Byla e2A-1582-613/2017

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės ir Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. M. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2017-05-16 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovui D. M. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir turto padalijimo ir atsakovo D. M. priešieškinį ieškovei J. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir dovanojimo sutarties panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė J. M. į teismą kreipėsi su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir turto padalijimo.
  2. Atsakovas D. M. pateikė priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos bei bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, dovanojimo sutarties panaikinimo.
  3. Tauragės rajono apylinkės teismas 2016-06-02 daliniu sprendimu santuoką, įregistruotą

    5( - ) ( - ) rajono civilinės metrikacijos skyriuje tarp D. M. ir J. M. nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo šalims paliko santuokines pavardes, priteisė iš atsakovo nepilnametės dukros išlaikymą turtu, nustatė atsakovo bendravimo su dukra tvarką, patvirtino atsakovo atsisakymą nuo reikalavimo dėl dovanotos namo dalies grąžinimo ir reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, padalijo sutuoktinių turtą. Klaipėdos apygardos teismas 2016-12-01 nutartimi Tauragės rajono apylinkės teismo 2016-06-02 dalinį sprendimą paliko nepakeistą.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Tauragės rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylos dalį dėl atsakovo D. M. patikslinto priešieškinio reikalavimo priteisti iš J. M. D. M. 102 194 Eur piniginę kompensaciją, 2017-05-16 sprendimu minėtą reikalavimą atmetė. Atmetęs D. M. reikalavimą, pirmosios instancijos teismas iš jo priteisė 1486 Eur žyminio mokesčio valstybei bei 830 Eur J. M., taip pat iš J. M. priteisė 1593 Eur valstybei.
  2. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog sutuoktiniai D. M. ir J. M. kartu vedė bendrą ūkį iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Teismas pažymėjo, jog duomenų, kad sutuoktinai jau anksčiau būtų atskirai pradėję tvarkyti tiek pinigines lėšas, tiek savarankiškai tvarkyti būstus, kuriuose faktiškai gyveno, nenurodė nei šalys, to nepatvirtina kiti bylos duomenys. Todėl priešieškinio dalį dėl to, kad J. M. pasisavino D. M. asmenines lėšas, atmetė.
  3. Nagrinėdamas klausimą dėl J. M. galbūt iššvaistytų lėšų, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog D. M. neįrodė, kad J. M. pinigines lėšas panaudojo tikslams, nesusijusiems su šeimos prievolių vykdymu, o J. M. įrodė, kad lėšos buvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
  1. Teisme gautas atsakovo D. M. (toliau – apeliantas) apeliacinis skundas. Apeliantas prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2017-05-16 sprendimą ir priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti bei priteisti apeliantui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė bei aiškino Civilinio kodekso 3.123 straipsnio 4 dalį. Byloje yra duomenys apie tai, kad J. M. sąmoningai nuslėpė gautas pajamas ir jomis naudojosi savo asmeniniams poreikiams tenkinti: 1) J. M. laikotarpiu nuo 2013-10-10 iki 2014-12-31 iš savo sąskaitų nepagrįstai išgrynino 102 092,81 Eur, minėta išgryninta suma liko jos žinioje, todėl 1/2 dalis šios išgrynintos sumos, t. y. 51 046 Eur, taip pat 168 Eur iš likusios sąskaitoje sumos priteistina apeliantui; 2) J. M. laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-02-20 iš jai priklausančios sąskaitos savo poreikiams tenkinti išsigrynino 36 229,95 Eur, 1/2 dalis šios sumos, t. y. 18 114 Eur, priteistina apeliantui; 3) J. M. 2016-12-29 (padarytas rašymo apsirikimas, nes byloje yra duomenys apie 2014-12-29 išgrynintą 20 000 Eur sumą) išgrynino 20 000 Eur sumą, ją pasiliko savo poreikiams tenkinti, 1/2 dalis šių lėšų, t. y. 10 000 Eur, priteistina apeliantui; 4) J. M. iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „( - )“ gavo 45 732 Eur (atskaičius mokesčius) dividendų, visą šią sumą J. M. išgrynino ir pasiliko savo poreikiams tenkinti, tačiau 1/2 dalis šios sumos, t. y. 22 866 Eur, priteistina apeliantui. Apeliantui iš J. M. iš viso priteistina 102 194 Eur kaip dalis bendrosios jungtinės nuosavybės pagrindu įgyto turto (CK 3.118 straipsnio 4 dalis).
    2. Pirmosios instancijos teismas išvadą apie 204 388 Eur sumos panaudojimą šeimos poreikiams tenkinti padarė remdamasis J. M. nenuosekliais bei neišsamiais parodymais, kurie nepagrįsti jokiais duomenimis.
    3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai tarp šalių paskirstė įrodinėjimo naštą.
    4. Pirmosios instancijos teismas nereikalavo iš J. M. pagrįsti 6000 Eur sumos, išleidžiamos per vieną mėnesį jos poreikiams tenkinti. Apeliantas nuolat dirbo Švedijoje ir neturėjo galimybės J. M. fiziškai kontroliuoti, visos mokėjimo kortelės bei PIN generatoriai buvo pas J. M..
    5. Teismas neįvertino aplinkybės, kad J. M., 2015-01-24 sudariusi teisinių paslaugų sutartį su advokatu dėl skyrybų, 2015-01-05 neva šeimos poreikiams įsigijo, kaip nurodo J. M., geoterminio šildymo katilą, be to, 2015-01-21 išgrynintus 31 814,37 Eur bei 2015-01-26 išgrynintus 1097 Eur neva perdavė apeliantui. Apeliantas pažymi, kad 2015-01-03 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-00416-15, apeliantas dėl smurto artimoje aplinkoje buvo uždarytas į areštinę, vėliau buvo įpareigotas nesilankyti adresu ( - ). Nelogiškas J. M. paaiškinimas, kad tarp sutuoktinių esant tokiai situacijai, ji išgrynintas dideles pinigų sumas neva perdavė apeliantui.
    6. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi papildoma informacija – 2015-01-13 važtaraščiu Nr. 00276-1, šios informacijos apeliantas neturėjo ir apie šį dokumentą sužinojo tik iš teismo sprendimo.
    7. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kam buvo panaudoti J. M. 2014 metais iš UAB „( - )“ gauti dividendai.
  2. Teisme taip pat gautas J, M. atsiliepimas į apeliacinį skundą. Su apeliaciniu skundu

    6J. M. nesutinka, prašo jį atmesti bei priteisti iš apelianto jos apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

    1. Sutuoktiniai kartu vedė bendrą ūkį iki 2015-02-19, pinigai buvo naudojami šeimos poreikiams tenkinti.
    2. Nesutinka su apelianto argumentu, kad nė viena iš ieškovės nurodytų aplinkybių nebuvo objektyviai pagrįsta. Ieškovė pateikė įrodymus, kad tiek šeimos ( - ) įsigyto namo vidus, tiek išorė atnaujinta iš esmės. Tai patvirtina jos į bylą pateiktos nuotraukos. Priešingai, apeliantas jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, kad jis sumokėjo už statybines medžiagas, lauko darbus atlikusios technikos paslaugas, statybines medžiagas, baldus, buitinę techniką ir kitą įrangą, nepateikė.
    3. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai analizavo ir įvertino įrodymų visetą, įvertino kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padarė pagrįstą išvadą ir apelianto reikalavimą dėl piniginių lėšų padalijimo atmetė.

7Teismas konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8Apeliacinis skundas netenkintinas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys).
  2. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, į aplinkybę, kad tiek šalys (D. M. ir J. M.), tiek joms atstovavę advokatai dalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdyje, teikė paaiškinimus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus apelianto prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkintinas.
  3. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, jog ieškovė J. M. nuo 2013-10-10 iki santuokos nutraukimo proceso inicijavimo išgrynino pinigus iš bankų sąskaitų, taip pat gavo dividendus ir panaudojo savo poreikiams tenkinti iš viso 204 388 Eur, pusė šios sumos, t. y. 102 194 Eur, priklauso apeliantui, todėl prašė iš ieškovės priteisti 102 194 Eur kompensaciją.
  4. CK 3.118 straipsnio 1 dalis nustato, kad dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas.
  5. Kasacinis teismas ne kartą savo praktikoje yra akcentavęs, jog į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybės teise turtas. Laikytina, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu prašantis padalyti bendrą turtą sutuoktinis nurodo konkretų bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą ir pateikia įrodymus, pagrindžiančius tokio turto buvimo vietą ir jo valdymą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-06 nutartis, priimta civilinėje byloje

    9Nr. 3K-3-269/2012; 2009-05-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2009).

  6. Apeliantas prašo iš ieškovės priteisti kompensaciją už nuo 2013-10-10 ieškovės naudotas lėšas, t. y.: 1) 1/2 dalį J. M. laikotarpiu nuo 2013-10-10 iki 2014-12-31 iš savo sąskaitų išgrynintų 102 092,81 Eur, taip pat 168 Eur iš likusios sąskaitoje sumos; 2) 1/2 dalį J. M. laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-02-20 iš jai priklausančios sąskaitos išsigrynintų 36 229,95 Eur; 3) 1/2 dalį J. M. 2014-12-29 išgrynintų 20 000 Eur; 4) 1/2 dalį J. M. iš UAB „( - )“ gautų 45 732 Eur (atskaičius mokesčius) dividendų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiausia apelianto iš ieškovės prašoma priteisti kompensacija neatitinka sąlygos, jog į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybės teise turtas, t. y. pats apeliantas nurodo, jog prašomas priteisti lėšas šalių santuokos nutraukimo momentu ieškovė yra panaudojusi savo poreikiams tenkinti, t. y. šios lėšos neegzistuoja, todėl jos, sudarant sutuoktinių bendro turto balansą, į šį balansą neįtrauktinos ir atitinkamai nedalytinos.
  7. Be to, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog apeliantas neįrodė, jog jo iš ieškovės prašomos priteisti lėšos buvo panaudotos ne šeimos poreikiams tenkinti.
  8. Pažymėtina, jog ieškovės J. M. ieškinys dėl santuokos nutraukimo Tauragės rajono apylinkės teisme gautas 2015-02-20. Nė viena iš šalių nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme neįrodinėjo, jog faktiškai jų santuoka yra iširusi anksčiau. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, šalys gyveno santuokoje iki 2015-02-20, taip pat iki šio momento išlaidų patyrė ir šeimos poreikiams tenkinti. Apibendrinant išdėstytus motyvus, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad sutuoktiniai kartu vedė bendrą ūkį iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Duomenų, kad jie jau anksčiau būtų atskirai pradėję tvarkyti tiek pinigines lėšas, tiek savarankiškai tvarkyti būstus, kuriuose jie faktiškai gyveno, nenurodė nei šalys, to nepatvirtina ir kiti bylos duomenys. Pažymėtina, jog D. M. patvirtino, kad iki ištuokos proceso pradžios J. M. visuomet pasitikėjo, jos nekontroliavo, ji pinigus tvarkė savo nuožiūra. J. M. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad šalys gyveno faktinėje santuokoje, iki kol teisme buvo pateiktas ieškinys dėl santuokos nutraukimo.
  9. Nors apeliantas nurodo, jog ieškovė didelę dalį (204 388 Eur) bendrų sutuoktinių santaupų, taip pat santuokoje būnant ieškovės gautų lėšų išleido konkrečiai savo asmeniniams poreikiams tenkinti, tačiau šiam savo argumentui pagrįsti nepateikia jokių objektyvių įrodymų. Pažymėtina, jog bendroji įrodinėjimo taisyklė yra, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai).
  10. Teigdamas, kad ieškovė 204 388 Eur, iš kurių 1/2 dalis, t. y. 102 194 Eur, priklauso apeliantui, panaudojo tik savo poreikiams tenkinti, kaip jau minėta, apeliantas nepateikia jokių įrodymų. Tuo tarpu ieškovė nurodė, jog dalis šių lėšų buvo skirta komunaliniams mokesčiams sumokėti, taip pat šalių mažamečiam vaikui išlaikyti. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog apeliantas neneigia, kad dalis jo prašomų priteisti pinigų galėjo būti skirta komunaliniams mokesčiams sumokėti ar vaiko poreikiams patenkinti (2017-04-26 teismo posėdžio garso įrašo 1.09.00–1.09.20 min.). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų taip pat matyti, jog J. M. mokėjo už šiltinimo darbus, lauko baldų gamybą (e. b. t. 2, b. l 42), terasos dekoravimą, drabužinės montavimą (e. b. t. 2, b. l. 43), malkinės statybą, stogo dengimo darbus, dirbtuvių (garaže) įrengimą (e. b. t. 2, b. l. 44), be to, iš byloje esančių J. M. banko sąskaitų išrašų (e. b. t. 3, b. l. 5–34, 157–161, 162–206, 207–208, 209–232) matyti, jog J. M. nuolat atliko įvairius mokėjimus, susijusius su šeimos poreikių tenkinimu, pvz., mokėjo automobilio kasko draudimą (2013-01-31), apmokėjo kelionės į Turkiją išlaidas (2013-06-02), 10 000 Lt pervedė D. M. (2013-11-15), 4593,36 Lt pervedė D. M. (2014-01-13), 10 000 Lt pervedė D. M. (2014-01-22), mokėjo už bilietus į kino teatrą (2015-01-02), mokėjo parduotuvėje (2015-01-04), mokėjo kavinėje (2015-01-05), mokėjo už suknelę (2015-01-10), mokėjo už darželį (2015-01-10), mokėjo už rankinę ir piniginę (2015-01-10 ir 2015-01-13), apmokėjo kitas išlaidas. Be to, pažymėtina, jog didelių sumų pinigų judėjimas ieškovės sąskaitose matomas nuolat ir sistemingai, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šeima, gaudama dideles pajamas, neribojo savo išlaidų, sutuoktiniai vienas kitam dėl per didelio išlaidumo nepriekaištavo, taip pat neatsiskaitinėjo, kur pinigai išleidžiami, todėl darytina išvada, jog apelianto prašoma iš ieškovės priteisti pinigų suma, bylos šalims esant santuokoje, buvo panaudota šeimos poreikiams tenkinti.
  11. J. M. taip pat nurodė, jog didžioji dalis išgrynintų lėšų skirta sutuoktiniams priklausančiam namui ( - ) renovuoti. Šiam argumentui pagrįsti ji pateikė fotonuotraukas (e. b. t. 5, b. l. 130–162), patvirtinančias, kaip namas atrodė prieš sutuoktiniams jį įsigyjant ir kaip po renovacijos. Nors apeliantas įrodinėja, jog J. M. nuotraukos neva pateiktos iš visiškai kito namo, tokius jo argumentus pagrindžiančių duomenų į bylą nepateikė. Nors byloje yra ir apelianto pateiktų nuotraukų, tačiau nuotraukos itin fragmentiškos, iš jų neįmanoma nustatyti, ar fotografuotas tas pats namas. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė įrodytais J. M. argumentus, kad didelė dalis lėšų buvo panaudota būtent namui ( - ) renovuoti ir įrengti, aplinkai sutvarkyti.
  12. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Šių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika yra suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra, be kita ko, nurodęs, kad įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-08-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2012-06-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2012; 2015-04-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-257-701/2015).
  13. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų, leidžiančių padaryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-02-26 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008-09-30 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; 2011-10-04 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015-04-29 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-257-701/2015; kt.).
  14. Išdėstyti motyvai paneigia apelianto argumentą, kad pirmosios instancijos teismas išvadą apie 204 388 Eur sumos panaudojimą šeimos poreikiams tenkinti padarė remdamasis J. M. nenuosekliais bei neišsamiais parodymais, kurie nepagrįsti jokiais duomenimis. Dar daugiau, ne J. M., o paties apelianto paaiškinimai yra nenuoseklūs ir neišsamūs. Pažymėtina, jog kol J. M. į bylą nebuvo pateikusi fotonuotraukų, apeliantas neigė apie sutuoktinių įsigytame name ( - ) atliekamus bet kokius remonto darbus, tačiau J. M. pateikus fotonuotraukas apie tiek namo viduje, tiek išorėje atliekamus remonto darbus bei aplinkos tvarkymo darbus, apeliantas nurodė, jog darbai buvo atliekami, tačiau iš pradžių teigė, jog darbus atliko pats (2017-04-26 teismo posėdžio garso įrašo 1:21:26–1:22:54 min.), tačiau iš byloje esančių nuotraukų matyti, jog visus lauko darbus atliko kiti asmenys. Vėliau apeliantas neneigė, kad darbai buvo atliekami kitų asmenų, tačiau nurodė, jog jiems už darbą nebuvo mokama, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, ne ieškovės paaiškinimai yra nenuoseklūs ir neišsamūs, o būtent paties apelianto. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliantas, teigdamas, kad darbuotojams, atlikusiems namo ( - ) lauko darbus, nemokėjo, nepaneigė aplinkybės, jog minėtiems asmenims sumokėjo J. M..
