Byla 2A-11/2009

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Marytės Mitkuvienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono, sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei, dalyvaujant: ieškovui M. B. ir jo atstovui adv. Ramūnui Audzevičiui, atsakovo atstovams G. R., K. R. , adv. Vitoldui Kumpai, vertėjai Elvyrai Klipčiuvienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2006 m. vasario 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-185-44/2006 pagal ieškovo M. B. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei ,,Mažeikių nafta“ (dabartinis pavadinimas akcinė bendrovė „ORLEN Lietuva“), trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikos Vyriausybei, atstovaujamai LR ūkio ministerijos, dėl autorinio honoraro priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovas M. B. 2003 m. vasario 28 d. kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su ieškiniu atsakovui AB ,,Mažeikių nafta“ dėl 399 355, 57 Lt autorinio honoraro priteisimo. Nurodė, kad jis su kitais bendraautoriais 1994 m. rugsėjo 5 d. su atsakovu sudarė sutartį Nr. 2 dėl terminio krekingo reaktoriaus, pripažinto išradimu pagal 1996 m. balandžio 29 d. patentą Nr. 3884, panaudojimo naftos produktų gamyboje. Sutartyje nurodyta, kad išradimo valdytojais bus laikomos sutarties šalys, o išradimo autoriams atsakovas privalės išmokėti lygiomis dalimis autorinį honorarą, lygų 25 procentams nuo pelno, gauto panaudojus išradimą per visą patento galiojimo laiką. Išradimas buvo įdiegtas 1994 m., tačiau atsakovas už naudojimąsi išradimu ieškovui autorinį honorarą išmokėjo tik už 1995 metus, o vėliau iš viso atsisakė mokėti honorarą. 2000 m. birželio 22 d. išradimo patento galiojimas pasibaigė. 1996 m. lapkričio mėn. protokolu šalys įtvirtino AB ,,Mažeikių nafta“ dėl išradimo naudojimo gaunamo pelno apskaičiavimo taisyklę, susitardamos, kad išradimo ekonominio efektyvumo įvertinimas atliekamas visam perdirbamos žaliavos kiekiui, neatsižvelgiant į jo priklausomumą, kad bazinis laikotarpis apskaičiuojant ekonominį efektyvumą yra 1994 metai. 1996 m. lapkričio mėn. protokolo 3 punktu buvo susitarta, kad autorinis honoraras už 1996 kalendorinius ir kiekvienus sekančius patento galiojimo metus išmokamas kiekvienų metų eigoje gauto ekonominio efektyvumo apskaičiavimo pagrindu, per tris mėnesius nuo metinio žaliavos perdirbimo balanso sudarymo dienos, tačiau ne vėliau kaip kitų metų gegužės 1 d. Ieškovas nurodė, kad yra septyni išradimo bendraautoriai, todėl jam priklauso septintoji dalis gautino honoraro. Panaudojant išradimą, 1998 m. buvo gautas 11 182 515 Lt ekonominis efektas, todėl ieškovui priteistinos autorinio atlyginimo dalies dydis sudaro 399 355, 57 Lt.

4Šiaulių apygardos teismas 2006 m. vasario 2 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad ieškovas teismui pateikė Rusijoje esančio Naftos perdirbimo ir naftos chemijos pramonės mokslinių tyrimų ir projektavimo instituto ,,VNIPIneft“ išvadą, kurioje teigiama, kad per 1998 metus už naudojimąsi išradimu buvo gautas 11 182 515 Lt ekonominis efektas. Teismas nurodė, kad šios išvados negalima vertinti kaip eksperto išvados, nes tyrimas atliktas pažeidžiant CPK reikalavimus, tyrimą užsakė ne teismas, o ieškovas, klausimai tyrimui nebuvo derinti su atsakovu, dėl to Rusijos institutui ,,VNIPIneft“ nebuvo žinoma apie atsakovo įgyvendintus technologinius pokyčius bei atsakovo taikomą išradimų naudojimo ekonominio efektyvumo skaičiavimo metodiką. Ieškovo nurodyta autorinio honoraro suma nesutampa su 2001 m. balandžio 9 d. ieškovo rašte atsakovui paminėtos 3,5 mln. JAV dolerių dydžio kompensacijos už patentų naudojimą laikotarpiu iki 2001 m. atitinkama dalimi, kiek tai susiję su patento Nr. 3884 naudojimu. Dėl šių priežasčių ieškovo pateiktą honoraro paskaičiavimą teismas laikė neteisingu.

5Sprendime nurodoma, kad teismo paskirtos ekspertizės akte yra konstatuota, jog pas atsakovą buvo atlikti darbai, kurie davė teigiamus ekonominius efektus, tai yra pelną. Šiame ekspertizės akte padaryta išvada, kad atskirai patento Nr. 3884 duoto ekonominio efekto apskaičiuoti neįmanoma, kadangi visbrekingo darbo rezultatai priklauso nuo daugelio faktorių, kurių įtakos pavieniui nustatyti nėra galimybės. Ekspertizės akte taip pat pažymėta, kad negalima teigti, jog patento Nr. 3884 naudojimas 1998 metais pas atsakovą gamyboje neturėjo teigiamo ekonominio efekto. Teismas šį eksperto teiginį vertino kaip prielaidą, nurodydamas, kad teismo sprendimas negali būti pagrįstas prielaidomis.

6Apeliaciniu skundu ieškovas M. B. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį patenkinti. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nevertino Rusijos instituto ,,VNIPIneft“ išvadų kaip įrodymo, kadangi šios išvados atitinka CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytą leistiną įrodinėjimo priemonę - rašytinį įrodymą, kuriuo galima nustatyti, jog 1998 m. atsakovo turėto ekonominio efekto dėl išradimo naudojimo aplinkybės egzistavo. Be to, Rusijos institutui ,,VNIPIneft“ buvo žinoma apie atsakovo įgyvendintus technologinius pokyčius bei atsakovo taikomą išradimų naudojimo ekonominio efektyvumo skaičiavimo metodiką, todėl instituto išvada pagrįsta remiantis paties atsakovo 1998 m. veiklos duomenimis.

7Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė 2001 m. balandžio 9 d. ieškovo raštą atsakovui, nes ignoravo tą faktą, jog rašte buvo nurodyta 3,5 mln. JAV dolerių kompensacija už visų patentų naudojimą ir ne vien tik už jų naudojimą 1998 m., bet per visą patentų galiojimo laikotarpį iki 2001 m. Teismas dėl šių aplinkybių nepasisakė, todėl ieškovo 2001 m. balandžio 9 d. raštas nepaneigia specialistų išvados. Be to, teismo paskirtos ekspertizės akte konstatuota, kad atskirai patento Nr. 3884 duoto ekonominio efekto apskaičiuoti neįmanoma. Apelianto nuomone, toks eksperto atsakymas vertintinas kaip atsisakymas duoti išvadą, todėl negali būti laikomas ekspertine išvada. Apeliantas nurodo, kad ekspertizės aktas neatitinka CPK 214 straipsnio 1 dalies, 216 straipsnio 1 dalies, Teismo ekspertizės įstatymo 24 straipsnio 4 dalies reikalavimų. Be to, ekspertizę atlikęs Kauno technologijos universiteto (KTU) darbuotojas V. B. teismo posėdyje patvirtino, kad atsakovas yra KTU užsakovas, mokantis už KTU teikiamas paslaugas pagal sutartis. Tai duoda pagrindo abejoti eksperto nešališkumu, kadangi ekspertas (ekspertizės įstaiga) yra susijęs su atsakovu ir šališkas. Teismas turėjo pagrindą nesivadovauti minėta eksperto išvada ir skirti pakartotinę ekspertizę, tačiau tokio ieškovo prašymo netenkino, o tai kelia pagrįstas abejones dėl pirmosios instancijos teismo išankstinio nusistatymo ir šališkumo nagrinėjant bylą. Be to, teismui nustačius, kad nėra eksperto priesaikos ir įspėjimo apie baudžiamąją atsakomybę už melagingos išvados pateikimą, tačiau neįpareigojus eksperto ištaisyti ekspertizės akto trūkumų, eksperto išvada negali būti laikoma įrodinėjimo priemone.

8Pasak apelianto, teismas netyrė ir nevertino atsakovo 2001 m. kovo 26 d. rašto ieškovui, kuris patvirtina, kad atsakovas siūlė ieškovui ir kitiems išradimo autoriams sumokėti 900 000 Lt už tai, kad būtų atsisakyta visų patentų bei iš sutarčių kylančių reikalavimų ir jos būtų nutrauktos. Vadovaujantis šiuo ir kitais byloje esančiais įrodymais darytina išvada, kad atsakovas pripažino savo pareigą sumokėti ieškovui ir kitiems autoriams už išradimo naudojimą ir nurodė minimalią sumą, kuri patvirtina dalies ieškovo reikalavimo pagrįstumą. Teismas nemotyvavo, kodėl atmetė ieškovo argumentus dėl eksperto išvadų nepagrįstumo, kurie buvo išdėstyti ieškovo 2006 m. sausio 19 d. paaiškinime. Nors KTU 2003 m. gruodžio 15 d. rašte patvirtino, kad gali atlikti byloje ekspertizę, tačiau į teismo nutartyje suformuluotus klausimus neatsakė, ekspertizės išvados nepakankamai aiškios ir neišsamios, yra abejonių dėl jų pagrįstumo bei tarpusavio prieštaravimų.

9Apeliantas nurodo, kad 1996 m. lapkričio mėn. protokolas patvirtina atsakovo ir išradimo autorių susitarimą dėl išradimų panaudojimo ekonominio efektyvumo vertinimo metodikos. Šis susitarimas laikytinas šalių sutartimi, patikslinančia bei apibrėžiančia 1994 m. rugsėjo 9 d. tarp autorių kolektyvo ir atsakovo sudarytos sutarties Nr.2 dėl numanomo išradimo panaudojimo vykdymą. Taigi, atsiradusi prievolė sukūrė pareigas, kurių šalys nebegali atsisakyti ir kurias privalo vykdyti.

10Atsiliepimuose į apeliacinį skundą atsakovas AB ,,Mažeikių nafta“ ir tretysis asmuo LR Vyriausybė prašė Šiaulių apygardos teismo 2006 m. vasario 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovo apeliacinį skundą atmesti.

11Atsakovo AB „Mažeikių nafta“ atsiliepime akcentuojamos aplinkybės, jog Lietuvos Respublikos patentu Nr. 4036 įtvirtintas išradimas nuo 1996 metų nėra naudojamas, o patentu Nr. 3883 aprašytas procesas yra pakeistas vėlesniais atitinkamų įrenginių ir procesų pakeitimais, todėl patente Nr. 3884 aprašyto išradimo teikiamos ekonominės naudos įvertinimui negalėjo būti taikoma ta pati metodika, kuri buvo taikoma visiems trims patentams. Be to, nėra įrodyta, kad patento Nr. 3884 apibrėžtyje apibūdintas išradimas gali sukelti naudingų pasekmių jo naudotojui. Atsakovo teigimu, ieškovo pateikti tariamos ekonominės naudos skaičiavimai yra neobjektyvūs, atlikti neatsižvelgiant į faktines aplinkybes. Atsakovas mano, jog nesant objektyvių duomenų apie patentu Nr. 3884 aprašyto išradimo teikiamą ekonominę naudą, pagal sutarties sąlygas negali kilti prievolė mokėti kokias nors išmokas. Skaičiuoti patento Nr. 3884 ekonominį efektyvumą esą beprasmiška, nes tarp ieškovo ir atsakovo nėra sutartinių santykių, nėra ekonominio efektyvumo skaičiavimo metodikos, patentas apskritai nebuvo naudojamas. Byloje surinkta medžiaga parodo, kad nėra įrodymų apie tai, jog atskirai patentas Nr. 3884 būtų davęs kokį nors ekonominį efektą, nes jo ir nebuvo. Ekspertas patvirtino, kad atskirai patento Nr. 3884 ekonominio efekto apskaičiuoti neįmanoma, be to, pats išradimas buvo neefektyvus. Teismas pagrįstai atmetė ieškovo patektus instituto „VNIPIneft“ skaičiavimus, kurie atlikti neturint objektyvių duomenų iš atsakovo, šių skaičiavimų negalima vertinti kaip įrodymų.

12Trečiojo asmens LR vyriausybės, atstovaujamos Ūkio ministerijos, atsiliepime pabrėžiama, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą. Ieškovo pateikta instituto „VNIPIneft“ išvada negali būti traktuojama kaip eksperto išvada, nes ji parengta pažeidžiant CPK reikalavimus. Išradimas, apsaugotas patentu Nr. 3884, atsakovo veikloje nuo 1996 metų nebenaudojamas. KTU atliktos ekspertizės aktas objektyviai atskleidžia teismo pateiktų klausimų esmę. 1996 m. lapkričio mėn. protokolo pagrindu buvo nustatytas išradimų ekonominio efektyvumo vertinimo būdas, tačiau jis galėjo būti įgyvendinamas tik esant faktinei ekonominei naudai, o toks vertinimo būdas negalėjo būti naudojamas įvykus technologiniams pasikeitimams.

13Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas nustatyti, ar naftos perdirbimo įmonėje AB „Mažeikių nafta“ visbrekingo procese iš tikrųjų buvo panaudoti techniniai sprendimai, apsaugoti Lietuvos Respublikos patentu Nr. 3884, 2006 m. lapkričio 21 d. nutartimi paskyrė byloje teismo technologinę ekspertizę, kurią pavedė atlikti Inžinerinės chemijos instituto prie Bulgarijos Mokslų Akademijos profesoriui Ch. B. B. . 2008 m. spalio 3 d. buvo gautas teismo ekspertizės aktas. 2009 m. kovo 23 d. teisme gauti atsakovo AB „Mažeikių nafta“ rašytiniai klausimai ekspertui dėl ekspertizės atsakymų išaiškinimo bei nuomonė dėl eksperto išvadų. 2009 m. gegužės 5 d. gauti eksperto rašytiniai atsakymai į atsakovo klausimus ir jo paaiškinimai dėl ekspertizės išvadų. Teismo 2009 m. gegužės 19 d. posėdyje šalių atstovai pakartotinai teikė paaiškinimus dėl byloje tiriamų aplinkybių ir atliktos ekspertizės, buvo išklausyti technologinę ekspertizę atlikusio eksperto Ch. B. B. paaiškinimai bei atsakymai į klausimus dėl ekspertizės akte išdėstytų išvadų ir byla apeliacine tvarka išnagrinėta iš esmės.

14Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka iš esmės buvo nustatytas būtinumas papildomai aiškinti, patikrinti ir įvertinti aplinkybes, kurias iškėlė atsakovo atstovai ir kurios susijusios su ekspertizės išvadomis dėl techninių sprendimų, aprašytų Lietuvos Respublikos patentu Nr. 3884 apsaugoto išradimo apibrėžtyje ir aprašyme. Dėl šios priežasties teismas 2009 m. birželio 2 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka, pasiūlydamas bylos šalims (ieškovui M. B. ir/arba atsakovui AB „Mažeikių nafta“) pateikti teismui nutartyje išvardintus dokumentus. Atsižvelgdami į nutarties atnaujinti bylos nagrinėjimą nurodymus šalių atstovai pateikė teismui papildomus dokumentus, taip pat teikė papildytus rašytinius paaiškinimus.

15Teismo 2009 m. spalio 5 d. posėdyje byla vėl buvo nagrinėjama apeliacine tvarka, pratęsus nagrinėjimo eigą nuo to procesinio veiksmo, kurį atlikus buvo atnaujintas bylos nagrinėjimas.

16Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

17Dėl Rusijos Federacijos patentu Nr. 2021995 ir Lietuvos Respublikos patentu Nr. 3884 apsaugoto išradimo „Terminio krekingo reaktorius“ tapatumo

18Mažeikių valstybinėje naftos perdirbimo įmonėje (VNPĮ) „Nafta“ 1994 metų pabaigoje (atsakovo pateiktais duomenimis – 1994 m. lapkričio 1 d. – t. 2, b. l. 10) buvo įdiegtas grupės fizinių asmenų (bendraautorių) M. B. , B. V., A. G., M. B., B. B., S. S. ir P. R. sukurtas techninis sprendimas, kurio tikslas – supaprastinti terminio krekingo reaktoriaus, naudojamo naftos perdirbimo pramonėje, konstrukciją. Šis techninis sprendimas buvo pripažintas išradimu ir patentuotas Lietuvos Respublikos bei Rusijos Federacijos patentų registruose pavadinimu „Terminio krekingo reaktorius“.

19Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų dokumentų matyti, kad techninio sprendimo, pripažinto išradimu „Terminio krekingo reaktorius“, bendraautoris M. B. 1993 m. birželio 23 d. pateikė paraišką Rusijos Federacijos patentų žinybai registruoti išradimą ir išduoti išradimo patentą (paraiškos valstybinės registracijos Nr. 93032365). Pareiškėjais ir prašomo išduoti patento turėtojais nurodyti M. B. ir Mažeikių VNPĮ „Nafta“, išradimo autoriais nurodyti aukščiau paminėti septyni fiziniai asmenys išradimo bendraautoriai. Prie paraiškos pridėtas išradimo „Terminio krekingo reaktorius“ aprašymas, pasirašytas pareiškėjo M. B. bei Mažeikių VNPĮ vyr. technologo K. R. bei technikos skyriaus viršininko J. Š. , išradimo apibrėžtis (formulė), pasirašyta M. B. ir Mažeikių VNPĮ technikos skyriaus viršininko J. Š. . Rusijos Federacijos patentų ir prekių ženklų komiteto Valstybinės patentų ekspertizės mokslinio tyrimo instituto sprendimu (patikrinta 1993 m. lapkričio 22 d.) nustatyta, kad pateiktas išradimas yra patentabilus ir nuspręsta šiam išradimui išduoti Rusijos Federacijos patentą. Išradimas apsaugotas Rusijos Federacijos patentu Nr. 2021995.

20Lietuvos valstybiniam patentų biurui patentinės patikėtinės prašymas išduoti patentą išradimui „Terminio krekingo reaktorius“ pateiktas 1994 m. birželio 22 d. (paraiškos Nr. IP 1968), pareiškėjais jame įvardinti Mažeikių valstybinė įmonė „Nafta“ ir M. B. , išradėjais nurodyti tie patys aukščiau išvardinti septyni fiziniai asmenys. Prie paraiškos pridėti išradimo aprašymas, apibrėžtis ir kiti patentavimo procedūrai reikalingi dokumentai.

211994 m. sausio 18 d. priimto Lietuvos Respublikos patentų įstatymo (Nr. I-372) 18 straipsnyje nustatyta, kad pareiškėjas, paduodamas patentinę paraišką, gali pateikti prašymą suteikti prioritetą pagal Paryžiaus konvenciją dėl pramoninės nuosavybės saugojimo vienos ar kelių anksčiau paduotų kitose valstybėse nacionalinių ar tarptautinių paraiškų pagrindu, nurodydamas tos paraiškos ar paraiškų padavimo datą ir valstybę. Pagal Valstybinio patentų biuro 1994 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 11 patvirtintų Patentinių paraiškų padavimo, ekspertizės ir patentų išdavimo taisyklių IR/01/94 (toliau – Taisyklių) 13.1 punktą prašymas dėl prioriteto teisės suteikimo laikomas paduotu, jeigu prašyme išduoti patentą 31, 32, 33 INID kodais pažymėtame langelyje nurodytas konvencinio prioriteto paraiškos ar paraiškų numeris, data ir valstybė. Tokia paraiška laikoma konvencine paraiška. Konvencine paraiška prašoma suteikti prioriteto teisę apsaugoti patentu išradimą, kurio atžvilgiu jau užregistruota ir priimta paraiška kitoje valstybėje Konvencijos narėje. Taisyklių 32.5 punkte, be kita ko, nurodoma, kad konvencinės paraiškos padavimo atveju ekspertas patikrina, ar paraiškos išradimo objektas atitinka anksčiau paduotos paraiškos išradimo objektą, ar laikytasi konvencinės paraiškos pateikimo terminų, taip pat ar sutampa pareiškėjai. Tokiu reguliavimu sudaromos sąlygos išradėjams supaprastinta tvarka paduoti paraišką patentinei apsaugai dėl išradimo, kurio atžvilgiu yra jau išduotas patentas arba nagrinėjama patentinė paraiška kitoje valstybėje. Nagrinėjant šį ginčą ir įvertinant atsakovo atstovų teiginius dėl apeliacinės instancijos teismo paskirtos ekspertizės metu eksperto atlikto tyrimo dalyko sutapties ar nesutapimo, reikšminga yra ta aplinkybė, jog prioritetinė arba konvencinė paraiška yra paduodama dėl to paties išradimo, dėl kurio jau yra paduota paraiška arba kuris jau yra patentuotas kitoje valstybėje Konvencijos narėje. Kaip matyti iš Lietuvos valstybiniam patentų biurui pateiktos 1994 m. birželio 22 d. paraiškos išduoti patentą išradimui „Terminio krekingo reaktorius“ (paraiškos Nr. IP 1968) 31, 32, 33 INID kodais pažymėtame langelyje padarytų įrašų, čia yra nurodytas konvencinės paraiškos, anksčiau (1993-06-23) paduotos Rusijos Federacijoje, numeris 93-0323650/05 (032207). Ieškovas pateikė kopiją Rusijos Federacijos patento Nr. 2021995 (kuriuo apsaugotas išradimas „Terminio krekingo reaktorius“), išduoto pagal patentinę paraišką Nr. 93032365. Šios paraiškos formos viršuje, skiltyje „51“ įrašytas ir papildomas paraiškos numeris 032207. Akivaizdu, kad pagal įrašus 1994 m. birželio 22 d. paraiškos Nr. IP 1968 31, 32, 33 INID kodų langelyje, ši paraiška buvo teikiama išduoti patentą tam pačiam ir tų pačių autorių sukurtam išradimui, kuris apsaugotas Rusijos Federacijos patentu Nr. 2021995. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro Išradimų skyriuje saugomoje patento Nr. 3884 byloje (bylos indeksas 07-07) matyti, kad prie paraiškos Nr. IP 1968 išduoti patentą išradimui „Terminio krekingo reaktorius“ buvo pridėta kopija aukščiau nurodyto Rusijos Federacijos patentų ir prekių ženklų komiteto Valstybinės patentų ekspertizės mokslinio tyrimo instituto sprendimo, priimto pagal paraišką Nr. 93-032365/05 (032207). Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad Rusijos Federacijos patentu Nr. 2021995 ir Lietuvos Respublikos patentu Nr. 3884 suteikta teisinė apsauga tam pačiam ir tų pačių autorių sukurtam išradimui, kurio pavadinimas „Terminio krekingo reaktorius“ ir kurio vienas autorių yra ieškovas. Šios išvados nepaneigia ir neesminiai kai kurių kintamųjų dydžių reikšmių skirtumai šiais patentais apsaugoto išradimo aprašyme ir/ar apibrėžtyje. Byloje neginčijamai nustatyta, kad Lietuvos Respublikos patentu Nr. 3884 apsaugoto išradimo aprašyme ir apibrėžtyje, lyginant juos su Rusijos Federacijos patentu Nr. 2021995 saugomo išradimo aprašymu ir apibrėžtimi, yra kai kurių netikslumų tekstuose ir formulėse, tačiau ši aplinkybė neduoda jokio pagrindo manyti, kad šiais patentais buvo suteikta teisinė apsauga ne tam pačiam ir ne tų pačių autorių sukurtam išradimui, bet skirtingiems išradimams.

22Paraiška registruoti Lietuvos Respublikos valstybiniame patentų registre išradimą „Terminio krekingo reaktorius“ paskelbta 1996 m. sausio 25 d., patentas paskelbtas 1996 m. balandžio 25 d. Metiniai patentiniai mokesčiai buvo mokami už šešerius patento galiojimo metus (1994 m. birželio 22 d. - 2000 m. birželio 21 d. laikotarpis). Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro Išradimų skyriaus 2000 m. gruodžio 1 d. sprendimu Nr. IP 1968 AB „Mažeikių nafta“ ir M. B. išduotas patentas Nr. 3884 buvo pripažintas negaliojančiu nuo 2000 m. birželio 22 d., nes per Patentų įstatymo 27 straipsnyje nustatytą laiką nebuvo sumokėtas mokestis už septintuosius patento galiojimo metus (prijungtos civilinės bylos Nr. 244-983-2002 lapai 8-9, 51, 53, 82-85).

23Dėl patentu Nr. 3884 apsaugoto išradimo „Terminio krekingo reaktorius“ įdiegimo ir jo naudojimo AB „Mažeikių nafta“ visbrekingo įrenginyje 1998 metais

24Atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą, be kita ko, nurodoma, kad skaičiuoti patento Nr. 3884 ekonominį efektyvumą esą beprasmiška, nes tarp ieškovo ir atsakovo nėra sutartinių santykių, nėra ekonominio efektyvumo skaičiavimo metodikos, patentas apskritai nebuvo naudojamas. Atsakovo teigimu, byloje surinkta medžiaga parodo, kad nėra įrodymų apie tai, jog patentas Nr. 3884 būtų davęs kokį nors ekonominį efektą, nes jo ir nebuvo. Apeliacinės instancijos teismui pateiktuose atsakovo 2009 m. rugsėjo 21 d. paaiškinimuose nurodoma, kad išradimas, apsaugotas Lietuvos Respublikos patentu Nr. 3884, atsakovo įmonėje ne tik nebuvo panaudotas, jis netgi nebuvo įdiegtas. Trečiojo asmens LR Vyriausybės, atstovaujamos Ūkio ministerijos, atsiliepime nurodoma, kad išradimas, apsaugotas patentu Nr. 3884, atsakovo veikloje nuo 1996 metų nebenaudojamas. Su tokiais atsakovo ir trečiojo asmens teiginiais nėra pagrindo sutikti. Išradimų, vėliau apsaugotų Lietuvos Respublikos patentais Nr. 3883, Nr.3884 ir Nr. 4036, įdiegimo AB „Mažeikių nafta“ faktą patvirtina byloje esančių rašytinių įrodymų turinys: Mažeikių VNPĮ specialistų parengtas ir įmonės generalinio direktoriaus patvirtintas techninių sprendimų, naudojamų KT-1/1 įrenginio visbrekingo bloke, ekonominio efektyvumo skaičiavimas, vertinant 1995 m. laikotarpiui (t. 1, b. l. 14-16); AB „Mažeikių nafta‘ technikos direktoriaus patvirtintas 1995 m. rugsėjo 13 d. techninio pasitarimo protokolas, kuriame nurodoma apie įdiegtų patentų poveikio gautam ekonominiam efektui įvertinimą (t. 1, b. l. 22-23); AB „Mažeikių nafta“ atstovų ir išradimo bendraautorių 1996 m. lapkričio mėn. pasitarimo dėl AB „Mažeikių nafta“ įsipareigojimų vykdymo pagal sutartis dėl techninių sprendimų, pripažintų išradimais ir apsaugotų Lietuvos Respublikos patentais Nr. 3883, Nr.3884 ir Nr. 4036, protokolas (t. 1, b. l. 26-27). Atsakovo rašytinėje informacijoje, teiktoje ekspertizę byloje darusiam Kauno technologijos universitetui (t. 2, b. l. 9-14), nurodyta, kad patentu Nr. 4036 įtvirtintas išradimas praktiškai nebebuvo naudojamas nuo 1996 metų, o po 1995 metais atliktų technologinių procesų pakeitimų vėliau nebebuvo naudojamas ir patentu Nr. 3883 aprašytas visbrekingo procesas (t. 2, b. l. 10-11). Tačiau atsakovas nepateikė įrodymų, kuriais būtų patvirtintas jo atsiliepime į ieškinį išdėstytas teiginys, kad nuo 1996 metų atsakovo įmonėje nebebuvo naudojamas ir tas atsakovo įmonėje įdiegtas techninis sprendimas, kuris kaip išradimas apsaugotas patentu Nr. 3884. AB „Mažeikių nafta“ generalinio direktoriaus 2000 m. vasario 1 d. rašte patentų autorių kolektyvui (t. 1, b. l. 34-35), be kita ko, nurodoma, kad 1995 metais modernizuojant visbrekingo įrenginio darbą buvo imtasi nemažai techninių naujovių, o atlikus tokias technines priemones, kelis kartus buvo patikrinta inicijuoto visbrekingo įtaka (patentas Nr. 3883) procesui. Atliktų patikrinimų metu nebuvo nustatytas tiesioginis rezultatas, kurio pagrindu būtų galima apskaičiuoti ekonominį efektą keičiantis proceso žaliavoms. Taigi, šiame rašte visiškai neužsimenama apie tai, kad nebenaudojamas patentu Nr. 3884 apsaugotas išradimas „Terminio krekingo reaktorius“ arba negaunamas šio išradimo panaudojimo ekonominis efektas. Minėtas 2000 m. vasario 1 d. raštas baigiamas tuo, kad ... (citata) „Šiuo metu pas mus vyksta visos įmonės modernizacija, todėl Jūsų veikla taps neefektyvi ir nereikalinga“. Toks teiginys neleidžia daryti išvados, kad veikla, susijusi su ieškovo ir kitų bendraautorių išradimų arba kurio nors iš jų panaudojimu atsakovo įmonėje buvo nereikalinga ar neefektyvi iki 2000 metais vykdytos įmonės veiklos modernizacijos. Dar ir AB „Mažeikių nafta“ 2001 m. kovo 26 d. rašte (kai patentas Nr. 3884 jau buvo pripažintas negaliojančiu) nėra teigiama, kad išradimas „Terminio krekingo reaktorius“ nebenaudojamas atsakovo įmonės veikloje, kadangi rašte akcentuota tik aplinkybė, jog nuo 1995 metų naftos perdirbimo sistemos daug kartų buvo keičiamos, todėl manoma, jog iš patentų gaunamą naudą sunku įvertinti, kaip ir nustatyti, ar tokia nauda iš viso buvo gauta. Dėl šios priežasties atsakovas siūlė išradimų autoriams nutraukti su patentais susijusias sutartis, sumokant 900 000 Lt nutraukimo mokestį (t. 1, b. l. 40-41). Atsakovo teiginiai, jog patentas Nr. 3884 nebuvo įdiegtas ir naudojamas atsakovo įmonės veikloje, prieštarauja ir kitiems byloje esantiems dokumentams bei faktiniams atsakovo veiksmams (pvz., atsakovas 1997 m. balandžio 29 d. bei 1998 m. balandžio 6 d. atliko mokėjimus ieškovui už patentu apsaugoto išradimo panaudojimą (t. 1, b. l. 55-57, 122 ir 124), mokėjo mokesčius Valstybiniam patentų biurui už patento Nr. 3884 galiojimą.

25Pirmosios instancijos teismo nutartimi byloje ekspertizę atlikęs KTU specialistas V. B. savo išvadose pripažino negalįs teigti, kad patento Nr. 3884 naudojimas 1998 metais neturėjo teigiamo ekonominio efekto. Be kita ko, V. B. nustatė, kad pagal patentą Nr. 3884 patentuotas mazgas buvo išmontuotas 2004 metais (t. 2, b. l. 2-4). Faktinė aplinkybė, kad AB „Mažeikių nafta“ visbrekingo įrenginyje buvo įdiegti ir 1998 metais naudojami techniniai ir technologiniai sprendimai, pripažinti išradimu, aprašytu patente Nr. 3884, patvirtinta ir apeliacinės instancijos teismo paskirtos techninės technologinės ekspertizės išvadomis (originalas - t. 3, b. l. 140-185, akto kopija ir vertimas – voke prie bylos 3 tomo).

26Byloje esančių duomenų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo įmonės veikloje buvo įdiegtas ir ieškinyje nurodytu laikotarpiu – 1998 metais naudojamas ieškovo M. B. su kitais bendraautoriais sukurtas techninis sprendimas, pripažintas išradimu „Terminio krekingo reaktorius“, kuriam teisinė apsauga suteikta pagal Lietuvos Respublikos patentą Nr. 3884 (patento turėtojai M. B. ir AB „Mažeikių nafta“). Konstatavus šią aplinkybę, būtina išsiaiškinti, ar šio išradimo naudojimas atsakovo įmonės veikloje 1998 metais davė ekonominį efektą, kurio buvimo faktas sukuria ieškovui subjektyvią teisę reikalauti priteisti atitinkamą dalį autorinio atlyginimo už išradimo naudojimą pagal su atsakovu sudarytas sutartis. Akivaizdu, kad siekiant išsiaiškinti šioje byloje iškilusius klausimus, susijusius su ekonominio efekto panaudojus patentuotą išradimą (patento Nr. 3884) buvimo ar nebuvimo fakto nustatymu, buvo reikalingos specialios žinios technikos ir ekonomikos srityje.

27Dėl ekspertizės kaip įrodinėjimo priemonės. Dėl eksperto išvadų įrodomosios reikšmės

28CPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Aiškindamas CPK 212 straipsnio 1 dalį, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ekspertizė gali būti skiriama tiek teismo, tiek dalyvaujančių byloje asmenų iniciatyva, jeigu teismui iškyla neaiškūs, specialių žinių reikalaujantys klausimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2005; 2006 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2006; 2007 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2009 ir kt.). Pagal teismo nutartį paskyrus ir įstatymo nustatyta tvarka atlikus ekspertizę, ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis).

29Šioje civilinėje byloje iškilus ginčui tarp šalių dėl to, ar davė ir ar galėjo duoti kokį nors ekonominį efektą išradimo „Terminio krekingo reaktorius“ (patentas Nr. 3884) panaudojimas atsakovo įmonės visbrekingo darbo procese 1998 metais, ar gali būti apskaičiuotas gauto ekonominio efekto dydis dėl atskirai panaudoto šio išradimo, neabejotinai iškilo specialių techninių ir ekonominių žinių poreikis. Pirmosios instancijos teismas 2003 m. gruodžio 19 d. nutartimi paskyrė šioje byloje ekonominę ekspertizę, prašydamas atsakyti į klausimus: ar AB „Mažeikių nafta“ visbrekingo procese panaudotas Lietuvos Respublikos patentas Nr. 3884 turėjo 1998 metais ekonominį efektą, o jeigu turėjo – koks šio efekto dydis (t. 1, b. l. 217-218). Ekspertizę darė KTU specialistas V. B. , kuris nors ir pripažino, jog patento Nr. 3884 naudojimas 1998 metais galėjo turėti ekonominį efektą, tačiau konstatavo, jog negalima apskaičiuoti atskirai dėl patento Nr. 3884 panaudojimo gauto efekto dydžio dėl neparuoštos ekonominio efekto paskaičiavimo metodikos bei pakitusių technologinio proceso sąlygų (t. 2, b. l. 2-4). Priimdamas sprendimą byloje teismas pasirėmė ekspertizę atlikusio V. B. teiginiais, jog atsakovo įmonėje 1995 metais buvo atlikti techniniai pakeitimai visbrekingo procese, kad atskirai dėl patento Nr. 3884 panaudojimo gauto ekonominio efekto neįmanoma apskaičiuoti. Eksperto teiginį, kad patento Nr. 3884 naudojimas 1998 metais pas atsakovą gamyboje galėjo turėti teigiamą ekonominį efektą, teismas vertino kaip prielaidą. Taigi, turėdamas nepaneigtus duomenis, kad atsakovo įmonėje buvo įdiegtas ir 1998 metais naudojamas išradimas, apsaugotas patentu Nr. 3884, ir kuris turėjo tam tikrą teigiamą ekonominį efektą, pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė apsiribodamas eksperto nuostata, jog atskirai dėl šio išradimo panaudojimo gauto ekonominio efekto apskaičiuoti nėra galimybės.

30Apeliacinės instancijos teismas įvertino ieškovo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, kuriais remiantis teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi KTU specialisto atliktos ekspertizės aktu, kuris neatitiko nei formos, nei turinio reikalavimų, keliamų tokiai įrodinėjimo priemonei. Apeliacinės instancijos teismas 2006 m. rugsėjo 26 d. posėdžio protokoline nutartimi konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo pavedimu atliktos ekonominės ekspertizės aktas tiek pagal formą, tiek pagal turinį neatitinka CPK 216 straipsnio ir Teismo ekspertizės įstatymo reikalavimų, keliamų eksperto išvadą, kaip specialią įrodinėjimo priemonę, fiksuojančiam dokumentui. Apeliacinės instancijos teismas nutarė nesivadovauti KTU specialisto parengtu ekonominės ekspertizės aktu, todėl 2006 m. lapkričio 21 d. nutartimi paskyrė byloje naują – teismo technologinę ekspertizę, kurią pavedė atlikti Inžinerinės chemijos instituto prie Bulgarijos mokslų akademijos darbuotojui, technikos mokslų daktarui Ch. B. B. (tomas 3, b. l. 48-51). Technologinės ekspertizės aktas su priedais teisme gautas 2008 m. spalio 3 d. (t. 3, b. l. 133 - 185, akto kopija su vertimu - voke bylos 3 tomo gale).

31Ekspertizės aktas yra įrodymų šaltinis. Ekspertizės akte esantys duomenys, pagal jų objektyvumą, dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni, negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose. Šioje byloje eksperto išvados turi itin svarbią įrodomąją reikšmę dėl byloje įrodinėjamų aplinkybių ypatingos specifikos, kada faktų, sudarančių teisminio ginčo turinį, nustatymas įmanomas tik specialių žinių reikalaujančių metodų ir būdų panaudojimo pagrindu. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo eigoje, gali būti įvertinti kritiškai, t. y. atmetami kaip įrodymas, jeigu yra duomenų dėl jų nepagrįstumo, nepatikimumo ar kitokio ydingumo. Tačiau pagrindas kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį gali atsirasti tais atvejais, kai nustatoma, jog ekspertizės akto turinys prieštaringas, jog išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, jog išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kuomet kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai tuomet, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams. Kartu turi būti tiriama, kiek šie duomenys yra visapusiški, tikslūs, išsamūs, detalūs.

32Išanalizavusi technologinės ekspertizės akto turinį teisėjų kolegija reiškia įsitikinimą, kad ekspertas visapusiškai, tiksliai bei išsamiai atsakė į teismo užduotus klausimus ir pateikė aiškias išvadas dėl byloje esminę reikšmę turinčių aplinkybių:

  • AB „Mažeikių nafta“ visbrekingo įrenginyje buvo įdiegti ir 1998 metais naudojami techniniai ir technologiniai sprendimai, pripažinti išradimu, aprašytu patente Nr. 3884;
  • galima atskirai apskaičiuoti dėl techninių sprendimų, pripažintų išradimu ir saugomų patentu Nr. 3884, panaudojimo gaunamą ekonominį efektą;
  • dėl ekspertinio tyrimo metu analizuotų techninių technologinių sprendimų panaudojimo atsakovo įmonėje, visbrekingo darbo našumas 1998 metais, palyginus su projektiniu, santykinai padidėjo maždaug 58 procentais;
  • apskaičiuotas ekonominis efektas, gautas AB „Mažeikių nafta“ panaudojant techninius ir technologinius sprendimus, pripažintus išradimu (patentas Nr. 3884), 1998 metais sudarė 10 329 022,20 Lt.

33Atsakydamas į teismo užduotą klausimą, ar AB „Mažeikių nafta“ visbrekingo įrenginyje buvo įdiegti ir panaudoti techniniai technologiniai sprendimai, apibūdinti Lietuvos Respublikos patento Nr. 3884 apibrėžtyje (patento aprašyme), ekspertas atliko terminio krekingo reaktoriaus konstrukcijos atitikties ribojimams, nurodytiems patento Nr. 3884 patentinėje formulėje, patikros skaičiavimus pagal skaičiavimo formulę, pateiktą patento aprašyme. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad ekspertizės akte pateiktos patentinės formulės kintamųjų dydžių ne visi elementai atitinka reikšmes, nurodytas Lietuvos Respublikos patento Nr. 3884 aprašyme, tačiau jos atitinka to paties išradimo patentinėje formulėje, nurodytoje Rusijos Federacijos patento Nr. 2021995 aprašyme, nurodytas reikšmes. Šiame sprendime jau nurodyta, kad abiem patentais yra apsaugotas tas pats tų pačių autorių sukurtas išradimas, tačiau to paties išradimo patentinėje formulėje, pateiktoje patento Nr. 3884 aprašyme, yra klaidų, susijusių su formulės atskirų kintamųjų dydžių reikšmių nurodymu (dėl techninio pobūdžio klaidų aprašyme nurodytos kai kurios netikslios reikšmės). Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo teigti, kad ekspertizės akte daromos nuorodos į patento Nr. 3884 patentinės formulės kintamųjų dydžių reikšmes, kurios ne visiškai atitinka faktiškai aprašyme įrašytas reikšmes, nedaro eksperto išvadų ydingomis ar nepagrįstomis. Be to, nepaneigtas eksperto paaiškinimas teismo posėdyje, kad atlikdamas tyrimą ir darydamas išvadas jis vadovavosi jau žinoma skaičiavimo formule, pateikta mokslinėje pedagoginėje literatūroje, kuri yra universali ir kuri turėjo būti atkartojama aprašant išcentrinio atskyrimo faktoriaus skaičiavimo formulę šio išradimo patentų aprašymuose. Ta aplinkybė, jog ekspertizės akte atskirai neaptarti kai kurių įrašų netikslumai patento Nr. 3884 aprašyme, kiek tai susiję su ten pateiktos išcentrinio atskyrimo faktoriaus skaičiavimo formulės kintamųjų dydžių reikšmėmis, taip pat neduoda pagrindo abejoti eksperto atliktų mokslinių tyrimų ir skaičiavimo metodų pasirinkimo bei taikymo teisingumu.

34Pradinius tyrimo duomenis dėl visbrekingo įrangos našumo ir reakcijos produktų sudėties jiems išeinant iš reaktoriaus, ekspertas ėmė iš visbrekingo darbo proceso 1998 m. materialiojo balanso, pateikto atsakovo 2008 m. sausio 4 d. rašto Nr. 210024/380 priede Nr. 8. Pradiniai duomenys apie produktų temperatūrą išeinant iš krosnies ir įeinant į reaktorių paimti iš atsakovo pateiktos informacinės lentelės. Ši bei kita eksperto naudota techninė informacija bei ekspertizės medžiaga paremta duomenimis, gautais iš atsakovo pateiktų rašytinių dokumentų. Ekspertizės akte pažymėta, kad atlikdamas būtinus skaičiavimus ekspertas taikė matematinio modeliavimo metodus visbrekingo krosnies ir reaktoriaus veikimo skaičiavimams atlikti, įvertinančius hidrodinamines dviejų fazių dujų-skysčio srauto tekėjimo ypatybes visbrekingo krosnies vamzdžiuose ir hidrodinamines kylančio dujų-skysčio judėjimo ypatybes didelio skersmens aparatuose (akto vertimo 6 lapas). Ekspertas pradinius ir išvestinius tyrimo duomenis bei skaičiavimo rezultatus išdėstė atitinkamose lentelėse. Ekspertizės akto 30 lentelėje pateikti apibendrinantys visbrekingo reaktoriaus konstrukcijos atitikties ribojimams, nurodytiems išradimo patentinėje formulėje, patikros skaičiavimų rezultatai. Šių rezultatų analizė leido ekspertui padaryti išvadą, kad bendra konstrukcija, kurią sudaro padavimo mazgas ir garintuvo reaktorius E-706, atitinka patentinę formulę ne tik esant optimaliam slėgiui, bet ir mažesniam nei optimalus slėgiui, todėl išradimas, ginamas patentu Nr. 3884, buvo įdiegtas ir 1998 metais naudojamas atsakovo įmonės visbrekingo įrenginyje (ekspertizės akto vertimo 8 lapas).

35Atsakydamas į klausimą, kokia įdiegtu ir panaudotu išradimu gauto ekonominio efekto procentinė išraiška yra palyginus su ankstesnės konstrukcijos visbrekingo įrenginio darbo rezultatais ir ar išradimo, saugomo patentu Nr. 3884, panaudojimas tiesiogiai susijęs su teigiama įtaka gaminamų naftos produktų kokybei, produkcijos išeigai, gamybos sąnaudoms, kitoms konkrečioms naudingoms ekonominėms pasekmėms, ekspertas nurodė, kad jis atliko skaičiavimus įvertindamas dujų, skysčių ar jų mišinio greičio paskirstymo cilindro tipo reaktorių skerspjūviu radialinio netolygumo įtaką jų darbo efektyvumui, taip pat susisteminta faktografine informacija, nurodyta ekspertui pateiktoje medžiagoje. Atliktų skaičiavimų rezultate ekspertas nustatė, kad bet koks greičio paskirstymo cilindro tipo reaktorių spinduliu radialinio netolygumo sumažėjimas lemia ekonominį efektą, gaunamą dėl reaktoriaus našumo padidėjimo arba reaktoriaus aukščio sumažėjimo (ekspertizės akto vertimo lapas 35). Išanalizavęs duomenis apie visbrekingo įrenginio našumą ir kitus veiksnius, turėjusius įtaką įrangos eksploatacijai, ekspertas padarė išvadą, kad įrenginio našumą ribojo reaktorių našumas, o laikotarpiu nuo 1995 iki 1999 metų visbrekingo įrenginio našumas didėjo vidutiniškai 6,83 % per metus ir 1998 metų sąlygomis šis padidėjimas sudarė 9,353 t/val. arba maždaug 58 % našumo viršijimo, palyginti su projektiniu (ekspertizės akto vertimo lapas 36). Ekspertas konstatavo, kad nuo 1995 metų išaugusį visbrekingo įrenginio našumą ir gudrono perdirbimo gylį sąlygojo visbrekingo reaktoriaus konstrukcijos pakeitimas, o šio įrenginio našumui kitų modernizacijų, išvardintų atsakovo 2004 m. rugsėjo 23 d. rašte Nr. 21000108/17284, rezultatai įtakos neturėjo. Ekspertas padarė išvadą, kad proceso materialiojo balanso ir visbrekingo įrenginio našumo pokyčiai – tai išradimo, kuriuo buvo pakeista visbrekingo reaktoriaus konstrukcija, ir kuris ginamas patentu Nr. 3884, panaudojimo rezultatas (ekspertizės akto vertimo lapas 38).

36Atsakant į klausimą, kokią įtaką ir reikšmę techninių sprendimų, nurodytų Lietuvos Respublikos patento Nr. 3884 aprašyme, panaudojimo ekonominiam efektyvumui galėjo turėti arba turėjo AB „Mažeikių nafta“ atstovų nurodyti visbrekingo įrenginio technologiniai pakeitimai, padaryti 1995 metais, ekspertas atsakė, kad atsakovo atstovų nurodyti įrenginio pakeitimai ne vien tik pagerina mazuto vakuuminio distiliavimo rengininio techninius ir ekonominius rodiklius, bet tuo pačiu pablogina visbrekingo įrenginio darbo techninius ir ekonominius rodiklius, naudojant standartinę reakcijos įrangą dujų, benzino ir dyzelinio kuro išeigos atžvilgiu (ekspertizės akto vertimo lapai 38-39).

37Atsakydamas į klausimą, koks buvo ir kuo pasireiškė AB „Mažeikių nafta“ visbrekingo įrenginyje įdiegtų ir panaudotų techninių sprendimų pagal Lietuvos Respublikos patentu Nr. 3884 apsaugotą išradimą ekonominis efektas ir koks buvo to efekto dydis 1998 metais, ekspertas nustatė, kad efektas pasireiškė šiais gamybiniais rodikliais: visbrekingo proceso materialiojo balanso pokyčiais padidėjus gudrono perdirbimo gyliui; visbrekingo įrenginio našumo, palyginus su projektiniu, padidėjimu; distiliato frakcijų kiekio ruošiant prekybinį kūryklų mazutą pokyčiais dėl padidėjusio visbrekingo darbo našumo (ekspertizės akto vertimo lapas 39). Atlikdamas ekonominio efekto skaičiavimus ekspertas baziniam laikotarpiui taikė 1994 metus, kaip buvo taikoma ir AB „Mažeikių nafta“ atliktame 1995 metais gauto ekonominio efekto skaičiavime (toks eksperto sprendimas motyvuojamas tuo, kad visbrekingo įrenginio eksploatavimo sąlygos, palyginti su 1995 metais, iki 1998 metų nepagerėjo - ekspertizės akto vertimo lapas 39). Ekonominio efekto skaičiavimus pagal atskirus techninius ekonominius rodiklius ekspertas pateikė ekspertizės akto 35-39 lentelėse (akto vertimo lapai 43-45) ir nurodė, kad 1998 metais bendras suminis ekonominis efektas, gautas naudojant išradimą, apsaugotą patentu Nr. 3884, sudarė 10 329 022,20 Lt (ekspertizės akto 39 lentelė - akto vertimo lapas 45).

38Analizuodamas, ar galima panaudotų techninių technologinių sprendimų, aprašytų Lietuvos Respublikos patente Nr. 3884, ekonominį efektą apskaičiuoti atskirai nuo kituose patentuose (1996 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos patentas Nr. 3883 ir 1996 m. spalio 1 d. Lietuvos Respublikos patentas Nr. 4036) aprašytų sprendimų, ekspertas patvirtino, kad išradimas, ginamas patentu Nr. 4036, atsakovo veikloje praktiškai nebuvo taikomas dėl pernelyg didelio įrangos užsikoksavimo, todėl neturėjo įtakos efektui, gaunamam pagal išradimą, ginamą patentu Nr. 3884 (ekspertizės akto vertimo lapas 45). Išradimo, aprašyto patente Nr. 3883, tikslas – padidinti visbrekingo procese naudojamų priedų efektyvumą. Ekspertas motyvavo, kodėl skaičiuojant ekonominį efektą dėl panaudoto išradimo, saugomo patentu Nr. 3884, galima neatsižvelgti į iniciatorių (acetono) naudojimą visbrekingo darbo procese ir kodėl jis neturi įtakos ekonominiam efektui, gautam naudojant techninius sprendimus, pripažintus išradimu, saugomu pagal patentą Nr. 3884 (ekspertizės akto vertimo lapai 45-46).

39Teisėjų kolegija taip pat įvertina išsamius ir argumentuotus eksperto rašytinius atsakymus į atsakovo pateiktus papildomus klausimus, susijusius su akte išdėstytomis ekspertinėmis išvadomis, taip pat paaiškinimus, kuriais paneigiamos atsakovo kritinės pastabos dėl eksperto taikytos tyrimo taktikos ir metodikos bei padarytų eksperto išvadų pagrįstumo ir objektyvumo (t. 4, b. l. 67-128).

40Teismų praktikoje suformuota teisės aiškinimo taisyklė, kad vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, jog nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Šioje praktikoje labai svarbu, kad faktiniai duomenys (informacija) būtų patikimi. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, labai svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių. CPK 185 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vienodas visų įrodymų teisinės galios principas reiškia, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis. Eksperto išvada nepriskirtina prie tokių išimčių, ji teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2008). Teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas teismo procesiniame sprendime (CPK 218 straipsnis). Nesutikimo su eksperto išvada ar abejojimo jos patikimumu priežasčių gali būti įvairių: išvados neišsamumas, neaiškumas, tam tikrų reikšmingų faktorių neįvertinimas, faktų, keliančių abejonių eksperto nešališkumu, kvalifikacija ar kompetencija, paaiškėjimas ir kt. Pagrindas kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį gali būti ir tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, todėl kad ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009).

41Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo technologinę ekspertizę šioje byloje atlikusio eksperto kvalifikacija, jo gebėjimai atsakyti į teismo iškeltus itin specifinių žinių reikalaujančius klausimus, padarytų ekspertinių išvadų, kaip įrodymų šaltinio, pagrįstumas ir objektyvumas nekelia abejonių, kurioms esant būtų galima šių išvadų nelaikytini įrodinėjimo priemone, ar atsisakyti jomis remtis kaip įrodymų šaltiniu. Teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad atsakovo atstovų nurodyti ekspertinio tyrimo taktikos ir metodikos bei ekspertizės akto turinio trūkumai laikytini neesminiais ir nepaneigiančiais pateiktų ekspertinių išvadų pagrįstumo, patikimumo ar objektyvumo. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, eksperto išvados pagrįstos išsamiu tyrimu, detalia faktinių duomenų analize ir įvertinimu, tyrimo rezultatai paremti tiksliais matematiniais skaičiavimais. Eksperto pasirinkto tyrimo modelio ir metodų tinkamumas objektyvaus turinio duomenimis nepaneigtas. Ekspertizės akto išvados vertintinos kaip detalaus analitinio darbo rezultatų apibendrinimas, tiesiogiai išplaukiantis iš ekspertinio tyrimo eigos, eksperto išvados nėra prieštaringos, jos nuosekliai papildo viena kitą. Atsakovų atstovų išreikštos abejonės ir išsakytos prielaidos dėl eksperto kompetencijos, objektyvumo, gebėjimo atlikti ekspertizę ir faktinio indėlio parengiant ekspertizės aktą, nepatvirtintos jokiais bent kokį objektyvų pamatą galinčiais turėti faktiniais duomenimis. Teisėjų kolegija neturi faktinio ir teisinio pagrindo atsisakyti remtis eksperto išvada, kaip įrodinėjimo priemone arba nesutikti su eksperto išvadomis dėl atsakovo atstovų išsakytų kritinių pastabų, kuriomis argumentuojamas eksperto išvadų nepagrįstumas ar nepriimtinumas.

42Kaip jau paminėta, sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių. Atsakydamas į klausimą, koks buvo ir kuo pasireiškė AB „Mažeikių nafta“ visbrekingo įrenginyje įdiegtų ir panaudotų techninių sprendimų pagal Lietuvos Respublikos patentu Nr. 3884 apsaugotą išradimą ekonominis efektas ir koks buvo to efekto dydis 1998 metais, ekspertas nurodė, kad jis rėmėsi metodika (metodologija) ir informacija, kurią taikė AB „Mažeikių nafta“ ir institutas „VNIPIneft“ ekonominiams efektams apskaičiuoti 1995 ir 1998 metais, o baziniu laikotarpiu laikė 1994 metus, kaip ir AB „Mažeikių nafta“ atliktame 1995 metų ekonominio efekto skaičiavime (ekspertizės akto vertimo lapas 39). Byloje yra Mažeikių VNPĮ specialistų parengtas ir įmonės generalinio direktoriaus patvirtintas techninių sprendimų, naudojamų KT-1/1 įrenginio visbrekingo bloke, ekonominio efektyvumo skaičiavimas, vertinant 1995 m. laikotarpiui (už bazinį laikotarpį imant 1994 metus) ir apskaičiuota, jog 1995 metais techninių sprendimų panaudojimo visbrekingo bloke bendras ekonominis efektas sudarė 5 293 769 Lt (t. 1, b. l. 14-16). 1996 m. lapkričio mėn. pasitarime buvo

Nutarė

43išradimų panaudojimo efektyvumą vertinti visai žaliavų perdirbimo apimčiai pagal metodiką, taikytą skaičiuojant ekonominį efektyvumą už 1995 metų I pusmetį ir patvirtintą AB „Mažeikių nafta“ technikos direktoriaus 1995 07 14 (pasitarimo protokolas – t. 1, b. l. 26-27). Instituto „VNIPIneft“ atliktais skaičiavimais, įdiegus gudrono visbrekingo bloko reaktoriaus modernizavimo priemones, suminis ekonominis efektas 1998 metais sudarė 11,18 mln. Lt (t. 1, b. l. 46-54). Šis dydis tik nežymiai skiriasi nuo eksperto išvadose nurodyto ekonominio efekto dydžio (kai kurių neatitikimų eksperto ir instituto „VNIPIneft“ specialistų atliktuose ekonominio efektyvumo dydžio skaičiavimo parametruose atsiradimo priežastys eksperto nurodytos rašytiniuose paaiškinimuose atsakant į atsakovo papildomus klausimus dėl ekspertizės išvadų – t. 4, b. l. 91-126). Byloje ekonominę ekspertizę daręs KTU specialistas V. B. taip pat pripažino, kad negalima teigti, jog patento Nr. 3884 naudojimas 1998 metais neturėjo teigiamo ekonominio efekto (t. 2, b. l. 2-4, t. 3, b. l. 26-27). Nurodytos aplinkybės įgalina daryti išvadą, kad neegzistuoja esminių prieštaravimų tarp duomenų, užfiksuotų išvardintuose bylos rašytiniuose dokumentuose, taip pat gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių. Tokia nuostata leidžia eksperto išvadą šioje byloje laikyti patikimu įrodymų šaltiniu, kuriuo teismas remiasi spręsdamas dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo.

Dėl ieškovui priteistinos autorinio atlyginimo dalies dydžio

45Remiantis eksperto išvadomis šioje byloje nustatyta, kad ieškovo ir kitų bendraautorių sukurto išradimo, kuriam teisinė apsauga suteikta Lietuvos Respublikos patentu Nr. 3884, galiojusiu iki 2000 m. birželio 21 d., įdiegimas ir panaudojimas atsakovo įmonės gamybinėje veikloje, 1998 metais davė 10 329 022,20 Lt ekonominį efektą, todėl vadovaujantis išradimo autorių ir atsakovo susitarimais ieškovas turi teisę gauti iš atsakovo atlyginimą už šią naudą.

46Atsakovo teigimu, ieškovas prašo priteisti ne atitinkamą atsakovo įmonės pelno dalį, kuri pagal 1994 m. rugsėjo 5 d. sutartį Nr. 2 apskaičiuotina ir išmokėtina autoriams tuo atveju, jeigu patentu Nr. 3884 apsaugotas išradimas būtų 1998 metais davęs tam tikrą ekonominį efektą, tačiau prašo išmokėti atlyginimą pagal sumą, kurios pagrindu imamas paties ieškovo pateikto ekonominio efekto paskaičiavimas, t. y. ieškovas prašo priteisti ne atitinkamą atsakovo pelno, o dėl išradimo panaudojimo gauto ekonominio efekto suminio dydžio dalį.

47Teisėjų kolegija pasisako šiuo klausimu. Atsakovas tvirtino, kad išradimas, apsaugotas patentu Nr. 3884, atsakovo įmonėje nebuvo naudojamas jau nuo 1996 metų, todėl jokio ekonominio efekto, galėjusio turėti įtaką įmonės veiklos pelningumui, nedavė ir negalėjo duoti. Byloje nustatyta, kad šis išradimas 1998 metais atsakovo įmonėje buvo naudojamas ir davė ekspertinio tyrimo metu apskaičiuotą ekonominį efektą. AB „Mažeikių nafta“ atstovų ir išradimo bendraautorių 1996 m. lapkričio mėn. pasitarimo dėl AB „Mažeikių nafta“ įsipareigojimų vykdymo pagal sutartis dėl techninių sprendimų, pripažintų išradimais ir apsaugotų Lietuvos Respublikos patentais Nr. 3883, Nr.3884 ir Nr. 4036, protokolo 4 punkte buvo numatyta, kad autorinis atlyginimas už 1996 m. ir paskesnius metus išmokamas remiantis kasmetiniais išradimų naudojimo ekonominio efektyvumo skaičiavimais per trijų mėnesių terminą nuo metinio žaliavų perdirbimo balanso sudarymo momento. Eksperto apskaičiuotas išradimo panaudojimo ekonominio efektyvumo 1998 metais dydis grindžiamas patento turėtojo ir išradimo autorių susitarimu dėl autorinio atlyginimo dalies apskaičiavimo metodikos (jos pagrindu imant apskaičiuotą kasmetinį naudojamų išradimų ekonominį efektyvumą). Kadangi atsakovas tvirtina, kad joks ekonominis efektyvumas iš išradimo, apsaugoto patentu Nr. 3884, o tuo pačiu ir įmonės pelnas dėl išradimo naudojimo nebuvo gautas, todėl teisėjų kolegija, įvertindama patento turėtojo (atsakovo) ir išradimo autorių susitarimą dėl autorinio atlyginimo nustatymo ir išmokėjimo pagrindo – išradimo panaudojimo ekonominio efektyvumo dydžio apskaičiavimo, sprendžia, kad yra teisinga ir pagrįsta autorinio atlyginimo dalį ieškovui nustatyti tokiu principu: a) išradimo, apsaugoto patentu Nr. 3884 autoriams išmokėtina 25 proc. suma nuo apskaičiuoto išradimo panaudojimo 1998 metais ekonominio efekto dydžio, kuri sudarytų 2 582 255,55 Lt (10 329 022 x 25%); b) ieškovo dalis autoriams išmokėtino atlyginimo bendroje sumoje sudaro 344 602 Lt (2 582 255,55 x 13,345 %). Nustatant ieškovui priklausančią autorinio atlyginimo dalį vadovaujamasi nuostata, kad teismui nebuvo pateiktas 1996 m. lapkričio mėn. pasitarimo protokolo priedas ar kitoks dokumentas apie konkrečių autoriams apskaičiuoto atlyginimo dalių paskirstymą tarp autorių, tačiau byloje yra atsakovo vyr. finansininkės pasirašyti pranešimai, kad apskaičiuojant autorinį atlyginimą už patentus 1995 metais, ieškovui nustatyta išmokėti 13,345 % dalis nuo viso apskaičiuoto autorinio atlyginimo (t. 1, b. l. 122, 124). Pažymėtina, kad šiuose pranešimuose rašoma, jog autorinis atlyginimas paskirstomas autoriams remiantis 1996 m. gruodžio 2 d. pasitarimo protokolo punktais 2 ir 3. Toks protokolas į bylą nepateiktas, tačiau vyr. finansininkės pasirašytuose pranešimuose nurodyti duomenys apie autoriams paskirstytinas atlyginimo procentines ir sumines dalis nėra paneigti, be to, atitinka faktiškai pervestas į ieškovo sąskaitą autorinio atlyginimo už 1995 metus sumas (t. 1, b. l. 55-58, 121 ir 123).

48Atsakovo ir fizinių asmenų grupės - techninio sprendimo, pripažinto patentuotu išradimu „Terminio krekingo reaktorius“ - bendraautorių 1994 m. rugsėjo 5 d. sutartimi Nr. 2 (t. 1, b. l. 7-9) , taip pat 1996 m. lapkričio mėn. įvykusiame pasitarime (pasitarimo protokolas – t. 1, b. l. 26-27) užfiksuotais susitarimais, atsakovas prisiėmė prievoles išmokėti autorinį atlyginimą asmenims už jų sukurtų išradimų įdiegimu ir panaudojimu gautą savo veikloje ekonominę naudą. Byloje nustatyta, kad tokią naudą iš išradimo, apsaugoto patentu Nr. 3884, atsakovas gavo ir 1998 metais, todėl turėjo pareigą išmokėti ieškovui – vienam iš išradimo bendraautorių atitinkamą autorinio atlyginimo dalį, tačiau nepagrįstai atsisakė vykdyti sutartinę prievolę, todėl apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad ieškovas turi subjektinę teisę reikalauti įvykdyti šią prievolę (CK 6.38 str. 1 d., 6.59 str. 1 d., 6.200 str., 6.213 str. 1 d. nuostatos).

49Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo visiškai atmestas ieškovo ieškinys, teisinis ginčas tarp šalių išspręstas neteisingai. Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas (CPK 329 str. 1 d., 330 str.) ir priimamas naujas sprendimas – ieškovui priteisiamas iš atsakovo 344 602 Lt autorinis atlyginimas (suma fiksuojama neišskaičius įstatyme nustatyto dydžio pajamų mokesčio) už išradimo, apsaugoto Lietuvos Respublikos patentu Nr. 3884, panaudojimu 1998 metais gautą ekonominę naudą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

51Lyginant su pareikšto ieškinio suma, ieškovo reikalavimų patenkinimo šiuo teismo sprendimu apimtis sudaro 84 %, todėl bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai patenkintai ir atmestai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d. nuostata). Išanalizavus bylos dokumentų turinį nustatyta, kad ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 38 837 Lt sumą (t. 1, b. l. 6, 61-62, 227, t. 2, b. l. 115, 52-53 ir 190, 192-195). Proporcingai tenkinamai ieškinio daliai ieškovui atlygintina 32 623 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas pateikė finansinius dokumentus dėl advokatų teisinės pagalbos byloje apmokėjimo išlaidų – 48 640,40 Lt pirmosios instancijos teisme (t. 2, b. l. 56-60) ir 43 699,20 Lt apeliacinės instancijos teisme (t. 4, b. l. 142-146). Iš viso už advokatų teisinės pagalbos paslaugas atsakovas sumokėjo 92 339,60 Lt. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia išlaidų teisinėms paslaugoms kaina yra neprotingai didelė, todėl teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais sprendžia, kad atsakovui galėtų būti priteisiamas maksimalus išlaidų dydis, ne didesnis kaip pusė pateiktos išlaidų sumos – 46 170 Lt. Kadangi ieškovo ieškinys tenkinamas 84 % apimtimi, atsakovui priteistina 7 387 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų (46 170 x 16 %). Atlikus ieškovui ir atsakovui priteistinų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, nustatoma priteisti ieškovui iš atsakovo 25 236 Lt (32 623 – 7 387) šių išlaidų.

52Proceso metu iš viso patirta 234,95 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (t. 1, b. l. 69, t. 2, b. l. 119, 134, t. 3, b. l. 29-30 ir 37, 59). Šios išlaidos priteisiamos į valstybės biudžetą iš bylos šalių proporcingai patenkintai ir atmestai ieškinio daliai.

53Atsakovas buvo įmokėjęs į Lietuvos apeliacinio teismo depozitinę sąskaitą 10 000 Lt užstatą, užtikrinant jo prašymu kviečiamo užsienio šalies eksperto atvykimą į teismą. Pagal byloje esančių dokumentų bei Lietuvos apeliacinio teismo finansų skyriaus duomenis buvo panaudota 5 402, 93 Lt šių lėšų (3 330,59 Lt už lėktuvo bilietus, 1 184 Lt už eksperto apgyvendinimą viešbutyje, 698,34 Lt už eksperto atitraukimą nuo darbo ir dienpinigiai, 50 Lt už taksi paslaugas, 140 Lt – dviejų tarptautinių pavedimų komisiniai mokesčiai – t. 4, b. l. 64-66, 139-141, 132 ir 196, 205-206). Lėšų likutis – 4 597,07 Lt grąžintinas jas įnešusiam atsakovui.

54Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a:

55Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2006 m. vasario 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

56Ieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti ieškovui M. B. B. iš atsakovo akcinės bendrovės „ORLEN Lietuva“ (kodas 166451720) 344 602 Lt (tris šimtus keturiasdešimt keturis tūkstančius šešis šimtus du litus) autorinį atlyginimą. Priteisiama autorinio atlyginimo suma yra fiksuojama neišskaičius pajamų mokesčio.

57Priteisti ieškovui M. B. B. iš atsakovo akcinės bendrovės „ORLEN Lietuva“ 25 236 Lt (dvidešimt penkis tūkstančius du šimtus trisdešimt šešis litus) bylinėjimosi išlaidų.

58Priteisti į valstybės biudžetą išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu: iš ieškovo M. B. B. - 38 Lt, iš atsakovo akcinės bendrovės „ORLEN Lietuva“ – 197,36 Lt.

59Gražinti atsakovui akcinei bendrovei „ORLEN Lietuva“ Lietuvos apeliacinio teismo depozitinėje sąskaitoje esantį 4 597,07 Lt likutį lėšų, panaudotų užtikrinant užsienio šalies eksperto atvykimą į teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. Ieškovas M. B. 2003 m. vasario 28 d. kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą... 4. Šiaulių apygardos teismas 2006 m. vasario 2 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 5. Sprendime nurodoma, kad teismo paskirtos ekspertizės akte yra konstatuota, jog... 6. Apeliaciniu skundu ieškovas M. B. prašo panaikinti pirmosios instancijos... 7. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė 2001... 8. Pasak apelianto, teismas netyrė ir nevertino atsakovo 2001 m. kovo 26 d.... 9. Apeliantas nurodo, kad 1996 m. lapkričio mėn. protokolas patvirtina atsakovo... 10. Atsiliepimuose į apeliacinį skundą atsakovas AB ,,Mažeikių nafta“ ir... 11. Atsakovo AB „Mažeikių nafta“ atsiliepime akcentuojamos aplinkybės, jog... 12. Trečiojo asmens LR vyriausybės, atstovaujamos Ūkio ministerijos, atsiliepime... 13. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas nustatyti, ar naftos perdirbimo... 14. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka iš esmės buvo nustatytas būtinumas... 15. Teismo 2009 m. spalio 5 d. posėdyje byla vėl buvo nagrinėjama apeliacine... 16. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 17. Dėl Rusijos Federacijos patentu Nr. 2021995 ir Lietuvos Respublikos patentu... 18. Mažeikių valstybinėje naftos perdirbimo įmonėje (VNPĮ) „Nafta“ 1994... 19. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų dokumentų matyti, kad techninio... 20. Lietuvos valstybiniam patentų biurui patentinės patikėtinės prašymas... 21. 1994 m. sausio 18 d. priimto Lietuvos Respublikos patentų įstatymo (Nr.... 22. Paraiška registruoti Lietuvos Respublikos valstybiniame patentų registre... 23. Dėl patentu Nr. 3884 apsaugoto išradimo „Terminio krekingo reaktorius“... 24. Atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą, be kita ko, nurodoma, kad... 25. Pirmosios instancijos teismo nutartimi byloje ekspertizę atlikęs KTU... 26. Byloje esančių duomenų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo... 27. Dėl ekspertizės kaip įrodinėjimo priemonės. Dėl eksperto išvadų... 28. CPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išsiaiškinti nagrinėjant bylą... 29. Šioje civilinėje byloje iškilus ginčui tarp šalių dėl to, ar davė ir ar... 30. Apeliacinės instancijos teismas įvertino ieškovo apeliaciniame skunde... 31. Ekspertizės aktas yra įrodymų šaltinis. Ekspertizės akte esantys duomenys,... 32. Išanalizavusi technologinės ekspertizės akto turinį teisėjų kolegija... 33. Atsakydamas į teismo užduotą klausimą, ar AB „Mažeikių nafta“... 34. Pradinius tyrimo duomenis dėl visbrekingo įrangos našumo ir reakcijos... 35. Atsakydamas į klausimą, kokia įdiegtu ir panaudotu išradimu gauto... 36. Atsakant į klausimą, kokią įtaką ir reikšmę techninių sprendimų,... 37. Atsakydamas į klausimą, koks buvo ir kuo pasireiškė AB „Mažeikių... 38. Analizuodamas, ar galima panaudotų techninių technologinių sprendimų,... 39. Teisėjų kolegija taip pat įvertina išsamius ir argumentuotus eksperto... 40. Teismų praktikoje suformuota teisės aiškinimo taisyklė, kad vertindamas... 41. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo technologinę ekspertizę šioje byloje... 42. Kaip jau paminėta, sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą,... 43. išradimų panaudojimo efektyvumą vertinti visai žaliavų perdirbimo... 45. Remiantis eksperto išvadomis šioje byloje nustatyta, kad ieškovo ir kitų... 46. Atsakovo teigimu, ieškovas prašo priteisti ne atitinkamą atsakovo įmonės... 47. Teisėjų kolegija pasisako šiuo klausimu. Atsakovas tvirtino, kad išradimas,... 48. Atsakovo ir fizinių asmenų grupės - techninio sprendimo, pripažinto... 49. Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 51. Lyginant su pareikšto ieškinio suma, ieškovo reikalavimų patenkinimo šiuo... 52. Proceso metu iš viso patirta 234,95 Lt išlaidų, susijusių su bylos... 53. Atsakovas buvo įmokėjęs į Lietuvos apeliacinio teismo depozitinę... 54. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 55. Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2006 m. vasario 2 d. sprendimą ir... 56. Ieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti ieškovui M. B. B. iš atsakovo... 57. Priteisti ieškovui M. B. B. iš atsakovo akcinės bendrovės „ORLEN... 58. Priteisti į valstybės biudžetą išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu:... 59. Gražinti atsakovui akcinei bendrovei „ORLEN Lietuva“ Lietuvos apeliacinio...