl kreditoriaus reikalavimų tvirtinimo procese sprendžiant, ar buvo atskleista bylos esmė, taikytinos tos pačios taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011).
  10. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo neištirtų ir teisiškai neįvertintų aplinkybių pobūdį, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra būtina atlikti byloje sprendžiamo ginčo įrodymų tyrimą visa apimtimi ir įvertinti atsakovę BUAB „Autorail logistics“ su kreditoriais UAB „Autorail“, International Railway company Limited ir „Tranzit SV“ SIA siejusius teisinius santykius, jų pobūdį ir turinį, įvertinti apelianto pastabas, iškeliant abejones dėl bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorės UAB „Autorail“ sąsajumo, bankroto administratoriaus pateiktų teismui duomenų pakankamumo. Šių aplinkybių kontekste įvertinus nagrinėjamai bylai svarbių įrodymų visumą, esant reikalui išsireikalavus papildomus duomenis ir pagal nustatytas faktines aplinkybes teisiškai kvalifikavus šalių santykius, būtų galima spręsti apie kreditorių UAB „Autorail“, International Railway company Limited ir „Tranzit SV“ SIA finansinių reikalavimų pagrįstumą. Atsižvelgdama į pirmiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl neatskleistos bylos esmės egzistuoja skundžiamos nutarties dalies panaikinimo ir bylos dalies perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindas (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).
  11. Nusprendus, kad yra pagrindas skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir kreditorių UAB „Autorail“, International Railway company Limited ir „Tranzit SV“ SIA finansinių reikalavimų tvirtinimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, dėl kitų atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų, teisėjų kolegija nepasisako. Teisėjų kolegija taip pat nesprendžia klausimo dėl BUAB „Autorail logistics“ ir UAB „Autorail“ pateiktų naujų įrodymų priėmimo. Šis klausimas spręstinas pirmosios instancijos teisme bylą nagrinėjant iš naujo, įvertus pateiktų įrodymų leistinumą (pvz., dėl procesinių dokumentų ir jų priedų pateikimo teismui kalbos reikalavimo) ir ryšį su nagrinėjama byla (CPK 113 str. 3 dalies, 180 straipsnio nuostatos).
  12. Apeliantas Targona Alliance LTD pateikė prašymą dėl apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Apeliantas nurodė patyręs 1 200 Eur išlaidų, susijusių su atskirojo skundo parengimu. Apelianto prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už nurodytos rūšies teisines paslaugas viršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nurodytą maksimalų dydį (8.15 punktas), todėl, atsižvelgiant į nurodytą aplinkybę bei įvertinus parengto procesinio dokumento kokybę, apimtį ir sudėtingumą, prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos mažintinos – Targona Alliance LTD naudai iš atsakovės BUAB „Autorail logistics“ priteistina 350 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Kadangi atsakovė yra bankrutuojantis juridinis asmuo, bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš administravimui skirtų lėšų. Apeliantas nenurodė, o apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė teisinio pagrindo šioje bylos stadijoje bylinėjimosi išlaidas priteisti dar ir iš kreditorės UAB „Autorail“ (CPK 93, 98 straipsniai).

6Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

7Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutarties dalį, kuria uždarosios akcinės bendrovės „Autorail logistics“ bankroto byloje patvirtinti uždarosios akcinės bendrovės „Autorail“, International Railway company Limited ir „Tranzit SV“ SIA finansiniai reikalavimai, panaikinti ir šių kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

8Priteisti iš atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Autorail logistics“ (j. a. k. 302970868) apeliantui Targona Alliance LTD (kodas 1531663) 350 Eur apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų, jas apmokant iš uždarosios akcinės bendrovės „Autorail logistics“ bankroto administravimui skirtų lėšų.

Proceso dalyviai
Ryšiai