  15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamą teismo procesinį sprendimą įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikymo aspektu, jų pažeidimo nenustatė. Byloje esančius įrodymus vertinti kitaip, negu tai padarė teismas, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, jog aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė ne tokį procesinį sprendimą, kokio tikėjosi apeliantas, nedaro šio sprendimo neteisėto ir (ar) nepagrįsto, taip pat nesuteikia pagrindo tokį teismo procesinį sprendimą vertinti kaip priimtą pažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles. Apibendrinant išdėstytus argumentus, atmestinas apelianto apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai tarp šalių paskirstė įrodinėjimo naštą.
  16. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apelianto argumentu, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą pareikalauti iš J. M. pagrįsti 6000 Eur sumą, išleidžiamą per vieną mėnesį jos poreikiams tenkinti, nes apeliantas nuolat dirbo ( - ) ir neturėjo galimybės J. M. fiziškai kontroliuoti, visos mokėjimo kortelės bei PIN generatoriai buvo pas J. M..
  17. Įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik šio Kodekso ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 179 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys, jog CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga šeimos bylose būti aktyviam reiškia ne tik teismo teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis), bet ir pareigą siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai, imtis priemonių sutaikyti šalis (CK 3.64 straipsnis, CPK 376 straipsnio 2 dalis, 384 straipsnio 3 dalis), teisę peržengti pareikštų reikalavimų ribas, taikyti alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 3, 4 dalys) ir specialias laikinąsias apsaugos priemones, išvardytas CK 3.65 straipsnio 2 dalyje. CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtimi. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2012). Taigi, vadovaudamasi CPK 179, 376 straipsniais, atsižvelgdama į nurodytą kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija daro išvadą, jog įrodyti ir (arba) paneigti aplinkybę, kokios išlaidos galbūt yra patiriamos šeimos poreikiams tenkinti, yra šalių pareiga. Dėl šios aplinkybės išaiškinimo teismas neprivalo pats rinkti (reikalauti) įrodymų, o juos renkant būtų pažeisti pagrindiniai civilinio proceso principai – asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo (CPK 6, 12, 13 straipsniai). Pažymėtina, jog apeliantas nepateikia įrodymų, kokios realios jų šeimos išlaidos būdavo per vieną mėnesį, tiesiog nurodo, jog jis fiziškai neturėjo galimybės ieškovės kontroliuoti. Tačiau, kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pakankamai didelių šeimos išlaidų būdavo patiriama nuolat, tačiau apeliantas jokių pretenzijų ieškovei dėl per didelių išlaidų nereiškė. Vadovaujantis tais pačiais motyvais, taip pat atmestinas ir apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kam buvo panaudoti J. M. 2014 metais iš UAB „( - )“ gauti dividendai.
  18. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentu, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad J. M., 2015-01-24 sudariusi teisinių paslaugų sutartį su advokatu dėl skyrybų, 2015-01-05 neva šeimos poreikiams įsigijo, kaip nurodo J. M., geoterminio šildymo katilą, be to, 2015-01-21 išgrynintus 31 814,37 Eur bei 2015-01-26 išgrynintus 1097 Eur neva perdavė apeliantui. Pažymėtina, jog net ir pradėjus santuokos nutraukimo procesą, nagrinėjamu atveju sutuoktinių turtas yra laikomas bendrąja sutuoktinių nuosavybe, todėl visiškai logiškas ieškovės pirkinys – geoterminio šildymo katilas bendram namui ( - ), taip pat 2015-01-21 ir 2015-01-26 bendrai išgrynintos 32 911,37 Eur sumos perdavimas apeliantui jų bendram turtui pagerinti. Pažymėtina, jog iki santuokos nutraukimo pabaigos ieškovei nebuvo žinoma, koks turtas, padalijus bendrą santuokoje įgytą turtą, jai atiteks. Be to, pažymėtina, jog apeliantas nenurodo, jog minėtas geoterminio šildymo katilas nebuvo įrengtas name ( - ), taip pat neneigia, jog nurodytą 32 911,37 Eur sumą iš ieškovės yra gavęs, jis tiesiog teigia, kad ieškovės argumentai neva nelogiški, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, logiška, kad ieškovė, net ir pradėjusi santuokos nutraukimo procesą, patyrė išlaidų bendro turto pagerinimui, todėl atmestinas apelianto argumentas, kad nelogiška, jog ieškovė, sudariusi teisinių paslaugų sutartį su advokatu dėl skyrybų, 2015-01-05 šeimos poreikiams įsigijo, kaip nurodo J. M., geoterminio šildymo katilą, be to, 2015-01-21 išgrynintus 31 814,37 Eur bei 2015-01-26 išgrynintus 1097 Eur perdavė apeliantui.
  19. Apeliantas taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vadovavosi papildoma informacija – 2015-01-13 važtaraščiu Nr. 00276-1, šios informacijos apeliantas neturėjo ir apie šį dokumentą sužinojo tik iš teismo sprendimo.
  20. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo apelianto argumentu. Pažymėtina, jog byloje yra duomenys apie 2015-01-13 CMR važtaraštį (žr. UAB „( - )“ priešieškinį atsakovui D. M. ir prie jo pridedamus priedus). Priešieškinyje nurodyta: „Pagamintą medinį namelį Lietuvoje, jis yra išardomas ir kaip statybinė medžiaga/ruošinys transportuojamas į paskirties vietą. UAB „( - )“ užsakė namelio transportavimo į ( - ) karalystę paslaugas, ką patvirtina pateikiama 2015-01-23 PVM sąskaita-faktūra. Pagal šią sąskaitą-faktūrą vežėjas medinio namelio ruošinį transportavo į ( - ) karalystę 2015-01-13. Kaip matyti iš pateikiamo CMR tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščio, krovinį ( - ) Karalystėje priėmė ieškovas D. M.. Tačiau jokių duomenų apie tai, kad šis namelis buvo pristatytas užsakovui ir kad už jį buvo gauti pinigai, ieškovas atsakovei nepateikė iki šiol <...>.“ Prie priešieškinio, be kitų priedų, taip pat pridedama CMR važtaraščio kopija, todėl apelianto argumentas, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vadovavosi apeliantui nežinoma informacija, atmestinas kaip nepagrįstas.
  21. Apibendrindama išdėstytus motyvus, atsižvelgdama į tai, jog dalijamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybės teise turtas, laikytina, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu prašantis padalyti bendrą turtą sutuoktinis nurodo konkretų bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą ir pateikia įrodymus apie tokio turto buvimo vietą ir jo valdymą (Lietuvos Aukščiausio Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-07-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2007, 2009-05-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2009), teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantas neįrodė, jog santuokos nutraukimo metu turtas, kurį prašo padalyti apeliantas, realiai egzistavo, taip pat daro išvadą, jog apeliantas nepaneigė J. M. argumentų, jog išgrynintos pinigų sumos buvo skiriamos šeimos poreikiams tenkinti, todėl apeliacinis skundas atmestinas.
  22. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo byloje pateiktus šalių argumentus, teisingai aiškino ir taikė materialines teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų (CPK 329-330 straipsniai), tai yra visiškai atskleidė bylos esmę ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  23. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnis).
  24. Tauragės rajono apylinkės teismo 2017-07-10 nutartimi apeliantui D. M., iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas apeliacinės instancijos teisme, buvo atidėtas dalies – 1491 Eur – žyminio mokesčio sumokėjimas. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmestinas, iš apelianto į valstybės biudžetą priteistina 1491 Eur žyminio mokesčio.
  25. J. M. pateikė įrodymus apie patirtas 800 Eur išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmestinas, J. M. iš D. M. priteistinos jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.

10Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

11Tauragės rajono apylinkės teismo 2017-05-16 sprendimą palikti nepakeistą.

12Priteisti iš D. M., asmens kodas ( - ) adresas ( - ), į valstybės biudžetą 1491 Eur žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą.

13Priteisti iš D. M. J. M., asmens kodas ( - ) adresas ( - ), 800 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai