Byla e2A-206-431/2019
Dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo byloje – S. M

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainiaus Rinkevičiaus ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Elpina“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilbora“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Elpina“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Elpina“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilbora“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo byloje – S. M.,

Nustatė

2I.

3Ginčo esmė

41.

5Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 18 369,33 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015 m. sausio 6 d. ieškovė, atstovaujama direktoriaus S. M., ir atsakovė, atstovaujama direktorės J. M., sudarė transporto priemonės nuomos sutartį (toliau - Sutartis), pagal kurią ieškovė išnuomojo atsakovei vilkiką ir puspriekabę už 1200,00 Eur kartu su pridėtinės vertės mokesčiu per mėnesį. Pagal Sutartį nuomos termino pabaiga buvo numatyta 2016 m. gruodžio 31 d., tačiau faktiškai atsakovė transporto priemone su puspriekabe naudojosi iki 2016 m. rugsėjo 6 d. Todėl nuomos mokestis nuo 2015 m. sausio 6 d. iki 2016 m. rugsėjo 6 d. (už 20 mėnesių) sudaro 24 000 Eur be PVM (5040 Eur), iš viso – 29 040 Eur. Atsakovė sumokėjo ieškovei tik 10 670,67 Eur nuomos mokesčio, todėl pagal Sutartį yra skolinga 18 369,33 Eur.

62.

7Atsakovė nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Priešieškiniu prašė priteisti atsakovei iš ieškovės 9 038,18 Eur nuostolių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog pagal Sutarties 2.1.-2.2. punktus ieškovė įsipareigojo sumokėti vilkiko su puspriekabe remonto ir draudimo išlaidas, o taip pat kitas eksploatacines išlaidas, jei jos susidarys nepriklausomai nuo atsakovės valios. Tačiau visas šias išlaidas sumokėjo atsakovė. Ieškovės akcininkas B. M. prašė S. M. pagalbos, kad būdamas ieškovės direktoriumi padėtų įmonei grįžti į verslą. Su B. M. buvo susitarta, kad atsakovė padės ieškovei ir priims jos vilkiką į savo struktūrą, parūpins jam darbo, atstatys jo techninę būklę. Pagal šalių susitarimą Sutartis turėjo būti tik formalus dokumentas, įtvirtinantis vilkiko perdavimą naudoti atsakovei, o sutartas nuomos mokestis turėjo kompensuoti ieškovės patirtinus veiklos vykdymo kaštus, tai yra padengti kelių mokesčius, remonto, draudimo išlaidas, kitas išlaidas, kurios neišvengiamai susidaro bendrovei vykdant veiklą. Tačiau šalių susitarimu taip pat buvo susitarta, kad būtent atsakovė atliks remonto darbus, draus vilkiką, nes tam turi palankesnes sąlygas nei ieškovė, todėl nuomos mokestis nebus mokamas, nes tiesiog nebus lėšų, kurias reikėtų kompensuoti šiuo mokesčiu.

83.

9Atsakovė, žinodama, kad S. M. pasitraukia iš ieškovės direktoriaus pareigų, siekdama išvengti besitęsiančių tarpusavio skolų egzistavimo, įskaitė tarpusavio reikalavimus. Vienu 2016 m. liepos 30 d. Priešpriešinių tarpusavio vienarūšių reikalavimų įskaitymo aktu į mokėtiną nuomos mokestį buvo įskaityta 18 540,20 Eur suma, kuria ir turėjo būti sumažintas mokėtinas nuomos mokestis. Ieškovės vilkikas 2016 m. liepos 1 d. sugedo netoli Paryžiaus. Ieškovė prašė atsakovės atsiųsti vilkiką be puspriekabės, perimti puspriekabę su kroviniu, pristatyti jį gavėjui, o vėliau grįžti prie vilkiko ir padėti jį nugabenti į aikštelę. Prašyme buvo nurodyta, kad patirtos išlaidos bus išskaičiuotos iš mokėtino nuomos mokesčio. Atsakovė savo sąskaita atliko šią gelbėjimo operaciją, kurios metu nuvažiavo papildomus 1 854,3 kilometrus, už kuriuos negavo jokios kompensacijos iš ieškovės. Šios gelbėjimo operacijos kaina yra 3 708,6 Eur. Atsakovė 2016 m. liepos 30 d. Vienarūšių reikalavimų įskaitymo aktu įskaitė 3 708,6 Eur sumą ir ja taip pat sumažino mokėtiną nuomos mokestį. Tačiau ieškovė atsisakė įskaityti savo skolas ir šia suma sumažinti mokėtiną nuomos mokestį, todėl patirtos išlaidos, kurios nėra įskaitytos, laikytinos patirtais nuostoliais. Iš viso atsakovė patyrė 27 407,51 Eur išlaidas, susijusias su vilkiko priežiūra. Iš šios sumos atėmus 18 369,33 Eur, kurie buvo įskaityti, liktų 9 038,18 Eur nuostolių suma.

104.

11Ieškovė nesutiko su priešieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog pagal Sutarties 2.2 punktą einamosios remonto išlaidos apmokamos pagal pateiktas nuomininko sąskaitas, tačiau atsakovė nepateikė ieškovei jokių remonto ar detalių pirkimo sąskaitų už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 6 d. iki 2016 m. rugsėjo 5 d. Sąskaitos buvo pateiktos tik ieškovei pareiškus ieškinį. Vilkikas yra 2008 m. gamybos, jo techninė būklė buvo gera, jis buvo paruoštas važiavimui į tolimus reisus. Ieškovė neturi pareigos atlyginti atsakovei išlaidas dėl 2016 m. liepos 1 d. vilkiko gedimo. Nors prašyme suteikti pagalbą ir buvo nurodyta, kad patirtos išlaidos bus išskaičiuotos iš mokėtino nuomos mokesčio, tačiau vilkiką nuomojosi atsakovė, kuri su trečiaisiais asmenimis sudarydavo sutartis dėl pervežimo paslaugų, todėl už krovinio pristatymą buvo atsakinga tik pati atsakovė. Ieškovė, perleidusi visas vilkiko su puspriekabe naudojimo ir valdymo teises atsakovei, neturėjo jokio teisinio pagrindo rūpintis krovinio pristatymo terminais, sąlygomis ir pan. Atsakovė nepateikė vilkiko remonto ar transportavimo faktą patvirtinančių dokumentų. Kai kuriose sąskaitose apie vilkiko remontą ir eksploatavimą nėra aišku, kokio modelio vilkikui buvo pirktos detalės ar atliekami darbai, nes sąskaitose faktūrose nėra nurodytas vilkiko modelis.

125.

13Trečiasis asmuo, S. M., nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog M. B. prašė padėti jam įsitvirtinti rinkoje, dėl ko ir buvo sudaryta transporto priemonės nuomos sutartis. Šalys susitarė, kad nuomos sutartis bus formalus dokumentas, įtvirtinantis vilkiko perdavimą atsakovei. Sutartas nuomos mokestis turėjo atitikti ieškovės patirtinus veiklos vykdymo kaštus, tai yra mokėti mokesčius, darbo užmokestį, išlaikyti vilkiką. Vilkiku rūpinosi atsakovė, todėl nebuvo mokamas nuomos mokestis, o sudaromi priešpriešinių tarpusavio vienarūšių reikalavimų įskaitymo aktai. Trečiasis asmuo nežino, dėl kokių priežasčių šių aktų nepasirašė. Atsakovė pagal Sutartį mokėjo tam tikrą dalį nuomos mokesčio. Tačiau nustojo mokėti, kai patyrė išlaidų už vilkiko remontą ir eksploataciją.

14II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

156.

16Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 6 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovės UAB „Elpina“ 18 369,33 Eur skolos, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. sausio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 364,32 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Vilbora“. Priešieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš ieškovės UAB „Vilbora“ 1 208,18 Eur nuostolių, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą (1 208,18 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. kovo 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 112,70 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei UAB „Elpina“. Kitą priešieškinio dalį atmetė.

177.

18Teismas nustatė, jog 2016 m. liepos 30 d. priešpriešinių tarpusavio vienarūšių reikalavimų užskaitymo aktas (toliau – ir Aktas) adresuotas UAB „Vilbora“ direktoriui S. M. bei pasirašytas tik vienos sutarties šalies – UAB „Elpina“ direktorės J. M.. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė neneigė savo prievolės mokėti nuomos mokesčio pagal Sutartį. Nors atsakovė teigė, kad tarp šalių buvo atliktas priešpriešinių reikalavimų įskaitymas, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Vien akto sudarymas savaime nereiškia, jog įskaitymas buvo atliktas, laikantis įskaitymo tvarkos (CK 6.131 straipsnis). Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių apie tai, kad ieškovei buvo pranešta apie jos prievolės atsakovei ir atsakovės prievolės ieškovei įskaitymą. Aplinkybę, jog aktas nebuvo pasirašytas kitos sandorio šalies, teismo posėdyje patvirtino ir tuo metu direktoriaus pareigas ėjęs S. M.. Teismas nepripažino, kad šalys įskaitė tarpusavio reikalavimus, kuriais buvo užskaityti ieškovės reikalavimai atsakovei už nuomos mokestį ir atsakovės reikalavimai ieškovei už vilkiko remontus, draudimus ir pan.

198.

20Sutarties 3.1. punktu šalys susitarė, jog vilkiko su puspriekabe vieno mėnesio nuomos kaina nustatoma 1 200,00 Eur plius PVM. Atsakovė pažeidė savo sutartines prievoles, todėl ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovės 18 369,33 Eur skolą yra pagrįstas bei tenkintinas. Teismas Nenustatyta, jog vilkiko nuomos sutartis buvo tik formali, kad ginčo šalis siejo kiti nei nuomos santykiai. Atsakovė Sutarties ar jos sąlygų neginčijo, todėl jos argumentai, jog vilkiko nuomos mokestis yra skirtas kompensuoti ieškovės veiklos kaštus, nereikalaujant iš atsakovės nuomos mokesčio, atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

219.

22Pagal Sutarties 2.1. punktą nuomininkas (atsakovė) įsipareigoja tvarkingai naudoti vilkiką su puspriekabe, reikalui esant jį remontuoti, o remonto išlaidų sąskaitas išrašyti nuomotojui (ieškovei), tai yra remonto bei draudimo išlaidas prisiima apmokėti nuomotojas. Nuomos sutarties 2.2. punktu šalys susitarė, kad nuomotojas įsipareigoja perduoti nuomininkui vilkiką su puspriekabe tvarkingą, apmokėti nuomininkui visas su vilkiko eksploatacija susijusias išlaidas, jeigu šios išlaidos susidaro nepriklausomai nuo nuomininko valios ir veiksmų. Taip pat apmokėti einamųjų remontų išlaidas pagal pateiktas nuomininko sąskaitas, apmokėti draudimo išlaidas. Teismas nustatė, kad atsakovė pirminiu priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 1 208,18 Eur nuostolių. Patikslintu priešieškiniu atsakovė padidino priešieškinio reikalavimą 7 830 Eur, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-9094-545/2017 ieškovei 7 830 Eur priteisė iš trečiojo asmens S. M.. Su šiuo teismo sprendimu atsakovė nesutiko, todėl patikslintu priešieškiniu teigė, kad 7 830 Eur suma - tai kelių mokestis, kuris buvo mokėtas atsakovės pagal Sutarties 2.2 punktą. Tačiau 7 830 Eur suma yra kildinama iš teisinių santykių tarp ieškovės ir trečiojo asmens. Be to, atsakovė siekia prisiteisti minėtą sumą, nepateikusi rašytinių įrodymų, nes pateiktose PVM sąskaitose - faktūrose neatsispindi jokių mokėjimų už kelius, todėl nėra pagrindo tenkinti šios priešieškinio dalies.

2310.

24Teismas nustatė, jog byloje esančios PVM sąskaitos faktūros patvirtina, kad atsakovė patyrė išlaidų už vilkiko remontą: 2015 m. sausio 7 d. PVM sąskaita – faktūra Nr. 3200040 – 333,15 Eur, 2015 m. liepos 13 d. PVM sąskaita – faktūra Nr. 3210243 – 530,11 Eur, 2015 m. rugpjūčio 6 d., PVM sąskaita – faktūra Nr. 3211474 – 367,09 Eur, 2015 m. rugsėjo 24 d. d., PVM sąskaita – faktūra Nr. 3213953 – 367,09 Eur, 2015 m. spalio 7 d., PVM sąskaita – faktūra Nr. 32114599 – 973,83 Eur, 2016 m. kovo 31 d., PVM sąskaita – faktūra Nr. 3224309 – 691,48 Eur, 2016 m. balandžio 1 d. PVM sąskaita – faktūra Nr. 3224349 – 26 Eur, 2016 m. birželio 10 d., PVM sąskaita – faktūra Nr. 3228449 – 286,50 Eur. Taip pat PVM sąskaitos – faktūros, išrašytos pardavėjos UAB „RATOMAS“ Nr. 19855, 20722, 20812, 21842, 22280, 22392, 22576, 23058 patvirtina, jog atsakovė patyrė išlaidų už vilkiko remontą, jo priežiūrą, būklės pagerinimą, bei draudimus. Tačiau pagal kitų sąskaitų – faktūrų duomenis nėra galimybės identifikuoti, kad paslaugos buvo suteiktos būtent ieškovės vilkikui. Kai kuriose sąskaitose nurodytas kitas automobilio modelis ir važiuoklės numeris, taip pat nėra aišku ar prekės (automobilio detalės) buvo pirktos būtent išnuomoto vilkiko remontui. Šie dokumentai neįrodo atsakovo priešieškinio reikalavimo.

2511.

