Byla e2-7103-676/2018
Dėl turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Raimondas Dilys, sekretoriaujant Renatai Garuolienei, dalyvaujant ieškovei R. Z. ir jos atstovei advokatei Marinai Saveljevai, atsakovei antstolei Vidai Daugirdienei, atsakovo M. K. atstovei advokatei Kristinai Pralgauskaitei,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. Z. ieškinį atsakovams M. K., antstolei Vidai Daugirdienei, dėl turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu.

3Teismas

Nustatė

4ieškovė prašo pripažinti negaliojančiu 2017 m. gegužės 8 d. turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. S-17-4-11614, taikyti restituciją. Nurodo, kad antstolė Vida Daugirdienė 2016 m. lapkričio 11 d. įvykusiose varžytinėse Nr. 128462 pardavė jai asmeninės nuosavybės teisę priklausantį butą ( - ), M. K. už 30 084 Eur, kuris visą kainą už nupirktą butą sumokėjo 2016 m. gruodžio 9 d. Turto pardavimo iš varžytinių aktas Nr. S-17-4-11614 pasirašytas 2017 m. gegužės 8 d. Butas parduotas už ženkliai žemesnę, nei vidutinė rinkos kaina. Varžytinių aktas buvo surašytas galiojant įsiteisėjusiai 2016 m. gruodžio 7 d. teismo nutarčiai civilinėje byloje Nr.2VP-l8857-323/2016, įskaitant turto pardavimo iš varžytinių akto surašymą iki bus išnagrinėtas ieškovės skundas dėl antstolės V. D. veiksmų. Butas yra vienintelis jos šeimos turtas, kuriame ji gyvena su nepilnamečiu sūnumi. Sutinkamai su UAB „OBERHAUS“ turto vertės nustatymo pažyma, ginčo buto rinkos vertė yra 41 000 Eur. Parduodant butą žemesne kaina buvo pažeistos ieškovės teisės, todėl 2017 m. gegužės 8 d. turto pardavimo iš varžytinių sandoris yra neteisėtas ir pripažintinas negaliojančiu. Pripažinus varžytinių aktą negaliojančiu ieškovė prašo taikyti restituciją natūra - jai grąžinti parduotą nekilnojamąjį turtą, o atsakovui M. K. priteisti jo sumokėtą pinigų sumą.

5Teismo posėdžio metu ieškovė R. Z. ir jos atstovė advokatė Marina Saveljeva prašo ieškinį tenkinti.

6Atsakovė antstolė Vida Daugirdienė atsiliepimu į ieškinį su reikalavimu nesutinka, prašo ieškinį atmesti. Nurodo, jog skolininkės R. Z. atžvilgiu antstolės V. D. kontoroje užvestos vykdomosios bylos Nr. 0004/13/00377, Nr. 0004/15/00906. Vykdymo eigoje antstolė nukreipė išieškojimą į skolininkei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą - 2 kambarių butą adresu ( - ), tik po to, kai skolininkė atliko veiksmus, kuriais savo vardu nebeturėjo jokio turto, iš kurio būtų galima išieškoti pagal įsiteisėjusius teismo sprendimus. Ieškovė vykdymo procese nepateikė įrodymų, patvirtinančių kitokią tuometinę turto vertę. Ieškovė pateikta UAB “OBRRHAUS“ turto vertės nustatymo pažymą, kurioje nurodyta, jog 2017-08-28 vertinamo turto rinkos vertė yra 41000 Eur. Antstolė pateikė 2016 m. rugpjūčio ir 2017 m. rugpjūčio mėnesio UAB“OBERHAUS“ tinklapyje nurodytą informaciją apie įvykusių sandorių suvestines; ši informacija patvirtina, kad ginčo buto vertė 2017 m. rugpjūčio mėn. buvo - už 1 kv. m. nuo 620 iki 900 Eur; vadinasi, brangiausia ginčo buto vertė apie 31 275 Eur, o antstolė jį įvertino net 35 000 Eur. Nebuvo pažeista CPK 663 straipsnio 3 dalies norma - išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija 2 030 Eur. Antstolė vykdė išieškojimą dėl daugiau nei 12 500 Eur. Teismas 2016-12-08 nutartimi skolininkės skundą atmetė, nutartis įsiteisėjo 2017-04-20; vykdomoji byla sugrąžinta antstolei 2017-05-04, o 2017-05-08 surašytas turto pardavimo iš varžytynių aktas. Skolininkė buvo laiku informuojama apie visus jos atžvilgiu atliekamus procesinius veiksmus, apie Turto įkainojimą ir Turto pardavimą iš varžytynių; ji puikiai žinojo apie neįvykdytas prievoles, tačiau vengdama jų vykdymo, kitą savo turtą t.y. žemės sklypus padovanojo tretiems asmenims, turėtą automobilį pardavė, ieškinių užtikrinimui paliko tik vienintelis turtas - butas, kuris ir buvo realizuotas skolininkės R. Z. skolų dengimui. Objektyvių įrodymų, kad ginčo turtas parduotas už mažesnę nei tuometinė rinkos kaina nei vykdomojoje byloje nei civilinėje byloje ieškovė nepateikė, todėl nėra pagrindo spręsti, kad turto pardavimo kaina neatitiko to meto rinkos kainos.

7Teismo posėdžio metu atsakovė antstolė Vida Daugirdienė su reikalavimu nesutiko, prašo jį atmesti.

8Atsakovas M. K. atsiliepimu į ieškinį su reikalavimu nesutiko, prašo jį atmesti bei skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesine teise, 50 procentų iš šios baudos paskiriant atsakovui M. K.. Nurodė, jog ieškovės argumentai dėl netinkamo turto vertės nustatymo yra išspręsti teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-17507-998/2016 pagal pareiškėjos R. Z. skundą dėl antstolės V. D. veiksmų, kuriuo pareiškėja R. Z. prašė panaikinti antstolės 2016-10-11 patvarkymą Nr. S-160006584 ir paskirti ekspertizę vidutinei turto rinkos kainai nustatyti. Taip pat teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-1397-991/2017 atmestas pareiškėjos R. Z. skundas dėl antstolės V. D. veiksmų, kuriuo R. Z. prašė pripažinti neteisėtais antstolės V. D. veiksmus organizuojant varžytynes, vykdant išieškojimą iš turto, 2016 m. lapkričio 11 d. pravestas varžytynes, kurių metu parduotas butas, esantis ( - ), pripažinti neįvykusiomis ir netvirtinti turto pardavimo iš varžytinių akto. Vadinasi, ginčo turtas – butas ( - ), įkainotas tinkamai. Ieškovės ieškinys teismui yra pareikštas tais pačiais motyvais kaip ir minėtuose skunduose, kurie yra atmesti teismo procesiniais sprendimais, jie turi prejudicinę galią šioje byloje. Varžytynių metu ieškovės skola buvo didesnė nei numatyta CPK 663 straipsnio 3 dalyje bei buvo kiti įstatyme numatyti pagrindai. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių savo reikalavimų pagrįstumą.

9Teismo posėdžio metu atsakovo M. K. atstovė advokatė Kristina Pralgauskaitė su ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė atmesti.

10Teismas

konstatuoja:

11Ieškinys atmestinas.

12Nustatyta, kad antstolės V. D. kontoroje užvestos vykdomosios bylos : Nr. 0004/13/00377 - pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2013 m. vasario 12 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-9735-639/2012 dėl 700,88 EUR skolos išieškojimo išieškotojos I. M. naudai, Nr. 0004/15/00906 - pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-62-972/2015 pagrindu išduotą vykdomąjį raštą dėl 700 Eur išieškojimo tos pačios išieškotojos naudai. Skolininkei R. Z. nuosavybes teise priklausantis butas, esantis ( - ), areštuotas 2015 m. vasario 3 d. (vykdomoji byla Nr. 0004/13/00377, b.l. 96-97). 2016 m. rugpjūčio 25 d. priimtas patvarkymas Nr. S-160005511 Dėl turto vertės nustatymo ir realizavimo varžytynėse, kuriuo parduodamo iš varžytynių turto – buto ( - ), rinkos kaina nustatyta 35 000 Eur bei pranešta, kad proceso šalims nepareiškus prieštaravimo dėl turto kainos, skelbiamos pirmosios varžytynės už 80 procentų nustatytos turto kainos t.y. 28 000 Eur (vykdomoji byla Nr. 0004/13/00377, b.l. 172). 2016 m. rugpjūčio 5 d. patvarkymu antstolis Giedrius Jonauskas prisijungė prie išieškojimo pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl 11 368,74 Eur žalos atlyginimo, palūkanų bei vykdymo išlaidų išieškojimo iš pareiškėjos BGNSB „Kuliškių sodybos“ naudai, patvarkymas skolininkei išsiųstas 2016 m. rugpjūčio 25 d. registruotu laišku, skolininkė į pranešimus neatsiliepė (vykdomoji byla Nr. 0004/13/00377, b.l. 175). Įstatymas numato, jog procesiniai dokumentai, siunčiami vykdymo proceso dalyviams CPK VI dalyje numatytais atvejais registruotąja pašto siunta, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos (CPK 604 straipsnis). Antstolė pagrįstai nurodo, kad skolininkei 2016 m. rugpjūčio 25 d. patvarkymas laikomas įteiktu 2016 m. rugsėjo 1 d. Pati skolininkė nurodo, kad jos gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskrlbtini), kur ir buvo siunčiami antstolės procesiniai dokumentai, tačiau skolininkė į pranešimus atsiimti registruotą laišką neatsiliepia (vykdomoji byla Nr. 0004/13/00377, b.l. 175). Terminas prieštaravimams buvo iki 2016 m. rugsėjo 6 d., o skolininkė antstolei prieštaravimus pateikė 2016 m. rugsėjo 21 d. dėl turto įkainojimo bei nurodė, jog prašys antstolio G.Jonausko pagal vykdomąją bylą Nr. 0091/16/00928 turto vertei nustatyti skirti ekspertizę (vykdomoji byla Nr. 0004/13/00377, b.l. 178). Antstolė 206 m. spalio 11 d. patvarkymu Nr. S-160006584 netenkino pareiškėjos pareiškimo (vykdomoji byla Nr. 0004/13/00377, b.l. 180-181).

13Areštuoto turto realizavimas (CPK 691 straipsnis) yra reikšminga vykdymo proceso stadija. Įstatymas numato, kad turto pardavimas iš varžytynių, turto perdavimas išieškotojui be varžytynių bei turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui CPK VI dalyje „Vykdymo procesas“ nustatyta tvarka yra speciali procesinė turto realizavimo forma (CPK 700 straipsnis). Ieškovė ginčija turto pardavimo iš varžytynių akto teisėtumą (CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

14Kasacinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai formuojama praktika dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu teisinių pagrindų, sąlygų ir padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2008, 2009 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas pripažinti negaliojančiu turto pardavimo iš varžytynių aktą, atsižvelgia į būtinumą užtikrinti konkuruojančių interesų pusiausvyrą, taip pat į proporcingumo principo reikalavimą, kad taikytina teisinio poveikio priemonė būtų adekvati teisės pažeidimui (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), siekia užtikrinti šalių santykių stabilumą, todėl CPK 602 straipsnyje nustatytas varžytynių akto negaliojimo institutas taikytinas tik išimtiniais atvejais. Pažymėtina, kad tokia praktika nepakito ir iš dalies pasikeitus teisiniam varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu reglamentavimui, t.y. nuo 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojus CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punktui, kuriuo buvo papildytas galimų šio akto pripažinimo negaliojančiu atvejų sąrašas nuostata dėl esminio suinteresuotų asmenų teisių pažeidimo, atsisakius teismo kontrolės tvirtinant antstolio sudarytus aktus (CPK 724–725 straipsnių redakciją, galiojusią iki 2011 m. spalio 1 d.)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2014.).

15Pagal CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punktą, turto pardavimo iš varžytynių aktas gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu turto pardavimas iš varžytinių pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises, tačiau turto pardavimas iš varžytinių negali būti pripažįstamas negaliojančiu tik dėl formalių trūkumų, kurie negalėjo turėti įtakos šių veiksmų teisėtumui. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė pagrindo pripažinti, kad turto pardavimas iš varžytinių, 2017 m. gegužės 8 d. surašytas turto pardavimo iš varžytynių aktas (toliau – ir Aktas), pažeistų ieškovės R. Z. teises (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

16Ieškovė įrodinėja, jog antstolė nepagrįstai Aktu perleido skolininkės ginčo turtą už ženkliai mažesnę kainą nei vidutinė rinkos kaina bei tai, kad ginčo butas yra vienintelis ieškovės šeimos turtas, kuriame ji gyvena su nepilnamečiu sūnumi ir realizuojant nustatyta tvarka ginčo butą buvo pažeistos ieškovės ir nepilnamečio vaiko teisė į nuosavybę.

17Įstatymas numato, jog procesiniai dokumentai, siunčiami vykdymo proceso dalyviams CPK VI dalyje numatytais atvejais registruotąja pašto siunta, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus CPK 660 straipsnyje ir kituose straipsniuose numatytus atvejus (CPK 604 straipsnis). Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog antstolės surašyti procesiniai dokumentai buvo siunčiami skolininkės R. Z. deklaruotos ir vykdomuosiuose įrašuose nurodytos gyvenamosios vietos adresu: ( - ). Bylos duomenimis vykdymo proceso pradžioje minėti procesiniai dokumentai buvo įteikiami skolininkei pasirašytinai, vėliau jie nebuvo atsiimami pašte; ieškovei procesiniai dokumentai buvo siunčiami ir jos nurodytu elektroniniu paštu.

18CPK 644 straipsnio 2 punkte numatyta skolininko pareiga nedelsiant pranešti antstoliui apie savo gyvenamosios vietos ar darbo vietos pasikeitimą, o jeigu apie tokį pasikeitimą nepranešama, pranešimai skolininkui siunčiami vykdomajame dokumente nurodytu adresu ir laikoma, kad jam tinkamai pranešta. CPK 644 straipsnio 4 punkte numatyta pareiga skolininkui aktyviai domėtis vykdymo eiga. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vykdymo procese tiek išieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga bei sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-397/2010). Iš vykdomųjų bylų nustatyta, jog jos vykdomos penkerius metus, t.y. nuo 2013 m. vasario 26 d., iš ko spręstina, jog ieškovei gerai žinomas vykdomosiose bylose antstolės atliktų veiksmų turinys ir eiga, ieškovė apie visus vykdymo veiksmus buvo informuojama tinkamai, be to ieškovė aktyviai naudojosi savo procesinėmis teisėmis skųsdama antstolės veiksmus. Įvertinus šiuos duomenis bei įrodymus, teismas konstatuoja, jog ieškovei buvo žinoma apie pradėtus vykdymo veiksmus, jų eigą, todėl ji turėjo būti aktyvi, domėtis vykdymo proceso eiga, antstolio priimtais patvarkymais. Byloje nepateikta duomenų bei įrodymų, jog ieškovė neturėjo galimybių laiku sužinoti apie vykdomosiose bylose antstolės atliekamus veiksmus bei priimamus sprendimus, ar kad ieškovė neturėjo galimybės ir/ar jai buvo trukdoma/neleidžiama susipažinti su vykdomosiomis bylomis. Pažymėtina ir tai, jog inicijavusi teismo procesą nagrinėjamoje civilinėje byloje, ieškovė teikdama ieškinį teismui, savo gyvenamosios vietos adresu nurodė ginčo buto adresą. Vykdomosiose bylose esantys duomenys bei įrodymai patvirtina, jog ieškovė neprieštaravo nurodytai jos parduodamo ginčo turto nustatytai kainai, taip pat įrodymų, kad parduodamo ginčo turto rinkos kaina galėtų būti kitokia, vykdomojoje byloje neteikė (CPK 178 straipsnis). Bylos duomenimis vykdymo veiksmų eigoje ieškovė teikė skundus dėl antstolės veiksmų, kurie buvo nagrinėjami pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, vėliau ieškovė pati pateikė savo parduodamo turto įvertinimo ataskaitą, ji nuolat buvo informuojama apie vykdymo veiksmus. Paminėtos aplinkybės leidžia padaryti išvadą, jog ieškovė buvo informuota apie priverstinį savo turto pardavimą.

19Varžytynių specifika pasireiškia tuo, kad jomis siekiama priverstinai įvykdyti teismo sprendimą, užtikrinti skolininko turto realizavimo visapusišką efektyvumą (vienas iš jo požymių – ekonomiškumas), t. y. užtikrinti tokį areštuoto turto pardavimą, kuris atitiktų tiek skolininko, tiek išieškotojo interesus.

20CPK 681 straipsnio 1 dalyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, rinkos kaina – tai reliatyvus turto rinkos vertės patvirtinimas konkrečiame sandoryje; rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir neveikiamos kitų sandorių bei interesų. Taigi pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvojoje rinkoje turto rinkos kaina. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nepaisant to, kad šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad antstolis vykdymo procese veikia tam, kad naudodamasis įstatymo suteiktomis teisėmis užtikrintų teisėtą teismo sprendimo vykdymą. Antstolio, kaip valstybės suteiktas funkcijas vykdančio subjekto, diskrecija nėra absoliuti – ji ribojama įstatymo; naudotis ar ne įstatymo suteiktomis teisėmis, antstolis privalo pagal tai, kiek tai atitinka jo veiklos tikslus ir įstatymo nustatytas pareigas. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisydamas to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008).

21Jeigu vykdymo proceso šalys prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681 straipsnio 1 dalis). Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, darytina išvada, kad vienas iš ekspertizės skyrimo pagrindų – vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės, kitas pagrindas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės.

22Nagrinėjant šią bylą nustatyta, kad ieškovė antstolei nepateikė jokių įrodymų, sudarančių pagrindą abejoti nustatytos ir parduoto turto verte, todėl vien ieškovės nurodymas nagrinėjamoje byloje, jog ji nesutinka su parduoto turto verte, nėra pakankamas įrodymas jo įrodinėjamai aplinkybei nustatyti. Šiuo atveju bylos duomenimis antstolė įkainojo areštuotą ginčo turtą vadovaudamasi rinkos kainomis bei atsižvelgdama į VĮ Registro centras nurodomą vidutinę rinkos vertę. Antstolei jokių abejonių dėl turto vertės nekilo, todėl antstolei nebuvo pagrindo savo iniciatyva spręsti dėl ekspertizės ginčo turto vertei nustatyti skyrimo. Įvertinus nustatytas aplinkybes aplinkybes, konstatuotina, jog ieškovės teiginiai, kad antstolė privalėjo skirti turto vertės nustatymo ekspertizę yra nepagrįsti. Tiek antstolis, tiek teismas nagrinėja ir vertina pateiktus įrodymus, o ne proceso šalies samprotavimus. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad turto pardavimas iš varžytynių už „esmingai mažesnę“ nei rinkos kainą galėtų būti pripažįstamas esminiu suinteresuotų asmenų teisių pažeidimu ir varžytynių aktas galėtų būti pripažįstamas negaliojančiu, nustačius tam reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012). Tačiau byloje objektyvių duomenų bei įrodymų apie ginčo objekto rinkos kainos ir varžytynėse gautų pinigų disproporcijas nepateikta (CPK 178 straipsnis). Šių teismo išvadų nepaneigia ieškovės pateikta UAB „OBERHAUS“ turto vertės nustatymo pažyma, kurios duomenimis ginčo buto rinkos vertė - 41 000 Eur.

23Teismo vertinimu, tiek nagrinėjant ieškovės skundus dėl antstolės veiksmų civilinėse bylose Nr. 2YT-17507-998/2016, Nr. 2YT-1397-991/2017, tiek ir nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatytos faktinės aplinkybės, viena vertus, suponuoja išvadą, kad, priešingai, nei teigiama ieškinyje, antstolė, organizuodama turto išieškojimo veiksmus, laikėsi įstatymų reikalavimų ir ėmėsi visų reikalingų veiksmų turto rinkos kainai nustatyti. Įvertinama ir tai, jog, bylos duomenimis, ieškovė nagrinėjamu laikotarpiu nesinaudojo savo teise iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje surasti turto pirkėją, kuris sutiktų mokėti, ieškovės nuomone, adekvačią kainą už ginčo turtą (CPK 644 straipsnio 4 punktas, 704 straipsnio 1 dalis).

24Pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu yra tik imperatyviųjų teisės normų esminiai pažeidimai, varžantys asmenų teises bei teisėtus interesus, todėl ir turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje įtvirtintais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2014). Nagrinėjamoje byloje nė vienas iš aptartų įstatymų numatytų imperatyvių pažeidimų nėra įrodytas, todėl nurodytu pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

25Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. kovo 3 d. nutartyje Nr. 3K-3-71/2014 yra konstatavęs, kad CPK 663 straipsnio 4 dalyje numatytas išieškojimo iš paskutinio būsto ribojimas taikytinas tik tuo atveju, jei skola atsiranda dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas. Teismai sąvokos ,,kitokias paslaugas“ neturi teisės aiškinti išplėstai, nes ši sąvoka siejama tik su kitomis galimomis namo (buto) aptarnavimo (komunalinėmis) paslaugomis – proceso teisės normose nustatytos bendrosios taisyklės išimtys negali būti aiškinamos plečiamai. Prievolės atsiradimo specifinis pagrindas - nemokėjimas už su būstu susijusias paslaugas - yra esminis skirtumas nuo kitais pagrindais atsiradusių prievolių, dėl kurių neįvykdymo išieškojimas iš paskutinio būsto yra galimas. Tokiu būdu pripažintina, kad todėl antstolis turėjo teisinį ir faktinį pagrindą išieškojimo vykdymą nukreipti į skolininko paskutinį gyvenamąjį būstą.

26Ieškovė įrodinėja, jog išieškojimas negalėjo būti nukreiptas į ginčo butą, kadangi tai vienintelis būstas, būtinas gyventi jai ir jos nepilnamečiui sūnui, tuo pagrindu buvo kreiptasi į teismą su prašymu, jog nebūtų išieškoma iš paskutinio buto. CPK 663 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas skolininko ar jo šeimos narių prašymu po to, kai butas ar gyvenamasis namas išieškant sumas, nesumokėtas už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, yra areštuotas, gali nustatyti, kad nebūtų išieškoma iš paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jų dalies, būtinų šiems asmenims gyventi. Tai teismas gali nustatyti atsižvelgdamas į vaikų, neįgaliųjų ir socialiai remtinų asmenų materialinę padėtį ir interesus. Ieškovė nepateikė teismui duomenų bei įrodymų, jog būtų priimtas teismo procesinis sprendimas, kurio pagrindu antstolė neturėjo teisės nukreipti išieškojimą į ginčo butą. Nesant byloje kitų duomenų bei įrodymų teismas daro išvadą, jog ir šiuo nurodytu pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

27Taigi ieškinys atmestinas (CPK 185 straipsnis)

28Dėl ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

29Atsakovas M. K. ir jo atstovė advokatė K.Pralgauskaitė prašo skirti ieškovei R. Z. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis baudą, pusę jos įpareigojant sumokėti atsakovui M. K..

30CPK 95 straipsnyje yra įtvirtinti du savarankiški atsakomybės už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis taikymo pagrindai: 1) nesąžiningas nepagrįsto ieškinio (apeliacinio ar kasacinio skundo, prašymo atnaujinti procesą, kito procesinio dokumento) pareiškimas; 2) sąmoningas veikimas prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti byloje dalyvaujančiam asmeniui iki 5 792 Eur baudą (CPK 95 straipsnio 2 dalis). Visomis procesinėmis teisėmis turi būti naudojamasi sąžiningai, tik pagal jų paskirtį – užtikrinti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą.

31Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, sprendžiant klausimą, ar asmuo veikė piktnaudžiaudamas suteikta teise, turi reikšmės ir yra vertinami ne tik konkrečiame procese asmens atlikti veiksmai, bet ir asmenį apibūdinančios aplinkybės, jo veiksmų motyvacija ir kt.; duomenys apie tai gali būti ne tik nagrinėjamoje byloje, bet ir kitose bylose, kuriose dalyvauja asmuo, kurio veiksmai, manoma, gali būti įvertinti kaip piktnaudžiavimas procesu; juos gali žinoti baudą skiriantis pareigūnas ar teisėjas arba juos į bylą gali pateikti kiti proceso dalyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256-406/2007).

32Aiškiai nepagrįsto dokumento pareiškimas konstatuojamas tuomet, kai procesinis dokumentas teikiamas ne siekiant apginti pažeistą teisę, o sukelti nepatogumų, trukdžių, rūpesčių. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, byloje dalyvaujančio asmens nesąžiningumas nustatomas pagal du kriterijus - objektyvųjį ir subjektyvųjį. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys, subjektyviuoju – nusako asmens vidinį valinį santykį su konkrečia situacija, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Nesąžiningai pareikštu nepagrįstu reikalavimu pripažintinas tik toks reikalavimas, kurį išnagrinėjus teisme galima padaryti išvadą, kad normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrą reikalų padėtį, panašioje situacijoje teisinės padėties negalėtų įvertinti kaip savo materialinės subjektinės teisės ar įstatymo saugomų interesų pažeidimo ar ginčijimo ir reikalauti ginti jo teises teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010).

33Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis R. Z. teikė skundus dėl antstolės V. D. veiksmų, t.y. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-17507-998/2016, kurioje pareiškėja R. Z. prašė panaikinti antstolės 2016 m. spalio 11 d. patvarkymą Nr. S-160006584 ir paskirti ekspertizę vidutinei turto rinkos kainai nustatyti, atmetė; Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. balandžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-568-459/2017 pirmosios instancijos teismo 2016 m. gruodžio 8 d nutartį paliko nepakeistą. Taip pat Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-1397-991/2017, kurioje pareiškėja R. Z. prašė pripažinti neteisėtais antstolės V. D. veiksmus, skundą atmetė; Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. birželio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-732-163/2017 pirmosios instancijos teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartį taip pat paliko nepakeistą. Ieškovė R. Z. 2018 m. gegužės 7 d. pateikė ieškinį nagrinėjamoje byloje dėl turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė akivaizdžiai piktnaudžiavo savo procesine teise pateikti ieškinį dėl turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Skolininkei negali būti užkirsta teisė kreiptis į teismą dėl, jos manymu, tinkamai neatliktų antstolio veiksmų, priimtų sprendimų, ką užtikrina CPK 5 straipsnis, numatantis, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Ieškovė aktyviai gina savo teises išieškojimo procese, tačiau nėra pagrindo pripažinti, jog ji neteisėtai kreipiasi į teismą dėl, jos manymu, pažeistų ir įstatymo užtikrinamų teisių gynimo. Todėl prašymas dėl baudos ieškovei skyrimo netenkintinas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

34Dėl bylinėjimosi išlaidų.

35Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis 1 dalis). Atsakovas M. K. prašo priteisti 780 Eur atstovavimo išlaidų, atsakovė antstolė V.Daugirdienė patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. 2.31-(NTP-2)-18-T-401-5078 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, ieškovė 50 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų.

36Jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas (CPK 96 straipsnio 2 dalis). Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. lapkričio 6 d. pažymą Nr. NTP-7-6632 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 308,75 Eur advokato užmokestis, kitos antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos. Atmetus ieškinį, iš ieškovės valstybei priteistina 50 proc. bylinėjimosi išlaidų, t.y. 154,37 Eur.

37Ieškovė pateikdama ieškinį teismui sumokėjo 30 EUR žyminio mokesčio, likusios 388 EUR žyminio mokesčio dalies sumokėjimas teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartimi ieškovei atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo. Įvertinus tai, kad teismo sprendimu ieškinys atmestas, vadovaujantis CPK 79 straipsniu, 80 straipsnio 1 dalimi, 82 straipsniu, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 85 straipsnio 1 dalies, 3 punktu, 88 straipsniu, 93 straipsnio 2 dalimi, 96 straipsniu iš ieškovės priteistina bylinėjimo išlaidos – valstybei 308 EUR žyminio mokesčio.

38Teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžio vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgia į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas. Nors Rekomendacijos nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, tačiau šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais.

39Atsakovui M. K. pateikus bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus ir teismui nustačius, jog šias išlaidas sudaro teisinių paslaugų išlaidos, kurios išsamiai detalizuotos, teismo vertinimu, prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti nėra akivaizdžiai per didelės, todėl, ieškinį atmetus, atsakovui M. K. iš ieškovės priteistina rašytiniais įrodymais pagrįsta 780 Eur atsakovo patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma.

40Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas 259 - 271 straipsniu, teismas

Nutarė

41ieškovės R. Z. ieškinį atmesti.

42Priteisti atsakovui M. K. iš ieškovės R. Z. 780 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

43Priteisti valstybei iš ieškovės R. Z. 308 Eur (tris šimtus aštuonis eurus) žyminio mokesčio.

44Priteisti valstybei iš ieškovės R. Z. 154,37 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt keturis eurus 37 centus) bylinėjimosi išlaidų antrinei teisinei pagalbai apmokėti.

45Ieškovei išaiškintina kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos turi būti pervedamos į Valstybės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB DNB bankas, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, AB „Šiaulių bankas“, Nr. LT74 7400 0000 0827 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, Nr. LT 42 7230 0000 0012 0025, UAB Medicinos bankas, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

46Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per šį Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Raimondas... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. ieškovė prašo pripažinti negaliojančiu 2017 m. gegužės 8 d. turto... 5. Teismo posėdžio metu ieškovė R. Z. ir jos atstovė advokatė Marina... 6. Atsakovė antstolė Vida Daugirdienė atsiliepimu į ieškinį su reikalavimu... 7. Teismo posėdžio metu atsakovė antstolė Vida Daugirdienė su reikalavimu... 8. Atsakovas M. K. atsiliepimu į ieškinį su reikalavimu nesutiko, prašo jį... 9. Teismo posėdžio metu atsakovo M. K. atstovė advokatė Kristina... 10. Teismas... 11. Ieškinys atmestinas.... 12. Nustatyta, kad antstolės V. D. kontoroje užvestos vykdomosios bylos : Nr.... 13. Areštuoto turto realizavimas (CPK 691 straipsnis) yra reikšminga vykdymo... 14. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai formuojama praktika dėl turto... 15. Pagal CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punktą, turto pardavimo iš varžytynių... 16. Ieškovė įrodinėja, jog antstolė nepagrįstai Aktu perleido skolininkės... 17. Įstatymas numato, jog procesiniai dokumentai, siunčiami vykdymo proceso... 18. CPK 644 straipsnio 2 punkte numatyta skolininko pareiga nedelsiant pranešti... 19. Varžytynių specifika pasireiškia tuo, kad jomis siekiama priverstinai... 20. CPK 681 straipsnio 1 dalyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo... 21. Jeigu vykdymo proceso šalys prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba... 22. Nagrinėjant šią bylą nustatyta, kad ieškovė antstolei nepateikė jokių... 23. Teismo vertinimu, tiek nagrinėjant ieškovės skundus dėl antstolės veiksmų... 24. Pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu yra... 25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. kovo 3 d. nutartyje Nr. 3K-3-71/2014... 26. Ieškovė įrodinėja, jog išieškojimas negalėjo būti nukreiptas į ginčo... 27. Taigi ieškinys atmestinas (CPK 185 straipsnis)... 28. Dėl ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis... 29. Atsakovas M. K. ir jo atstovė advokatė K.Pralgauskaitė prašo skirti... 30. CPK 95 straipsnyje yra įtvirtinti du savarankiški atsakomybės už... 31. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, sprendžiant klausimą, ar asmuo... 32. Aiškiai nepagrįsto dokumento pareiškimas konstatuojamas tuomet, kai... 33. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis R. Z. teikė skundus dėl... 34. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 35. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 36. Jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės... 37. Ieškovė pateikdama ieškinį teismui sumokėjo 30 EUR žyminio mokesčio,... 38. Teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžio... 39. Atsakovui M. K. pateikus bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančius... 40. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas 259 - 271... 41. ieškovės R. Z. ieškinį atmesti.... 42. Priteisti atsakovui M. K. iš ieškovės R. Z. 780 Eur (septynis šimtus... 43. Priteisti valstybei iš ieškovės R. Z. 308 Eur (tris šimtus aštuonis eurus)... 44. Priteisti valstybei iš ieškovės R. Z. 154,37 Eur (vieną šimtą... 45. Ieškovei išaiškintina kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos turi būti... 46. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos...