Byla 2A-73-513/2016
Dėl skolos priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Giedrės Seselskytės ir Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų O. M. ir A. M. ieškinius atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, dėl skolos priteisimo,

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė

3Ieškovai teismo prašė atnaujinti praleistą 3 mėnesių terminą pareikšti reikalavimus palikėjo įpėdinei – atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos. Ieškovas O. M. prašė priteisti solidariai iš atsakovės atstovių 2 476,25 Eur (8 550 Lt) skolos, 5 procentų procesines palūkanas, o ieškovas A. M. – 2 977,48 Eur (10 280,65 Lt) skolos, 5 procentų procesines palūkanas.

4Ieškovas O. M. ieškinį grindė aplinkybėmis, jog 2006-07-04 paprastuoju vekseliu V. L. (V. L.) įsipareigojo ieškovui iki 2007-07-04 sumokėti 2 476,25 Eur (8 550 Lt), tačiau šių įsipareigojimų neįvykdė. 2013 m. liepos mėnesį ieškovas kreipėsi į apylinkės teismą dėl skolos, procesinių palūkanų priteisimo iš V. L.. Teismo 2013-08-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-10388-512/2013, kurią ieškovas gavo 2013-10-04, ieškovas buvo informuotas, kad skolininkas ( - ) mirė. 2013-11-12 ieškovas kreipėsi į Klaipėdos miesto 1-ąjį notarų biurą, norėdamas sužinoti apie mirusiojo įpėdinius. Notaras informavo ieškovą, kad nuo 2010-03-31 duomenis apie palikimą priėmusius įpėdinius, kai palikimas buvo priimtas po šio datos, gali gauti iš Testamentų registro. 2014-10-08 ieškovas kreipėsi į Testamentų registrą. Testamentų registras 2014-01-17 raštu informavo, kad palikėjo vardu sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų registre nėra užregistruota. Kadangi mirusiojo paveldėtojų nėra, todėl jo turtą paveldi Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. 2014-10-08 ieškovas kreipėsi į atsakovę Lietuvos valstybę, atstovaujamą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl skolos sumokėjimo, tačiau iki šiol iš inspekcijos atsakymo nesulaukė. Po V. L. mirties neatsirado įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą. Atsižvelgiant į tai, kad V. L. neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, paveldimas turtas – butas, esantis adresu ( - ), paveldėjimo teise perėjo Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, o 82/8710 dalys žemės sklypo, esančio adresu ( - ), – Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos. Valstybė yra pradėjusi mirusiojo palikimo priėmimo procedūrą, todėl vadovaujantis CK 5.62 str. l d. 3 p., priėmusi palikimą, turi pareigą atsakyti už palikėjo skolas.

5Ieškovas A. M. ieškinį grindė šiomis aplinkybėmis ir argumentais. Nurodė, kad jis

62008-10-11 pasirašė skolos raštelį su V. L., juo ieškovas paskolino V. L. 868,86 Eur (3 000 Lt), 2009-09-10 skolos rašteliu – 868,86 Eur (3 000 Lt), 2012-05-20 skolos rašteliu – 1 158,48 Eur (4 000 Lt), iš viso paskolino 2 896,20 Eur (10 000 Lt). Skolininkas ( - ) mirė. Kadangi V. L. buvo skolingas AB „Lesto“ už suteiktas paslaugas – elektros energiją, ieškovas AB „Lesto“ sumokėjo V. L. 81,28 Eur (280,65 Lt) įsiskolinimą. Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros advokatas K. K. pateikė Mokesčių inspekcijai raštą, kuriuo prašė informuoti apie inspekcijos veiksmus, sprendžiant ginčo situaciją. 2013-10-20 inspekcija informavo ieškovo atstovą, kad tik gavusi paveldėjimo teisės liudijimą galės įtraukti į apskaitą bei perimti mirusiajam priklausantį turtą. Ieškovo žiniomis, Lietuvos Respublika, atstovaujama Mokesčių inspekcijos, 2014-08-05 pradėjo palikimo priėmimo procedūrą po skolininko mirties. Ši aplinkybė ieškovui tapo žinoma šioje byloje.

7Atsakovės atstovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepimu su ieškinių reikalavimais sutiko tik iš dalies. Nurodė, kad atlikus individualų įvertinimą bus žinoma tikroji paveldėtos valstybinės žemės sklypo dalies kaina, nes pagal CK 5.62 str. 3 d. valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.1 str. 1 d., 6.56 str. 3 d.). Iki nebus atliktas individualus paveldėtos 0,8710 ha žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) dalies, sudarančios 0,0082 ha (priskirta butui, adresu ( - )), vertinimas, t. y. nustatyta tikroji paveldėto turto vertė, civilinė byla turėtų būti stabdoma. Ieškovų reikalavimus dėl 5 proc. procesinių palūkanų vertino kaip nepagrįstus. Motyvavo, jog iš ieškovo A. M. pateiktų teismui skolos lapų matyti, kad šalys nesitarė dėl palūkanų normos, todėl ieškovas nepagrįstai prašo priteisti palūkanas. Ieškovas O. M. nurodo, jog V. L. 2006-07-04 paprastuoju vekseliu įsipareigojo ieškovui iki 2007-07-04 sumokėti 2 476,25 Eur (8 550 Lt). Iš šio vekselio turinio matyti, kad jame nebuvo numatyta palūkanų norma, todėl vadovaujantis Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 7 str. 2 d. palūkanų mokėjimo sąlyga negalioja, vadinasi, ir šis ieškovas neturi pagrindo reikalauti priteisti palūkanas. Be to, vekselis, pasibaigus nustatytam skolos grąžinimo terminui, nebuvo akceptuotas, kaip tai numatyta ĮPVĮ.

8Atsakovės atstovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu su ieškiniais nesutiko. Nurodė, jog ieškovas O. M., reikalaudamas iš atsakovės priteisti 2 476,25 Eur skolos, be 2006-07-04 paprasto vekselio kopijos, nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių šį sandorį, jo sudarymo aplinkybes, taip pat nežinoma, ar ieškovas po metų teikė vekselį apmokėti ir pan. Ieškovas, siekdamas prisiteisti iš atsakovės skolą, nepateikia jokių įrodymų ar paaiškinimų, kodėl nuo 2007-07-04, t. y. praėjus metams nuo vekselio išdavimo ir suėjus terminui jį pateikti, nieko nedarė ištisus šešerius metus (ĮPVĮ 55 str. 1 d. 5 p.). Mano, jog ieškovas pats sprendė dėl vekselio suteikimo V. L., šešerius metus kantriai laukė, kol skolininkas grąžins skolą, o dabar nusprendė skolą perkelti valstybei. Motyvavo, jog valstybė, atstovaujama inspekcijos, perimtą turtą realizuoja Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 (Žin., 2004, Nr. 86-3119), nustatyta tvarka, t. y. per aukcioną. Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos patikėjimo teise valdomus žemės sklypus realizuoja jiems įstatymo leidėjo nustatyta tvarka. Valstybės paveldėto turto (įsigyto buto) naujasis savininkas neprivalo įsigyti prie daugiabučio esančios žemės, jis turi teisę ją ne pirkti, o nuomotis iš valstybės. Ar išreikš norą įsigyti valstybės paveldėtą žemės sklypą kiti minėto daugiabučio bendraturčiai, šiuo metu negali būti žinoma. Taip pat nėra aišku, kiek užtruktų paveldėto žemės sklypo pardavimas. Tik realizavusios palikėjo turtą, valstybės atstovės galės atsiskaityti su kreditoriais. Kadangi valstybė už palikėjo skolas atsako neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės, todėl tik butą realizavus aukcione bus žinoma, kokia jo tikroji vertė, be to, esant dviem skirtingiems valstybės atstovų subjektams, kurių perimto turto vertė nėra vienoda, o turtas nevienarūšis, kreditorių reikalavimai negali būti tenkinti solidariai. Su kreditoriais atsakovės atstovės galėtų atsiskaityti proporcingai, pagal joms atitekusio turto (daikto) vertę.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-09-18 sprendimu atnaujino ieškovams praleistą 3 mėnesių terminą pareikšti reikalavimus palikimą po V. L. mirties priėmusiems įpėdiniams. Ieškovų ieškinius tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui O. M. solidariai iš atsakovės atstovių 2 476,25 Eur skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo 2014 m. rugpjūčio 14 d., t. y. nuo paveldėjimo teisės liudijimo valstybei į po palikėjo V. L. mirties likusį turtą išdavimo dienos, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė ieškovui A. M. solidariai iš atsakovės atstovių 2 977,48 Eur skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo 2014 m. rugpjūčio 14 d., t. y. nuo paveldėjimo teisės liudijimo valstybei į po palikėjo V. L. mirties likusį turtą išdavimo dienos, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė ieškovui O. M. iš atsakovės atstovių po 37,22 Eur žyminio mokesčio. Priteisė ieškovui A. M. iš atsakovės atstovių po 33,45 Eur žyminio mokesčio bei po 166,53 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Netenkino atsakovės valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, 2015-09-04 prašymo dėl papildomų įrodymų pridėjimo. Teismas vadovavosi CK 5.63 str. nuostatomis ir įvertinęs nustatytas faktines bylos aplinkybes konstatavo, jog ieškovų (kreditorių) teisė pareikšti reikalavimus prasidėjo ( - ), t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos (V. L. mirties dienos), ir baigėsi 2013-06-19. Taigi ieškovai praleido įstatymo nustatytą terminą pareikšti reikalavimus mirusiojo įpėdiniams. Vadovavosi CK 1.5 str., 5.63 str. 1, 4 d. nuostatomis ir, įvertinęs ieškovų nurodytas aplinkybes, pateiktus įrodymus, padarė išvadą, jog iš esmės abu ieškovai ėmėsi aktyvių veiksmų siekdami įgyvendinti savo kaip įpėdinių kreditoriaus teises, todėl sprendė, kad ieškovai terminą pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams praleido dėl svarbių priežasčių, ir šį terminą atnaujino. Motyvuodamas CK 5.1 str. 2 d., 5.2 str. 3 d., 5.5 str. 1 d. 1 p., 4.47 str. 2 p., 5.3 str., 5.62 str. 1 d. 2 p., 3 d., 5.9 str. 4 d., pažymėdamas, jog, kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus, nustatęs, jog 2014-08-14 Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notarė A. K. išdavė valstybei palikimo perėjimo valstybei liudijimą po V. L. mirties (( - )), kuriuo valstybei paveldėjimo teise perėjo V. L. priklausęs butas, esantis adresu ( - ), bei 82/8710 dalys žemės sklypo, adresu ( - ), konstatavo, kad mirusiojo įpėdinei – valstybei atsirado pareiga atsakyti pagal skolininko (palikėjo) prievoles jo esamiems kreditoriams. Teismas vadovavosi CK 1.5 str., 1.105 str. 1 d., 6.878 str., ĮPVĮ 2 str. 1 d., 36 str. 1 d. nuostatomis ir įvertinęs bylos aplinkybes sprendė, jog vekselio turėtojas ieškovas O. M. praleido ĮPVĮ numatytą terminą pareikšti reikalavimas vekselio davėjui V. L., vekselis tapo paprastu skolos rašteliu, todėl pagal CK 1.125 str. 1 d. 1 p. skolos priteisimui taikomas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas. V. L. 2006-07-04 vekselio pagrindu įsipareigojo grąžinti O. M. 2 476,25 Eur iki 2007-07-04, todėl ieškinio senaties terminas ieškiniui pareikšti baigiasi tik 2017-07-04, todėl ieškinio senaties termino ieškovas nepraleido. Teismas padarė išvadą, jog vekselio pateikimo apmokėti termino praleidimas nereiškia ieškovo skolinio įsipareigojimo, kuris patvirtintas vekseliu, pasibaigimo. Priešingas aiškinimas, teismo manymu, prieštarautų CK 1.5 str. įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Motyvavo, jog skolos dokumento ar pakvitavimo buvimas pas skolininką yra pagrindas preziumuoti, kad prievolė įvykdyta (CK 6.65 str.). Be to, teismas pagrįstu vertino 2015-07-08 Lietuvos teismo ekspertizės centro Ekspertizės aktą Nr. 11-62(15), kuriame pateikta išvada, kad 2006-07-04 paprastąjį vekselį pasirašė V. L.. Vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis, procesiniu rungimosi principo aiškinimu, motyvuodamas, jog faktas, kad vekseliuose – ginčo paskolos rašteliuose, nurodytos pinigų sumos L. L. buvo perduotos, patvirtina besąlygišką jo įsipareigojimą šiuos pinigus grąžinti (sumokėti) (CK 178 str., 185 str., CK 6.870 str. 2 d.), atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, konstatavo, jog byloje esantys duomenys patvirtina, jog 2006-07-04 išduoto vekselio pagrindu V. L. gavo iš ieškovo O. M. 2 486,25 Eur, kuriuos įsipareigojo grąžinti, tačiau vekselyje nustatytu terminu ieškovui jų negrąžino. Atsakovei, perėmusiai mirusiojo palikimą, perėjo pareiga atsakyti už palikėjo skolas. Atsižvelgdamas į tai, kad 2006-07-04 vekselyje pinigų suma nurodyta žodžiais – „aštuoni tūkstančiai penki šimtai penisdešimt litų“ (žodyje penkiasdešimt praleistos 2 raidės „k“ ir „a“), o skaitmenimis – 8 535 Lt, vadovavosi ĮPVĮ 8 str. 1 d. (jeigu vekselyje žodžiais ir skaitmenimis įrašyta pinigų suma nesutampa, galioja žodžiais įrašyta suma) ir ieškovui O. M. iš atsakovių priteistina suma nurodė 2 476,25 Eur (8 550 Lt) sumą. Teismas nustatė, jog ginčo 2008-10-11, 2009-09-10 ir 2012-05-20 paskolos rašteliai pasirašyti V. L., kaip paskolos gavėjo, A. M., kaip paskolos davėjo, ir liudytojų – O. A., R. A. ir A. T.. Vertino, jog teismo posėdžio metu šių liudytojų duoti parodymai yra nuoseklūs, išsamūs, patvirtina ieškovo A. M. nurodytas aplinkybes dėl paskolos suteikimo V. L. bei pinigų perdavimo skolininkui faktą, be kita ko, nurodant aplinkybes, jog V. L. buvo bedarbis, jam reikėjo pinigų pragyvenimui, todėl jis žadėjo perleisti butą vietoje gautų paskolų grąžinimo. Teismas vadovavosi įrodymų patikimumo, tikimybių pusiausvyros principais ir, įvertinęs minėtų liudytojų parodymus, ginčo paskolų raštelių tekstus, sprendė, jog V. L. paskolos neplanavo grąžinti, tačiau už paskolos suteikimą įsipareigojo perleisti A. M. savo butą, bei pateikė labiau tikėtiną išvadą, kad V. L. su A. M. sudarė rašytines paskolos sutartis, kurias įformino minėtais paskolos rašteliais, kurių pagrindu V. L. buvo perduoti 2 896,20 Eur, tačiau šios skolos ieškovui negrąžino, todėl tarp šalių susiklostė paskolos prievoliniai teisiniai santykiai (CK 1.71, 6.870 str.). Teismas nustatė, jog ieškovo A. M. pateikti įrodymai patvirtina, kad 81,28 Eur (280,65 Lt) skolą AB „Lesto“ ieškovas sumokėjo 2013-11-13, t. y. po V. L. mirties. Vadovavosi CK 5.3 str. 1 d. ir argumentuodamas, jog paveldimą turtą perėmusiai valstybei tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu, tenkino šio ieškovo reikalavimą dėl 81,28 Eur skolos priteisimo (CK 6.38 str., 6.59 str., 6.63 str. 1 d. 2 p.). Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo, teisingumo ir proporcingumo principais, ieškovų reikalavimus dėl procesinių palūkanų priteisimo teismas tenkino iš dalies – iš atsakovės atstovių priteisė procesines palūkanas nuo paveldėjimo teisės liudijimo valstybei išdavimo dienos, t. y. nuo 2014-08-14, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Motyvavo, jog aplinkybė, kad valstybei paveldėjus turtą, jį administruoja bei į apskaitą įtraukia skirtingos institucijos, atstovaujančios valstybei, nepanaikina valstybės pareigos atsiskaityti su mirusiojo kreditoriais. Po palikėjo mirties jo turtą paveldėjo valstybė, o turtą, likusį po palikėjo mirties, į apskaitą įtraukė dvi institucijos, atstovaujančios valstybei, t. y. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, todėl šioms institucijoms išlieka solidari pareiga atsiskaityti su palikėjo kreditoriais, kadangi jos abi yra subjektai, atstovaujantys valstybei paveldėjimo teisiniuose santykiuose (CK 5.2 str. 3 d., 6.6 str. 1 d.). Įvertinęs duomenis apie šalių turėtas išlaidas, teismas išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. 2015-09-04 atsakovės valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, prašymo dėl papildomos medžiagos bei įrodymų pridėjimo netenkino, argumentuodamas, jog 2015-08-31 teismas išnagrinėjo ieškovų ieškinius ir išėjo į sprendimų priėmimo kambarį priimti sprendimo (CPK 257 str.).

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12Apeliantės Lietuvos valstybės atstovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-09-18 sprendimą. Argumentuoja, jog teismas nevisiškai įsigilino į ieškovo A. M. reikalavimų pagrįstumą. Pažymi, kad ginčo skolos rašteliais, t. y. pirmuoju iš jų, ieškovo suteikta paskola buvo skirta malkoms įsigyti, antruoju ir trečiuoju atveju buvo nurodyta, kad užstatu ieškovui V. L. paliks savo butą. Tačiau byloje nenustatyta, jog šį butą V. L. perleido A. M. (CK 6.200 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-11-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006). Skolos rašteliuose A. M. ir V. L. neaptarė jokių konkretesnių sąlygų dėl buto perleidimo ar termino, ar dėl preliminariosios sutarties sudarymo. Priešingai, teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad V. L. butui nuo 2004-03-30 buvo įregistruota hipoteka. Teismo buvo įvertinta aplinkybė, kad 2005-04-15 Z. V. išdavė pakvitavimą, įrodantį, kad V. L. grąžino jai 11 000 Lt ir visiškai įvykdė prievolę pagal 2004-03-29 paskolos sutartį, tačiau, pagal viešojo registro duomenis, hipoteka butui buvo išregistruota tik 2015-06-09. Pagal CK 4.197 str. 5 d. hipotekos pasibaigimo momentas yra jos išregistravimo iš Hipotekos registro momentas, o tai patvirtina, kad skolų rašteliai A. M. buvo surašyti, esant viešojo registro duomenims, jog butui taikomas apribojimas – įkeitimas. Atsižvelgdama į tai, apeliantė klausia, ar A. M. negalėjo numatyti tokių sandorių pasekmių. Ieškovas A. M. nuo 2008-10-11 tris kartus skolino pinigus nuolat geriančiam V. L. – po 3 000 Lt, 4 000 Lt, nors ankstesnės skolos jam nebuvo grąžintos, o skolininko butas buvo įkeistas. Be to, ieškovas nepateikė įrodymų, kad per penkerius metus būtų bandęs susigrąžinti skolą iki skolininko mirties – ( - ). Teismas nesigilino į aplinkybes, kodėl 2013-07-18 Sprendime dėl antrinės teisinės pagalbos A. M. nurodyta reikalaujama skolos suma yra ne 10 000 Lt, o 7 000 Lt, nevertino aplinkybės, kodėl taip lengvai skolas „dalinusiam“ asmeniui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba. Teismui nebuvo pateikti jokie A. M. įgaliojimai, suteikiantys teisę ieškovui dengti V. L. 280,65 Lt skolą už AB „Lesto“ teikiamas paslaugas. Jeigu ieškovas už butui AB „Lesto“ suteiktas paslaugas mokėjo savo valia, nepateikęs duomenų, už kokį laikotarpį tai atliko, nepristatęs inspekcijai įgaliojimų šiai prievolei vykdyti bei neįrodęs, ar paslaugų teikėjos reikalavimas yra pagrįstas (ar jis pateiktas nepraleidus senaties termino kreditiniams reikalavimams pareikšti), tai privalo prisiimti sau riziką už šias išlaidas, o ne siekti skolos mokėjimą perkelti valstybei. Dėl ieškovo O. M. ieškinio nagrinėjimo teisme nurodo, jog teismas nevertino, kad šis ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių 2006-07-04 vekselio išdavimo aplinkybes. Atkreipia dėmesį į tai, jog valstybė, paveldėjusi mirusiojo turtą, dažnai neturi galimybės įrodyti ar pateikti įrodymus dėl realiųjų sandorių sudarymo aplinkybių. Ieškovo padėtis šiuo atveju visada bus palankesnė. Šioje byloje yra įrodymai – 2008-12-10 sutartis, notarinio reg. Nr.VM9-6950, joje ieškovas O. M. atstovavo V. L. kaip pirkėjui, šiam įsigyjant žemės sklypą, esantį adresu ( - ). Taigi, galima teigti, kad ieškovas galėjo žinoti visas aplinkybes, susijusias su V. L. turimu turtu, skoliniais įsipareigojimais ir pan., todėl galėjo ir privalėjo būti itin apdairus, tačiau šešerius metus nesiekė susigrąžinti skolos, taigi yra pagrindas abejoti jo rūpestingumu ir atidumu. Teismas nepagrįstai tenkino reikalavimą dėl 5 procentų metinių palūkanų priteisimo. Motyvuoja, jog CK 5.62 str. 3 d., nustatanti, kad valstybė atsako už patikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės, negali būti traktuojama siaurąja prasme. Valstybė, paveldėdama turtą, kartu įgyja ir mirusiojo prievoles, tačiau privalo ginti ir viešąjį interesą. Teismui pateikti ieškovų įrodymai ar jų nebuvimas patvirtina, kad A. M. penkerius, O. M. šešerius metus galimai sąmoningai nieko nedarė, kad susigrąžintų skolas, tačiau tapo itin uolūs sužinoję apie V. L. mirtį. Teismas, tenkindamas ieškovų reikalavimus dėl senaties termino atnaujinimo, palūkanų priteisimo, pažeidė CPK 185 str. įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles. Tokiu būdu formuojama negatyvi teisminė praktika. Ieškovai siekia nepagrįstai pasipelnyti iš valstybės. Spręsdamas klausimą dėl viešojo intereso, sąžiningumo ar piktnaudžiavimo, teismas privalo būti aktyvus. Jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės (CK 6.248 str. 4 d., 6.259 str., 6.282 str. 1 d). Tik realizavusi paveldėtą butą teisės aktų nustatyta tvarka, inspekcija žinos, kokia tikroji jo vertė. Už piniginio reikalavimo dalį, tenkančią palikėjui, atsako jo įpėdinis. Esant keletui įpėdinių, šie atsako solidariai už atitinkamą turto dalį (CK 5.62 str.).

13Apeliantės Lietuvos valstybės atstovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepimu su Mokesčių inspekcijos skundu sutinka. Mano, kad pagrįsti inspekcijos argumentai, jog teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, neteisingai taikė ir aiškino CK nuostatas, reglamentuojančias sutarčių vykdymo principus ir civilinės atsakomybės klausimus, bei ĮPVĮ nuostatas, jog teismas, tenkindamas ieškovų reikalavimus dėl skolos priteisimo solidariai iš atsakovės atstovių, neįvertino aplinkybės, kad atsakovės atstovės paveldėtą turtą realizuos griežtai pagal teisės aktų reikalavimus ir atsiskaityti su palikėjo kreditoriais galės tik neviršydamos paveldėto turto tikrosios vertės.

14Apeliantės Lietuvos valstybės atstovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-09-18 sprendimą. Argumentuoja, jog teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias įpėdinių atsakomybės pagal palikėjo prievoles klausimus. Teismas, spręsdamas valstybės atsakomybės klausimą, rėmėsi tik CK 5.2 str. 3 d. bei 6.6 str. 1 d., neatsižvelgęs į CK 6.10 str. 1 d. ir 6.5 str. nuostatas. Cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2011. Teismas neįvertino, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos paveldėtą turtą – butą realizuos pagal Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 (toliau – Taisyklės), nuostatas, t. y. per aukcioną, o Nacionalinė žemės tarnyba – žemės sklypo dalį, taikydama Taisykles bei vadovaudamasi specialiuoju įstatymu – Žemės įstatymu bei įstatymo įgyvendinamaisiais teisės aktais. Pažymi, kad teismui buvo žinoma paveldėtos žemės sklypo dalies kaina, nes tarnyba atliko paveldėtos žemės sklypo dalies individualų vertinimą ir teismui 2014-11-28 pateikė Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą Nr. 14/11-134/KL, juo žemės sklypo dalies vertė yra 463,39 Eur / 1 600 Lt. Kreditoriams pervestina suma negali viršyti nustatytos žemės sklypo vertės, atskaičius valstybės nuosavybės ir Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teisių registravimo bei žemės sklypo vertinimo išlaidas. Teismas, tenkindamas ieškovo A. M. reikalavimą dėl 81,28 Eur / 280,65 Lt priteisimo, nesirėmė įrodymais, patvirtinančiais, kad ieškovas buvo įpareigotas sumokėti V. L. skolą AB „Lesto“, o tik vadovavosi bendra nuostata, kad valstybė, paveldėjusi mirusiojo turtą, privalo vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus. Mano, kad tokia teismo išvada neteisinga ir nepagrįsta, prieštarauja civilinio proceso normoms, reglamentuojančioms įrodymų vertinimą.

15Ieškovas A. M. atsiliepimu su atsakovės atstovių apeliaciniais skundais nesutinka. Mano, kad teismo sprendimas yra pagrįstas, teisėtas ir teisingas. Teismas tinkamai taikė materialines ir procesines teises normas, nepadarė fakto ar teisės klaidų, išsamiai ir objektyviai įvertino ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatavo, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, ir sprendė, ar ieškinys yra tenkintinas. Teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, kruopščiai išnagrinėjo bylą ir priėmė teisingą sprendimą. Skunduose ignoruojami svarbūs byloje nustatyti faktai, nesivadovaujama įrodymų visuma. Apeliaciniuose skunduose išdėstytus argumentus vertina kaip nepagrįstus ir skundžiamą sprendimą prašo palikti nepakeistą.

16IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados

17Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.). Šalys (jų atstovai) dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir byloje pakanka duomenų ją tinkamai išnagrinėti rašytinio proceso tvarka, todėl byla nagrinėjama rašytinio, o ne žodinio proceso tvarka.

18Apeliantė (jos atstovės) iš esmės kvestionuoja valstybės teisę ir pareigą, valstybei priėmus mirusiojo V. L. palikimą, atsakyti už palikėjo prievoles – sumokėti palikėjo kreditoriams (ieškovams) pasiskolintas iš jų pinigines lėšas bei sumokėti ieškovo A. M. už palikėją sumokėtą skolą AB „Lesto“. Apeliantės ginčija ieškovų byloje pateiktų skolos dokumentų, t. y. V. L. (vekselio davėjas) ieškovui (vekselio gavėjas) O. M. 2006-07-04 išduoto paprastojo vekselio (8 550 Lt sumos) bei skolos raštelių (pavadinti „Skolos lapas“), kuriais ieškovas A. M. paskolino V. L. 2008-10-11, 2009-09-10 – po 3 000 Lt, 2012-05-20 – 4 000 Lt, tikrumą ir (ar) šių rašytinių faktinių duomenų teisinę reikšmę ginčo situacijai ir nesutinka, jog turi atsakyti už palikėjo prievoles, atsiradusias po jo mirties (už ieškovo A. M. po palikėjo mirties sumokėtą skolą AB „Lesto“ už palikėjo butui suteiktas paslaugas).

19Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad po V. L. mirties (( - )) paveldėjimo bylos nebuvo pradėtos ir paveldėjimo teisės liudijimai nebuvo išduoti. Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notarė A. K. 2014-08-14 išdavė valstybei palikimo perėjimo valstybei liudijimą po V. L. mirties, kuriuo valstybei paveldėjimo teise perėjo palikėjui priklausęs butas, esantis adresu ( - ), bei 82/8710 dalys žemės sklypo, esančio adresu ( - ) (t. 1, b. l. 149–156, 183–186). 2014-09-01 Turto perdavimo–priėmimo aktu valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įtraukė į apskaitą palikėjo butą. Valstybės paveldėtos 82/8710 dalys žemės sklypo įtraukti į apskaitą ir registruoti perduotos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto skyriui (t. 1, b. l. 182). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjas 2014-09-10 įsakymu Nr. 13VĮ-(14.13.2)-398 pakeitė ginčo žemės sklypo dalies patikėjimo teisės subjektą – iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į Nacionalinę žemės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (t. 1, b. l. 187). Byloje nustatyta ir įrodyta, jog 2006-07-04 paprastuoju vekseliu V. L. įsipareigojo ieškovui O. M. iki 2007-07-04 sumokėti 2 476,25 Eur (8 550 Lt) (t. 1, b. l. 12). V. L. ir ieškovas A. M. 2008-10-11 pasirašė skolos raštelį, juo A. M. paskolino V. L. 868,86 Eur (3 000 Lt), 2009-09-10 pasirašė skolos raštelį, juo A. M. paskolino V. L. 868,86 Eur (3 000 Lt), 2012-05-20 pasirašė skolos raštelį, juo A. M. paskolino V. L. 1 158,48 Eur (4 000 Lt) (t. 1, b. l. 58, 59, 60, t. 2, b. l. 107). Įrodymų, paneigiančių nustatytus faktus, apeliantės nepateikia, abejonės ir vertinimai dėl paskolų suteikimo pagrindų, dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo pagrindų nepaneigia nustatytų aplinkybių, nes sandoriai nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka.

20CK 5.3 str. 1 d. nustatyta, jog palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė. Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 str. 3 d.). Kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks, ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus. Valstybė, kaip ir kiti įpėdiniai, tam, kad įgytų palikimą, turi jį priimti, tačiau tai reiškia ne tai, kad ji privalo pareikšti savo valią dalyvauti paveldėjimo teisiniuose santykiuose, o tai, jog ji privalo imtis veiksmų įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo valstybei juridinį faktą, kad galėtų įtraukti paveldėtą turtą į savo apskaitą ir iš paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus. Taigi valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus, valstybei palikimas pereina ir pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.3 str. 1 d.). Nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams ar paveldimą turtą perėmusiai valstybei tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Be to, atkreiptinas apeliančių dėmesys į tai, jog tuo atveju, kai palikimas pereina valstybei dėl to, kad neatsirado įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, valstybė priima palikimą tik pagal paveldimo turto apyrašą ir už palikėjo skolas atsako tik jai perėjusio paveldėto turto verte (CK 5.2 str. 3 d., 5.62 str. 3 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal UAB „Vilniaus energija“ pareiškimą dėl termino kreditoriaus reikalavimams pareikšti pratęsimo, bylos Nr. 3K-3-63/2011).

21Spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Faktas pripažintinas įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.). Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; kt.); teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).

22Įrodinėjimo tikslas byloje – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.). Reikšmingos bylai faktinės aplinkybės (įrodinėjimo dalykas) nustatomos įrodinėjimo priemonėmis, išvardytomis CPK 177 str. 2 ir 3 dalyse. Įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos teismo proceso metu, išnagrinėjimu vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (CPK 185 str.). Vertindamas kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, teismas, be kita ko, turi nustatyti įrodymo ryšį su byla (įrodymo sąsajumą), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo ar neegzistavo, taip pat kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokią išvadą. Įrodymų sąsajumas reiškia, kad informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, todėl teismas įvertina byloje esančią informacinę medžiagą laikydamasis CPK nustatytų įrodymų sąsajumo, leistinumo ir įrodymų vertinimo taisyklių.

23Apeliacinės instancijos teismas, išsamiai išanalizavęs ir įvertinęs bylos medžiagą, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių teisės normų, minėtų kasacinio teismo išaiškinimų laikėsi, jais vadovavosi ir jų nepažeidė.

24Apeliantė Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, skunde ne tik netiksliai nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2011 priėmimo datą, kuri yra 2011-03-28, o ne 2011-03-14, tačiau ir netiksliai cituoja šioje nutartyje kasacinio teismo patektus išaiškinimus, inter alia, dėl palikėjo prievolių paskirstymo įpėdiniams CK 5.52 str., 5.53 str. normų prasme. Be to, nurodytoje nutartyje nebuvo aiškinami būtent valstybės atsakomybės už palikėjo prievoles ir (ar) valstybės pareigos vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus klausimai.

25Tai, koks palikėjo V. L. turtas turi būti realizuojamas pirmiausia ir (ar) iš kokių lėšų (gautų pardavus palikėjo turtą) turi būti grąžinamos skolos ieškovams, kokia paveldėto turto realizavimo tvarka ir pan., nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl dėl šių apeliančių argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako.

26Tai, kad byloje šalių pateikti įrodymai pirmosios instancijos teismo įvertinti ne apeliantės atstovių naudai, nesudaro pagrindo išvadai, kad jie įvertinti netinkamai ir (ar) nesilaikant įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų.

27Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

28Išdėstytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, tinkamai aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir jį naikinti arba keisti apeliacinių skundų motyvais nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Apeliaciniai skundai netenkintini, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

29Atsižvelgiant į tai, jog šioje byloje atsakovė yra viena, t. y. Lietuvos valstybė, tačiau atstovaujama dviejų atstovių – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, tikslintina Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. sprendimo rezoliucinė dalis, nurodant, jog skola, palūkanos bei bylinėjimosi išlaidos ieškovams priteistinos iš atsakovės Lietuvos valstybės solidariai iš Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos skirtinų asignavimų.

30Dėl bylinėjimosi išlaidų

31Kadangi skundas atmestinas, apeliantėms bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovas A. M. duomenų apie apeliacinės instancijos teisme turėtas išlaidas nepateikė.

32Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

33atsakovės Lietuvos valstybės apeliacinius skundus atmesti.

34Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, patikslinant sprendimo rezoliucinę dalį, nurodant, jog priteistos ieškovams skolos ir palūkanos yra priteisiamos iš atsakovės Lietuvos valstybės solidariai iš Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos skirtinų asignavimų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2.
  1. Ginčo esmė
...
3. Ieškovai teismo prašė atnaujinti praleistą 3 mėnesių terminą pareikšti... 4. Ieškovas O. M. ieškinį grindė aplinkybėmis, jog 2006-07-04 paprastuoju... 5. Ieškovas A. M. ieškinį grindė šiomis aplinkybėmis ir argumentais.... 6. 2008-10-11 pasirašė skolos raštelį su V. L., juo ieškovas paskolino V. L.... 7. Atsakovės atstovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos... 8. Atsakovės atstovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-09-18 sprendimu atnaujino ieškovams... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 12. Apeliantės Lietuvos valstybės atstovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie... 13. Apeliantės Lietuvos valstybės atstovė Nacionalinė žemės tarnyba prie... 14. Apeliantės Lietuvos valstybės atstovė Nacionalinė žemės tarnyba prie... 15. Ieškovas A. M. atsiliepimu su atsakovės atstovių apeliaciniais skundais... 16. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės,... 17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 18. Apeliantė (jos atstovės) iš esmės kvestionuoja valstybės teisę ir... 19. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad po V. L. mirties (( - )) paveldėjimo... 20. CK 5.3 str. 1 d. nustatyta, jog palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo... 21. Spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų... 22. Įrodinėjimo tikslas byloje – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje... 23. Apeliacinės instancijos teismas, išsamiai išanalizavęs ir įvertinęs bylos... 24. Apeliantė Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie... 25. Tai, koks palikėjo V. L. turtas turi būti realizuojamas pirmiausia ir (ar)... 26. Tai, kad byloje šalių pateikti įrodymai pirmosios instancijos teismo... 27. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą... 28. Išdėstytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad pirmosios... 29. Atsižvelgiant į tai, jog šioje byloje atsakovė yra viena, t. y. Lietuvos... 30. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 31. Kadangi skundas atmestinas, apeliantėms bylinėjimosi išlaidos apeliacinės... 32. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 33. atsakovės Lietuvos valstybės apeliacinius skundus atmesti.... 34. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. sprendimą palikti...