26Teismas pripažino, kad atsakovė patyrė išlaidų už vilkiko remontą, draudimus, automobilio būklės atstatymą, pirkdama detales, todėl ieškovei pagal Sutarties 2.1-2.2 punktus kyla pareiga atlyginti atsakovės patirtus kaštus, remontuojant jos vilkiką, nes šalys dėl šių sąlygų susitarė rašytine Sutartimi. Teismas padarė išvadą, kad atsakovės priešieškinio reikalavimo dalis dėl 1 208,18 Eur nuostolių atlyginimo yra pagrįsta rašytiniais įrodymais, todėl tenkintina, priteisiant iš ieškovės atsakovei 1 208,18 Eur nuostolių.

27III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2812.

29Atsakovė UAB „Elpina“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 6 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui arba priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

3012.1.

31Ieškovės akcininkas B. M. prašė pagalbos iš S. M., kad šis taptų ieškovės direktoriumi ir jai padėtų grįžti į verslą. Šalys susitarė, kad atsakovė padės ieškovei ir priims jos vilkiką į savo struktūrą, parūpins jam darbo, atstatys jo techninę būklę. Pagal susitarimą Sutartis turėjo būti formalus dokumentas, pagrindžiantis vilkiko perdavimą naudotis atsakovei, o sutartas nuomos mokestis turėjo atitikti ieškovės patirtinus veiklos vykdymo kaštus, tai yra neleisti ieškovei dirbti nuostolingai, kas ir buvo pasiekta. Sutartis buvo sudaryta, kadangi atsakovė yra jau seniai veikianti šioje rinkoje dalyvė, kiti verslo subjektai vertina atsakovės reputaciją, dėl kurios atsakovė gauna įvairių nuolaidų iš tiekėjų, autoservisų. Tuo tarpu ieškovė visų šių palankesnių sąlygų ir nuolaidų gauti jokiomis aplinkybėmis negalėtų dėl savo nepatikimumo.

3212.2.

33Teismas neatsižvelgė į tai, jog sunkią ieškovės padėtį patvirtina viešai prieinami duomenys. Ieškovės apyvartos rodikliai atspindi Sutarties vertės ir netgi mažesnius skaičius. Ieškovės ekonominė būklė yra kritinė, jos kreditavimo rizika yra labai aukšta. Nuo 2018 m. balandžio 4 d. ieškovė neturi nei vieno darbuotojo. Trečiojo asmens, S. M., vadovavimo ieškovei laikotarpiu dirbo tik vienas darbuotojas, tai yra jis pats. Visos šios aplinkybės leidžia teigti apie sutarties sudarymo aplinkybių faktinį atitikimą atsakovės išdėstytiems faktams, taip pat šios aplinkybės yra svarbios, sprendžiant klausimą dėl Sutarties vykdymo bei Sutarties sąlygų aiškinimo, bendradarbiavimo (bendravimo) tvarkos tarp šalių egzistavimo.

3412.3.

35Atsakovė už vilkiko priežiūrą pagal teismui pateiktas sąskaitas patyrė iš viso 27 407,51 Eur išlaidų. Pati ieškovė nesutiko tik su 12 092,68 Eur dydžio atsakovės išlaidų suma, todėl galima teigti, kad dėl likusios dalies ginčo nėra. Teismas šios aplinkybės neįvertino. Teismas sprendimu pripažino, jog atsakovė patyrė vilkiko remonto išlaidas pagal 2015 m. sausio 7 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 3200040, 2015 m. liepos 13 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 3210243, 2015 m. rugpjūčio 6 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 3211474, 2015 m. rugsėjo 24 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 3213953, 2015 m. spalio 7 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 32114599, 2016 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 3224309, 2016 m. balandžio 1 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 3224349, 2016 m. birželio 10 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 3228449, UAB „RATOMAS“ išrašytas sąskaitas-faktūras Nr. 19855, 20722, 20812, 21842, 22280, 22392, 22576, 23058. Taigi teismas pripažino šių išlaidų pagrįstumą. Tačiau pagal šias sąskaitas atsakovės išlaidas sudaro 9 794,87 Eur. Tuo tarpu teismas priteisė atsakovei tik 1 208,18 Eur.

3612.4.

37Atsakovė sutinka, jog sąskaitų, kuriose tiesiogiai nėra nurodyti vilkiko duomenys, suma sudaro 1 080,89 Eur. Tačiau visas šias sąskaitas, kaip ir tas, kuriose buvo nurodyti vilkiko duomenys, priėmė ieškovės vadovas. Iš 27 407,51 Eur atėmus mokestį už 2016 m. liepos 1-6 d. UAB „AS24 Lietuva“ suteiktą techninę pagalbą, vairuotojo A. G. darbo užmokestį už 2016 m. rugsėjo mėnesį ir minėtus 1 080,89 Eur, susidarytų 17 559,04 Eur suma, kurią patvirtina sąskaitos su aiškiai nurodytais vilkiko ir (ar) puspriekabės duomenimis. Teismas nenurodė jokių argumentų, kodėl dalis sąskaitų-faktūrų buvo pripažintos tinkamomis, o dalis – ne.

3812.5.

39Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta specialios pranešimo formos, tai apie įskaitymą gali būti pranešama įvairia forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2005, 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-479/2010). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad įstatyme nenustatyta privaloma įskaitymo sandorio forma ir šį sandorį sudarančių asmenų (šalių) valia gali būti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2010). Sprendžiant, ar pranešimas apie įskaitymą yra tinkamos formos, reikšminga tarp prievolės šalių susiklosčiusi dalykinio bendradarbiavimo praktika – kaip vyko jų tarpusavio susirašinėjimas kitais klausimais. Priklausomai nuo šių aplinkybių, teismų praktikoje tinkamu pripažįstamas tiek rašytinis, tiek faksimilinis, tiek kitos formos pranešimas apie prievolės įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2005, 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2010).

4012.6.

41Teismas neatliko jokio kasacinio teismo pripažintoms reikšmingoms aplinkybėms nustatyti tyrimo, tai yra teismas nesiaiškino, kokia buvo tarp dviejų ūkio subjektų susiklosčiusi bendravimo ir (arba) bendradarbiavimo praktika. Teismas nepagrįstai aplinkybę, jog ieškovės vadovas nepasirašė Akto, pripažino patvirtinančia, jog įskaitymas neįvyko. Byloje nustatytas neginčytinas faktas, kad trečias asmuo, S. M. (buvęs ieškovės direktorius), ir atsakovės direktorė J. M. yra sutuoktiniai. Ši aplinkybė patvirtina ūkio subjektų atstovų bendravimo niuansus, leidžiančius daryti išvadą ir dėl pranešimo apie įskaitymą. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovės vadovas pasirašinėjo visas sąskaitas, kurios yra išrašytos atsakovės vardu dėl paslaugų vilkikui suteikimo. Atsakovės darbuotojas, liudytojas Č. R. parodė, jog visus klausimus dėl vairuojamo vilkiko derino su ieškovės atstovu. Šios aplinkybės patvirtina, jog bylos šalių bendravimo forma buvo žodinė.

4212.7.

43Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog CK 6.131 straipsnyje numatytos įskaitymo tvarkos nesilaikymas, tai yra įskaitymo teise pasinaudojusios šalies nepranešimas apie tai kitai šaliai, įskaitymą daro neįvykusiu. CK 6.131 straipsnyje tokių nuostatų nenumatyta. Įskaitymo sandoris yra vienašalis, o ne dvišalis. Ieškovė nepripažino tik 12 092,68 Eur dydžio atsakovės išlaidų už vilkiko priežiūrą. Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog įskaitymas yra įvykęs, todėl ieškinys negalėjo būti tenkinamas. Teismas neatliko tinkamo byloje esančių duomenų teisinio vertinimo. Teismas pripažino atsakovei teisę į 9 794,87 Eur išlaidas, tačiau jų nei įskaitė, nei priteisė, bet ieškinį patenkino visiškai, o atsakovei priteisė tik 1 208,18 Eur. Atsakovė 2016 m. liepos 30 d. įskaitymo aktu įskaitė 18 540,2 Eur sumą ir pripažino prievolę pasibaigusia pagal Sutarties 2.2. punktą, kuris taip pat yra privalomas šalims ir priverstinai vykdytinas, kadangi yra galiojantis ir šalis saistantis įsipareigojimas.

4412.8.

45Teismas iš esmės iškreipė sutartinės sąlygos egzistavimą. Pagal teismo sprendimą visa nuostolių (išlaidų) našta yra perkelta atsakovei, nors pats teismas pripažino išlaidų faktą. CK 6.158 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai. Sutarties 2.2. punktas aiškiai ir nedviprasmiškai nustatė šalims teises ir pareigas bei atitinkamai paskirstė išlaidų prisiėmimo naštą, tai yra ieškovė atsakinga už išlaidas, kurios yra pagrįstos į bylą pateiktomis sąskaitomis-faktūromis. Šis įstatymo galią turintis įpareigojimas nėra įgyvendintas. Iš atsakovės buvo atimta galimybė vadovautis 2.2. punkto nuostatomis.

4612.9.

47Teismas neatskleidė bylos esmės, kadangi atsakovė turi tas pačias aplinkybes įrodinėti iš naujo. Teisė į išlaidų atlyginimą yra nustatyta Sutarties 2.2. punkte, tačiau byloje priimtas sprendimas atspindi teisės į išlaidas pripažinimą, bet nėra pripažintas įskaitymas, kuris paremtas Sutarties 2.2. punktu ir leistinais rašytiniais įrodymais – sąskaitomis-faktūromis. Atsakovė turi naujai įrodinėti aplinkybes, kurios iš esmės pirmos instancijos teisme buvo neatskleistos. Todėl yra pagrindas grąžinti bylą nagrinėti pirmos instancijos teismo iš naujo.

4813.

49Atsiliepimu į atsakovės UAB „Elpina“ apeliacinį skundą ieškovė UAB „Vilbora“ nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

5013.1.

51Atsakovė atsiliepime į ieškinį, priešieškinyje ir apeliaciniame skunde pripažįsta, kad šalys buvo sudariusios Sutartį, privalėjo ją vykdyti, taip pat atsakovė savo reikalavimus grindžia šios Sutarties sąlygomis. Todėl atsakovės argumentai, jog Sutartimi šalys iš tikrųjų siekė grąžinti ieškovę lengvesniu keliu grįžti į rinką, yra nepagrįsti. Ieškovė ieškinyje buvo nurodžiusi, jog jos akcininkas apie sudarytą Sutartį sužinojo tik po to, kai S. M. pasitraukė iš ieškovės direktoriaus pareigų ir perdavė akcininkui su ieškovės veikla susijusius dokumentus. Ieškovės akcininkas gyvena užsienyje, o įmonė negalėjo veikti be direktoriaus, todėl S. M. ir buvo pasiūlyta tapti ieškovės direktoriumi ir organizuoti įmonės veiklą, susijusią su krovinių vežimu ieškovei nuosavybės teise priklausančiu vilkiku.

5213.2.

53Atsakovė 2016 m. liepos 30 d. Priešpriešinių tarpusavio vienarūšių reikalavimų įkaitymo aktu įskaitė 3708,6 Eur išlaidų, kurias ji patyrė dėl 2016 m. liepos pradžioje įvykusio vilkiko gedimo Prancūzijoje. Tačiau 2016 m. liepos 1 d. vilkikas buvo Vokietijoje ir tik vėlų vakarą kirto Vokietijos-Prancūzijos sieną, o iki Paryžiaus jam buvo likę nuvažiuoti apie 400 kilometrų. Tai patvirtina vilkiko kontrolės sistemos duomenys. Atsakovė nepateikė šį gedimo faktą patvirtinančių įrodymų, nėra pateikti vilkiko remonto išlaidas pagrindžiantys dokumentai, duomenys, koks atsakovei priklausantis vilkikas suteikė pagalbą, kiek kilometrų šis vilkikas faktiškai nuvažiavo teikdamas pagalbą. Atsakovės 2016 m. liepos 30 d. priešpriešinių vienarūšių reikalavimų užskaitymo aktą pasirašė tik atsakovės direktorė, S. M. sutuoktinė, ir S. M.. Todėl šiuo dokumentu nereikėtų vadovautis, kadangi jį sudarė bylos baigtimi suinteresuoti asmenys.

5413.3.

55Atsakovė pateikė trečiųjų asmenų išrašytas sąskaitas už įvairių detalių pirkimą ir automobilio serviso darbus. Pagal Sutarties 2.1-2.2 punktus transporto priemonės remonto išlaidos apmokamos pagal atsakovės išrašytą sąskaitą ieškovei. Atsakovė šioje byloje nepateikė nei vienos ieškovei išrašytos sąskaitos už transporto priemonės remontą. Todėl ji ne tik nepagrįstai remiasi Sutarties 2.1-2.2 punktais, bet ir neturėjo ką įskaityti į ieškovei mokėtiną nuomos mokestį. Atsakovės pateiktose sąskaitose nėra nurodyta, už kurių vilkikų remonto darbus ar detales buvo išrašomos šios sąskaitos faktūros. Tuo metu, kai ieškovės direktoriumi buvo S. M., atsakovė savo veikloje naudojosi keliais vilkikais, už kurių remonto darbus ar detales ir galėjo būti išrašomos sąskaitos faktūros. Teismas labai išsamiai ir detaliai išanalizavo atsakovės pateiktas sąskaitas faktūras ir mokėjimus už suteiktas paslaugas, detales ir darbus.

5613.4.

57Sąskaitos už atliktus remonto darbus ar pirktas detales buvo pateiktos tik tuomet, kai ieškovė kreipėsi į teismą. Atsakovė reikalavimo sumą apskaičiavo, įtraukdama į ją ir minėtose sąskaitose nurodytą PVM mokestį. Atsakovė yra PVM mokėtoja, todėl turi teisę susigrąžinti iš valstybės PVM mokestį, sumokėtą pagal trečiųjų asmenų pateiktas sąskaitas. Susigrąžinus šį mokestį, atitinkamai reikalavimo dalis, kurią sudaro tretiesiems asmenims sumokėtas ir iš valstybės susigrąžintas PVM mokestis, tampa nepagrįsta. Ieškovė prašė išreikalauti atsakovės PVM deklaracijas, iš kurių būtų galima ne tik nustatyti, ar minėtos trečiųjų asmenų sąskaitos įtrauktos į atsakovės apskaitą, bet ir aplinkybę, ar atsakovė susigrąžino (įskaitė) PVM mokestį iš valstybės pagal minėtas sąskaitas. Nors teismas šį ieškovės prašymą tenkino, atsakovė šių duomenų nepateikė, todėl sprendžiant priešieškinio pagrįstumo klausimą, būtina įvertinti į šią aplinkybę.

5813.5.

59Pagal Sutarties 2.2 punktą ieškovė neprisiėmė absoliučiai visų su transporto priemonės eksploatacija susijusių išlaidų, o tik tas, kurios yra nesusijusios su įprasto transporto priemonės eksploatavimo pasekmėmis. Šią išvadą patvirtina ne tik pačios Sutarties tekstas, bet ir CK 6.525 straipsnis, kuris nustato, kad nuomojamos transporto priemonės vairavimą ir jos komercinį bei techninį eksploatavimą užtikrina nuomininkas savo jėgomis ir lėšomis. Aiškinant šią Sutarties nuostatą priešingai, būtų visiškai nukrypta nuo pačios transporto priemonės nuomos santykių tarp dviejų pelno siekiančių subjektų esmės – transporto priemonę atsakovė naudojo išskirtinai savo interesais. Transporto priemonės rida per visą nuomos laikotarpį sudaro beveik 160 000 kilometrų. Taigi vilkikas natūraliai dėvėjosi ir reikalavo papildomų sąnaudų išskirtinai dėl atsakovės vykdomos veiklos ir interesų. Todėl atsakovei gaunant visą naudą, naudojant transporto priemonę ir ją nudėvint, reikalavimas iš ieškovės atlyginti visas su atsakovės vykdoma veikla susijusias sąnaudas prieštarauja bet kokiai verslo logikai ir Sutarties tekstui..

6013.6.

61Atsakovės priešpriešinė reikalavimo teisė dėl remonto išlaidų atlyginimo pagal Sutarties 2.1-2.2 punktus atsiranda nuo to momento, kai ieškovei pateikiama jai išrašyta sąskaita už tokias išlaidas. Atsakovė įrodymų apie tai, kad išrašė ir pateikė ieškovei bent vieną sąskaitą už vilkiko remontą, nėra pateikusi. Todėl ieškovės priešpriešinė prievolė iš viso neatsirado ir negali būti laikoma galiojančia. Atsakovės tarpusavio prievolių įskaitymo akte nėra nurodyta, kokios konkrečios tarpusavio prievolės yra įskaitomos. Todėl toks įskaitymas negali būti laikomas apibrėžtu ir galiojančiu. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad Aktas iš viso buvo pateiktas ieškovei. Trečiajam asmeniui nustojus eiti vadovo pareigas ir perdavus visus ieškovės veiklos dokumentus, tokio Akto tarp ieškovės dokumentų nebuvo, buhalterinėje apskaitoje neapskaityti nei dokumentai, kurių pagrindu ieškovė turėtų mokėti atsakovei už transporto priemonės remontą, nei pats Aktas. Įskaitymo aktas akivaizdžiai buvo surašytas tik ieškovei pateikus ieškinį.

6213.7.

63Priešingai, nei teigia atsakovė, teismas visapusiškai ir išsamiai išsiaiškino visas su Sutarties sudarymu ir jos vykdymu susijusias aplinkybes, nustatė, kad atsakovė liko skolinga ieškovei ieškinyje nurodomą sumą už vilkiko nuomą. Tuo tarpu atsakovė atsikirtimus į ieškinį grindė tariamai atliktu įskaitymu bei painiomis ir prieštaringomis tarp šalių neva susiklosčiusių santykių aplinkybėmis. Todėl teismui pagrįstai konstatavus, kad atsakovė neįrodė, kad įskaitymas atliktas laikantis reikalavimų ir apie jį pranešta ieškovei, priteisė iš atsakovės visą ieškovės reikalaujamą skolą už vilkiko nuomą.

64IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

6514.

66Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo buvo patenkintas ieškovės reikalavimas dėl 18 369,33 Eur mokesčio už transporto priemonės nuomą priteisimo ir patenkinta tik 1 208,18 Eur reikalavimo dalis dėl 9 038,18 Eur transporto priemonės remonto išlaidų atlyginimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).

6715.

68Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovė su atsakove 2015 m. sausio 6 d. sudarė transporto priemonės nuomos sutartį, pagal kurią ieškovė perdavė atsakovei naudotis vilkiką ir puspriekabę iki 2016 m. gruodžio 31 d., o atsakovė įsipareigojo mokėti 1 200 Eur nuomos mokestį per mėnesį. Nuomos sutartis buvo nutraukta anksčiau numatyto termino. Ieškovė apskaičiavo, jog atsakovė nuo 2015 m. sausio 6 d. iki 2016 m. rugsėjo 6 d. turėjo sumokėti 29 040 Eur nuomos mokesčio, tačiau sumokėjo tik 10 670,67 Eur, todėl likusią nuomos mokesčio dalį – 18 369,33 Eur reikalavo priteisti iš atsakovės.

6916.

70Pagal Sutarties 2.1 punktą nuomininkas įsipareigojo tvarkingai naudoti išsinuomotą vilkiką su puspriekabe, reikalui esant jį remontuoti, o remonto išlaidų sąskaitas išrašyti nuomotojui, tai yra remonto bei draudimo išlaidas prisiima apmokėti nuomotojas. Pagal Sutarties 2.2 punktą nuomotojas įsipareigojo perduoti nuomininkui vilkiką su puspriekabe tvarkingą, apmokėti nuomininkui visas su vilkiko eksploatacija susijusias išlaidas, jeigu šios išlaidos susidaro nepriklausomai nuo nuomininko valios ir veiksmų. Taip pat apmokėti einamųjų remontų išlaidas pagal pateiktas nuomininko sąskaitas, apmokėti draudimo išlaidas. Atsakovė nurodė, jog pagal teismui pateiktas sąskaitas ji patyrė 27 407,51 Eur transporto priemonės remonto ir draudimo išlaidų, todėl 2016 m. liepos 30 d. dvejais įskaitymų aktais į nuomos mokestį įskaitė 18 540,20 Eur remonto ir draudimo išlaidų ir 3 708,60 Eur išlaidų, patirtų dėl vilkiko 2016 m. liepos 1 d. gedimo prie Paryžiaus. Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 9 038,18 Eur, kuriuos apskaičiavo iš 27 407,51 Eur išlaidų remontui ir draudimui sumos atėmusi 18 369,33 Eur ieškovės reikalaujamą nuomos mokestį. Dėl transporto priemonės nuomos sutarties sudarymo ir sąlygų vertinimo

7117.

72Pagal CK 6.156 straipsnio 1 dalį šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti CK nenumatytas sutartis, jei tai neprieštarauja įstatymams. Pagal šio straipsnio 3 dalį šalys turi teisę sudaryti sutartį, turinčią kelių rūšių elementų. Tokiai sutarčiai taikomos atskirų rūšių sutartis reglamentuojančios normos, jeigu ko kita nenumato šalių susitarimas arba tai neprieštarauja pačios sutarties esmei. Sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos.

7318.

74CK reglamentuoja dviejų rūšių transporto priemonių nuomos sutartis – transporto priemonių nuomą teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas (CK 6.512-6.521 straipsniai) ir transporto priemonių nuomą neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų. Pripažintina, jog nagrinėjamoje byloje šalių sudaryta Sutartis pagal savo sąlygas turi daugiau transporto priemonių nuomos teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas požymių, kadangi yra numatyta nuomotojo pareiga apmokėti transporto priemonės remonto ir draudimo išlaidas, tačiau nenumatyta nuomotojo pareiga teikti vairavimo paslaugų.

7519.

76Nagrinėjamoje byloje ieškovė savo reikalavimus bei atsikirtimus į priešieškinį teikė, remdamasi Sutarties sąlygomis, taip pat ir atsakovė įskaitymus taikė ir savo priešieškinio reikalavimą grindė iš esmės Sutarties sąlygomis. Taigi abi šalys faktiškai pripažino Sutarties sąlygas galiojančiomis ir taikytinomis jų teisiniams santykiams. Taip pat byloje nustatytos aplinkybės patvirtina egzistavus ir faktinius šalių nuomos teisinius santykius, kadangi atsakovė savo veikloje naudojo ieškovei nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę. Todėl pripažintina, jog atsakovės apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės apie galimai blogą ieškovės finansinę padėtį, jos buvusio vadovo ir atsakovės siekį, sudarant Sutartį, padėti ieškovei grįžti į rinką, neturi teisinės reikšmės, sprendžiant šalių priešpriešinių sutartinių prievolių dydžio viena kitai klausimą. Pripažintina, jog šalių sudaryta Sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, nėra apsimestinė. Todėl šalių reikalavimai vertintini, atsižvelgiant tik į Sutartyje nustatytas sąlygas bei šalių pateiktus jų vykdymą patvirtinančius duomenis. Dėl įskaitymų vertinimo

7720.

78Nagrinėjamoje byloje atsakovė savo atsikirtimus į ieškinį bei priešieškinio reikalavimus grindė dviem 2017 m. liepos 30 d. priešpriešinių tarpusavio vienarūšių reikalavimų įskaitymo aktais (el.b., 1 t., l. 78-79; 2 t., l. 13-14). Pirmos instancijos teismas nepripažino, jog įskaitymas yra įvykęs, kadangi byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių tai, kad ieškovei buvo pranešta apie jos prievoles atsakovei ir atsakovės prievolės ieškovei įskaitymą, Aktas nėra pasirašytas ieškovės vadovo. Atsakovė apeliaciniu skundu nesutinka su tokia pirmos instancijos teismo išvada ir motyvais, teigdama, jog su ieškovės vadovu nuolat bendraudavo žodžiu. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su šiuo atsakovės argumentu.

7921.

80Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai atsakovas teisme pareiškia, jog prievolė pagal ieškinį yra pasibaigusi dėl iki bylos iškėlimo įvykusio įskaitymo, teismas turi patikrinti tokio atsikirtimo pagrįstumą, t. y. ar įskaitymas įvyko ir ar jis pagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2009; 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2008). Taip pat kasacinis teismas yra nurodęs, jog pagal CK 6.130 straipsnyje įtvirtintas nuostatas, tam, kad būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2006; 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2007; 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2010; 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2011; kt.).

8122.

82CK 6.131 straipsnyje nustatyta įskaitymo atlikimo tvarka, pagal šio straipsnio 2 dalį įskaitoma pranešant apie tai kitai prievolės šaliai. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nurodytoje normoje nenurodyti visi pareiškimo ar pranešimo kitai šaliai būdai ar formos ir detali tvarka, t. y. joje nurodytos principinės įskaitymo nuostatos. Jų esmė yra ta, kad prievolės pasibaigimui įskaitymu pakanka vienos šalies valios, apie kurią turi būti informuojama kita šalis. Teismas, svarstydamas, ar šie reikalavimai įvykdyti, turi patikrinti, ar šalis yra padariusi pareiškimą, kad ji įskaito prievolę, ir ar ji apie tai kitą šalį informavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2005; 2004 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2004). Tai reiškia, kad įstatyme nenustatyta privaloma įskaitymo sandorio forma ir šį sandorį sudarančių asmenų (šalių) valia gali būti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma (CK 1.64 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant ginčą dėl įskaitymo svarbu nustatyti, ar šalys dėl įskaitymo susitarė, o jeigu įskaitymas sudarytas vienos šalies valia, ar apie šią valią buvo informuota kita šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2010).

8323.

84Pažymėtina, jog pagal CK 6.131 straipsnio 1 dalį įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo. Taigi, įskaitymas yra vienašalis sandoris, todėl aplinkybė, jog priešinga prievolės šalis nėra pasirašiusi įskaitymą patvirtinančio dokumento, nedaro nei šio įskaitymo negaliojančio, nei patvirtina, jog kita sandorio šalis nėra informuota apie įskaitymą. Byloje esančiuose įskaitymo aktuose yra nurodyta, jog jie adresuoti ieškovės vadovui – S. M.. Taigi jis turėjo šiuo Aktus priimti, bet neturėjo jokios įstatyminės pareigos juose pasirašyti. Byloje taip pat yra nustatyta neginčijama aplinkybė, jog Sutarties sudarymo ir jos vykdymo metu iki pat nutraukimo ieškovės ir atsakovės vadovai buvo sutuoktiniai. Todėl darytina išvada, jog įskaitymų Aktų sudarymo metu tuometinės ieškovės vadovas tikrai buvo informuotas apie šiuos įskaitymus. Taigi pripažinti įskaitymus nepagrįstais dėl netinkamo pranešimo ieškovei apie juos, nagrinėjamoje byloje negalima.

8524.

86Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys patvirtina, jog ginčo šalys turi viena kitai abipusių sutartinių įsipareigojimų ir jų reikalavimai – priešpriešiniai: atsakovė turi mokėti nuomos mokestį už naudojimąsi iš ieškovės išsinuomotu vilkiku su puspriekabe, o ieškovė yra įsipareigojusi mokėti atsakovei už nuomojamos transporto priemonės remontą ir draudimą. Akivaizdu, kad šie priešpriešiniai reikalavimai yra vienarūšiai, t. y. abi šalys turi prievoles mokėti viena kitai tam tikras pinigų sumas. Taip pat nustatyta, kad šie priešpriešiniai vienarūšiai reikalavimai galiojantys ir vykdytini. Tačiau pirmos instancijos teismas nevertino vienos iš būtinų įskaitymo sąlygų, t. y. nenustatė konkretaus atsakovės priešpriešinio reikalavimo dydžio. Ieškovė nesutinka su visų atsakovės pateiktų sąskaitų už remontą ir draudimą pagrįstumu, taip pat ir atsakovės nurodyta bendra įskaitymų suma neatitinka jos nurodytos bendros išlaidų už transporto priemonės remontą ir draudimą sumos. Šių aplinkybių pirmos instancijos teismas nevertino ir neanalizavo, nors įskaitymuose yra detaliai nurodyta, kokioms įmonėms ir pagal kokias sąskaitas buvo sumokėta. Dėl atsakovės pareikšto reikalavimo ir patirtų transporto priemonės remonto išlaidų

8725.

88Nagrinėjamoje byloje pirmos instancijos teismas netinkamai nustatė atsakovės priešieškinyje pareikšto reikalavimo dydį ir jo faktinį pagrindą. Atsakovė priešieškinyje nurodė, jog per visą nuomos laikotarpį patyrė iš viso 27 407,51 Eur transporto priemonės remonto ir draudimo išlaidų. Byloje ieškovė nepripažįsta įskaitymų ir reikalauja iš atsakovės 18 369,33 Eur nuomos mokesčio, tuo tarpu atsakovė savo reikalavimą sumažino šia suma. Taip pat atsakovė nurodė, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-9094-545/2017 pagal ieškovės UAB „Vilbora“ ieškinį atsakovui S. M. dėl 7 830 Eur nuostolių atlyginimo. Atsakovė UAB „Elpina“ šioje byloje dalyvavo trečiuoju asmeniu. Nurodyta 7 830 Eur sumą sudarė ieškovės sumokėtas kelių mokestis už atsakovę. Nagrinėjamoje byloje atsakovė teigė, kad šį mokestį turėtų iš tikrųjų grąžinti ji, o ne ieškovės vadovas, todėl savo reikalavimą sumažino 7 830 Eur ir prašė priteisti iš ieškovės tik 1 208,18 Eur (27 407,51 Eur-18 369,33 Eur-7 830 Eur) (el.b., 2 t., l. 1-10).

8926.

90Atsakovė pareiškė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės 9 038,18 Eur (27 407,51 Eur-18 369,33 Eur), kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-9094-545/2017 patenkino ieškovės ieškinį ir priteisė jai iš buvusio vadovo S. M. 7 830 Eur padarytą žalą (šis sprendimas paliktas nepakeistu ir Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-796-227/2018). Todėl nagrinėjamoje byloje atsakovė 7 830 Eur suma savo reikalavimo jau nebemažino, kadangi ją pagal teismo sprendimą turi atlyginti ieškovei jos buvęs vadovas (el.b., 4 t., l. 24-32). Nors atsakovė savo patikslintame ieškinyje nurodė, jog reikalauja priteisti „9 038,18 Eur (27 407,51 Eur-18 369,33 Eur+7 830 Eur)“, tačiau tai vertintina, kaip aiški rašymo apsirikimo klaida, kadangi pats priešieškinio turinys ir matematiniai skaičiavimai patvirtina, jog 9 038,18 Eur sumą sudaro atsakovės patirtų 27 407,51 Eur išlaidų transporto priemonės remontui ir draudimui ir ieškovės reikalaujamo 18 369,33 Eur nuomos mokesčio skirtumas. Todėl pirmos instancijos teismas nepagrįstai nagrinėjamoje byloje pasisakė ir vertino 7830 Eur padidintą priešieškinio reikalavimą, kaip kelių mokestį, kuris pateiktose PVM sąskaitose- faktūrose neatsispindi, nes atsakovė šiuo pagrindu reikalavimo nereiškė.

9127.

92Pirmos instancijos teismas vertino atsakovės pateiktas PVM sąskaitas-faktūras ir pripažino, jog atsakovė patyrė išlaidų už vilkiko remontą, jo priežiūrą, būklės pagerinimą pagal 2015 m. sausio 7 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 3200040, 2015 m. liepos 13 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 3210243, 2015 m. rugpjūčio 6 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 3211474, 2015 m. rugsėjo 24 d. d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 3213953, 2015 m. spalio 7 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 32114599, 2016 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 3224309, 2016 m. balandžio 1 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 3224349, 2016 m. birželio 10 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 3228449 ir pagal UAB „Ratomas“ išrašytas PVM sąskaitas-faktūras Nr. 19855, 20722, 20812, 21842, 22280, 22392, 22576, 23058. Pažymėtina, jog pagal nurodytas sąskaitas atsakovės išlaidas sudaro 6 849,29 Eur suma. Taip pat teismas pripažino, jog atsakovė taip pat patyrė išlaidas už transporto priemonės draudimą. Taigi bendra išlaidų suma turėtų būti dar didesnė, bet teismas nepateikė tikslaus jo pripažintų pagrįstų atsakovės išlaidų dydžio sumos. Pirmos instancijos teismas priteisė atsakovei iš ieškovės tik 1 208,18 Eur, nors pats motyvavo, jog pagrįsta išlaidų suma yra daug didesnė. Pripažintina, kad toks pirmos instancijos teismo sprendimas nėra pagrįstas jo paties nustatytom faktinėm aplinkybėm.

9328.

94Pažymėtina, jog pati ieškovė kartu su atsiliepimu į priešieškinį pateikė lentelę, kurioje atliko atsakovės pateiktų duomenų apie vilkikui ir puspriekabei suteiktų remonto paslaugų ir draudimo išlaidų analizę ir nurodė, jog iš visų atsakovės pateiktų sąskaitų 12 092,68 Eur suma yra nepagrįsta (el.b., 3 t., l. 513-517). Pirmos instancijos teismas šios aplinkybės nevertino, neatliko atsakovės sąskaitų analizės, atsižvelgdamas į ieškovės nurodytus argumentus, taip pat nesiaiškino, ar tokios lentelės pateikimas ir joje nurodyta suma reiškia, jog ieškovė sutinka su likusios 15 314,83 Eur (27 407,51 Eur-12 092,68 Eur) išlaidų dalies pagrįstumu.

9529.

96Apeliacinės instancijos teismas taip pat iš dalies sutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentu, jog sprendime nebuvo tinkamai atlikta visų pateiktų sąskaitų analizė, nes atsakovei buvo perduota naudotis ir puspriekabė, o tam tikrose remonto paslaugas patvirtinančiose sąskaitose buvo nurodyti ne vilkiko, bet puspriekabės duomenys. Taip pat teismas visiškai nepasisakė ir nevertino atsakovės nurodomų aplinkybių ir duomenų, susijusiu su vilkiko gedimu Prancūzijoje ir pagalbos jam suteikimo.

9730.

98Nagrinėjamoje byloje pirmos instancijos teismas, įvertinęs ieškovės reikalavimo dėl 18 369,33 Eur skolos pagrįstumą, neatliko tinkamos atsakovės pateiktų duomenų, kuriais ji įrodinėjo savo atsikirtimus ir priešieškinio reikalavimus, analizės, tinkamai neįvertino įskaitytų sumų pagrįstumo, taip pat nenustatė, kokio dydžio yra atsakovės faktiškai patirtos vilkiko su puspriekabe remonto ir draudimo išlaidos. Pirmos instancijos teismas netinkamai nustatė atsakovės reikalavimų apimtį ir pagrindą, nepagrindė, kodėl pripažinęs pagrįsta daug didesnę sumą, atsakovei priteisė tik 1 208,18 Eur, nors reikalavimo suma buvo – 9 038,18 Eur. Teismas neatsižvelgė ir į tai, jog reikalavime savo patirtas išlaidas atsakovė pati sumažino ieškovės reikalaujamu priteisti nuomos mokesčiu. Todėl teismas turėjo vertinti visų atsakovės patirtų ir pagrįstų išlaidų santykį su jos skola ieškovei. Pripažintina, jog dėl atsakovės priešieškinio reikalavimų priteisti jos patirtas remonto ir draudimo išlaidas buvo neatskleista bylos esmė. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės tirti ir vertinti tai, ko neišnagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Priešingu atveju būtų pažeista bylos šalių teisė pasinaudoti pirmąja teismine instancija.

9931.

100Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsakovės apeliacinis skundas yra iš dalies pagrįstas, todėl pirmos instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo. Grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliekamas spręsti bylą nagrinėsiančiam pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).

101Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

102Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 6 d. sprendimą panaikinti ir perduoti iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I.... 3. Ginčo esmė... 4. 1.... 5. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 18 369,33 Eur skolą, 6 proc.... 6. 2.... 7. Atsakovė nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Priešieškiniu prašė... 8. 3.... 9. Atsakovė, žinodama, kad S. M. pasitraukia iš ieškovės direktoriaus... 10. 4.... 11. Ieškovė nesutiko su priešieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog pagal... 12. 5.... 13. Trečiasis asmuo, S. M., nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė,... 14. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 15. 6.... 16. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 6 d. sprendimu ieškinį... 17. 7.... 18. Teismas nustatė, jog 2016 m. liepos 30 d. priešpriešinių tarpusavio... 19. 8.... 20. Sutarties 3.1. punktu šalys susitarė, jog vilkiko su puspriekabe vieno... 21. 9.... 22. Pagal Sutarties 2.1. punktą nuomininkas (atsakovė) įsipareigoja tvarkingai... 23. 10.... 24. Teismas nustatė, jog byloje esančios PVM sąskaitos faktūros patvirtina, kad... 25. 11.... 26. Teismas pripažino, kad atsakovė patyrė išlaidų už vilkiko remontą,... 27. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 28. 12.... 29. Atsakovė UAB „Elpina“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto... 30. 12.1.... 31. Ieškovės akcininkas B. M. prašė pagalbos iš S. M., kad šis taptų... 32. 12.2.... 33. Teismas neatsižvelgė į tai, jog sunkią ieškovės padėtį patvirtina... 34. 12.3.... 35. Atsakovė už vilkiko priežiūrą pagal teismui pateiktas sąskaitas patyrė... 36. 12.4.... 37. Atsakovė sutinka, jog sąskaitų, kuriose tiesiogiai nėra nurodyti vilkiko... 38. 12.5.... 39. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad jeigu sutartyje... 40. 12.6.... 41. Teismas neatliko jokio kasacinio teismo pripažintoms reikšmingoms... 42. 12.7.... 43. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog CK 6.131 straipsnyje numatytos... 44. 12.8.... 45. Teismas iš esmės iškreipė sutartinės sąlygos egzistavimą. Pagal teismo... 46. 12.9.... 47. Teismas neatskleidė bylos esmės, kadangi atsakovė turi tas pačias... 48. 13.... 49. Atsiliepimu į atsakovės UAB „Elpina“ apeliacinį skundą ieškovė UAB... 50. 13.1.... 51. Atsakovė atsiliepime į ieškinį, priešieškinyje ir apeliaciniame skunde... 52. 13.2.... 53. Atsakovė 2016 m. liepos 30 d. Priešpriešinių tarpusavio vienarūšių... 54. 13.3.... 55. Atsakovė pateikė trečiųjų asmenų išrašytas sąskaitas už įvairių... 56. 13.4.... 57. Sąskaitos už atliktus remonto darbus ar pirktas detales buvo pateiktos tik... 58. 13.5.... 59. Pagal Sutarties 2.2 punktą ieškovė neprisiėmė absoliučiai visų su... 60. 13.6.... 61. Atsakovės priešpriešinė reikalavimo teisė dėl remonto išlaidų... 62. 13.7.... 63. Priešingai, nei teigia atsakovė, teismas visapusiškai ir išsamiai... 64. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir... 65. 14.... 66. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo buvo patenkintas ieškovės... 67. 15.... 68. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovė su atsakove 2015 m. sausio 6... 69. 16.... 70. Pagal Sutarties 2.1 punktą nuomininkas įsipareigojo tvarkingai naudoti... 71. 17.... 72. Pagal CK 6.156 straipsnio 1 dalį šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis... 73. 18.... 74. CK reglamentuoja dviejų rūšių transporto priemonių nuomos sutartis –... 75. 19.... 76. Nagrinėjamoje byloje ieškovė savo reikalavimus bei atsikirtimus į... 77. 20.... 78. Nagrinėjamoje byloje atsakovė savo atsikirtimus į ieškinį bei... 79. 21.... 80. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai atsakovas teisme... 81. 22.... 82. CK 6.131 straipsnyje nustatyta įskaitymo atlikimo tvarka, pagal šio... 83. 23.... 84. Pažymėtina, jog pagal CK 6.131 straipsnio 1 dalį įskaitymui pakanka vienos... 85. 24.... 86. Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys patvirtina, jog ginčo šalys turi viena... 87. 25.... 88. Nagrinėjamoje byloje pirmos instancijos teismas netinkamai nustatė atsakovės... 89. 26.... 90. Atsakovė pareiškė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš... 91. 27.... 92. Pirmos instancijos teismas vertino atsakovės pateiktas PVM... 93. 28.... 94. Pažymėtina, jog pati ieškovė kartu su atsiliepimu į priešieškinį... 95. 29.... 96. Apeliacinės instancijos teismas taip pat iš dalies sutinka su atsakovės... 97. 30.... 98. Nagrinėjamoje byloje pirmos instancijos teismas, įvertinęs ieškovės... 99. 31.... 100. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsakovės apeliacinis skundas... 101. Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2... 102. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 6 d. sprendimą panaikinti ir...