Byla 2-9735-639/2012
Dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, atlyginimo ir išeitinių išmokų priteisimo

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Saulius Zajarskas, sekretoriaujant L. P., S. J., dalyvaujant ieškovei R. Z., atsakovės atstovui advokatui H. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės R. Z. ieškinį atsakovei I. M., dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, atlyginimo ir išeitinių išmokų priteisimo, ir

Nustatė

2ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti jos atleidimą iš darbo neteisėtu ir 2012-04-30 atleidimu iš darbo taikyti LR Darbo kodekso 129 straipsnio 3 dalies nuostatas; priteisti ieškovei deponuotą atlyginimą nuo 2011-08-01 iki atleidimo iš darbo 2012-04-30, bei kitas išeitines išmokas (kompensacijas). Nurodė, kad DNSB „Namo užuovėja“ buvo įsteigta 2011-05-03. Nuo 2011-08-01 iki 2012-04-30 ji pagal darbo sutartį dirbo DNSB „Namo užuovėja“ buhalterės pareigose. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2012-04-30 ji (ieškovė) gavo DNSB „Namo užuovėja“ pirmininkės I. M. 2012-04-25 išsiųstą pranešimą dėl atleidimo iš darbo bei įsakymą Nr. 8, kuriame nurodoma, kad su ieškove nutraukiama darbo sutartis remiantis LR DK 124 str. 1 d. atgaline data – nuo 2011-09-26. Ieškovė kreipėsi Valstybinę Darbo inspekciją. Valstybinė Darbo inspekcija ieškovei 2012-05-25 pateikė sprendimą dėl skundo, kuriame nurodė, kad Sodros duomenimis jos darbo sutartis iki šiol nėra nutraukta. Todėl 2012-05-30 ieškovė kreipėsi į atsakovę susidariusiam darbo ginčui išspręsti sudaryti darbo ginčų komisiją, prašymas registruotu paštu atsakovei įteiktas 2012-06-05, tačiau atsakymo negavo. Paaiškino, kad neteisėtai atleidžiant iš darbo buvo grubiai pažeistos ieškovės, kaip dirbančiojo pagal sudarytą su DNSB „Namo užuovėja“ darbo sutartį, darbuotojo teisės. Nurodė, kad su ja ieškove nebuvo atsiskaityta – neišmokėta už šešis mėnesius vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka, nepanaudotų atostogų kompensacija už visą darbo laikotarpį bei deponuotas atlyginimas nuo 2011-08-01 iki 2012-04-30. Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinio reikalavimus palaikė pilnai ir papildomai paaiškino, kad kadangi DNSB „Namų užuovėja“ yra likviduota ir išregistruota, tai atsakovė pagal jos ieškinį yra fizinis asmuo buvusi minėtos bendrijos pirmininkė ir likvidatorė I. M.. Taip pat nurodė, kad nesutinka, kad būtų pakeistas atsakovas, taip pat kadangi mano, kad senaties terminas nepraleistas ji neturi pareigos prašyti atnaujinti praleistą terminą.

3Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad iš ieškovės pateiktos 2011-08-01 darbo sutarties, ginčas yra kilęs tarp darbuotojos R. Z. ir darbdavio DNSB „Namo užuovėja“, šioje byloje nėra teisinio santykio tarp ieškovės ir I. M., kaip fizinio asmens. Pagal LR DK 14 str. 2 d. darbdaviai įgyja darbo teises ir prisiima darbo pareigas, taip pat jas įgyvendina per savo organus ir administraciją, todėl atsižvelgiant į tai, kad ieškovės darbo sutartis sudaryta su DNSB „Namo užuovėja“, už darbdaviui tenkančių teisių ir pareigų įgyvendinimą atsakinga DNSB „Namo užuovėja“, veikianti per savo valdymo organus, šiuo atveju, bendrijos pirmininkę, o vėliau ir likvidatorę I. M.. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-09-26 nutartimi patvirtino tarp ieškovų A. R., R. G. ir atsakovės DNSB „Namo užuovėja“, atstovaujamos tuometinės pirmininkės I. M., sudarytą taikos sutartį ir pripažino negaliojančiais 2011-05-03 DNSB „Namo užuovėja“ steigiamąjį susirinkimą ir susirinkimo metu priimtus sprendimus bei I. M. įpareigojo išregistruoti DNSB „Namo užuovėja“. Vykdant teismo nutartį, 2012-07-19 DNSB „Namo užuovėja“, buvo išregistruota iš juridinių asmenų registro. Atsižvelgiant į tai, kad DNSB „Namo užuovėja“ teisių ir pareigų perėmimas negalimas, civilinė byla nutrauktina pagal LR CPK 293 str. 8 p. Taip pat prašo teismo atmetus ieškinį kaip pareikštą netinkamai atsakovei arba civilinę bylą nutraukus pagal LR CPK 293 str. 8 p. priteisti iš ieškovės R. Z. visas I. M. turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti atsiliepime nurodytais pagrindais ir motyvais taip pat taikyti ieškinio senatį ir priteisti iš ieškovės atsakovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4Ieškinys atmestinas.

5Šalių ir jų atstovų paaiškinimais bylos dokumentais nustatyta, kad 2011-05-03 įvyko DNSB „Namo užuovėja“ steigiamasis susirinkimas, kurio metu buvo įsteigtas juridinis asmuo –Daugiabučių namų savininkų bendrija „Namo užuovėja“ (b.l. 41-43). 2011-08-01 tuometinis DNSB „Namo užuovėja“ administratorius – pirmininkas A. L. sudarė su ieškove darbo sutartį Nr. 2, pagal kurią ieškovė buvo priimta nuo 2011-08-01 į darbą minėtoje bendrijoje buhalterės pareigoms (b.l. 31). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 26 d. išnagrinėjo civilinę bylą pagal A. R. ir R. G. ieškinį atsakovams Daugiabučių namų savininkų bendrijai „Namo užuovėja“, I. M., Palangos miesto 3 notarų biuro notarei S. L., tretiesiems asmenims UAB „Ąžuolyno valda“, VĮ Registrų centras“ dėl DNSB „Namo užuovėja“ steigiamojo susirinkimo pripažinimo neteisėtu ir įsteigto juridinio asmens teisinio registravimo panaikinimo. Teismas minėtos dienos nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį pagal kurią buvo nutarta pripažinti negaliojančiais 2011-05-03 DNSB „Namo užuovėja“ steigiamąjį susirinkimą ir susirinkimo metu priimtus sprendimus. Pagal teismo patvirtintos taikos sutarties 3 punktą atsakovė I. M. įsipareigojo išregistruoti DNSB „N. U.“, o pagal 4 punktą išlaidas, susijusias su bendrijos veikla, registracija, veiklos nutraukimu, bendrijos skolas dengia bendrijos nariai, pasirašę steigimo sutartį. (b.l. 41-43). 2012 m. liepos 19 d. DNSB „N. U.“ išregistruota iš Juridinių asmenų registro ( b.l. 44).

6Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovė pagal jos ieškinį yra DNSB „N. U.“ pirmininkė I. M.. Teisminio nagrinėjimo metu ieškovė patikslino, kad atsakovė pagal jos ieškinį yra I. M. tai yra fizinis asmuo. Pagal LR Darbo kodekso (toliau DK) 16 straipsnį darbdavys gali būti įmonė, įstaiga, organizacija ar kita organizacinė struktūra, nepaisant nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, pagal LR DK 14 straipsnį turinčios darbinį teisnumą ir veiksnumą. Pagal DK 93 straipsnį darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas. Remiantis šia įstatymo nuostata, darbo teisiniai santykiai darbo sutarties pagrindu atsiranda tarp darbuotojo ir darbdavio. Kaip minėta vadovaujantis DK 16 straipsnio 1 dalimi, darbdavys gali būti įmonė, įstaiga, organizacija arba kita organizacinė struktūra, nepaisant nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio. Darbdaviai įgyja darbo teises ir prisiima darbo pareigas per savo organus ir administraciją; šie organai formuojami ir veikia pagal įstatymus ir darbdavių veiklos dokumentus (DK 14 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad darbo sutarties pagrindu materialinis teisinis darbo santykis susiklosto tarp darbuotojo ir darbdavio; darbdavio organai, nepaisant to, kad būtent per juos darbdavys įgyja darbo teises ir prisiima darbo pareigas, taip pat jas įgyvendina, nėra tiesioginiai tarp darbo sutarties šalių atsiradusio materialinio teisinio santykio subjektai, o yra susiję materialiniais teisiniais santykiais su viena iš šalių – darbdaviu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje V. G. v. viešoji įstaiga „Vilniaus butai“, bylos Nr. 3K-7-161/2009). Taigi, kai darbuotojas yra priimamas dirbti į įmonę, įstaigą, organizaciją ar kitą juridinį asmenį, darbdaviu yra būtent šis juridinis asmuo, o ne jo valdymo organai ar dalyviai. Nagrinėjamu atveju darbo sutartis buvo sudaryta darbdavio (šiuo metu išregistruotos ir likviduojamos DNSB „N. U.“) ir šios bendrijos darbuotojos (ieškovės). Aplinkybė, kad darbo sutartį su ieškove pasirašė DNSB „N. U.“ pirmininkas (pažymėtina, kad tai nėra atsakovė I. M.), nepaneigia fakto, jog sutartis buvo sudaryta su bendrija, nes minėtos bendrijos tuometinis pirmininkas veikė kaip darbdavio atstovas. Iš DK 93 straipsnyje pateiktos darbo sutarties sąvokos formuluotės konstatuotina, kad darbo teisiniai santykiai sieja darbuotoją ir darbdavį, todėl ir pareiga mokėti darbo užmokestį darbuotojui kyla pačiam darbdaviui, o ne jo valdymo organui. Taigi I. M. asmeniškai negali atsakyti pagal šį ieškinį. Įvertinus tai, kad pagal minėtos taikos sutarties 4 punktą išlaidas, susijusias su bendrijos veikla, registracija, veiklos nutraukimu, bendrijos skolas įsipareigojo padengti bendrijos nariai, pasirašę steigimo sutartį, teismas pasiūlė ieškovei pakeisti atsakovą šioje byloje. Tačiau atsakovė su tuo nesutiko ir prašė bylą toliau nagrinėti atsakove laikant I. M.. Kadangi atsakovė I. M. dėl ankščiau nurodytu motyvu negali būti tinkama atsakove, o ieškovė nesutiko, kad būtų pakeistas atsakovas teismas ieškinį prieš I. M. atmeta ( CPK 45 str. 3 d. ).

7Pagal DK 297 straipsnio 1 dalį jei darbuotojas, nesutinka su atleidimu iš darbo, per vieną mėnesį nuo atitinkamo nurodymo (dokumento) gavimo dienos jis turi teisę kreiptis į teismą. Taigi nurodytas terminas yra ieškinio senaties terminas. Įstatymas ieškinio senatį apibrėžia kaip įstatymų nustatytą laiko tarpą (terminą), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (DK 27 straipsnio 1 dalis). Bendrasis ieškinio senaties terminas darbo santykiams yra treji metai, tačiau ginčams dėl atleidimo iš darbo yra nustatytas trumpesnis (sutrumpintas) vieno mėnesio ieškinio senaties terminas, kuris prasideda nuo atitinkamo dokumento gavimo dienos (DK 297 straipsnio 1 dalis, 27 straipsnio 2 dalis). Pagal DK 27 straipsnio 5 dalies taisykles ieškinio senačiai taikomos CK ir CPK nuostatos, jeigu DK ir kituose įstatymuose nėra specialių ieškinio senaties taikymo nuostatų. DK nereglamentuoja ieškinio senaties termino praleidimo padarinių, todėl šis klausimas spręstinas vadovaujantis CK nuostatomis. Ieškinio senaties terminas nėra priskiriamas prie naikinamųjų terminų. Yra nustatyta, jog tais atvejais, kai teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Taigi, ieškinio senaties termino atnaujinimą įstatymų leidėjas sieja su termino praleidimo priežasčių svarba, tačiau aplinkybių sąrašo ar kriterijų, kuriais remiantis turėtų būti sprendžiama ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių svarba, neįvardija. Šioje byloje nustatyta, (tai patvirtino ir pati ieškovė) kad pranešimą apie atleidimą iš darbo ji gavo 2012-04-30, o į teismą kreipėsi tik 2012-06-21 d., t.y. praleidusi nustatytą vieno mėnesio terminą. Teismas pasiūlė prašyti ieškovei pateikti prašymą dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, tačiau ieškovė atsisakė tai padaryti nurodydama, kad terminas nėra praleistas. Tuo tarpu atsakovės atstovas prašė taikyti ieškinio senaties terminą ir tuo pagrindu ieškinį atmesti. Kadangi ieškinio senaties terminas praleistas, o ieškovė neprašė jo atnaujinti, ieškinys atmestinas ir tuo pagrindu, kad ieškovė pateikė ieškinį praleidus senaties terminą.

8Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies, todėl atsakovei iš ieškovės priteistinos 2420,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsakovės atstovas iš viso prašė priteisti 3339,60 litų bylinėjimosi išlaidų, tačiau dokumentus pagrindžiančius šias išlaidas pateikė tik dėl 2420,00 Lt bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo, todėl priteistinos tik nurodytos 2420,00 Lt bylinėjimosi išlaidos ( b.l. 39-40,68) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktai, 93 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

9Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 - 270 str.,

Nutarė

10ieškinį atmesti.

11Priteisti iš ieškovės R. Z. atsakovei I. M. 2420,00 (du tūkstančius keturis šimtus dvidešimt litų ir 00 centų) litų bylinėjimosi išlaidų.

12Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai