Byla 2A-852-538/2015
Dėl neturtinės žalos atlyginimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Albinos Pupeikienės, Žydrūno Bertašiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo S. J. (S. J.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. J. patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Nustatė

2ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovei, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, 57 924,00 Eur (200 000,00 Lt) neturtinės žalos atlyginimą, priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 57 924,00 Eur (200 000,00 Lt) neturtinės žalos atlyginimą ir priteisti solidariai iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jis 2010-08-26 su pareiškimu kreipėsi į atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto 1-ąjį policijos komisariatą (toliau tekste – Klaipėdos miesto 1-asis PK) dėl prieš jį 2010-08-26 įvykdyto nusikaltimo – sumušimų bei grasinimų fiziniu susidorojimu. Budėtojų skyriuje užregistravus jo pareiškimą, jis skubos tvarka dėl patirtų sužalojimų sumušimo metu greitosios pagalbos automobiliu buvo nugabentas į Klaipėdos apskrities ligoninę. 2010-08-27 grįžęs iš gydymo įstaigos jis pateikė patikslintą pareiškimą, tačiau šis pareiškimas policijos komisariate užregistruotas nebuvo ir nei pagal jo 2010-08-26, nei pagal 2010-08-27 pateiktus pareiškimus ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas, o pareiškimai nežinomomis aplinkybėmis ikiteisminio tyrimo įstaigoje dingo. Po dviejų savaičių tyrėja A. U. jam pranešė, kad jam dėl 2010-08-26 įvykusio įvykio yra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, nurodė, kad jo pateiktų pareiškimų komisariate nebuvo, bei informavo, kad ikiteisminį tyrimą kuruoja ir už jo organizavimą yra atsakinga Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė N. Žemaitytė. Siekdamas išsiaiškinti, kur dingo jo rašyti pareiškimai dėl 2010-08-26 įvykio, ieškovas susisiekė su prokurore N. Žemaityte, kuri nurodė, kad su bylos medžiaga susipažinusi nebuvo, o pateiktų dokumentų jis privalo ieškoti savarankiškai. Šaukimo ar pranešimo apie atvykimą į ikiteisminio tyrimo įstaigą dėl susipažinimo su jam pareikštais įtarimais jis negavo, todėl po kelių dienų paskambino tyrėjai ir pareikalavo, kad būtų supažindintas su dėl jo pradėto ikiteisminio tyrimo procesiniais dokumentais. Nuvykus į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto 1-ąjį policijos komisariatą, tyrėja jam pateikė pranešimą apie įtarimą ir nepasiteiravusi, ar jo interesams atstovaus advokatas, skyrė kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos, adresu Kretingos g. 4-5, Klaipėda, nors tuo metu jis gyveno ir prižiūrėjo sergantį tėvą kitu adresu. Toliau siekdamas išsiaiškinti, kur dingo jo rašyti pareiškimai, jis kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybą, kuri 2011-05-10 raštu pranešė, kad jo pareiškimas perduotas Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiajai prokurorei N. Žemaitytei tolesniam tyrimui organizuoti. Negavęs jokio atsakymo iš Klaipėdos apylinkės prokuratūros, suprato, jog STT pateiktos tyrimui medžiagos prokurorai taip pat netyrė. 2011-04-27 tyrėja A. Jonikaitienė telefonu jam pranešė, kad jis turi pas ją atvykti, kad pasirašytų, jog susipažino su baudžiamosios bylos, kurioje baigtas ikiteisminis tyrimas ir prokurorės N. Žemaitytės rašomas kaltinamasis aktas, medžiaga. Atvykęs į policijos įstaigą, jis atsisakė susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga, motyvuodamas tuo, jog nebuvo ištirti jo 2010-08-26 ir 2010-08-27 pareiškimai. Nurodė, kad po šių jo veiksmų tyrėja A. Jonikaitienė nuo savo stalo paėmė jo 2010-08-26 pareiškimo policijai kopiją, kurioje buvo užrašytas kitas registracijos numeris, t. y. 2011-04-27 ROIK 0111000233150, ir nurodė, kad ji priims nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal jo pareiškimo kopiją, o baudžiamoji byla vis tiek bus perduota teismui, jis bus apkaltintas padarytu nusikaltimu, nors, jos žodžiais, nusikaltimo ji net netyrė. Po šio įvykio jis gavo tyrėjos nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, jį skundė Klaipėdos apylinkės prokuratūrai, o vėliau – teismui. Klaipėdos miesto apylinkės teismui 2011-06-27 nutartimi ir Klaipėdos apygardos teismui 2011-07-18 nutartimi byloje Nr. 1S-720-107/2011 nustačius daugybę Klaipėdos apylinkės prokuratūros padarytų procesinių pažeidimų, jis suprato, kad atsakovai susitarę iš anksto tyčiniais veiksmais norėjo nuteisti nekaltą asmenį, siekdami pagerinti savo darbo rezultatus. Ieškovas pažymėjo, jog nors Klaipėdos apygardos teismas nutartimi nurodė, kad ikiteisminis tyrimas turėjo būti atliekamas kartu nagrinėjant jo pareiškimus vienoje baudžiamojoje byloje, tačiau atsakovė Klaipėdos apylinkės prokuratūra šios teismo nutarties nevykdė ir nurodė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto 1-ajam policijos komisariatui pradėti atskirą tyrimą pagal jo pareiškimo kopiją. Šis tyrimas buvo atliktas skubotai ir galiausiai nutrauktas, nes tuo metu prokurorė N. Žemaitytė perdavė Klaipėdos miesto apylinkės teismui baudžiamąją bylą, kurioje jam buvo pareikšti kaltinimai. Taip pat pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo tyrėjos ir prokurorė žinojo, jog įvykio metu jis buvo sumuštas, tačiau atsisakė tenkinti jo prašymus, skundus dėl įvykio vietos apžiūros. Nurodė, kad atliekant ikiteisminį tyrimą, kuris buvo pradėtas remiantis Klaipėdos apygardos teismo 2011-07-18 nutartimi, jis pareikalavo, kad tyrimą atliekanti tyrėja V. Prišmontaitė pateiktų jam 2010-08-26 pareiškimo kopijos nuorašą. Iš gauto pareiškimo suprato, jog 2010-08-26 pareiškimo registracijos antspaudas buvo uždengtas siekiant nuslėpti pareiškimo registracijos datą. Tai rodo, kad atsakovės atstovai veikdami iš anksto susitarę, siekdami gerų darbo rezultatų klastojo baudžiamųjų bylų dokumentus, nuslėpė jo 2010-08-26 pareiškimo originalą, neregistravo ir netyrė jo 2010-08-27 patikslinto pareiškimo. 2012-07-09 ieškovas kreipėsi į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, prašydamas atlikti tarnybinį patikrinimą, atsižvelgiant į Klaipėdos apygardos teismo 2011-07-18 nutartimi patvirtintas aplinkybes, tačiau 2012-07-17 raštu Nr. 30-S-8682 buvo informuotas, kad tarnybinis patikrinimas nutrauktas, nes nuo nusižengimo padarymo praėjo vieneri metai. Pažymėjo, kad jis apie tarnybinio patikrinimo pradžią nebuvo informuotas. 2012-09-06 Klaipėdos miesto apylinkės teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1-299-201/2012 jį išteisino. Teismo nuosprendžio turinys parodo, kad netinkamai ir netiksliai buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas. Nors nurodytas teismo nuosprendis prokurorės N. Žemaitytės buvo apskųstas, tačiau Klaipėdos apygardos teismas 2013-07-18 nutartimi patvirtino Klaipėdos miesto apylinkės teismo išvadas, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-02-11 nutartimi Klaipėdos apylinkės prokuratūros kasacinio skundo netenkino. Nurodė, kad šios aplinkybės patvirtina, kad baudžiamasis persekiojimas jam buvo pradėtas neteisėtai, jam neteisėtai paskirta kardomoji priemonė, įtarimai buvo pareikšti ir kaltinamasis aktas surašytas nepagrįstai, klastojant dokumentus. Nurodė, kad dėl paskirtos kardomosios priemonės, dalyvavimo baudžiamajame procese negalėjo prižiūrėti savo sergančio tėvo, kuris, sužinojęs apie apeliacinį bylos procesą, 2013-07-17 susirgo sunkia liga, jam buvo diagnozuotas insultas. Dėl šios ligos, kuri buvo diagnozuota prieš nutarties paskelbimą apeliacinės instancijos teisme, jis turėjo tėvą atiduoti gydyti į Klaipėdos slaugos ligoninę. Tėvas dėl ligos tapo 1 grupės invalidu, nevaikšto, todėl ieškovui tenka juo rūpintis. Nurodė, kad dėl tėvo priežiūros negalėjo kreiptis į jo giminaičius, gyvenčiaus Ukrainoje, kadangi jam buvo paskirta kardomoji priemonė. Dėl šių priežasčių pablogėjo santykiai su žmona, jis negalėjo nuolat matytis su nepilnamečiu sūnumi, dalyvauti jo auklėjime, ugdyme. Savo veiksmais atsakovai faktiškai išardė jo šeimą, sukėlė emocinį stresą, dvasinius išgyvenimus, todėl iš jų priteistinas neturtinės žalos atlyginimas. Nurodė, kad jis ėjo atsakingas įmonės vadovo pareigas baudžiamosios bylos iškėlimo metu – aukšto rango valstybės tarnautojo pareigas, organizavo kolektyvo darbą, tačiau dėl atsakovės atstovų neteisėtų veiksmų, patiriamų išgyvenimų negalėjo ramiai vykdyti savo darbo funkcijų, ginti klientų interesų, teikti klientams teisinių konsultacijų. Teismo posėdžio metu ieškovas patikslintą ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad 2010-08-26 konflikto metu jis buvo užpultas romų tautybės asmenų. Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai visus konflikto dalyvius nuvežė į policijos komisariatą, ten jis parašė pareiškimą, kuris buvo užregistruotas. Parašius pareiškimą policijos pareigūnai, atsižvelgę į jo patirtus sužalojimus, iškvietė medicinos pagalbą ir jis buvo nuvežtas į Klaipėdos apskrities ligoninę. Kitą dieną, nuvykęs į policijos komisariatą, sužinojo, kad bus pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal vienos iš konfliktų dalyvių – jo kaimynės – pareiškimą, o jo 2010-08-26 pareiškimo komisariate nėra. Komisariate taip pat nebuvo pareiškimo, kurį dėl jo patirtų sumušimų buvo pateikusi Klaipėdos apskrities ligoninė. Nurodė, kad kitą dieną po įvykio, t. y. 2010-08-27, jis pateikė patikslintą pareiškimą, kuris, kaip suprato, taip pat nebuvo tiriamas. Praėjus šešiems mėnesiams po įvykio jis skambino tyrėjai, norėdamas sužinoti, kodėl nėra apžiūrima įvykio vieta. Tyrėja jam nurodė kreiptis į prokurorę N. Žemaitytę, kuri atsakė, kad jis turi pateikti prašymą. Ieškovas paaiškino, kad jis prašymą dėl įvykio vietos apžiūros parašė, tačiau jį buvo atsisakyta tenkinti motyvuojant, kad jis nėra proceso dalyvis. Vėliau tyrėja A. U. pranešė, kad jis turi atvykti į komisariatą dėl pranešimo apie įtarimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį. Nuvykus pas tyrėją jam buvo pareikštas pranešimas dėl įtarimo ir paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos, adresu ( - ), Klaipėda, nors šiuo adresu gretimuose butuose gyveno įvykio dalyviai, nuo kurių jis nukentėjo. Paaiškino, kad įvykio metu, t. y. 2010-08-26, jis ( - ), Klaipėdoje, o pareiškiant įtarimus jis kartu su šeima gyveno ( - ), Klaipėdoje, kur rūpinosi savo sergančiu tėvu. Pažymėjo, kad tyrėjai skiriant kardomąją priemonę, jai nurodė, kad jo deklaruotas gyvenamosios vietos adresas yra būtent ( - ), Klaipėda, tačiau nepaisant jo nurodytų aplinkybių jam paskirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos, adresu ( - ), Klaipėda, o ne adresu ( - ), Klaipėda. Ieškovas nurodė, kad nors tyrėja priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal jo pareiškimą, tačiau teismas jo skundą dėl šio nutarimo tenkino ir įpareigojo atsakovės atstovus pradėti ikiteisminį tyrimą pagal jo pareiškimą. Ieškovas taip pat paaiškino, kad jam buvo nurodyta kreiptis privataus kaltinimo tvarka dėl jam G. B. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje. Nagrinėjant privataus kaltinimo bylą, G. B. dėl 20108-26 įvykio savo kaltę pripažino ir jo atsiprašė, todėl jis savo kaltinimo atsisakė. Paaiškino, kad dėl nurodytų neteisėtų atsakovės atstovų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, kurią prašo atlyginti.

3Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-02-13 sprendimu ieškovo patikslintą ieškinį atmetė, motyvuodamas, kad ieškovo pareiškimai buvo užregistruoti bei pateikti baudžiamojoje byloje Nr. 1-299-201/2012, o ikiteisminio tyrimo įstaigai priėmus nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal ieškovo skundą, jo pareiškimo originalas buvo pridėtas prie nurodyto nutarimo ir šie procesiniai dokumentai buvo išskirti į baudžiamąją bylą Nr. 31-1-00959-11, o pareiškimo kopija palikta baudžiamojoje byloje Nr. 1-299-201/2012, todėl ieškovo nurodytos aplinkybės dėl pareiškimų registravimo ir dingimo vertintinos kaip nepagrįstos. Teismas, ištyręs byloje pateiktus duomenis, pažymi, kad nurodytoje nutartyje teismas dokumentų klastojimo fakto nekonstatavo, o atkreipė dėmesį į tai, kad papildant ieškovo pareiškimų tyrimą būtina aiškiai pasisakyti dėl jo pareiškimų registracijos tvarkos. Taip pat nors Klaipėdos apygardos teismo 2011-07-18 nutartimi, kuria buvo panaikintas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto 1-ojo policijos komisariato vyresniosios tyrėjos A. Jonikaitienės 2011-04-27 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nustatyta, kad 2011-04-27 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą buvo priimtas išsamiai neištyrus S. J. pareiškimuose nurodytų aplinkybių, tačiau ši aplinkybė negali būti vertintina kaip klaida, turėjusi esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese, kadangi ikiteisminis tyrimas dėl ieškovo 2010-08-26 ir 2010-08-27 pareiškimuose nurodytų aplinkybių remiantis Klaipėdos apygardos teismo 2011-07-18 nutartimi buvo pradėtas ir pareiškimuose nurodytos aplinkybės buvo ištirtos. Dėl kardomosios priemonės taikymo byloje duomenų apie tai, kad ieškovas būtų prašęs pakeisti nutarime skirti kardomąją priemonę nurodytą jo gyvenamosios vietos adresą, nėra. Išanalizavęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus bei atsižvelgęs į šalių, liudytojų paaiškinimus teismo posėdžio metu teismas konstatavo, jog yra labiau tikėtina, kad ieškovui paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – buvo paskirta atsižvelgiant į paties ieškovo nurodytą jo faktinį gyvenamosios vietos adresą, todėl sprendė, kad kardomoji priemonė ieškovui buvo skirta tinkamai, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso nuostatų. Be to, remiantis šia teismo nutartimi 2011-07-20 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal ieškovo 2010-08-26 ir 2010-08-27 pareiškimus. Nurodytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad ieškinio senaties termino pradžia yra laikytina 2011-07-18, todėl nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Išanalizavus byloje esančius rašytinius įrodymus, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, šalių paaiškinimus, ieškovo patikslintas ieškinys neįrodžius atsakovės neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos neturinės žalos atmestinas kaip nepagrįstas.

4Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo

52015-02-13 sprendimą ir priimti naują. Ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo teisėja, nagrinėjusi bylą, buvo šališka, kadangi jos vyras dirba pas atsakovą Klaipėdos VPK bei užima aukštas pareigas, tai galimai turėjo įtakos teisėjos priimtam sprendimui Klaipėdos VPK naudai, kadangi tai galėtų atsiliepti teisėjo vyro darbo santykiams. Tačiau ieškovas nušalinimo nepareiškė, kadangi buvo akivaizdu, kad priimtas sprendimas bus skundžiamas ieškovo arba atsakovų. Taip pat viso ikiteisminio nagrinėjimo metu jis patyrė emocinį stresą, įrodinėdamas aplinkybes, kurios turėjo būti ištirtos pradėjus ikiteisminį tyrimą, kuris buvo nepagrįstai nutrauktas. Taip pat pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad asmens išteisinimo pagrindas yra reikšminga aplinkybė sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo civilinėje byloje, o pats teismas nenagrinėjo ir nemotyvavo atsakovų kaltės dėl jų netinkamų veiksmų ikiteisminio tyrimo metu. Taip pat pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą dėl ieškovo pareiškimų apie įvykusį konfliktą registracijos, kadangi pirmosios instancijos teismo nustatyta registracijos tvarka yra neteisinga ir prieštarauja nustatytiems registracijos tvarkos imperatyvams. Pirmosios instancijos teismas taip pat neanalizavo ieškovo pozicijos, kad ieškovo pateiktas pareiškimas turėjo būti priimtas per 10 darbo dienų, o jokio nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ieškovas negavo. Be to, pagal S. R. pareiškimą pradėtame ikiteisminiame tyrime ieškovas nebuvo baudžiamosios bylos proceso dalyviu, iki pats nesikreipė į komisariato viršininką. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas žalos atsiradimo bei konstatavimo klausimą, rėmėsi tuo, kad ieškovas buvo išteisintas baudžiamojoje byloje, todėl jam nebuvo padaryta jokia žala.

6Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, kadangi mano, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visus pateiktus įrodymus, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo ir išaiškino tiek faktines, tiek teisines bylos aplinkybes, o apelianto argumentai dėl teisėjos šališkumo grindžiami tik prielaida, todėl nepaneigia preziumuojamo nešališkumo principo ir nėra pagrindas daryti išvadą, kad teisėja buvo šališka nagrinėdama bylą.

7Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrius pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir jo motyvais.

8Apeliacinis skundas atmestinas.

9Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimą apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 str., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

10CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesinius dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, pateiktus įrodymus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

11Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LR generalinės prokuratūros, bei atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau tekste – Klaipėdos apskrities VPK), priteisimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos m. 1-ajame PK nebuvo laiku išnagrinėti ieškovo pareiškimai dėl prieš ieškovą galimai padarytos nusikalstamos veikos – ieškovui padaryto nesunkaus sveikatos sužalojimo, nes nutarimas buvo priimtas tik praėjus 8 mėnesiams nuo pareiškimo pateikimo dienos. Taip pat beveik tuo pačiu metu Klaipėdos m. 1-ajame PK dėl tų pačių aplinkybių pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris, ieškovo nuomone, buvo atliktas neteisėtai ir tendencingai, o vėliau buvo nutrauktas vadovaujantis LR BPK 212 straipsnio 2 dalimi. Šioje baudžiamojoje byloje, pradėtoje dėl ieškovo galimai padarytos nusikalstamos veikos, ieškovo nuomone, baudžiamasis persekiojimas prieš jį buvo pradėtas neteisėtai, neteisėtai jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos, ieškovui buvo pareikšti nepagrįsti kaltinimai. Todėl ieškovas prašo priteisti iš atsakovės patirtos neturtinės žalos atlyginimą, nurodydamas, kad atsakovės veiksmai sukėlė jam dvasinius išgyvenimus, dėl šių išgyvenimų pablogėjo jo šeiminiai santykiai, jis negalėjo nuolat matytis su nepilnamečiu sūnumi, dalyvauti jo auklėjime, pablogėjo jo tėvo sveikata. Taip pat negalėjo tinkamai atlikti savo pareigų eidamas valstybės tarnautojo pareigas bei deramai atstovauti klientų interesams užimdamas įmonės vadovo pareigas.

12Dėl teisėjos šališkumo priimant sprendimą byloje

13Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo teisėja, nagrinėjusi bylą ir priėmusi skundžiamą sprendimą šioje byloje, buvo suinteresuota tokia bylos baigtimi, kadangi jos vyras dirba Klaipėdos apskrities VPK bei užima aukšto rango pareigas, todėl galimai priėmė sprendimą minėtos institucijos naudai, kadangi tai galėjo atsiliepti teisėjo vyro darbo santykiams. Apeliantas teigia, kad pareiškimo dėl teisėjos nušalinimo neteikė, kadangi buvo akivaizdu, jog priimtas teismo sprendimas bus skundžiamas ieškovo ar atsakovų.

14Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas dėl LR CPK 65-66 straipsniuose išvardytų aplinkybių, turi teisę teikti motyvuotą pareiškimą dėl teisėjo nušalinimo, tačiau jis turi būti pateiktas prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantas dar iki pradedant bylos nagrinėjimą iš esmės manė ir turėjo abejonių dėl paskirtos nagrinėti bylą teisėjos šališkumo, tačiau laisva valia pats nusprendė nepateikti jokio pareiškimo dėl teisėjos nušalinimo, kadangi ieškovui buvo aišku, kad sprendimas bus skundžiamas jo paties ar atsakovų. Tačiau, vadovaujantis LR CPK 68 straipsnio 2 dalimi, vėliau pareikšti nušalinimą galima tik tada, kai asmuo apie nušalinimo pagrindą sužinojo vėliau, taip siekiant apriboti byloje dalyvaujančių asmenų piktnaudžiavimo procesu galimybes, t. y. užtikrinti bylos proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principo įgyvendinimą (CPK 7 straipsnis). Šioje byloje nustatyta priešingai, jog ieškovas jau iki bylos nagrinėjimo iš esmės turėjo abejonių dėl teisėjos šališkumo, todėl pareiškime dėl nušalinimo nurodomi nušalinimo pagrindai buvo žinomi prieš pradedant 2014-04-26 posėdį, tokio pareiškimo neleidžiama pateikti ir jis nenagrinėjamas po to, kai yra pradedama nagrinėti bylą iš esmės. Toks pareiškimo dėl nušalinimo pateikimo draudimas reiškia tai, kad pateiktas pareiškimas yra nepriimamas ir CPK 69 straipsnio tvarka nenagrinėjamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2012).

15Dėl ieškovo 2010-08-26 bei 2010-08-27 pareiškimų ir jų registracijos

16Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl pareiškimo registracijos prieštarauja registracijos tvarkos imperatyvams, o tai sąlygojo netinkamai priimtus procesinius sprendimus dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, dėl ko atsirado neteisėti kaltinimai.

17Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2010-08-26 Klaipėdos miesto 1-ajame policijos komisariate buvo gauti S. R., D. V., J. C. bei ieškovo pareiškimai apie 2010-08-26 įvykusį konfliktą. Šie pareiškimai 2010-08-26 buvo užregistruoti ROIK Nr. 0110000466114. 2010-08-26 ieškovo pareiškime yra uždėta 2010-08-26 rezoliucija, pareiškimas užregistruotas ROIK Nr. 0110000466114, tačiau ikiteisminio tyrimo įstaigai priėmus nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal ieškovo skundą, jo pareiškimo originalas buvo pridėtas prie nurodyto nutarimo ir šie procesiniai dokumentai buvo išskirti į baudžiamąją bylą Nr. 31-1-00959-11, o pareiškimo kopija palikta baudžiamojoje byloje Nr. 1-299-201/2012. Klaipėdos apygardos teismas 2011-07-18 nutartimi konstatavo, kad numerių perregistravimas nėra laikytinas registracijos klastojimu, taip pat Klaipėdos miesto 1-ajame PK 2011-07-20 dėl ieškovo 2010-08-26 ir 2010-08-27 pareiškimuose nurodytų aplinkybių pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, šią nutartį dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo ieškovas skundė, tačiau teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, konstatavo, kad tyrimas nutrauktas teisėtai. Atsižvelgtina į tai, kad ieškovo pareiškimas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo buvo pagrįstai ir teisėtai nutrauktas, o netiksli pareiškimų pradėti ikiteisminį tyrimą prieš ieškovą registracija neturi įtakos tam faktui, kad dėl netikslios registracijos būtų ar nebūtų buvęs pradėtas ikiteisminis tyrimas, kadangi įtarimai dėl nusikalstamos veikos padarymo ieškovui vis tiek buvo iškelti. Todėl šio klausimo nagrinėjimas neturi reikšmės sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą nustatant priežastinį ryšį tarp netinkamos registracijos fakto ir ieškovo patirtų išgyvenimų, todėl šis apelianto argumentas atmestinas kaip neturintis reikšmės nagrinėjamoje byloje.

18Taip pat apeliantas nurodo, kad atsakovės netyrė ieškovo pateiktų pareiškimų, taip pat nepagrįstai buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal jo pareiškimus, o vėliau pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo atliktas skubotai.

19Bylos duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teismo 2011-07-18 nutartimi, kuria buvo panaikintas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto 1-ojo policijos komisariato vyresniosios tyrėjos A. Jonikaitienės 2011-04-27 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nustatyta, kad 2011-04-27 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą buvo priimtas išsamiai neištyrus S. J. pareiškimuose nurodytų aplinkybių, tačiau ši aplinkybė negali būti vertintina kaip klaida, turėjusi esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese, kadangi ikiteisminis tyrimas dėl ieškovo 2010-08-26 ir 2010-08-27 pareiškimuose nurodytų aplinkybių remiantis Klaipėdos apygardos teismo 2011-07-18 nutartimi buvo pradėtas ir pareiškimuose nurodytos aplinkybės buvo ištirtos. Be to, svarbu pažymėti tai, kad nors ieškovas nurodo, kad ikiteisminis buvo atliktas netinkamai, tačiau Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-05-29 nutartimi bei Klaipėdos apygardos teismas 2012-07-02 nutartimi nenustatė, kad nurodytas ikiteisminis tyrimas būtų atliktas netinkamai, neišsamiai, pažeidžiant įstatymų numatytus reikalavimus, bei konstatavo, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagrįstai.

20Taip pat pažymėtina, kad ieškovas nurodė, jog pareigūnų neteisėtus veiksmus atsisakant pradėti ikiteisminį tyrimą pagal jo pareiškimus, patvirtina ir tai, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą, kurioje G. B. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, G. B. savo kaltę dėl 2010-08-26 įvykio pripažino, tokiu būdu patvirtindamas, kad ieškovo pareiškimuose nurodytos aplinkybės yra teisingos, o tyrimas dėl jo nutrauktas nepagrįstai. Ieškovas nurodė, kad pareigūnams tinkamai organizavus bei atlikus ikiteisminį tyrimą šios aplinkybės būtų buvusios nustatytos ir ikiteisminio tyrimo metu. Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad 2013-07-24 ieškovas kreipėsi į teismą dėl baudžiamosios bylos pradėjimo privataus kaltinimo tvarka, nurodydamas, kad 2010-08-26 įvykio metu G. B. atliktuose veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtis. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-05-06 nutartimi nurodytos bylos procesas nutrauktas ieškovui atsisakius kaltinimų. Teismo 2014-05-06 nutartyje nurodoma, kad 2013-10-22 Klaipėdos miesto apylinkės teisme teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis S. J. pareiškė, jog kaltinimų atsisako, kadangi kaltinamasis posėdžio metu viešai jo atsiprašė.

21Nagrinėjant klausimą dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų, turinčių tiesioginę reikšmę neturtinės žalos atsiradimui, turi būti nustatyta, ar ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo teisėti tiek, kiek jie buvo atlikti pagal įstatyme numatytus pagrindus, jo nustatytas procedūras ir laikantis teisės aktais detalizuotos tvarkos, o neteisėti tiek, kiek šių reikalavimų nesilaikyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Balčius ir kt. v. Teisingumo ministerija ir kt., bylos Nr. 3K-3-181/2002). Valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir tuo pagrindu, kad teisėsaugos institucijos pareigūnai nevykdo bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. Skibickas v. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, bylos Nr. 3K-7-381/2003; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Naujapilė“ v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-7-183/2006). Tačiau įvertinus šios bylos aplinkybes, nors tyrimas dėl ieškovo pateiktų pareiškimų pradėti ikiteisminį tyrimą ir užtruko ilgiau, nei turėjo užtrukti, tačiau atsižvelgus į tai, jog po to, kai Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-06-27 pripažino, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnė nepagrįstai nutraukė ikiteisminį tyrimą pagal ieškovo pareiškimą, ikiteisminio tyrimo pareigūnai atliko visus įstatyme reglamentuojamus veiksmus, ką įrodo byloje pateikti duomenys, darytina išvada, kad nors ir nustatytas nesklandus ikiteisminio tyrimo pareigūnų darbas įrodytas teismo nutartimi, tai neturi esminės reikšmės siekiant nustatyti tiesioginį priežastinį ryšį tarp pareigūnų veiksmų ir ieškovo reikalaujamos jam atlyginti neturtinės žalos. Taip pat išanalizavus tą faktą, kad ieškovo pareiškimo pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, bei tai, kad ieškovas dėl jam pateiktų kaltinimų buvo išteisintas, atsižvelgus į tai, kad pats ieškovas privataus kaltinimo atsisakė, darytina išvada, kad ieškovas nebeturėjo pretenzijų nusikalstamą veiką prieš jį atlikusiam asmeniui, todėl konstatuotina, kad apelianto argumentas dėl netinkamai atliktų ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, kurie galėjo turėti tiesioginės įtakos neturtinės žalos atsiradimo faktui, yra atmestinas.

22Dėl kardomosios priemonės skyrimo

23Nagrinėdamas šią civilinę bylą teismas turi aiškintis, ar ieškovo baudžiamasis persekiojimas pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad asmuo padarė nusikaltimą, ar ikiteisminio tyrimo pradžios momentu nebuvo aplinkybių, nurodytų BPK 168 straipsnio 1 dalyje bei 3 straipsnio 1 dalyje, ar teisėtai taikytos kardomosios priemonės, ar jų skyrimas atitiko bendrąsias šių priemonių skyrimo nuostatas. Kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką, sprendžiant dėl asmeniui paskirtos kardomosios ar kitokios procesinės prievartos priemonės teisėtumo, būtina, be kita ko, įvertinti jų skyrimo tikslą: skiriant šias priemones asmens kaltumo klausimas nesprendžiamas, o siekiama užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminio tyrimo atlikimą ir teisminį nagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Šutovičius v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-219/2010). Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad ieškovui, kuriam buvo pateikti įtarimai nusikalstamos veikos padarymu, buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ieškovui skirta švelniausia kardomoji priemonė, ši kardomoji priemonė paskirta atlikus 2010-08-26 įvykio liudytojų apklausas, ištyrus įvykio dalyvių pareiškimus, jų patikslinimus, policijos pareigūnų tarnybinius pranešimus bei atlikus kitus proceso veiksmus, todėl konstatuotina, kad skiriant kardomąją priemonę buvo surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Kasacinis teismas taip pat pažymi, kad procesinės prievartos priemonės baudžiamajame procese turi būti proporcingos siekiamiems proceso tikslams, pernelyg nesuvaržyti asmens (kaltinamojo) teisių, jei tam nėra objektyvaus būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Balnienė v. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ir kt., bylos Nr. 3K-3-102/2012). Remiantis BPK 119 straipsniu, kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Bylos duomenimis nenustatyta, kad ieškovas įstatymų nustatyta tvarka būtų pateikęs skundą dėl 2011-02-11 nutarimo skirti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti arba kreipęsis dėl kardomosios priemonės pakeitimo, nurodydamas kitą gyvenamosios vietos adresą, ar prašydamas pakeisti paskirtą kardomąją priemonę kita. Byloje nustatyta, kad teismo posėdžio metu kaip liudytoja apklausta A. U. paaiškino, kad skiriant kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įtariamasis yra paklausiamas apie savo faktinę gyvenamąją vietą ir pagal jo nurodytą vietą, kurioje jis faktiškai gyvena, yra skiriama ši kardomoji priemonė, todėl ir ieškovui kardomoji priemonė buvo paskirta jo nurodytu faktinės gyvenamosios vietos adresu. Teismo posėdžio metu kaip liudytoja apklausta J. J. nurodė, kad yra ieškovo žmona, paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu, taip pat ir šiuo metu jie gyvena adresu ( - ), Klaipėda. Pažymėjo, kad vienu metu šeima laikinai gyveno adresu ( - ), Klaipėda. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors ieškovas nurodo, jog kardomoji priemonė jam buvo paskirta neišsiaiškinus, ar jo interesams atstovaus gynėjas, tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad 2011-02-11 ieškovui pasirašytinai buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, atlikta jo, kaip įtariamojo, apklausa bei paskirta kardomoji priemonė. 2011-02-11 teisės turėti gynėją išaiškinimo protokole ieškovas ranka užrašė, kad teisė turėti gynėją jam išaiškinta, bei pasirašė, o 2011-02-11 protokole dėl gynėjo atsisakymo ranka užrašė, kad gynėjo atsisako, bei pasirašė. Todėl atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, į tai, kad rašytinis pasižadėjimas neišvykti yra laikytinas švelniausia kardomąja priemone, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovui paskirta kardomoji priemonė buvo parinkta tinkamai.

24Dėl ieškovo išteisinimo fakto baudžiamojoje byloje priteisiant neturtinės žalos atlyginimą

25Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodo, kad asmens išteisinimo teisinis pagrindas yra reikšminga aplinkybė sprendžiant civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo. Teismas iš esmės nenagrinėjo ir nemotyvavo atsakovų kaltės dėl jų netinkamų veiksmų ikiteisminio tyrimo atlikimo metu.

26Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje laikosi principinių nuostatų, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti, t. y. išteisinamojo nuosprendžio priėmimas reiškia asmens visišką reabilitavimą baudžiamojo proceso prasme, bet toks nuosprendis, nors ir būdamas reikšminga aplinkybe, nėra pagrindas civilinėje byloje savaime konstatuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas, kardomosios priemonės pritaikymas bei kiti su kaltinimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti ab initio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Naujapilė“ v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-7-183/2006, 2007 m. balandžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. Kerys v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-169/2007; kt.). Taigi gali būti atvejų, kai, išnagrinėjus pagrįstą įtarimą teisme, asmuo nėra nuteisiamas pašalinus bet kokias pagrįstas abejones dėl jam pareikštų įtarimų, tačiau ir tokiais atvejais egzistuoja teisėtas valstybės interesas tinkamai vykdyti baudžiamąjį procesą, kuriame turi būti įvertintas pagrįstai įtariamo asmens kaltumas ar nekaltumas, ir užtikrinti sklandžią šio proceso eigą.

27Nagrinėjamu atveju vertinant atsakovės atstovų veiksmų neteisėtumą yra svarbu įvertinti dėl ieškovo priimtame išteisinamajame nuosprendyje nurodytą išteisinimo pagrindą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, padaryta atsižvelgus į Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-06 nuosprendyje nurodytas aplinkybes, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas ieškovui negali būti vertinamas kaip aplinkybė, įrodanti atsakovės atstovų neteisėtus veiksmus bei baudžiamojo persekiojimo nepagrįstumą, todėl apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nurodė kitaip – kad neturtinės žalos atlyginimo klausimą bei ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų neteisėtumo nebuvimą grindė šiuo motyvu, yra atmestinas.

28Dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro neteisėtų veiksmų, atlyginimo

29Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo motyvai dėl ieškovo patirtų dvasinių išgyvenimų, emocinio streso, nepatogumo atsirado dėl visai kitų priežasčių. Apeliantas teigia, kad ieškovo motinos mirties faktas nepagrįstai buvo nagrinėjamas byloje, taip pat pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojos parodymais byloje bei itin formaliai vertino ieškovo situaciją darbe dėl atleidimo iš darbo.

30Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjo sąsają tarp ieškovo motinos mirties fakto ir ieškovo išgyvenimų, kadangi pirmosios instancijos teismas sprendime nenagrinėjo šios faktinės aplinkybės, todėl šis apelianto argumentas yra atmestinas kaip nepagrįstas. Vertindama apelianto argumentą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojos J. J. parodymais, teisėjų kolegija pažymi, kad reikšmingos bylai faktinės aplinkybės (įrodinėjimo dalykas) nustatomos įrodinėjimo priemonėmis, išvardytomis CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse, o tai yra ir liudytojų parodymai, todėl liudytojų parodymams taikomos ir įrodymą reglamentuojančios teisės normos. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu; vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. C. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-23/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S., I. S., bylos Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,JG Property developments“ v. A. B., bylos Nr. 3K-3-500/2010; kt.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turi teisę ir pareigą remtis visais byloje pateiktais įrodymais tam, kad galėtų visapusiškai išsiaiškinti bylos aplinkybes bei priimti pagrįstą išvadą nagrinėjamu klausimu. Todėl šioje situacijoje pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad teismo posėdžio metu kaip liudytoja apklausta J. J. paaiškino, kad po vyrui padaryto sumušimo jų santykiai pablogėjo, kadangi vyrui buvo iškelta baudžiamoji byla, šeimoje prasidėjo barniai, tačiau teismas taip pat rėmėsi byloje pateikta medžiaga, tos pačios liudytojos parodymais, kad tarp šalių ir anksčiau buvo kilęs nesutarimas, dėl kurio ieškovas buvo išsikėlęs gyventi atskirai nuo šeimos. Todėl esant tokiems prieštaringiems įrodymams teisėjų kolegija daro išvadą, kad vykstant baudžiamajam persekiojimui dėl ieškovo tarp ieškovo ir jo žmonos kildavo konfliktų, tačiau labiau tikėtina, kad tai nebuvo vienintelė konfliktų, nulėmusių šeiminių santykių pablogėjimą, priežastis, todėl ši aplinkybė negali būti vertinama kaip atsakovės atstovų veiksmų padarinys.

31Analizuodama apelianto skundą dėl nepagrįstos teismo išvados, padarytos dėl ieškovo išgyvenimų, susijusių su atleidimu iš darbovietės (apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik duomenimis iš administracinių ir civilinių bylų), teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kadangi analizuodamas pirmosios instancijos teismo sprendimą bei byloje pateiktus duomenis, teismas pasisakė tiek dėl atsakovui iškeltos administracinės bylos, tiek rėmėsi ir liudytojos parodymais teisme bei susiklosčiusiomis faktinėmis aplinkybėmis, galinčiomis turėti tiesioginės įtakos priežastiniam ryšiui tarp ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų bei ieškovo atleidimo iš darbo. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo patirtus išgyvenimus, sunkumus einant pareigas bei atstovaujant klientų interesams ieškovo įmonėje UAB „Klaipėdos teisininkų biuras“ iš esmės sukėlė ne dėl ieškovo vykęs baudžiamasis procesas, o tam tikros situacijos, susijusios su ieškovo šeima, t. y. ieškovo sūnaus sunkumai mokykloje.

32CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Pagal kasacinio teismo praktiką ieškovui, reikalaujančiam atlyginti tokio pobūdžio žalą, tenka pareiga įrodyti pareigūnų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš nurodytų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje M. Tumanovičius v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-5/2009; 2010 m. gegužės 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. Šutovičius v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-219/2010; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Nordic investicija“ v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-634/2013; kt.). Nagrinėjamu atveju, išanalizavus apelianto apeliacinį skundą bei įvertinus apelianto pateiktus argumentus dėl neteisėtų ikiteisminio pareigūnų veiksmų, galimai turėjusių įtakos pablogėjusiems ieškovo šeiminiams santykiams, darbo santykiams bei tėvo sveikatai, nenustatytas priežastinis ryšys tarp atsakovų veiksmų ir ieškovo šeimos pablogėjusių santykių, darbo santykių ir pablogėjusios tėvo sveikatos.

33Pažymėtina, kad atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, jų nekartodamas mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindų jo keisti ar naikinti (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

34Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

35palikti 2015 m. vasario 13 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovei, prašydamas... 3. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-02-13 sprendimu ieškovo patikslintą... 4. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti pirmosios... 5. 2015-02-13 sprendimą ir priimti naują. Ieškovas nurodo, kad pirmosios... 6. Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė atsiliepimą... 7. Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrius pateikė... 8. Apeliacinis skundas atmestinas.... 9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų... 10. CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio... 11. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo iš... 12. Dėl teisėjos šališkumo priimant sprendimą byloje... 13. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo teisėja, nagrinėjusi... 14. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas... 15. Dėl ieškovo 2010-08-26 bei 2010-08-27 pareiškimų ir jų registracijos... 16. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl... 17. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2010-08-26 Klaipėdos miesto... 18. Taip pat apeliantas nurodo, kad atsakovės netyrė ieškovo pateiktų... 19. Bylos duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teismo 2011-07-18... 20. Taip pat pažymėtina, kad ieškovas nurodė, jog pareigūnų neteisėtus... 21. Nagrinėjant klausimą dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų, turinčių... 22. Dėl kardomosios priemonės skyrimo... 23. Nagrinėdamas šią civilinę bylą teismas turi aiškintis, ar ieškovo... 24. Dėl ieškovo išteisinimo fakto baudžiamojoje byloje priteisiant neturtinės... 25. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodo, kad... 26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje laikosi principinių... 27. Nagrinėjamu atveju vertinant atsakovės atstovų veiksmų neteisėtumą yra... 28. Dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų,... 29. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo motyvai dėl ieškovo... 30. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, jog pirmosios... 31. Analizuodama apelianto skundą dėl nepagrįstos teismo išvados, padarytos... 32. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl... 33. Pažymėtina, kad atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali... 34. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331... 35. palikti 2015 m. vasario 13 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą...